Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vairuotojų išsiblaškymą laiko viena didžiausių saugumo kelyje problemų, o JAV skaičiuojama, kad tai lemia maždaug dešimtadalį eismo įvykių.

Tikrąjį vairuotojų išsiblaškymo mastą Lietuvoje galima nebent nutuokti. Prieš porą metų vienos draudimo bendrovės iniciatyva prie didelių sankryžų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje atliktas tyrimas atskleidė, kad į pašalinę veiklą vos sustojęs prie šviesoforo iškart panyra net kas antras vairuotojas – dažniausiai naršo išmaniajame telefone, kalba telefonu be laisvų rankų įrangos ar gražinasi.

Draudikai pastebi, kad negalima nuvertinti net ir kelių sekundžių, per kurias žvilgsnis atitraukiamas nuo kelio. Skaičiuojama, kad trumpąją žinutę telefone perskaityti užtrunka 4–5 sek. Jei gyvenime tai yra tik akimirksnis, vairuodami per tiek laiko galite net nepastebėti, kaip jau praskriejote visą futbolo stadiono ilgį.

Jei gyvenime tai yra tik akimirksnis, vairuodami per tiek laiko galite net nepastebėti, kaip jau praskriejote visą futbolo stadiono ilgį.

Tarkime, važiuodami 60 km/val. greičiu per 5 sek. spėsite nuvažiuoti apie 84 m, o 90 km/val. – net 125 m. Standartinis futbolo stadiono ilgis yra 105 m. Tokio ilgio atkarpoje gali nutikti bet kas ir sureaguoti į tai praktiškai nėra šansų, jei į kelią tuo metu nežiūrima.

Šokiruojančius tyrimo rezultatus yra paskelbę Jungtinių Amerikos Valstijų Jutos universiteto tyrėjai, palyginę vairuotojų pastabumą ir reakciją vairuojant, jei tuo metu naudojamasi mobiliaisiais telefonais. Paaiškėjo, kad, vairuotojui kelyje kalbantis mobiliuoju telefonu, jo reakcijos laikas tampa panašus tarsi pavartojus alkoholio. Todėl tikimybė, kad tokie vairuotojai pateks į eismo įvykį, smarkiai išauga.

Įvairių šalių statistiniai duomenys ir tyrimai rodo, kad dažniausiai vairuotojus išblaško mobilieji telefonai. Tai gali būti skambinimas arba atsiliepimas į skambutį, žinučių skaitymas ir rašymas, taip pat naršymas.

Vairuotojai dažnai naudojasi ir įvairiomis eismo programėlėmis. Jeigu žinote, kad jos reikės, įsijunkite ją prieš pajudėdami, jokiu būdu ne jau išvažiavę į kelią. Kalbėti telefonu leidžiama naudojantis laisvų rankų įranga, tačiau telefono laikymą prie ausies vairuojant policijos pareigūnai traktuoja kaip grėsmę kitiems eismo dalyviams ir gali skirti iki 90 eurų baudą. Be to, reikėtų suvokti, kad net ir naudojant laisvų rankų įrangą bet koks sąmoningas ar nesąmoningas minčių nukreipimas į pašalinę veiklą gali būti lemtingas. Tai galioja ir bendraujant su keleiviais, ir tiesiog klausantis radijo ar nejučia užsisvajojus, primena saugaus esimo ekspertai.

Dėmesį blaškantys klasikiniai faktoriai yra užkandžiavimas, gėrimas vairuojant, makiažas, o rūkymą dar labiau komplikuoja elektroniniai rūkymo įrenginiai, kurių neužtenka prisidegti, juos reikia ir įkrauti.

LTSA darbuotojų atlikta analizė rodo, jog 2018 metais dėl vairuotojų išsiblaškymo ir nesusikaupimo įvyko maždaug 8 proc. mirtinų įvykių ir maždaug 15 proc. įvykių, kuriuose eismo dalyviai buvo sužeisti.

