Ieškomas galimai beveik 30 milijonų eurų iššvaistęs Š. Stepukonis buvo „BaltCap“ investicinio fondo partneris. Nėra aišku, ar didžiulę sumą jis pralošė, ar tai tebuvo praturtėjimo planas. Investicinio fondo „BaltCap“ vadovaujančio partnerio Simono Gustainio teigimu, Š. Stepukonis apėjo kontrolės grandinę klastodamas dokumentus.

„Investicinis fondas yra investuotojų sukauptas turtas. Savo turtą į fondą suneša investuotojai. Fondas disponuoja šiais pinigais pagal tam tikrą nustatytą strategiją“, – kalbėjo specialistas.

J. Daujotas pabrėžia, kad sukauptos lėšos nėra fondo pinigai – jie yra investitorių, kurie pasitikėjimo teise suteikia mandatą atlikti sprendimus ir investuoti pinigus.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Fondas nėra kapšelis, iš kurio pinigus galima pasiimti kaip iš bankomato. Lėšos skirstomos konkrečioms investicijoms. Pagal kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą vienas asmuo negali savavališkai skirstyti investicinio fondo pinigų – tam skirtas didelis kontrolės mechanizmas.

„To nedaro vienas asmuo, dažniausiai tai būna investicinis komitetas, bent jau trys asmenys turi patvirtinti tam tikrą sprendimą – ar tai būtų sprendimas atlikti investiciją, ar tam tikrai pinigų perlaida“, – sakė „Luminor investicijų valdymo“ portfelio valdytojas.

Pirmame etape turi būti bent jau šešios akys, tada dar dvi buhalterijoje, dar dvi – depozitoriume ir dar dvi administruojančio asmens.

Komitetui patvirtinus sprendimą, investavimo projektą tikrina buhalterija. Tada tvirtinimas keliauja vidiniam investicinio fondo finansų priežiūros padaliniui – depozitoriumui.

„Dažniausiai depozitoriumas neperduoda to paties veiksmo atlikti valdytojui, o tada jau yra tam tikras administruojantis asmuo, kuris tą funkciją perleidžia“, – kalbėjo J. Daujotas.

Specialistas patikina, kad teisingai veikiančiame investiciniame fonde operacijas peržiūri ne viena ir ne dvi poros akių.

„Pirmame etape turi būti bent jau šešios akys, tada dar dvi buhalterijoje, dar dvi – depozitoriume ir dar dvi administruojančio asmens“, – dėstė specialistas.

Kodėl nesuveikė investicinio fondo „BaltCap“ kontrolės mechanizmas ir kur šiuo metu yra Š. Stepukonis aiškinosi „KK2“ komanda. Jų tyrimas – tik LNK.lt ir LNK eteryje.

Atsakingo investavimo principai pradėti taikyti JAV septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai protestuotojai prieš JAV dalyvavimą Vietnamo kare pareikalavo, kad universitetų valdomi neliečiamojo kapitalo fondai sustabdytų investicijas į su karo pramone susijusias kompanijas. Per pastaruosius kelis dešimtmečius su socialiai atsakingu investavimu siejamų temų spektras sparčiai plėtėsi, ir šiandien jis apima tris pagrindines sritis – aplinkos apsaugą, visuomenei svarbius klausimus ir gerąją valdymo praktiką.

Atsakingo investavimo sampratą pasauliniu mastu 2006 m. įtvirtino Jungtinės Tautos, kurios nustatė atsakingo investavimo principus ir įkūrė šiais principais paremtą investuotojų tinklą. Šiandien šių principų visame pasaulyje yra įsipareigoję laikytis daugiau kaip 2,3 tūkst. investuotojų, kurių valdomo turto vertė sudaro apie 80 trln. JAV dolerių.

Remiantis 2017 m. CFA instituto ir Jungtinių Tautų atsakingo investavimo tinklo apklausos rezultatais, kurioje dalyvavo 1,1 tūkst. investavimo profesionalų, per artimiausius penkerius metus atsakingo kompanijų valdymo svarba, verslo vaidmuo socialinėje ir aplinkosaugos srityse pastebimai išaugs. Tai, be abejo, turės tiesioginės įtakos kompanijų finansiniams rezultatams, jų akcijų kainos krypčiai biržose bei išleidžiamų skolos vertybinių popierių pajamingumui.

