Tokios Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatos gali sudaryti nevienodas konkurencijos sąlygas, be to, toks reguliavimas gali būti laikomas neteisėta valstybės pagalba rinkos senbuviams, o tam būtina gauti Europos Komisijos leidimą, teigia tarybos ekspertai.

„Tokiu būdu esami energijos gamintojai galėtų būtų privilegijuojami, o naujai į rinką siekiantys patekti konkurentai – diskriminuojami. (...) Dėl tokio reguliavimo naujiems gamintojams gali būti sudėtingiau nei jau veikiančioms įmonėms vykdyti veiklą, gali mažėti jų paskatos pradėti gaminti elektros energiją“, – teigiama KT pranešime.

Įstatymo pataisos numato, kad nauji gamintojai, gavę leidimą gaminti elektrą nuo šių metų liepos, privalės mokėti įmokas, kurios apskaičiuojamos per metus pagamintą ir į tinklus patiektą kiekvieną elektros kilovatvalandę dauginant iš 0,13 cento.

KT pabrėžia, kad tokia nuostata inicijuota svarstymų Seime metu nesuderinus su taryba, tad institucija iki įstatymo priėmimo negalėjo į ją reaguoti, o savo nuomonę pateikė tik gavusi Seimo narės Laimos Nagienės prašymą ją įvertinti.

Konkurencijos taryba nevertina Seimo jau priimtų įstatymų teisėtumo, tačiau primena, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad neatliktas privalomas poveikio vertinimas gali būti pagrindas pripažinti teisės aktą neteisėtai priimtu.

KT nuomonė išsiųsta ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai.

Teigiama, kad šis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas pagreitins Lietuvos apsirūpinimą savos gamybos elektros energija ir padės amortizuoti kylančias elektros kainas.

Antrasis vėjo elektrinių Baltijos jūroje parkas bus statomas be valstybės paramos, projekto įgyvendinimas truks trumpiau, o šalies elektros gamybą jis padidins ketvirtadaliu. Parkas bus statomas už pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje.

Antrasis jūros vėjo parkas padidins vietinę elektros gamybą iki pusės Lietuvai reikalingo kiekio. Elektros perdavimo tinklai yra rezervuoti dviejų jūrinio vėjo elektrinių statybai iki 1,4 GW galios.

Gautas vystymo mokestis, kurį sumokėtų jūrinio vėjo parko vystytojai, leistų kompensuoti valstybės patirtas papildomas išlaidas skolinantis gyventojų kompensacijoms už elektros energiją. 

Pirmąjį vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną Energetikos ministerija numato paskelbti 2023 metų rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje. Planuojama, kad 700 megavatų galios vėjo parkas pradės veikti apie 2030-uosius. 

2022 metų trijų ketvirčių duomenys rodo, kad Lietuva vis dar pasigamina mažiau nei 40 proc. elektros energijos.  

Europos Vadovų Tarybos posėdyje šalies vadovas pabrėžė, kad Bendrijos narių atsijungimas nuo Rusijos energijos tiekimo taip pat turėtų vykti užtikrinant pakankamas dujų atsargas ES, įgalinant kainų kontrolės ir energijos šaltinių saugumo mechanizmus.

„Pirkdami rusiškas dujas ir naftą finansuojame Kremliaus vykdomą karą prieš Ukrainą. Energetinės priklausomybės nuo Rusijos mažinimas yra žingsnis, kurio ES turėjo imtis jau seniai. Šiandien turime puikią progą diversifikuoti energijos šaltinius, užtikrinti jų patikimumą ir saugumą, taip pat turėti daugiau svertų energijos kainų kontrolei“, – sakė G. Nausėda.

Europos Komisija (EK) trečiadienį pasiūlė ES bendrai įsigyti gamtines dujas, užtikrinti jų saugyklų užpildymą.

Anot Komisijos, ES narės galėtų bendrai pirkti dujas, panašiai kaip pandemijos metu apsirūpino vakcinomis nuo koronaviruso. Šiuo tikslu EK yra pasirengusi sukurti darbo grupę, kuri rinktų duomenis apie ES valstybių narių dujų poreikius ir derėtųsi su tiekėjais.

