F. Kishida yra paskutinis Didžiojo septyneto (G-7) lyderis, apsilankęs Rusijos užpultoje Ukrainoje, ir buvo vis labiau spaudžiamas nuvykti į Kyjivą, Japonijai planuojant gegužę surengti šios šalių grupės viršūnių susitikimą.

Jis ne kartą sakė, kad vizitas Ukrainoje svarstomas, bet, kaip pranešta, rimta kliūtis buvo saugumo ir logistiniai iššūkiai.

Pirmadienį F. Kishida lankėsi Indijoje ir turėjo sugrįžti į Tokiją, bet nuskrido į Lenkiją, kur, kaip sakoma pranešimuose, įsėdo į traukinį ir nuvyko į Ukrainą.

Jis išreikš „pagarbą Ukrainos žmonių drąsai ir atkaklumui“, pasiūlys „Japonijos ir Japonijos pirmininkaujamo G-7 solidarumą ir tvirtą paramą Ukrainai“, nurodė Užsienio reikalų ministerija.

Trečiadienį F. Kishida turėtų vėl atvykti į Lenkiją viršūnių susitikimui, o ketvirtadienį sugrįžti į Tokiją, nurodė ministerija.

Iš pradžių naujienas apie vizitą paskelbė Japonijos žiniasklaida, įskaitant nacionalinį transliuotoją NHK, kurio reporteriai Lenkijoje nufilmavo premjero automobilį Peremislio mieste. Iš jo užsienio lyderiai traukiniu važiuoja į Ukrainą.

Vasario mėnesį į Ukrainą netikėtai nuvykus JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui), F. Kishida liko vienintelis G-7 lyderis, dar nesilankęs Kyjive.

Japonijos pareigūnai, kaip pranešama, nerimavo dėl premjero vizito saugumo. Dabar F. Kishida tapo pirmuoju nuo Antrojo pasaulinio karo Japonijos premjeru, apsilankiusiu aktyvioje karo zonoje.

Jis Kyjive lankosi tokiu metu, kai į Rusiją vizito yra nuvykęs Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas). Rusijos karas Ukrainoje yra svarbus kinų lyderio derybų su Vladimiru Putinu klausimas.

Japonija prisidėjo prie Vakarų sąjungininkių sankcijų Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir remia Kyjivą.

Tokijas taip pat žengė neįprastą žingsnį ir nusiuntė gynybinės įrangos Ukrainai, be to, pasiūlė prieglobstį pabėgėliams.

Tačiau Japonija nepasiūlė karinės paramos, nes pagal jos pokario konstituciją šalies kariniai pajėgumai gali būti tik gynybinio pobūdžio.

Pernai F. Kishida įspėjo, kad „Ukraina šiandien gali būti Rytų Azija rytoj“, augant susirūpinimui, kad Kinija gali įsiveržti į savarankišką demokratinį Taivaną.

Japonijai peržiūrint savo gynybos politiką, vyriausybė gruodžio mėnesį tiesiai įspėjo, kad Kinija kelia didesnį nei bet kada strateginį iššūkį šalies saugumui. Tokijas išsikėlė tikslą iki 2027 metų padvigubinti išlaidas gynybai iki NATO standartinių 2 proc. BVP.

Gegužę Japonijos Hirošimos mieste įvyks G-7 viršūnių susitikimas ir pranešama, kad F. Kishida svarsto galimybę pakviesti V. Zelenskį.

F. Kishida pastarosiomis dienomis vykdo intensyvią diplomatiją – Tokijuje priėmė Pietų Korėjos prezidentą Yoon Suk-yeolą (Jun Sukjolą) ir Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą (Olafą Šolcą), o paskui nuvyko į Naująjį Delį deryboms su Indijos premjeru Narendra Modi (Narendra Modžiu).

Tokia rekordiškai ankstyva sakurų žydėjimo sezono pradžia anksčiau fiksuota tik du kartus.

Šalies meteorologai vis ankstyvesnį sakurų žydėjimą siedavo su klimato kaita. Pastarosiomis dienomis Tokijuje buvo neįprastai šilta.

Oficialiai sakurų žydėjimas Tokijuje stebimas 70 metų ir per šį laikotarpį jis taip anksti prasidėjo tik 2021 ir 2020 metais, nurodo meteorologijos agentūra.

