Paaiškėjo naujos detalės

Toks sprendimas buvo priimtas po nukentėjusiosios parodymų teisme. Jų metu paaiškėjus naujoms detalėms, prokuroras perkvalifikavo ankstesnį kaltinimą 53-ejų Arūnui K. į sunkesnį – mažametės išžaginimą, už ką gresia laisvės atėmimas nuo penkerių iki penkiolikos metų. Ir tokius nusikaltimus jau nagrinėja ne apylinkių, o apygardų teismai.

Kaip jau rašyta, perduodant prieš dvejus metus šią bylą Kauno apylinkės teismui, šis garliaviškis buvo kaltinamas teisiškai lengvesniu pagal gresiančią baudžiamąją atsakomybę nusikaltimu – nepilnametės išžaginimu, už ką Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų.

Asociatyvi freepik.com nuotr.

Kartu su Arūnu K. yra teisiama ir jo 74-erių metų motina. Elena K. kaltinama darius poveikį nukentėjusiajai, kad ji pakeistų parodymus. Toks pats kaltinimas yra pateiktas ir jos sūnui.

Ši byla, nagrinėjama neviešuose posėdžiuose, buvo įstrigusi Kauno apylinkės teisme nuo 2019-ųjų rugsėjo. Ne tik dėl pandemijos, bet ir dėl teisiamųjų bandymų tapti ligoniais. Pavyzdžiui, kaltinamajam išžaginimu kartu su savo advokatu, skirtu jam valstybės, pavyko pasiekti, kad jam būtų skirta psichiatrinė ekspertizė. Tačiau psichiatrų verdiktas nuo tolesnio teismo proceso jo neišgelbėjo.

Bandė tapti nepakaltinama ir Arūno K. mama. Tačiau šiai, iškvietus psichiatrą ekspertą į teismo posėdį – kad susipažintų su jos pateiktais medicinos dokumentais, tokia ekspertizė net nebuvo skirta.

Šiandien šių garliaviškių byla perduota Kauno apygardos teismui, kuris ją pradės nagrinėti iš naujo, nors jau tebuvo likę pačių kaltinamųjų apklausos.

Sunkios įtariamojo paieškos

Sunkiai sekėsi Kauno teisėsaugininkams tirti ir šiuos garliaviškius į teisiamųjų suolą pasodinusius nusikaltimus.

Viskas prasidėjo dar 2018-aisiais, kai į juos pagalbos kreipėsi penkiolikmetės mama. Ji įtarė, kad dukra gali būti nėščia. Tačiau, nuvedus paauglę pas ginekologą, ši kategoriškai atsisakė būti apžiūrima.

Šiaip taip pavyko prikalbinti ją tik apžiūrai echoskopu. Tada ir konstatuota, kad 15-metė – jau keli mėnesiai nėščia. Nepaisant to, ji ir toliau neigė turėjusi lytinių santykių. Esą sugedęs echoskopas.

Ikiteisminį tyrimą pradėjusiems pareigūnams teko gerokai pavargti, kol pavyko nustatyti ir galimus įtariamuosius.

Iš pradžių didžiausi įtarimai krito ant mįslingo šios paauglės draugo, su kuriuo ji susipažino socialiniame tinkle „Facebook“. Tačiau, anot mamos, jos namisėda dukra tik porą kartų buvo nakvojusi pas draugę.

Šios istorijos finalo 15-metės mama nesulaukė. Kaip ir anūko gimimo. Tada ir buvo atliktas DNR tyrimas, po kurio nustatyta, kad mažylio tėvas – buvęs velionės sugyventinis Arūnas K. Tačiau šiam pareiškus įtarimą, jis dievagojosi, kad to negali būti. Bet vėliau prisipažino turėjęs su 15-mete lytinių santykių. Tačiau, esą abipusiu susitarimu, pačiai paauglei parodžius iniciatyvą.

Asociatyvi freepik.com nuotr.