2019 metų duomenimis, dėl papildomos veiklos prie vairo įvyko apie 5 proc. mirtinų eismo įvykių ir apie 7 proc., kuriuose buvo sužeisti žmonės.

„Ne mechaninės klaidos ir vairuojančiojo įgūdžiai, o vairuotojo netinkama elgsena bei reakcija į šalia jo vykstančius dalykus yra pagrindinė kelių eismo įvykių, galinčių pasibaigti mirtimi, priežastis“, – sako LTSA pareigūnas Laurynas Jovaiša.

Jo teigimu, važiuodamas 50 km/val. greičiu automobilis per 1 sek. nurieda 14 m, važiuodamas 90 km/val. greičiu – 25 m, taigi tiesiog pernelyg stipriai ir ilgai paskendę mintyse apie šventes, gautas dovanas, reikiamus nudirbti darbus nespėsime sureaguoti į netikėtai sustojusį automobilį priešais ar staiga atsiradusią kliūtį kelyje. Susidūrimas tokiu atveju – neišvengiamas.

Ne mechaninės klaidos ir vairuojančiojo įgūdžiai, o vairuotojo netinkama elgsena bei reakcija į šalia jo vykstančius dalykus yra pagrindinė kelių eismo įvykių, galinčių pasibaigti mirtimi, priežastis.

Vairuotojus taip pat labai blaško naudojimasis elektroniniais prietaisais, telefono skambučiai, gauti pranešimai ar navigacinės sistemos siunčiamų ženklų stebėjimas bei dėmesys, nukreiptas į objektus ar incidentus kelyje bei pakelėse.

Daugeliui įvykių įtakos turi ir kiti automobilyje esantys žmonės: automobilio gale sėdintys ir tarpusavyje besipykstantys vaikai ar šalia garsiai kalbantis, įnirtingai gestikuliuojantis žmogus. Avaringas situacijas taip pat gali sukelti automobilyje esančio daikto siekimas, kėlimas nuo grindų, bandymas užkąsti ar numalšinti troškulį vairuojant, temperatūros reguliavimas salone ir net radijo dažnių nustatymas. Dėmesį ir mintis blaško veidrodėlių reguliavimas ar saugos diržų segimas automobiliui pajudėjus, salone dūzgiantis vabzdys ar besiblaškantis naminis gyvūnėlis bei cigaretės uždegimas ar užgesinimas.

„Visos šios išvardintos skirtingos aplinkybės daugeliui vairuotojų vis dar atrodo nereikšmingos ir netrikdančios“, – pasakoja LTSA pareigūnas ir priduria, jog žmogaus sprendimas daryti kelis darbus vienu metu gali prišaukti nelaimę.

„Tikrai neužtrunkate parašyti SMS žinutę, susirasti mėgstamą grojamą dainą ar žvilgsniu nuraminti besibarančius vaikus automobilio gale, tačiau tai blaško jūsų dėmesį, atitraukiate rankas nuo vairo, nusukate akis nuo kelio – jūs nevairuojate, o sprendžiate kilusią situaciją ir taip iškart rizikuojate ne tik savo, bet ir aplinkinių gyvybe“, – patirtimi dalijasi LTSA pareigūnas.

Visiškai išvengti blaškymosi vairuojant vargiai pavyks, tačiau LTSA specialistai saugiam vairavimui rekomenduoja pasiruošti iš anksto: prieš automobiliui pajudant susireguliuoti sėdynės aukštį, veidrodėlius, įsivesti norimą adresą į navigacijos programėlę, pritvirtinti nenaudojamus daiktus. Gyvūnus vežti derėtų tik jiems skirtuose gabenimo krepšiuose. Visas dėmesys turėtų būti sukoncentruotas į kelią, automobilio valdymą, o iškilus būtinybei atlikti bet kokį neatidėliotiną darbą tiesiog sustokite šalikelėje, poilsio aikštelėje ir atlikite jį nevairuodami.

Vaistininkas dalijasi patarimais, kaip sugrįžus po atostogų greičiau susitelkti į darbus ar mokslus ir kokių požymių neignoruoti, nes jie gali rodyti ir rimtesnius sutrikimus.