Manoma, kad ES, kaip didelė pirkėja, galėtų išsiderėti mažesnes kainas.

Šį klausimą penktadienį aptarė ir Bendrijos lyderiai.

Prezidentūros teigimu, Lietuvos iniciatyva susitikime buvo nuspręsta sudaryti sąlygas trims asocijuotoms Rytų partnerystės šalims dalyvauti bendruose ES naftos ir dujų pirkimuose.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga penktadienį paskelbė formuojančios darbo grupę, kurios tikslas – Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje mažinti Europos priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro.

JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) ir Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) patvirtinta iniciatyva skelbia, kad JAV kartu su partnerėmis sieks šiais metais Europai papildomai pristatyti 15 mlrd. kubinių metrų suskystintų gamtinių dujų (SGD).

Žiniasklaidai išplatintame vaizdo pranešime G. Nausėda tai pavadino „labai rimtais pokyčiais“.

„Buvo pasiektas susitarimas, kad amerikietiškos suskystintos dujos pasieks Europą. Jos turėtų ateinančiais metais kompensuoti net trečdalį šiuo metu įsigyjamų rusiškų dujų poreikio arba apimties“, – teigė jis.

Pasak jo, tai rodo, kad daromi „realūs žingsniai“ mažinant Bendrijos priklausomybė nuo Rusijos gamtinių išteklių.

Prezidento teigimu, šiuo metu „niekas neturi iliuzijų“, kad su Rusija būtų galima grįžti prie įprasto bendradarbiavimo.

Kovo pradžioje EK paskelbė tikslą iki šių metų pabaigos sumažinti ES priklausomybę nuo rusiškų dujų dviem trečdaliais bei iki 2030 metų paversti Bendriją visiškai nepriklausomą nuo rusiškų dujų, naftos ir anglių.

G. Nausėda susitikime taip pat pabrėžė, kad dabartinė saugumo situacija ir beprecedenčio masto sankcijos Rusijai turės įtakos ir ES vidaus rinkai ir ekonomikai. Tam, pasak šalies vadovo, reikia ruoštis – investuoti į tvarią energetiką ir inovacijas, stiprinti vidaus rinką.

Prezidentas taip pat pasisakė už finansavimo didinimą saugumo ir gynybos sričiai.

Kaip praneša britų „The Independent“, planuojamoms nuolatinėms bazėms mėnulyje bus itin svarbūs du ištekliai – vanduo ir geležis. Abiejų ten labai maža. Mokslininkų nuomone, apie tokias pačias bazes svajojančios ir nuolat žiūrinčios kaštų efektyvumo, privačios kompanijos taupymo tikslais gali atsisakyti būtinų žaliavų gabenimo iš Žemės ir imtis grobstyti tas menkas atsargas, kurios yra mėnulyje.

Daugybė žmonių galvoja, kad kosmosas – taikos ir harmoningo bendradarbiavimo tarp valstybių erdvė. Tačiau mokslininkai primena, kad nėra tai reguliuojančių įstatymų, o jau po penkių metų Mėnulyje gali išsilaipinti net kelios valstybinės ir privačių kompanijų misijos.

„Mes ištyrėme Mėnulio žemėlapius ir nustatėme, kad išteklių yra labai nedaug kur, o ir ten jų nedaug. Tai sukuria daug prielaidų konfliktams“, – rašoma astrofizikų tyrime.

Egzistuoja tokie dokumentai, kaip 1967 m. Sutartis Dėl kosmoso, tačiau ji skirta valstybėms ir negali apsaugoti dangaus kūnų nuo privačių kompanijų. Joje teigiama, kad „mėnulis ir kiti dangaus kūnai“ turi būti atviri visoms valstybėms ir tik tik taikiems tikslams. Spaudžiant JAV, sutartyje nebuvo aiškiai apibrėžta, ar kalbama apie ją pasirašiusių valstybių vyriausybes, ar ir privačias tų valstybių organizacijas.

