„Per metus“, – LRT radijui pirmadienį teigė J. Niewierowiczius, paklaustas, per kiek laiko, jo nuomone, reikėtų grąžinti šią skolą.

„Reikia pripažinti, kad 10 metų, palyginti su tuo, kad ta skola susidarė per penkerius metus, yra ilgas laikotarpis. Galėjo būti svarstomi kiti variantai ir todėl, sakyčiau, kad šitoj šviesoj pats ESO, grupė „Ignitis“, nes ji skolinasi, ji valdo finansus visos grupės, kartu su Finansų ministerija, kuri yra akcijų valdytoja, galėtų apsvarstyti galimybę pakeisti tą laikotarpį, per kurį sugrįžta pinigai vartotojams“, – aiškino prezidento patarėjas.

Vis dėl to, jo nuomone, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) šią problemą sprendė puikiai – vartotojų naudai, be papildomų išlaidų.

Reikia pripažinti, kad 10 metų, palyginti su tuo, kad ta skola susidarė per penkerius metus, yra ilgas laikotarpis.

 

„Tai, kad valstybės kontrolė atkreipė dėmesį į šitą klausimą, gerai. Tai rodo, kad Valstybinė energetikos taryba atlieka savo darbą, nesutiko su pasiūlymu įmonės tuos pinigus padovanoti, reikalavo grąžinti juos vartotojui“, – sakė J. Niewierowiczius.

„Kaip suprantu, buvo toks variantas, kad „Ignitis“ svarstė eiti ir paduoti į teismą, tai būtume visi susimokėję dar ir teisininkams vienos ir kitos pusės. Aš sakyčiau, kad šitoje vietoje buvo pakankamai civilizuotas sprendimas šio ginčo“, – teigė prezidento patarėjas.

VERT pirmininkas Renatas Pocius praėjusią savaitę sakė, kad 160 mln. eurų vartotojų permoka ESO 2018–2021 metais susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų – įmonė nepakankamai investavo į infrastruktūrą, daugiau lėšų skirdama naujų vartotojų prijungimui ir tinklo plėtrai. 

ESO vadovas ESO vadovas Renaldas Radvila praėjusį penktadienį pareiškė, kad minėtą skirtumą lėmė rinkos reguliuotojo 2021 metais pakeistas ir atgaline data pritaikytas turto bazės skaičiavimas.

Tuo metu R. Pocius tikino, kad reguliuotojo sprendimas įpareigoti ESO grąžinti vartotojams skolą neturi nieko bendra su pakeista metodika.

R. Radvila praėjusią savaitę teigė, kad bendrovė susidariusią 160 mln. eurų permoką, kuri su palūkanomis sieks 200 mln. eurų, vartotojams grąžins per mažesnį skirstymo tarifą.

Pasak Valstybės kontrolės, 96 proc. permokos (153,8 mln. eurų) bus pradėta grąžinti po dešimtmečio ir visiškai būtų grąžinta iki 2036-ųjų. Institucijos teigimu, nenustačius aiškių kriterijų, kada ši suma turi būti grąžinta, grąžinimas kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui.

D. Kreivys jokio kriminalo nemato, G. Paluckas vadina lupikavimu

Energetikos ministras Dainius Kreivys tikina, kad 160 mln. eurų skirtumą lėmė metodiniai pokyčiai, tai pat išsiskyrę ESO bei rinkos reguliuotojo požiūriai į investicijų skaičiavimą. 

„Kei­čian­tis me­to­di­kai at­si­ra­do (...) tarp ESO ir re­gu­lia­to­riaus skir­tin­gas po­žiū­ris į in­ves­ti­ci­jų su­mą. Vė­liau bu­vo tai su­de­rin­ta. ESO in­ves­ta­vo per ki­tus du me­tus 800 mln. eu­rų į tin­klą (...), o ši­tą su­mą, kaip su­tar­ta su re­gu­lia­to­riu­mi, pa­gal nau­ją metodiką ją iš­mo­ka per tam tik­rą lai­ko­tar­pį“, – praėjusią savaitę Seime sakė D. Kreivys, atsakydamas į parlamentaro Artūro Skardžiaus klausimą. 

Jo teigimu, šioje situacijoje „nėra jokio kriminalo“, o Valstybės kontrolė visa tai interpretavo „giliai neįsigilinusi į situaciją“.

Mes nei teisėjai, nei prokurorai, nesiaiškinsim, ar tai buvo padaryta nusikalstama veika, – tai padarys Generalinė prokuratūra, kuri pradėjo tyrimą.

 

Tuo metu Seimo Ekonomikos komiteto narys socialdemokratas Gintautas Paluckas pareiškė, kad tokią veiklą galima „lupikavimu“.

