Specialiosios darbo grupės LFF Visuotinei narių konferencijai pateiktame įstatų pakeitimo projekte siūloma nustatyti reikalavimą, kad visi renkami LFF vadovai turi atitikti tarptautinių futbolo organizacijų – Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) ir Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA) direktyvose nustatytus reikalavimus reputacijai.

Taip pat siūloma numatyti galimybę Lietuvos aukšto meistriškumo futbolo klubams tiesiogiai deleguoti savo atstovus į LFF konferenciją, organizacijos prezidentą ir viceprezidentus, vykdomojo komiteto, etikos komisijos narius rinkti konferencijoje.

Praėjusią savaitę daugiau nei 80 Seimo narių buvo registruotas projektas dėl laikino tiesioginio valdymo įvedimo federacijoje.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko teigimu, federacijai reikalingi realūs pokyčiai, tolimesnė įstatymo svarstymo eiga priklausys nuo įtrauktų nuostatų įgyvendinimo.

„Kompromisiniai LFF sprendimai neatkurs visuomenės pasitikėjimo. Tuo pačiu ir nesudarys pagrindo didinti finansavimo, o tai reiškia – nebus realių pokyčių ir rezultatų. Todėl svarbu, kad įstatyme įrašytos nuostatos būtų įgyvendintos pilna apimtimi, nuo to priklausys ir įstatymo svarstymo eiga“, – antradienį BNS nurodė jis.

„Ledai pajudėjo“

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pažymi, jog pirmieji žingsniai buvo padėti, tačiau yra laukiama greitų sprendimų, susijusių su federacijos valdymu.

„Ledai pajudėjo, pagaliau matome konstruktyvų LFF elgesį. Tačiau tai nereiškia, jog sėdėsime rankas sudėję. Tikimės greitų ir principingų sprendimų, kurie užtikrintų, kad federacijos valdyme negalėtų dalyvauti su kriminaliniu pasauliu siejami asmenys“, – BNS teigė jis.

Įstatymo projektu Seimo nariai siūlo LFF įstatuose numatyti panašias formuluotes, kurias pasiūlė pati federacijos darbo grupė.

Projekte siūloma, kad LFF konferencijai būtų suteikiami įgaliojimai rinkti prezidentą, viceprezidentus ir Vykdomąjį komitetą. Pastarasis šiuo metu susideda iš pačių LFF narių deleguotų asmenų.

Taip pat siūloma, kad LFF valdymo organų nariais negalėtų būti už tyčinį nusikaltimą nuteisti asmenys, federacijos nariais padaryti šalies futbolo klubus. Šiuo metu jie yra atstovaujami per regionines asociacijas.

Politikai neis žaisti futbolo

Pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė laišku pakvietė FIFA ir UEFA bendradarbiauti sprendžiant LFF kilusias problemas.

„Būtų labai gerai, ką turbūt ne kartą sakė šitų pokyčių iniciatoriai, jog pati LFF tuos klausimus ir išspręstų, nes tikrai nėra valstybės interesas ar Vyriausybės interesas kažkokiu būdu perimti organizacijos valdymą, nes tai nėra Vyriausybės darbas“, – antradienį žurnalistams sakė ministrė pirmininkė.

„Aš kaip Vyriausybės vadovė esu pasirengusi pristatyti tas intencijas tarptautinėms organizacijoms, kad būtų labai aišku, jog nei Vyriausybė, nei politikai neturi tikslo perimti futbolo ir eiti žaisti futbolo už futbolininkus“, – pridūrė ji.

Pasak ministrės pirmininkės, norėtųsi, kad organizacijos veikla būtų skaidri, įstatai ir veikimo tvarka atitiktų tarptautinių organizacijų reikalavimus, būtų įtrauki visos lietuviško futbolo draugijos atžvilgiu.

Pasak federacijos, kitas specialiosios grupės posėdis spalio pradžioje bus organizuojamas gyvai, FIFA ir UEFA ekspertų vizito į Lietuvą metu.

Darbo grupę sudaro LFF atstovai, FIFA ir UEFA ekspertai, jai vadovauja LFF prezidentas Tomas Danilevičius.

Prezidentas vertina skeptiškai

LFF taip pat nurodė, jog spalio ir lapkričio mėnesiais Lietuvoje lankysis tarptautinių futbolo organizacijų vadovai, planuojami susitikimai su šalies prezidentu Gitanu Nausėda, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir premjere I. Šimonyte.