Nors tarp investavimo profesionalų tvarių investicijų samprata gerai žinoma, platesnė visuomenė su ja tik pradeda susipažinti. Kaip ir kitų naujovių atveju, atsakingo investavimo principai ir jų nauda kai kam kelia klausimų ir skatina įvairius mitus.

Pirmasis iš mitų susijęs su įsitikinimu, kad socialiai atsakingas investavimas apima vien tik susilaikymą nuo investicijų į tam tikrus pramonės sektorius ar atskiras įmones. Atsakingo investavimo principais sekančios investicijų valdymo įmonės iš tiesų dažnai nusprendžia susilaikyti nuo investicijų į alkoholio, tabako ar ginklų gamybos veikla užsiimančias kompanijas. Bet socialiai atsakingas investavimas apima daug daugiau nei tai.

Tvarus investavimas – tai siekis kapitalą suteikti tokioms bendrovėms, kurios atitinka tam tikrus visuomenėje nusistovėjusius vertybinius kriterijus. Todėl priimant sprendimą investuoti į vieną ar kitą bendrovę, įmonės veiklos vertinimas valdymo, socialinių aspektų ir aplinkos apsaugos srityse tampa svarbia analizės dalimi, kuri papildo įvairių finansinių rodiklių vertinimą.

Antras paplitęs mitas apie socialiai atsakingą investavimą − toks investavimo būdas atneša mažesnę grąžą, nes skaidriai ir etiškai savo veiklą vykdančios bendrovės gali netekti konkurencinio pranašumo. Vokietijos mokslininkų atlikta daugiau kaip 2 tūkst. akademinių tyrimų analizė tokią prielaidą paneigia ir parodo didžiąja dalimi teigiamą ryšį tarp tvarios veiklos tikslų ir finansinių rezultatų.

Tuo metu publikuoti „The Wall Street Journal“, „Morningstar“ ir kitų solidžių organizacijų tyrimai, kuriuose socialiai atsakingų investicijų rezultatai lyginami su įprastų fondų rezultatais, rodo, kad remiantis tvaraus investavimo principais pasiekiama ne mažesnė už įprastą investicijų grąža. Be to, pagal šiuos principus sudaryti investicijų portfeliai dažnai išsiskiria mažesniais vertės svyravimais.

Dar vienas mitas – socialiai atsakingas investavimas iš esmės susijęs tik su klimato kaita. Klimato kaitos ir gamtos resursų tausojimo klausimas yra itin svarbus aspektas, kurio aktualumas stebint pokyčius pasaulyje per pastaruosius metus yra dar labiau išaugęs. Bet tai toli gražu ne vienintelė sritis. Tvarus investavimas, kaip minėta, apima ir kitas sritis – visuomenės sritį ir gerąją valdymo praktiką.

Šiose srityse atsižvelgiama į darbuotojų sveikatą ir gerovę, darnių santykių su klientais palaikymą ar saugių produktų kūrimą ir pardavimą. Tarp gerųjų praktikų įmonių valdymo srityse verta paminėti pagarbą bendruomenės teisėms, kiek tai yra susiję su įmonės veikla, tinkamą vadovų motyvavimo sistemą, valdybos narių atrankos standartus ir skaidrios įmonės veiklos bei finansinės atskaitomybės užtikrinimą.

Artimiausioje ateityje tvarios veiklos principai įgaus vis didesnės reikšmės verslo pasaulyje – vis daugiau įmonių susidurs ir su visuomenės, ir su investuotojų interesu tvarioms investicijoms bei sieks, kad jų kasdienė veikla atitiktų šiuos lūkesčius. Pavyzdžiui, šiuo metu 370 mln. eurų „Swedbank“ Lietuvoje pensijų fondų investicijų priskiriama tvarioms investicijoms.

Atsakingo investavimo principų taikymas turėtų tapti vis svarbesniu konkurenciniu pranašumu, kuris įmonėms gali pelnyti didesnes jų klientų, investuotojų ir visos bendruomenės simpatijas. O tai galiausiai prisidės ir prie geresnių finansinių rezultatų ir grąžos kaupiantiems tokio tipo fonduose.