Japonijos sakurų žydėjimo sezono kasmet nekantriai laukia ir šalies gyventojai, ir lankytojai; apie jo pradžią sostinėje paskelbė didžiosios naujienų agentūros ir tiesiogines transliacijas surengusios televizijos.

Sezonu paprastai mėgaujamasi tradiciniais piknikais ir – kartais – išgertuvėmis po žydinčiomis sakuromis.

Tačiau per pandemiją visuomenės prašyta švenčių neorganizuoti, o turistai, šiuo sezonu paprastai plūstantys į šalį, nebuvo įleidžiami.

Sienos vėl buvo atvertos pernai spalį, ir dabar Tokijo parkai skelbia, kad žmonėms pirmą kartą nuo 2019-ųjų leidžiama būriuotis be jokių apribojimų.

Sezono pradžią, nustatomą pagal Tokijo Jasukunio šventykloje augančią sakurą, stebint žiniasklaidos atstovams ir susirinkusiems smalsuoliams paskelbė Japonijos meteorologijos agentūros pareigūnas.

„Šiandien, kovo 14-ąją, skelbiame sakurų žydėjimą Tokijuje“, – sakė jis. Šiemet sezonas prasidėjo šešiomis dienomis anksčiau nei pernai.

„Kovą buvo daug šiltų dienų, – sakė pareigūnas. – Prie to galėjo prisidėti ir klimato kaita.“

Veislės „Somei-yoshino“ medžiai, sudarantys daugiau kaip 90 proc. Japonijoje pasodintų sakurų, žydi tik maždaug savaitę ir maždaug vienu metu savo regione, nes yra vieno individo klonai.

„Sveikinimai su žydėjimu!“ – pareigūnui paskelbus sezono pradžią sušuko vienas žiūrovas, o kiti jo žodžius palydėjo džiaugsmingais plojimais.

„Jis mirė nuo senatvės ankstyvosiomis kovo 3-iosios valandomis“, – pirmadienį pareiškė leidykla „Kodansha“ ir pridūrė, kad laidotuvės, kurias surengė šeima, jau įvyko.

Žinomas dėl savo pacifistinių ir prieš branduolinius ginklus nukreiptų pažiūrų, K. Oe save laikė Antrojo pasaulinio karo „giliai sužeistos, tačiau kupinos atgimimo vilties“ rašytojų kartos dalimi.

Jo ezoterinės istorijos, paveiktos prancūzų ir amerikiečių literatūrinės kultūros, palietė įvairias problemas – nuo negalios suvokimo iki kaimo tradicijų atotrūkio nuo didmiesčio gyvenimo.

Nepripažįstu jokios valdžios, jokios vertybės, aukštesnės už demokratiją.

„Su poetine jėga (K. Oe) kuria įsivaizduojamą pasaulį, kuriame gyvenimas ir mitas susilieja į nerimą keliantį šiandienos žmogaus padėties paveikslą“, – sakė Nobelio komisija, 1994 metais skirdama jam literatūros premiją.

1935 metais gimęs K. Oe užaugo miškingame slėnyje vakarinėje Japonijos Šikoku saloje, atokioje vietovėje, kurią savo kūryboje dažnai vaizduoja kaip žmonijos mikrokosmosą.

Vaikystėje jo motina ir močiutė pasakodavo iš kartos į kartą perduodamas legendas apie vietinių gyventojų sukilimus.

Tačiau jo jaunystę taip pat paženklino karas, o mokykloje vyravo militaristinė propaganda.

Viskas pasikeitė po Japonijos kapituliacijos 1945 metais, ir K. Oe netrukus susižavėjo okupacinių JAV pajėgų puoselėjamais demokratiniais principais.

Savo Nobelio paskaitoje rašytojas apibūdino įtampą tarp vietinės šalies kultūros ir sparčios pokario vesternizacijos.

„Dabartinė Japonija yra susiskaldžiusi tarp dviejų priešingų dviprasmiškumo polių“, – tada sakė jis.

„Aš taip pat gyvenu kaip rašytojas su šiuo poliarizavimu, įsirėžusiu į mane kaip gilus randas“, – pridūrė K. Oe.

Periferinis matymas

K. Oe paliko savo kaimą ir Tokijo universitete studijavo prancūzų literatūrą, gilindamasis į egzistencializmo filosofiją ir Renesanso humanizmą.

