2022-ieji – išskirtiniai

Lietuvos rankinio federacijos (LRF) organizuotuose „Hummel“ geriausiųjų rinkimuose galutinius rezultatus lėmė LRF narių, ekspertų komisijos ir rankinio gerbėjų susumuoti balsai.

„2022-ieji mūsų šalies rankiniui – išskirtiniai ir įsimintini. Vyrų rinktinė po 24 metų pertraukos dalyvavo Europos čempionato finalo turnyre, Lietuvos jaunimo merginų rinktinė po 17 metų pertraukos pateko į pasaulio čempionatą. Stipriausiame Europos klubų turnyre – Čempionų lygoje – rungtyniavo ir mūsų legionieriai, ir legionierės. Atkaklūs, sirgaliams įdomūs buvo Lietuvos vyrų ir moterų čempionatų finalai“, – reziumavo LRF prezidentas Donatas Pasvenskas.

Europos čempionato finalo turnyre savo kailiu patyrėme, koks yra rankinio elito lygis.

Rusijai sukėlus karą Ukrainoje, LRF pakvietė ukrainiečių rinktinę treniruotis ir rungtyniauti Alytuje. Įvyko dvejos draugiškos rungtynės, Lietuvos ir Ukrainos rankininkai pasidalijo po pergalę (27:28 ir 30:28).

Išsipildė svajonė

Geriausiu 2022-ųjų Lietuvos rankininku antrus metus iš eilės (ir penktąjį – per karjerą) išrinktas A. Malašinskas.

„Praėję metai buvo tikrai labai geri. Išsipildė mano svajonė – žaisti Europos čempionato finalo turnyre. Tikiuosi, kad ateityje dar bent kartelį pavyks dalyvauti tokio rango varžybose. Tai nuostabus įvykis Lietuvos rinktinei ir visam mūsų rankiniui, – kalbėjo A. Malašinskas. – Deja, Europos čempionate neatskleidėme visų galimybių, bet sukaupėme daug patirties, savo kailiu pajautėme, koks rankinio elito lygis.“

Maršrutai: 2022-aisiais A. Malašinskas iš Ukrainos persikėlė žaisti į Ispaniją, paskui – į Vokietiją. / mt.melsungen.de nuotr.

2022-uosius A. Malašinskas pradėjo Čempionų lygoje rungtyniavusioje Zaporižios „Motor“ ekipoje, tačiau dėl karo turėjo palikti Ukrainą ir persikėlė į Ispanijos „Ademar“, o vėliau papildė Vokietijos bundeslygos „Melsungen“ klubą.

„Karas sujaukė visus planus, pasikeitė ir mano vaidmuo komandoje. „Motor“ žaidimas nemažai priklausė nuo manęs, teko griežti pirmuoju smuiku. „Melsungen“ ekipoje nesu pagrindinis įžaidėjas, atlieku kitas užduotis, tenka prisitaikyti“, – pasidalijo mintimis Aidenas.

LRF rinkimuose jis nukonkuravo Gerdą Babarską („Aix“ klubas, Prancūzija) ir Luką Gurskį („Bordeaux-Bruges“, Prancūzija).

Iš Vilniaus – į Čekiją

„2022-ieji man buvo sėkmingo sugrįžimo metai, nes po kelio traumos be rankinio turėjau praleisti net devynis mėnesius, – teigė su Vilniaus „Egle“ praeitą sezoną Lietuvos čempionato sidabrą iškovojusi A. Šponė. – Norėjau karjerą tęsti užsienyje. Tai, kad mane pakvietė Čempionių lygoje rungtyniaujantis komanda, buvo svajonės išsipildymas.“

A. Šponė geriausia rankininke Lietuvoje pirmą kartą buvo išrinkta 2019-aisiais, būdama vos 18 metų.

Praeitą rugsėjį Aušra pasirašė dvejų metų sutartį su Čekijos čempionu Mosto „Banik“ klubu. Per devynias Čempionių lygos rungtynes lietuvė jau pelnė 9 įvarčius.

Karjera: A. Šponė su Čekijos čempionu Mosto „Banik“ klubu yra pasirašiusi dvejų metų sutartį. / dhk-banikmost.cz nuotr.

„Mūsų komanda nėra tarp stipriausių (aštunta vieta A grupėje – red. past.), bet galimybė žaisti Čempionių lygoje – neįkainojama. Nedaug mūsų šalies rankininkių turėjo tokį šansą, – teigė A. Šponė. – Lietuvoje auga perspektyvi rankininkių karta, tikiu, kad artimiausioje ateityje ir moterų rinktinė pakovos dėl kelialapio į Europos čempionato finalo turnyrą, kaip kad pasisekė vyrams.“

A. Šponės pagrindinės varžovės LRF rinkimuose buvo Simona Kolosovė (Ciuricho „Amiticia“, Šveicarija) ir Dovilė Ilčiukaitė (Kauno „Žalgiris“).

Titulai – jaunimui

Geriausiu jaunuoju 2022 m. šalies rankininku išrinktas Tomas Drakšas. Europos jaunių antros pakopos čempionate jis pelnė 48 įvarčius ir buvo rezultatyviausias turnyro žaidėjas.