ES struktūrinė parama Lietuvos ekonomikos pritraukimo prie Bendrijos vidurkio projektams panaudojama vieną kartą, tačiau fonduose gulinčios lėšos investuojamos kaip paskolos arba jų garantijos.

Kai kurie ekonomistai sako, jog iki šiol sukauptų lėšų fonduose turėtų pakakti galimo struktūrinės paramos mažėjimo atsvėrimui, tačiau kiti finansų ekspertai svarsto, kad Lietuvos fondų ambicijos galėtų būti didesnės.

Europos Komisija (EK) trečiadienį ketina pateikti pirminį naujo ilgamečio Bendrijos biudžeto pasiūlymą. Jame gali atsispindėti pirmieji ženklai, kaip keisis Lietuvos įnašai į biudžetą ir iš jo gaunama parama.

Fonduose – 1,1 mlrd. eurų

Prieš beveik dešimtmetį Lietuvoje nuspręsta, jog ES struktūrinė parama, skirta Bendrijos regionų ekonominio išsivystymo suvienodinimui, gali būti ne tik panaudota vieną kartą kaip subsidija, tačiau ir investuota kaip rizikos kapitalas, paskolos ar jų garantijos į finansiškai atsiperkančius projektus.

Dėl to pradėta kurti ES lėšų fondus. Juose patalpintos struktūrinės paramos lėšos skirstomos finansiškai atsiperkantiems projektams, o joms sugrįžus – reinvestuojamos. Per beveik dešimtmetį Finansų ministerija sukūrė 13 fondų ir juose patalpino 1,093 mlrd. eurų ES paramos.

Finansų viceministrė Miglė Tuskienė BNS sakė, kad fondai yra ilgalaikė finansavimo priemonė.

„Finansavimas finansinių priemonių forma yra ilgalaikis finansavimo įrankis, nes paskolintos ar investuotos lėšos sugrįžta ir toliau naudojamos kitiems projektams finansuoti. Tokiu būdu su tapačia lėšų suma pasiekiama daugiau rezultatų“, – tvirtino M. Tuskienė.

Anot jos, ES lėšų fondai dar turi vieną privalumą – jų pinigais finansuojamuose projektuose pritraukiamas privatus kapitalas, o dėl to jiems reikia mažiau viešųjų lėšų.

„Valstybė investuodama lėšas finansinių priemonių forma bei dalindamasi rizika, sukurdama pakankamus projektų srautus ir panašiai skatina privačius investuotojus prisidėti ir investuoti į valstybei svarbias sritis, kurių privatus verslas ankščiau nefinansavo“, – argumentavo viceministrė.

Finansų ministerijos duomenimis, per beveik dešimtmetį, investuojant fonduose sukauptas ES lėšas, įvairiems projektams buvo pritraukta 1,21 mlrd. eurų privačių lėšų.

M. Tuskienės nuomone, fondai – svarbi priemonė, ruošiantis galimam struktūrinės ES paramos mažėjimui po 2020 metų.

„Kadangi Lietuvai skiriamos ES lėšos po 2020 metų gali mažėti, todėl siekiant skatinti investicijas bei sudaryti galimybes finansuoti valstybei svarbius projektus su ribotais viešaisiais ištekliais, būtina ir toliau taikyti inovatyvius finansavimo būdus – finansines priemones“, – teigė viceministrė.

Nuo 2009 metų, kai Lietuvoje buvo sukurti pirmieji europinės paramos investavimo fondai, daugiausiai investuota į daugiabučių renovaciją ir smulkias bei vidutines įmones. Tačiau pastaruoju metu pinigai buvo nukreipti ir į savivaldos viešųjų pastatų bei kultūros paveldo atnaujinimą. Dabar svarstoma steigti fondus vandentvarkos ir transporto sektoriams.

Fonduose sukaupta pakankamai lėšų

Kauno technologijos universiteto (KTU) Finansų katedros vedėjas Rytis Krušinskas BNS sakė, kad fondai – geras kai kurių sektorių finansavimo instrumentas.

„Vertinant paramos finansinius skaičius bei modeliuojant galimą tokio finansinio srauto eliminavimą iš šalies ūkio iš tiesų verta sunerimti. Fondų sukūrimas akumuliuojant paramos lėšas ir įdarbinant jas cikliškai yra geras tam tikrų sektorių papildomo finansinio gyvybingumo palaikymo instrumentas“, – kalbėjo R. Krušinskas.

