Kaip BNS pranešė ministerija, siekiant kovoti su patyčiomis mokyklose bus sudaroma galimybė mokiniams apie įtariamas arba įvykusias patyčias pranešti anonimiškai – elektronine forma.

„Patyčių dėžutę“ sudarys tinklalapis, mobilioji programėlė ir administravimo sistema mokyklai, jų atsisiuntimas ir įsidiegimas mokykloms bei mokiniams nieko nekainuos.

Tinklalapyje ar mobiliu įrenginiu bus galima užfiksuoti patyčių atvejį – nurodyti vietą, laiką, dalyvius, trumpai apibūdinti situaciją.

Administravimo sistemoje atsakingi mokyklos asmenys galės archyvuoti duomenis, kaupti statistiką. Informacija apie patyčias bus perduodama pedagogams, siekiant suteikti reikiamą pagalbą nukentėjusiems nuo patyčių.

Praėjusiais mokslo metais „Patyčių dėžutės“ versiją išbandė šešios projekte dalyvavusios mokyklos, savanoriškai prisidėjo dar kelios dešimtys mokymo įstaigų. ŠMSM atstovų teigimu, bandomoji versija parodė ir naudą, ir poreikį.

Įrankis, inicijuotas „Kurk Lietuvai“ dalyvių Kamilos Gasinskos ir Lauros Varslauskaitės, galėtų veikti ir kaip prevencinė priemonė, tvirtina ministerija.

Juo taip pat pačios mokyklos galės įsivertinti patyčių mastą, problemines mokyklos vietas ir klases bei kuo greičiau suteikti reikiamą pagalbą nukentėjusiems nuo patyčių.

NVO „Jaunimo linijos“ vadovės Gretos Laukaitienės teigimu, įgyvendinta tokia iniciatyva būtų labai prasminga, o tokios iniciatyvos dėka atsirandantis mokyklos administracijos, mokytojų ir tėvų supratimas apie patyčių problemą padėtų ją geriau spręsti.

„Patyčių problema yra didelė, ir kaip rodo tyrimai, kurie daromi kasmet, ji reikšmingai nemažėja. Man atrodo, turėti dar vieną, o kai kur turbūt tik vieną kanalą, kaip apie tai vaikams pasisakyti, tai yra tiesiog būtina“, – sakė G. Laukaitienė.

„Svarbiausia, aišku, kad tas projektas nepasibaigtų vien dėžutės, ar tai fiziškos ar virtualios, atsiradimu. Kad būtų daugiau ir palaikymo, ir komunikacijos, ir skatinimo naudotis. Tada tikrai turėtų būti sėkminga ir pasiteisins“, – pridūrė ji.

Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimo duomenimis, Lietuvoje patyčias patiria 29 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių, tačiau mokiniai nenoriai praneša apie patyčias dėl baimės būti identifikuoti, tapti skundikais, o daug patyčių atvejų apskritai nėra užregistruojami.

„Paprastas žmogus, galbūt, toks pats, kaip besikreipiantis, galbūt, su panašiomis patirtimis, todėl, atrodo artimesnis ir gali greitai užmegzti su sunkumus patiriančiu asmeniu ryšį, atvirai kalbėtis. Ne profesionalų teikiamos emocinės pagalbos teigiamas poveikis taip pat yra įrodytas ir tyrimais“, – sakė „Jaunimo linijos“ vadovė Greta Laukaitienė

Tokios diskusijos rodo, kad mūsų visuomenėje emocinė pagalba itin stigmatizuojama – ar tai būtų apsilankymas pas terapeutą, ar tiesiog savo jausmų išsakymas aplinkiniams. Tačiau būdų, kaip pradėti kelią į išgijimą yra daugybė. Pasaulyje egzistuoja emocinės paramos linijos, kurios, visų pirma, suteikia pokalbį, kurio trūkumas dažniausiai ir priveda prie kraštutinumų. Įdomu tai, kad didelė dalis tokių linijų yra paremtos savanorystės principu ir čia budi ne tik profesionalūs psichologai ar medikai.