Dar viena sutartis Dėl Mėnulio buvo pasirašyta 1979 m., tačiau jos neratifikavo nė viena valstybė, kuri šiandien rengia misijas į mėnulį. Tai yra, sutarties nepatvirtino nei JAV, Rusija, Kinija ir Japonija, Nei Europos kosminės agentūros šalys.

„Šioje sutartyje bandyta spręsti teisės į kosmose rastus išteklius klausimą, tačiau tarptautinė bendruomenė nepanoro įtvirtinti šių taisyklių“, – teigia Londono ekonomikos mokyklos Kosmoso politikos skyriaus pranešime.

Jame priduriama, kad 2020 m. paskelbtas „Artemidės“ susitarimas numato, kad su JAV bendradarbiaujančios valstybės privalo užtikrinti savo veiklos skaidrumą, dirbti kartu ir tik taikiais tikslais bei teikti pagalbą visiems nelaimėje atsidūrūsiems astronautams. Tačiau susitarime nė žodžiu neužsimenama, kaip apsaugoti dangaus kūnus nuo grobikiško eksploatavimo, siekiant išgauti išteklius.

„Didžiausia problema yra ta, kad visi – ir valstybės, ir privačios kompanijos – nusitaikė į tas pačias vietas ir tuos pačius išteklius. Tačiau tie ištekliai yra riboti, o mes neturime antro Mėnulio, į kurį vėliau būtų galima persikraustyti“, – teigia Misūrio valstijos Politikos mokslų ir technologijų universiteto docentė Alanna Krolikowski, taip pat dalyvavusi rengiant pastarąjį tyrimą.

Jos teigimu, projektai Mėnulyje gali būti realizuojami jau netolimoje ateityje, o teisinė juos reglamentuojanti bazė neegzistuoja. Mokslininkės nuomone, valstybės jau dabar turėtų išsiaiškinti pačius pesimistiškiausius scenarijus ir ruošti jiems atitinkamus įstatymus.

„The Independent“ primena, kad praėjusiais metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsiminė, kad Rusijos ir JAV „Mėnulio lenktynės“ gali taip suintensyvėti, kad abi šalys imsis dislokuoti kosmose ginkluotę.

Per pastaruosius 20 metų taip vadinama „Žemės viršijimo diena“ („Earth Overshoot Day“) minima vis anksčiau. Tai reiškia, kad žmonės kasmet vis intensyviau naudoja gamtos išteklius, teigiama aplinkosaugos grupės „Global Footprint Network“ atliktame tyrime.

Pasak tyrėjų, patenkinti žmonių vartojimo poreikiams jau dabar prireiktų 1,75 Žemės.

„Žemės viršijimo diena šiemet – liepos 29-oji. Tai reiškia, kad žmonija šiuo metu išnaudoja gamtos išteklius 1,75 kartų sparčiau, nei ekosistema gali juos atnaujinti. Tai yra tas pats, kaip išnaudoti 1,75 Žemės planetos“, – sakoma aplinkosaugos grupės pranešime.

„Visuotinio perteklinio vartojimo nuostoliai tampa vis aiškiau matomi – miškų kirtimas, dirvos erozija, biologinės įvairovės praradimai, anglies dioksido (CO2) kiekis atmosferoje. Pastarasis lemia klimato kaitą ir skatina dažnesnes ekstremalias oro sąlygas“, – teigė aplinkosaugininkai.

Pasaulio viršijimo diena yra skaičiuojama nuo 1986 m. Kasmet žmonės gamtos išteklius išnaudoja vis sparčiau. 1993-aisiais žmonija išnaudojo metų gamtos išteklius spalio 21 d., 2003 m. – rugsėjo 22 d., o 2017 m. – rugpjūčio 2 d.

„Turime tik vieną Žemę – tai yra svarbiausia žmonių egzistencijos sąlyga. Negalime išnaudoti 1,75 Žemės be katastrofiškų padarinių“, – tvirtino „Global Footprint Network“ įkūrėjas Mathisas Wackernagelis.