„Eurovaistinės“ vaistininkas Ignas Popa sako, kad kiekvieną dieną mūsų smegenys nepaliauja dirbti tiek priimdamos labai svarbius sprendimus, tiek ir tiesiog svajodamos ir planuodamos laisvalaikį. Bet jei susikoncentruoti ir aktyviai mąstyti staiga pasidaro sunku, tai greičiausiai reiškia, kad smegenims stinga maisto – vitaminų ir svarbiausių medžiagų.  

„Atminčiai labai svarbu kasdien gauti B grupės vitaminų, ypač vitamino B12 ir omega-3 rūgščių, kurių gausu riebioje žuvyje, gyvūninės kilmės produktuose, jūros gėrybėse, riešutuose. Protui paaštrinti naudinga valgyti kokybišką, daug kakavos turintį juodą šokoladą, suaktyvinti smegenų veiklą gali padėti ir kofeinas ar papildai, kurių sudėtyje yra guaranos“, – pataria vaistininkas.

Vyresnio amžiaus žmonėms renkantis papildus akims, reikėtų atkreipti dėmesį, kad jų sudėtyje būtų didesnė koncentracija zeaksantino ir liuteino. Nustatyta, kad šios sudedamosios dalys naudingos ne tik regėjimui, bet gali gerinti vyresnio amžiaus žmonių smegenų veiklą.

Sportas – ne tik kūnui

Reikėtų laikytis specialistų rekomendacijų per pertraukėles vėdinti darbo kambarį namuose, kabinetą biure ar klasę – grynas oras padeda suaktyvinti smegenų darbą. Dar naudingiau, jei pertraukų metu pajudėsite, išeisite pasivaikščioti į lauką.

„Fizinio krūvio metu suaktyvinama organizmo kraujotaka, o gryname ore įkvepiama daugiau deguonies, todėl jaučiamės geriau, gerėja mąstymas. Atlikti tyrimai rodo, kad sportuojantys ir aktyviai gyvenantys žmonės iki 35-erių, gerokai rečiau skundžiasi atminties sutrikimais vyresniame amžiuje, nei tie, kurie gyvena pasyviai“, – sako specialistas ir pataria kiekvieną dieną atlikti lengvą mankštą, pasivaikščioti.

Aktyvios fizinės veiklos vaistininkas nerekomenduoja prieš pat miegą, sportuoti reikėtų likus bent keletui valandų iki poilsio ar ryte. Tačiau aktyviau pajudėjus pirmoje dienos pusėje, viso vakaro praleisti prie televizoriaus ar mobiliojo telefono irgi nereikėtų. Išmaniųjų ekranų skleidžiama mėlynoji šviesa gali sutrikdyti normalią miego kokybę, o dėl šios priežasties atmintis gali suprastėti.

Lengviau pastebėti iš šalies

Kai užmaršumas ima kartotis ar įprastos užduotys tampa iššūkiu, pirmiausia, reikėtų gerai išsimiegoti, pailsėti, kontroliuoti emocinį stresą ir įvertinti savo mitybos įpročius. Pastebėjus, kad nepaisant pasirinktų priemonių, įkyrus išsiblaškymas kartojasi, jau reikėtų kreipti į gydytoją.

„Laikinai atmintį gali nuslopinti ir stiprūs apsinuodijimai sunkiaisiais metalais ar alkoholiu, tačiau sutrikimams besitęsiant ilgą laiką, jie gali byloti apie sutrikusią kraujagyslių veiklą, padidėjusį cholesterolio kiekį, aukštą kraujo spaudimą ir širdies ligas. Gera smegenų būklė ir funkcionalumas glaudžiai susijęs sveika širdies ir kraujagyslių sistema. Be to, ryškūs atminties sutrikimai yra ir pirmas Alzheimerio ligos požymis“, – nurodo I. Popa ir pastebėjus rimtesnius atminties sutrikimus, pataria nedelsti ir kreiptis į sveikatos specialistus.