I. Zasimauskaitė sutiko pasidalinti itin asmeniškais išgyvenimais, apie tai, kaip išgyventi depresiją. „Tai būsena, kai tau nieko nebesinori. Atrodo, kad esi pasaulyje vienas kaip pirštas ir niekas to nejaučia. Pavyzdžiui, tau sako – žinai, Afrikoje vaikai badauja, kaip tu gali blogai jaustis? Tačiau tai tavęs net nesukrečia, nes tavo vidinė būsena tau atrodo pati sunkiausia“, – sakė I. Zasimauskaitė.

Dažnai mes savo liūdesį užrakinę duris paliekame tūnoti namuose. Pamirštame, kad net ir uždarytas jis auga toliau. Taip ir Ieva kurį laiką slėpė slegiančias emocijas, kol suprato, kad tas jausmas, kuris drauge su tavimi pasitinka rytus ir palydi vakarus, yra nebepakeliamas. Kad jis nepraeis nei rytoj, nei poryt, nei po savaitės ar kelių. Jis nepraeis net jei su tuo liūdesiu drauge ir pats užsidarysi.

Kas padėjo Ievai?

Ji pradėjo gilintis į tai, kas ji yra ir iš kur kyla liūdesys, keisti savo gyvenimo būdą. „Aš negaliu patikėti, kad kažkada nenorėjau gyventi. Čia gi ne aš. Bet aš tą patirtį labai giliai nešiojuosi ir džiaugiuosi, kad ji buvo mano gyvenime“, – atvirai pasakojo dainininkė.

Depresijos tema glaudžiai susijusi ir su savižudybėmis. G. Laukaitienės teigimu,  pasaulyje vis plačiau kalbama apie Papageno efektą – tinkamą informavimą. Tai reiškia, kad empatiškas aprašymas, kaip žmonės įveikia krizines situacijas, teigiamos asmeninės patirtys, konkretūs patarimai, kaip įveikti sunkumus gali padėti sumažinti savižudybių skaičių.

Ieva rado kelią atgal į laimę. Ji tiki, kad ir kas gyvenime nutiktų, svarbiausia yra nepasiduoti. Žinoti, kad niekada neįvyks tai, ko negalėtume įveikti. „Kad ir koks sunkumas užgriūtų, tu tikrai gali ir tikrai ištversi. Svarbiausia – kalbėtis ir nesvarbu, kokio amžiaus žmogus žengia per sunkumus: ar tau 13, ar 70 metų – jokio skirtumo“, – atviravo I. Zasimauskaitė.

„Sidabrinės linijos“, organizacijos, kuri padeda spręsti vyresnio amžiaus žmonių atskirumo, vienišumo, bendravimo trūkumo problemas, vadovo Mariaus Čiuželio teigimu, vyresnio amžiaus žmonės tampa pikti ir depresyvūs, nes jie pradeda suvokti ir įsisąmoninti, kad gyvenimo saulėlydis jau visai čia pat ir jie greitai mirs. 

„Neretam vyresnio amžiaus žmogui tenka skaudžiai nusivilti, kai suvokia, kad artimųjų ratas taip susitraukė, kad nebeturi nei kam paskambinti, nei su kuo pasikalbėti. Tai gali sukelti rimtų psichologinių traumų. Bendravimas – vienas pamatinių kiekvieno žmogaus poreikių. Vienišam svarbu išsikalbėti, jaustis reikalingu, turėti saugią draugystę. Dėl to ir įkūrėme draugystės pašnekesių liniją vyresnio amžiaus žmonėms: jei neapleidžia vienišumo jausmas, trūksta betarpiškos draugystės – „Sidabrinė linija“ visada išklausys ir padės“, – sakė M. Čiuželis.

