Reaguodama į ūkininkų nerimą dėl žymėto dyzelino naudojimo apribojimų, taip pat dėl didėjančio akcizo suskystintoms dujoms, kurios naudojamos ne kaip variklių degalai, Vyriausybė pasirengusi iki sausio pabaigos pateikti derinti Akcizų įstatymo pakeitimo projektą, kurį siūlys įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę.

Planuojama grąžinti ankstesnę tvarką – žymėtą dyzeliną vėl bus galima naudoti ne tik žemės ūkio technikai, bet ir apskritai žemės ūkio veiklai. Numatomi pokyčiai ir dėl padidėjusio akcizo suskystintoms dujoms, konkretūs siūlymai bus parengti artimiausiu metu.

Žemės ūkio ministerija rado sprendimą – žemdirbiams nereikės įrodinėti durpžemio buvimo fakto

Rengiantis GAAB 2 įsigaliojimui, 2023 m. buvo parengtas durpžemių žemėlapis. Dalis durpžemių duomenų yra paremti kelių dešimtmečių senumo matavimais, kurie kai kuriais atvejais (pvz., intensyvaus žemės naudojimo ariant) nebėra tikslūs – dėl durpių mineralizavimosi plotai realybėje yra sumažėję.

Vyriausybė atsižvelgė į ūkininkų išsakytus pageidavimus ir problemas. Vienas iš planuojamų pakeitimų – žymėtą dyzeliną vėl bus galima naudoti ne tik žemės ūkio technikai, bet ir apskritai žemės ūkio veiklai.

.

 

Atsižvelgiant į tai, radus neatitikimų durpžemių žemėlapyje ūkininkams buvo sudaryta galimybė teikti prašymą Žemės ūkio duomenų centrui (ŽŪDC) dėl patikslinimo. Jei durpžemio deklaruojamame lauke nėra (kai nustatyta, kad durpingas sluoksnis yra mažesnis nei 40 cm), kartu su prašymu pareiškėjams reikia pateikti ne mažiau kaip dvi buvusio durpžemio ploto nuotraukas su koordinatėmis ir kokybišką dirvožemio prakasos nuotrauką su koordinatėmis. Prakasą, ne mažesnę kaip 50 cm gylio, ūkininkai turėtų iškasti buvusio durpžemio plote.

Sulaukusi pastebėjimų, kad pasiūlyta informavimo dėl neatitikimų sistema yra pernelyg sudėtinga, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nusprendė inicijuoti prioritetinių durpžemių plotų patikslinimą, neužkraudama šios atsakomybės ūkininkams. Prioritetiniai plotai – tai 2023 m. deklaruoti pasėlių plotai durpžemiuose, jų yra apie 30 tūkst. ha.

Ministerija numatė iki šių metų pasėlių deklaravimo pradžios pakeisti teisės aktus dėl GAAB 2 sluoksnio sudarymo kriterijų ir jo tikslinimo atsakomybės – patikslinus žemėlapį ir nustačius aktualų durpžemių plotą, jiems galios nustatyti GAAB 2 reikalavimai.

ŽŪM primena, kad praėjusių metų gruodį Europos Komisijai (EK) pateiktame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano pakeitime siūloma GAAB 2 įgyvendinimą pavėlinti ir numatyti nuo 2025 m. Ir institucijoms, ir ūkininkams tai leistų geriau pasiruošti šio standarto įgyvendinimui.

Daugiamečių pievų atkūrimas – laukiama žinių

Šiuo metu ŽŪM toliau tariasi su EK, siekdama išspręsti daugiamečių pievų atkūrimo problemą ir sumažinti galimą neigiamą poveikį ūkininkams.

Praėjusią savaitę ŽŪM kartu su žemdirbių atstovais parengė ir EK išsiuntė klausimus dėl pievų, įtrauktų į sėjomainą, traktavimo. Palankūs atsakymai leistų dar kartą peržiūrėti referencinį daugiamečių pievų plotą.

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko ir už žemės ūkį atsakingo EK komisaro Januszo Wojciechowskio susitikimas, kuriame bus ieškoma sprendimo, planuojamas sausio 23 d.

