Kaip pranešė Arkanzaso valstijos gubernatorė Sarah Huckabee Sanders (Sara Hakabi Sanders), penktadienį per šį miestą, įskaitant sostinę Litl Roką, praūžė keli tornadai, kurių metu žuvo mažiausiai penkių žmonių gyvybes.

Skelbiama, kad dar dešimtys žmonių buvo sužeisti.

Stichija smarkiai apgadino nukentėjusias vietoves: buvo sugriauta keletas namų, išvartyti automobiliai ir medžiai.

S. H. Sanders paskelbė nepaprastąją padėtį ir mobilizavo nacionalinę gvardiją, padėsiančią likviduoti padarinius.

Arkanzaso šiaurės rytuose esančio Vino miesto merė Jennifer Hobbs (Dženifer Hobs) televizijai CNN teigė, kad per audrą miestas buvo padalytas į dvi dalis.

Nacionalinė meteorologijos tarnyba (NWS) taip pat perspėjo apie tornadus keliose kitose valstijose – nuo Ajovos iki Misisipės, kur praėjusią savaitę siautusi stichija nusinešė 25 žmonių gyvybes ir pridarė daug materialinės žalos.

Ilinojaus valstijos Belviderio mieste, esančiame netoli Čikagos, įvyko nelaimė, kai dėl nepalankių oro sąlygų įgriuvo „Apollo“ teatro stogas ir dalis fasado, o tuo metu ant scenos grojo sunkiojo metalo grupė.

Televizijos filmuotoje medžiagoje matyti, kaip gelbėtojai neštuvais išneša sužeistus koncerto lankytojus, o socialinėje žiniasklaidoje paskelbtuose vaizdo įrašuose užfiksuotos nuolaužos ant koncertų salės grindų ir kiauras teatro stogas.

Belviderio ugniagesių vadas Shawnas Schadle'as (Šonas Skadlas) pranešė, kad per nelaimę vienas žmogus žuvo, o 28 buvo sužeisti, iš kurių penki su sunkiais sužalojimais paguldyti į ligoninę.

Kelios JAV žiniasklaidos priemonės, remdamosi vietos valdžios institucijomis, pranešė, kad kaimyninėje Indianos valstijoje Salivano apygardoje per audrą žuvo trys žmonės.

Šeštadienį nepaprastųjų situacijų pareigūnai pranešė, kad naktį tornadai taip pat nusinešė vieną gyvybę Pontotoko apygardoje Misisipėje ir vieną – Madisono apygardoje Alabamoje.

JAV interneto svetainės „US Poweroutage“ duomenimis, šeštadienį mažiausiai 154 000 gyvenamųjų namų liko be elektros energijos.

Šeštadienį stichijai artėjant prie JAV rytinės pakrantės, keliose JAV vidurio Atlanto valstijose buvo paskelbti perspėjimai dėl smarkaus vėjo.

„Didžiausi vėjo gūsiai šiandien gali priartėti prie 100 km per valandą didžiojoje Apalačų, Ohajo slėnio ir Vidurio Atlanto dalyje“, – perspėjo Nacionalinė orų sistema.

JAV dažnai pasitaiko tornadų, ypač šalies centrinėje ir pietinėje dalyse.

2021 metų gruodį Kentukyje nuo tornadų žuvo mažiausiai 80 žmonių.

Jie susiję su 2016-ųjų prezidento rinkimų kampanijos metu vienai pornografijos žvaigždei sumokėtais pinigais už tylėjimą apie jųdviejų romaną.

Istorinis kaltinamasis aktas 76-erių respublikonui, neigiančiam bet kokius nusižengimus prieš rinkimus, nulėmusius jo patekimą į Baltuosius rūmus, neabejotinai turės įtakos dabartinėse rinkimų varžybose, kuriose D. Trumpas tikisi susigrąžinti prezidento postą.