Emocinės paramos pagrindas

„Pokalbis iš širdies“ vadinasi emocinės sveikatos žinomumo kampanija, kurią organizuodami norime paskatinti Lietuvos žmones kalbėti – su draugais, pažįstamais, artimaisiais. O jei neturite su kuo pasikalbėti, susisiekite su „Jaunimo linija“, kurioje nuolat budi savanoriai ir yra pasiruošę jus išklausyti ir išgirsti“, – sako „Jaunimo linijos“ vadovė Greta Laukaitienė.

„Kviečiame gyventojus 2 procentus gyventojų pajamų mokesčio skirti mūsų organizacijai. „Jaunimo linijoje“ emocinę paramą teikia 340 savanorių visoje Lietuvoje – didžiąją lėšų dalį skiriame šių savanorių darbo organizavimui, mokymui, kompetencijos kėlimui ir naujų pritraukimui. Su šiųmetine kampanija atsigręžiame į emocinės paramos esmę – atvirus, nuoširdžius pokalbius apie jausmus. Tokie pokalbiai kasdien vyksta „Jaunimo linijoje“, norime, kad jų būtų dar daugiau visuomenėje,“ – teigia G.Laukaitienė.

Lietuvoje jau trečius metus iš eilės mažėja savižudybių skaičius. Pagrindinė prevencija šiai Lietuvoje opiai problemai – kalbėjimasis apie savo emocijas, savo problemas ir apie pačią savižudybę. Išankstiniais Higienos instituto duomenimis, 2018-aisiais metais (neįskaičius gruodžio mėnesio duomenų), savižudybių skaičius Lietuvoje siekė 687. 2017 metais jų buvo 749, 2016 – 823, o 2013 net viršijo tūkstantį.

„Pastebime, kad ir visuomenėje daugiau diskutuojama apie psichinę sveikatą ir jos svarbą bei būdus ją puoselėti. Skatindami nuoširdžius pokalbius, norime ir toliau prisidėti prie to, kad psichinė sveikata nebebūtų suprantama kaip stigma“, – sako Greta Laukaitienė.

Įkvėpimas – pokalbių laiveliai

Kampanijos plakatą sukūrė dailininkas Algis Kriščiūnas. „Gyvenimas kartais užstringa: tada jautiesi tarsi vienišas vaikas, paliktas kitoje upės pusėje. Ir imi laukti laivo, nors mažo laivelio, su laišku, su šiltais žodžiais, kurie tave paguostų ir pasakytų, kad esi reikalingas. Mes visi esame „kitoje upės pusėje“, todėl geriausia ką galime – siųsti vieni kitiems „pokalbių laivelius“. Dabar kaip niekad mums reikia kalbėti ir išklausyti,“ – apie savo pokalbių iš širdies interpretaciją pasakoja menininkas.

„Jaunimo linija“ veikia nuo 1991 m. ir yra viena didžiausių nemokamos emocinės paramos tarnybų Lietuvoje. Susisiekti su „Jaunimo linija“ galima telefonu (8 800 28 888), elektroniniais laiškais ir pokalbiais internetu. 2018 m. dėl emocinės paramos į „Jaunimo liniją“ 42 940 kartus buvo kreiptasi telefonu, įvyko 2 249 pokalbiai internetu ir buvo atsakyti 1 102 laiškai.

Pasak jos, šiandien vis dar gaji nuomonė, kad liūdėti verčiau vienumoje, kai niekas nemato, ir „skalbinių geriau nedžiaustyti viešai“: „Štai tada ir tenka susidurti su jau suaugusiais žmonėmis, kurie pirmą kartą išdrįsta papasakoti, sakykim, apie vaikystėje kęstą tėvų alkoholizmą“.

