Išaukštino buriavimo sportą

1935-ieji. Nors po Klaipėdos uosto sugrįžimo į Lietuvą jau praėjo 12 metų, lietuviškų prekybos laivų uoste dar beveik nebuvo. Jų banga į Klaipėdą plūstelės tik po 1936-ųjų.

Lietuvoje tuo metu jau buvo gana nemažai jachtų. Jas pirko ir privatūs buriuotojai, ir prieš kelerius metus įsteigtas lietuviškas Klaipėdos jachtklubas. 1935 m. ypatingi ir tuo, kad Klaipėdoje buvo įsteigta Lietuvos buriuotojų sąjunga. Ji suvienijo įvairius jachtklubus.

Dar 1935 m. Švedijos karališkasis jachtklubas KSSS pakvietė Lietuvos buriuotojus į sąskrydį Gotlande. Į kelionę išsiruošė 4 jachtos: „Tegu“, „Vytis“, „Argus“ ir „Gintaras“. Jų įgulose buvo žinomi to meto buriuotojai: daktaras Valteris Didžys, poetas, mokytojas Salys Šemerys-Šmerauskas, buriuotojas Pričkus Buntinas, jūrų kapitonai Juozas Kaminskas, Feliksas Marcinkus, Vytautas Babarskis ir kiti.

Jachtų flotilę į žygį lydėjo motorlaivis „Audra“ su jūrų kapitonu Adomu Daugirdu. Laive buvo ir jūrų kapitonai Aleksandras Marijonas Rasiulis, Povilas Julius Labanauskas.

Tuomet Lietuva buvo ant savotiškos jūrinio pakilimo bangos.

Rašytojas Ignas Šeinius žurnale „Jūra“ tuomet parašė buriavimą ypač išaukštinusius žodžius: „Kol neturime nei karo, nei prekybos laivyno, jūriniam persiauklėjimui tinkamiausias kelias tuo tarpu yra buriavimo sportas.“

Laivas: 13,5 m ilgio jachta „Žalčių karalienė“ 1937 m. „MLE.lt“ nuotr.

Įsigijo ypatingą jachtą

1935 m. regatoje nė viena lietuvių jachta kokių nors laurų nenuskynė. To ir nesiekta. Lietuviai labiausiai norėjo susipažinti, kaip vienas seniausių Baltijos jūroje Švedijos karališkasis jachtklubas KSSS rengia regatas.

Reikšminga tapo ir tai, kad Lietuvos buriuotojai gavo oficialų kvietimą 1937 m. dalyvauti regatoje „Runt Gotland“ aplink Gotlando salą. Jau minėtame 1935 m. sąskrydyje, kur Lietuvai atstovavo 4 jachtos, buvo nutarta „Runt Gotland“ regatą rengti kas dvejus metus.

Tai tapo prestižine regata. Švedai į ją pakvietė daugelio Baltijos jūros šalių buriuotojus. Regata buvo ganėtinai sunkoka, nes uolėtos Švedijos pajūrio pakrantės gali būti nenuspėjamos.

Gavę kvietimus dviem jachtoms lietuviai nutarė rimtai ruoštis regatai. Skambesnių pergalių tarptautinėse regatose jie dar neturėjo. Tačiau Klaipėdoje buvo ryškus buriavimo pakilimas. Prisidėjo ir tai, kad 1936 m. Smiltynėje buvo atidaryta buriavimo mokykla.

Kol neturime nei karo, nei prekybos laivyno, jūriniam persiauklėjimui tinkamiausias kelias tuo tarpu yra buriavimo sportas.

Lietuvos buriuotojų sąjunga iš vieno latvio nupirko 13,5 m ilgio jachtą. Ji buvo ypatinga jachta, su tam tikra istorija. Hamburge dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą statyta jachta buvo laimėjusi regatą Anglijoje aplink Vaito salą.

Iš ąžuolo, ypatingos pušų medienos ir raudonmedžio suręsta šešiavietė jachta Lietuvoje buvo pavadinta „Žalčių karaliene“. Jos kapitonu paskirtas Klaipėdos uosto inžinierius P. Buntinas, įgulą sudarė V. Kalvaitis, O. Mikelaitis, M. Empacheris, V. Gedgaudas ir K. Vasiliauskas.

Kartu su „Žalčių karaliene“ į regatą aplink Gotlando salą turėjo plaukti ir S. Šemerio-Šmerausko jachta „Tegu“, bet prieš pat regatą ji patyrė nedidelę avariją.

Vertybė: tarpukario Lietuvos buriuotojų jachtos Klaipėdoje apie 1936 m. „MLE.lt“ nuotr.

Per rūką ir audrą

Lietuvių jachta „Žalčių karalienė“ „Runt Gotland“ regatoje aplink Gotlando salą, kur distancijos ilgis – per 270 jūrmylių, savo klasėje laimėjo pirmąją vietą. Tai buvo didžiulis netikėtumas ir regatos organizatoriams, ir pačiai įgulai.

Žurnalistas Venantas Butkus knygoje „Burėse – Baltijos vėjas. Buriuotojo užrašai“ prisiminė, kaip 1984 m. susipažino su vienu iš „Žalčių karalienės“ įgulos narių, Klaipėdoje mokytojavusiu Kaziu Vasiliausku. Tada iš pirmų lūpų išgirdo pasakojimą apie istorinę lietuvių pergalę prestižinėje 1937 m. regatoje.

K. Vasiliausko teigimu, be kompaso ir lago, įgula kitokių navigacinių prietaisų neturėjo.

„Plaukėme ir nelabai žinojome, kur esame, stengėmės nenutolti nuo salos. Akmenimis nusėtos Gotlando pakrantės atrodė grėsmingai. Antrą dieną pakilo smarkus vėjas, jūra pasišiaušė. Žiūrime, kad priekyje plaukusi lenkų jachta blaškosi, pavojingai laviruoja tarp uolų. Kapitonas iš karto įsakė pasukti į jūrą. Maždaug po 60 valandų neramaus laukimo išvydome Visbio šviesas“, – prisiminė K. Vasiliauskas.