Su Klaipėdos „Dragūno“ komanda T. Drakšas laimėjo Lietuvos čempionato bronzą ir žaidė Baltijos lygos finalo ketverto turnyre.

Geriausia jaunąja Lietuvos rankininke pripažinta Mantė Voskresenskaja. Pasaulio jaunimo čempionate M. Voskresenskaja buvo viena Lietuvos rinktinės lyderių, o su Kauno rajono „Cascados-Garliavos SM“ ekipa iškovojo Lietuvos čempionato bronzą.

Mūsų šalies rinktinė buvo jauniausia komanda čempionate, todėl iš visų dalyvių ir organizatorių sulaukė daug padrąsinimo ir palaikymo žodžių.

Jaunai komandai dalyvauti varžybose labai padėjo finansinė parama, skirta Kauno rajono savivaldybės iš fizinio aktyvumo ir sporto įgyvendinimo programos.

Nors komandos rezultatai kuklūs, bet jaunieji sportininkai įgijo didžiulę patirtį. „Daug pasimokėme iš geriausių Europos ir pasaulio greičio automodelių sporto meistrų ir sulaukėme asmeninio FEMA prezidento Michaellio Schmutzo kvietimo kitais metais atvykti į 72-ąjį Europos greičio automodelių čempionatą Bazelyje (Šveicarija)“, – pasakojo komandos vadovas greičio modelių sporto klubo asociacijos (AGMSK) „4 ratukai“ prezidentas Raimondas Kochanauskas.

Savaitgalį vykusiose varžybose Kėdainių arenoje dalyvavo net 556 sportininkai iš visos Lietuvos. Iš 37 Lietuvos klubų "Okinava" komandinėje įskaitoje iškovojo 2-ąją vietą.

Tai buvo vienas stipriausių Klaipėdos sportininkų pasirodymų. Klubas delegavo 19 auklėtinių, iš kurių net 17 iškovojo prizines vietas: 10 aukso, 5 sidabro ir 2 bronzos.

Aukso medalius pelnė Elvina Barsteigaitė, Rasa Šeškauskaitė, Gintautas Saveika, Kajus Loda, Gustas Loda, Balys Balčiūnas, Ainoras Mikolaitis, Jonas Beržinis, Kristupas Tirkšliūnas ir Herkus Zibalis.

Sidabro medalius iškovojo Livija Jurėnaitė, Nojus Bundulas, Orestas Purys, Vytautas Sadauskas ir Henrikas Toleikis.

Bronza atiteko Nojui Trukšanovui ir Augustinui Bielinskui.

5-ąsias vietas iškovojo Urtė Eigirdaitė ir Danas Ramonas, kurie jau pirmoje kovoje susitiko su varžybų nugalėtojais, todėl iškovoti medalių nepavyko.

Klubas didžiuojasi trenerių Dianos Mačiūtės, Kristinos Basovos ir Rimos Lisinskaitės, kurios nuosekliai ruošia auklėtinius varžyboms, darbu.

Stipendiją skyrė TOK

Iki 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių G.Stonkutei kas mėnesį bus mokama 1 500 JAV dolerių (per 1 320 eurų) stipendija, kurią skyrė Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK).

Šie pinigai – sportininkės treniruočių proceso ir dalyvavimo varžybose išlaidoms.

Tarpininkaujant Lietuvos bokso federacijai (LBF), G.Stonkutės kandidatūrą gauti Olimpinio solidarumo stipendiją teikė Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK).

Pretendentams buvo iškelti aukšti sportiniai kriterijai: pasaulio jaunimo čempionate užimtos 1–3 vietos arba Europos čempionate iškovota pirma vieta. Šį kriterijų atitiko G.Stonkutė, 2019-aisiais tapusi Europos jaunimo čempione.

Be to, 2021-aisiais Gabrielė iškovojo sidabro medalį Europos jaunimo (iki 22 metų) čempionate.

Tikslas – žaidynės

„Pernai Europos čempionate tikėjausi daugiau, kėliau aukščiausius tikslus, tad iš pradžių krimtausi, kad pralaimėjau finale. Tačiau, atslūgus emocijoms, džiaugiuosi sidabro medaliu, nes tai didelis pasiekimas tokio lygio varžybose“, – sakė G.Stonkutė.

Europos vicečempionė siekė ir kelialapio į Tokijo olimpines žaidynes, bet turėjo pripažinti pasaulio ir Europos čempionatų prizininkės ukrainietės Anastasijos Černokolenko pranašumą.

„Pritrūko praktikos, patirties, nes dar tik dvejus metus dalyvauju suaugusiųjų varžybose, o jų ir jaunimo turnyrų lygis žymiai skiriasi. Tikiuosi pakovoti dėl kelialapio į 2024-ųjų Paryžiaus olimpiadą žaidynes“, – teigė 20-metė boksininkė, šiemet planuojanti išmėginti jėgas pasaulio čempionate.

Ši galimybė ypač svarbi jauniems ir talentingiems atletams, tai – ne tik finansinė paskata, bet ir motyvacija toliau dirbti, siekti rezultatų.