Buvęs lyderis išgyveno du apkaltos procesus ir vertė prokurorus nertis iš kailio kitose bylose – nuo dalyvavimo JAV Kapitolijaus šturme iki iš Baltųjų rūmų dingusių įslaptintų dokumentų. Tačiau galiausiai teisme atsidurs dėl skandalo, susijusio su 44-erių suaugusiųjų filmų aktore Stormy Daniels (Stormi Daniels).

Per kaltinamąjį aktą kaltinamasis supažindinamas su jam pateiktais kaltinimais ir paprastai pateikia savo pareiškimą dėl kaltės pripažinimo. Tuomet teisėjas nusprendžia, ar kaltinamasis turėtų būti paleistas už užstatą, ar suimtas.

Manhatano apygardos prokuroro Alvino Braggo (Alvino Brago) biuras patvirtino, kad ketvirtadienio vakarą susisiekė su D. Trumpo advokatais, kad suderintų kaltinamojo akto perdavimą Niujorke – tuo metu bus atskleisti jam pateikti kaltinimai kriminaliniais nusikaltimais.

Buvusio prezidento apkaltinimas ir areštas yra unikalus atvejis visoje Amerikos istorijoje.

Buvęs JAV lyderis apkaltą pavadino politiniu persekiojimu ir kišimusi į rinkimus, pyko ant prokurorų ir savo oponentų demokratų bei žadėjo, kad tai atsigręš prieš jo įpėdinį, prezidentą Joe Bideną (Džo Baideną).

Pasiuntus į teismą dėl to, kas, kaip pranešė CNN, gali būti 30 kaltinimų, susijusių su sukčiavimu versle, paprastai paimami pirštų atspaudai ir padaroma nuotrauka, galbūt net uždedami antrankiai.

Respublikonų stovykloje D. Trumpo sąjungininkai ir sūnūs pasmerkė tai, kas, anot jų, yra kerštas siekiant sužlugdyti jo 2024-ųjų kampaniją.

Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas, tikėtinas šio verslo magnato varžovas dėl partijos nominacijos, kaltinimus pavadino neamerikietiškais, o Atstovų Rūmų pirmininkas Kevinas McCarthy (Kevinas Makartis) pareiškė, kad jie nepataisomai pakenkė šaliai.

Buvęs D. Trumpo viceprezidentas ir galimas jo varžovas 2024-ųjų rinkimuose Mike'as Pence'as (Maikas Pensas) pavadino tai pasipiktinimą keliančiu įvykiu, kuris tik dar labiau suskaldys Jungtines Valstijas.

Tačiau aukšto rango demokratas Adamas Schiffas (Adamas Šifas), buvęs vyriausiuoju prokuroru pirmosios D. Trumpo apkaltos 2019-aisiais procese, pavadino tai skatinančiu susimąstyti ir precedento neturinčiu įvykiu.

„Buvusio prezidento apkaltinimas ir areštas yra unikalus atvejis visoje Amerikos istorijoje, – pareiškime teigė jis. – Tačiau toks pat yra ir neteisėtas elgesys, dėl kurio Trumpas buvo apkaltintas.“

Tuo metu S. Daniels prisiekusiųjų sprendimą sutiko su jai būdingu žaismingu stiliumi.

„Gaunu tiek daug žinučių, kad nespėju į jas atsakyti... taip pat nenoriu išpilti šampano“, – tviteryje rašė ji, panaudodama grotažymę „TeamStormy“.

„Palaikome žmonių teisę protestuoti, reikšti savo nuomonę ir taikiai demonstruoti, kaip ir bet kur kitur“, – sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos narys Johnas Kirby (Džonas Kerbis), paklaustas apie padėtį Prancūzijoje.

Hagoje įsikūręs teismas nusprendė, kad jo jurisdikcijai nepriklauso banko lėšų klausimas, tačiau nustatė, jog Vašingtonas pažeidė tam tikrų iraniečių ir bendrovių, kurių turtas taip pat buvo įšaldytas, teises.

Ketvirtadienį JAV palankiai įvertino TTT sprendimą, kuriuo buvo atmestas Irano prašymas panaikinti Vašingtono įšaldytų Irano centrinio banko lėšų blokavimą.