„Žalčių karalienės“ įgula, plaukusi per rūką, audrą, nematė savo varžovų. Nustebo, kai artėjant prie Visbio krantinės išgirdo žiūrovų šūksnį „Jūs pirmieji“. Kitą dieną visa įgula buvo pakviesta į regatos uždarymo iškilmes. P. Buntinui buvo įteikta graži metalinė nugalėtojo taurė.

Regata: buriuotojai P. Buntinas ir M. Empacheris vienoje iš lenktynių distancijų. V. Butkaus knygos „Burėse – Baltijos vėjas. Buriuotojo užrašai“ nuotr.

Jachtos ir skulptūros sąsajos

„Žalčių karalienės“ pergalė Gotlando regatoje buvo pirmoji tokio lygio regatoje, kur dalyvavo apie pusšimtis jachtų. Lietuvių ant pakylos tikrai niekas nesitikėjo išvysti.

Kai kurie buriuotojai yra linkę manyti, kad Palangos miesto botanikos parke esanti skulptūra „Eglė žalčių karalienė“ yra tarsi įkvėpta 1937 m. jachtos „Žalčių karalienė“ pergalės Gotlando regatoje.

Ši skulptūra, kurios autorius skulptorius Robertas Antinis (1898–1981), Palangoje pastatyta 1960 m. Sukurti skulptūrą R. Antinis sumanė dar tarpukario Lietuvoje apie 1935 m. Skulptūroje vaizduojama lietuviško folkloro pasaka „Eglė žalčių karalienė“.

Skulptūra pripažįstama kaip viena veržliausių ir estetiškiausių Lietuvos menininkų darbų.

Ar ji turi ką nors bendro su jachta „Žalčių karalienė“? Tiesiogiai ne, nes 1935 m. dar ir jachtos „Žalčių karalienė“ Lietuvoje nebuvo.

Bet sąsajų galima rasti. Gal skulptoriui R. Antiniui įspūdį padarė 1937 m. jachtos „Žalčių karalienė“ pergalė, jos veržlumas? Tad jis ir į skulptūrą „Eglė žalčių karalienė“ įdėjo savotiško jūrinio gaivulio.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį ”, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.

Jachtoje – vertingi paveikslai

Šių metų gegužės viduryje Rusijos oligarchų jachtų ar jose esančio turto areštų tyla nutraukta Hamburge. Šis didžiausias Vokietijos uostamiestis yra ir ta vieta, kur buvo daugiausia areštuota Rusijos oligarchų jachtų. Tai suprantama, nes Hamburgas yra vienas iš didžiausių bent jau Europos prabangių jachtų statybos vietų.

Hamburge Vokietijos Federalinių tyrimų biuro pareigūnai gegužės 11 d. prabangioje jachtoje „Luna“ konfiskavo brangią meno kūrinių kolekciją. Vokietijos leidinio „Spiegel“ duomenimis, kuriuos patvirtino Vokietijos prokuratūra, paveikslų vertė siekia kelis milijonus eurų.

Galimai pažeistas Užsienio prekybos įstatymas, kuris numato, kad Vokietijoje, o greičiausiai ir kitose ES šalyse, apie laikomą didelės vertės prabangų turtą turi būti pranešta valdžios institucijoms.

Kaip teigiama „Spiegel“, jachta „Luna“ priklauso iš Azerbaidžano kilusiam verslininkui Farkhadui Achmedovui. 67 metų verslininkas siejamas su Kremliumi, bent jau palaiko su Rusijos prezidentūra gerus ryšius, jam taikomos ES numatytos sankcijos.

115 m ilgio prabangi jachta pastatyta Hamburgo laivų statykloje „Blohm+Voss“. Jos užsakovu buvo kitas žinomas Rusijos oligarchas Romanas Abramovičius, kuris vėliau jachtą pardavė F. Achmedovui.

Kol kas nėra duomenų, kad Vokietijos teisėsauga rengtųsi areštuoti pačią jachtą „Luna“. Galbūt jai yra pritaikytos kokios nors sankcijos neišplaukti iš Hamburgo?

Prabanga: Rusijos oligarchų jachtos buvo statomos uždaruose Hamburgo „Blohm+Voss“ dokuose. „Faz.net“ nuotr.

Startas turto areštui

Rusijos oligarchų jachtų ir jose esančio prabangaus turto areštai ES šalyse prasidėjo pernai vasarį, kovą, balandį ir tęsėsi beveik visus metus.

Aktyviausiai prabangios Rusijos oligarchų jachtos buvo sulaikomos Vokietijoje ir Italijoje.

Viena pirmųjų dar 2022 m. vasario pabaigoje Hamburge buvo areštuota Rusijos milijardieriaus Ališerio Usmanovo 156 m ilgio maždaug 600 mln. JAV dolerių vertės jachta „Dilbar“.

Maždaug tuo pat metu Italijos Ligūrijos regione buvo areštuota Rusijos energetikos, transporto ir statybų sektoriaus milijardieriaus 40 m ilgio jachta „Lena“. Kita tame regione areštuota 60 m ilgio jachta „Lady M“ priklausė vienam turtingiausių Rusijos verslininkų Aleksejui Mordašovui.

Didesnė dalis Rusijos oligarchų yra tik priedanga, jie laikomi kaip valdžioje esančių tikrųjų „šeimininkų“ turto saugotojai.

Prabangių jachtų „medžioklė“ įvairiuose senojo žemyno uostuose pernai buvo pradėta po to, kai Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie oligarchų turto įšaldymą. Manyta, kad Rusijos oligarchai yra įtakingi ir jų žodis gali lemti, kad būtų nutraukta invazija į Ukrainą.

Tokios viltys neišsipildė, nes paaiškėjo, kad didesnė dalis Rusijos oligarchų yra tik priedanga, jie laikomi kaip valdžioje esančių tikrųjų „šeimininkų“ turto saugotojai. Tokiu, kaip skelbė opoziciniai Rusijos informacijos šaltiniai, pasirodė esantis ir bent kelių prabangių jachtų savininku pristatomas R. Abramovičius. Darytos prielaidos, kad jis buvęs tik tiesioginis paties Rusijos prezidento Vladimiro Putino prisigrobto turto saugotojas.