Čilės aplinkos ministrė Maria Carolina Schmidt Zaldivar, pirmininkausianti gruodį Santjage vyksiančiai klimato kaitos konferencijai (COP25), tikino, kad viena pagrindinių perteklinio Žemės išteklių sunaudojimo priežastis yra auganti CO2 tarša. „Ryžtingų veiksmų svarba tampa vis akivaizdesnė“, – sakė ministrė.

Anksčiau Venesuelos parlamento atstovai teigė, kad į jų šalį buvo atsiųstas tuščias lėktuvas iš Rusijos, esą turintis išgabenti dalį valstybės aukso atsargų, bet Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova sakė tokios informacijos neturinti.

Komentuodamas pranešimus, kad Venesuela galimai ketina parduoti auksą Jungtiniams Arabų Emyratams, Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad tai yra suvereni šalies teisė ir jos vidaus reikalas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas (Džonas Boltonas) penktadienį per „Twitter“ parašė, kad į keblią padėtį patekęs Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras) „grobia šalies išteklius“ – esą siekdamas apmokėti „Rusijos įsikišimą“.

Komentuodamas šį J. Boltono pareiškimą V. Zaemskis pareiškė: „Kalbant apie „išteklių grobimą“, Rusija tuo neužsiima, o tuo metu Vakarų šalys šioje srityje turi didelę patirtį, ir tai ne kartą provokuodavo Lotynų Amerikos šalių piktą reakciją.“

Ambasadorius taip pat išreiškė viltį, kad dabartinė JAV administracija susilaikys nuo agresijos Venesueloje.

Aukso luitai

Venesuelą krečianti ekonominė ir politinė krizė paaštrėjo praeitą savaitę, Nacionalinio Susirinkimo pirmininkui Juanui Guaido (Chuanui Gvaidui) pasiskelbus laikinuoju prezidentu, nes šalies lyderis N. Maduro esą buvo neteisėtai perrinktas antrai kadencijai. Palaikymą J. Guaido išreiškė Jungtinės Valstijos, daugelis Pietų Amerikos valstybių, Kanada ir kai kurios Europos šalys.

Naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi neįvardytu šaltiniu, penktadienį paskelbė, kad Karakaso vyriausybė atidėjo planus išgabenti iš Venesuelos 20 tonų aukso.

Agentūros šaltinis sakė, kad aukso luitai jau yra pasverti ir paruošti transportuoti, bet kol kas neišvežti iš centrinio banko Karakase saugyklos. „Bloomberg“ pašnekovas sakė nežinąs, kur ruošiamasi išgabenti šį taurųjį metalą.

„Bloomberg“ duomenimis, šių luitų vertė yra apie 850 mln. JAV dolerių (741 mln. eurų). Agentūra pažymi, kad tai „svarbus gerovės šaltinis šalyje, kuri, vadovaujant Maduro, atsidūrė prie skurdo slenksčio“.

„Maduro ne vien prašo užsienio karinės pagalbos, kad išsaugotų nepavykusios diktatūros liekanas, bet ir, kaip skelbia žiniasklaida, išgabena visą lėktuvą Venesuelos aktyvų. Ar jis grobia išteklius iš žmonių, kad užmokėtų už Rusijos įsikišimą?“ – sakoma J. Boltono „Twitter“ žinutėje.

Pirko aukso

Viena investicijų įmonė iš Abu Dabio pranešė nupirkusi apie 3 tonas aukso iš politinių neramumų krečiamos Venesuelos.

Paraginta JAV Floridos respublikonų senatoriaus Marco Rubio (Marko Rubijaus) įrašo tviteryje, bendrovė „Noor Capital“ savo interneto svetainėje šeštadienio rytą paskelbė pareiškimą, patvirtinantį šio tauriojo metalo įsigijimą.