Viltingi startai

Olimpinio solidarumo stipendijos taip pat skirtos lengvaatlečiui Mykolui Aleknai, plaukikui Aleksui Savickui, penkiakovininkei Elzbietai Guodai Adomaitytei ir irkluotojui Povilui Stankūnui.

Disko metikas M.Alekna pernai tapo Europos ir pasaulio jaunimo čempionu, taip pat pasiekė antrą visų laikų rezultatą pasaulyje – 1,75 kg svorio įrankį nusviedė 69,81 m.

A.Savickas 2021-aisiais Italijoje iškovojo du Europos jaunimo čempionato medalius – aukso (200 m plaukimo krūtine) ir sidabro (100 m krūtine).

„Maloniausias jausmas apima matant, kad daug žmonių džiaugiasi pergale kartu su manimi, be tokio palaikymo medaliai būtų beverčiai. Plaukiame dėl asmeninio rezultato ir šlovės, plaukiame, kad įkvėptume kitus, sukurtume gerą įspūdį, puikią atmosferą“, – yra sakęs A.Savickas.

E.G.Adomaitytė – pasaulio ir Europos jaunimo (iki 21 metų) šiuolaikinės penkiakovės čempionatų bronzos medalių laimėtoja, P.Stankūnas – pasaulio jaunimo irklavimo vicečempionas.

Išmokos – didesnės

„Olimpinio solidarumo stipendijos sportininkams – viena sričių, finansuojama už olimpinių žaidynių transliacijas gaunamomis lėšomis. Ši galimybė ypač svarbi jauniems ir talentingiems atletams, tai – ne tik finansinė paskata, bet ir motyvacija toliau dirbti, siekti rezultatų“, – sakė LTOK vadovė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė.

Sportininkams išmokos šį olimpinį ciklą, palyginti su praėjusiuoju, išaugo triskart.

Praeitą olimpinį ciklą TOK solidarumo stipendijas gavo lengvaatletis Edis Matusevičius, dviratininkai Miglė Marozaitė ir Vasilijus Lendelis, penkiakovininkė Aurelija Tamašauskaitė, kanojininkas Vadimas Korobovas, plaukikas Andrius Šidlauskas.

Šią vasarą jaunasis disko metikas M. Alekna demonstravo įspūdingą formą. Laimėjo Europos ir pasaulio jaunimo čempionatus. O jo treneris dėl auklėtinio pasiekimo braukė džiaugsmo ašarą. Deja, tik džiaugtis ir galėjo.

M. Jusis piktinasi, kad Seime pateiktame Sporto įstatyme jauniesiems sportininkams ir jų treneriams nėra numatytos premijos už iškovotas prizines vietas pasaulio ir Europos jaunimo čempionatuose. Pasak jo, tai akivaizdi diskriminacija. Dėl to oficialiu laišku netgi kreipėsi į prezidentą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, reaguodama į nepasitenkinimus, jau ruošiasi koreguoti Sporto įstatymą. Tai leistų premijas mokėti jauniesiems sportininkams, jų treneriams ir net aptarnaujančiam personalui. 

Tiesa, kol kas nėra aišku, kokio dydžio premijos būtų skirtos. 

Šiuo metu pasaulio jaunimo čempionams yra skiriama valstybinė mėnesinė stipendija – 360 eurų. 

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas jaunus atletus taip pat skatina piniginėmis dovanomis. Už prizines vietas olimpiniuose renginiuose sportininkams išmokama ir 1,5 tūkst. eurų. 

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna mano, kad jaunieji sportininkai turėtų būti labiau skatinami. Tačiau, pasak jo, atsiranda rizika, kad taip dovanojant pinigus jaunimas nebepasieks profesionalų lygio. 

Šiuo metu abu V. Aleknos sūnūs yra disko metikai ir dalyvauja įvairiuose jaunimo čempionatuose. 

Įmoka neatitinka realijų

Savivaldybėje yra penkios biudžetinės sporto mokymo įstaigos – Klaipėdos lengvosios atletikos mokykla, Futbolo sporto mokykla, V.Knašiaus krepšinio mokykla, „Viesulo“ sporto centras bei Klaipėdos „Gintaro“ sporto centras.

Čia moksleiviai treniruojasi futbolo, krepšinio, plaukimo, lengvosios atletikos, dviračių sporto, laisvųjų imtynių, graikų-romėnų imtynių, bokso, sunkiosios atletikos, gimnastikos, dziudo, tinklinio, rankinio komandose.

Už treniruotes, priklausomai nuo sporto šakos, yra numatytas simbolinis mėnesio mokestis, siekiantis nuo 2,9 iki 7,24 euro.

Šis mokestis nekeistas jau 10 metų (nuo 2015-ųjų, litus pakeitus eurais, buvo tik konvertuotas).

Tad, pasak Klaipėdos savivaldybės Sporto skyriaus specialistų, įmokos dydis neatitinka šių dienų realijų.

1 440 – tiek yra pavardžių skolininkų sąraše.