Atsiranda jachtų gynėjų

Per vienus metus ir daugiau nei du mėnesius nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios įvairiuose Europos uostuose buvo areštuotos kelios dešimtys Rusijos oligarchų jachtų.

Beveik nebuvo atvejų, kad areštuotos jachtos būtų parduotos, o už jas gauti pinigai kaip kompensacija už Rusijos padarytus nuostolius perduoti Ukrainai.

Nemaža dalis prabangias jachtas areštavusių institucijų susidūrė su problema, kaip laikyti ir saugoti areštuotas jachtas, kad jos kaip turtas nebūtų sugadintos.

Atsirado ir tokių atvejų, kai Europos šalių gyventojai ėmėsi „ginti“ Rusijos oligarchus, kurių jachtos buvo areštuotos.

Nuskambėjo istorija, kai Ispanijoje buvo areštuoti laivavedžiai rusas ir britas, kurie bandė padėti išvengti sankcijų Rusijos oligarchui Viktorui Veselbergui dėl jo 90 mln. vertės jachtos „Tango“ arešto.

Šie jūrininkai bandė pristatyti laivą „Tango“ kaip savo nuosavybę ir taip apgauti valdžią, kad prabangi jachta neva priklausanti jiems. Jūrininkai buvo apkaltinti sąmokslu apgauti valdžios institucijas, pinigų plovimu, Tarptautinio ekonominių galių įstatymo pažeidimu.

Prezidento aplinkos "kišenės"

Vos ne kiekviename Vokietijos uoste buvo ir yra nedideli, bet uždari dokai ar laivų statyklos, kur būdavo statomi ypač prabangūs laivai pagal individualius užsakymus. Dauguma Vokietijos privačių laivų statyklų užsakovų buvo turtuoliai iš Rusijos. Daugeliu atveju netgi tose statyklose dirbantys žmonės nežinodavo, kam statomas vienas ar kitas privatus ir prabangus laivas.

Dažnai pastatytais laivais girdavosi tik vadinamosios Maskvos kremliaus valdytojų "kišenės". Kaip dabar aiškėja, aukščiausi Rusijos valdžios asmenys prisigrobtus pinigus laikydavo pas patikimus statytinius, leisdavo jiems iš tų pinigų "sukti verslą", už gautą dalį kurti tarsi lyg ir savo kieto verslininko įvaizdį, taip pridengiant tikrojo savininko, Rusijos valdininko, pinigus.

Joms buvo leista dalį pelnų investuoti būtent į jachtas, nes Vakarų pasaulyje, kur jūrai ir geram laivui skiriamas ypatingas dėmesys, turėjo būti kuriamas įspūdis apie neva Rusijos verslo klestėjimą.

Aiškėja, kad aukščiausioje Rusijos valdžioje pagal geriausius banditų kasos laikymo pavyzdžius buvo sukurta "kišenių" sistema. Garsios Rusijos verslo oligarchų pavardės buvo ne kas kita, kaip Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo aplinkos asmenų "kišenės".

Joms buvo leista dalį pelnų investuoti būtent į jachtas, nes Vakarų pasaulyje, kur jūrai ir geram laivui skiriamas ypatingas dėmesys, turėjo būti kuriamas įspūdis apie neva Rusijos verslo klestėjimą. Karas Ukrainoje parodė, kad Rusiją iš esmės valdo tik "Sankt Peterburgo banditai", kurie jiems palankius verslininkus paverčia "kišenėmis". Nepalankių tiesiog neliko, nes vienus pasodino, kitus numarino arba jie patys iššoko iš daugiabučių balkonų.

Dizainas: prabangus baseinas V.Putino laivu laikomoje jachtoje "Graceful". "Nautica.news" nuotr.

Prabanga, gėrimai, gydytojai

Rusijos oligarchų, o tiksliau "kišenių", užsakymu prabangias jachtas daugiausia statė Brėmeno "Lurssen" laivų statykla, taip pat statykla Hamburge.

Šiuo metu žinomi ir yra areštuoti mažiausiai šeši prabangūs laivai, statyti Brėmene. Jie areštuoti todėl, kad priklauso rusams, kuriems taikomos sankcijos. Tarp jų yra Ališeriui Usmanovui priskiriama jachta "Dilbar", dvi ("Scheherazade" ir "Crescent") V.Putino draugo ir "Rosneft" vadovo Igorio Sečino jachtos, dar dvi ("Amadea" ir "Ice") priskiriamos Suleimanui Kerimovui.

Paprastai būdavo statomi iki 150 m ilgio laivai. Laivas turėdavo 1–2 sraigtasparnių nusileidimo aikšteles, kai kuriais atvejais povandeninius garažus. Toks noras suprantamas, nes į laivą ar iš jo žmonės turėdavo atvykti ar išvykti niekieno nepastebėti.

Aiškėja, kad jachtose privalėdavo būti įrengti vyno ir kitų gėrimų rūsiai, prabangūs baseinai, pirtys.

Kai kuriuose laivuose privalėjo būti ir intensyvios terapijos centrai su privačiais gydytojais. Gali būti, kad ne tik garsūs oligarchai, bet ir V.Putinas ir jo aplinkos žmonės jachtose slapta "atgaudavo jėgas".

Prabanga: jachtų užutėkis Italijoje, kur pirmame plane Ališeriui Usmanovui priskiriama jachta "Dilbar". J. Baresifo nuotr.

V.Putinui priskiriami laivai

Jachtų ir kito Rusijos oligarchų turto paieškomis rūpinasi ne tik Vokietijos policija, Europolas ar JAV federalinė policija, bet ir Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, netgi Suomijos tyrimo tarnybos.

Dažnai surasti prabangių jachtų savininkus yra ypač sunku. Jos būna nupirktos ofšorinių kompanijų vardu. Daug gijų susietų su kitų šalių holdingais. Priedangą vykdė ir kokių nors aukštų pareigūnų apsaugos asmenų giminės ar draugai.

