Šiuo vizitu Vašingtonas siekia nuraminti prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir kitus pareigūnus, kad Kongresas galiausiai patvirtins naują pagalbą su Rusijos invazija kovojančiai šaliai, nors 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) vertės paketas tebėra įstrigęs JAV Atstovų Rūmuose.

Netikėtas amerikiečių delegacijos vizitas vyksta antrųjų plataus masto karo pradžios metinių išvakarėse. V. Zelenskis yra sakęs, kad JAV ir kitų Vakarų šalių pagalbos vėlavimas sudaro sąlygas Rusijai daryti pažangą mūšio lauke, nes Ukrainos pajėgoms labai trūksta šaudmenų ir ginkluotės.

V. Zelenskis išvakarėse paskelbtame interviu paragino JAV Kongresą patvirtinti papildomą pagalbą Kyjivui, pareiškęs, kad jei tai nebus padaryta, tai kainuos ukrainiečių gyvybes.

Praėjusią savaitę abiejų partijų amerikiečių įstatymų leidėjai išvyko į Europą patikinti, kad Jungtinės Valstijos neapleis Ukrainos ir kitų Europos sąjungininkių. Tačiau toli gražu neaišku, koks bus tolesnis kelias.

Praėjusią savaitę Senatas priėmė 95 mlrd. dolerių (87,7 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui paketą, tačiau Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas (Maikas Džonsonas) dar nepateikė plano dėl jo priėmimo žemuosiuose Kongreso rūmuose.

Esame pačiame sūkuryje, kritiniame posūkyje visuose Vakaruose. Ir jeigu mes paliksime Ukrainą, pasekmės Amerikai bus sunkios.

Duodamas interviu prieš kelionę demokratas Ch. Schumeris naujienų agentūrai „The Associated Press“ nurodė, kad jis planuoja pasakyti Ukrainos pareigūnams, jog „mes ketiname laimėti šią kovą, o Amerika jų neapleidžia“.

„Jaučiu, kad turiu ten būti, nes tai labai svarbu, – sakė senatorius. – Esame pačiame sūkuryje, kritiniame posūkyje visuose Vakaruose. Ir jeigu mes paliksime Ukrainą, pasekmės Amerikai bus sunkios.“

Praėjusią savaitę Senatas priėmė pagalbos paketą, nors žlugo platesnė sistema, pagal kurią pagalba būtų buvusi derinama su Amerikos sienų politikos pakeitimais. Senatas tuomet perėjo tik prie užsienio pagalbos dalies ir priėmė ją 70 balsų prieš 29. Be kita ko, ją palaikė 22 respublikonai.

Tačiau pagalbai Ukrainai besipriešinantys respublikonai yra balsinga grupė Atstovų Rūmuose, kurių kontrolę nedidele persvara turi jų partija. Be to, buvęs prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), laikomas favoritu tapti respublikonų kandidatu prezidento rinkimuose, turi nemažą įtaką. D. Trumpas nepritarė pagalbos paketui ir ragino respublikonus balsuoti prieš jį.

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir toliau siekia patikinti V. Zelenskį, kad jis sulauks pagalbos. Tačiau jis išreiškė susirūpinimą dėl to, ar Atstovų Rūmai sugebės priimti pagalbą prieš Rusijai užimant daugiau Ukrainos teritorijos.

„Mintis, kad dabar, kai jiems baigiasi amunicija, mes pasitrauksime, man atrodo absurdiška“, – sakė J. Bidenas žurnalistams po pokalbio su V. Zelenskiu praėjusį savaitgalį.

Ch. Schumeris sakė, kad jam labai neramu dėl to, kas gali nutikti, jei Kongresas nesiims veiksmų.

„Jiems skauda, – kalbėjo jis apie Ukrainą. – Ir manau, kad būdami ten, mes suteikiame jiems jėgų ir vilties, kad Amerika vis dar kovoja už juos.“

V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“ pareiškė esąs dėkingas „kiekvienam JAV senatoriui, kuris parėmė tolesnę pagalbą Ukrainai, kovojančiai už laisvę, demokratiją ir vertybes, kurios mums visiems brangios“.

Atstovų Rūmų respublikonai, susivieniję su buvusiu prezidentu ir 2024 metų rinkimų galimu kandidatu Donaldu Trumpu, pažadėjo atmesti parengtą įstatymo projektą, į kurį taip pat įtraukta karinė pagalba JAV sąjungininkams Taivanui ir Izraeliui.

Demokratų vadovaujamuose aukštuosiuose Kongreso rūmuose įstatymo projektas priimtas 70 balsais prieš 29.

95,3 mlrd. dolerių pagalbos pakete Ukrainai numatyta skirti 60 mlrd. dolerių daugiausia karinės paramos šaudmenims, ginklams ir pan., 14 mlrd. dolerių – Izraeliui, taip pat skiriama milijardinė pagalba Taivanui bei kitiems partneriams Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Į įstatymo projektą, dėl kurio Senatas balsavo ankstyvą antradienio rytą ir kuriam pritarė abi partijos, neįtraukti JAV imigracijos politikos pakeitimai.

Net jei Senatas patvirtins atsarginį įstatymo projektą, kuriame numatyta apie 60 mlrd. JAV dolerių (55,7 mlrd. eurų) Ukrainai, jo laukia sunkus kelias priėmimo link, nes tolesnei paramai Kyjivui nepritaria Atstovų Rūmams vadovaujantys respublikonai.