Savo ruožtu banko „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis BNS argumentavo, kad fonduose Finansų ministerija šiandien yra sukaupusi pakankamai lėšų, kad galėtų atsverti struktūrinės paramos galimą sumažėjimą.

„Visuomet atrodys, kad kuo daugiau, tuo geriau. Vis tik 13 fondų su daugiau nei milijardu eurų lėšų būtų sunku pavadinti nepakankamu pasiruošimu. Įvertinus tai, kad 2020 metais ES parama nesibaigs, o tik sumažės penktadaliu ar šeštadaliu, galima teigti, jog bendras makroekonominis efektas gali būti visai nejaučiamas, nes tą sumažėjimą pilnai kompensuos fonduose sukauptos ir reinvestuojamos lėšos“, – tvirtino ekonomistas.

Jis teigė, kad Lietuvai nereikėtų būti per daug pripratusiai prie europinės struktūrinės paramos, nes šios lėšos turi ir neigiamą pusę.

„Šioje diskusijoje nereikėtų užmiršti ir neigiamų ES paramos aspektų – kartais ji iškraipo konkurencines sąlygas, ypač jei parama skirstoma ne visai skaidriai ir efektyviai, kartais išgyvena nekonkurencingos išteklius švaistančios įmonės. Todėl ES paramos mažėjimo nevertėtų dramatizuoti ir ypač nereikėtų planuoti naudotis šiuo ramentu amžinai“, – argumentavo N. Mačiulis.

Dabar struktūrinių fondų lėšos dalinamos regionams pagal jų bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam žmogui rodiklio santykį su ES vidurkiu. Iš viso yra trys regionų kategorijos. Daugiausiai lėšų gauna mažiausiai išsivystę regionai, kurių BVP rodiklis yra mažesnis nei 75 proc. ES BVP vidurkio vienam žmogui. Mažiau lėšų gauna pereinamieji regionai, kurių BVP rodiklis yra tarp 75 ir 90 proc. ES vidurkio, o mažiausiai lėšų gauna labiau išsivystę regionai – daugiau nei 90 proc. ES vidurkio.

Lietuva iki šiol buvo traktuojama kaip vienas mažiau išsivystęs regionas, tačiau per pastaruosius metus įsibėgėjus Vilniaus regiono ūkio plėtrai, pradėta baimintis, kad šalis po 2020 metų gali būti priskirta pereinamojo regiono kategorijai ir prarastų nemažą dalį būsimos paramos.

Fondams trūksta ambicijos

„Luminor“ banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas BNS sakė, kad lietuviškiems europinės paramos fondams trūksta ambicijos ir į juos būtų galima pervesti žymiai daugiau lėšų.

2007–2013 metais Finansų ministerija į sukurtus investicinius fondus pervedė maždaug 7 proc. struktūrinės paramos, kai 2014–2020 metais šis rodiklis ūgtelėjo iki 10 procentų.

„Pažvelgus grynai į skaičius, tai peršasi nuomonė, kad nepakankamai, nes net 10 proc. skirtos paramos fondams, o 90 proc. skirta trumpalaikiam įsisavinimui“, – teigė Ž. Mauricas.

Pasak ekonomisto, fondams trūksta ambicijos.

„Turint omenyje, kad dabar yra aukso amžius, aš manau, kad fondai Lietuvai yra naudingi. Kuo jų daugiau, tuo geriau. Sakyčiau, kad bent jau trečdalį, o gal net pusę visų lėšų galima būtų skirti“, – tvirtino Ž. Mauricas.

Jis taip pat argumentavo, kad struktūrinė parama turi ir savo minusų. Ž. Maurico nuomone, ilgalaikis paramos poveikis šalies ekonomikai yra neutralus arba gali būti ir neigiamas, jeigu šalis investuoja į brangaus išlaikymo reikalaujančius projektus, tačiau nepasiruošia finansiškai jų prižiūrėti.

„Pasibaigus paramai, deja, galime tikėtis, kad tęstinumo nebus ir ilguoju laikotarpiu, tarkime, po dešimties metų Lietuva bus tam pačiame taške ekonominiu požiūriu, kokiame būtų apskritai, jeigu parama nebūtų apskritai suteikta Lietuvai“, – teigė ekonomistas.