Rastų ir areštuotų prabangių jachtų tyrėjai aiškinasi, kas ir kada vieną ar kitą laivą užsakė Vokietijos laivų statykloje, kokie asmenys lankėsi, kai ji buvo statoma, perduota savininkui.

Tarp jachtų ieškoma ir tų, kurios tiesiogiai gali priklausyti pačiam V.Putinui. Įtarta, kad tarp tokių laivų gali būti jau minėta "Scheherazade". Iškelta prielaida, kad šis 500 mln. JAV dolerių kainavęs prabangus laivas statytas dėl V.Putino draugės Alinos Kabajevos.

Manoma, kad su V.Putinu tiesiogiai susijusi ir  Hamburge statyta 82 m ilgio jachta "Graceful". Oficialiai ši jachta laikoma didžiausios Rusijos laivybos kompanijos "Sovcomflot" turtu. Ja ne karta naudojosi Rusijos prezidentas V.Putinas. Joje jis netgi buvo priėmęs Baltarusijos prezidentu save vadinantį Aliaksandrą Lukašenką  su sūnumi.

Klaipėdos Pilies uosto kapitonas Algimantas Stanislauskas sako, kad prieš kelerius metus laisvų vietų buvo daug, o dabar norintieji čia laikyti laivus nesutelpa ir priversti laukti. 

„Taip, šiuo metu vietų nėra. Iš pertekliaus staiga virto trūkumas, per paskutiniuosius dvejus-trejus metus jų neliko. Sunku pasakyti, kiek norinčiųjų laukia eilėje, vieni yra išreiškę norą, kiti – ne, o kiek kartų per dieną besidominčiųjų, kuriems tenka atsakyti, kad vietų nėra, neįmanoma suskaičiuoti. Smiltynės jachtų uostas taip pat pilnas“, – BNS sakė A. Stanislauskas.

Pasak jo, Pilies uoste yra apie 300 nuolatinių vietų. Smiltynėje 65 vietos taip pat užimtos, tad tartis dėl laivo laikymo nėra galimybių, teigė jachtklubo atstovas Paulius Šiauka.

„Vietų nėra, viskas išnuomota, laikinų atsiranda tuo atveju, jeigu kas nors kelioms savaitėms išplaukia, tačiau ilgalaikės sutarties pasirašyti šiandien neįmanoma“, – BNS sakė jis.

Vietų nėra, viskas išnuomota, laikinų atsiranda tuo atveju, jeigu kas nors kelioms savaitėms išplaukia, tačiau ilgalaikės sutarties pasirašyti šiandien neįmanoma.

Trakuose, Galvės ežere esančiame „Žalgirio“ uoste telpa apie 60 jachtų. Uosto kapitonas  ir Vilniaus jachtklubo narys Kęstutis Jurevičius sako, kad vietos seniai užimtos, o naujų laivų savininkai ieško galimybių juos laikyti kitur.

„Vietų jau seniai nėra, gal kokie aštuoneri metai, nes čia yra nacionalinio parko teritorija, todėl plėstis yra ribotos galimybės, o laivų tai daugėja. Savininkai bando ieškoti vietos kitur, pavyzdžiui, „Slėnio“ kempinge arba Skaisčio ežere. Galimybių ieškoma visuose pakampiuose“, – BNS sakė K. Jurevičius.

Kauno „Žalgirio“ jachtklubo vadovė Stasė Rokužienė BNS nesutiko pakomentuoti, ar uoste yra laisvų vietų.

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) duomenimis, šiuo metu šalyje yra 1137 jachtos, metų pradžioje jų buvo 1121, pernai – 1096, o užpernai – 1068.

Anot  „Žalgirio“ uosto kapitono K. Jurevičiaus, šie skaičiai gali būti didesni, nes ne visus laivus reikia registruoti, o jeigu netrūktų vietos, jachtų Galvės ežere būtų dar daugiau, nors jame ir taip ankšta – eismas savaitgaliais ir geru oru yra itin intensyvus.  

„Jeigu vietų būtų daugiau, vilniečiai čia dar daugiau laivų atvilktų, nors ir taip, kai geras oras, savaitgaliais ežere jau darosi nepatogu: valtys, vandens dviračiai, burlaiviai, irklentės – eismas kaip judrioje miesto gatvėje. Laivų labai padaugėjo, registras rodo ne viską, nes iki 6 metrų ilgio laivų registruoti nereikia“, – kalbėjo K. Jurevičius.

LTSA pramoginių ir asmeninių laivų registracijos taisyklėse nurodoma, jog burinės jachtos, kurių ilgis yra iki 6 metrų, neregistruojamos.

Į jachtas investavo per pandemiją

Buriuotojų bendruomenės nariai pasakoja, kad jachtų pastebimai padaugėjo per pandemiją.

„Manau, kad prie to prisidėjo pandemija, nes žmonės išvažiuoti iš šalies niekur negalėjo, o plaukioti kateriais ir buriuoti buvo galima, tai ir paskatino pirkti jachtas. Matyt, ir daugiau pajamų žmonės turi“, – kalbėjo Klaipėdos Pilies uosto kapitonas A. Stanislauskas.

Buriavimo treneris, naudotų jachtų prekybos patirties turintis Rokas Arbušis BNS teigė, kad dauguma Lietuvoje registruotų jachtų yra naudotos, tačiau dėl staigaus susidomėjimo smarkiai išaugo jų kainos.

„Praėjusią vasarą jachtą spėjau nupirkti tik todėl, kad kainą suderėjau ir sutartį pasirašiau ankstyvą pavasarį. Per tą laiką naudotų jachtų kainos sukilo nuo 15 iki 50 procentų“, – sakė R. Arbušis.

Klaipėdietis Gediminas Petrauskas sako, kad naudotą jachtą Švedijoje galima įsigyti už kelis tūkstančius eurų, o išlaidas dalintis su bendraminčiais.

„Pradžiai galima pirkti laivelį Švedijoje už kokius 5 tūkst. eurų, išlaikymas per sezoną kainuos iki tūkstančio. Siūlyčiau netgi kooperuotis keliems žmonėms ir tas išlaidas dalintis, vis tiek buriavimui reikia bent 2-3 žmonių, taip yra įdomiau“, – teigė buriuotojas.