Pasak „Eurovaistinės“ vaistininko, atminties sutrikimus lengviau pastebėti iš šalies. Pačiam žmogui ne visada paprasta suprasti, kad jis kažką pamiršo ir įvertinti, ar tai jau rimta problema. Rūpinantis artimųjų sveikata, kreiptis į specialistus rekomenduojama tada, kai pastebite, kad artimas žmogus nebesugeba teisingai atlikti kasdienių paprastų darbų, kuriuos visada atlikdavo lengvai.

Už naudojimąsi telefonu prie vairo yra numatytas vairuotojo pažymėjimo atėmimas. Terminas – 3 mėnesiai, o pasibaigus šiai sankcijai teks išklausyti ir papildomus kursus. Praėjusiais metais už šį pažeidimą teisė vairuoti atimta kelioms dešimtis. Naudojimasis telefonu – ne vienintelė veikla, kuri draudžiama automobilyje. Kelių eismo taisyklėse bauda nuo 10 iki 12 eurų numatyta ir už valgymą, rūkymą ar kavos gurkšnojimą. 

„Valgymas vėlgi ne tas dalykas, kuris būtinas vairuojant automobilį. Tą galima padaryti prieš tai. Tačiau jeigu jūs galvojate apie užkandžiavimą, pavyzdžiui, riešutų, kurių nereikia lukštenti, gliaudymą, nemanau, kad čia didesnė problema negu radijo stoties keitimas. Jei norite nusistatyti kitą radijo stotį, dažniausiai atitraukiate nuo kelio akis ir vieną ranką nuo vairo“, – pastebi VĮ „Regitra“ gen. direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

Europos Komisijos skaičiavimais, dėl išsiblaškymo prie vairo, dažniausiai – naudojimosi telefonu, – kyla iki trečdalio eismo įvykių. Policijos teigimu, tikslesnius skaičius, kiek kyla avarijų, sunku įvertinti, nes nė vienas vairuotojas neprisipažins, jog į kitą trenkėsi dėl to, kad užsižiūrėjo į telefoną.

Per beveik du mėnesius šalies keliuose jau žuvo 31-as žmogus, beveik 450 sužeista.

Ir tam tereikia pasitelkti vieną paprastą gudrybę. Iš tikrųjų, moterys ir taip geriau už vyrus pasirodo žaisdamos stalo žaidimus. Joms lengviau susikaupti, jos vienu metu gali daryti kelias užduotis, kai tuo tarpu vyrų dėmesį lengva išblaškyti. Jei tuo pat metu reikia atsakyti į žinutes, palaikyti pokalbį ir žaisti, gali būti, kad vyrui tiesiog nepavyks susitelkti į žaidimą. Tuo moterys gali pasinaudoti ir susikurti palankesnes sąlygas laimėti.

Pasirodo, vyrams išblaškyti pakanka roko muzikos. Šis tyrimas parodė, kad garsiai leidžiamos „AC/DC“ ar kitų roko grupių dainos trukdo vyrams susikaupti, bet moterims tokios įtakos nedaro. Taigi, norėdama prieš vyrą laimėti, moteris turėtų pasirinkti trankią roko muziką. Jai tai neturėtų trukdyti, o štai vyro koncentraciją sumažins.

Norėdama prieš vyrą laimėti, moteris turėtų pasirinkti trankią roko muziką. Jai tai neturėtų trukdyti, o štai vyro koncentraciją sumažins.

Žinoma, kad ir kaip tai būtų įdomu, mokslininkai tokių temų šiaip sau negvildena. Jie norėjo patikrinti, kaip muzika veikia įvairių sričių profesionalus, kurių darbe yra būtinas susikaupimas. Pavyzdžiui, chirurgus. Jei būtų galima surasti ir apibūdinti muzikos žanrus, kurie padeda susikaupti ir pagerina  specialistų darbo kokybę, tai būtų galima išnaudoti operacinėse, mokyklose, kai kuriose sporto rungtyse ir pan. Dabar aišku, kad roko muzika trukdo susikaupti, tuo tarpu klasikinė tokio poveikio nedaro.