„Šiandien priimtas teismo sprendimas atmetė didžiąją dalį Irano ieškinio, įskaitant Irano pretenzijas banko „Bank Markazi“ vardu“, – teigė JAV valstybės departamento teisininkas Richardas Visekas (Ričardas Vaizekas).

„Tai didelė pergalė Jungtinėms Valstijoms ir Irano valstybės finansuojamo terorizmo aukoms“, – pridūrė jis, dalyvavęs nuosprendžio skaityme Hagoje.

JAV Aukščiausiasis Teismas 2016 metais nusprendė, kad Iranas privalo sumokėti šiuos pinigus žmonėms, nukentėjusiems per atakas, dėl kurių kaltinamas Teheranas, arba aukų giminaičiams. Tarp tokių atakų yra sprogdinimas JAV jūrų pėstininkų kareivinėse Beirute 1983 metais.

Iranas sakė, kad JAV šiuo sprendimu pažeidė 1955 metų Draugystės sutartį, kuri buvo pasirašyta prieš Irano 1979 metų islamo revoliuciją, nutraukusią santykius tarp abiejų šalių

Tuo tarpu Iranas ketvirtadienį pareiškė, kad TTT įrodė Teherano pozicijos teisėtumą ir netinkamą JAV elgesį jo turto atžvilgiu.

„Kovo 30 dieną paskelbtas TTT nuosprendis dar kartą įrodo Irano pozicijos „teisėtumą“ ir neteisėtą Jungtinių Valstijų elgesį“, – teigiama Teherano užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Prokuroras kaltinamajam siūlė aštuonerių metų realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismas nusprendė Isaacui Youngui skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant. Jei nuteistasis per šį laiką pažeis lygtinio paleidimo sąlygas, jam belangėje teks praleisti aštuonerius metus.

Kaip teigiama, I. Youngas buvo kaltinamas seksualiai priekabiavęs prie nepilnametės, kuriai buvo mažiau nei 16 metų ir kitais dviem nusikaltimais, kuriuose dominavo nepadorus seksualinio pobūdžio elgesys siekiant priverstinio kontakto.

Remiantis teismo dokumentais, 2016 metų lapkričio 7 dieną, JAV pareigūnai sulaukė dviejų suaugusiųjų skambučio, kad Reksburge esančiuose jų namuose I. Youngas priekabiavo prie nepilnametės – lietė, bandė pabučiuoti ir demonstravo savo lytinius organus. Kaip pasakojo nukentėjusioji, viskas prasidėjo tada, kai I. Youngas paprašė jos nueiti į miegamąjį ir atnešti atsigerti. Tačiau sekė iš paskos.

Panašus incidentas įvyko kitą naktį su dar viena nepilnamete. Kaltu I. Youngas prisipažino ne iš karto – bandė įtikinti teisėsaugą taip elgęsis dėl to, kad nepilnametės esą su juo flirtavo.

Šis pareiškimas pasirodė praėjus kelioms dienoms po jo suėmimo šioje Balkanų šalyje.

„Buvo surengtas susitikimas su Pietų Korėjos diplomatiniais atstovais, po kurio ši šalis pateikė ekstradicijos reikalavimą“, – žurnalistams Podgoricoje sakė teisingumo ministras Marko Kovac (Marko Kovač) ir pridūrė, kad „Do Kwono esktradicijos prašė ir JAV“.

Do Kwonas, kurio pilnas vardas ir pavardė yra Kwon Do-hyung (Kvon Dohjungas), buvo apkaltintas sukčiavimu dėl jo bendrovės „Terraform“ dramatiško žlugimo praėjusiais metais, dėl kurio investuotojai prarado apie 40 mlrd. dolerių (36,81 mlrd. eurų) ir kuris sukrėtė pasaulines kriptovaliutų rinkas.

Praėjusią savaitę jis ir jo kolega buvo sulaikyti Juodkalnijos sostinės oro uoste paaiškėjus, kad keliavo su suklastotais kelionės dokumentais.

Penktadienį Podgoricos teismas pranešė, kad leido suimti Do Kwoną ir jo kolegą ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui, atsižvelgiant į pabėgimo riziką ir įtariant dokumentų klastojimu.

