Kitos lyties požymiai

Naujagimiai, kuriems yra visiška fermento 21-hidroksilazės stoka, negydomi miršta per pirmąsias gyvenimo savaites.

Įgimta antinksčių hiperplazija, arba adrenogenitalinis sindromas, yra paveldima reta endokrininė liga. Jos dažnis labai svyruoja nuo geografinės platumos. Gali sirgti 1 iš 10 000 iki 1 iš 20 000. Ši liga labiau paplitusi Azijos šalyse.

Ja susergama, kai dėl fermentų stokos naujagimiai gimsta su nepakankama antinksčių hormonų funkcija: sutrikusi kortizolio sintezė ir aldosteronų sintezė, dėl to organizmas gamina per daug vyriško hormono testosterono.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų profilio koordinatorei vaikų endokrinologei dr. Margaritai Valūnienei praėjusiais metais iš Santaros klinikų Medicininės genetikos centro atskriejo net du pranešimai, kad per visuotinį naujagimių tikrinimą diagnozuotas adrenogenitalinis sindromas.

Vieni naujagimiai, turintys šį sindromą, gimsta išoriškai visiškai sveiki, kiti turi tam tikrų požymių. Pasak M. Valūnienės, kai gimsta mergaitė, prenataliniu laikotarpiu dėl antinksčių hormonų stokos mažėja kortizolio ir aldosterono sintezė, tačiau yra labai daug testosterono. Mergaitė gali gimti su virilizacijos (vyriškų fizinių savybių atsiradimas moterims – red. past.) požymiais, kartais net sunku nustatyti lytį, nes atrodo, kad gimė berniukas. Klaidina tai, jog išorinio lyties organo klitoris yra toks didelis, kad vertinama kaip varpa. Naujagimiui net gali būti klaidingai nustatyta vyriška lytis.

Kai mergaitė gimsta su virilizacijos požymiais, sutrikimą iš karto pamato neonatologai, kviečiami konsultantai, atliekami tyrimai. Jei mergaitė gimsta labai virilizuota, gydymo komandoje dalyvauja ir vaikų urologas, kuris atlieka plastinę išorinių lytinių organų operaciją. Pirma operacija atliekama pirmaisiais gyvenimo metais, kad mergaitė būtų kuo mažiau  traumuota. Vėliau, jei reikia, dar kartą operuojama paauglystėje.

Margarita Valūnienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Skirtingos ligos formos

Šios ligos formos yra dvi: klasikinė, kai, nepastebėjus patologijos naujagimystėje, vaikas auga ir didelių problemų nėra, bet antraisiais–ketvirtaisiais gyvenimo metais dėl per didelio vyriškų hormonų kiekio, nors jie nelabai išreikšti, pradeda labai greitai augti. Negydomos mergaitės tampa virilizuotos, didėja plaukuotumas, kinta balsas ir tėvai kreipiasi į specialistus: ginekologą ar endokrinologą – dėl išryškėjusių išorinių vyriškų požymių.

Berniukai gimsta išoriškai neišsiskiriantys, todėl gydytojai paprastai nepastebi jokių pakitimų. Pirmieji ligos simptomai atsiranda apie penktuosius–septintuosius metus. Pagrindinis simptomas – priešlaikinis lytinis brendimas, kuris gali prasidėti penkerių šešerių metukų: didėja plaukuotumas, prasideda balso mutacija. Tokie berniukai patenka pas gydytojus vaikų endokrinologus. Tai klasikinė ligos forma.

Labiau rizikinga yra antroji, vadinamoji druskų netekimo, įgimtos antinksčių hiperplazijos forma, kai dėl minėtų hormonų stokos apie antrą trečią naujagimio savaitę įvyksta antinksčių krizė ir išsivysto ūmus antinksčių nepakankamumas. Tokie vaikai į gydymo įstaigą patenka sunkios būklės, guldomi į reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių dėl neaiškios kilmės gausaus vėmimo, viduriavimo, svorio kritimo, hipoglikeminio šoko ir dėl labai ryškios hiperkalemijos – labai didelio kalio kiekio.

„Būklė būna labai kritinė, labai greitai progresuoja. Jei per parą nesuteikiama pagalba, būklė tampa pavojinga gyvybei. Tokį naujagimį būtina pradėti gydyti didelėmis dozėmis antinksčių hormonų ir sveikata gerėja. Tačiau tos kelios paros, kai diagnozuotas antinksčių nepakankamumas, yra labai rizikingos, didelis mirštamumas“, – sudėtingos ligos eigą apibūdina M. Valūnienė.

Be gydymo šie vaikai neišgyventų.

Naujagimiai tikrinami

Dalis retų ligų Lietuvoje diagnozuojama atliekant visuotinį naujagimių tikrinimą. Jį atlieka Santaros klinikų Medicininės genetikos centras nuo 1975 m. Pirmoji liga, įtraukta į tikrinimo programą, buvo fenilketonurija. Nuo 1993 m. pradėta patikra ir dėl įgimtos hipotirozės, nuo 2015 m. – dėl galaktozemijos ir adrenogenitalinio sindromo. Nuo 2023 m. – dėl vidutinio ilgio riebalų rūgščių acil-KoA dehidrogenazės stokos, metilmalono acidemijos, I tipo gliutaro acidemijos, ilgų grandinių riebalų rūgščių 3-hidroksi-acil-KoA dehidrogenazės stokos, karnitino nešiklio stokos, klevų sirupo šlapime ligos, spinalinės raumenų atrofijos ir cistinės fibrozės.

Per 2015–2023 m. diagnozuota 19 adrenogenitalinio sindromo atvejų.  2023 m. Lietuvoje gimė 8 vaikai, kuriems Lietuvos genetikos centras pirminio tyrimo metu patvirtino įgimtą antinksčių ligą hiperplaziją, bet vėliau, per kitus kontrolinius tyrimus, šešiems vaikams diagnozės nepasitvirtino dėl galimos ribinės koncentracijos. Dviem vaikams diagnozė pasitvirtino, abu jie – iš Šiaulių krašto.

Atliekant visuotinį naujagimių tikrinimą antrą trečią parą iš naujagimio kulniuko imama kraujo, kuris lašinamas ant specialios kraujo tyrimo kortelės ir siunčiamas į laboratoriją Vilniuje. Kai diagnozuojama patologija, nedelsiant informuojami tėvai, šeimos gydytoja ir gydytojas specialistas pagal nustatytos ligos profilį. Dėl antinksčių patologijos, diagnozuotos Šiaulių krašto vaikams, elektroniniu laišku informuojama šias ligas kuruojanti Respublikinės Šiaulių ligoninės vaikų endokrinologė M. Valūnienė.

Priemonės: visi naujagimių tyrimai atliekami nesudėtingais, tačiau moderniais diagnostikos prietaisais. / Z. Katkienės nuotr.