„Noor Capital“ pareiškė „nedalyvavusi jokiuose neteisėtuose ar draudžiamuose sandoriuose“ ir nurodė, kad sausio 21 dienos pirkimas buvo atliekamas „pagal tarptautinius standartus ir įstatymus, galiojusius tą dieną“.

Bendrovė pridūrė: „Kol padėtis Venesueloje stabilizuosis, „Noor Capital“ susilaikys nuo tolesnių sandorių.“

Jungtiniai Arabų Emyratai yra stiprūs JAV sąjungininkai, tačiau Vašingtono įstatymų leidėjai vis labiau kritikuoja šių partnerių elgesį per Jemeno karą.

Lietuvių kalbos institutas pernai paskelbė viešųjų pirkimų konkursą, kurio esmė – išplėsti Lietuvių kalbos išteklių informacinę sistemą (LKIIS). Projektas finansuojamas iš ES fondų.

Iki kitų metų rudens į sistemą numatoma integruoti didįjį „Lietuvių kalbos žodyną“, „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“ su antraštynu ir Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną.

Taip pat planuojama sukurti 4 naujas elektronines paslaugas, tai „Paieška žodžių tinkle“, „E. rinkodara“, „E. sąvokos“, „E. patarimai“.

Pasak VŽ, šie kalbos ištekliai turėtų būti naudingi ir verslui. 

Taip LRT RADIJUI sako klimatologas Justinas Kilpys. Jo teigimu, žmonės jau seniai gyvena į skolą ir išnaudoja išteklius, kuriuos turėtų naudoti tik ateinančios kartos.

– Aplinkosaugininkai skelbia, kad žmonės nuo rugpjūčio 2 d. gyvena į skolą. Ką tai reiškia?

– Tai reiškia, kad gyvename į skolą ir kad išnaudojome išteklius, kuriuos turėtų naudoti tik ateinančios kartos. Vienas iš darnaus vystymosi principų yra tas, kad žmonės turėtų sunaudoti tiek gamtinių išteklių, kiek jiems reikia, ir neišnaudotų ateinančių kartų išteklių. Ši diena ir žymi tą laiką, kai žmonės sunaudoja išteklius (tiek miško, švaraus oro, vandens, dirvožemio ir kt.), skirtus visiems metams.

– Šie metai yra kažkuo išskirtiniai?

– Ši diena pradėta skaičiuoti 1986 m. Jau tada metų ištekliai buvo išnaudoti lapkričio mėnesį. Bet per pastaruosius 30 metų ši data pasistūmė beveik trimis mėnesiais. Ir dabar per septynis mėnesius žmonija išnaudoja visus išteklius, gamtoje atsinaujinančius per metus.

– Mokslininkai sako, kad jei visos pasaulio šalys gyventų taip, kaip JAV ar Australija, žmonijos poreikiams patenkinti reikėtų ne vienos, o penkių Žemės dydžio planetų. Kokia atsakomybė dėl išteklių naudojimo krinta didžiosioms valstybėms?

– Daugiausia išteklių sunaudoja išsivysčiusios šalys. Taip pat pastebima, kad Vakarų visuomenėse iššvaistoma daug maisto išteklių – daug nuperkama, daug nesunaudojama ir vėliau išmetama. Tad, jei visi Žemės gyventojai gyventų taip, kaip australai ar amerikiečiai, mums reikėtų penkių tokių planetų.

Tad, jei visi Žemės gyventojai gyventų taip, kaip australai ar amerikiečiai, mums reikėtų penkių tokių planetų.

Europos Sąjungos šalyse gyvenama taip, kad reikėtų trijų Žemės dydžio planetų. Taigi skaičius išsilygina tik dėl to, kad dar yra Azijos ir Afrikos tautų ir šalių, neišnaudojančių tų išteklių, kurie atsinaujina per metus.

– Yra dar viena nuomonė, kad šiandien planetoje tiesiog per daug žmonių.