Dar būdamas studentas pradėjo rašyti grožinę literatūrą, o 1958 metais laimėjo prestižinę Japonijos jaunųjų autorių Akutagavos premiją už apysaką „The Catch“, pasakojančią apie Antrojo pasaulinio karo metais japonų kaimo gyventojų į nelaisvę paimtą juodaodį amerikietį pilotą.

Tais pačiais metais K. Oe išleido savo pirmąjį ilgą romaną „Nip the Buds, Shoot the Kids“ apie paauglius berniukus, paliktus likimo valiai po evakuacijos per karą.

Nuo pat pradžių jis prisiekė, kad jo darbas bus skirtas „visuomenės pakraščiams“, ir pažadėjo niekada nebendradarbiauti „su tais, kurie yra įvykių centre, kurie turi valdžią“, sakė jis viename interviu šio šimtmečio pradžioje.

1963 metais K. Oe asmeninį gyvenimą apvertė protinę negalią turinčio sūnaus Hikari (Hikario), kurio vardas japonų kalba reiškia šviesą, gimimas.

Pasak K. Oe, rašymas ir gyvenimas su Hikari buvo veikla, kuri „persidengia ir praturtina viena kitą“.

„Tai kažkas, kas formuoja mano vaizduotę“, – pasakojo jis.

K. Oe išleido nemažai romanų, kuriuose rašė apie savo šeiminę situaciją, įskaitant 1964 metais išleistą ir į lietuvių kalbą išverstą romaną „Asmeninė patirtis“ (A Personal Matter), kuriame jaunas tėvas bando susitaikyti su neįgalaus sūnaus gimimu.

Kovotojas prieš branduolinę energetiką

Po to, kai gimė Hikari, K. Oe dalyvavo Hirošimoje vykusioje antikarinėje konferencijoje, kur susitiko su 1945 metais ataką išgyvenusiais žmonėmis, kurie, jo žodžiais tariant, „niekada nepasidavė jokiai situacijai“.

Tai sustiprino autoriaus ryžtą susitaikyti su savo šeiminėmis aplinkybėmis, o 1965 metais esėje „Hiroshima Notes“ jis užfiksavo išgyvenusiųjų pasakojimus.

Antikonformistinė K. Oe pozicija kartais papiktindavo japonų nacionalistus, o XX amžiaus septintajame dešimtmetyje dėl novelės apie kraštutinių dešiniųjų pažiūrų paauglį teroristą jam buvo grasinama susidorojimu.

Rašytojui taip pat buvo iškelta byla dėl šmeižto, nes jo „Okinawa Notes“ buvo pasakojama apie Japonijos kariuomenės vykdytą priverstinę masinę civilių savižudybę. Ilgas teismo procesas 2011 metais baigėsi jo naudai.

Vėlesniais metais K. Oe karštai kovojo prieš branduolinę energetiką, už neįgaliųjų teises ir prieš Japonijos pacifistinės konstitucijos peržiūrą.

Dėl savo griežtų idealų jis taip pat atsisakė 1994 metais gauti Japonijos kultūros ordiną – apdovanojimą, kurį iškilmingai įteikia imperatorius.

„Nepripažįstu jokios valdžios, jokios vertybės, aukštesnės už demokratiją“, – aiškino jis laikraščiui „The New York Times“.

K. Oe užaugino tris vaikus, įskaitant Hikari, kuris yra sėkmingas kompozitorius.

Intensyvėjant branduolinį ginklą turinčio Pchenjano grasinimams, JAV ir Pietų Korėja stiprina bendradarbiavimą gynybos srityje, įskaitant bendras pratybas.

Šiaurės Korėja, kuri pastaraisiais mėnesiais įvykdė visą virtinę draudžiamų ginklų bandymų, teigia, kad jos branduolinių ginklų ir raketų programos skirtos savigynai, ir piktinasi JAV ir Pietų Korėjos karinėmis pratybomis, kurias vadina invazijos repeticijomis.

„Jei būtų toks karinis atsakas kaip perėmimas, [nukreiptas] prieš mūsų strateginių ginklų bandymus, tai bus laikoma aiškiu karo KLDR (Šiaurės Korėjai) paskelbimu“, – sakoma Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) įtakingos sesers Kim Yo Jong (Kim Jo Čen) pareiškime.

Reiškiame didelį apgailestavimą dėl neatsakingo ir neraminančio JAV ir Pietų Korėjos jėgos demonstravimo.