Kokios muzikos operacinėse klauso chirurgai?

Į tyrimą buvo įtraukti 352 dalyviai. Jie turėjo žaisti klasikinį stalo žaidimą „Operacija“, kuriame iš žaidimo personažo kūno reikia pašalinti įvairius organus ir kaulus. Tyrimo dalyviams buvo uždėtos ausinės, grojančios klasikinę ar roko muziką arba leidžiančios garsus iš operacinės. Vyrai, kurie žaisdami klausėsi „AC/DC“ dainų, pasirodė prasčiau nei tie, kurie klausėsi Mocarto kūrinių. Tuo tarpu moterims roko muzika visiškai netrukdė.

Teigiama, kad operacinėse muzika groja gana dažnai, tačiau iki šiol ginčijamasi, ar ji visgi trukdo, ar padeda. Mokslininkai teigia, kad svarbu, kad negrotų trankios roko melodijos, kurios blaško koncentraciją.

Prancūzai paskaičiavo, kiek laiko ir pinigų atima prancūzų išsiblaškymas. Vienos apklausos duomenimis, per savo gyvenimą prancūzai 2,5 mėnesio ieško kur nors padėtų, pamirštų, o kartais iš viso pamestų daiktų. Paskaičiavus šį laiką pagal minimalų darbo atlygį už valandą, Prancūzija dėl savo šalies gyventojų išsiblaškymo kasmet patiria 11,5 mlrd. eurų nuostolių.

Apie tai ir kitas ekonomikos naujienas iš Prancūzijos praneša LRT Radijo bendradarbis Vokietijoje Valdas Papievis.

Prognozės: Prancūzijos ekonomika turėtų dar pasistiebti

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija patikslino Prancūzijos ekonomikos augimo prognozes – šalies ekonomika turėtų augti truputėlį daugiau, nei tikėtasi. Šiemet – 1,1 proc., kitais metais – 1,7 proc. Tai – 0,2–0,3 proc. daugiau, nei tikėtasi lapkričio mėnesį. O šių metų Prancūzijos biudžetas sudarytas, remiantis prielaida, kad ekonomika pasistiebs 1 proc.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija optimistiškiau žvelgia ir į visą euro zoną. Pridėjus po 0, 3 proc., tikimasi, kad šios Europos dalies, kuriai nuo sausio priklauso ir Lietuva, ekonomika augs 1,4 proc., kitais metais – 2 proc.

Vežėjų profsąjungos spaudžia valdžią

Prancūzijos vežėjų profesinės sąjungos spaudžia Prancūzijos vyriausybę dėl minimalaus valandinio atlygio įvedimo užsieniečiams, vežantiems krovinius Prancūzijoje.

Minimalaus atlygio reikalavimas įrašytas ūkio skatinimui skirtame įstatymo projekte. Jame numatoma, kad užsienio logistikos įmonių darbuotojams, tolimųjų reisų vairuotojams, dirbantiems Prancūzijoje, būtų mokamas Prancūzijoje galiojantis minimalus atlyginimas – 9, 61 eurų už valandą.

Prancūzijos spaudoje – nemažai straipsnių apie sunkiai Rytų Europos konkurenciją atlaikantį šalies vežėjų verslą – per 15 metų čia prarasta daugiau nei 20 tūkst. darbo vietų. Ekonomikos dienraštyje „Les Echos“ rašoma, kad 2008–2012 metais Vakarų Europos krovinių vežėjus nukonkuravo Rytų Europos šalys: Lenkija, Bulgarija, Lietuva.

Per penkerius metus Prancūzijos vežėjų krovinių apimtys bus sumažėjusios apie 16 proc. – dėl darbo jėgos Europos Sąjungoje (ES) liberalizavimo ir dėl to, kad Prancūzijoje valandinis atlyginimas yra iki 40 proc. didesnis nei Rytų Europos šalyse.