Todėl parengtas projektas mokestį didinti iki 15 eurų ir jis bus vienodas visiems.

Jei miesto politikai pritars, sportavimas Klaipėdos vaikams nuo naujųjų mokslo metų pabrangs nuo 2 iki 5 kartų.

Daliai treniruotės nekainuos

Klaipėdos savivaldybės sporto įstaigose sportuoja apie 2,6 tūkst. vaikų.

Sporto centrų ir sporto mokyklų išlaikymas metams miestui kainuoja 4,4 mln. eurų.

Tėvų kas mėnesį mokamas mokestis sudarydavo 47 eurus.

Vidutinė vieno vaiko ugdymo kaina metams siekė 1,7 tūkst. eurų.

Priėmus siūlomą sprendimą, teigiama, kad būtų pagerintos sportinio ugdymo organizavimo sąlygos.

„Prognozuojama, kad padidinus tėvų įmokų dydžius nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. būtų surinkta apie 23,4 tūkst. eurų, o per 2022 m. būtų surinkta 159,7 tūkst. eurų papildomų pajamų. Planuojama, kad per visas biudžetines sporto mokymo įstaigas atleidžiamų asmenų už teikiamas neformaliojo ugdymo paslaugas bus 25 procentai“, – rašoma projekte, kuris bus teikiama Klaipėdos tarybai.

Treniruotės nekainuos socialiai remtinų šeimų vaikams, globos namų auklėtiniams ar perspektyviems sportininkams.

Nurašys beviltiškas skolas

2020 m. sporto mokyklos planavo surinkti 100,4 tūkst. eurų, tačiau, paskelbus Lietuvoje karantiną, savivaldybės taryba priėmė sprendimą tėvų įmokos už teikiamas neformaliojo ugdymo paslaugas nerinkti.

Įstaigų apskaitos registrų duomenimis, pajamos iš mokesčių už sportininkų ugdymą 2019–2020 m. sudarė 172,8 tūkst. eurų.

Tačiau savivaldybės kontrolierei atlikus auditą, buvo nustatyta, jog šis mokestis buvo renkamas aplaidžiai, o jaunieji sportininkai miestui liko skolingi dešimtis tūkstančių eurų.

Tėvai yra atsakingi už mokesčio sumokėjimą, o įstaigų vadovai to mokesčio esą neišsireikalaudavo.

Tas lėšas įpareigoti surinkti treneriai.

Kai kurios skolos vilkosi nuo 2014 m.

Anot audito, absoliutus skolų antirekordininkas – „Viesulo“ sporto centras, kurį oficialiai esą lanko 930 vaikų.

Apskaitos duomenimis, mokinių įsiskolinimai įstaigai už ugdymo paslaugas 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 22,2 tūkst. eurų.

Skolininkų sąraše – 1 440 pavardžių, tarp jų yra ir tie, kurie klubo jau senokai nebelanko, bet vis dar jam skolingi.

87 mokinių ugdymo sutartys dėl sporto centro nelankymo 2019–2020 m. direktoriaus įsakymais nutrauktos.

Dienraščio duomenimis, visų šių sporto įstaigų beviltiškas skolas planuojama nurašyti.

Jaunųjų sportininkų kalvė veikia ne tik sostinėje ar Kaune, bet ir Klaipėdoje. Čia gyvena, mokosi ir aktyviai treniruojasi jau dabar vienu perspektyviausiu Lietuvos tenisininku vadinamas trylikametis J.Aleksandrovas.

Berniukas nuo 3,5 metų profesionaliai užsiima lauko teniso treniruotėmis. Atkaklus darbas ir tikslo siekimas jaunąjį sportininką motyvuoja nepasiduoti ir be perstojo siekti savo tikslo. J.Aleksandrovo sportiniai pasiekimai kalba patys už save. Berniuko vardas ne sykį skambėjo tarp geriausių bendraamžių pasaulio sportininkų sąraše, kaip ir vienas po kito surikiuoti laimėjimų trofėjai.

13-metis tenisininkas savo kolekcijoje jau turi beveik 100 laimėtų taurių. Prieš keletą metų jis laimėjo vieną didžiausių vaikams organizuojamą teniso turnyrą Amerikoje. Šiuo metu J.Aleksandrovas laikomas geriausiu ir perspektyviausiu jaunuoju tenisininku Lietuvoje.

„Trenerių ir mokytojų darbas jau dabar rodo apčiuopiamus rezultatus, dėl kurių jaunasis sportininkas gali atstovauti Lietuvai prestižinėse varžybose ir garsinti mūsų šalies bei Klaipėdos vardą visame pasaulyje. Tačiau norint užtikrinti lygiavertį konkuravimą su kitais šios srities sportininkais, reikalingas individualus ir profesionalus paruošimas, kad berniukas įgautų atitinkamą sportinę formą. Be rėmėjų pagalbos to padaryti tiesiog neįmanoma“, – apgailestavo perspektyvaus klaipėdiečio mama Inga Aleksandrovienė.