Šiuo metu Juodkalnijoje jam iškeltos dvi bylos – viena dėl įtariamo suklastotų dokumentų laikymo, kita – dėl galimos ekstradicijos.

Po jo suėmimo Pietų Korėja pasižadėjo siekti oficialios ekstradicijos. Be to, Jungtinės Valstijos taip pat Do Kwonui pateikė aštuonis kaltinimus dėl įtariamo sukčiavimo kriptografinio turto vertybiniais popieriais už kelis milijardus dolerių organizavimo, pranešė JAV vertybinių popierių ir biržos komisija.

Teigiama, kad verslininkas pernai gegužę, prieš sužlungant jo bendrovei, pabėgo iš Pietų Korėjos į Singapūrą.

Tačiau praėjusių metų rugsėjį Pietų Korėjos prokurorai paprašė Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos – Interpolo – paskelbti „raudonąjį pranešimą“ apie Do Kwoną, teigdami, kad šis atsisakė bendradarbiauti tiriant įmonės žlugimą.

Pranešimas pasirodė tuo metu, kai Rusijos kariuomenė Sibire dislokavo mobiliąsias raketų paleidimo sistemas, taip parodydama didžiulius savo branduolinius pajėgumus vykstant kovoms Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pareiškė, kad Maskva visiškai sustabdė keitimąsi informacija su Vašingtonu, prieš tai sustabdžiusi savo dalyvavimą paskutiniame likusiame abiejų valstybių susitarime dėl branduolinės ginkluotės.

Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sustabdė savo šalies dalyvavimą Naujojoje START sutartyje, motyvuodamas tokį žingsnį tuo, jog Maskva nebegali sutikti su Jungtinių Valstijų pagal šią sutartį atliekamais jos branduolinių objektų patikrinimais, nes Vašingtonas ir jo sąjungininkės NATO atvirai paskelbė, kad jų tikslas yra Rusijos pralaimėjimas Ukrainoje.

Maskva tuomet pabrėžė visiškai nepasitraukianti iš pakto ir teigė, jog toliau laikysis sutartyje nustatytų branduolinių ginklų limitų.

Rusijos užsienio reikalų ministerija iš pradžių nurodė, kad JAV ir toliau bus informuojamos apie planuojamus bandomuosius balistinių raketų paleidimus, tačiau S. Riabkovo pareiškimas atspindi kurso pasikeitimą.

„Jokių pranešimų nebus“, – sakė jis, paklaustas, ar Maskva nebeskelbs ir pranešimų apie planuojamus raketų bandymus.

„Visi pranešimai, visų rūšių pranešimai, visa veikla pagal sutartį bus sustabdyta ir nebus vykdoma, nepriklausomai nuo to, kokios pozicijos laikysis JAV“, – pridūrė S. Riabkovas.

Per trečiadienį prasidėjusias Rusijos pratybas mobiliosios raketų paleidimo sistemos „Jars“ manevruos trijuose Sibiro regionuose, pranešė Rusijos gynybos ministerija. Ji pridūrė, kad pratybų metu bus taikomos priemonės, skirtos nuslėpti raketų dislokavimą nuo užsienio palydovų ir kitų žvalgybos priemonių.

Ministerija nenurodė pratybų trukmės ir neužsiminė apie planus atlikti bandomuosius raketų paleidimus.

„Jars“ yra tarpžemyninė balistinė raketa su branduoline galvute, jos veikimo nuotolis yra apie 11 000 kilometrų. Ji yra pagrindinis Rusijos strateginių raketinių pajėgų ginklas.

Pasak rusų Gynybos ministerijos, pratybose Sibiro rytuose dalyvauja apie 300 transporto priemonių ir 3 000 karių.

Šios didelės pratybos vyksta praėjus kelioms dienoms po to, kai V. Putinas paskelbė planą Rusijos sąjungininkėje Baltarusijoje dislokuoti taktinius branduolinius ginklus.

„Tai pavojingos kalbos ir jos kelia nerimą“, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė J. Bidenas.