Per vasarį traukiniuose prancūzai pamiršo apie 4 tūkst. daiktų

Daiktai kartais susimano pažaisti slėpynių su mumis, kartais iš viso pradingsta. O ar įmanoma suskaičiuoti, kiek kainuoja mūsų išsiblaškymas? Pasirodo, įmanoma. 86 proc. prancūzų sako prarandantys laiko pasiklydusiems, o kartais iš viso pamestiems daiktams ieškoti.

Apibendrinus nuomonių apklausos rezultatus, paaiškėjo, kad 2,5 mėnesio per savo gyvenimą jie tik tą ir tedaro – ieško parankinių daiktų. O kokia to prarasto laiko ekonominė išraiška? Jei skaičiuosime pagal minimalų darbo atlygį už valandą, tai Prancūzija dėl savo šalies gyventojų išsiblaškymo kasmet patiria 11,5 mlrd. eurų nuostolių.

Be to, dar – stresas. Daugiau nei pusė prancūzų sako, kad išgyvena didelį stresą, kai ieško daiktų. Labiausiai – iš baimės pavėluoti. 12 proc. jų ir pavėlavo – ne kur kitur, o į svarbius darbo susitikimus.

Vien per vasario mėnesį Prancūzijos geležinkelių bendrovės traukiniuose prancūzai pamiršo apie 4 tūkst. daiktų – lagaminų, krepšių, informatikos įrenginių, drabužių ir batų, skėčių, kepurių ar raktų. Piniginė šio turto vertė nepateikiama. Ką gi, telieka vadovautis posakiu: nesidžiauk radęs, neverk pametęs.

Vaikams vis dažniau diagnozuojamas dėmesio sutrikimo sindromas, tačiau, anot Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto dėstytojo Džiugo Paršonio, prie didėjančio gyvenimo tempo ir informacijos srauto mūsų smegenys privalės prisitaikyti. „Galbūt dėmesio skaidymas ir bandymas aprėpti kuo daugiau yra mūsų būdas įveikti šitą evoliucijos iššūkį“, – teigia jis.

Kalifornijos valstijos Dominguez Hills universiteto psichologijos profesorius Laris Rosenas išsiaiškino, kad studentai susikoncentruoti ties paskirta užduotimi gali tik kelias minutes. Profesorius pastebėjo, kad mokydamiesi jie nesusikaupia, nes nuolat galvoja, kas parašė trumpąją žinutę ar kas naujo „Facebooke“.

Pasak specialistų, nesugebėjimas sutelkti dėmesio yra būtent šių laikų problema, ir dėl to kaltas vis didėjantis gyvenimo tempas, informacijos srautas bei šiuolaikinės technologijos.

„Sutelkti dėmesį tampa vis sunkiau, nes visas pasaulis orientuotas į išorę. Nuolatinis skubėjimas, kasdieniniai rūpesčiai, stresinės situacijos darbe, televizija nuolat blaško, vargina protą ir neleidžia jam atsipalaiduoti. O nuvargusiam protui susitelkti yra tikrai labai sunku“, – teigia jogos centro „Soham“ vadovė, jogos mokytoja Vilma Deksnienė.

VU Komunikacijos fakulteto dėstytojas ir informacinių technologijų ekspertas Dž. Paršonis mano, kad modernioje visuomenėje nebeturime laiko susikoncentruoti ties vienu dalyku ir mokytis nuo pagrindų. Šiandien, specialisto teigimu, tai net nebeįmanoma.

„Kol žmones, kurie nori sparčiau ir veiksmingiau dirbti kompiuteriais, mokysime matematikos, logaritmų pagrindų, informacija pasens, taps neaktuali, ir jie jau bus pavėlavę į traukinį. Todėl tiesiog pasakoma – spausk tą mygtuką ir viskas bus taip, kaip tau reikia“, – sako Dž. Paršonis.