„Mes nei teisėjai, nei prokurorai, nesiaiškinsim, ar tai buvo padaryta nusikalstama veika, – tai padarys Generalinė prokuratūra, kuri pradėjo tyrimą, – mes sakome, kad tokia praktika, kai surenki pinigus žadėdamas daryti investicijas, bet tų investicijų nepadarai, o pinigus išmoki dividendais, galima ją vadinti įvairiais epitetais, tame tarpe ir lupikavimu“, – LRT radijui pirmadienį sakė jis.

Anot jo, sprendimas žmonėms sugražinti pinigus per 10 ar 15 metų taip pat yra nesąžiningas.

„Žmonės piktinasi, kad pinigai buvo surinkti iš jų, juos žadama gražinti per 10 metų ir tik tada, kai buvo užduotas klausimas „o tai pala, nuvertėjimas“, buvo pradėta kalbėti apie tam tikras galbūt palūkanas ir panašiai. (...) 40 proc. yra nuvertėjimas, o ne prieaugis per palūkanas“, – aiškino G. Paluckas.

„Kalbant apie pasekmes, jos yra akivaizdžios, žmonės sumokėjo daugiau negu turėjo sumokėti, na, o kai sako ministras (energetikos ministras Dainius Kreivys – BNS) ir įmonė, kad čia nėra jokios problemos, mes su tuo kategoriškai nesutinkam“, – pridūrė opozicijos atstovas.

Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pranešė, jog vertins Valstybės kontrolės audito išvadas ir tuomet bus sprendžiama dėl viešojo intereso gynimo priemonių.

Lenkiškas patarėjo vardas ir pavardė nurodyti Prezidentūros interneto puslapyje. Motyvuodamas asmens duomenų saugumu patarėjas neįvardijo, kada pakeitė jų rašybą.

„Savo pavardės nekeičiau, ji išliko tokia, kokia buvo. Kadangi esu Lietuvos lenkas ir pavardė yra lenkiška, atsiradus galimybei pasirūpinau, kad ji pagaliau būtų rašoma taisyklingai“, – BNS antradienį nurodė Jarekas Niewierowiczius (pagal lietuvių kalbos taisykles kitų šalių asmenvardžiai rašomi su lietuviškomis galūnėmis). 

Anksčiau patarėjo vardas ir pavardė rašyti sulietuvintai – Jaroslavas Neverovičius.

Po dešimtmečius trukusių diskusijų pernai Seimo priimtas ir nuo 2022 metų gegužės 1 dienos įsigaliojęs įstatymas numato, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose tam tikrai atvejais gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.

Tokia rašyba galima, jei pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.

Tautinių mažumų atstovams, norint pasikeisti pavardę, reikia deklaruoti tautybę.

„Labai gerai vertiname, tai yra ne tik istorinis įvykis, pirmą kartą Lietuva tokį bandymą atliko, jis buvo sėkmingas ir jo rezultatai optimistiškai nuteikia dėl mūsų pagrindinio tikslo – elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa“, – antradienį Žinių radijui sakė J. Neverovičius.

Anot jo, Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklai turėtų veikti sinchroniškai jau kitais metais.

„Kitais metais, matyt, turėtume spartinti sinchronizaciją ir jau veikti sinchroniškai su Vakarų Europa, su Lenkija“, – sakė J. Neverovičius.

Kitais metais, matyt, turėtume spartinti sinchronizaciją ir jau veikti sinchroniškai su Vakarų Europa, su Lenkija.

Po sėkmingo bandymo savaitgalį Lietuvos pareigūnai tvirtino, kad šalis svarstys 2024 metų vasarį pasitraukti iš posovietinės BRELL sutarties su Rusija ir Baltarusija. 

J. Neverovičius sako, kad Lietuva bandymu pademonstravo, kad geba savarankiškai apsirūpinti reikiamu elektros kiekiu bei užtikrinti tinklų saugumą.

„Parodėme, kad sugebame ne tik savarankiškai valdyti dažnį, tinklą, parodėme, kad mūsų elektrinės sugeba pagaminti tiek, kiek reikia elektros ir užtikrinti tiekimo saugumą“, – teigė J. Neverovičius.

Pasiruošta, anot jo, ir tam atvejui, jeigu Lietuva būtų netikėtai atjungta nuo BRELL sutarties.

„Tame scenarijuje, jeigu kartais iš nedraugiškų šalių būtų sugalvota sukelti kažkokį stresą Lietuvos sistemai, tai esame pasiruošę, mūsų sistema užtikrina saugų ir nepertraukiamą veikimą“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

J. Neverovičius sako, kad iki visiškos nepriklausomybės nuo BRELL papildomus darbus dar turi atlikti ne tik lietuviai, bet ir latviai ir estai.