AM ir ŽŪM tarpusavyje suderino vandens apsaugos juostų ir zonų dydžių pakeitimą, šioje srityje suvienodinti europiniai ir nacionaliniai reikalavimai. Freepik.com nuotr.

Dėl saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų

Įgyvendinant reikalavimus, susijusius su gamtos apsauga, institucijų pasirinktas įgyvendinimo būdas galėjo ir turėjo būti įtraukus, ypač kai ūkininkams ir žemės savininkams 2023 m. rugsėjį buvo išsiųsti laiškai, informuojantys apie nustatytas teritorijas, kuriose taikomi veiklos apribojimai.

Atsižvelgiant į institucijų pateiktą informaciją, galima daryti išvadą, kad ši funkcija atlikta netinkamai pasirengus. Ūkininkai ir žemės savininkai turėjo būti tinkamai įtraukti į sprendimų derinimą ir priėmimą, kad būtų aišku, kokioje tiksliai teritorijoje, dėl kokios priežasties ir kokie apribojimai taikytini.

Vyriausybė planuoja iki 2024 m. pasėlių deklaravimo pradžios, peržiūrėjusi visą procesą, pasiūlyti sprendimų, kurie leistų užfiksuoti klaidas ir netikslumus, įvertinti konkretų poveikį konkretiems savininkams (realių veiklų apribojimų turinį ir mastus) ir ieškoti optimalaus privačios nuosavybės teisių ir gamtosaugos interesų subalansavimo. Apie galimus sprendimų būdus Vyriausybė pasirengusi diskutuoti su Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) ir kitais socialiniais partneriais.

Dėl vandens apsaugos juostų ir zonų

Vandens apsaugos juostų ir zonų dydžių pakeitimą tarpusavyje suderino Aplinkos (AM) ir Žemės ūkio ministerijos, atsižvelgdamos į socialinių partnerių nuomonę. Sutarti principai jau buvo taikomi deklaruojant 2023 m. pasėlius, t. y. šioje srityje suvienodinti europiniai ir nacionaliniai reikalavimai.

AM šiuo metu derinamas vandens apsaugos juostų ir zonų dydžius reglamentuojantis įsakymo pakeitimas atitinka minimą pasiektą sutarimą. LŽŪT ir kiti socialiniai partneriai pateikė AM pastabas ir tris pasiūlymus. Ministerija, įvertinusi socialinių partnerių pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kaip sutarta susitikime, pakeitimus patvirtins iki 2024 m. vasario 1 d.

Užs. 1878686

Klaipėdos pareigūnų duomenimis, nuo liepos 1 iki 16 d. Klaipėdos apskrityje iš viso skirta 110 orderių, Klaipėdoje – 52.

Pareigūnai informavo, kad nuo 2023 m. pradžios iki liepos 16 d. visoje Klaipėdos apskrityje pradėti 432 ikiteisminiai tyrimai dėl su smurtu artimoje aplinkoje susijusių nusikalstamų veikų, Klaipėdoje – 175.

„Apsaugos nuo smurto orderis yra nauja priemonė, kurią policijos pareigūnai taiko įstatymuose numatyta tvarka. Jos privalumas, kaip tikimasi, turėtų būti, kad smurtą patiriantis asmuo 15 dienų galės jaustis saugiai savo aplinkoje, o pavojų keliantis asmuo per tą laiką turės galimybę apgalvoti savo elgesį ir gauti specializuotą pagalbą“, – sakė Klaipėdos policijos komisariato viršininkė Rasa Bekėžienė.

Rasa Bekėžienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Pareigūnai, gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, įvykio vietoje nustato smurto artimoje aplinkoje pavojaus riziką.

Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurtaujantis asmuo 15 dienų įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos.

Smurtą patiriantis asmuo 15 dienų galės jaustis saugiai savo aplinkoje, o pavojų keliantis asmuo per tą laiką turės galimybę apgalvoti savo elgesį.

Nurodoma, kad asmuo taip pat gali būti įpareigotas nesiartinti orderyje nustatytu atstumu prie nukentėjusiojo ir kartu su juo gyvenančiųjų.