Vis dėlto, G. Petrausko teigimu, vietų jachtoms laikyti trūkumas gali atbaidyti norinčius buriuoti.

„Vietų, kur laikyti laivą, jau nėra tiek daug – Pilies uostas, Kruizinių laivų terminalas, Smiltynės uostas jau yra perpildyti ir net Nidoje jų trūksta. Drevernos uostas įrengė puikią infrastruktūrą, jis tinkamas mažesnės grimzlės laivams, Mingė – uždaresnė bendruomenė, orientuota į klubinę veiklą, yra Šilutėje, bet jie toliau“, – teigė klaipėdietis.

Teisę valdyti burinę jachtą suteikiančius laivavedžio diplomus išduodanti Lietuvos buriuotojų sąjunga BNS teigė, kad per metus šalyje tokią kvalifikaciją įgyja apie 100 žmonių ir ši tendencija pernelyg nekinta.

Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, Europos ir JAV pareigūnai pagal paskelbtas beprecedentes sankcijas Maskvai sulaikė kelias su rusų magnatais susijusias jachtas.

„Atsižvelgiant į dabartines priemones, šių laivų kol kas negalima pristatyti, perkelti ar eksportuoti“, – laiške Nyderlandų parlamentui rašė užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra).

Dvylika „gavėjams rusams“ skirtų jachtų, įskaitant prabangius, daugiau kaip 35 m ilgio laivus, dar statomos penkiose skirtingose laivų statyklose, nurodė vyriausybė.

Likusiose dviejose jachtose šiuo metu atliekami priežiūros darbai.

„Šie žmonės nefigūruoja Europos sankcijų sąrašuose“, – nurodė W. Hoekstra.

Pasak jo, tęsiamas tyrimas dėl to, kam priklauso šios jachtos, taip pat dėl to, ar vienas savininkų yra susijęs su asmeniu, įtrauktu į Europos sankcijų sąrašą.

„Vyriausybė mano, kad labai svarbu gerbti ir įgyvendinti sankcijas“, – nurodė ministras.

Jis pridūrė, kad Nyderlandai taip pat įšaldė 516 mln. eurų vertės turto ir 155 mln. eurų transakcijų.

Turto vertė – 17 mlrd. JAV dolerių, pirmadienį pranešė tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“.

Centro koordinuojamo tyrimo „Russian Asset Tracker“ metu nustatyta apie pusantro šimto turto objektų – tai nekilnojamas turtas, jachtos, privatūs lėktuvai ir įmonių akcijos.

Šis turtas siejamas su asmenimis, kuriuos įkalintas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas įvardijo kaip „pagrindinius Kremliaus kleptokratijos skatintojus ir naudos gavėjus“, skelbiama, kad nuosavybę pavyko nustatyti remiantis faktiniais įrodymais, nekilnojamojo turto ir juridinių asmenų registrais, duomenimis apie ofšorinių įmonių savininkus ir kitais patikimais šaltiniais.

Taip pat įtrauktas turtas, priklausantis šių asmenų artimiesiems bei statytiniams, kurių ryšys su oligarchais buvo įrodytas anksčiau.

Skelbiami objektai nustatyti Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.

Bendra šio turto vertė viršija 17 mlrd. JAV dolerių, suma turėtų didėti, nes dėl kitų objektų dar ieškoma įrodymų.

Pabrėžiama, kad įrodyti jachtų, dvarų ir lėktuvų nuosavybę nėra lengva, nes jų savininkai dažnai slepiami už verslo struktūrų, kurių tikruosius savininkus identifikuoti sunku.

„Raštu oficialiai kreipiausi į Maldyvų Respublikos vidaus reikalų ministrą, kuruojantį ir teisingumo klausimus, prašydama imtis visų įmanomų priemonių užtikrinti visų tarptautinės bendruomenės sankcijų, kuriomis siekiama nutraukti brutalią Rusijos agresiją prieš Ukrainą, įgyvendinimą“, – teigė E. Dobrovolska.

Laiške ministrė nurodė, kad viešojoje erdvėje pasirodė duomenys, esą Rusijos oligarchų jachtos vis dar plukdomos Maldyvų krantuose, todėl, akcentavo ji, tokia veikla turėtų būti nutraukta.

„Esame susirūpinę ir dėl internete pasirodžiusios informacijos apie jachtas Maldyvuose, kurios priklauso sankcionuotiems Rusijos milijardieriams. (…) Norėčiau paprašyti imtis visų įmanomų priemonių, kurios užtikrintų, kad būtų įgyvendintos visos tarptautinės bendruomenės įvestos sankcijos, kuriomis siekiama nutraukti Rusijos veiklą“, – laiške nurodė ministrė.

Ministrė akcentavo, kad šiuo laišku tikisi atkreipti pasaulio bendruomenės dėmesį ir užtikrinti sankcijų įgyvendinimą.

„Galbūt Lietuva gali imtis veiksmų ir atkreipti pasaulio bendruomenės dėmesį. (…) Šiame pasaulyje neturi būti šiltos vietos Rusijos oligarchų jachtoms ir lėktuvams, aplaistytiems ukrainiečių krauju“, – teigė ministrė.

„Tik bendromis pastangomis galima priversti nutraukti Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir sustabdyti Ukrainos žmonių kančias“, – pridūrė ji.

Negarsinta galimybių studija

Lygiai prieš dvejus metus, kai pandemija dar nedvelkė, Klaipėdos rajono savivaldybės užsakymu buvo atlikta galimybių studija "Dėl laivybos kliūčių šalinimo Kuršių mariose".

Tikslas – išsiaiškinti pramoginės laivybos situaciją Klaipėdos regione.

Ekspertų grupė atliko tiriamąsias keliones, susitiko su Klaipėdos rajono ir miesto darbuotojais, atsakingais už vandens kelių priežiūrą ir vandens turizmo plėtrą, apklausė mažųjų uostų ir vandens kelių Klaipėdos regione naudotojus, kurie ir įvardijo didžiausias kliūtis, su kuriomis susiduria laivyba Vakarų Lietuvos vidaus vandens keliuose.

