Vašingtono ir Maskvos branduolinių galvučių skaičių ribojanti naujoji Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartis – vienintelė likusi svarbi ginklų kontrolės sutartis tarp JAV ir Rusijos – baigs galioti 2021-aisiais. Būta kalbų apie derybas dėl šios sutarties pratęsimo, tačiau Baltieji rūmai galvoja, kad naujos kartos ginklų kontrolės priemonės turi apimti ir Kiniją.

Kinija turi branduolinių ginklų, balistinių raketų pajėgumų ir žinių biologiniams bei cheminiams ginklams pasigaminti, be to, šiuo metu modernizuoja savo branduolinį arsenalą. Pekinas yra pasirašęs įvairių tarptautinių susitarimų dėl ginkluotės, bet nė vienu iš jų nėra ribojami branduoliniai ginklai.

Naujoji START sutartis numato, kad JAV ir Rusija gali turėti ne daugiau kaip po 1 550 dislokuotų strateginių branduolinių kovinių galvučių ir ne daugiau kaip po 700 dislokuotų tarpžemyninių balistinių raketų ir strateginių bombonešių.

JAV Ginklų kontrolės asociacijos direktorius Darylas Kimballas (Darilas Kimbolas) agitavo penkeriems metams pratęsti naująją START sutartį ir sakė, kad nėra galimybių iki sutarties galiojimo pabaigos 2021-aisiais pasiekti naują susitarimą įtraukiant Kiniją.

„Būtų aplaidumas atsisakyti naujosios START viliantis susiderėti dėl platesnio, ambicingesnio branduolinių ginklų kontrolės susitarimo su Rusija ir Kinija, pasiekti jo ratifikavimą ir įsigaliojimą“, – sakė D. Kimballas, kuris kaltina JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administraciją daugiau kaip metus dvejojus ir tik tada pradėjus derybas.

Prieš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą, kuris praėjusį mėnesį įvyko Japonijoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė planuojantis spausti D. Trumpą pratęsti naująją START. Pasak V. Putino, jo šalis pasirengusi sutikti su pratęsimu, bet nematė jokios amerikiečių iniciatyvos, nors sutartis turi baigtis 2021-aisiais.

Vis tik Rusija tuo pačiu metu reiškė susidomėjimą daugiašaliais ginklų kontrolės susitarimais, sakė vienas administracijos pareigūnų, kuris su anonimiškumo sąlyga sutiko prieš trečiadienio derybas Ženevoje pakalbėti šiuo klausimu.

Administracijos aukšto rango pareigūnai sakė, kad bet kokį nuodugnų dialogą sudėtingais ginklų kontrolės klausimais sunkina virtinė Maskvos veiksmų: kišimasis į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, buvusio rusų šnipo ir jo dukters apnuodijimas Didžiojoje Britanijoje, JAV ambasados Rusijoje darbuotojų skaičiaus apribojimas, Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivų užgrobimas.

Amerikiečių delegacijai vadovaus JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Johnas Sullivanas (Džonas Salivanas), joje bus pareigūnų iš Valstybės departamento, Nacionalinio saugumo tarybos, Gynybos departamento, Štabų vadų komiteto ir Nacionalinės saugumo agentūros. Aštuoni ar devyni JAV komandos nariai susitiks su panašaus dydžio rusų delegacija, kuriai vadovaus Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

Naujausios derybos rengiamos keli mėnesiai po to, kai D. Trumpo administracija nutraukė kitą branduolinių ginklų sutartį su Rusija. Vašingtonas apkaltino Maskvą draudžiamų raketų dislokavimu pažeidus 1987 metų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartį. Maskva neigė, kad pažeidė sutartį ir apkaltino Jungtines Valstijas priešinantis jos pastangoms išspręsti ginčą.

JAV Kongreso demokratai ir kai kurie ginklų kontrolės propaguotojai kritikavo D. Trumpo sprendimą ir sakė, kad juo buvo atvertas kelias ginklavimosi varžyboms, bet D. Trumpas teigė, kad JAV negali būti vienintelė šalis pasaulyje, vienašališkai varžoma šios sutarties.