„Iki pilno komforto – aš girdžiu iš perdavimo sistemos operatoriaus – reikia dar namų darbų atlikti ir pabaigti baterijas, sinchroniniu kompensatorius, daugiau namų darbų turi atlikti mūsų kaimynai – latviai, estai“, – J. Neverovičius.

Jo teigimu, kol kas Lietuva nesvarsto galimybės iš BRELL žiedo trauktis ir prie Vakarų sistemų jungtis viena: prioritetu lieka bendra visų Baltijos valstybių sinchronizacija net tuo atveju, jeigu Lietuva vienintelė tam būtų pasiruošusi technologiškai ir politiškai.

„Lietuvos nacionalinis interesas yra prisijungti kartu trim Baltijos valstybėms. Jeigu toks scenarijus nesirealizuoja, aš manau, kad taip pat turi būti apsvarstytas variantas kokie gali būti žingsniai, bet kartoju dar kartą: prioritetas yra trijų Baltijos valstybių sinchronizacija kartu kitais metais“, – kalbėjo J. Neverovičius.

Sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais Lietuva siekia užbaigti 2024 metais, tačiau Latvija ir Estija nori laikytis anksčiau pasiektų susitarimų susijungti su Europa 2025 metais.

Europos Komisija (EK) Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją laiko svarbiu politiniu bei finansiniu prioritetu bei šiam projektui yra skyrusi daugiau nei 1,2 mlrd. eurų. 

„Girdime, kad jau greičiausiai esame recesijoje, galbūt ji yra techninė, nereikšminga bendrame kontekste, tačiau galvojant apie papildomus mokesčius irgi reikėtų suprasti – diskusija, matyt, bus Seime – atsakyti sau į klausimą, ar tikrai tai yra makroekonomine prasme geras laikas įvedinėti mokesčius, kai esame techninėje recesijoje“, – antradienį Žinių radijui sakė patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius.

„Svarbu suprasti tą poreikį, jį įvertinti ir sąmoningai tuos sprendimus priimti“, – pridūrė J. Neverovičius.

Lietuvai sunkiai mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus, Seimas antradienį svarstys žaliųjų akcizų paketą, kuriame numatyta didinti transporto, šildymui naudojamo kuro akcizus, naikinti jų lengvatas ir įvesti anglies dioksido (CO₂) dedamosios tarifą.

Neturint atsakymo, ką gauna valstybė, piliečiai iš tokio mokesčių didinimo vien dėl to, kad panaudoti šį akcizų didinimą kaip biudžeto pildymo priemonę, tikriausiai prezidentas su tuo nesutiktų.

J. Neverovičiaus teigimu, prieš didinant mokesčius būtina žinoti, kur bus naudojamos surinktos lėšos.

„Neturint atsakymo, ką gauna valstybė, piliečiai iš tokio mokesčių didinimo vien dėl to, kad panaudoti šį akcizų didinimą kaip biudžeto pildymo priemonę, tikriausiai prezidentas su tuo nesutiktų. Turime matyti, kur tie pinigai nueina, kokiu būdu valstybė stiprina viešąjį transportą, vystomi Lietuvos geležinkeliai, palaikoma kokybė Lietuvos kelių“, – sakė prezidento patarėjas.

„Atsiradus rinkoje tokiam dideliam žaidėjui, kaip biokuro jėgainė Vilniuje, kuri susiurbs tam tikra prasme labai daug biokuro, – koks tas bus efektas, sunku pasakyti“, – Žinių radijui antradienį teigė prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius.

Jo teigimu, Valstybinė miškų urėdija, valdanti didžiausius išteklius Lietuvoje, turės didinti biokuro pasiūlą.

„Vienintelis būdas – biokuro pasiūlos didinimas. Turi atsirasti daugiau žaidėjų, šiuo atveju urėdija yra valstybės įmonė, kuri valdo didžiausią resursą – pusę Lietuvos miškų ir turi potencialą tą riziką valdyti. Kiek mums yra žinoma, ji tą aktyviai daro, ruošiasi tam“, – sakė J. Neverovičius.

Aplinkos ministerija prieš 2022–2023 metų šildymo sezoną įpareigojo miškų urėdijas biokuro gamybai skirti 20 proc. malkinės medienos ir ją tiesiogiai parduoti aukcionuose šilumos gamintojams.