Gydoma nedelsiant

Gavusi pranešimą gydytoja pasirūpina, kad per porą valandų vaikas būtų stacionarizuojamas į gydymo įstaigą, kur tyrimai kartojami. Jei liga patvirtinama, iš karto pradedamas gydymas.

Diagnozavus adrenogenitalinį sindromą gydymas pradedamas antinksčių hormonais, hidrokortizonu, kad būtų išvengta antinksčių nepakankamumo. Šią ligą pradėti gydyti per tris savaites gyvybiškai būtina.

„Negydomi šie vaikai neišgyventų“, – sako M. Valūnienė ir džiaugiasi, kad praėjusiais metais Šiauliuose gimusiems dviem vaikams pavyko išvengti krizinės situacijos.

Abiem vaikams pasireiškė klasikinė ligos forma, jie neturėjo simptomų, bet tyrimai rodė, kad yra didžiulis antinksčių hormono trūkumas. Buvo pradėtas gydymas, jis tęsis visą gyvenimą.

„Berniukas, kuriam praėjusiais metais buvo diagnozuota įgimta antinksčių hiperplazija, į Vaikų ligų kliniką pateko būdamas dešimties parų dėl užsitęsusios geltos, blogai augusio svorio“, – gydytoja prisimena pacientą, kuriam klinikoje atliekant tyrimus jau buvo nustatytas labai aukšta kalio koncentracija. Tačiau kitą dieną gydytoja M. Valūnienė gavo informaciją iš Genetikos centro dėl įtariamos įgimtos antinksčių hiperplazijos. Vaikas buvo pervežtas į Kauno klinikas ir pradėtas gydyti dėl retos genetinės ligos – taip išvengė krizės. Šiuo metu berniukas auga įprastai, jokių išorinių ligos požymių nėra. Tačiau gydytojai pabrėžia: nepaisant, kad ligos požymių nejuntama, gydymas turės tęstis visą gyvenimą.

Antroji pacientė buvo po mėnesio gimusi mergaitė, neturėjusi jokių displazijos išorinių požymių. Tačiau ligoninės Naujagimių skyriuje atlikto tyrimo rezultatas rodė labai aukštą kalio koncentraciją. „Kai nėra nei klinikos, nei išorinių požymių, tyrimai kartojami daug kartų. Nebuvo galima patikėti, kad visiškai sveikas vaikas, kurio ir svoris auga, ir maistelio neatpila, gali sirgti tokia sudėtinga liga. Gydytojų konsiliumo sprendimu pradėtas gydymas“, – M. Valūnienė prisimena sudėtingą situaciją, kurią teko išgyventi ir tėvams, ir medikams. Džiugina tik tai, kad mergaitė auga įprastai, nes skirtas pakaitinis gydymas, kuris ir apsaugo nuo pokyčių.

Antinksčių hiperplazija sergantiems vaikams labai pavojingos infekcijos, skiepai, karščiavimas, nes tokių būklių yra didesnė rizika išsivystyti antinksčių nepakankamumui. Šia liga sergantys vaikai nuolat stebimi gydytojų endokrinologų. Vaikai kas tris mėnesius vyksta į centrus, kur jiems koreguojama vaistų dozė. Vaikai auga – didėja ir vaistų dozė. Bręstant, ypač mergaitėms, svarbi tiksli vaistų dozė, nes turi būti išsaugotas vaisingumas, išvengta antsvorio. Pastojus yra didesnė persileidimo, nevaisingumo, policistinių kiaušidžių, antsvorio, metabolinio sindromo rizika.

Tėvams, kuriems diagnozuota antinksčių hiperplazija, jau taikoma ir prenatalinė šios ligos diagnostika – vaisius tiriamas nėštumo metu iš vaisiaus vandenų. Jei vaisiui diagnozuojama hormonų pakitimų, pradedamas gydyti dar gimdoje besivystantis vaisius. Taip išvengiama sunkios būklės gimus vaikui arba viralizacijos mergaitėms.

Tiria: speciali kraujo tyrimo kortelė, ant kurios lašinama kraujo lašelių, paimtų iš naujagimio kulniuko, siunčiama į Santaros klinikų laboratoriją, kur atliekami tyrimai ir nustatomos retos ligos. / Z. Katkienės nuotr.

Specifinis ir brangus

Reta liga vadinama liga, kuria serga 5 iš 10 tūkst. žmonių. Ligos dažnumas priklauso ir nuo šalies, nes ta pati liga Azijos šalyse gali būti labiau paplitusi ir net nebūti reta liga, o Europoje – reta. Anot M. Valūnienės, reta liga – ir gyvybei grėsmę kelianti būklė, sukelianti neįgalumą. Jeigu laiku nesuteikiama pagalba, dažnai pažeidžiamos kelios organų sistemos, vystosi dauginis organų nepakankamumas ir žymus neįgalumas. Skirtingais literatūros duomenimis, šiuo metu yra registruojama 8 000 retų ligų. Manoma, kad, gerėjant diagnostikai, daugėjant genetinių tyrimų, šių ligų skaičius galėtų siekti apie 15 tūkst.

Berniukas, kuriam diagnozuota įgimta antinksčių hiperplazija, į Vaikų ligų kliniką pateko būdamas dešimties parų dėl užsitęsusios geltos, blogai augusio svorio.

Dar ne visos genetinės ligos identifikuojamos. Daugumos (apie 80 proc.) retų ligų priežastys yra genetinės, todėl labai svarbi genetinė diagnostika ir konsultavimas.

Kitos retos ligos gali būti autoimuninės, vaikų onkohemotologinės, infekcinės, ideopatinės. Šiuo metu yra galimybės gydyti 5–10 proc. retų ligų. Kai kurių ligų gydymas yra ypač brangus ir tik eksperimentinis. Kai kurios turtingos Europos valstybės retas ligas gydo eksperimentiniais vaistais, kurie Lietuvą pasieks tik ateityje.

Lietuvoje yra du centrai, kuriuose gydomi pacientai, sergantys retomis ligomis. Vilniuje yra Santaros klinikų Retų ligų koordinavimo centras, kurį sudaro endokrininių ligų ir hematologinių ligų padaliniai. Kauno klinikose veikia Retų ir nediagnozuotų ligų koordinavimo centras.

Šioms ligoms diagnozuoti labai svarbus visuotinis naujagimių tikrinimas, kai dažniausiai ir nustatomos retos ligos.

Visų retų ligų gydymas labai specifinis ir brangus, tam valstybė numato atskirą biudžetą, tačiau jo nepakanka. Šiuo metu šalyje registruoti 32 specifiniai labai brangūs vaistai retoms ligoms gydyti, tačiau to taip pat nepakanka.

Vyksta diskusija apie tai, kad reikia plėsti retų ligų atrankos tyrimus. Izraelyje, Nyderlanduose – labai išvystytas visuotinis naujagimių tikrinimas, kurio metu diagnozuojama 60–80 ligų. Gydytoja M. Valūnienė įsitikinusi: nors naujagimių tikrinimas dėl retų ligų – brangus pasirinkimas, tačiau tai  pigiau nei labai brangiais vaistais gydyti dėl užleistų retų ligų komplikacijų neįgalius suaugusiuosius.