Kinijos kariuomenė nuo 9-ojo dešimtmečio pabaigos reikšmingai išaugo, o JAV pagal sutartį negalėjo dislokuoti ginklų kaip atsvaros kai kuriems Kinijoje kuriamiems ginklams.

„Mes – kalbu apie kelias mūsų finansines ir žiniasklaidos organizacijas, valstybines institucijas ir svarbią infrastruktūrą – esame puolami jau kelerius metus“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Tas kibernetines atakas „rengia įvairios Vakarų šalys, įskaitant JAV“, pridūrė jis.

D. Peskovas sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „kelis kartus siūlė Vašingtonui ir savo kolegai amerikiečiui bendradarbiauti kibernetinio saugumo srityje. Tuos pasiūlymus mūsų kolegos amerikiečiai atmetė“.

Anksčiau amerikiečių laikraštis „The New York Times“, remdamasi neįvardytais dabartiniais ir buvusiais JAV administracijos pareigūnais, pranešė, kad vis aktyviau mėgina brautis į Rusijos elektros energijos tinklo kompiuterines sistemas.

Sekmadienį amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) socialiniame tinkle „Twitter“ didžiosiomis raidėmis parašė, jog tokie teiginiai yra „melagingi“. Jis vėl pavadino žiniasklaidą „korumpuota“ ir pakartojo, jog žurnalistai yra „žmonių priešai“.

„The New York Times“ savo straipsnyje taip pat papasakojo apie tai, jog pareigūnai „abejojo, ar ponui Trumpui teikti išsamią informaciją apie operacijas prieš Rusiją, nes nuogąstavo dėl jo reakcijos – ir dėl galimybės, jog jis tai galėtų atšaukti arba aptarti su užsienio pareigūnais“.

Laikraštis taip pat pacitavo kelis Nacionalinės saugumo tarybos (NSA) pareigūnus, kurie neišreiškė jokio nuogąstavimų dėl to, jog leidinys praneš apie šias skaitmenines operacijas. Todėl dienraštis padarė išvadą, jog kai kurios kibernetinės operacijos buvo sąmoningai surengtos taip, kad Rusija jas pastebėtų.

Tokie D. Trumpo komentarai pasirodė po to, kai savaitgalį laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad jis atsisakė pateikti JAV vyriausybės aukšto rango pareigūnams savo pokalbių su Rusijos prezidentu V. Putinu detales.

Kiek anksčiau laikraštis „The New York Times“ paskelbė pranešimą, kad Federalinis tyrimų biuras (FTB) buvo pradėjęs kotržvalgybinį tyrimą, skirtą išsiaiškinti, ar prezidentas nedirbo Rusijos naudai bei kenkdamas JAV interesams.

Atliekant tyrimą, žvalgybos pareigūnai turėjo įvertinti, ar D. Trumpas kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui; taip pat buvo siekiama nustatyti, ar prezidentas Rusijos naudai veikė sąmoningai, ar galbūt buvo paveiktas Maskvos, jam to nesuvokiant.

Vėliau šis tyrimas buvo įtrauktas į specialiojo prokuroro Roberto Muellerio (Roberto Miulerio) tyrimą dėl Rusijos kišimosi į JAV 2016 metų rinkimus ir galimo slapto susimokymo su D. Trumpo kampanija.

Pasak laikraščio, FTB agentams ir kai kuriems aukščiausio lygio pareigūnams įtarimų dėl D. Trumpo ryšių su Rusija kilo 2016 metais prezidento rinkimų kampanijos metu, tačiau tuo metu tyrimas nebuvo pradėtas, nes nežinota, kaip atlikti tokį opų ir svarbų tyrimą, teigė šaltiniai.

Tačiau D. Trumpui 2017 metų gegužę atleidus FTB direktorių Jamesą Comey (Džeimsą Komį), kuris atsisakė nutraukti tyrimą dėl Rusijos, žvalgybos tarnybos pradėjo tyrimą, buvo rašoma straipsnyje.