„Gal ir gerai, kad apie tai galvoja Aplinkos ministerija, urėdija ir bandoma pasiruošti tam metui, kai Vilniaus biokuro jėgainė pradės veikti ir to šoko kitiems miestams, kurie taip pat priklauso nuo biokuro, nebūtų tokio didelio“, – kalbėjo J. Neverovičius.

Anot jo, projektuojant VKJ nebuvo numatyta, kad nutrūks biokuro tiekimas iš Baltarusijos.

„Kai buvo daromi tam tikri skaičiavimai dėl ekonomijos šitų projektų, nežinojome, kad neteksime biokuro tiekimo iš Baltarusijos, o dabar teks pasikliauti savo resursais, jų nėra tiek ir daug, ypač turint omenyje tai, kad daug įmonių nustojo veikti“, – sakė J. Neverovičius.

Pirmąją šilumą VKJ biokuro bloke numatoma pagaminti pirmąjį šių metų ketvirtį, komercinę veiklą jis turėtų pradėti birželį–liepą, o visu pajėgumu turėtų veikti kitą šildymo sezoną.

Planuojama, kad visiškai įgyvendinus projektą, jėgainės bendra elektros galia sieks kiek daugiau kaip 90 megavatų (MW), o šilumos – apie 230 MW.

„Iš tiesų, energetinis efektyvumas, taupymas yra ta tema, kuriai buvo skirta per mažai dėmesio pas mus. Ypač įdomu stebėti, kaip apie energetinį efektyvumą, šilumos taupymą kalba pietinės valstybės, o pas mus tos temos beveik nėra“, – Žinių radijui antradienį teigė prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius.

Energetikos ministerijos pirmadienį paviešintą energijos taupymo priemonių planą jis vertina teigiamai, tačiau, anot patarėjo, reikalingi sprendimai, padėsiantys taupyti energiją.

„Nėra kalbama apie tai, kaip sekasi su pastatų restauravimu, šiltinimu daugiabučių, kaip sekasi su valstybės pasiūlymu gyventojams taupyti energiją. Labai gerai, kad ministerija diskusiją pradeda“, – sakė J. Neverovičius.

Plane siūloma valstybės institucijoms mažinti temperatūrą patalpose žiemą ir didinti vasarą, išjungti karštą vandenį, mažinti apšvietimą, iki penkių mėnesių sutrumpinti maksimalų 120 ar 130 km per valandą leistiną greitį greitkeliuose ir autostradose. Skaičiuojama, kad valstybei tai padėtų sutaupyti apie 140-160 GWh energijos, arba apie 50 mln. eurų per metus.

Nėra kalbama apie tai, kaip sekasi su pastatų restauravimu, šiltinimu daugiabučių, kaip sekasi su valstybės pasiūlymu gyventojams taupyti energiją.

„Dar geriau būtų, jei už to eitų tam tikri valstybės sprendimai, kaip remti ir padėti žmonėms taupyti energiją“, – sakė patarėjas.

2014-2020 metais viešųjų pastatų atnaujinimui skirta 113 mln. eurų paramos, tačiau panaudota mažiau nei dešimtadalis – vos 9 mln. eurų, skelbia Energetikos ministerija.

Prezidentas ragina kompensuoti elektros išlaidas ir verslui

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Vyriausybę numatyti elektros kainų kompensacijas ne tik gyventojams, bet ir verslui, sako jo patarėjas.

„Aptariamos įvairios opcijos, viena iš jų – smulkiajam verslui pasiūlyti kažkokia forma kompensacijas, pririšant jas prie praeitų metų vidutinio elektros energijos suvartojimo, pagal tai, kiek verslai mokėjo praeitais metais“, – Žinių radijui antradienį teigė J. Neverovičius.

Anot jo, diskutuojama apie panašų paramos modelį, koks buvo taikomas verslui per pandemiją kompensuojant praradimus pagal valstybei sumokėtus mokesčius.

Dabar, kai verslai susiduria su egzistenciniais iššūkiais, valstybė neturėtų palikti jų ant ledo ir turėtų padėti išgyventi šį sunkiausią laikotarpį.

„Dabar, kai verslai susiduria su egzistenciniais iššūkiais, valstybė neturėtų palikti jų ant ledo ir turėtų padėti išgyventi šį sunkiausią laikotarpį“, – sakė J. Neverovičius.

Anot patarėjo, premjerės Ingridos Šimonytės prezidentui pirmadienį pateiktas planas, numatantis aukštų elektros ir dujų kainų amortizavimo priemones, tenkina kaip „pradžia diskusijai“.

„Dokumentas kaip pradžia diskusijai, jis tenkina. Be abejo, reikės ir gilinti, ir plėsti tą diskusiją judant link biudžeto tvirtinimo“, – sakė jis.