Finansinė parama jaunajam tenisininkui būtina, kad jis galėtų ne tik tinkamai treniruotis, bet ir dalyvauti tarptautinėse varžybose ar pasaulio čempionatuose. Mat treniruotės su kvalifikuotais treneriais sporto bazėse bei kelionės į tarptautinius turnyrus sudaro didelę dalį sportininko biudžeto lėšų, kurios be rėmėjų pagalbos jaunajam talentui yra nepakeliamos.

Suprasdama, kaip svarbu padėti jauniesiems talentams ir paskatinti juos siekti sportinės karjeros aukštumų, bendrovė „Mano BŪSTAS“ skyrė finansinę paramą J.Aleksandrovui. Įmonė viliasi, jog perspektyvus klaipėdietis savo pasiekimais dar ne sykį garsins Klaipėdos ir Lietuvos vardą visame pasaulyje.

„Puikiai suprantame, kad jaunųjų talentų karjera dažnai priklauso ne tik nuo milžiniškų pastangų treniruočių salėje, bet ir finansinės paramos. Matydami, koks perspektyvus yra Julius teniso kortuose, nedvejodami sutikome prisidėti finansiškai ir padėti jam kopti į geriausiųjų Olimpą“, – akcentavo bendrovės „Mano BŪSTAS“ direktorius Mindaugas Genys.

„Mano BŪSTAS“ remia ir daugiau iniciatyvų bei padeda ne tik įgyvendinti svajones pavieniams asmenims, bet ir krašto bendruomenėms. Praėjusiais metais finansinę paramą įmonė yra skyrusi daugiau nei 30 socialinių iniciatyvų, tarp kurių – parama mažiesiems futbolininkams, senjorams, kultūros bei meno atstovams. Kilus pirmajai koronaviruso bangai, „Mano BŪSTAS“ prisidėjo ir prie pandemijos suvaldymo – „Fondas Janukonis“ lėšomis neatlygintinai dezinfekavo beveik 600 daugiabučių namų laiptinių.

Nebeskirs stipendijų

Dėl pandemijos garsūs pasaulio universitetai, net ir tokie kaip Stenfordas, paskelbė atšaukiantis savo legendinius projektus – stipendijas sportininkams. Tarp nukentėsiančių – ir 21 metų Jaylenas Jasperis, vienas perspektyviausių JAV tinklinio talentų, gaudavęs sportininko stipendiją, todėl turėjęs galimybę studijuoti šiame universitete psichologiją ir politikos mokslus.

Vaikinas visada svajojęs mokytis Stenforde: ten yra idealios treniruočių sąlygos. Netrukus teks sakyti buvo. Universitetas paskelbė, kad laikinai atsisakys vienuolikos sporto programų, tarp kurių – vyrų tinklinis, tokios legendines olimpinės sporto šakos kaip fechtavimasis ir irklavimas.

Nuo pandemijos pradžios Jungtinių Valstijų universitetai paskelbė taupumo sumetimais stabdantys daugiau nei 230 koledžų sporto programų. Jose dalyvaujantys jaunieji sportininkai – tokie kaip J.Jasperis – kalba apie neteisybę, o ekspertai baiminasi, kad programos niekada nebus sugrąžintos. Vadinasi, aukščiausios klasės sporto finansavimas – JAV sistema, kuria žavimasi visame pasaulyje ir į šią šalį suvilioja daugybę perspektyvių atletų – atsidūrė ties žlugimo riba.

Aukščiausios klasės sporto finansavimas – JAV sistema, kuria žavimasi visame pasaulyje ir į šią šalį suvilioja daugybę perspektyvių atletų – atsidūrė ties žlugimo riba.

Ugdo olimpiadininkus

Ohajo universiteto sporto ekonomikos profesorius Davidas Ridpathas nerimu dalijasi su žiniasklaida. Koledžus ir universitetus jis vadina svarbiausia Amerikos sporto talentų, olimpiečių, auginimo platforma.

Mainais už idealias studijų ir mokymo sąlygas universitetai sulaukia garbės, matuojamos aukščiausios lygos sporto medaliais ir olimpinėmis pergalėmis. Iš šių mainų laimi visi. Taip pat – ir JAV valstybė, olimpiadose metai iš metų susižerianti solidžiausią apdovanojimų kraitį. Nauda šalies įvaizdžiui dviguba: garbė gaunama nemokamai, nes, skirtingai nei kitose šalyse, Jungtinėse Valstijose ne valstybė, bet aukštosios mokyklos yra pagrindinės atletų rėmėjos.

Jaunųjų atletų pasiekimus tiriantys mokslininkai įvertino šiuo metu JAV universitetuose studijuojančių sportininkų pasiekimus ir priėjo išvadą: jei šie jaunuoliai dalyvautų 2012-ųjų Londono žaidynėse, jų komanda būtų ketvirta bendrojoje iškovotų medalių lentelėje.

Sportininkų skatinimo sistema naudinga ne tik JAV. Apie 1 000 Londono olimpiados dalyvių buvo tuometiniai ar buvę koledžų stipendininkai, bent po vieną sportininką atstovavo 199 universitetams.