Taip įvyktų, jei abiejų šalių vadovai lapkričio 11-ąją dalyvautų iškilmėse, skirtose 100-osioms Pirmojo pasaulinio karo pabaigos metinėms paminėti, penktadienį pranešė naujienų agentūra RIA, kuria remiasi agentūra „Reuters“.

Rusija yra atvira dialogui ir būtų pasiruošusi tartis dėl datos ir vietos, jei vyriausybė Vašingtone būtų suinteresuota susitikimu, RIA citavo Užsienio reikalų ministeriją. Dar ketvirtadienį Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad šiuo metu abiejų prezidentų susitikimas neplanuojamas.

D. Trumpas jau rugpjūtį priėmė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kvietimą dalyvauti iškilmėse Paryžiuje. Pastarąjį kartą V. Putinas ir D. Trumpas buvo susitikę liepą Helsinkyje.

„Kalbant apie Rusijos ir Amerikos santykius, mūsų pozicija visiškai aiški. Rimtai žiūrime į (JAV prezidento Donaldo) Trumpo (Donaldo Trampo) pareiškimus apie norą užmegzti normalų dialogą tarp mūsų šalių, esame pasirengę nueiti savo kelio atkarpą, kad dvišaliai santykiai būtų išvesti iš aklavietės“, – sakė S. Lavrovas interviu Vokietijos naujienų agentūrai DPA. 

„Visgi apie realų partnerių suinteresuotumą konstruktyviu bendradarbiavimu galima spręsti tik iš praktinių žingsnių. O štai jų kaip tik ir nėra“, – kalbėjo ministras.

„Situacija toliau nuosekliai blogėja būtent dėl Vašingtono veiksmų“, – pažymėjo S. Lavrovas. 

„Jei Amerikos prezidentas siunčia kokius nors pozityvius impulsus, jie visiškai niveliuojami ribas peržengiančios rusofobijos Amerikos isteblišmente, kuris žiūri į mūsų šalį kaip į grėsmę JAV geopolitiniam dominavimui, pasisako už „sisteminį Rusijos sulaikymą“ taikant vienašališkas sankcijas ir kitus spaudimo instrumentus“, – kalbėjo Rusijos diplomatijos vadovas.    

„Tuo metu sąveika svarbiais tarptautiniais klausimais buksuoja. Tai neigiamai veikia padėtį pasaulyje, kur susikaupė per daug klausimų, kurių tiesiog neįmanoma išspręsti be dviejų šalių bendradarbiavimo“, – pridūrė S. Lavrovas.

Jis taip pat sakė, kad Maskva mano, jog Vašingtonui reikia greičiau atsikratyti iliuzijų, kad Rusiją galima užsmaugti ekonominiais suvaržymais.

„Kuo greičiau Vašingtonas atsikratys iliuzijų, kad galima priversti mus pakeisti principinę poziciją užsmaugus ekonominiais suvaržymais ar karinio potencialo demonstravimu, tuo visiems bus geriau“, – pabrėžė S. Lavrovas. 

„Mes savo ruožtu ir toliau elgsimės pragmatiškai, reaguodami į visus nedraugiškus žingsnius. Tuo pat metu esame tikri, kad ir Rusijai, ir JAV būtų naudingas santykių normalizavimas vadovaujantis suvereniteto, pagarbos abiejų pusių interesams bei nesikišimo į viena kitos vidaus reikalus principais“, – sakė ministras.

„Kas dėl mūsų susitikimo su prezidentu Trumpu, vertinu jį teigiamai ir manau, kad jis buvo naudingas“, – pareiškė V. Putinas per spaudos konferenciją Juodosios jūros Sočio kurorte.

Rusijos prezidento teigimu, „niekas ir nesitikėjo, kad per dviejų valandų pokalbį bus galima išspręsti visus klausimus, kurie iki šiol laikyti ginčytinais“.

V. Putinas sakė, kad jis ginčytinais klausimais išsakė savo poziciją, o D. Trumpas – savo.

„Tačiau apsikeitimas nuomonėmis, tiesioginis pokalbis visada yra labai naudingas“, – tvirtino Rusijos lyderis.