Kaip užbėgti šiems sudėtingiems išgyvenimams už akių? Kaip išdrįsti prabilti apie sunkumus? Kur ieškoti pagalbos? Daugelis pasakytų, jog pagalbos reiktų kreiptis į artimiausius žmones, tačiau ką daryti, jei kalbėtis nedrąsu, arba, priešingai, norisi, tačiau nėra su kuo?

Situacijoje, kai lieki vienas, gali padėti kitų žmonių, išgyvenusių panašias problemas, patirtis. Kaip rašoma pranešime spaudai, su ja susipažinti kviečia neseniai „Jaunimo linijos“ išleista knyga „Draugo laiškai“, kurioje surinkti jaunų žmonių užduodami jiems rūpimi klausimai ir kvalifikuotų savanorių parengti atidūs atsakymai.

Nuo santykių šeimoje iki egzaminų baimės

„Mane išdavė geriausia draugė“, „Ką daryti, kad dingtų egzaminų baimė?“, „Mokykloje esu klasės pastumdėlis“, „Nerandu gyvenimo prasmės“, „Man dažnai atrodo, kad aš gyvenu per prievartą“, „Ką daryti, kad sutaikyčiau tėvus?“. Tai tik dalis jaunus žmones neraminančių klausimų, kurie knygoje suskirstyti pagal temas – draugystė, meilė, santykiai šeimoje, netektys, krizės, depresija, valgymo sutrikimai, patyčios.

Tačiau, kaip pažymi „Jaunimo linijos“ savanorė, šis leidinys nėra ekspertų sudarytas problemų sprendimo vadovėlis ar viena iš šiandien populiarių savipagalbos knygų.

„Šioje knygoje pateikti atsakymai nėra universalios taisyklės ar tiesos, kuriomis reiktų sekti. Tai yra tokio paties žmogaus kaip ir klausiantysis bandymai suprasti, įsijausti, pasidalinti įžvalgomis. Šie atsakymai gali veikti kaip atrama sunkioje situacijoje, padėti pajausti bendrumą su kitais mums rašančiais ar skambinančiais žmonėmis“, – teigia L. Rasimaitė.

Ir jaunimui, ir jų tėvams

Būtent bendrumą ir žinojimą, jog su savo problemomis nesi vienas, šiandien pajausti kaip niekada sunku. Ingridos Grincevičiūtės, „Jaunimo linijos“ savanorės ir vienos iš knygos sudarytojos teigimu, dėl ypatingai didelio informacijos srauto, nuolatinio skubėjimo ir bandymo atitikti standartus, tampa sudėtinga išgirsti patiems save.

„Neretai jauno žmogaus, kuris dar tik formuojasi kaip asmenybė ir neturi tvirtų vertybinių pamatų, savivertė susvyruoja dėl to, kad jis save lygina su tuo, ką mato „Facebook“ ar „Instagram“. O ten juk niekas nekelia nuotraukų, kuriose liūdi, verkia, pyksta, bijo ar nerimauja. Natūralu, kad jaunam žmogui gali atrodyti, jog kiti gyvena gražiau, turtingiau, smagiau, o aš esu didžiausias nevykėlis“, – sako savanorė.

Pasak jos, knyga gali padėti suvokti, kad su savo problema nesi vienas pasaulyje. Kartu ši knyga skirta tėvams, mokytojams ir visiems, kurie nori suprasti, kuo gyvena, ką jaučia, galvoja ir patiria skirtingi jauni žmonės šiandieninėje Lietuvoje.

Skambučių daugėja

Jau 26 metus veikianti tarnyba gyvuoja tik savanorių dėka, kurie per visus veiklos metus atsiliepė į daugiau nei į 1 mln. skambučių.

Skambučių skaičius ir savanorių gretos kasmet augo ir šiandien "Jaunimo linija" jungia daugiau nei 350 savanorių, kurie atsiliepia į vieną iš trijų skambučių (palyginti 2012 m. galėjo atsiliepti į vieną iš 20). Problemos, dėl kurių skambina žmonės, keitėsi nežymiai, nors nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo užaugo visiškai nauja karta. Kaip ir visais laikais, aktualiausi lieka santykiai, gyvenimo prasmės klausimai, dalis skambinančiųjų mąsto apie savižudybę.