Prašo penkiaženklio atlygio

Iš pradžių Arūnui K. buvo pareikštas įtarimas dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Tačiau vėliau teisėsaugininkams galų gale pavyko prakalbinti ir pačią paauglę. Ji atskleidė ne tik, kad buvo išžaginta, bet ir tai, jog kentė mamos sugyventinio kabinėjimąsi jau nuo devynerių metų. O kai jai suėjo penkiolika, priekabiautojas nutaikė momentą, kai mama išėjo pas gydytoją, ir, panaudojęs fizinę prievartą, ją išžagino.

Nukentėjusiosios teigimu, pasipriešinti neblaiviam prievartautojui jai neužteko jėgų. O papasakoti apie jo poelgį grįžusiai mamai ji taip pat negalėjo, nes tuo metu jos buvo priklausomos nuo žagintojo – buvo šio nuomininkės.

Minėti 15-metės parodymai buvo patvirtinti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Tačiau vėliau paauglė teigė patyrusi ne tik žagintojo spaudimą juos pakeisti, bet ir sulaukusi šio motinos skambučių telefonu. Dėl to Elena K. šiandien yra teisiama kartu su sūnumi, kuris, be poveikio nukentėjusiajai bei šios išžaginimo, dar kaltinamas ir jos tvirkinimu.

Savo kaltės Arūnas K. pripažinti nelinkęs, kaip ir jo motina, kuriai už poveikį nukentėjusiajai gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kadangi nė vienas iš jų iki šios šokiruojančios istorijos į teisėsaugininkų akiratį patekęs nebuvo, teismo sprendimo abu laukia laisvėje.

Jau pilnamete tapusi nukentėjusioji, kuriai vaiką auginti padeda valstybė, yra pareiškusi šio tėvui bei jo motinai ieškinį. Ji prašo priteisti iš žagintojo 50 tūkst. eurų moralinį atlygį, o iš jo mamos – 5 tūkst. eurų.

Beje, nagrinėjant šių garliaviškių bylą Kauno apylinkės teisme, parodymus apie tai, kad prieš ją Arūnas K. taip pat naudojo lytinę prievartą, davė dar viena mergina, teigusi, kad tuo metu ji taip pat dar neturėjo keturiolikos metų. Tačiau kol kas ji šioje byloje tėra liudytoja.

Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, anksčiau už sunkų nusikaltimą teistas 53-ejų metų vyras su nukentėjusiąja susipažino pernai rugsėjį viešajame transporte.

Važiuodami tuo pačiu autobusu, po spontaniškai prasidėjusio bendravimo pakeleiviai nusprendė apsikeisti kontaktais ir po keleto valandų susitikti. Susitikimas įvyko dienos metu, prekybos centrų ir gyvenamųjų namų apsuptoje vietoje.

Tyrimo duomenimis, tuo metu, kai moteris jau ketino atsisveikinti, vyras ėmė smurtauti, tad pajutusi realią grėsmę ji slapta paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir ėmė garsiai kviestis aplinkinių pagalbos.

Į pagalbos šauksmą sureagavo pro šalį ėjusios moterys ir iškvietė policijos pareigūnus. Liudytojų pagalba bei operatyvūs pareigūnų veiksmai padėjo greitai nustatyti iš įvykio vietos spėjusį pasprukti įtariamąjį.

Tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą palaikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Blinstrubienė. Ikiteisminį tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Trečiadienį Klaipėdos apylinkės teismas pripažino J. S. kaltu padarius sunkų nusikaltimą ir skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo sprendimu nuteistasis moteriai privalės atlyginti ir tūkstančio eurų neturtinę žalą.

Šis teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Pasak uostamiesčio policijos, 1999 metais gimusi moteris šeštadienį pranešė, kad apie antrą valandą nakties ją Dubysos gatvėje išžagino nepažįstamas vyras.

Pareigūnai sulaikė 1993 metais gimusį įtariamąjį, jam nustatytas 1,31 promilės girtumas.