Šeštadienį Kremliaus vadovas paskelbė, kad įsako dislokuoti Rusijos taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje, kurios autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka yra vienas iš artimiausių Rusijos sąjungininkų.

Vašingtonas pasmerkė šį planą, kuris įgyvendinamas po daugiau nei metus trukusių Maskvos bandymų užkariauti provakarietišką Ukrainą – Rusijos ir Baltarusijos kaimynę.

Tačiau JAV pareigūnai teigia nepastebėję jokių požymių, kad Rusija iš tikrųjų gabena branduolinius ginklus.

Tai pavojingos kalbos ir jos kelia nerimą.

„Jie to dar nepadarė“, – sakė J. Bidenas.

Dauguma amerikiečių mano, jog karinio tipo ginklų turėjimas yra „absurdiška“

Jungtinių Valstijų prezidentas antradienį po naujausių šaudynių mokykloje pareiškė, kad dauguma amerikiečių mano, jog turėti karinius šautuvus, kurie reguliariai naudojami tokioms žudynėms, yra „absurdiška“.

„Dauguma amerikiečių mano, kad turėti užtaisomuosius ginklus yra absurdiška, tai beprotiška idėja. Jie tam nepritaria“, – sakė jis žurnalistams Baltuosiuose rūmuose, paklaustas, kaip reaguoti į incidentą Našvilio mieste, kur apsiginklavęs buvęs studentas nušovė tris devynmečius vaikus ir tris darbuotojus, o paskui buvo nukautas policijos.

J. Bidenas išreiškė pasipiktinimą, kad Kongresas nenutrauks pusiau automatinių šautuvų, tokių kaip populiarusis AR-15, teisėto laikymo, ir teigė esąs bejėgis padaryti daugiau.

„Pasinaudojau visomis savo vykdomosios valdžios galiomis, kad pats galėčiau ką nors padaryti dėl ginklų. Kongresas turi imtis veiksmų, – sakė jis. – Aš nieko negaliu padaryti, tik maldauti Kongreso, kad jis veiktų protingai.“

J. Bidenas pažymėjo, kad 1994 metais, jam būnant senatoriumi, tuometinio prezidento Billo Clintono (Bilo Klintono) administracijos laikais buvo priimtas vadinamųjų puolamųjų ginklų draudimas. „Paskutinį kartą, kai uždraudėme puolamuosius ginklus, smurtas sumažėjo“, – teigė jis.

Šiuo draudimu buvo uždrausta civiliams naudoti kai kuriuos pusiau automatinius ginklus, taip pat šovinių dėtuves, kuriose telpa 10 ir daugiau šovinių, leidžiančių šauliui ilgiau šaudyti be pakartotinio užtaisymo. Draudimas nustojo galioti po 10 metų ir nebuvo atnaujintas.

Jungtinėse Valstijose privačioje apyvartoje yra daugiau šaunamųjų ginklų nei žmonių. AR-15, kurie primena JAV karių nešiojamus ginklus, tačiau iš jų negalima šaudyti automatiniu režimu, yra ypač paklausūs tarp ginklų entuziastų.

J. Bideno siekis uždrausti ginklus turi mažai šansų sulaukti pritarimo Kongrese, kur respublikonai tam priešinasi. Šių metų vasario mėnesį televizijos „ABC News“ ir laikraščio „Washington Post“ apklausos duomenimis, 47 proc. amerikiečių pritaria, o 51 proc. nepritaria draudimui – nuo panašios apklausos 2019 metais parama sumažėjo devyniais punktais.

Šaunamųjų ginklų prekybos asociacijos „National Shooting Sports Foundation“ duomenimis, 2022 metų viduryje Jungtinėse Valstijose apyvartoje buvo daugiau kaip 24 mln. AR-15 tipo ginklų.

Remiantis „Washington Post“ ir tyrimų agentūros „Ipsos“ atlikta ginklų turėtojų apklausa, manoma, kad bent vieną AR-15 tipo šautuvą turi kas dvidešimtas suaugęs amerikietis, tai yra maždaug 16 mln. žmonių.