Klaipėdos pareigūnai pažymėjo, kad orderis galioja 15 dienų arba iki pradedamas ikiteisminis tyrimas ir skiriama bent viena kardomoji priemonė.

Sprendimą dėl orderio įteikimo arba neįteikimo asmenys turi galimybę skųsti, o jį išnagrinėti atsakingos institucijos privalo per 48 val.

Tikimasi, kad įstatymo pataisos užtikrins nukentėjusių asmenų apsaugą, jiems suteiks efektyvias paslaugas, pagerins kriminogeninę situaciją šalyje. Taip pat užkardys nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai, padidins visuomenės nepakantumą smurtui artimoje aplinkoje.

Inkstų nepakankamumą Viktorija turi nuo pat paauglystės. Tuomet, nesulaukusi donoro, inkstą jai padovanojo tėtis, o kai organizmas jį atmetė – ir mama.

„Buvo nesuderinamos kraujo grupės. Mamos grupė kita. Su šiuo inkstu prabuvau aštuonerius metus“, – dalijosi Viktorija Ruliova.

Tačiau galiausiai Viktorijos organizmas atmetė ir mamos dovanotą inkstą. Dabar išeitis, galinti išlaisvinti nuo kassavaitinių vizitų pas gydytojus, – donoras, kurio moteris laukia jau antrus metus.

Šiuo metu įprasta, kad Lietuvoje norą po mirties būti organų donoru gali išreikšti išsiimdamas donoro kortelę. Taip pat jau po mirties sprendimą gali priimti ir žmogaus artimieji, nepriklausomai nuo to, ar jis turėjo donoro kortelę, ar ne.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dalis valdančiųjų tokią tvarką bando įtvirtinti įstatymiškai.

„Kai žmogus neišreiškęs savo valios netapti donoru, iškart suponuoja artimiesiems, kad jis neturėjo nusistatymo“, – pažymi Seimo narė Jurgita Sejonienė.

Tačiau opozicija, Regionų frakcijos grupės nariai Agnė Širinskienė ir „valstietė“ Asta Kubilienė tokias pataisas vadina pasikėsinimu į asmens laisvą valią.

„Jau dabar yra daugybė žmonių, kurie neranda laiko donoro kortelėms gauti, kurie nežino, trūksta vietų, nes gydytojai labai užimti. Bus užprogramuota situacija, kad masė, galbūt net ir nepritardami donorystei ar nenorėdami tapti donorais, tiesiog bus preziumiuoti“, – svarstė Seimo narė A. Širinskienė.

Šiuo metu po mirties organų donuoti nenorintis asmuo savo valią turi išreikšti ne tik artimiesiems, bet ir užpildyti formą Nacionalinio transplantacijos biuro tinklalapyje. Norintiems tapti donorais, opozicija siūlo išplėsti vietų skaičių, kur žmogus galėtų išsiimti donoro kortelę. Ją būtų galima išsiimti ne tik sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir paso ar vairuotojų teisių išdavimo skyriuose.

Vis dėlto valdantieji tokiai alternatyvai prieštarauja. Esą donoro kortelė naudos daug neatneša ir reikėtų skirti jėgas kitiems pakeitimams.

„Per daugiau nei 20 metų turime išduotų daugiau nei 42 tūkst. donoro kortelių. Iš jų mirusių – beveik 400. Tik septynių jų organai buvo panaudoti efektyviai“, – informacija pasidalijo J. Sejonienė.

Kad donoro kortelė gali būti viena iš priežasčių, stabdančių aktyvią donorystę Lietuvoje, pripažįsta ir Transplantacijos biuras, tad ateityje tikimasi įstatyme sulaukti numanomo sutikimo modelio.

„Tai pažangesnis metodas ir tikimasi, kad daugiau būtent numanomo sutikimo atvejų ir daugiau recipientų sulauks savo organo“, – pažymėjo Nacionalinio transplantacijos biuro atstovas Evaldas Valys.

Ar neįvyktų psichologinis lūžis Lietuvoje, kurioje pasitikėjimas ir sveikatos sistemą, ir valstybe nedidelis?