Kompensacines priemones su prezidentu aptarusi premjerė pirmadienį teigė, kad augančioms energijos kainoms kompensuoti kitų metų valstybės biudžete reikės numatyti daugiau nei 1 mlrd. eurų.

„To paketo, kurį pasiūlė premjerė, – jis įvertintas 1 mlrd., tai yra 2 proc. BVP – tam tikros erdvės judėjimui yra, atliepus tuos svarbius tikslus, matyt, galima rasti balansą tam, kad ir biudžetas būtų tvarus ir valstybė nepaliktų namų ūkių ir ypač smulkių verslų spręsti tuos egzistencinius klausimus“, – nurodė jis.

Dujų ir elektros kainos Europoje pastaruoju metu kilo iki rekordinių aukštumų, o tai reiškia sunkią žiemą žemynui, ekonomiškai nukenčiančiam dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir gerokai sumažinto rusiškų dujų tiekimo.

J. Neverovičius: EK siūlymas dėl elektros rinkos kelia nerimo

Europos Komisijos (EK) pateiktas pirminis pasiūlymas dėl elektros rinkos sureguliavimo kelia nerimo, sako prezidento patarėjas J. Neverovičius. Pasak jo, Europos Sąjunga (ES) turi rasti sprendimus mažinti kainas rinkoje, pavyzdžiui, išimant dujas iš elektros kainą formuojančio algoritmo.

„Matėme pirminius pasiūlymus ES dėl galimų priemonių, tas pasiūlymas yra labiau katalogas kitų valstybių taikomų jau priemonių, tame tarpe ir Lietuvoje kas buvo, kompensavimo mechanizmai namų ūkiams tam tikri. Bet pirminis Komisijos pasiūlymas šiek tiek neramina, nes jis eina gal ne iki galo į tą pusę, kur mes matytume, kad reikalingas rezultatas. Tai yra ne kainų mažinimo, o surinkimo lėšų iš rinkos tam, kad tas lėšas perskirstytų“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėjas.

„Energetinio karo prieš ES atveju ji turi tiek svorio ir gebėjimo, kad šiek tiek rinkos dizainą pakeistų, visų pirma išimant dujas iš kainą formuojančio algoritmo, leisti visoms kitoms gamybos rūšims konkuruoti dėl mažesnės kainos, – akivaizdu, kad dujos yra čia didžiausia problema“, – pridūrė jis.

Pasak J. Neverovičiaus, tik likus tam tikram nepagamintos elektros deficitui, trūkstamas kiekis galėtų būti užsakomas pagal skaidrų principą, įskaičiuojant kaštus ir maržą bei pagaminant trūkstamą elektros kiekį iš dujų.

J. Neverovičiaus teigimu, papildomo elektros rinkos dalyvių pelno apmokestinimas Lietuvoje nėra aktualus, kadangi šalyje elektros gamybos beveik nėra.

„Mūsų elektros gamyba beveik neegzistuoja, neturime įmonių, kurios išgauna naftą ar dujas, neturime ką apmokestinti, dėl to turime galvoti apie tai, kaip paveikti bendrą ES kainų lygį, nes esame integrali bendros rinkos dalis“, – sakė prezidento patarėjas.

„Reikia galvoti apie tai, kad bendras europinis sprendimas nereikštų, kad pinigai iškeliauja iš Lietuvos ir remiami, pavyzdžiui, Švedijos ar Vokietijos vartotojai Lietuvos vartotojų sąskaita“, – kalbėjo jis.

EK pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) praėjusią savaitę Slovėnijoje teigė, jog Bendrijos institucijos rengia skubią intervenciją ir struktūrinę elektros rinkos reformą.

EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega BNS sakė, kad pasiūlymų galima tikėtis artimiausiomis savaitėmis. Tuo metu su struktūrine elektros rinkos reforma susiję sprendimai, pasak jo, gali būti priimti per kelis mėnesius.

Be to, prezidento patarėjo teigimu, liberalizavimo procesą reikia koreguoti ir neversti nepriklausomo tiekėjo vis dar nepasirinkusių žmonių pasirašyti sutarčių iki palikti jiems teisę nuspręsti, kada tam tinkamas metas.

„Procesą reikia koreguoti, visų pirma neverčiant žmonių, kurie vis dar nepasirašė sutarčių, neversti jų pasirašyti aukščiausiomis istorijoje kainomis tų sutarčių ir palikti vartotojams patiems pasirinkti – tą sprendimą padaryti dabar ar galbūt leisti padaryti vėliau“, – ketvirtadienį po Gitano Nausėdos susitikimo su energetikos rinkos reguliuotojo vadovu Renatu Pociumi žurnalistams sakė patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius.