Mamai gulint be sąmonės, dukra ne tik stvėrė telefoną ir perdavė pareigūnams esminę informaciją, bet ir suteikė pirmąją pagalbą.

„Greitoji pagalba man liepė paguldyti mamą ant šono“, – kalbėjo mergaitė.

„Ugniagesys buvo nepaprastai ramus, nes mergaitės paprastai ima greitai panikuoti. Tačiau ugniagesys išliko susikaupęs, todėl viskas klostėsi gerai“, – teigė mergaitės mama.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

„Nusprendžiau kalbėti kaip su vaiku. Paverčiau pokalbį žaidimu, gyriau už kiekvieną informacijos detalę. Mergaitė vėliau nubėgo pas kaimynę, ši patvirtino viską, ką mažametė buvo sakiusi. Ji tikrai išgelbėjo savo mamos gyvybę“, – sakė ugniagesys.

Mergaitė įsiminė gelbėtojų telefono numerį pagal savo gimtadienį.

„Aš gimiau aštuonioliktą dieną. Toks pat yra gaisrinės numeris“, – sakė mergaitė.

„Šio paviešinto skambučio tikslas yra didinti tėvų sąmoningumą. Nelaimės nutinka visiems ir visur. Jei vaikai bus išmokyti išsikviesti pagalbos, tai tėvai galės pasikliauti jais“, – kalbėjo ugniagesys.

Prieš kelias dienas moteris pajuto stiprų skausmą kairėje krūtinės pusėje, plintantį į kairę ranką. „Pasiguodžiau socialinei darbuotojai, kad jaučiu maudimą krūtinėje. Ji nedelsdama iškvietė Greitąją medicinos pagalbą (GMP). Taip ir atsidūriau Kauno klinikose“, – prisiminė Valė.

Atvykęs GMP automobilis, nedelsiant moterį atvežė į Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Kardiologijos intensyviosios terapijos skyrių. Čia, atlikus būtinus moters sveikatos tyrimus, Valei diagnozuotas miokardo infarktas. Prof. Olivija Dobilienė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė, pastebi, kad išgelbėti Valę padėjo greitai suteikta pagalba, nes ištikus miokardo infarktui – laikas ypatingai svarbus.

Efektyviai veikianti miokardo infarkto klasterio sistema lėmė tai, kad pacientė laiku GMP automobiliu atvežta į Kauno klinikas intervencinei vainikinių arterijų procedūrai atlikti.

„Ištikus miokardo infarktui, kiekviena pradelsta minutė gali kainuoti gyvybę. Kuo greičiau galėsime suteikti pagalbą pacientui, tuo geresnių gydymo rezultatų sulauksime, – pabrėžė prof. O. Dobilienė. – Efektyviai veikianti miokardo infarkto klasterio sistema lėmė tai, kad pacientė laiku GMP automobiliu atvežta į Kauno klinikas intervencinei vainikinių arterijų procedūrai atlikti.“

Prof. Olivija Dobilienė. / Kauno klinikų nuotr. 

Miokardo infarktas – tai širdies liga, kai dėl širdies kraujotakos pablogėjimo, negrįžtamai pažeidžiamas širdies raumuo. Agnė Liuizė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos gydytoja kardiologė, sako, kad ši liga dažniausiai pasireiškia staiga stipriu maudimu kairėje krūtinės pusėje, plintančiu į kairę ranką arba žandikaulį, kaip nutiko ir Valei. „Įprastai šis skausmas būna intensyvus. Taip pat gali pilti šaltas prakaitas, atsirasti silpnumo jausmas, dusulys“, – teigė A. Liuizė.

Klastingą širdies ligą gali lemti daugybė veiksnių,  o vieni svarbiausių yra: genetiniai veiksniai (kai šeimoje pirmos eilės giminaičių tarpe buvo sirgusių infarktu ar staiga mirusių, ypač jaunesnių nei 55 metų vyrų ar 65 metų moterų). „Taip pat miokardo infarktą sukelti gali padidėjusi cholesterolio koncentracija, aukštas arterinis kraujo spaudimas, rūkymas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, cukrinis diabetas. Šie rizikos veiksniai gali sukelti ankstyvą aterosklerozę, kuri sukelia miokardo infarkto išsivystymą“, – pasakojo gydytoja kardiologė.

Tyrimų metu pastebėta, kad reikšmingai susiaurėjusi pagrindinė pacientės širdies vainikinė arterija – priekinė tarpskilvelinė šaka, neretai liūdnai apibūdinama kaip „našlės arterija“. 

Patekusi į Kauno klinikas, Valė skubiai nuvežta Intervencinės kardiologijos operacinę, kurioje jai sėkmingai atlikta vainikinių arterijų angioplastika. „Tyrimų metu pastebėta, kad reikšmingai susiaurėjusi pagrindinė pacientės širdies vainikinė arterija – priekinė tarpskilvelinė šaka, neretai liūdnai apibūdinama kaip „našlės arterija“. Atlikus procedūrą, sėkmingai atkurta kraujotaka šioje arterijoje, maitinančioje širdies raumenį“, – pažymėjo A. Liuizė.

Agnė Liuizė. / Kauno klinikų nuotr. 

Prof. O Dobilienė priduria, kad įtarus miokardo infarktą, svarbu nedelsiant kviesti GMP. „Jų darbuotojai turi galimybę iš karto patvirtinti arba paneigti miokardo infarkto diagnozę, o ją nustačius, tiesiai nukreipti pacientą į Intervencinės kardiologijos centrą, – sakė ji. – Džiaugiamės, kad šiai pacientei galėsime padovanoti 101-uosius gyvenimo metus.“

Šiandien Valė po atlikto gydymo jaučiasi daug geriau, šypsosi ir laukia, kada galės keliauti namo pas anūkus. „Esu labai dėkinga, kad Kauno klinikų medikai išgelbėjo mano gyvybę, – šypsojosi ji. – Manau, kad vienintelė ilgaamžio gyvenimo paslaptis – sveikai maitintis, nesinervinti ir daug bėgioti.“

Per metus į Kauno klinikas atvyksta daugiau nei 1,7 tūkst. pacientų, kuriems diagnozuotas miokardo infarktas. Gydytojai primena, kad miokardo infarktas – pavojinga liga, nes net ir mažas širdies pažeidimas gali sukelti gyvybei grėsmingas širdies aritmijas ar net staigią mirtį, todėl pajutus pirmuosius simptomus, būtina kviesti GMP ir vykti į gydymo įstaigą.