„Ramusis vandenynas nepriklauso JAV ar Japonijos dominijai“, – pareiškė Kim Yo Jong.

Šiaurės Korėja „visuomet pasirengusi bet kuriuo metu imtis atitinkamų, greitų ir triuškinamų veiksmų“, priduriama oficialiosios Korėjos centrinės naujienų agentūros (KCNA) išplatintame pareiškime.

Šį mėnesį JAV ir Pietų Korėjos kariškiai surengs didžiausias per penkerius metus bendras karines pratybas. Šią savaitę sąjungininkės surengė oro pajėgų pratybas dalyvaujant amerikiečių sunkiajam bombonešiui B-52, galinčiam nešti branduolinį ginklą.

Atskirame antradienio pranešime Šiaurės Korėjos Užsienio reikalų ministerija apkaltino Jungtines Valstijas tyčia kurstant įtampą.

„Neseniai įvykusios bendros oro pajėgų pratybos... aiškiai rodo, kad JAV schema panaudoti prieš DPRK branduolinius ginklus yra plėtojama realaus karo lygiu“, – sakoma KCNA paskelbtame pareiškime.

„Reiškiame didelį apgailestavimą dėl neatsakingo ir neraminančio JAV ir Pietų Korėjos jėgos demonstravimo“, – sakoma jame.

28 metų Ayu Yoneda (Aju Joneda), Japonijos Raudonojo Kryžiaus medicinos centro Tokijuje chirurgė, taps tik trečiąja moterimi, kuri dalyvaus kosminių mokymų programoje. Visi šeši dabartiniai Japonijos astronautai yra vyrai.

Prie jos prisijungs 46 metų Makoto Suwa (Makotas Suva), Pasaulio banko vyresnysis nelaimių rizikos valdymo specialistas, kuris pateko į atranką po nesėkmingo pirmo bandymo prieš daugiau nei dešimtmetį.

A. Yoneda sakė, kad sužinojusi, jog buvo atrinkta, buvo „pakylėta ir nustebinta“.

„Jaučiau atsakomybę ir misiją“, – sakė ji žurnalistams.

M. Suwa, kalbėdamas vaizdo ryšiu iš Jungtinių Valstijų, sakė buvęs toks susijaudinęs, kad negalėjo užmigti.

Iš 4 127 kandidatų atrinkti asmenys dabar pradės dvejus metus truksiančią mokymo programą ir, jei viskas klostysis sėkmingai, galės dalyvauti Tarptautinės kosminės stoties misijose ir tapti pirmaisiais Japonijos astronautais, pasiekusiais Mėnulį.

Praėjusiais metais Japonija ir Jungtinės Valstijos paskelbė, kad bendradarbiaus rengdamos planą, pagal kurį iki šio dešimtmečio pabaigos Mėnulyje turėtų apsilankyti japonų astronautas.

M. Suwa užaugo Cukuboje, mieste, kuriame įsikūrę keli mokslinių tyrimų institutai ir JAXA objektai.

Būdamas senovės klimato ekspertas, jis tikisi sužinoti, kaip evoliucionavo Marso klimatas.

„Studijuodami Mėnulį, Marsą, mes ne tik sužinome apie pačius dangaus kūnus, bet ir apie savo planetą“, – sakė jis.

A. Yonedos svajonę tapti astronaute paskatino manga komiksas apie pirmąją Japonijos astronautę moterį Chiaki Mukai (Čiaki Mukai), kuri taip pat buvo chirurgė.

Ji tikisi ištirti, kaip kelionės į kosmosą veikia žmonių sveikatą.

„Išvysime erą, kai daug žmonių keliaus į kosmosą. Tų kelionių trukmė ir atstumas pailgės“, – sakė ji.

„Kaip gydytoja manau, kad galiu prisidėti prie to, kad sužinočiau, kas vyksta su žmogaus kūnu kosmose“, – pridūrė ji.

2021 metais JAXA panaikino reikalavimą kandidatams į astronautus turėti aukštąjį mokslinį arba inžinerinį išsilavinimą, o tarp naujausių kandidatų buvo prekybos agentų ir konsultantų.

JAXA pirmininkas Hiroshi Yamakawa (Hirošis Jamakava) sakė, kad tikisi, jog maždaug po penkerių metų bus surengtas dar vienas atrankos etapas ir pavyks rasti astronautų, kurie galėtų priartinti kosmoso programas prie visuomenės.