Opozicija ginasi, kad donorų padaugės ir suteikus galimybę išsiimti donoro pažymėjimą patogesnėse vietose. Tačiau A. Širinskienė įsitikinus, jeigu valdančiųjų siūlymas nepaprieštaravusius paversti donorais įsigalios, valstybėje kils chaosas.

„Pasaulyje, pakeitus seną modelį į numanomą sutikimą, daugybė žmonių kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas bandydami uždrausti paimti jų organus. Ar neįvyktų psichologinis lūžis Lietuvoje, kurioje pasitikėjimas ir sveikatos sistemą, ir valstybe nedidelis?“ – retoriškai klausė A. Širinskienė.

Šiuo metu organų donorų laukia beveiki 650 žmonių.

Vyriausybė siekia pakoreguoti Atliekų tvarkymo įstatymą ir didesnes elektroninių prekių parduotuves įpareigoti surinkti visus elektroninius prietaisus. Parduotuvių atstovai tvirtino, kad toks pakeitimas didesnės įtakos neturės, nes jos jau dabar priimančios visus prietaisus.

Laukia Seimo pritarimo

Šiuo metu nenaudojamus ar nebeveikiančius buitinius prietaisus ar elektronines atliekas galima nunešti į bet kurią didesnę elektroninių prekių parduotuvę. Tačiau joje atnešti prietaisai gali būti ir nepriimti. Pagal šiuo metu galiojantį Atliekų tvarkymo įstatymą parduotuvė elektronines atliekas privalo priimti tik tuo atveju, jei pati prekiauja tokiais prietaisais.

Nuo 2018-ųjų didesnės buitinių prietaisų parduotuvės privalės iš žmonių priimti smulkius prietaisus, net jei jų nepardavė. Tai numatantiems Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimams praėjusį trečiadienį pritarė Vyriausybė, toliau juos svarstys Seimas.

"Nesvarbu, kad žmogus atnešė atiduoti, pavyzdžiui, seną mobilųjį telefoną, o parduotuvė telefonais neprekiauja, ji vis tiek privalės priimti iš žmogaus tą telefoną", – sakė aplinkos viceministras Almantas Petkus.

Jei Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektui pritars Ministrų kabinetas ir Seimas, nuo 2018 m. daugiau kaip 1 tūkst. Lietuvoje veikiančių parduotuvių laukia naujovės.

Surenka jau seniai

Šios naujovės elektroninėmis ir buitinėmis prekėmis prekiaujančių parduotuvių per daug negąsdina. Kalbintų įmonių atstovų teigimu, jau dabar parduotuvės priima daugelį atneštų prietaisų. Dėl šios priežasties įstatymo pakeitimas neturės didelės įtakos nei parduotuvių tinklams, nei jų tiekėjams.

"Minėtieji Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai mūsų įmonės atliekų tvarkymo sistemai didesnės įtakos neturėtų. Savo prekybos vietose mes jau ne pirmus metus priimame tiek stambiąją, tiek smulkiąją buitinę techniką", – sakė Lina Mažeikienė, "TC prekybos", vadovaujančios "TOPO centro" parduotuvių tinklui, atstovė.

Jai pritarė ir "Senukų" komunikacijos projektų vadovė Laima Petraitytė. Ji aiškino, kad jau dabar visose "Senukų" tinklo parduotuvėse yra pastatytos specialios dėžės, į kurias žmonės gali sumesti neveikiančius ar nebenaudojamus smulkius elektroninius prietaisus: virdulius, plaukų džiovintuvus, kompiuterių dalis, taip pat perdegusias elektros lemputes. "Senukuose" taip pat surenkama ir stambi buitinė technika.

"Visus anksčiau minėtus prietaisus "Senukai" surenka vadovaudamiesi teisės aktais ir savo vidaus taisyklėmis. Tai reiškia, jog mes šiuos prietaisus visuomet surenkame nepriklausomai nuo to, ar žmogus ką nors pirko mūsų prekybos centre, ar ne, ir nepriklausomai nuo to, ar tais pačiais prietaisais prekiaujame. Neribojame ir priimamos technikos kiekio. Taigi galimi Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai mums ir mūsų pirkėjams įtakos neturės", – tikino L.Petraitytė.