Kartais teismo procesų sūkury ištinka net pačios netikėčiausios, sudėtingiausios ir nestandartinės situacijos. Teismo darbuotojai turi būti pasiruošę viskam: greitai reaguoti į susiklosčiusią situaciją ir svarbiausia – priimti tinkamus sprendimus. Pasak teismo vadovo Arūno Purvainio, Ina ir yra tas pavyzdys, kai ištikus kritinei gyvenimiškai situacijai, jai puikiai pavyko susitvardyti ir priimti reikalingą sprendimą.

Vakar popietę Kauno apylinkės teisme įvykęs atsitikimas galėjo pasibaigti tragiškai, tačiau dėka profesionalios ir drąsios teismo darbuotojos – baigėsi laimingai.

Medikės išsilavinimą ir net 17 metų patirtį reanimacijos skyriuje turinti teismo psichologė I. Božokienė vakar išgelbėjo žmogaus gyvybę.

Ina pasakojo, jog jai einant teismo koridoriumi, staiga, prie pat jos kojų susmuko pensinio amžiaus vyras. Patikrinusi jo pulsą, kvėpavimą ir širdies ritmą, medikė iš karto suprato, kad tai nėra paprastas apalpimas. Dingus gyvybės ženklams, ji vyrą ėmėsi reanimuoti. Po intensyvaus 5 min. gaivinimo, senoliui pamažu atsistatė kvėpimas, atsirado širdies ritmas.

„5–7 minutės gaivinant žmogų – kritinės, todėl labai svarbios jo gyvenime. Tokioje situacijoje svarbiausia – nepasimesti ir, įvertinus gyvybines funkcijas, duoti tinkamus nurodymus šalia esantiems pagalbininkams. Tuomet pagalba bus suteikta“, – patarė teismo psichologė, šiuo atveju pagalbą suteikusi laiku, operatyviai ir tinkamai.

I. Božokienė pagalbą teikė iki tol, kol ligonį perėmė skubios pagalbos medikų komanda. Vyras buvo išgabentas į gydymo įstaigą, kur jam bus suteikta tolesnė medicininė pagalba ir priežiūra.

5–7 minutės gaivinant žmogų – kritinės, todėl labai svarbios jo gyvenime.

Kauno apylinkės teismo pirmininkas A. Purvainis šiandien vykusio susirinkimo metu viso kolektyvo akivaizdoje padėkojo I. Božokienei už greitą, ryžtingą ir drąsų poelgį bei skyrė padėką: „2022 m. gegužės 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose suteikusiai pirmąją būtinąją medicininę pagalbą ir išgelbėjusiai byloje dalyvaujančio asmens gyvybę, veikusiai greitai bei ryžtingai“, – rašoma padėkoje.

Teismo pirmininko nuomone, standartinėse situacijose visi puikiai žino, kaip reikia elgtis, tačiau atsitikus neįprastai situacijai, galbūt vienintelei gyvenime, būtent ryžtas, gebėjimas susikaupti ir priimti geriausius sprendimus darbuotoją išskiria ir daro pavyzdžiu. „Šiuo atveju Ina yra pavyzdys kiekvienam iš mūsų“, – sako A. Purvainis.

„Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi aukšta mūsų teismo darbuotojų kvalifikacija, o Inos parodyti neeiliniai sugebėjimai, ryžtas ir drąsa yra pavyzdinis kiekvieno darbuotojo ir piliečio elgesys“, – pažymėjo teismo vadovas.

Balandžio 22 dienos vakarą buvo gautas pranešimas, kad Joniškyje, Žagarės gatvėje, mediniame dviejų aukštų daugiabučiame name dega butas, o viduje gali būti žmogus. Ugniagesius iškvietė kaimynai, pajutę dūmų kvapą. Žmonės beldėsi ir norėjo įeiti į butą, bet durys buvo užrakintos.

„Atvykę ugniagesiai išlaužė buto duris, viduje buvo daug dūmų, o šeimininkas, matyt, buvo prisnūdęs, – sakė Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Darius Adomaitis. – Jis buvo užsikūręs krosnį, bet dūmtraukio sklendės neatidaręs. Krosnyje ir šalia jos smilko skudurai ir plastikas.“

Atvykę ugniagesiai išlaužė buto duris, viduje buvo daug dūmų, o šeimininkas, matyt, buvo prisnūdęs. Jis buvo užsikūręs krosnį, bet dūmtraukio sklendės neatidaręs. Krosnyje ir šalia jos smilko skudurai ir plastikas.

Ugniagesiai išvedė vyrą į lauką ir perdavė greitosios pagalbos medikams, jie žmogų išsivežė apžiūrai. Smilkstantys skudurai buvo išnešti į lauką ir užgesinti. Autonominio dūmų detektoriaus bute nebuvo.

Pasak D. Adomaičio, per 20 metų dirbusio ugniagesiu gelbėtoju ir pamainos vadu, tokių atvejų jo praktikoje netrūko: „Tokių situacijų, kai žmogų rasdavome vos per žingsnį iki mirties, buvo daugybė. Kartą buvo pranešta, kad bute dega lova, šeimininkas vaikšto ir nieko nedaro. Kai atvykome, jis jau buvo sukniubęs. Keista tai, kad žmonės nepasimoko ne tik iš kitų, bet ir iš savo klaidų. Yra Joniškyje keletas adresų, kur tenka važiuoti po kelis kartus. Toje pačioje Žagarės gatvėje yra namas, kuriame pernai išgelbėjome žmogų, užsidegus virtuvei, o šiemet gesinome to paties namo stogą.“

Kokios tokio neatsakingumo priežastys? „Kaip ir visais laikais, atsiranda tokių žmonių, kurie nenori gyventi geriau, įklimpsta savo liūne. Šiandien jiems gerai, o kas bus rytoj – nesvarbu. Gyvenantiems socialiniuose būstuose ir priklausantiems socialinės rizikos grupei suteikiamos visos privilegijos. Vežame jiems dūmų detektorius, pakabiname juos, bet jie juos tuoj pat išardo, nes rūko namuose, o detektorius pradeda veikti“, – teigė buvęs ugniagesys.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet ugniagesiai gaisruose išgelbėjo 39 žmones.

„Tos vasario 4-osios niekada nepamirš nei jis pats, nei jį gelbėję ugniagesiai. Tą popietę prie Paežerių ežero atskubėję iškviesti gelbėtojai išvydo už 150 metrų nuo kranto eketėje besimurkdantį žmogų. Lemtinga galėjo būti kiekviena sekundė, bet ugniagesiams  pavyko jį išgelbėti“, – rašoma Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos feisbuko paskyroje.

Praėjus savaitei po šio įvykio, išgelbėtasis aplankė ugniagesius, kad padėkotų jiems už padovanotą gyvenimą. Pasak jo,  jis nėra „užkietėjęs“ žvejys,  taip jau nutiko, kad vos užlipęs ant ledo atsidūrė mirtiname pavojuje. 