Struktūrinei paramai reikalinga išsami analizė

KTU dėstytojas R. Krušinskas sakė, kad Lietuvoje reikia išanalizuoti, kuriuose sektoriuose europinė struktūrinė parama buvo panaudota tinkamai, o kur buvo susidurta su kliūtimis, nes tai padėtų lėšas geriau investuoti ateityje.

„Vyksta nemažai diskusijų apie tai kas nutiks kaip paramos laikotarpis pasibaigs, kokia finansinė duobė atsivers biudžete, o gal netgi užklups krizė, lėtinanti šalies ekonominį vystymąsi. (...) Reikėtų atlikti labai išsamią ir savikritišką analizę, dėl ES paramos panaudojimo efektyvumo, nustatant didžiausią poveikį patyrusias sritis ar sektorius, bei identifikuoti ne pačias sėkmingiausias praktikas. Šios pamokos leistų šaliai turėti aiškesnį vaizdą dėl tikslingų valstybės investicijų ateityje“, – kalbėjo R. Krušinskas.

Finansų viceministrė M. Tuskienė tvirtino, kad be struktūrinės paramos fondų kūrimo ministerija šiuo metu taip pat kuria rekomendacijas įvairiems ekonomikos sektoriams, kaip reikės elgtis, mažėjant paramai.

„Pateikiant rekomendacijas dėl labiausiai „priklausomų“ sektorių remiamų veiklų finansavimo tikslingumo, tikimasi, kad jų pagalba pavyks sumažinti viešųjų politikos sričių priklausomybę nuo ES fondų investicijų ir padidinti jų savarankiškumą“, – tvirtino viceministrė.

Finansų ministerija dar šiemet Vyriausybei ketina pateikti rekomendacijas aplinkosaugos ir užimtumo sektoriams. Vėliau rekomendacijos bus teikiamos ir kitiems nuo europinės paramos priklausomiems sektoriams.

Lietuva iš Regioninės politikos, kurios pagrindiniai elementai yra struktūriniai fondai, 2014-2020 metais turėtų gauti 6,901 mlrd. eurų, kai 2007-2013 metais parama siekė 6,885 mlrd. eurų.

  SEB bankas pradeda viešai platinti Liuksemburge registruotų SEB grupės investicinių  fondų „SEB Credit Multi Strategy“  ir „SEB Global Chance/ Risk Fund“  vienetus. Iš viso SEB bankas viešai platina jau 30 investicinių fondų, investuojančių į įvairias turto klases, vienetų. Vertinant pagal Lietuvoje viešai platinamų investicinių fondų turtą SEB bankas užima 41 proc. rinkos.

„Nuolat analizuojame rinkose veikiančius investicijų fondus ir siekiame aktyviems savarankiškiems investuotojams pasiūlyti naujus šiandieninius poreikius atitinkančius sprendimus ir taip praplėsti investavimo galimybes“, – sako SEB banko Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas Gediminas Milieška.

Naujas fondas investicijoms į obligacijas

Pasak G. Milieškos, dabartinėje mažo pajamingumo aplinkoje investuotojams vis sunkiau pasirinkti  tinkamą investavimo strategiją, kuri  leistų uždirbti teigiamą grąžą, investuojant į obligacijas.

„Laukiamas bazinių palūkanų normų didinimas JAV gerėjant ekonominei aplinkai ir tikėtinas obligacijų pajamingumo augimas neišvengiamai didins svyravimus  obligacijų rinkose.  Todėl manome, kad  bendrovių skolos vertybinių popierių rinkoje investuojantis fondas „SEB Credit Multi Strategy“, kuris pagal investavimo strategiją  yra apribotos rizikos fondas, siekiantis absoliučios grąžos per ilgą laikotarpį, turėtų būti patrauklus sprendimas aktyviems investuotojams“, – sako G. Milieška.

Fondo „SEB Credit Multi Strategy“  lėšos daugiausia investuojamos į Europos bendrovių obligacijas ir kredito rizikos apsikeitimo sandorius. Fondas siekia  gauti teigiamą grąžą, nesvarbu, kokie būtų obligacijų kainų pokyčiai.