– Taip, bet seniai buvo prognozuojama, kad dėl gyvenimo kokybės gerėjimo ir medicinos pažangos žmonių skaičius augs (ir jis tikrai didės dar šimtmetį). Todėl mes turime išmokti gamtinius išteklius naudoti protingai. Tai iš tikrųjų būtų galima padaryti, jei nuo iškastinio kuro pereitume prie atsinaujinančių energijos šaltinių.

– Sakote, kad išteklius kiekvienas iš mūsų turi naudoti protingai. Ar tai vienintelis būdas saugoti aplinką?

– Taip pat reikėtų galvoti apie žmonių populiacijos valdymą, bet tai labai jautrus klausimas. Be abejo, kiekvienas iš mūsų gali sumažinti savo pėdsaką. Viena – pirkti ir naudoti mažiau. Pavyzdžiui, įsigytą daiktą naudoti kiek įmanoma ilgiau (tarkim, nekeisti telefono, kai atsiranda naujas modelis).

Taip pat reikia labiau galvoti, kokius maisto produktus vartojame ir nepirkti jų per daug. Vienas svarbių aspektų – kiek galima labiau sumažinti mėsos vartojimą, ypač jautienos, nes, norint užauginti pakankamai jautienos, reikia labai daug aplinkos išteklių (turiu omenyje ganyklas ir vandenį).

Ir, be abejo, problema – iškastinio kuro naudojimas. Todėl geriau kasdien važiuoti dviračiu arba viešuoju transportu, o ne automobiliu. Tokių  priemonių užtektų, kad mes aplinkosauginės skolos dienos nesulauktume taip anksti.

– Kaip šiuo atveju elgiasi Lietuva?

– Statistika rodo, kad lietuviai, kylant bendrajam vidaus produktui, gyvenimo kokybei, pasiekė ES vidurkį – jei taip gyventų visi žmonės, reikėtų trijų planetų.

– Pasitempti tikrai yra kur?

– Taip. Tarkim, Italija  atrodo geriau negu mes (tai labai susiję ir su mityba). Žinoma, jiems nereikia žiemą tiek daug šildytis ir naudoti kuro, kiek mums. Bet yra ir kitų ES šalių, kurių ekologinis pėdsakas mažesnis nei Lietuvos.

Kiekvienas austras kasdien sunaudoja maždaug 135 litrus vandens. Yra pažymima, kad svarbu į namų ūkius įtraukti „pilkojo“ vandens naudojimą, tai yra vandenį naudoti dukart, tarkim, tą, kuris nubėga nusiplovus rankas, panaudoti tualete. Kaip tai įdiegti namų ūkiuose, galėtų būti nauja verslo šaka, bet „pilkojo“ vandens samprata namų ūkių dar nėra pasiekusi. 

Siekiama mažinti biurokratiją

Austrijos vicekancleris Reinholdas Mitterlehneris išreiškė siekį 30 proc. sumažinti darbuotojų saugos įstatymo biurokratiją. Realybė tokia, kad verslininkai neretai per dideles biurokratijos kliūtis ne tik negali netrukdomai vystyti verslo, bet išimtinais atvejais netgi priversti jį nutraukti.

Pastebima tendencija, kad pastaraisiais metais daugelyje sričių biurokratija tik augo, bet  neapsaugojo dirbančių žmonių. O verslininkams ir vadovaujantiems darbuotojams tokie reikalavimai tapo darbą stabdančiu trikdžiu.

Darbas, šiandieniniu supratimu, turi būti detaliai sureguliuotas iki paskutinio štricho. Ministro siekis priimamas pozityviai, nes suvokiama, kad biurokratijos sumažinimas niekam nesukeltų nuostolių.

Istoriškai žemos palūkanos

Austrijos namų ūkiai ir įmonės šiuo metu išgyvena istoriškai žemų palūkanų laikotarpį: 2,24 proc. palūkanų norma – privačiajam sektoriui, verslo sektoriaus palūkanų norma – 1,62 proc.

Vidutinės naujų paskolų ir indėlių palūkanų normos įmonėms ir namų ūkiams 2016 m. sumažėjo beveik 2,3 proc.