Dėl išžaginimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 

Policijos departamento duomenimis, penktadienio vakarą gautas pareiškimas, kad pernai rudenį sostinės Lazdynų mikrorajone esančiame bute 2005 metais gimusią nepilnametę išžagino 2003 metais gimęs nepilnametis.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl nepilnamečio asmens išžaginimo, už tai numatytas laisvės atėmimas nuo trejų iki 10 metų.

Kaip penktadienį pranešė Vilniaus apskrities policija, ikiteisminis tyrimas pradėtas birželio 29 dieną, gavus pareiškimą iš 1981 metais gimusios nukentėjusiosios. Birželį Vilniaus rajone gyvenamajame name nepažįstami asmenys prieš nukentėjusiąją panaudojo smurtą, atėmė galimybę priešintis, ją seksualiai prievartavo, žagino bei apiplėšė.

Vilniaus apskrities kriminalistai greitai sulaikė vieną iš įtariamųjų, gimusį 1969 metais. Netrukus kriminalistai nustatė visų užpuolikų asmenybes ir sulaikė dar du šiuo nusikaltimu įtariamus Vilniaus rajono gyventojus, gimusius 1981 ir 1986 metais. Visi jie suimti.

Jie bus teisiami dėl išžaginimo veikiant bendrininkų grupėje, seksualinio prievartavimo veikiant bendrininkų grupėje bei plėšimo veikiant bendrininkų grupėje.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorai.

Teismo sprendimu M. Š. skundas atmestas. Ši priimta nutartis įsigaliojo nuo jos priėmimo dienos.

Švedijos Karalystės Svea apeliacinio teismo 2019 metų spalio 16 d. dabar jau įsiteisėjusiu nuosprendžiu M. Š. už vaiko išžaginimą buvo pripažintas kaltu ir už tai jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. M. Š. paskirta deportacija uždraudžiant atvykti į Švedijos Karalystę penkiolikai metų –  iki 2034 m. rugpjūčio.

2020 m. liepos 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose buvo gautas Lietuvos teisingumo ministerijos persiųstas Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymas dėl Svea apeliacinio teismo nuosprendžio, priimto M. Š. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje.

M. Š.Švedijos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamu straipsniu ir nustatyta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, jos pradžią skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos – 2020 m. spalio 12 d. Į bausmės laiką įskaitytas M. Š. laikas, praleistas kardomajame kalinime nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. spalio 16 d. 

M. Š. tokį Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartį apskundė Šiaulių apygardos teismui, prašė panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartį ir leisti jam atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį Švedijos Karalystės kalėjime. Skunde teigiama, kad jis nesutinka būti perkeltas į Lietuvos Respublikos pataisos įstaigą atlikti likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes Lietuvos Respublikos pataisos įstaigose nėra saugių sąlygų atlikti bausmę, pataisos įstaigose vyrauja diskriminacija tarp kalinčiųjų (nuteistųjų) ir prižiūrėtojų. Savo skunde nurodė, kad atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Švedijos Karalystės kalėjime jis turės galimybę dirbti, mokytis bei susitikti su Švedijos Karalystėje gyvenančiais artimaisiais, t. y. savo broliu ir seserimi. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos pataisos įstaigose atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis netektų galimybės pasimatyti su artimaisiais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus teisių konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata. Konstatuoti, kad minėtų reikalavimų M. Š. atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigoje nebus laikomasi ar kad jo teisės ir teisėti interesai nebus užtikrinti, nėra objektyvaus pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog vien tai, kad nuteistasis M. Š. nesutinka būti perduotas į Lietuvos Respubliką likusiai laisvės atėmimo bausmei atlikti, siekdamas patogesnioo laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos apylinkės teismo nutarties ir priimti naujo sprendimo.

Teismas pažymėjo, jog nuteistąjį M. Š. perdavus atlikti likusią bausmės dalį Lietuvos Respublikoje, bus palengvinta nuteistojo socialinė reabilitacija ir sudarytos palankesnės jo integracijos į visuomenę galimybės.