Nesikeitė ir motyvai, kurių vedini, įvairiausių profesijų bei amžiaus žmonės jungiasi prie "Jaunimo linijos" savanorių komandos. Labiausiai savanoriauti emocinės paramos tarnyboje skatina noras prasmingai leisti laiką padedant kitiems žmonėms, įgyti naujų įgūdžių ir susirasti draugų. Šešerius metus "Jaunimo linijoje" savanoriaujanti Donata dar studijuodama psichologiją pajuto norą padėti kitiems žmonėms ir panaudoti žinias praktiškai.

Specialūs kursai

Kaune gyvenanti Donata, kaip ir kiekvienas būsimasis emocinės paramos savanoris, turėjo baigti specialius kursus tam, kad galėtų tinkamai pasiruošti išklausyti sunkumus išgyvenantį žmogų. Kursų metu gali kilti įvairiausių jausmų ir pačiam savanoriui, todėl dažnas jų tai vadina didžiausia gyvenimo patirtimi bei jausmų mokykla.

Emocijos svyravo nuo džiugesio, jaudulio iki nusivylimo savimi, galvojimo – gal tai ne man.

"Parengiamieji kursai buvo vienas didžiausių mano gyvenimo nuotykių, kartu kėlusių begalę skirtingų jausmų. Emocijos svyravo nuo džiugesio, jaudulio iki nusivylimo savimi, galvojimo – gal tai ne man. Šios mintys apnikdavo pačioje pradžioje, nes tikrai nebuvo lengva perprasti jausmų pasaulį, suvokti, kad žmonėms reikia ne patarimų, o nevertinančio buvimo šalia", – teigė Donata.

Savanorystė dažniausiai savanoriaujančiam žmogui suteikia pilnatvės, savirealizacijos, sėkmės pojūtį, jis jaučiasi vertinamas ir reikalingas. Savanorystė taip pat gali tapti ir iššūkiu, skatinančiu tobulėti, augti kaip asmenybei, įgyti naujų įgūdžių.

Palaiko vieni kitus

Donata šiandien ne tik teikia emocinę paramą skambinantiesiems, bet ir yra savanorių mokytoja. Ji kartu su kitais rūpinasi jų kvalifikacija, veda užsiėmimus, sprendžia neeilinius atvejus.

"Man, kaip savanorių mokytojai, ypač gera, kai baigiantis kursams matau, kaip stipriai būsimieji savanoriai paauga. Atpažįstu juose save – tas vidinis pokytis yra magiškas. Jis paliečia ne tik savanorystę, bet ir asmeninį gyvenimą, ugdo toleranciją, empatiją, savęs ir kito supratimą. Man "Jaunimo linija" yra tokia ypatinga organizacija, kurioje yra didžiausia gerų žmonių koncentracija vienoje vietoje", – mokytojavimu džiaugėsi savanorė.

Donata "Jaunimo linijoje" taip pat priklauso užnugario komandai, kuri yra skirta palaikyti savanorius, kai jiems patiems norisi pasidalyti savo jausmais po pokalbio. Anot Donatos, kuri ir pati yra turėjusi nelengvų pokalbių, nieko nėra geriau, kaip po sunkaus budėjimo išgirsti kolegos malonų balsą bei palaikančius žodžius.

Renka naują grupę

Dažnai "Jaunimo linijos" savanoriai išgirsta klausimą, ar nėra sunku po pokalbio negalvoti apie žmonių problemas, ar jos neapkrauna, nenuliūdina. Kaip teigia Donata, būna visko. "Man labiausiai padeda mintis, kad liūdna ir gaila yra tada, kai žinome, jog žmogui sunku, bet nieko nedarome. O "Jaunimo linijoje" mes darome – išklausome, suprantame, palaikome ar tiesiog pabūname kartu, kitame laido gale, kai žmogus neturi su kuo pabūti", – savanorystės patirtimi dalijosi Donata.