Šią idėją remia Europos Sąjunga.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui yra išdavęs orderį dėl karo nusikaltimų, tačiau jis neturi jurisdikcijos Rusijai, nes ji nėra TBT narė.

JAV valstybės departamento atstovas antradienį pareiškė, kad Vašingtonas remia specialiojo tribunolo, kuris būtų įsteigtas dėl agresijos nusikaltimo, susijusio su 2022-ųjų vasarį Rusijos pradėta invazija į kaimyninę šalį, idėją.

„Numatome, kad toks teismas turėtų didelę tarptautinę paramą, ypač iš mūsų partnerių Europoje, ir geriausiai būtų įsikūręs kitoje Europos šalyje“, – sakė jis.

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pareigas pradėjo eiti žadėdamas ginti demokratiją ir per pirmuosius savo darbo metus surengė pirmą viršūnių susitikimą demokratijos klausimais, siekdamas patvirtinti JAV lyderystę po jo pirmtako Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kadencijos, kai buvo pakenkta demokratijos normoms ir įvykdytas išpuolis prieš Kapitolijų.

Šį kartą, atsižvelgęs į nuogąstavimus, kad pirmajame renginyje pernelyg daug buvo kalbama apie JAV, J. Bidenas pakvietė kartu su juo pirmininkauti visų žemynų atstovus – Zambijos, Kosta Rikos ir Pietų Korėjos prezidentus bei Nyderlandų ministrą pirmininką.

Mes nesiekiame apibrėžti, kurios šalys yra demokratinės, o kurios – ne.

Į tris dienas truksiantį, daugiausia virtualų viršūnių susitikimą jis iš viso pakvietė 121 vadovą – aštuoniais daugiau nei 2021 metais.

Grėsmės demokratijai pakito – „nuo to, kas buvo laikoma svarbia, bet lėtai kylančia grėsme, iki to, kas dabar yra itin svarbu ir neatidėliotina“, sakė Vašingtone įsikūrusio instituto „Center for Strategic and International Studies“ žmogaus teisių iniciatyvos direktorė Marti Flacks (Marti Flaks).

Per susitikimo sesijas pilietinės visuomenės atstovai diskutuos apie įvairius demokratijai kylančius iššūkius, įskaitant stebėjimo technologijas, kurios, JAV nuomone, kelia vis didesnę grėsmę Kinijai darant sparčią pažangą technologijų srityje.

„Kadangi Kongresas nesiima jokių veiksmų šiais klausimais, svarbu, kad administracija dvišaliu pagrindu bendradarbiautų su kitomis šalimis ir bendrovėmis dėl savanoriškų veiksmų, kurių kol kas galima imtis“, – sakė M. Flacks.

Turkija ir Vengrija nekviečiamos

Antradienį susitikimas prasidės virtualiu pokalbiu apie taiką Ukrainoje, jame dalyvaus ukraineičių prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ne tik pranešimas, bet ir aplinka smarkiai skirsis nuo pirmojo viršūnių susitikimo, kai V. Zelenskis, dabar jau karo laikų vadas su karine apranga, buvo švariai nusiskutęs ir vilkėjo oficialų juodą kostiumą.

Nors J. Bidenas laikėsi savo rinkimų kampanijos pažado dėl aukščiausiojo lygio susitikimo demokratijos klausimais, jis nuvylė kai kuriuos žmogaus teisių aktyvistus, nes sušvelnino savo ankstesnius pažadus vengti bendrauti su autokratiniais lyderiais.

Praėjusiais metais J. Bidenas lankėsi Saudo Arabijoje, pripažindamas karalystės vaidmenį naftos rinkose, ir Egipte, kuriame vyko aukščiausiojo lygio susitikimas klimato kaitos klausimais ir kuris yra JAV partneris regioninio saugumo srityje. JAV prezidentas taip pat vis dažniau bendradarbiauja su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) Ukrainos klausimais.