„Įvairiuose tinklalapiuose pasirodė informacijos, kad Gardino ligoninėse esama moterų, nukentėjusių nuo lytinio smurto laikino sulaikymo vietose, apie ką su anonimiškumo sąlyga pranešė gydytojai ginekologai“, – sakoma Tyrimų komiteto pranešime, paskelbtame per susirašinėjimo platformą „Telegram“.

Komitetas pridūrė, kad informaciją apie piliečius, nukentėjusius per „masines riaušes“ ir areštus, medicinos darbuotojai operatyviai teikia regioninėms tyrimų institucijoms.

„Šiuo metu užregistruotų pranešimų arba pareiškimų, susijusių su žiniasklaidos nurodytomis aplinkybėmis, tyrimų padaliniai neturi. Be to, iš piliečių, apklaustų dėl rugpjūčio 9–12 dienos įvykių, panašios informacijos negauta. Nė viename iš medicinos įstaigų pateiktų dokumentų tokios informacijos taip pat nėra“, – sakoma komiteto pareiškime.

„Jeigu būtų gauta piliečių pareiškimų pagal nurodytus faktus, Tyrimų komitetas pateiks teisinį įvertinimą“, – pažymėjo pareigūnai.

A. Lukašenkos pergalės paskelbimas po rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų išprovokavo didžiausias demonstracijas Baltarusijoje nuo šalies nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga.

Pirmosiomis protestų dienomis milicijai brutaliai mėginant malšinti demonstracijas buvo sulaikyta beveik 7 tūkst. žmonių. Šimtai protestuotojų buvo sužeisti ir hospitalizuoti, taip pat buvo daug pranešimų apie sulaikytųjų mušimus, kankinimus ir prieš juos nukreiptą psichologinį smurtą. Mažiausiai trys protestų dalyviai žuvo.

Trečiadienį Europos Sąjunga paskelbė nepripažįstanti rinkimų Baltarusijoje rezultatų ir pradedant rengti sankcijas atsakingiesiems už balsų klastojimą ir smurtą prieš taikius protestuotojus.

Sunkios įtariamojo paieškos

Teisiamiesiems inkriminuojamus nusikaltimus Kauno teisėsaugininkams sekėsi tirti sunkiai.

Viskas prasidėjo dar 2018-aisiais, kai į juos pagalbos kreipėsi penkiolikmetės iš pakaunės mama. Ji įtarė, kad dukra gali būti nėščia.

Tačiau, nuvedus paauglę pas ginekologą, ši kategoriškai atsisakė būti apžiūrima.

Šiaip taip pavyko prikalbinti ją tik apžiūrai echoskopu. Tada ir konstatuota, kad 15-metė – jau keli mėnesiai nėščia.

Nepaisant to, ji ir toliau neigė turėjusi lytinių santykių. Esą sugedęs echoskopas.

Ikiteisminį tyrimą pradėjusiems pareigūnams teko gerokai pavargti, kol pavyko nustatyti ir galimus įtariamuosius.

Kaip ir kitos seksualinių nusikaltimų bylos, Arūno K. ir jo motinos byla Kauno apylinkės teisme nagrinėjama neviešai.

Iš pradžių didžiausi įtarimai krito ant mįslingo šios paauglės draugo, su kuriuo ji susipažino socialiniame tinkle "Facebook". Tačiau, anot mamos, jos namisėda dukra tik porą kartų buvo nakvojusi pas draugę.

Tylėjo ne vienus metus

Šios istorijos finalo 15-metės mama nesulaukė. Kaip ir anūko gimimo. Tada ir buvo atliktas DNR tyrimas, po kurio nustatyta, kad mažylio tėvas – buvęs 15-metės mamos sugyventinis Arūnas K.

Tačiau šiam pareiškus įtarimą, jis dievagojosi, kad to negali būti.