Šiais laikais visą mums kasdien reikalingą informaciją galime labai greitai pasiekti, todėl daugelio dalykų, kuriuos kažkada mokėjome mintinai, tiesiog nebeprisimename. Tačiau tai – nebūtinai žmogaus „atbukimas“, gal veikiau išlaisvintas plotas kitiems dalykams, sako informacinių technologijų specialistas.

„Reikėtų rimtesnių tyrimų, kad galėtume nuspręsti, ar žmogus visiškai „išsiteškia“ paviršiuje ir niekur jokios gelmės nėra, ar tai iš tikrųjų tėra būdas apsisaugoti nuo informacijos pertekliaus. Galbūt neesminiams dalykams skirdami tik funkcinį dėmesį, galime susitelkti į konkrečią sritį, kurioje tenka dirbti“, – teigia Dž. Paršonis.

Jo nuomone, tai, kad šiuolaikinės technologijos verčia mus daryti daug darbų vienu metu ir paskirstyti dėmesį, nėra blogai. Galbūt taip mes grįžtame prie to, nuo ko pradėjome, svarsto specialistas.

„Mokydamiesi suvokti aplinką, kūdikiai visą informaciją semia vienu metu. Juk nėra taip, kad kūdikis pusę metų mokosi tik žiūrėti, paskui, išmokęs gerai žiūrėti, mokosi kalbėti ir t. t.“, – ironizuoja Dž. Paršonis.

Teks prisijaukinti savo protą

Tačiau šiandien gydytojai ir psichologai vaikams vis dažniau diagnozuoja dėmesio sutrikimo sindromą, kuris pasireiškia užmaršumu, išsiblaškymu, nesugebėjimu susikoncentruoti ir planuoti savo veiklos. VU Psichologijos katedros docento Felikso Laugalio teigimu, dėl to vaikai prastai mokosi, o papildomos pamokos pažangumo nepagerina.

„Jei taip atsitinka, beprasmiška samdyti korepetitorius ar versti mokytis papildomai, tai bus tik kankinimas. Tokiu atveju, kad vaikas galėtų susikaupti, reikalinga profesionali pagalba. Reikia atverti vartus į vaiko psichiką, vidinį pasaulį“, – sako F. Laugalys.

Jis pabrėžia, kad šiuolaikiniam žmogui būtina išmokti savo protu naudotis kaip tam tikru instrumentu, ieškančiu ir apdorojančiu informaciją. „Jei neišmoksime, bus kaip toje dainelėje: „Nikodemas Vaškis visad išsiblaškęs“, – juokauja profesorius. Pasak jo, nuolatinė dėmesio koncentracijos stoka gali turėti rimtų pasekmių: ima nesisekti darbe, kyla nepasitenkinimas, mažėja gyvenimo kokybė.

Profesoriui antrina jogos mokytoja V. Deksnienė ir priduria, kad išmokti valdyti savo protą nėra taip jau paprasta: „Protas yra kaip žvėriukas, kurį turime pažinti, prisijaukinti ir tik tada galime kažko iš jo reikalauti. Tai – nuolatinis darbas.“

Sėkmė įjungia savaiminį dėmesį

Asmeninio konsultanto Liudo Vasiliausko manymu, negebėjimas sutelkti dėmesio yra aiškus signalas, kad kažkas negerai žmogaus vidiniame gyvenime. „Galbūt šis signalas yra žadintuvas, galbūt – finišas: tai gali pažadinti norą domėtis savimi arba parodyti, jog per vėlu kažką keisti“, – sako jis. Vis dėlto specialistai pataria nenuleisti rankų ir, jei sunku sutelkti dėmesį, imtis kokių nors priemonių.