„Astronautų atsakomybė ne tik pasikeis, bet ir išsiplės, – sakė H. Yamakawa. – Svarbu, kad ir toliau vykdytume politiką, pagal kurią priimame paraiškas iš įvairių žmonių.“

Ministerijos tinklalapyje paskelbtame pareiškime nurodoma, kad Japonijos vyriausybė tokį sprendimą priėmė „atsižvelgdama į dabartinę tarptautinę padėtį dėl Ukrainos ir siekdama prisidėti prie tarptautinių pastangų siekiant tarptautinės taikos“, taip pat koordinuojant priemones su kitomis šalimis.

Tarp 39 asmenų, įtrauktų į naująjį sankcijų sąrašą, be kita ko, yra Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Viktoras Goremykinas ir koncerno „Kalašnikov“ prezidentas Alanas Lušnikovas, taip pat trys dešimtys Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pagrindinio skaičiavimo centro darbuotojų.

Į atskirą sankcijų sąrašą įtraukti devyni Rusijos aneksuoto Krymo, apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ atstovai, taip pat asmenys, susiję su Ukrainos Zaporižios ir Chersono sričių dalių aneksija. Visų šių Ukrainos regionų aneksijos tarptautinė bendruomenė nepripažįsta.

Japonijos vyriausybė, be kitų, taikys sankcijas kontroliuojančiajai bendrovei „Ak Bars“, federaliniam dvigubo panaudojimo technologijų centrui „Sojuz“ ir kontroliuojančiajai bendrovei „Roselektronika“, taip pat institutams ir mokslinių tyrimų centrams, susijusiems su karinės pramonės kompleksu, įskaitant Lebedevo fizikos institutą.

Be to, sankcijos pritaikytos bankui „Rosbank“ ir samdinių grupei „Wagner“.

Japonija prisijungė prie Vakarų galybių, įvedusių sankcijas Rusijai, ir nuo prezidento Vladimiro Putino invazijos pradžios praėjusių metų vasario 24-ąją teikia pagalbą Ukrainai.

Premjero biuro duomenimis, Japonija jau suteikė Ukrainai 600 mln. dolerių (561,7 mln. eurų) finansinę paramą ir šimtų milijonų dolerių (eurų) vertės skubią humanitarinę pagalbą.

Požeminis smūgis supurtė pakrantės miestus Kuširą bei Nemurą, tačiau įspėjimas apie cunamį nebuvo paskelbtas.

22 val. 27 min. vietos (15.27 val. Lietuvos) laiku užfiksuoto žemės drebėjimo hipocentras buvo jūroje, 42,9 km gylyje, pranešė USGS.

Pagrindinės Japonijos žiniasklaidos priemonės kol kas nepateikė jokių pranešimų apie žalą ar sužeistuosius.

Vienas visuomeninio transliuotojo NHK kalbintas ekspertas perspėjo gyventojus maždaug savaitę būti budrius dėl žemės drebėjimų.

Japonijoje, kuri yra Ramiojo vandenyno „ugnies žiede“ – intensyvaus seisminio aktyvumo lanke, besidriekiančiame per Pietryčių Aziją ir Ramiojo vandenyno baseiną, – žemės drebėjimai yra dažni.

Šalyje galioja griežtos statybos taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad pastatai atlaikytų stiprius žemės drebėjimus, ir nuolat rengiamos avarinės pratybos, kad būtų pasirengta dideliems sukrėtimams.

„Raginame TVF ir Ukrainą iki 2023 metų kovo mėnesio pabaigos pateikti patikimą, ambicingą, visiškai finansuojamą ir tinkamomis sąlygomis grindžiamą TVF programą“, – sakoma bendrame Didžiojo septyneto pareiškime, kurį po susitikimo Indijoje paskelbė šiuo metu G-7 vadovaujanti Japonija.

Ji taip pat pabrėžė, kad sankcijos jau „labai pakenkė Rusijos gebėjimui vykdyti neteisėtą karą. „Toliau atidžiai stebėsime sankcijų veiksmingumą ir prireikus imsimės tolesnių veiksmų“, – nurodoma pareiškime.