Tarp 283 Londone medalius iškovojusių, tuomet dar studijavusių koledžuose ar juos baigusių atletų, 22 atstovavo Kanadai, keturi – Trinidadui ir Tobagui, vienas sportininkas buvo iš Kenijos. Šiandien JAV universitetuose gausu ir senojo žemyno valstybių piliečių, kuriems studijos užatlantėje suteikė galimybę žengti didelį žingsnį profesionaliojo sporto link.

Nacionalinis ypatumas

Sporto mokslininkai nuogąstauja, kad ateityje dėl medalių olimpinėse žaidynėse kovos gerokai mažiau koledžų studentų. Paradoksas, bet tai susiję su tokia neolimpine sporto šaka kaip amerikietiškasis futbolas.

Koledžams ši sporto šaka yra tikras aukso šaltinis. Aštuoni iš dešimties didžiausių sporto stadionų pasaulyje yra skirti būtent amerikietiškojo futbolo koledžo komandoms.

Dėl amerikietiškojo futbolo JAV gyventojai yra tiesiog pamišę, į varžybas it kokie piligrimai traukia dešimtimis tūkstančių – ypač ten, kur nėra šio sporto profesionalių komandų.

Penkios didžiausios koledžų lygos iš bilietų per metus uždirba daugiau nei milijardą dolerių. Pagrindinės televizijos stotys už koledžo komandų sezono varžybų transliaciją moka apie 1,37 mlrd. dolerių (1,2 mlrd. eurų). Tai daugiau nei, pvz., gauna Vokietijos futbolo bundeslyga (apie 1,1 mlrd. eurų). Žinoma, papildomai universitetai uždirba iš prekybos ir reklamos sutarčių. Universitetai šias pajamas naudoja ir kitų sporto šakų finansavimui.

Pandemijos metu situacija radikaliai pasikeitė. Baimindamiesi tapti COVID-19 židiniu, nemažai JAV aukštųjų mokyklų šiemet nusprendė mokslus tęsti nuotoliniu būdu, todėl studentai, taip pat ir talentingi sportininkai, užuot lepinę tūkstantines gerbėjų minias varžybų reginiu, sėdi namuose. Nors penkios didžiausios amerikietiškojo futbolo lygos neatšaukė sezono, vyksta gerokai mažiau varžybų ir jas stebi nepalyginamai mažiau žiūrovų. Todėl ir pajamos – gerokai mažesnės nei įprastai.

Nepagrįstas išlaidavimas

Universitetų sprendimą taupyti sporto sąskaita kritikuoja ne tik jaunieji atletai, bet ir ekspertai. Sutaupyta būsią mažiau, nei prarasta. Ydinga esanti ir tokia sistema, kai nuo amerikietiškojo futbolo ar krepšinio priklauso ir kitos sporto šakos.

Ohajo universiteto sporto ekonomikos profesorius Davidas Ridpathas mano, kad mokyklos naudojasi pandemija, kad tiesiog atsikratytų nuostolingų sporto šakų. Galimybę sutaupyti jis regi kitur. Amerikietiškojo futbolo ar krepšinio treneriams, jo nuomone, mokami neadekvačiai didelį atlyginimai. Pvz., amerikietiškojo futbolo komandos "Clemson Tigers" trenerio Dabo Swinney honoraras – daugiau nei 9 mln. dolerių per metus – profesionalų lygoje NFL daugiau uždirba tik keturi treneriai.

Mokslininkas įsitikinęs, kad JAV metas sukurti alternatyvą, jog jaunieji sportininkai galėtų gauti paramą ne vien iš aukštųjų mokyklų, bet ir iš valstybės ar privačių fondų.

Šiemet festivalyje susirinks 3900 geriausių 14-18 metų jaunųjų atletų iš 48 Europos olimpinių komitetų. Jie rungsis 10-yje sporto šakų (sportinė gimnastika, lengvoji atletika, krepšinis, dviračiai, rankinis, dziudo, plaukimas, tenisas, imtynės ir tinklinis) ir išsidalins net 298 medalių komplektus. Lietuvai Azerbaidžane atstovaus 67 jaunieji sportininkai, kurie varžysis aštuonių sporto šakų varžybose. Visą šalies delegaciją sudaro 107 asmenys.

„Mano lūkesčiai ir palinkėjimai būtų kaip visada. Padarykite viską ir dar truputį. Parodykite viską, ką išmokote, ir padarykite taip, kad galėtumėte džiaugtis ir didžiuotis savo rezultatais“, – kalbėjo D.Gudzinevičiūtė.

„Žinau, kad esate čia ne todėl, kad esate privilegijuoti – jūs čia patekote savo darbo, pasišventimo, išlieto prakaito dėka. Vykstate atstovauti Lietuvai, todėl ne tik kad mes jumis didžiuojamės, bet ir jūs patys turėtumėte savimi didžiuotis, – pabrėžė prezidentas V.Adamkus. – Nuoširdžiai sveikinu, dėkoju už jūsų pastangas ir žinau, kad atitinkamai atstovausite visai mūsų sportinei šeimai ir tuo pačiu visai mūsų valstybei. Sėkmės!“

Išlydėtuvių ceremonijoje LTOK prezidentė Lietuvos trispalvę įteikė delegacijos kapitonui Karoliui Gelažiui – būtent 17-mečiui rutuliuko stūmikui patikėta ją nešti EJOF atidarymo ceremonijoje.