G. Nausėda yra sakęs, kad siūlymą laikinai įvesti tiesioginį LFF valdymą vertina skeptiškai. Pasak jo, situacija nepasikeis priėmus „futbolo gelbėjimo“ įstatymą, o Lietuvai gali kilti grėsmė būti pašalintai iš tarptautinių varžybų.

Praeitą savaitę FIFA ir UEFA informavo LFF, jog Seimui priėmus siūlomą įstatymą dėl laikino tiesioginio federacijos valdymo nacionalinėms rinktinėms ir Lietuvos futbolo klubams grėstų suspendavimas FIFA ir UEFA organizuojamuose turnyruose.

Taip pat kiltų grėsmė, kad bus sustabdyti visi LFF, kaip FIFA ir UEFA nario, įgaliojimai, o finansinė pagalba Lietuvos futbolui bus nutraukta.

Pastaraisiais metais Lietuvos futbolo vadovybė kritikuota dėl prastų sportinių pasiekimų ir dalies funkcionierių ryšių su nusikalstamu pasauliu.

Šiuo metu Lietuva pagal FIFA reitingus užima 142 vietą, tai yra istoriškai prasčiausias rezultatas.

Rugpjūčio 3 d. Lietuvos futbolo federacija gavo jungtinį FIFA ir UEFA atsakymą, kuriame teigiama, kad Lietuvos futbolo federacijos įstatai, kurie buvo priimti šių metų balandžio 30 d. vykusioje LFF konferencijoje, atitinka FIFA ir UEFA įstatuose numatytus reikalavimus. Šie įstatai buvo priimti siekiant juos suderinti su pakeistu Sporto įstatymu.

Tarptautinės futbolo organizacijos atsakyme patvirtino ir pasiruošimą dirbti toliau tobulinant LFF veiklą bei priminė įsipareigojimą užtikrinti nepriklausomumą nuo trečiųjų šalių kišimosi į federacijos veiklą.

„Lietuvos futbolo federacija visą laiką dirba kartu su FIFA ir UEFA atstovais tiek tobulinant mūsų organizacijos valdymą, tiek įgyvendinant sporto projektus. Darant pakeitimus Lietuvos futbolo federacijos įstatuose, visi pakeitimai buvo suderinti su naujuoju LR Sporto įstatymu, naujoji įstatų redakcija pateikta tarptautinėms futbolo organizacijoms, kurių nariai mes esame. FIFA ir UEFA atstovai vakar pakartotinai patvirtino, kad Lietuvos futbolo federacijos dabartiniai įstatai atitinka reikalavimus. Siekiant toliau tobulinti Lietuvos futbolo federacijos veiklą, FIFA ir UEFA, kaip visada, yra pasiruošusi skirti savo ekspertus bendrai darbo grupei su LFF atstovais. Kartu abi tarptautinės organizacijos dar kartą priminė, kad bet koks trečiųjų šalių kišimasis į futbolo federacijų veiklą yra FIFA ir UEFA įstatų pažeidimas. Tikiuosi, kad ši FIFA ir UEFA pozicija, su kuria supažindinsime tiek politikus, tiek visuomenę, užbaigs kilusias politines diskusijas ir sutelks visus bendram konstruktyviam darbui dėl Lietuvos futbolo“, – sakė Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Tomas Danilevičius.

UEFA ir FIFA tvirtina, kad LFF įstatai iš esmės atitinka nurodytas gaires bei siūlo pagalbą federacijai kuriant darbo grupę, kuri svarstytų galimus pokyčius dėl LFF valdymo gerinimo.

Lietuvos futbolo federacijos nuotr.

ELTA primena, kad praeitą trečiadienį jungtiniame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto bei Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) atstovai, buvo siūloma federacijoje įvesti tiesioginį valdymą.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtina, kad tai yra reikalingas sprendimas, siekiant esminių permainų LFF.

2020 m. lapkričio pradžioje Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl LFF skaidrumo, finansų ir „apvalymo“ nuo nusikaltėlių. Seimas akcentavo, kad didžiausios LFF skaidrumo problemos atsirado dėl nusikalstamo pasaulio atstovų įtakos futbolui, uždaros ir neskaidrios struktūros valdymo, LFF priimami aktualūs futbolo visuomenei sprendimai nėra vieši, federacija neviešina metinio biudžeto sąmatų ir tai sukelia abejonių apie gautų lėšų panaudojimo tikslus.