Maždaug 400 tūkst. trečiojo etapo vartotojų, suvartojančių iki 1000 kWh elektros per metus, nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti iki gruodžio 18 dienos. Energetikos ministras Dainius Kreivys šią savaitę pripažino, kad šį terminą gali tekti atidėti. Tai ragina daryti ir kai kurie politikai. 

„Prezidentas pasisako už tai, kad kompensacijos būtų taikomos ir būtų didinamos tiems, kuriems labiausiai reikia, nebūtinai taikyti horizontalias priemones, bet įvesti papildomas lubas, iki kurių būtų kompensuojama maksimaliai, pavyzdžiui, 150 kWh per mėnesį, kurie būtų kompensuoti“, – kalbėjo J. Neverovičius.

Šiuo metu, pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką iki gruodžio pabaigos už elektrą valstybė padengia iki 9 centų už kWh, o minimalus tarifas, žemiau kurio nekompensuojama, siekia 24 centus.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas R. Pocius kalbėjo, kad dėl kompensacijų spręs Vyriausybė, tačiau vienas galimų būdų, orientuotų į socialiai pažeidžiamus gyventojus, – suvartotų pirmų 150 kWh elektros kompensavimas.

„Dėl kompensacijų sprendžia Vyriausybė, reguliuotojas gali pasidalinti, kokios praktikos taikomos. Jų yra įvairų, viena iš jų, kuri daugiau orientuojasi į socialiai pažeidžiamus vartotojus, kad kompensuojamos pirmos suvartotos 150 kWh elektros energijos, o už visas kitas vartotojai moka arba mažesne kompensacija, diferencijuota, arba pilną energijos kainą“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė R. Pocius.

„Šitas modelis tikslingiau pasiekia socialiai pažeidžiamus vartotojus, nes jie paprastai suvartoja mažiau elektros energijos ir gauna didesnę kompensacinę dalį“, – pridūrė jis.

Jis taip pat pastebėjo, kad 150 kWh namų ūkiui – preliminarus dydis, dėl kurio dar reikėtų diskutuoti.

Pasak VERT pirmininko, toliau stebima elektros kainų augimo tendencija, todėl būtina numatyti, kaip jas kompensuoti.

„Kainų tendencijos nėra džiuginančios, jų mažėjimo tikėtis, deja, negalime, nes biržose kainos yra pakankamai aukštos. (...) Akivaizdu, tam neišvengiamai bus reikalingas kompensavimo mechanizmas“, – sakė jis.

Prezidento patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius anksčiau ketvirtadienį sakė, kad valstybės mokama 9 centų kompensacija už elektros kilovatvalandę nepadeda amortizuoti jos kainų, todėl subsidiją reikia didinti, o nuo kitų metų mokėti naujas kompensacijas už elektrą ir dujas, kartu skatinant žmones taupyti.

J. Neverovičius, be to, teigė, jog trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo atidėti nereikėtų, tačiau norima, jog iki gruodžio 18 dienos nepriklausomo elektros tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams negrėstų 25 proc. garantinio tiekimo priemoka.

„Kalbame apie tai, kad gruodžio 18 dieną, kuri yra dabar įstatyme kaip privaloma pasirinkti nepriklausomą tiekėją, kad to reikalavimo nebeliktų. Tie, kurie nenorės, negalės pasirinkti tiekėjų, neturėtų to daryti su sankcija, kuri dabar numatyta – bauda, pridedant prie kainos dar papildomai 25 procentus. Kalbame apie 400 tūkst. vartotojų, kurie nepasirinko dar nepriklausomo tiekėjo“, – sakė prezidento patarėjas.

Pasak jo, liberalizuotoje rinkoje siekiant išvengti panašių situacijų, kaip dėl itin aukštų elektros kainų nutraukiant sutartis su klientais – tai praėjusią savaitę pasielgė „Perlas Energija“ – reikia papildomų garantų, pavyzdžiui, bendro tiekėjų fondo.

„Reikia tobulinti teisinę aplinką, numatyti griežtesnius reikalavimus rinkos dalyviams dėl finansinių pajėgumų, svarstyti galimybę kurti bendrą rizikos valdymui skirtą fondą, kad visi, kurie dalyvauja toje rinkoje užtikrintų tam tikrą apsidraudimo mechanizmą, įvykus nenumatytiems atvejams, kokį dabar stebime“, – teigė J. Neverovičius.  

Vengiant rizikų taip pat siūloma suteikti daugiau įgaliojimų VERT, kuri galėtų iš anksto numatyti gresiančius pavojus, sakė patarėjas.