„Man visada garbė atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose – tai ne tik galimybė siekti užsibrėžtų asmeninių tikslų ar kovoti su užsienio sportininkais, bet ir garbė. Tarptautinėje arenoje mes tampame savo šalies ambasadoriais ir esame įkvepiantys pavyzdžiai kitiems. Nors daugeliui jūsų tai bus pirmasis startas tarptautinėje arenoje, norėčiau jums palinkėti pergalių, o jeigu kas nors ir nepavyktų – priimti tai kaip vertingą patirtį“, – talentinguosius sportininkus motyvavo olimpietis S.Ritteris.

Ketvirtadienį į Baku išvyko 48 sportininkai. Krepšinio rinktinės dvyliktukas išskris liepos 20-ąją, o dziudo atstovų šešetukas šiuo metu sportuoja treniruočių stovykloje Gruzijoje ir į festivalį atvyks tiesiai iš ten. Atskirai keliaus ir dviratininkas Vladas Van Mechelenas, gyvenantis Belgijos mieste Berteme.

Nuo 1991 metų rengiamuose festivaliuose Lietuvos delegacija nedalyvavo tik pirmajame Briuselyje (Belgija) ir vos dusyk į gimtinę grįžo be apdovanojimų. Medalių iškovoti nepavyko tik 1993 metais Valkensvarde (Nyderlandai) ir 2015 metais Tbilisyje (Gruzija).

Per visus šiuos metus Lietuva į savo kraitį sukaupė 47 medalius, iš kurių – 13 aukso, 11 sidabro ir 23 bronzos. Sėkmingiausiai talentingiausiems šalies sportininkams susiklostė 2011 metų EJOF, kuomet Trazbone (Turkija) buvo iškovota net 10 medalių.

Šiuose festivaliuose savo kelią į šlovę pradėjo ir tokie žinomi sportininkai kaip krepšininkai Šarūnas Jasikevičius, Edgaras Ulanovas ir Domantas Sabonis, dviratininkas Ramūnas Navardauskas, plaukikai Rūta Meilutytė, Danas Rapšys ir Giedrius Titenis, lengvaatlečiai Lina Grinčikaitė, Rasa Drazdauskaitė, Airinė Palšytė, Liveta Jasiūnaitė ir Andrius Gudžius ar gimnastas Robertas Tvorogalas.

Visa Lietuvos sportininkų delegacija:

Dviračių sportas

Gustė Stanišauskaitė (Kvėdarna) – asmeninės lenktynės laikui ir grupinės lenktynės

Auksė Strainytė (Kvėdarna) – asmeninės lenktynės laikui ir grupinės lenktynės

Rūta Rastauskaitė (Panevėžys) – asmeninės lenktynės laikui ir grupinės lenktynės

Vlad Van Mechelen (Bertemas, Belgija) – asmeninės lenktynės laikui ir grupinės lenktynės

Gediminas Kubelskas (Kaunas) – asmeninės lenktynės laikui ir grupinės lenktynės

Rokas Adomaitis (Klaipėda) – asmeninės lenktynės laikui ir grupinės lenktynės

Dziudo

Ligita Navarauskaitė (Kauno raj.) – svorio kategorija iki 57 kg

Ugnė Pileckaitė (Kaunas) – svorio kategorija iki 63 kg

Evelina Kleinytė (Panevėžys-Biržai) – svorio kategorija iki 70 kg

Elijus Jokubėnas (Biržai) – svorio kategorija iki 60 kg

Pijus Mikalauskas (Kaunas) – svorio kategorija iki 66 kg

Marijus Mitrochinas (Biržai) – svorio kategorija iki 90 kg

Gimnastika

Ema Pleškytė (Kaunas) – daugiakovė; atskiri prietaisai

Evita Kaziūnaitė (Kaunas) – daugiakovė; atskiri prietaisai

Ūla Bikinaitė (Kaunas) – daugiakovė; atskiri prietaisai

Gytis Chasažyrovas (Vilnius) – daugiakovė; atskiri prietaisai

Danielius Polismakas (Kaunas) – daugiakovė; atskiri prietaisai

Titas Kuzmickas (Kaunas) – daugiakovė; atskiri prietaisai

Imtynės

Vestina Danisevičiūtė (Šiauliai) – moterų imtynės, svorio kategorija iki 49 kg

Gabija Dilytė (Šiauliai-Anykščiai) – moterų imtynės, svorio kategorija iki 53 kg

Ineta Dantaitė (Šiauliai) – moterų imtynės, svorio kategorija iki 57 kg

Meda Ančerytė (Klaipėda) – moterų imtynės, svorio kategorija iki 61 kg

Gabrielė Dilytė (Šiauliai-Anykščiai) – moterų imtynės, svorio kategorija iki 65 kg

Nedas Gervinskas (Panevėžys-Trakų raj.) – graikų-romėnų imtynės, svorio kategorija iki 45 kg