Ugniagesiai svečiui papasakojo apie savo darbą, aprodė turimą gaisrų gesinimo ir gelbėjimo techniką bei įrangą, kurios dėka jis ir buvo išgelbėtas, palinkėdami jam daug sveikatos.

Kovo 1 dieną buvo gautas pranešimas, kad Žemaičių gatvėje, bendrabučio tipo daugiabutyje, viename iš butų kilo gaisras.

Ugniagesius iškvietė kaimynai. „Kadangi penkiaaukščio laiptinėje buvo tiršta nuo dūmų, nebuvo aišku, kuriame bute kilo gaisras, tačiau pažiūrėję iš lauko pamatėme, kad pirmajame aukšte pro pravirą vieno buto langą veržiasi dūmai, – pasakojo įvykio vietoje buvęs Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos operacijų vadovas Egidijus Vyšniauskas. – Kadangi buto durų niekas neatidarė, ugniagesiai su laužtuvu atidarę langą pateko į vidų ir virtuvėje rado ant viryklės svylantį puodą, o ant grindų gulintį vyrą. Nors jis dar nebuvo visiškai praradęs sąmonės, bet buvo bejėgis. Atrakinę duris iš vidaus ugniagesiai išnešė nukentėjusįjį į lauką.“

Prisikvėpavusį dūmų vyrą greitosios pagalbos medikai išvežė į ligoninę. Bute autonominio dūmų detektoriaus nebuvo. Pasak E. Vyšniausko, Panevėžyje yra buvęs toks atvejis, kai bute svylant puodui, pradėjo veikti pas kaimynus esantis dūmų detektorius. Tai ir padėjo tuomet išgelbėti žmogaus gyvybę.

Iš viso šiemet ugniagesiai gelbėtojai 69 kartus vyko gesinti gaisrų dėl svylančių puodų, jie išgelbėjo 5 žmones. Pernai tokių įvykių buvo 564, išgelbėti 22 gyventojai.

Startu šiai specialiųjų tarnybų operacijai tapo maždaug pusvalandis po vidurnakčio Bendrojo pagalbos centro telefonu 112 užregistruotas pranešimas apie viename minėto penkiaaukščio butų galinčią įvykti neatitaisomą tragediją.

Apie tai pranešė, pirminiais duomenimis, kažkas iš šio buto šeimininko pažįstamų, labai sunerimęs, kad pagalba gali pavėluoti ir prašęs specialiųjų tarnybų paskubėti.

Pirmiesiems į įvykio vietą suskubusiems policijos pareigūnams nurodyto buto durų niekas neatidarė, dėl ko tradiciškai tokiais atvejais paprašyta specialia technika ginkluotų ugniagesių gelbėtojų pagalbos.

Šie įlipo į nurodytą, pirminiais duomenimis, antrojo aukšto butą savo ištraukiamomis kopėčiomis ir įleido į jį policiją.

Bendromis pastangomis 30-metis buto šeimininkas rastas ne tik gyvas, bet ir, pirminiais duomenimis, nesusižalojęs.

Jis perduotas į įvykio vietą atskubėjusiems greitosios medikams. Šie nuvežė vyriškį į vieną iš Kauno ligoninių, kur jam bus suteikta tokiais atvejais būtina pagalba.

Įsimintina klaipėdiečio pergalė

Šią vasarą pirmąkart istorijoje Lietuvos Prezidentu išrinktas žmogus, kilęs iš Klaipėdos.

Absoliučiai visose pajūrio savivaldybėse, kaip ir visoje Lietuvoje, rinkėjai daugiausia balsų atidavė ekonomistui Gitanui Nausėdai. Jis dominavo net Neringoje, nors pirmajame rinkimų ture neringiškiai daugiausia simpatijų skyrė parlamentarei Ingridai Šimonytei.

Po pirmojo prezidento rinkimų turo gegužės 12-ąją Klaipėdoje lyderius G. Nausėdą ir I. Šimonytę skyrė vos daugiau nei 9 proc. balsų, tačiau antrajame ture aiškiu favoritu tapo klaipėdietis G. Nausėda.

Viskas dėl politikos

Klaipėdos meru trečią kartą tapo Vytautas Grubliauskas. Jį palaikė 25 015 rinkėjų arba 55,28 proc. balsų.

Jo konkurentas – tuometis Valstybinio jūrų uosto direktorius Arvydas Vaitkus gavo 44,72 proc. balsų (20 237 rinkėjai).

Po šių rinkimų A. Vaitkus neteko posto uosto direkcijoje, kaip pats teigė, dėl politinių priežasčių.

Buvusiam uosto vadovui teko aiškintis dėl uoste veikiančių įmonių paramos rinkimų kampanijai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų į Klaipėdos tarybą kampanijai 44 tūkst. eurų paaukojo verslo santykiais susiję asmenys, tarp jų – baltarusiškų trąšų karaliumi pramintas klaipėdietis verslininkas Igoris Udovickis ir jo sutuoktinė.

Tik noriu priminti, kad Klaipėda yra tos pačios Tėvynės labai neatsiejama, labai svarbi dalis.

Taryboje – milijonieriai

Nors pačiam A. Vaitkui rinkimų kova teatnešė tarybos nario mandatą, politinė kova buvo sėkminga ir kitiems šios partijos kandidatams.

Į naująją tarybą pirmąkart savivaldybės istorijoje pateko 7 mandatus Klaipėdoje iškovoję "valstiečių" atstovai – A. Vaitkus, Vidmantas Dambrauskas, Artūras Bogdanovas, Arūnas Tuma, Viktor Senčila, Ligita Girskienė ir Romaldas Idzelevičius.

Į tarybą patekęs Klaipėdoje veikiančio Birių krovinių terminalo (BKT) generalinis direktorius V. Dambrauskas tituluojamas 63 vietą užėmusiu šalies milijonieriumi. 30 proc. šios įmonės akcijų priklauso Baltarusijos trąšų gamintojai "Belkalij", 70 proc. – I. Udovickiui.

Kitas ne ką mažiau verslo pasaulyje žinomas klaipėdietis A. Tuma įvardijamas 237 vietos savininku tarp 500 turtingiausių šalies veikėjų. Verslininkui priklauso uosto krovos įmonių grupė "Kamineros grupė".

Pernai Vyriausybei tikrinant strateginių įmonių sandorius, Klaipėdos uostas nepasirašė dviejų valstybinės žemės nuomos sutarčių su jame veikiančiomis bendrovėmis.

Negavusios specialios vyriausybinės komisijos leidimo, naujuose sklypuose negalėjo plėstis verslininko A. Tumos kontroliuojama krovinių ekspedijavimo geležinkeliais ir I. Udovickio kontroliuojama bendrovė BKT.

Taryboje – permainos

Klaipėdos miesto mero rinkimuose būta akibrokštų. Šį pavasarį mėgino dalyvauti ir buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis, teisiamas vadinamojoje politinės korupcijos byloje, vienintelis savarankiškas kandidatas uostamiesčio savivaldybių tarybų rinkimuose Eligijus Masiulis.