Šiuo metu Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje yra renkamos naujos "Jaunimo linijos" savanorių grupės.

Registruotis į informacinį seminarą konkrečiame mieste ir sužinoti daugiau apie "Jaunimo liniją" bei įvairias savanorystės formas galima jaunimolinija.lt arba el. paštu: kaunas@jaunimolinija.lt, klaipeda@jaunimolinija.lt.

Jis kviečia visus prisidėti prie emocinę paramą teikiančios tarnybos „Jaunimo linija“ socialinės iniciatyvos „Jausmai kaip daiktai“, kurios tikslas – paskatinti žmones nekaupti jausmų ir išgyvenimų viduje, o išdrįsti apie juos prabilti atiduodant daiktą „Jaunimo linijai“.

Socialinės iniciatyvos metu sostinės prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ atidarytas inscenizuotas kambarys kaupiamiems jausmams. Netrukus tokie atsiras Kaune ir Klaipėdoje. Žmonės ten kviečiami nešti nereikalingus, nebenaudojamus arba įvairias emocijas keliančius daiktus ir ten juos palikti. Tai gali būti drabužiai, namų apyvokos reikmenys, aksesuarai, žaislai. Šiuo projektu siekiame atkreipti dėmesį į emocinės pagalbos svarbą ir skirti „Jaunimo linijai“ 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

J. Didžiulis pritaria idėjai, kad jausmai yra kaip daiktai – jais apsikrovus ne tik sunku judėti, bet ir mąstyti. „Esame emocijų valdomos būtybės ir kuo daugiau kalbėsim apie savo emocijas, tuo geriau save iššifruosime. Labai svarbu turėti su kuo pasikalbėti, nes emocijas reikia išlaisvinti. Labai svarbu, kad kažkas pasakytų: jo, suprantu, kaip jautiesi“, – sako J. Didžiulis.

Labai svarbu turėti su kuo pasikalbėti, nes emocijas reikia išlaisvinti. Labai svarbu, kad kažkas pasakytų: jo, suprantu, kaip jautiesi.

Prodiuserio nuomone, geras pokalbis gali būti labai naudingas. Kartais tai, kas yra viduje, lengviau išlaisvinti kalbantis su svetimais žmonėmis. Skrendant lėktuvu, važiuojant traukiniu, keliaujant, nes tuo metu jaučiama didesnė laisvė, noras bendrauti atviriau.

„Turiu labai gerų draugų, su kuriais ne tik aš sau leidžiu paatvirauti kritiniais laikotarpiais, bet jie irgi nori su manimi kalbėtis. Kai yra sunku, kai yra problemų darbe, šeimoje, kai įvyksta nelaimė. Geri draugai ir tikra šeima su tavimi yra ne tik džiaugsmo akimirkomis. Jie yra su tavimi nuolat ir visada“, – sako J. Didžiulis.

Sukauptoms emocijoms skirti inscenizuoti kambariai veiks ne tik Vilniuje. Nuo balandžio 6 dienos, ketvirtadienio, pilnų emocijų sukauptus daiktus kviečiama atnešti į prekybos centrą BIG (Klaipėdoje), o nuo balandžio 18 d. – į prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“ (Kaune).

„Jaunimo linija“ veiklą pradėjo 1991 m. ir šiuo metu yra viena didžiausių nemokamos emocinės paramos telefonu, elektroniniais laiškais ir pokalbiais internetu tarnybų Lietuvoje. Dėl emocinės paramos „Jaunimo linijos“ telefonu (8 800 28 888) kas mėnesį kreipiasi iki 6 tūkst. žmonių ir sulaukiama iki 140 laiškų.