Per pastaruosius 10 metų maždaug pusiau sumažėjo palūkanos namų ūkiams. Maždaug 1,3 mln. austrų, turintiems paskolas, palūkanų svoris nuo šiek tiek daugiau nei 5 tūkst. eurų nukrito iki 3 tūkst. eurų palūkanų per metus.

Labiausiai išaugo būsto statybos kreditų kiekis – 4 proc. Vartojimo paskolos sumažėjo 3 proc. Nors palūkanos itin žemos, austrai taupo ypač skrupulingai – taupymas išaugo 4 proc. Įdomu tai, kad taupymo knygelės vis dar itin populiarios, kaip ir investavimas į auksą.

Prekybininkų laukia naujas iššūkis

Tie, kurie prekiauja mada ir elektronika, toliau junta stiprią prekybos internetu konkurenciją. Šie prekybininkai planuoja sumažinti savo prekybos plotus, o gastronomijos verslo atstovai klesti ir kaip tik planuoja plėstis. Klesti ir pramogų verslas.

Gastronomija ir pramogos prekybos centruose užima maždaug 15 proc., ateityje  numatoma, kad sieks 40 proc.  Apsilankyti parduotuvėje dabartiniams pirkėjams yra ne būtinybė, o tik viena iš galimybių – dauguma jų renkasi internetines parduotuves. Dėl to prekybininkus pasitinka naujas iššūkis – padaryti, kad apsipirkimas parduotuvėje taptų emocionalesnis.

Pirmadienį paskirtojo aplinkos ministro Kęstučio Navicko išsakyta mintis, kad vienkartiniai plastiko ar popieriaus puodeliai gali būti apmokestinti euru už vienetą, šokiravo šalyje veikiančių kavinių tinklų atstovus. Vėliau K. Navickas patikino, kad mokestis nebus įvestas.

Iš perdirbtų puodelių ketina gaminti ekologiškas plokštes

KTU Inžinerijos instituto doktorantė Valdonė Daugėlaitė pabrėžia – vienkartinis puodelis tėra pavyzdys: „Yra daugybė kitų vienkartinių pakuočių, kurios naudojamos masiškai, o jų struktūra lygiai taip pat problemiškai perdirbama. Perdirbimo galimybių yra įvairiausių, tačiau prioritetu išlieka pakuočių atliekų susidarymo vengimas. Svarbiausia – atliekų prevencija, todėl ministro pasiūlytas mokestis už pakuotę būtent ir skatintų atliekų prevenciją.“

Specialistės nuomone, šiuo metu mes neturime, kur panaudoti vienkartinių puodelių, todėl geriausias pasirinkimas – daugkartinės taros naudojimas. V. Daugėlaitė sutinka – pasiūlytas 1 eur. Mokestis nėra mažas, tad geriausia būtų kalbėtis su ekonomistais, kokia suma būtų optimali.

„Atsiradus panaudojimo galimybėms, depozitas už vienkartinį puodelį būtų tikrai teisinga tiek gamintojų, tiek vartotojų atžvilgiu, nes tada finansinė atsakomybė už atsakingą vartojimą būtų perkelta būtent vartotojui. Jis galėtų rinktis, ar mokėti daugiau ir išmesti pinigus į šiukšliadėžę, ar mokėti mažiau, naudojant daugkartinę tarą, ar vartoti atsakingai ir grąžinti pakuotę bei atgauti sumokėtą depozitą“, – aiškina specialistė.

Ji priduria – greitai Lietuvoje turėtų atsirasti kombinuotų pakuočių perdirbimo linija. Būtent tokioms pakuotėms priskiriami ir vienkartiniai puodeliai. Iš šių perdirbtų atliekų būtų gaminamos ekologiškos statybinės plokštės.

„Mokestis už vienkartinius puodelius ar kitas vienkartines pakuotes, manau, tik paskatintų vartotoją teisingai rinktis“, – daro išvadą V. Daugėlaitė.