„Svarbu būtų suteikti daugiau įgaliojimų VERT aktyviai stebėti rinką ir iš anksto numatyti ir matyti rizikas, kurios atsiranda tiekėjams valdant visą procesą, susijusį su elektros užpirkimu, kontraktavimu, finansinių priemonių taikymu, ypač jeigu tos rizikos permetamos ar jos bandomos permesti ant vartotojų pečių“, – sakė J. Neverovičius.

Šiuo metu rinkoje veikia 6 nepriklausomi tiekėjai, o didžiausią rinkos dalį – apie 67 proc. – užima valstybės kontroliuojama „Ignitis“. „Perlas energija“ rugpjūčio 8 dieną turėjo apie 14 proc., o Estijos kapitalo „Enefit“ – 8,5 proc., Latvijos „Elektrum Lietuva“ – kiek daugiau nei 9 proc. 

„Tai, kiek Rusija vertina savo žodį dokumente su Turkija, pamatėme kitą dieną, kai jie subombardavo Odesos uostą. Turbūt tai nėra kažkoks siurprizas, vertinant žodį, parašą, jo svorį, vertę valstybės, kuri pradėjo karą, bet palaukime, pažiūrėsime. Tai yra labai svarbus klausimas, jeigu pavyktų Ukrainai atblokuoti šį kanalą, tai būtų labai svarbus dalykas“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė J. Neverovičius.

Jis aiškino, kad grūdų transportavimas iš Ukrainos per Lenkiją į Klaipėdos uostą veikia vis geriau. Anot jo, jau yra atvažiavę 19 traukinių su žemės ūkio produkcija, ir taip pat atsirado kryptis iš Lietuvos į Ukrainą per Lenkiją, kai mūsų įmonės veža į Ukrainą kurą cisternomis.

„Su laiku matosi, kad ta logistinė grandinė veikia vis geriau, geležinkeliai sugeba valdyti srautus ir atitinkamai suteikti prioritetą. Tai yra svarbus procesas užtikrinant krovinių gabenimo alternatyvą ukrainiečiams“, – sakė prezidento patarėjas.

J. Neverovičius taip pat tikino, kad Lietuva nesiims inicijuoti galimo ukrainietiškų grūdų pervežimo geležinkeliu per Baltarusiją. Pasak jo, tai turėtų būti pačių ukrainiečių sprendimas.

„Lietuva jokiu būdu pati nesiims nei inicijuoti, nei spręsti to klausimo. Patys ukrainiečiai turi nuspręsti, kokiomis sąlygomis, kada ir ar tai daryti, dėl Rusijos faktoriaus Baltarusijos valstybėje“, – pabrėžė prezidento patarėjas.

ELTA primena, kad praeitą penktadienį Rusija ir Ukraina su Jungtinėmis Tautomis (JT) bei Turkija pasiekė susitarimą dėl milijonų tonų grūdų eksporto iš karo alinamos šalies.

Tarpininkaujant JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui, ir Rusija, ir Ukraina Stambule atskirai pasirašė atitinkamą susitarimą. Ukraina prieš karą buvo viena svarbiausių pasaulyje grūdų eksportuotojų.

Dėl karo Ukraina negalėjo eksportuoti apie 20 mln. tonų grūdų.

JT duomenimis, susitarta dėl humanitarinio koridoriaus tarp Ukrainos ir Bosforo – Juodąją ir Viduržemio jūras jungiančio sąsiaurio. Eksportą prižiūrės bendras koordinavimo centras Stambule, kuriam priklausys JT, Rusijos ir Ukrainos, taip pat Turkijos atstovai.

Be to, šalys susitarė, kad į Ukrainą plaukiantys laivai pradžioje bus tikrinami Stambule, jog būtų įsitikinta, kad jie negabena ginklų. Dar viena kontrolė Turkijoje numatyta, kai jau iš Ukrainos plaukiantys laivai norės palikti Juodąją jūrą. Bus siekiama įsitikinti, kad jie plukdo tik grūdus. Tai buvo viena Rusijos sąlygų.

Laivai humanitariniame koridoriuje ir uostai, iš kurių gabenami grūdai, negalės būti puolami. Šis punktas Niujorke interpretuojamas taip, kad šiose strategiškai svarbiose vietose, pavyzdžiui, Odesos uoste, faktiškai turės galioti paliaubos.

Susitarimas pradžioje galios keturis mėnesius.

Tačiau, jau kitą dieną į Rusija paleido 4 raketas „Kalibr“ į Ukrainos Odesos uostą. Ukrainos oro gynyba dvi raketas numušė, o kitos dvi pataikė į uostą, bet ne į jame saugomus grūdus, kuriuos ruošiamasi eksportuoti, pranešė naujienų agentūra „Unian“.