Tačiau iš žaidimo jis iškrito neperkopęs pirmosios rinkimų pakopos – jam nepakako rėmėjų parašų.

Šių metų savivaldos rinkimai perstumdė įtakos zonas taryboje. Šįkart į rinkimus buvęs Liberalų sąjūdžio atstovas V. Grubliauskas ėjo savarankiškai, sutelkęs visuomeninį rinkimų komitetą "V. Grubliauskas ir komanda", kuris gavo daugiausia mandatų – devynis.

Liberalų sąjūdžio atstovai, nuo kurių prieš rinkimus atskilo V. Grubliauskas, šįkart gavo tik keturis mandatus.

Rinkimai gana sėkmingi buvo ir uostamiesčio konservatoriams, kurie paprastai Klaipėdos taryboje laimėdavo 4 mandatus. Šįkart jie gavo 6 vietas taryboje.

Tris savo atstovus taryboje turi Lietuvos centro partija.

Du mandatus iškovojo visuomeninio rinkimų komiteto "Titov ir teisingumas" lyderis Viačeslavas Titovas bei jo kolega Jurijus Šeršniovas.

Tiesa, V. Titovas prieš gerą mėnesį neteko mandato dėl teistumo už Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paniekinimą. V.Titovą pakeitė Ela Andrejeva.

Iš 15 politinių jėgų, siekusių mandatų miesto taryboje, į valdžią pateko tik šešios. Klaipėdos taryboje, be mero, yra 30 narių.

Dar vienai kadencijai į mero postą rinkimus laimėjęs V. Grubliauskas sutelkė valdančiąją daugumą iš savo paties visuomeninio rinkimų komiteto "V. Grubliauskas ir komanda", konservatorių ir dviejų Lietuvos centro partijos atstovų.

Plakatais – prieš smarvę

Savo valią aktyviai reiškę rinkimuose klaipėdiečiai kaip niekad anksčiau 2019 m. demonstravo vienybę.

Dienraščio "Klaipėda" puslapiuose ne kartą gvildenta kvapų problema parodė, kokia jėga gali virsti klaipėdiečių įniršis dėl nesuvaldomos smarvės.

Smarvės detektyvą narpliojo prokuratūra, teisėsauga, aplinkosaugininkai, tačiau miestiečiams tvaikas įkyrėjo galutinai.

Rugsėjo 8-ąją trijų tūkstančių klaipėdiečių eisena patraukė iš miesto Dumpių link. Daugiausia tarp protestuotojų buvo pietinės miesto dalies gyventojų.

Tačiau miestiečių emocijas kelianti situacija tokia pat lieka iki šiol. Prokuratūra niekaip nenorėjo imtis aiškintis situacijos, atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą Klaipėdos savivaldybei teko skųsti du kartus.

Pirmuoju atveju – Klaipėdos apylinkės teismui, kuris įpareigojo prokurorus imtis veiksmų.

Antruoju atveju teko skųstis Klaipėdos apygardos teismui, kai prokurorai ir vėl atsisakė pradėti tyrimą.

Bendrystė: klaipėdiečiai šiemet demonstravo vienybę tiek išėję į demonstraciją dėl smarvės, tiek tiesdami ranką vieni kitiems nelaimių metu. (Vytauto Petriko nuotr.)

Ieškojo chromo

Pietinės uostamiesčio dalies gyventojus iš proto varė dvokas, o šiaurinėje dalyje įsikūrusius žmones nokautavo žinia apie pavojingu sveikatai chromu užterštą aplinką.

Laboratorija patvirtino, kad bendras chromo kiekis nuo 7,6 iki 16,9 karto viršija ribinę vertę.

Grunto mėginiai buvo imti greta Vitės progimnazijos, gyvenamųjų namų Švyturio g. 14 ir 18 bei "Verdenės" progimnazijos. Tik prie "Verdenės" progimnazijos dirvožemio tarša chromu neviršijo nustatytos ribos.

Tačiau specialistai įsitikinę, kad reikia atlikti preliminarius ekogeologinius tyrimus gretimoje uosto teritorijoje veikiančiuose ūkio subjektuose.

Klaipėdos savivaldybė žadėjo, kad papildomai bus nustatomas ir chromo valentingumas, nes būtina žinoti, kokios rūšies chromu yra užterštas gruntas.

Nulinio valentingumo – tai gyvų organizmų neįsisavinamas "metalinis" chromas.

Trivalentis chromas – menkai toksiškas ir gamtinėje aplinkoje nejudrus chromas.

Šešiavalentis chromas – tirpus, judrus, toksiškas chromas, kuris yra sudedamoji chemijos pramonės produktų dalis.

Aistros dėl uosto

Piketais buvo lydimos diskusijos dėl Klaipėdos uosto bendrojo plano.

Gruodį vyriausybė patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrąjį planą, numatantį maksimalią uosto plėtrą pietų ir Melnragės kryptimi.

Plane numatomos būtinos ir ilgalaikės uosto plėtros kryptys 25 metams, o 15-ai metų numatyti konkretūs sprendiniai leis uostui išlaikyti konkurencingumą.

Plano rengėjų teigimu, uosto teritorija padidėtų nuo 557 iki 837 ha.

Šiame dokumente numatyta perspektyva uostui suteiktų galimybę išvystyti pietinę dalį, panaudojant rezervinę teritoriją, ir suformuoti naują sausumos teritoriją ties Smeltės pusiasaliu. Tai reikštų, jog tektų uosto akvatoriją gilinti iki 17 metrų.

Uostamiesčio savivaldybė kėlė klausimą dėl Klaipėdos gyventojų interesų ir tikino, kad Vyriausybės posėdyje neišgirdo konkrečių planuojamų investicijų skaičių.

"Labai tikiu, kad šitas uosto bendrasis planas yra turbūt Tėvynės labui, kaip dabar dažnai sakoma. Tik noriu priminti, kad Klaipėda yra tos pačios Tėvynės labai neatsiejama, labai svarbi dalis", – akcentavo V. Grubliauskas.

Preliminariais skaičiavimais, ilgalaikėje perspektyvoje bendra investicijų vertė į uosto plėtros projektus sieks apie 1,2 mlrd. eurų, ne tokiu optimistiniu scenarijumi – apie 635,4 mln. eurų.

Ginčas dėl testamento

Pinigus šiais metais skaičiavo visi, ne tik uostininkai, šiemet nusitaikę viršyti dar vieną metų krovos rekordą.

Pinigų dalybos skaldo šiais metais anapilin išėjusio klaipėdiečio verslininko Raimondo Karpavičiaus šeimą. Milijonieriaus, įmonių "Marijampolės pieno konservai", "Karpis" ir kitų savininko artimieji teismuose mėgina užginčyti vyro testamentą.