Susikaupti gali padėti gera knyga, meno kūriniai, pasivaikščiojimas, joga. Tačiau jogos instruktorė V. Deksnienė rekomenduoja pradėti nuo jogos siūlomų paprastų koncentracijos pratimų: „Galima  sutelkti dėmesį į konkretų objektą, pavyzdžiui, obuolį, ir pamėginti kuo ilgiau galvoti tik apie jį. Taip pat galima keletą minučių sutelkti dėmesį į savo kvėpavimą. Kur kas įdomiau – tarytum iš šalies, kaip kino filmą, stebėti savo mintis.“

Atliekant kokią nors užduotį, prof. F. Laugalys pataria galvoti apie ją, o ne apie pašalinius dalykus, ir išmokti planuoti savo laiką. Profesorius sako – jei dirbti sekasi, susikaupti daug lengviau: „Sėkmė automatiškai įjungia savaiminį dėmesį, žmogui nebereikia didelių valios pastangų.“

O galbūt dirbate nemėgstamą darbą, jei sunku susikaupti? „Kai žmogus dirba mėgstamą darbą, užsiima patinkančia veikla, jis labai lengvai sutelkia dėmesį“, – teigia Dž. Paršonis. L. Vasiliausko pastebėjimu, laimingi žmonės apskritai rečiau susiduria su dėmesio koncentracijos problema. „Žmogus, kuris jaučiasi gerai, apie dėmesį net negalvoja“, – įsitikinęs jis.

Nors įprasta manyti, kad lengviau susikoncentruoti tyloje, anot prof. F. Laugalio, kai kuriems žmonėms susikaupti padeda pašaliniai garsai, pavyzdžiui, muzika. Vairuojant gal ir nereikėtų klausyti dainos, kurios žodžiai mąslūs, verčia galvoti ar jaudintis. „Tačiau instrumentinę muziką – prašom. Toks triukšmas kartais neleidžia prarasti budrumo“, – sako profesorius.

Tačiau Dž. Paršonio manymu, geriausiais būdas susikaupti – išjungti viską, ko nereikia. „Išjungiu telefono garsą, o kartais ir patį telefoną, neturiu kambaryje televizoriaus, uždarau kompiuteryje visas programas, išskyrus tą, su kuria tuo metu dirbu, ir puikiausiai pavyksta susikaupti“, – tvirtina informacinių technologijų specialistas.

Vis dėlto, jei siekiate pateisinti nūdienos lūkestį būti visad pasiekiamas ir išsijungti telefono nenorite, bet jo neišjungus, kirba mintis jį patikrinti, prof. L. Rosenas siūlo nesikankinti – taip ir padarykite. Jis tai vadina technologijų pertrauka: kelias minutes užsiimkite tuo, kas labiausiai jus blaško. Paskui, pasak profesoriaus, bus daug lengviau susikaupti. „Tai veikia nuostabiai“, – tikina jis.

Galima piktintis arba prisitaikyti

Dž. Paršonio teigimu, šiuolaikinės technologijos, informacijos antplūdis ir vis didėjantis gyvenimo tempas yra didelis šių dienų iššūkis. „Geriausiai šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje seksis tiems, kurie sugebės prisitaikyti. Galbūt dėmesio skaidymas ir bandymas aprėpti kuo daugiau yra mūsų būdas įveikti šitą evoliucijos iššūkį“, – svarsto informacinių technologijų specialistas.

Tiek jis, tiek VU psichologijos docentas F. Laugalis mano, kad paskirstyti dėmesį keliems dalykams nėra taip jau blogai, kaip daugeliui atrodo. „Antraip mūsų čia paprasčiausiai nebūtų – būtume seniausiai išnykę arba gulėtume ligoninėse, partrenkti automobilių ar pan. Bet mes juk gyvybingi, dirbame ir kažkaip susitvarkome, tik kartais padarome klaidų“, – sako F. Laugalys.

Dž. Paršonio nuomone, gali būti, kad dėmesio padalijimas yra visiškai natūralus būdas smegenims persitvarkyti, o ir kelio atgal nebėra. „Nelabai įsivaizduoju, kaip grįžti atgal. Juk tektų atsisakyti interneto, mobiliojo ryšio ir t. t. Suprantama – to nebus. Galima į tai žiūrėti su skausmu, neviltimi ir priekaištais arba priimti kaip natūralius pokyčius ir tikėtis, kad žmogus prisitaikys“, – teigia Dž. Paršonis.