Kiril Vasilčuk (Visaginas) – graikų-romėnų imtynės, svorio kategorija iki 51 kg

Adomas Grigaliūnas (Vilnius-Joniškio raj.) – graikų-romėnų imtynės, svorio kategorija iki 55 kg

Donatas Rindeikis (Klaipėda) – graikų-romėnų imtynės, svorio kategorija iki 60 kg

Gediminas Aukščionis (Šiauliai-Šiaulių raj.) – graikų-romėnų imtynės, svorio kategorija iki 65 kg

Karolis Grigelaitis (Vilkaviškis) – laisvosios imtynės, svorio kategorija iki 55 kg

Krepšinis

Emilis Butkus – Vilniaus KM

Tautvydas Baltrušaitis – Kauno KM „Perkūnas“

Dominykas Butka – Panevėžio KKSC/R.Sargūno SG

Gabrielius Mažeika – Klaipėdos V.Knašiaus KM

Matas Mikėnas – Panevėžio KKSC/R.Sargūno SG

Liutauras Lelevičius – Kauno KM „Žalgiris“

Titas Sargiūnas – Kauno KM „Žalgiris“

Ugnius Jaruševičius – Kauno KM „Žalgiris“

Radvilas Kneižys – Klaipėdos V.Knašiaus KM

Paulius Murauskas – Kauno KM „Tornado“

Lukas Gudavičius – Vilniaus krepšinio mokykla

Oleg Kojenets – Kauno KM „Žalgiris“

Lengvoji atletika

Andrė Ožechauskaitė (Kaunas) – 100 m bėgimas; šuolis į tolį; estafetė

Elena Jasaitė (Vilnius) – 400 m b. bėgimas; estafetė

Meda Repšytė (Šiauliai-Tauragė) – 2000 m bėgimas su kliūtimis

Atėnė Šliževičiūtė (Kaunas) – 100 m b. bėgimas; šuolis į aukštį; estafetė

Olivija Vaitaitytė (Vilnius) – 7-kovė; estafetė

Toma Dailidonytė (Kėdainiai) – sportinis ėjimas

Emilija Strupaitė (Šiauliai) – trišuolis; estafetė

Nedas Talalas (Kaunas) – 400 m bėgimas

Osvaldas Gusčius (Šilutė) – trišuolis

Karolis Gelažius (Vilnius-Joniškis) – rutulio stūmimas

Mykolas Alekna (Vilnius) – disko metimas

Marius Rudzevičius (Šilutė) – ieties metimas

Plaukimas

Daniil Pancerevas (Klaipėda) – 50 m laisvu stiliumi; 100 m laisvu stiliumi; 100 m peteliške; estafetės

Nojus Skirutis (Klaipėda) – 400 m laisvu stiliumi; 200 m peteliške; 200 m nugara; 400 m kompleksiniu stiliumi; estafetės

Laura Šliburytė (Kaunas) – 50 m laisvu stiliumi; 100 m laisvu stiliumi; estafetės

Džiugas Karklelis (Ignalina) – 100 m krūtine; 200 m krūtine; 200 m kompleksiniu stiliumi; 400 m kompleksiniu stiliumi; estafetės

Aleksas Savickas (Panevėžys) – 50 m laisvu stiliumi; 100 m laisvu stiliumi; 100 m krūtine; 200 m krūtine; estafetės

Tomas Navikonis (Panevėžys) – 200 m laisvu stiliumi; 100 m nugara; estafetės

Mija Motiejaitytė (Kaunas) – 100 m krūtine; 200 m krūtine; estafetės

Gerda Jotautė (Kaunas) – 50 m laisvu stiliumi; 100 m laisvu stiliumi; 100 m nugara; estafetės

Tadas Praniauskas (Kaunas) – 100 m nugara; 200 m nugara; estafetės

Radvilė Kerševičiūtė (Kaunas) – 100 m peteliške; 200 m peteliške; 200 m kompleksiniu stiliumi; estafetės

Tenisas

Edas Butvilas (Klaipėda) – vienetai, dvejetai

Vilius Gaubas (Šiauliai) – vienetai, dvejetai

Emilija Tverijonaitė (Šiauliai) – vienetai, dvejetai

Patricija Paukštytė (Vilnius) – vienetai, dvejetai

Pakalbintas mažiausias renginio dalyvis 4 metukų karatistas Arminas jau turi svajonę – tapti juodo diržo meistru!

Diržus gynėsi ir vyresni karatistai, kurių amžius siekia 40 m. Tai puikus įrodymas, jog karatė kovos meną gali propaguoti kiekvienas.

Lietuvos shotokan karatė klubų federacijos prezidentė Jurgita Januškaitė-Žilinskienė teigė, jog Kaune sportuoja bene daugiausiai karatistų, kuriems palinkėjo nesustoti ir toliau siekti užsibrėžtų tikslų.

Egzaminatoriai: Giedrė Gudzinevičiūtė-Vilkelė, Jurgita Januškaitė-Žilinskienė ir Edvinas Ronaitis džiaugėsi sportininkų pademonstruota technika ir stipriais charakteriais.