Reikia tik paskambinti

Renata Saulytė, "Maximos" komunikacijos vadovė, taip pat tvirtino, kad įstatymo pakeitimai, jei jie ir bus priimti, didesnės įtakos nepadarys, nes įmonė seniau vykdė ir tebevykdo elektroninių atliekų surinkimą.

Be to, ji atkreipė dėmesį, kad didžiuosiuose prekybos centruose, kuriems būtų taikomas įstatymo pakeitimas, elektroninių ir buitinių prekių asortimentas gana didelis.

"Todėl pastaruoju metu iš klientų surinkdavome gana daug buitinės technikos. Tam yra, iš tikrųjų, jau sukurta visa sistema. Klientas gali parduotuvėje atiduoti prietaisus. Arba gali kreiptis į EPA asociaciją, kurios nariai mes esame. Tiesiog paskambinti nemokai ir tiek stambesnė, tiek smulkesnė buitinė technika bus priimta", – aiškino R.Saulytė.

2013 m., Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, užregistruoti 1189 elektroninių ir buitinių prekių gamintojai bei importuotojai.

Statistikos departamento skaičiavimais, Lietuvoje 2011 m. pabaigoje buvo 1148 mažmeninės prekybos parduotuvės, kurios prekiauja elektronine ir buitine technika ir kurių plotas viršija 400 kvadratinių metrų.

Pirmininkaudama Europos Sąjungos (ES) Tarybai Lietuva derėsis dėl Europos pardavimų įstatymo priėmimo.

Kaip praneša Prezidentūra, šis įstatymas sustiprintų ES vidaus rinką, leistų pasirinkti sudarant sandorius, ar būtų taikoma ES teisė, ar nacionalinė.

Pagrindiniai teisės aktai, dėl kurių turės derėtis pirmininkaujanti Lietuva, trečiadienį aptarti per prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimą su Europos Parlamento (EP) Teisės reikalų komiteto (JURI) atstovais.

"Tam tikrų Europos Sąjungos teisės aktų supaprastinimas ir įgyvendinimas prisidėtų prie ekonomikos atsigavimo. Gerinant verslo sąlygas įmonėms ir palengvinant jų darbą būtų paskatintas darbo vietų kūrimas ir užtikrintas Europos ekonominis augimas. Supaprastinant administracines procedūras, būtų taupomas europiečių laikas", - Prezidentūros pranešime cituojama D.Grybauskaitė.

Be kitų teisės aktų, inicijuojama Europos prekės ženklų sistemos peržiūra. Kad būtų paskatinta komercinė veikla ir pagerinta apsauga nuo klastočių, numatoma modernizuoti ES prekių ženklų registravimo sistemą, sumažinti ženklų registravimo kaštus.

Anot pranešimo, tarp Lietuvos pirmininkavimo darbų - ir ES administracinių formalumų supaprastinimas, kuris prisidėtų prie europiečių laiko taupymo. Paprastesnė tvarka galiotų viešiesiems dokumentams, susijusiems su civiline būkle, pavyzdžiui, gimimo, santuokos, mirties liudijimams, gyvenamąja vieta, pilietybe ir tautybe, nekilnojamuoju turtu.

Su europarlamentarais aptarti ir duomenų apsaugos klausimai. Prezidentė pabrėžė, kad šiuolaikiniame pasaulyje duomenų apsauga yra labai svarbi ne tik valstybėms, bet ir kiekvienam piliečiui. Lietuva sieks pažangos derybose dėl duomenų apsaugos paketo.

Pirmininkaujanti Lietuva taip pat inicijuos diskusijas ir ieškos kompromiso dėl teisėjų skaičiaus padidinimo ES Bendrajame teisme bei sieks derybų pažangos Taryboje dėl lyčių kvotų įmonių valdybose. Norima, kad visose ES bendrovių valdybose būtų padidintas moterų skaičius.

Nuo liepos 1-osios Lietuva pradėjo pirmininkauti ES Tarybai.