Pasak jo, akivaizdu, kad mažindama dujų tiekimą Rusija siekia pakenkti Europai.

„Tai yra absoliuti manipuliacija ir akivaizdus tikslas išlaikyti bent minimalų dujų srautą, kuris su ženkliai padidėjusiomis kainomis reiškia dar didesnes pajamas Rusijos biudžetui. Akivaizdu, kad ir yra toks tikslas gauti maksimaliai pajamų iš minimalaus dujų kiekio, jį sumažinant, kad skaudėtų Europai, kažkaip suskaldyti Europą ir prigrasinti Europai, tuo pačiu pasiimant maksimalų pinigų kiekį“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė J. Neverovičius.

„Manyčiau asmeniškai, kad šioje vietoje būtų daug išmintingiau atsisakyti rusiškų dujų. Prezidentas taip pat yra sakęs per paskutinę EVT (Europos Vadovų Tarybą – BNS) ir dar anksčiau, kad tą žingsnį reikėtų padaryti. Be abejo, tai yra labai sudėtingas sprendimas visu pirma Vokietijai dėl jų priklausomybės nuo dujų“, – pridūrė prezidento vyriausiasis patarėjas.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ trečiadienį smarkiai sumažino dujų tiekimą Europai dujotiekiu „Nord Stream“, kuriuo dabar tiekiamas dujų kiekis atitinka tik maždaug 20 proc. jo pajėgumo.

Europos Sąjungos ministrams antradienį susitarus savanoriškai iki kitų metų kovo pabaigos 15 proc. sumažinti dujų vartojimą, J. Neverovičiaus sako, kad išliekant aukštoms dujų kainoms Lietuva gali dar labiau sumažinti dujų paklausą.

„Iš principo be kažkokių didelių specialių pastangų Lietuva jau dabar yra susimažinusi savo dujų paklausą. Neabejoju, jeigu kainos liks tokiame lygyje kaip dabar, o viskas atrodo, kad taip ir bus, paklausa dar sumažės“, – teigė prezidento vyriausiasis patarėjas.

Antradienį Europos Sąjungos energetikos ministrai pasiekė susitarimą kaip 15 proc. sumažinti valstybių narių gamtinių dujų vartojimą ir mažinti jų priklausomybę nuo rusiškų dujų tiekimo.

Energetikos viceministras Albinas Zananavičius teigė, jog Lietuvai nereikėtų imtis papildomų priemonių siekiant 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą. Kad tai Lietuvai nesukels problemų, teigė ir premjerė Ingrida Šimonytė.

„Bandysime dar labiau sustiprinti tą pagalbą, ne tik kalbant apie grūdus, bet ir saulėgrąžų aliejų, metalus, kitas prekes, kurias reikia padėti gabenti ukrainiečiams“, – ketvirtadienį interviu LRT sakė Jaroslavas Neverovičius.

Pasak jo, neatmetama galimybė, kad sėkmingai pavykus bandomajam „LTG Cargo“ traukinio reisui į Ukrainą ir atgal, vėliau iš Lietuvos traukinys galėtų gabenti „Achemos“ ir „Lifosos“ trąšas.

„Tas gali būti daroma. Šiuo atveju žemės ūkio ministras ieško sinergijos ir čia tikrai reikalingas bendras darbas ir valdžios institucijų, ir verslo, kuriam taip pat kyla daug iššūkių su dabartine situacija (...). Tai yra teisingas požiūris ieškoti sinergijos tarp pagalbos Ukrainai ir galimybių Lietuvos įmonėms įsijungti į tuos procesus“, – sakė prezidento patarėjas.    

Lietuvoje šią savaitę viešėjęs Ukrainos žemės ūkio ministras Mykola Solskis sakė, kad Ukrainoje yra likę 20 mln. tonų praėjusių metų derliaus grūdų. Iki karo ji eksportuodavo apie 5 mln. tonų grūdų per mėnesį, o šiemet šalis nori išvežti apie 50 mln. tonų.

M. Solskis teigė, kad per Lietuvą planuojama gabenti ne tik grūdus, bet ir kitas žemės ūkio kultūras, anksčiau eksportuotas per Juodosios jūros uostus.

Pasak Susisiekimo ministerijos, pernai Klaipėdos uostas krovė 3,34 mln. tonų grūdų, užpernai – 4,6 mln. tonų. „LTG Cargo“ 2021 metais vežė apie 2,4 mln. tonų grūdų, iš jų apie 1,8 mln. tonų buvo vietiniai.