Investicijos: uosto direkcijos teigimu, valstybė į atnaujinamas Žiemos uosto krantines, kurios pritaikytos krovai, investavo apie 15 mln. eurų. (Astos Dykovienės nuotr.)

Studijos rengėjai apžvelgė turizmo plėtrą ir atkreipė dėmesį, kad į Klaipėdą atplaukiančių jachtų mažėja. 2016 m. į Klaipėdą atplaukė 1 186 jachtos, o 2018 m. – jau tik 813.

Šitas mažėjimas prasidėjo nuo 2016 m. Šią tendenciją galimybių studijos rengėjai paaiškino tuo, kad Baltijos jūros regione buriuotojų visuomenė sensta, jaunimas renkasi kitas vandens pramogas.

Mes jau išaugome iš bananų valstybės, kai buvo tinkamos visos priemonės tikslui pasiekti.

Tai esą patvirtina ir didėjantys kruizinių laivų keleivių srautai. Skaičiai studijos rengėjams suteikė pagrindą daryti prielaidą, kad stiprėja naujų turizmo rinkų įtaka, keičiasi atostogų samprata.

Šie duomenys buvo surinkti prieš pat pasaulinę COVID-19 pandemiją, kuriai prasidėjus atplaukiančių jachtų skaičius dar labiau sumenko.

Švartavimo vietų pakanka?

Iš šios galimybių studijos tyrimo peršasi išvada, kad Klaipėdoje esančių trijų jachtų švartavimo vietų – Pilies uostelio, Dangės upės ir Smiltynės jachtklubo – visai pakanka vietos buriuotojams ir negausiems svečiams iš užsienio.

Smiltynės jachtklubo uoste yra du baseinai – 65 švartavimosi vietos laivams nuo 3 iki 15 m.

Baseinų gylis siekia nuo 2,5 iki 3,5 m, o įplaukimo į uostą gylis – 3,8 m.

Yra vandens ir elektros kolonėlės laivams, degalų ir tepalų išsiurbimo kolonėlės, slipas, įrenginiai iškėlimui ir įkėlimui į vandenį.

Per 2015 iki 2017 m. šis uostas buvo iš pagrindų atnaujintas.

Galimybių studijos duomenimis, per 2019 m. Smiltynės jachtklube švartavosi 54 vietinių buriuotojų jachtos ir 30 svečių laivelių.

Populiaresnis tarp buriuotojų yra Klaipėdos pilies uostelis. Jo kapitonas Petras Petrauskas tikino, kad šiemet uostelis buvo užimtas, esą net ir šiandien jis pilnas.

"Uoste yra 260 vietų, šiandien esame pasirašę sutartis dėl visų jų nuomos. Tiesa, netrukus jachtas jų savininkai ims kelti į krantą, ruošis žiemos sezonui. Tada uostelis ištuštės. Dar nėra buvę, kad nebūtume sutalpinę visų norinčiųjų. Visai neseniai vyko Kuršių marių regata, sutilpo visi", – tikino P.Petrauskas.

Jachtų uostų populiarumą lemia jų vieta.

Didelė senojo Pilies uostelio stiprybė esanti ta, kad ten iš jachtos iš karto galima patekti į senamiestį.

"O Smiltynės jachtklubas pralaimi šioje konkurencinėje kovoje, nes ten uosto garsai vis tiek trukdo, romantikos jokios, norėdamas patekti į miestą, turi dar kažkur plaukti, o žmonės to nemėgsta", – paaiškino Klaipėdos universiteto turizmo geografijos, turistinių vietovių vadybos ir planavimo ekspertas profesorius Ramūnas Povilanskas.

Atsirastų prieplauka ir butai

Nepaisant to, kad kol kas Klaipėdoje telpa visos atvykstančios jachtos, mokslininkas įsitikinęs, kad dar viena pramoginių laivų prieplauka mieste nepakenktų.

"Ar reikalinga mieste dar viena marina? Geras klausimas. Jei būtų mano valia, grūsčiau visą komercinę laivybą į pietinę miesto dalį. Vietoj uosto krovos ten turėtų būti atstatytas buvęs Vitės kvartalas ir ten turėtų būti marina", – įsitikinęs R.Povilanskas, pridūręs, jog itališkas žodis "marina" lietuvių kalboje nėra įteisintas, o plačiau vartojama sąvoka – rekreacinė laivų prieplauka.

Idėjos, kad Klaipėdos centre reikėtų dar vienos marinos, netyla jau kurį laiką.

Ji kai kurių klaipėdiečių jau net regima būtent Žiemos uoste, kur šiuo metu kraunami šaldyti produktai.

Dėl to savivaldybės mero pavaduotojo Arvydo Cesiulio vardu ministrei pirmininkei, taip pat susisiekimo ministrui visai neseniai buvo išsiųstas raštas, kad Vyriausybė pakoreguotų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto planą, nes šis nesutampąs su miesto poreikiais – "trūksta ryšio tarp miesto ir rekreacinių teritorijų", o tai "neleidžia atsiskleisti marinistiniam miesto savitumui".

Kitaip tariant, siekiama iškelti uosto krovą iš miesto centro, konkrečiai iš Žiemos uosto, ir šią vietą norima pertvarkyti į gyvenamąją teritoriją ir jachtų prieplauką.

Planas – spausti per Vilnių?

Ši mintis visai nepriimtina kompanijai KLASCO. Jos generalinis direktorius Vytautas Štumbergas teigė, kad šiuo metu rekonstruojamos krantinės, kur bendrovė vykdo veiklą ir planuoja ją tęsti.

Vytautas Štumbergas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Mūsų pozicija aiški ir mes jos nekeičiame. Susisiekimo ministerija jau atsakė, kad neketina persvarstyti Valstybinio jūrų uosto plano. Pažiūrėkime iš kitos pusės į šį reikalą. Lietuva nėra Ispanija ar Italija, kur jachtų sulaukiama nuolat ir vandens turizmo infrastruktūra puikiai išvystyta. O kas yra Klaipėdoje? Kas čia yra sukurta, kas būtų patrauklu svečiams? Be to, čia ir buriavimo sezonas labai trumpas", – kalbėjo V.Štumbergas.