R. Karpavičiaus sprendimu, milijonų vertas turtas padalintas naujajai žmonai Aistei Karpavičienei ir broliui Henrikui Karpavičiui, o buvusią žmoną bei sūnų Roką Karpavičių verslininkas paliko be palikimo. Sūnus vėliau pakeitė pavardę ir tapo Roku Karpiu.

R. Karpavičius 1999 m. Naujojoje Zelandijoje buvo sulaikytas už kokaino kontrabandą. Sprukęs į Europą, o vėliau sulaikytas, R. Karpavičius 2012 m. Naujojoje Zelandijoje buvo nuteistas 11 metų ir 3 mėnesių bausmei.

Grįžęs iš įkalinimo įstaigos anksčiau laiko, vyras 2017 m. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl tėvo valdytos įmonės "Marijampolės pieno konservai" jam suteiktos paskolos.

Iškilus į viešumą R. Karpavičiaus moterų viena kitai reiškiamoms pretenzijoms, R. Karpiui buvo pareikšti įtarimai dėl vagystės iš tėvų namų.

Žmona – policijoje, vyrui – įtarimai

Kitokio pobūdžio žinomų uostamiesčio žmonių pinigų istorijas šiais metais turėjo nagrinėti teisėsauga.

Į skandalą įsivėlė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Andromeda Grauslienė.

Paaiškėjo, kad šios žinomos visuomenininkės, Liberalų sąjūdžio aktyvistės vyro verslus tyrinėjo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT).

FNTT tyrėjai nustatė, kad A. Grauslienės vyras Simonas Grauslys galėjo slėpti mokesčius nuo valstybės.

Vyras valdo įmonę "Laisvalaikio studija", kuri veiklą vykdo senamiestyje įsikūrusiame bare "IQ".

Apskaičiuota, kad 2017–2019 m. įmonės direktorius iš viso esą neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 10 tūkst. eurų.

Dienraštis "Klaipėda" išsiaiškino, jog šiai įmonei, kuri 2017–2019 m. pripažinta slėpusi mokesčius, Klaipėdos savivaldybė taikė 50 proc. nekilnojamojo turto lengvatas.

Teisėsaugai ėmus domėtis S. Grauslio veikla, A. Grauslienė sustabdė narystę Liberalų sąjūdyje.

Policijoje buvo ir daugiau negražių istorijų. Antai dvi darbuotojos susimušė tiesiog darbo vietoje. Vienai nepatiko kitos kvepalų tvaikas, kita pavargo nuo amžinų bendradarbės pamokslų.

Susikibusias moteris teko išskirti, o vėliau ir atleisti iš darbo policijoje.

Į teismą – dėl viešojo intereso

Dar viena garsi uostamiesčio ponia turi aiškintis Klaipėdos apygardos teisme. Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė teisme atsidūrė dėl Generalinės prokuratūros ieškinio ginant viešąjį interesą.

Teisme prokuratūra siekia pripažinti negaliojančiomis valstybės žemės sklypo, esančio K. Donelaičio gatvėje, pirkimo–pardavimo sutartis.

I. Šakalienė ir jos šeima šiuo metu čia valdo daugiabutį. Šalia jo statomas apartamentų kompleksas. Šias statybas savininkai įvardija kaip rekonstrukciją, o prokurorai įtaria, jog tai yra nauja statyba.

Todėl teismo keliu siekiama panaikinti statybą leidžiantį dokumentą, statinį nugriauti ir taikyti restituciją.

Pati valdininkė yra labai nepatenkinta tuo, kad turtų istorija ėmė domėtis žiniasklaida. Dienraštis "Klaipėda" sulaukė I. Šakalienės rašto, kuriame aiškinama, esą žurnalistai visuomenei atskleidė neteisingus faktus, nors teismas nėra net pradėjęs iš esmės nagrinėti šios bylos.

Prokuratūra aiškinasi, ar valstybei galėjo būti padaryta apie 190 tūkst. eurų žala, nes sklypo dalis I. Šakalienės šeimai buvo parduota ne aukciono būdu, taikant išskirtines sąlygas. Todėl ir įvardijama, kad sandoris galėjo pažeisti viešąjį interesą.

Liūdėjo kapitono

Šiemet uostamiesčio bendruomenę sukrėtė ne viena netektis.

Šią liepą anapilin muziejininkai išlydėjo Lietuvos jūrų muziejaus darbuotoją Romaldą Adomavičių. Kurėnu vyras plaukė į projekto "Nacionalinė ekspedicija" laivų sąplauką.

Jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus istorikas-muziejininkas R. Adomavičius nuskendo Kuršių mariose kilus audrai. Patyręs kapitonas nedėvėjo gelbėjimosi liemenės.

O štai šį vasarį Baltijos jūroje nutikęs įvykis privertė susidomėti ne vieną klaipėdietį. Pirmojoje Melnragėje pasivaikščiojimo metu į ledinį vandenį įsmuko dvi mamos su vaikais. Visi jie norėjo nusifotografuoti jūros fone, užsilipę ant ledų sąnašos "liežuvio".

Išgelbėjo: gyvų rankų grandine šį vasarį iš jūros gniaužtų klaipėdiečiai ištraukė dvi moteris su vaikais. (Dienraščio "Klaipėda" skaitytojo nuotr.)

Tai išvydo kiti gyventojai, buvę pajūryje, akimirksniu sudarė gyvą grandinę ir taip išgelbėjo nelaimėles su vaikais. Tarp narsą ir ryžtą pademonstravusių klaipėdiečių buvo minimi Valdas Butkus, Modestas Bubliauskas, Denisas Moskalenka, Mindaugas Albrechtas.

Paliko mirti patvoryje

Tai ne vienintelė gyvybė, šiais metais išgelbėta pačių Klaipėdos gyventojų.

Naujagimio mirtimi galėjo baigtis balandžio 30-ąją nutikusi istorija. Ką tik gimęs vaikelis buvo pasmerktas pietinėje miesto pusėje mirti patvoryje. Vaikutį rado šuo, o jo šeimininkas pranešė apie radinį savo kaimynei.

Ligoninėje dirbanti klaipėdietė Jūratė Rekašienė išbėgo į kiemą, suprato, kad vaikelis gyvas, ir ėmėsi savo kūnu šildyti pamėlusį, bet dar kvėpuojantį naujagimį. Neleidusi mirti berniukui moteris davė jam savo pavardę.

Medikai nustatė, kad vaiko gimdytoja buvo pavartojusi ekstazio, šio nuodo pateko ir į naujagimio organizmą.

Miesto policininkai tikėjosi nustatyti berniuko motiną, bet šios mįslės jiems išnarplioti nepavyko.

Gyvybė jiems – ne vertybė

Vienas skaudžiausių įvykių metų pabaigoje sukrėtė ne tik Klaipėdą, bet ir visą Lietuvą. Užrakintame buvusio bendrabučio kambaryje giminaičiai rado daugiau nei prieš savaitę mirusį kūdikį. Jo motina su sugyventiniu buvo dingusi.