Į susitikimą nekviečiama nė viena iš šių trijų šalių, taip netiesiogiai išreiškiant kritiką ir R. T. Erdoganui. Du dešimtmečius valdantis turkų lyderis gegužės 14 dieną, tikėtina, bus perrinktas, nors yra kaltinamas poslinkiu autoritarizmo link.

Iš Europos Sąjungos valstybių J. Bidenas nepakvietė Vengrijos, kurios ministras pirmininkas Viktoras Orbanas praėjusiais metais laimėjo ketvirtąją kadenciją, tačiau yra kaltinamas nukrypimu nuo liberalių vertybių – spaudos varžymu, pabėgėlių smerkimu – ir palankumu Maskvai.

Tarp JAV partnerių, kurių dalyvavimo susitikime nenorėta, yra Bangladešas, kur šimtai žmonių buvo suimti pagal Skaitmeninio saugumo įstatymą, ir Singapūras. Šio miesto valstybės rinkimai paprastai laikomi laisvais, bet jame ribojama susirinkimų laisvė ir reguliuojama žiniasklaida.

Valstybės departamentas atsisakė aptarinėti įtraukimo kriterijus.

„Tačiau... siekiame, kad aukščiausiojo lygio susitikimas būtų įtraukus ir reprezentatyvus regioniniu ir socioekonominiu požiūriais, – sakė Valstybės departamento atstovas. – Mes nesiekiame apibrėžti, kurios šalys yra demokratinės, o kurios – ne.“

JAV partnerė Indija, vadinama didžiausia pasaulyje demokratija, įtraukta į dalyvių sąrašą, nors prieš kelias dienas iš parlamento buvo pašalintas opozicijos lyderis Rahulas Gandhi (Rahulas Gandhis). Tai naujausias ministro pirmininko Narendros Modi (Narendros Modžio) žingsnis, sukėlęs nerimą teisių grupėms.

Į sąrašą taip pat įtrauktas Indijos kaimynas ir nesutaikomas priešininkas Pakistanas, kur praėjusiais metais Imranas Khanas (Imranas Chanas) buvo nušalintas nuo ministro pirmininko pareigų, o vėliau sulaukė kaltinimų.

Pakviesta daugiau Afrikos šalių

Iš šalių, kurios nebuvo pakviestos 2021 metais, o dabar gavo kvietimus, penkios yra Afrikoje. Tai Tanzanija, kurios prezidentė Samia Suluhu Hassan (Samija Suluhu Hasan) pažadėjo atkurti konkurencingą politiką, Dramblio Kaulo Krantas, kur įtampa atslūgo ramiai praėjus 2021 metų rinkimams, Gambija, Mauritanija ir Mozambikas.

Iš Lotynų Amerikos J. Bidenas pirmą kartą kviečia Hondūrą, kuris sulaukė pagyrų dėl to, kad valdžia pagerino 2021 metų rinkimų eigą, nepaisant tebesitęsiančio smurto ir neseniai nutrauktų ryšių su Taivanu siekiant užmegzti ryšius su Kinija.

Aukščiausiojo lygio susitikimas rengiamas tuo metu, kai JAV daugiausia dėmesio skiria Afrikai, kur didelę įtaką daro Kinija ir Rusija.

Viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris) šią savaitę lankysis Ganoje, Tanzanijoje ir Zambijoje. Pastarosios šalies prezidentą Hakainde Hichilemą (Hakaindę Hičilemą) Vašingtonas laiko demokratijos pavyzdžiu, jis bus vienas iš viršūnių susitikimo šeimininkų.

JAV remiama tyrimų grupė „Freedom House“ savo naujausioje metinėje ataskaitoje nurodė, kad pasaulio demokratijos padėtis apskritai blogėja, tačiau pastebima ir daugiau šviesių taškų.

Grupės koordinatorė šiam viršūnių susitikimui Katie LaRoque (Keiti Larok) teigė, kad nors vienas susitikimas pats savaime nebūtų lemiamas, šis susibūrimas suteikia galimybę.

Demokratinės šalys gali „koordinuoti politikos pokyčius, galinčius suvaldyti siautėjančią autoritarinę agresiją“, sakė ji.