Anot jos, vis dėlto vartotojams turėtų būti suteikiama galimybė pasirinkti, bet neturėtų būti sudaromos sąlygos, sumokėjus už vienkartinį puodelį, jį išmesti bet kur. „Tai nėra vien tik atliekų klausimas. Toks masinis pakuočių vartojimas prisideda ir prie išteklių problemos – senkantys ištekliai naudojami pagaminti vienkartines pakuotes, kurios po vieno naudojimo šalinamos, deginamos arba turi būti kažkaip perdirbamos. Tam reikalinga energija ir kiti ištekliai. Tai truputį didesni klausimai negu tik atliekų“, – akcentuoja V. Daugėlaitė.

Vienakrtiniams puodeliams siūlo specialų konteinerį

Pasak VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ direktoriaus Gintaro Varno, norint gerinti vienkartinių puodelių perdirbimo situaciją, didesnį dėmesį reikėtų kreipti į konteinerinę sistemą, o ne į užstato sistemą. „Reikia daugiau viešų konteinerių, kur žmonės galėtų išskirstyti įvairių rūšių pakuotes“, – siūlo G. Varnas.

Jis priduria – kalbant apie užstato sistemą, į ją būtų galima įtraukti kitokių pakuočių, pavyzdžiui, stiprių alkoholinių gėrimų stiklinę tarą, tetrapakus. „Jau atlikome pradinę analizę. Išgirdome mintis ir vykdėme galimybių studiją, ar ta mūsų infrastruktūra yra pritaikyta kažkokiom kitoms pakuočių rūšims priimti, koks būtų galimas rezultatas“, – nurodo G. Varnas.

Jis antrina V. Daugėlaitei – vienkartinis puodelis tebūtų vienas iš pavyzdžių, kuris galėtų paskatinti vartotojus pasirinkti kitokią pakuotę. G. Varno tvirtinimu, neretai pasitaiko atvejų, kad žmonės kavą įsigyja vienkartiniame puodelyje, tačiau ją geria toje pačioje kavinėje. Pritaikius mokestį už vienkartinius puodelius, žmogus dažniau pasirinktų keramikinį puodelį.

Kitokios nuomonės laikosi kavinių tinklo „Vero Cafe“ valdybos pirmininkas Darius Vėželis: „Mintis gera, bet reikia šnekėti ne apie apmokestinimą, o apie pačios problemos sprendimą. Jeigu pažiūrėsime į miesto gatves, tai nematau nei Kaune, nei Vilniuje šiukšliadėžių, į kurias būtų galima išmesti popierių ir plastiką. To nėra. Gal pradėkime nuo infrastruktūros ir viso kito, o ne nuo mokesčių.“

Jo įsitikinimu, net ir sumokėjus mokestį už vienkartinius puodelius problema nebūtų sprendžiama, nes panaudoti puodeliai vis tiek nebūtų perdirbami.

Aplinkos ministras K. Navickas savo „Facebook“ paskyroje patikslino, kad neturėjome omenyje, jog ketinama apmokestinti vienkartinius puodelius. „Kalbėdamas apie atliekų tvarkymo prioritetus, paminėjau, kad labiausiai pageidautinas atliekų tvarkymo būdas – atliekų vengimas. Kaip galima pavyzdį nurodžiau, kad atliekų vengimui skatinti galėtų atsirasti realus mokestis, pavyzdžiui, už vienkartinius kavos puodelius. Kaip bebūtų galiu nuraminti ir patikinti, kad nei rytoj, nei po savaitės ar mėnesio vienkartinių puodelių niekas neapmokestins. Kavos mėgėjai, būkite ramūs, tokie sprendimai nėra ir nebus priimami – štai taip sugalvojau ir padariau. Eisime visi diskusijos, dialogo, argumentų pateikimo ir viešinimo keliu, o iš esmės džiaugiuosi, kad diskusija prasidėjo“, – savo paskyroje rašė K. Navickas.

Taip pat jis tvirtino per antradienį vykusį Seimo posėdį, kuriame dar kartą užtikrino, kad vienkartinių puodelių neketinama apmokestinti.