Bet vėliau prisipažino turėjęs su 15-mete lytinių santykių. Tačiau, esą abipusiu susitarimu, pačiai paauglei parodžius iniciatyvą.

Iš pradžių 50-mečiui Arūnui K. buvo pareikštas įtarimas dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Tačiau vėliau teisėsaugininkams galų gale pavyko prakalbinti ir pačią paauglę. Ji atskleidė ne tik, kad buvo išžaginta, bet ir tai, jog kentė mamos sugyventinio kabinėjimąsi jau nuo devynerių metų. O kai jai suėjo penkiolika, priekabiautojas nutaikė momentą, kad mama išėjo pas gydytoją, ir, panaudojęs fizinę prievartą, ją išžagino.

Nukentėjusiosios teigimu, pasipriešinti neblaiviam prievartautojui jai neužteko jėgų. O papasakoti apie jo poelgį grįžusiai mamai ji taip pat negalėjo, nes tuo metu jos buvo priklausomos nuo žagintojo – buvo šio nuomininkės. Be to, mama, sužinojusi apie tai, kas įvyko, galėjo jam padaryti bet ką.

Buvo atliktas DNR tyrimas, po kurio nustatyta, kad mažylio tėvas – buvęs 15-metės mamos sugyventinis Arūnas K.

Kaltės nepripažįsta

Minėti 15-metės parodymai buvo patvirtinti pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

Vėliau paauglė teigė patyrusi ne tik žagintojo spaudimą juos pakeisti, bet ir jo motinos, skambinusios jai telefonu. Dėl to 73-ejų metų Elena K. šiandien yra teisiama kartu su sūnumi, kuris, be poveikio nukentėjusiajai bei šios išžaginimo, dar kaltinamas ir jos tvirkinimu.

Griežčiausia bausmė Arūnui K. gresia už nepilnametės išžaginimą. Už tai Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki dešimties metų.

Tačiau jis savo kaltės, pagarsinus teisme kaltinamąjį aktą, nepripažino ir pareiškė, kad duos parodymus tik po visų įrodymų ištyrimo.

Tokią pačią taktiką – neprisipažinti darius poveikį nukentėjusiajai, už ką gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų, ir duoti parodymus tik po visų šio teismo proceso dalyvių apklausos, pasirinko ir Elena K.

Dangstosi ligomis?

Prieš atverčiant šią bylą teisme ir motinai, ir sūnui buvo pareikšti ieškiniai dėl to, ką teko patirti netrukus pilnamete tapsiančiai nukentėjusiajai.

Auginti vaiką jai šiuo metu padeda valstybė.

Iki šios istorijos iš pašalpų ir su mama gyvenantis Arūnas K. į teisėsaugininkų akiratį patekęs nebuvo, dėl to teismo sprendimo jis laukia laisvėje.

Neturėjo iki šio teismo proceso jis ir ypatingų problemų su sveikata. Tačiau tapęs kaltinamuoju seksualiai išnaudojus nepilnametę sugyventinės dukrą, pradėjo skųstis įvairiais negalavimais. Kaip ir jo motina.

Paskutiniame šios bylos, nagrinėjamos už uždarų durų, posėdyje buvo nuspręsta skirti sveikata besiskundžiančiam Arūnui K. psichiatrinę ekspertizę. Nors ikiteisminio tyrimo metu su juo bendravęs šios srities specialistas konstatavo, kad skirti Arūnui K. net ambulatorinę ekspertizę dėl jo psichinės būklės nėra jokio pagrindo.

Rugpjūčio 12 dieną, trečiadienį, 90-metė moteris pranešė policininkams, kad prieš keturias dienas, šeštadienį tarp 10 ir 11 val. Šilutėje esančiame miškelyje ją pasikėsino išžaginti nepažįstamas vyras.

Pareigūnai bando aiškintis įvykio aplinkybes.

Jie pradėjo ikiteisminį tyrimą ir ieško žmonių galinčių suteikti vertingos informacijos apie minimą atvejį.