Netruko paaiškėti, kur pora išvyko, o po pirmųjų apklausų tapo žinoma, kad pustrečio mėnesio amžiaus mergytės motinos sugyventinis smarkiai supurtė mažylę ir ji dėl to mirė.

Vaikai – nusikaltėliai

Jau ūgtelėję vaikai šiemet ne kartą vertė policininkus plušėti. Nepilnamečių plėšikų nuskriaustos moterys šių metų pradžioje ir vėliau, rudenį, policijos slenkstį mynė kasdien.

Dažniausiai nukentėjusiosios prarasdavo pinigus, o pagrobtas rankines jos netrukus rasdavo vos už kelių dešimčių metrų nuo nusikaltimo vietos.

Kai tie patys paaugliai ėmė terorizuoti vienos mokyklos mokinius, o vieno jų mama paskelbė apie tai socialiniuose tinkluose, pareigūnai per porą dienų nustatė kaltininkus ir juos sulaikė. Tada bandyta įrodinėti, kad būtent šie vaikinai plėšikavo ir pajūryje.

Panašu, kad šioje vietoje policininkai apsiriko. Atrodo, kad Melnragėje poilsiautojas skriaudžia suaugęs, kur kas stambesnis nei minėti nepilnamečiai vyras. Jis taip pat iš savo aukų atimdavo rankines ir pabėgdavo per kopas. Kol kas apie šio asmens sulaikymą miesto policininkai nepranešė.

Ardė brangias mašinas

Vis dar nežinoma, kas visus metus Klaipėdoje siaubė brangius automobilius. BMW ir "Porsche" nukentėjo nuo greitai sugebančių išmontuoti priekinius žibintus, multimedijos įrangą ir vairą vagių.

Vien Klaipėdoje nukentėjusiųjų nuo tokių nusikaltėlių būrys gerokai perkopė porą dešimčių.

Nė vienas įtariamasis ne tik nebuvo sučiuptas, bet ir nustatytas. Pareigūnai įsitikinę, kad čia veikė ne vietos vagys, o atvykėliai.

Jauni ir vyresni klaipėdiečiai šiemet svaiginosi ne tik alkoholiu. Būta mirčių nuo kvaišalų, o tarp nutvertų narkotikų platintojų būta ir nepilnamečių.

Atleido nusipelniusius

Tikra bėda Klaipėdoje dėl girtų vairuotojų, jų nemažėja.

Vienu geriausių uostamiesčio policininkų vadintas Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pirmojo skyriaus viršininkas Viktoras Mockus po Kriminalinės policijos dienos įkliuvo vairuodamas neblaivus. Vyras prarado darbą.

Vienas V. Mockaus pavaldinių, taip pat labai ilgą laiką dirbęs policijoje ir sukaupęs didžiulę patirtį, buvo atleistas už tai, kad be pagrindo naudojo policijos duomenų bazes ir atskleidė tarnybinę paslaptį tretiesiems asmenims.

Ne ką linksmiau gyveno Klaipėdos apygardos prokuratūra. Šiemet nuo tarnybos buvo nušalintas, o po pusmečio ir atleistas iš pareigų Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aidas Giniotis. Oficialiai paskelbta, kad esą jis neteisėtai teikė konfidencialią informaciją.

Dar vienas to paties skyriaus prokuroras Aivaras Velutis buvo pažemintas pareigose. Oficialiai teigta, neva jis sistemingai teikė tam tikriems suinteresuotiems asmenims kvalifikuotas teisines konsultacijas, naudodamasis specifinėmis profesinėmis žiniomis, ir tokiu savo elgesiu padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą.

Skausmingai "nukraujavo" ir Klaipėdos apygardos teismas. Ilgametis Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Zigmas Pocius savo noru paprašė Prezidentą pasirašyti jo atleidimo iš pareigų dekretą.

Objektyvumu garsėjantis teisėjas tokio savo žingsnio oficialiai nepaaiškino, teigė tai padaręs dėl asmeninių priežasčių.

Sugrįžo Vydūnas

Tačiau skandalų ir intrigų varginti klaipėdiečiai šiemet ėmėsi ir labai šviesių iniciatyvų.

Žmonės vienijosi teikdami pagalbą visų pamirštai vienišai senolei. Šiais metais miestiečiai socialiniuose tinkluose rengė akcijas, rinko lėšas ligų ištiktiems mažamečiams, rėmė šunų prieglaudas.

O štai vienam žymiausių Mažosios Lietuvos veikėjų, dvasios milžinu vadinamam Vydūnui įamžinti prireikė net septynerių metų.

Verslininko Rimanto Cibausko iniciatyva suvienijo plačią menininkų, architektų komandą, kurios darbą šiemet vainikavo sėkmė.

Rugsėjo 1-ąją, paminklo Vydūnui atidengimo dieną, Klaipėda nusilenkė didžiam tautos mokytojui.

Pastarąja naujiena socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai.

Kaip teigiama, lemtingą vakarą žmogus pabudo nuo aitraus dūmų kvapo. Į namą jau buvo įsisukusi liepsna, o pravėrus duris, ugnis įsiplieskė dar labiau.

„Su neįgaliojo vaikštyne judantį būsto šeimininką apėmė baimė, kad jau nepavyks išeiti į lauką. Laimei, jo gelbėti atskubėjo kaimynystėje gyvenantis 23-ejų metų vaikinas. Atbėgo vos tik pamatęs per kaimyno langus ir duris virstančius dūmus“, – pilietiško jaunuolio poelgio priešistorę pasakojo ugniagesiai.

Tiesa, pasak jų, iš pirmo karto vyro nepavyko išvesti, nes jis dar norėjo kažkam skambinti, dairėsi paliktų daiktų. Išlėkęs į lauką iš dūmų ir ugnies, kad įkvėptų oro, Andrius dar kartą įbėgo į namo vidų ir iš degančių namų šeimininką ištempė į lauką. O tada dar kartą paskambino telefonu 112, paskui išsikvietė į pagalbą draugą ir mamą. Po to, jų padedamas, nunešė išgelbėtąjį į savo namus.

„Ugnis supleškino vyro būstą ir jame buvusį turtą. Manoma, jog gaisras kilo iš krosnies išlėkus kibirkščiai ar dėl kūrenimo įrenginių gedimo“, – rašoma socialiniame tinkle.

Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorės Indrės Miškinytės teigimu, vaikinas, paklaustas ar neišsigando dūmų ir ugnies, sakė, kad apie tai negalvojo. Jam svarbiausia buvo išgelbėti kaimyną, kuriam ne sykį yra talkinęs.

„Pasiteiravus, ar vaikinas nenorėtų tapti ugniagesiu gelbėtoju, jis atsakė, kad anksčiau apie tai yra galvojęs, bet aplinkybės susiklostė kitaip, tačiau neatmetė tokios galimybės“, – pasakojo ji.