KLASCO generalinį direktorių labiausiai stebina savivaldybės pozicija, kai krovos iškėlimo iš miesto centro klausimu deramasi ne su tų teritorijų naudotojais, o su ministerijomis.

"Gal pirmiausia geriau būtų vertėję atsiklausti ir kalbėtis su operatoriumi, tai yra KLASCO, kuri turi ilgalaikę žemės nuomos sutartį? O dabar galvoja, kad paspaus per Vilnių ir viskas bus gerai. Mes jau išaugome iš bananų valstybės, kai buvo tinkamos visos priemonės tikslui pasiekti. Dabar yra XXI amžius, principas "ką noriu, tą darau" nebetinka", – pabrėžė V.Štumbergas.

Jeigu KLASCO veikla iš Žiemos uosto būtų iškelta kitur, teigiama, kad sumažėtų kompanijos pajamos, nes ten veikia šaldytos produkcijos terminalas, kur investuotos milžiniškos lėšos.

"Jei visa tai reikėtų pastatyti kažkur kitur, įsivaizduokite, kiek tai kainuotų. Be to, šiuo metu Žiemos uoste yra atnaujinamos krantinės, renovacija jau kainavo apie 15 mln. eurų. Tos krantinės buvo avarinės būklės ir valstybė į jas investuoja, bet ne jachtų priėmimui, o krovai, krovos technikai. Kuo tas ginčas baigsis? Nenoriu būti prognozuotojas, bet visi tų idėjų iniciatoriai pirmiausia turėtų kalbėti su kompanijomis, kurios tose teritorijose dirba, o ne regzti kažkokius planus joms už nugaros. Šitaip klausimai Lietuvoje šiandien nesprendžiami", – įsitikinęs KLASCO generalinis direktorius.

Akiratyje – Smeltės rajonas

Žiemos uosto konversijai pritariančių klaipėdiečių pagrindinis motyvas, kad šioje vietoje uosto krova neapsimoka, todėl ją reikėtų perkelti į pietinę dalį.

"Kiek uostininkai sukuria darbo vietų? Mizerį. Ateitis yra automatika, bus kaip Hamburge, kur krovinius krauna automatiniai kranai, ir čia turi būti tas pats, bet ne miesto centre. Matau uosto plėtros galimybes pietinėje Klaipėdos dalyje. Ką darysi, teks aukoti Smeltės rajoną", – kalbėjo R.Povilanskas.

Remiantis 2015 m. moksline studija "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įtaka miestui ir valstybei", paskaičiuota, kad su Klaipėdos uostu susijusios įmonės per metus sukuria 2,2 mlrd. eurų, arba 6,24 proc. bendrojo vidaus produkto.

Jos į savivaldybių ir valstybės biudžetus sumoka 600 mln. eurų, arba 9,26 proc. visų Lietuvoje sumokėtų mokesčių.

Kompanijoje KLASCO, kurios krovą iš Žiemos uosto norima perkelti kitur, šiuo metu dirba 621 darbuotojas, įmonė valstybės biudžetui sumoka daugiau nei 7 mln. eurų mokesčių per metus.

Jachtos ir plūduriuojantys namai

Šiemet pasauliniu mastu jachtų statybos užsakymų yra padaugėję apie 30 proc. Žmonės suprato, kad nedideli motoriniai laivai pandemijos sąlygomis yra viena iš saugiausių kelionių formų, nes galima išvengti kontaktų su išoriniu pasauliu.

Naujų burinių ir motorinių jachtų paklausa Baltijos jūros regione ypač ėmė didėti šiemet nuo gegužės. Patrauklios tapo ne tik burinės ar motorinės jachtos, bet ir gyvenamieji laivai, plūduriuojantys namai.

Pastebėta tendencija, kad šiemet laivus pirko ir žmonės, kurie sprendimus įsigyti laivus atidėliojo metų metus.

Laivų pirkimų sprendimams įtakos turėjo ir tai, kad, pandemijai uždarius įprastus poilsio maršrutus, susikaupė pinigų, kuriuos buvo galima išleisti laivams įsigyti.

Nemažai laivų įsigijo ir sporto, vandens turizmo verslo įmonės, nes pajuto, kad gerokai padidėjo jų nuomos paklausa.

Pirkinys: išskirtinis R.Nadalio laivas „80 Sunreef Power Great White“. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Prestižinis R.Nadalio pirkinys

Naujų pramoginių laivų ir jachtų statybos tendencijos išryškės ir šiemet rugsėjo 22–25 dienomis rengiamoje prestižiškiausioje pasaulyje superjachtų parodoje „Monaco Yacht Show“. Skelbiama, kad joje bus pristatyta ir Ispanijos tenisininko Rafaelio Nadalio jachta-katamaranas „80 Sunreef Power Great White“. Kai kurie žurnalai ją jau paskelbė geriausiu 2021 m. katamaranu.

R.Nadalio jachta-katamaranas yra specialiai jam pritaikytas laivas su novatorišku garažu, privačiu balkonu savininko kajutėje ir poilsio zonomis saulės terasoje.

Tendencija: Lietuvos vandenyse daugėja ir naujų uostelių, ir naujų laivelių. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Jachtoje yra 4 patogios kajutės, kur gali apsistoti 8 svečiai. Yra ir 8 žmonių valgomasis su dviem didžiuliais televizoriais. Terasoje įrengtos papildomos poilsio vietos. Čia svečiai gali naudotis lauko poilsio erdve, baru, deginimosi zona ir ištraukiamu televizoriumi.

Maistą taip pat galima valgyti galinėje kabinoje, apsaugotoje nuo vėjo ir saulės. Po ja yra garažas.

Jachtoje sumontuoti du varikliai, kurių kiekvieno galia yra 1200 AG. Tai leidžia jai pasiekti maksimalų 23 mazgų greitį ir 16 mazgų kreiserinį greitį.