Taip pat Seimas rekomendavo Vyriausybei kreiptis į tarptautines futbolo asociacijas (UEFA, FIFA), kad šios atliktų tarptautinius auditus ir ištirtų visų Lietuvos futbolo federacijos gaunamų finansų naudojimą, ir ragino Vyriausybę pradėti intensyvų dialogą su tarptautinių futbolo asociacijų (UEFA, FIFA) valdymo organais siekiant užtikrinti, kad Lietuvos futbolo federacijoje vadovų pareigas eitų nepriekaištingos reputacijos asmenys.

Seimo posėdžių salėje pristatant rezoliuciją, TS-LKD partijos narys Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad ši rezoliucija gali būti traktuojama kaip tam tikrų veiksmų pradžia.

Nors dažnai yra pažymima, kad politikai neturi teisės kištis į Futbolo federacijos valdymą, nes tokiu atveju UEFA ar FIFA gali suspenduoti federaciją, o tai reikštų tarptautinių rungtynių tiek rinktinei, tiek Lietuvos futbolo klubams pabaigą ir didžiulę nežinomybę, tačiau tokius argumentus yra atmetęs parlamentaras Vytautas Bakas. Jis 2020 m. spalį tikino, kad valstybės įsikišimas į futbolo ar kitų asociacijų darbą nėra retenybė.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos automobilių federacijoje (LASF) kilęs pyktis dėl Ralio komiteto veikos atskleidė įsisenėjusius trūkumus – automobilių sporto benduomenei turintys atstovauti asmenys gali, visiškai nepaisydami jų atstovaujamųjų pozicijos, priimti pakeitimus, svarbius kiekvienam šios sporto šakos dalyviui. Taigi įstatai, kuriais vadovaudamasi veikė LASF, laukė renovacijos ir pagaliau ji baigta.

Praėjusį savaitgalį Kaune vykusiame LASF suvažiavime 32 iš 33 dalyvavusių tikrųjų narių palaikė naująjį įstatų projektą. Svarbiausias pakeitimas jame – kad pasikeitė santykis tarp asmenų, kurie yra federacijos valdžioje, ir tarp tų, kuriais jie turi rūpintis. LASF Žiedo komiteto pirmininkas Rimvydas Agurkis atkreipė dėmesį, kad naujieji įstatai sudaro galimybes automobilių sporto bendruomenei į aukščiausius LASF postus išsirinkti savo lyderius, kurie bus jiems atskaitingi, o ne tik rūpinsis kurios nors grupės interesais.

Įstatų pataisos siūlo praktiką, kuri sudarytų prielaidas operatyviai priimti kvalifikuotus sprendimus.

"Šįkart pateiktos LASF įstatų pataisos siūlo praktiką, kuri sudarytų prielaidas operatyviai priimti kvalifikuotus sprendimus, užtikrintų komitetų veiklos nenutrūkstamumą keičiantis jų vadovams ir leistų išvengti situacijų, kai sportininkai tampa komitetų pirmininkų užgaidų įkaitais", – tvirtino R.Agurkis.

Jau minėta Ralio komiteto situacija taip pat privertė keisti įstatų punktą, susijusį su komiteto pirmininko atleidimu. Remiantis naujais įstatais jį bus galima atleisti LASF tarybos motyvuotu nutarimu ar LASF narių raštišku ir motyvuotu reikalavimu tarybai, kai jį pasirašo ne mažiau kaip 50 proc. balso teisę turinčių narių. Taip pasitikėjimo netekęs pirmininkas pasitraukia iš užimamų pareigų kartu su savo pavaduotoju, tačiau likę komiteto nariai lieka dirbti. Atstatydintas komiteto narys negalės užimti federacijoje jokių pareigų mažiausiai ketverius metus, o atsistatydinęs – dvejus metus.