„Taip pat toliau glaudžiai bendradarbiausime su partneriais, kad užtikrintume sankcijų vykdymą ir užkirstume kelią bet kokiems bandymams išvengti sankcijų ar jas apeiti. Atsižvelgdami į tai, raginame kitas šalis prisijungti prie mūsų sankcijų Rusijai“, – sakoma pareiškime.

„Kad G-7 lyderiai galėtų ir toliau vieningai spręsti invazijos į Ukrainą [problemą], nusprendžiau šią savaitę, 24 dieną, surengti G-7 lyderių vaizdo konferenciją ir pakviesti prezidentą Zelenskį“, – sakydamas kalbą Tokijuje pranešė F. Kishida, kurio šalis šiemet pirmininkauja G-7.

Be to, Japonija skirs Ukrainai naują 5,5 mlrd. dolerių (apie 5,18 mlrd. eurų) vertės finansinę paramą, pirmadienį pareiškė ministras pirmininkas.

„Vis dar reikia padėti žmonėms, kurių pragyvenimo šaltinius sugriovė karas, ir atkurti sugriautą infrastruktūrą. Nusprendėme skirti papildomą 5,5 mlrd. dolerių finansinę paramą“, – sakė jis kalbėdamas analitinio centro simpoziume.

F. Kishida sakė, kad vyriausybė sieks parlamento pritarimo dėl „atitinkamų įstatymų ir taisyklių pakeitimo“, kad lėšos galėtų būti suteiktos.

Šis pranešimas buvo paskelbtas tuo metu, kai JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), atvykęs iš anksto neskelbto vizito į Kyjivą, pažadėjo naują ginkluotės paketą Ukrainai.

Japonija prisijungė prie Vakarų galybių, įvedusių sankcijas Rusijai, ir nuo prezidento Vladimiro Putino invazijos pradžios praėjusių metų vasario 24-ąją teikia humanitarinę, nors ir ne karinę, pagalbą Ukrainai.

„Mes bendraujame su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau atsisakome komentuoti diplomatinius mainus“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė Japonijos ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Hirokazu Matsuno (Hirokadzus Macunas).

„Atsižvelgdami į tai, analizuojame 2020-ųjų birželį ir 2021-ųjų rugsėjį virš Japonijos stebėtus objektus, įskaitant bet kokias sąsajas su atveju Jungtinėse Valstijose“, – pridūrė jis.

Atsižvelgdami į tai, analizuojame 2020-ųjų birželį ir 2021-ųjų rugsėjį virš Japonijos stebėtus objektus.

2020-ųjų birželį virš šiaurinės Japonijos dalies buvo pastebėtas paslaptingas objektas, panašus į oro balioną. Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose skelbė jo nuotraukas.

Tuomet valdžios institucijos teigė, jog jas suglumino objektas, gyventojų ir žiniasklaidos atstovų nuotraukose atrodęs kaip balionas su propeleriais ant pritvirtintų sukryžiuotų lazdų.

Japonijos meteorologijos tarnyba tada nurodė, kad balionas atrodė kaip orų stebėjimo objektas, tačiau nebuvo jos nuosavybė.

Tokijas tuo metu atmetė prielaidas, kad jis gali priklausyti užsienio vyriausybei, tačiau neseniai kilęs triukšmas dėl įtariamo Kinijos sekimo baliono, kuris buvo numuštas praskridęs virš JAV, privertė iš naujo svarstyti šį klausimą.

H. Matsuno taip pat atskleidė, kad „vyriausybė yra pastebėjusi panašių balionų, kurių kilmė nežinoma“, įskaitant 2022-ųjų sausį virš jūros į vakarus nuo Kiūšiū, pietvakarių Japonijoje.

„Bendradarbiaudami su savo sąjungininke toliau dedame visas pastangas dėl [informacijos] rinkimo ir analizavimo“, – teigė jis.

Šią savaitę Japonijos gynybos ministerija pareiškė, kad ji „24 valandas per parą ir 365 dienas per metus stebi oro erdvę virš Japonijos“.

Tačiau ji atsisakė patvirtinti, ar virš Japonijos buvo pastebėta tokių balionų, kaip JAV pajėgų numuštas objektas.

„Tačiau, kai patvirtiname oro erdvės pažeidimo atvejį, atitinkamai paskelbiame. Niekada nesame patvirtinę ar paskelbę apie oro erdvės pažeidimą oro balionais“, – atsakydama į naujienų agentūros AFP klausimą nurodė ministerija.