Moteris be visų darbų ir pareigų dar skuba savanoriauti į Jaunimo pagalbos liniją. Ji neabejoja, kad padėti kitiems būtina, o tai darydamas padedi ir sau, mat išties laimingas tampi tik dalydamasis.

Išklausydama vaikus ir jaunuolius, kurie jaučiasi nesuprasti, neišgirsti, E. Užaitė sako tik tvirčiau tikinti šio darbo prasmingumu. Ir ragina nebijoti prašyti pagalbos, nes tai jokia gėda ir joks menkumo įrodymas – laiku ištiesti ranką ar ištarti gerą žodį reikia net ryškiausioms žvaigždėms.

„Jaunimo linija“ – 8 800 28 888 (nemokama) ir www.jaunimolinija.lt.

Emocinės paramos tarnyba „Jaunimo linija“, bendradarbiaudama su „Teo“ ir „Omnitel“, pradeda naują projektą – pokalbius internetu (angl. chat).

Pokalbių internetu paslauga pradės veikti nuo gruodžio 2 dienos 18 val. ir bus teikiama trečiadieniais ir penktadieniais nuo 18 iki 22 val. bei šeštadieniais nuo 13 iki 17 val.

Pasak Agnės Mažvilaitės, „Jaunimo linijos“ vadovės, kiekvienais metais pagalbos linija tobulinama, kad būtų galima lengviau gauti emocinę paramą, todėl tebuvo laiko klausimas, kada tokia parama bus teikiama ir pokalbiais internetu.

Naujas būdas – paramos teikimas susirašinėjant „čia ir dabar“ – bus patrauklesnis daliai į mus besikreipiančių jaunų žmonių.

„Naujas būdas – paramos teikimas susirašinėjant „čia ir dabar“ – bus patrauklesnis daliai į mus besikreipiančių jaunų žmonių. Tiek dėl pobūdžio – trumposios žinutės yra įprastesnė jaunimo komunikavimo priemonė. Tiek dėl privatumo – susirašinėti galima būnant tarp kitų žmonių. Tiek dėl laiko sąnaudų – parašyti žinutę užtrunka trumpiau, nei rišliai sudėlioti laišką“, – sako A. Mažvilaitė.

Prisijungti prie pokalbių internetu programos bus galima per oficialų paramos linijos puslapį ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą. Susirašinėjimo langas bus atskiras naršyklės langas, kuris lengvai prisitaikys prie įvairaus dydžio įrenginių – kompiuterių, telefonų, planšečių.

„Kelis mėnesius tobulinome pokalbių internetu paslaugą, siekėme, kad ji būtų kuo kokybiškesnė, suprantamesnė, paprastesnė. Šio projekto būtume neįgyvendinę be ilgamečių partnerių ir rėmėjų „Teo“ ir „Omnitel“, kurių lėšomis įsigijome bei įdiegėme naujausią programinę tiesioginių pokalbių internetu įrangą“, – teigia A. Mažvilaitė.

Bendrovė „Teo“ su „Jaunimo linija“ bendradarbiauja jau daugiau nei 14 metų ir yra reikšmingai prisidėjusi prie įvairių emocinės paramos linijos projektų.

Pokalbiais internetu emocinę paramą teiks savanoriai, kurie, be įprastos pasirengimo savanorystei programos, bus baigę ir specialius mokymus, skirtus turimiems įgūdžiams pritaikyti naujam emocinės paramos būdui.

„Jaunimo linija“ veiklą pradėjo 1991 m. ir šiuo metu yra viena didžiausių nemokamos emocinės paramos telefonu bei elektroniniais laiškais tarnybų Lietuvoje. Dėl emocinės paramos „Jaunimo linijos“ telefonu (8 800 28 888) kas mėnesį kreipiasi iki 6 000 žmonių ir sulaukiama iki 140 laiškų.