Belgų menininko instaliacijas Rusijos meno šventovėje kritikavo įvairios grupės – nuo gyvūnų teisių gynėjų iki religinių lyderių, nuo politinės dešinės iki kairės.
Paroda yra „piktinanti“, naujienų agentūrai AFP sakė parlamentaras Vitalijus Milonovas, anksčiau pasižymėjęs kaip prieštaringai vertinamo įstatymo prieš gėjus varomoji jėga.
„Tai psichologinis sadizmas, – populiariam bulvariniam laikraščiui „Komsomolskaja pravda“ sakė gyvūnų teisių gynėja Svetlana Los. – Gyvūno iškamša, kabanti tarp paveikslų – kokia čia bjaurastis? Nelaikau to menu“.
Tačiau J. Fabre'as, kuriam prieštaringi vertinimai – ne naujiena, meta iššūkį tokiai nuomonei daugiau kaip 200 darbų paroda „Nevilties riteris / grožio karys“, kuri minėtame Sankt Peterburgo muziejuje buvo atidaryta praėjusį mėnesį ir veiks iki balandžio.
„Dialogas“ su flamandų meistrais
J. Fabre'o darbai, tarp kurių taip pat yra porceliano skulptūrų, abstrakčių paveikslų ir figūrų, inkrustuotų skarabėjams artimos grambuoliukų šeimos vabalų (Chrysina) žaižaruojančiais antsparniais, eksponuojami šalia olandų ir flamandų meistrų darbų iš nuolatinės Ermitažo ekspozicijos.
Sankt Peterburgo ir Leningrado regiono komunistai – radikali frakcija – pasmerkė „nežmonišką Vakarų iškrypėlio“ parodą ir paragino „higieniškai palaidoti gyvūnų maitas“.
Tikslas, pasak kuratorių, yra sukurti „dialogą“ tarp klasikinių darbų ir J. Fabre'o kolekcijos, kurioje yra daugiau kaip 70 konkrečiai šiai parodai sukurtų kūrinių.
Tačiau paroda didžiuliuose Žiemos rūmuose – buvusioje carų rezidencijoje – išprovokavo kitokį dialogą. Vienas „Twitter“ vartotojas paskelbė eksponuojamo abstraktaus J. Fabre'o darbo nuotrauką ir prirašė: „Kaip sunaikinti Rubenso paveikslą. Padėk po juo Jano Fabre'o kažką violetiška ir beprasmiška“.
„Ar Ermitažo vadovybei galvoje viskas gerai?“ – savo „Instagram“ paskyroje parašė popžvaigždė Jelena Vaenga ir pridūrė, kad ši paroda yra „tikra gėda“.
Sankt Peterburgo ir Leningrado regiono komunistai – radikali frakcija – pasmerkė „nežmonišką Vakarų iškrypėlio“ parodą ir paragino „higieniškai palaidoti gyvūnų maitas“.
Rusijos socialiniuose tinkluose kilo debatų audra, muziejus ir paroda kritikuojami su saitažyme #pozorermitažu („gėda Ermitažui“).
„Katės už Fabre'ą“
Pats Ermitažas irgi pasiraitojo rankoves ir įsijungė į diskursą internete: savo „Instagram“ paskyroje sukūrė saitažymę #koškizafabra („Katės už Fabre'ą“) ir paskelbė kelių savo legendinių kačių – tikrai gyvų – nuotraukas.
Ermitažas laiko maždaug 70 kačių armiją, kuri gyvena jo rūsiuose ir naikina žiurkes. Kačiukai periodiškai būna pasiūlomi visuomenei, lankytojai graibsto kalendorius ir magnetinius suvenyrus su šių įnamių atvaizdais.
J. Fabre'o parodos sukelta audra – ne pirmas kultūrinis susirėmimas Rusijoje dėl šiuolaikinio meno. Neseniai konservatorių ir krikščionių ortodoksų aktyvistai rengė fizinius išpuolius prieš kai kurias Maskvoje surengtas parodas – darbus, kuriuos laikė įžeidžiamais, daužė, laistė šlapimu, purškė dažais.
Ermitažas stengėsi raminti barnius ir savo interneto svetainėje akcentavo, kad menininkas panaudojo „benamius gyvūnus, kurie žuvo keliuose“. „Fabre'as bando suteikti jiems naują gyvenimą mene ir taip nugalėti mirtį“, – rašė muziejus.
Jo direktorius Michailas Piotrovskis naujienų agentūrai TASS trečiadienį sakė, kad kritiškus komentarus „daugiausia rašo žmonės, nebuvę šioje parodoje“. „Pasirodo, kad mūsų visuomenė yra mažiau išsilavinusi, nei manėme“, – karčiai pridūrė jis.
Tačiau J. Fabre'o – tarptautinio meno žvaigždės, kuri taip pat kuria avangardinius teatro pastatymus, – paroda sulaukė ir daugybės pagyrų.
Roko žvaigždė, grupės „Leningrad“ vokalistas Sergejus Šnurovas sakė, jog ja pademonstruojama „pagarba seniesiems meistrams“.
„Nemačiau jokio gyvūnų išnaudojimo ar žmonių išnaudojimo – labiau priešingai“, – parašė jis „Instagram“.