Pokyčiai: naujų laivelių antplūdį pajuto ir nedideli Baltijos regiono uosteliai. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Intensyvėjo laivyba mariose

Ne tokių prabangių ir, galbūt, ne tiek daug naujų laivų šiais metais buvo galima išvysti ir Lietuvoje. Vasarą ypač padaugėja pramoginių laivų Klaipėdoje, taip pat Kuršių marių pakrantėse, Nemuno žemupyje, Minijos (Mingės) kaime.

Nemaža dalis laivų į Vakarų Lietuvą vasaros sezonui specialiais tralais atgabenama iš Vilniaus, Kauno, kitų Lietuvos regionų. Dalis atgabenama ir uždarbiauti.

Iš visos Lietuvos atvykstantys poilsiautojai vis dažniau apsistoja žemyninėje pamario dalyje – Drevernoje, Svencelėje, Kintuose, Ventėje, Rusnėje. Pamatyti Nidą jie vis dažniau plaukia laivais iš Rusnės ar Ventės, kartais ir iš Drevernos.

Tai parodo, jog per pandemiją gerokai keitėsi ir Lietuvos poilsiautojų pomėgiai. Juos taip pat traukė vanduo. Laivai dažniau būdavo nuomojami. Naudotasi ir maršrutiniais linijiniais laivais. Tačiau ir Lietuvoje dalis turtingesnių žmonių ir patys įsigijo laivus.

Paskatino: pandemija nemažai daliai žmonių sužadino norą užsiimti buriavimu. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Nedideliems laivams ir mažiau patyrusiems vaikams tai buvo nervų ir meistriškumo patikrinimas. Distancijoje trūkinėjo takelažas, lūžo įranga, o laivai vartėsi nuo stipresnių vėjo „plaktukų“. Klaipėdos krašto buriavimo mokyklos vadovė Agnė Dalangauskienė pasidžiaugė, kad  dauguma laivų ir jų kapitonų buvo gerai pasirengę ir gali buriuoti ne šilkinėmis sąlygomis.

„Tai puiki patirtis, net tuomet, jei nepavyksta nugalėti varžovo, pavyksta įveikti abejones savo jėgomis. Tai rimtas laimėjimas, ypač jauniausiems“, – pabrėžė buriavimo mokyklos „Žiemys“ direktorė.

Mažiausiems pirmąją dieną nepavyko išplaukti iš uosto, o vyresni turėjo atiduoti visas fizines jėgas. Stiprėjant vėjui virto ne tik „optimistų“ jachtos, bet ir „Laser“ klasės buriuotojų laivai. Tačiau varžybos įvyko, pasak vyriausiojo teisėjo Algio Patašiaus, visi laivai ir vaikai saugiai grįžo į krantą, pasisėmę naujos patirties.

„Žinoma, tokiu oru svarbiausia yra vaikų saugumas, distancijos teisėjai turėjo būti ypač susikaupę, reikėjo įdėmiai stebėti, kas vyksta ant vandens. Ir nors virtimų buvo, tai buriuotojams ne naujiena. Sunkiau, kai lūžta įranga, tuomet ant klaustuko pakimba tavo iškovota vieta“, – sakė treneris ir teisėjas A.Patašius.

Paskutinę varžybų dieną, sekmadienį, oro sąlygos pasikeitė, ypač silpnas ir besisukiojantis vėjas teisėjams neleido surengti nė vienų lenktynių. „Toyota“ taurės varžybos baigėsi kiek anksčiau, nei planuota. Varžybų Kuršių mariose nugalėtojai paaiškėjo po pirmųjų dienų šešių plaukimų, tad geriausius šį kartą surikiavo stiprus vėjas. „Žiemio“ buriuotojai, treniruojami trenerių A.Patašiaus, Mariaus Nagdasovo ir Eugenijaus Čabio iškovojo net 9 taures.

„Smagu, kad šiemet oro sąlygos buvo visiškai kitokios nei pernai ir nereikėjo laukti vėjo, o kai kam jo buvo ir per daug. Malonu matyti jau pažįstamus vaikų veidus ir pažadu kitąmet vėl susitikti jau tradicija tapusioje „Toyota“ taurės regatoje“, – pasibaigus varžyboms sakė „Toyota“ taurės varžybų rėmėjas, klaipėdietis buriuotojas ir bendrovės „Solorina“ direktorius Darius Bartkėnas.

Klaipėdos krašto buriavimo mokyklos „Žiemys“ auklėtiniai kelias dienas po varžybų ilsėsis, o jau kitą savaitgalį „optimistai“ startuos Latvijos čempionate, Liepojoje, o „Laser Radial“ jaunimas Lenkijoje, Dzivnuve, Europos taurės etape.

„Toyota“ buriavimo taurės varžybų nugalėtojai

„Optimist“ klasėje U12 gr. mergaičių įskaita:

I – Barbora Pažemeckaitė (Klaipėda),

II – Ula Venslovaitė (Šiauliai),

III – Ugnė Trimonytė (Vilnius).

Optimist“ klasėje U12 berniukų įskaita:

I – Davidas Mažeika (Neringa),

II – Bartas Kupliauskas (Klaipėda),

III – Vėjas Kašėta (Neringa).

Optimist“ U16 gr. mergaičių įskaita:

I – Mariya Shramkova (Neringa),

II – Liepa Jonuškaitė (Klaipėda),

III – Veja Dumšaitė (Šiauliai).

„Optimist“ U16 gr. berniukų įskaita:

I – Benas Bestauskas (Klaipėda),

II – Adomas Kručius (Klaipėda),

III – Domas Gudauskas (Plungė).

„Laser Radial“ merginų įskaita:

I – Lėja Savickaitė (Kaunas),

II – Smila Blinstrubaitė (Neringa),

III – Greta Kalinauskaitė (ŠIauliai).

„Laser Radial“ vaikinų įskaita:

I – Patrikas Tamašauskas (Klaipėda),

II – Nojus Bestauskas (Klaipėda),

III – Gustas Pipiras (Neringa).

Taurėmis apdovanoti jauniausi varžybų dalyviai iš Klaipėdos Dominykas Delininkaitis ir Adelė Žalaitė.