Vis dėlto užkulisiuose kalbama, kad šie įstatai gali taip pat tapti puikiu įrankiu susidoroti su nepriimtinu tam tikros sporto šakos komiteto pirmininku. Lyderiaujantys ir ryškiausiai matomi sportininkai gali sutarti dėl mažiau matomų sportininkų paramos ir taip į vieno ar kito komiteto pirmininkų postą pasiūlyti sau palankų vadovą ar net išreikšti nepasitikėjimą pačiu federacijos prezidentu.

Juridinių asmenų registrą tvarkantis Registrų centras ragina tai atlikti kuo anksčiau, nes po naujųjų bendrovėms grės baudos.

Iš veiklą vykdančių beveik 60 tūkst. uždarųjų akcinių bendrovių įstatus kol kas pasikeitė trečdalis, iš beveik 300 akcinių bendrovių – maždaug pusė. Uždarosios akcinės bendrovės iki naujųjų litus į eurus įstatuose elektroniniu būdu gali pakeisti už 5 eurus, po naujųjų tai kainuos penkis kartus daugiau ir grės baudos iki beveik 1,5 tūkst. eurų. Įstatų pakeitimas popieriniais dokumentais kainuoja brangiau, nes prieš registraciją juos turi patvirtinti notaras. Akcinės bendrovės gali teikti tik popierinius pakeitimus.

„Mūsų duomenimis, šiuo metu tą yra padarę 30 proc. nuo visų veikiančių bendrovių, dar liko praktiškai 3 mėn. įmonių direktoriams pasistengti ir tą atlikti, tuo labiau tą atlikti reikia iki naujųjų, nes bus taikomas mažesnis mokestis už įregistravimą, t. y. 5 eurai. Nuo naujųjų bus imamas pilnas mokestis – 26 eurai, be to, nuo naujųjų gali būti taikoma administracinė atsakomybė už įstatų neperregistravimą, kuris siekia nuo 30 iki 1450 eurų. Kaip įprasta, mūsų verslininkai viską daro paskutinę minutę, tai mes tikimės, kad metų pabaigoje bus vėl griūtis, ir jei jie bandys daryti el. būdu, tai gali iškilti ir problemų dėl to, kad sistemos gali neišlaikyti tokios apkrovos, taip kad visus tą ragintume daryti dabar, – ragina Registrų centro Juridinių asmenų departamento viršininko pavaduotoja Rasa Kunigėlytė. – El. būdu tą padaryti tikrai nesunku, vadovas ar kitas asmuo, kuris įgaliotas tą atlikti, tą gali padaryti visai nesunkiai, tam reikia tik įkelti akcininkų sprendimą ir sistema automatiškai generuoja naujus įstatus ir jie pasirašomi el. parašu.“

Akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, įsteigtos iki euro įvedimo, įstatuose įstatinį kapitalą ir akcijų vertę turi išreikšti eurais ir tą padaryti per dvejus metus, tačiau kol kas įmonės to daryti neskuba.

Iki šiol tą padarė daugiau kaip 10 tūkst. bendrovių, o iki metų pabaigos privalės atlikti dar apie 55 tūkst. Jei bendrovės naudos pavyzdinius įstatus, jų registravimas registre kainuos 5 eurus, bet, jeigu norės didesnių pakeitimų, tuomet juos teks pateikti notarui ir tik tada registrui, ir tai kainuos kelis šimtus eurų. Nepakeitusioms įstatų bendrovėms gali grėsti baudos nuo beveik 30 iki beveik 1500 eurų.

Anot Rasos Kunigėlytės, Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento viršininko pavaduotojos, lietuviai įpratę viską teikti paskutinę minutę, tačiau Registrų centras ragina įmones susitvarkyti anksčiau.

„Pavasarį vyks metiniai susirinkimai, kuriuose įmonių vadovai gali patvirtinti pakeistus įstatus ir mums juos teikti anksčiau, kad nereiktų paskui gaišti laiko eilėse. Uždarosios akcinės bendrovės galėtų įstatus registruoti sukurtomis el. priemonėmis, jei bendrovės nori pakeisti tik įstatinio kapitalo dydį ir jei jiems tinka teisingumo ministro patvirtintos pavyzdinės formos – už tokių įstatų registravimą reiktų mokėti tik 5 eurus. Jei bendrovės nori keisti kažką daugiau ir nori teikti popieriniu formatu, tai moka įprastą mokestį – 26 eurus ir 26 centus“, – sakė Registrų centro atstovė R. Kunigėlytė.