Tas dokumentas buvo Rusijos prezidento derybų su D. Trumpu temų santrauka su antrašte „Dialogas ginkluotės kontrolės klausimais“. Pranešama, kad jis buvo vėliau perduotas JAV prezidentui.

„Asmuo, perdavęs „Politico“ šį dokumentą, pasakė, kad gavo jį iš oficialaus Rusijos atstovo, pranešusio, kad jis buvo pateiktas D. Trumpui Helsinkyje“, – sakoma straipsnyje.

Pasak „Politico“, tame Rusijos dokumente siūloma penkeriems metams pratęsti vadinamąjį susitarimą dėl strateginės ginkluotės ribojimo. Jo galiojimas baigiasi 2021 metais. Dokumente kalbama apie „virtinę sferų, kuriose abi šalys gali drauge dirbti, kad sumažintų branduolinio pavojaus lygį“.

Jame pažymima, kad „Maskva patvirtina savo įsipareigojimus pagal susitarimą dėl vidutinio nuotolio raketų“. Dokumente svarstomos galimybės sudaryti naują susitarimą, kuriame būtų numatyta sąlyga nedislokuoti ginklų kosmose.

Rusijos pasiūlymuose taip pat atsižvelgiama į augančią įtampą Rytų Europoje ir siūloma „imtis priemonių, leisiančių išvengti incidentų vykdant Europoje karinę veiklą, ir didinti pasitikėjimo ir skaidrumo karinėje sferoje lygį“, citavo dokumentą „Politico“.

Rusija, be kita ko, paragino „inicijuoti ekspertų konsultacijas, kad būtų nustatytos destabilizuojančios ginklų rūšys, kurias reikėtų įtraukti į ginklų kontrolės mechanizmą“.

„Buvęs valstybės sekretorius, parengęs garsiąją taktiką izoliuoti Sovietų Sąjungą užmezgant diplomatinius santykius su Kinija, (JAV) prezidento valdžios perdavimo metu (2017 metais) kelis kartus susitiko su Trumpu ir siūlė jam beveik visiškai priešingą idėją“, – sakoma pranešime.

„The Daily Beast“ pažymi, kad H. Kissingerio pasiūlyta strategija apėmė glaudesnius santykius su Rusija ir kitomis regiono šalimis, siekiant stabdyti „augančią Kinijos jėgą ir įtaką“.

Pranešama, kad tai portalui patvirtino penki šaltiniai, informuoti minimu klausimu.

Be to, portalo duomenimis, buvęs valstybės sekretorius šią strategiją aptarinėjo su prezidento patarėju ir žentu Jaredu Kushneriu (Džaredu Kušneriu).

„Pasiūlymą palaikė kai kurie administracijos nariai, įskaitant Trumpo aukšto rango patarėjus, ir Valstybės departamento, Pentagono bei Nacionalinio saugumo tarybos atstovai ... Tačiau idėją komplikavo prezidento santykiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kurie tapo nemažo galvos skausmo (JAV) vidaus politikoje priežastimi“, – sakoma pranešime.

Jame pažymima, kad Baltieji rūmai ir Nacionalinio saugumo taryba šios informacijos nekomentavo.

Liepos 16 dieną Helsinkyje įvyko pirmasis visapusiškas D. Trumpo ir V. Putino viršūnių susitikimas, po kurio D. Trumpas Jungtinėse Valstijose sulaukė kritikos dėl pernelyg švelnios pozicijos Rusijos kišimosi į JAV rinkimus klausimu. Prezidentą kritikavo ir JAV demokratai, ir respublikonai.

Specialusis prokuroras Robertas Muelleris (Robertas Miuleris) tiria Rusijos kišimąsi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus. Be kita ko, jis aiškinasi, ar kas nors iš D. Trumpo kampanijos narių buvo susimokęs su Maskva, kuri visus kaltinimus kategoriškai neigia.