Plečiamas investicijų į akcijas pasirinkimas

„Pristatydami  fondą „SEB Global Chance/Risk Fund“ investuotojams praplečiame galimybes rinktis  visame pasaulyje investuojančius akcijų fondus.  Nuo 2001 metų veikiantis fondas sėkmingai investuoja įvairiuose  ekonomikos sektoriuose visame pasaulyje. Dalis investicijų tenka ir besivystančioms rinkoms. Tai aktyviai valdomas akcijų fondas investuojantis į mažesnį bendrovių skaičių“, – dėsto p. Milieška.

Fondo valdytojų nuomone,  aiškios investavimo  proceso taisyklės  yra svarbi priemonė vertinant rinkos riziką ir rinkos informaciją ir siekiant uždirbti daugiau už rinkos indeksų pokyčius. Šio  fondo rezultatai lyginami su „MSCI AC World Net Return“ indekso rezultatais. Šiuo metų birželio mėnesį fondo veiklos rezultatai buvo įvertinti  penkiomis „Morningstar“ žvaigždutėmis – t.y. aukščiausias fondo įvertinimas, kuris suteikiamas tik dešimtadaliui visame pasaulyje investuojančių akcijų kategorijos fondų. Nepriklausoma investicijų tyrimų agentūra „Morningstar“ reitinguoja investicinius fondus pagal rezultatus lyginant su kitais tos pačios kategorijos fondais.

Abu fondai SEB banke bus platinami eurais. Fondą „SEB Credit Multi Strategy“ platinimo mokestis –  0,5 proc., fondo  „SEB Global Chance/ Risk Fund “ – 1 procentas. SEB bankas netaiko išpirkimo ir keitimo mokesčių.

Lietuvoje antros ir trečios pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius pernai išaugo ir metų pabaigoje pensijas juose kaupė rekordiškai daug dalyvių. Sėkmingi metai buvo ir Lietuvoje viešai platinamiems kolektyvinio investavimo subjektams (investiciniams fondams), kurių turtas didėjo dėl sėkmingos investicinės veiklos ir pritrauktų naujų investicijų.

Kaupiančiųjų antros pakopos pensijų fonduose per metus pagausėjo bemaž 40 tūkst. (3,6proc.), 2014 metų pabaigoje šiuose fonduose pensijas iš viso kaupė 1,157 mln. dalyvių. Tai didžiausias antros pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius nuo pensijų reformos pradžios, pranešė Lietuvos bankas.

"Pastaraisiais metais antros pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius auga nuosaikiai, iš esmės dėl įsiliejančių į darbo rinką jaunuolių, kurie pasirenka kaupti privačiuose fonduose", - pranešime sakė Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus vyresnysis specialistas Audrius Šilgalis.

Tarp Lietuvoje platinamų investicinių fondų šiemet daugiausia grąžos gavo surinkę ir įdarbinę lėšas rizikingai Indijoje ir medicinos, biotechnologijų sektoriuose. Investicijų ekspertai prognozuoja kitais metais akcijas išlaikysiant lyderystę, rašo "Verslo žinios".

Šiemet iš 10-ies pelningiausių investicinių fondų, platinamų Lietuvoje veikiančių bankų ir finansų maklerio įmonių, patys pelningiausi yra Indijos investicinės krypties. Dar prieš porą metų joje lėšas įmerkusius investuotojus variusi į neviltį, šiemet Indija davė po 40-50 proc. grąžos. Investicijų valdytojai aiškina, kad akcijų brangimą šioje šalyje paskatino dideli lūkesčiai dėl politinių permainų su naujos valdžios atėjimu.

"Indijoje šiemet vyko dveji rinkimai, kuriuos investuotojai įvertino teigiamai, tikimasi struktūrinių reformų šalyje. Indijos vartotojų pasitikėjimas ekonomika šiais metais taip pat smarkiai kilo", - sakė "SEB investicijų valdymo" Investicijų valdymo grupės vadovas Ignas Pliuškys. Tačiau "Swedbank" investavimo vadovas Vaidas Paukštys nėra tikras dėl tolesnės investicijų Indijoje sėkmės, nes pradeda plaukti naujienos, kad reformos šalyje šiek tiek stringa.