Respublikonų prezidentas pareiškė, kad jo susitikimas su V. Putinu, kurį jis pasitiko Vašingtoną šokiravusiu šiltu apkabinimu, ilgainiui gali pasirodyti buvęs „dar sėkmingesnis“ nei praėjusią savaitę vykęs susitikimas su tradicinėmis NATO sąjungininkėmis.

Jis pridūrė, kad jo rusų kolega sutiko padėti JAV derybose su Šiaurės Korėja.

„Nors NATO susitikimas Briuselyje buvo pripažintas triumfas – valstybės narės pažadėjo greičiau skirti milijardus dolerių – susitikimas su Rusija ilgainiui gali pasirodyti buvęs dar sėkmingesnis“, - parašė D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ prieš savo kabineto rytinį posėdį.

Tačiau daugelis mano, kad įtemptas NATO viršūnių susitikimas tik dar labiau padidino transatlantinių santykių įtampą.

„Šis susitikimas atneš daug teigiamų dalykų“, - tęsė D. Trumpas ir pridūrė, kad Maskva „sutiko padėti Šiaurėss Korėjos klausimu“.

„Mano pasirodymas spaudos konferencijoje Helsinkyje patiko daugeliui aukščiausiuose žvalgybos sluoksniuose“, - nurodė jis.

Pasak D. Trumpo, jie su V. Putinu „labai gerai susitvarkė su daugybe labai įkyrėjusių (savo) nekentėjų, kurie tikėjosi išvysti jų bokso dvikovą“.

„Rezultatai bus puikūs!“, - pareiškė jis.

Helsinkyje vykusioje bendroje spaudos konferencijoje D. Trumpas pasirodė labiau pasitikintis Rusijos lyderio žodžiu, o ne JAV žvalgybos teiginiais dėl Maskvos kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, siekiant pakenkti demokratų kandidatei Hillary Clinton (Hilari Klinton). Dėl to D Trumpas sulaukė daug kritikos namuose.

Vos sugrįžęs jis suskubo atsitraukti nuo savo viešų komentarų po susitikimo ir padarė retą klaidos pripažinimo pareiškimą.

Pirmadienį per spaudos konferenciją D. Trumpas pasakė neturįs priežasčių manyti, kad Rusija kišosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus. Antradienį jis tvirtino, jog paprasčiausiai nevykusiai išsireiškė.

„Svarbiame savo pastabų sakinyje vietoje žodžio „neturėtų“ ištariau „turėtų“. Sakinys turėjo būti (toks): „Nematau jokių priežasčių, kad tai neturėtų būti Rusija“, – sakė jis.

D. Trumpo komentarai apie Šiaurės Korėją nuskambėjo praėjus dienai po to, kai jis paskelbė, kad jo susitarime su Kim Jong Unu (Kim Čen Unu) dėl Korėjos pusiasalio denuklearizacijos „nustatyto termino“ nėra, nors anksčiau JAV vadovas tikino, kad šis procesas prasidės labai greitai.

Per Singapūre birželio 12 dieną vykusį D. Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimą Šiaurės Korėjos lyderis pažadėjo siekti pusiasalio denuklearizacijos.

Tačiau susitarime šio proceso būdai ir terminai nebuvo numatyti. Dėl šių detalių turėjo susitarti diplomatai.

Pradėjus daugiau nei mėnesiui po šio istorinio susitikimo žinių apie tolesnę pažangą nėra, o Šiaurės Korėja skundžiasi, kad amerikiečiai jai kelia vienašališkus reikalavimus.

Tikrinimo režimas buvo atkurtas Helsinkio ir Turku jūrų uostuose, taip pat Helsinkio ir Turku oro uostuose. Ši tvarka galioja nuo penktadienio vidurdienio vietos (ir Lietuvos) laiku iki antradienio vidurdienio.

V. Putinas ir D. Tumpas susitiks Suomijos sostinėje pirmadienį, liepos 16 dieną.

Pasak Suomijos sienos apsaugos tarnybos, nesitikima, kad šie tikrinimai lems dideles eiles pasienio patikros postuose.