Šis pirminis balsavimas, kuriuo buvo nuspręsta bent jau apsvarstyti įstatymo projektą, parodė netikėtą pokytį tarp Senato respublikonų. Iki šiol jie atsisakydavo atnaujinti finansavimą Ukrainos kovai su Rusijos invazija, jei demokratai taip pat nesutiks griežtai apriboti rekordinį nelegalių migrantų srautą per JAV ir Meksikos sieną.

Kaip praneša „Ukrinform“, V. Zelenskis apie tai parašė „Facebook“ paskyroje.

„Draugiškas, atviras susitikimas JAV Senate, kuris yra svarbus Ukrainos rėmimo kovoje už nepriklausomybę, laisvę ir demokratiją patvirtinimas“, – pažymėjo V. Zelenskis.

Pasak prezidento, jis senatoriams papasakojo apie dabartinę Ukrainos saugumo ir ekonominę situaciją, gyvybiškai būtinos Amerikos paramos svarbą, taip pat atsakė į klausimus.

„Dėkoju Demokratų partijos lyderiui Senate Chuckui Schumeriui ir Respublikonų partijos lyderiui Senate Mitchui McConnellui už dvipartinės paramos mūsų valstybei ir žmonėms konsolidaciją“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Kaip rašoma prezidento tinklalapyje, V. Zelenskis informavo senatorius apie karines užduotis vidutinės trukmės laikotarpiui.

Jis pabrėžė, kad Ukraina ir kitąmet spaus agresorių, todėl JAV parama yra labai svarbi. Ypač buvo pabrėžtas didelio nuotolio ginkluotės poreikis.

Taip pat buvo kalbama apie Ukrainos oro gynybos stiprinimo svarbą siekiant sumažinti Rusijos galimybes ore, apsaugoti civilius, kritinę ir grūdų infrastruktūrą.

Kaip pažymėjo V. Zelenskis, Ukrainos miestų gynyba yra nepaprastai svarbi žmonių grįžimui, ekonomikos augimui ir ekonominės nepriklausomybės užtikrinimui. Valstybės vadovas pažymėjo, kad net karo sąlygomis šiemet Ukrainos ekonomika išaugo 5 proc.

Atsakydamas į senatorių klausimus, prezidentas papasakojo apie Ukrainos sukurto alternatyvaus grūdų koridoriaus apsaugą nuo Rusijos bandymų sutrikdyti civilinę laivybą ir transportavimo apimčių didėjimą.

V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina įvykdė visus savo įsipareigojimus Tarptautiniam valiutos fondui ir Europos Komisijai.

Ukrainos prezidentas pareiškė, kad tęs ryžtingą kovą su korupcija ir sieks stiprinti antikorupcinę infrastruktūrą.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, V. Zelenskis pirmadienį pradėjo darbo vizitą Jungtinėse Valstijose. Prieš tai jis lankėsi Argentinoje.

Trečiadienio balsavimas tapo ženkliu JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) pralaimėjimu. Kiek anksčiau jis įspėjo JAV Kongresą, kad šis finansinis paketas yra itin svarbus, nes Rusijos prezidento Vladimiro Putino pergalė Ukrainoje jį padrąsintų ir jis galbūt siektų pulti net NATO šalis.

Į paketą įtraukta apie 60 mlrd. dolerių (55,5 mlrd. eurų), skirtų padėti Ukrainai. Taip pat numatyta apie 10 mlrd. dolerių (9,29 mlrd. eurų) parama Izraeliui konflikte su palestiniečių kovotojų grupuote „Hamas“ ir tam tikra pagalba Taivanui.

JAV Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris (Čakas Šumeris) pažadėjo vėliau surengti balsavimą dėl respublikonų reikalaujamų sienos apsaugos priemonių, siekiant surinkti 60 balsų, reikalingų pirmajai procedūrinei kliūčiai įveikti.

Tačiau respublikonai balsavo prieš pagalbą Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui, argumentuodami, kad JAV vyriausybė nesiima veiksmų dėl kasdien iš Meksikos atvykstančių beveik 10 tūkst. migrantų.

„Visi labai aiškiai pasakė, kad esame tvirtai nusiteikę. Dabar atėjo metas“, – prieš balsavimą verslo naujienų kanalui „Fox Business“ sakė senatorius Jamesas Lankfordas (Džeimsas Lankfordas). Jis yra pagrindinis respublikonų derybininkas imigracijos ir sienų klausimais.

„Mes visiškai nebekontroliuojame pietinės sienos ir atėjo laikas tai išspręsti“, – pridūrė jis.

JAV Kongrese nuomonės dėl paramos Ukrainai skiriasi kaip niekada anksčiau. Kai kurie senatoriai teigia, kad Kyjivas per greitai išnaudojo JAV iki šiol suteiktą karinę pagalbą.

Senato respublikonai savo paramą papildomam Ukrainos finansavimui sieja su sąlyga, kad J. Bideno demokratai pritars prieglobsčio sistemos reformoms ir sugriežtintai sienų apsaugai. Kiek anksčiau šiais metais demokratai jau atmetė šias priemones.

Pirmadienį Baltųjų rūmų biudžeto vadovė perspėjo Kongresą, kad iki metų pabaigos nesusitarus dėl naujų lėšų Ukrainai, Kyjivo pajėgos būtų pakirstos mūšio lauke.

Stulbina tai, kad mes apskritai pasiekėme tokį lygį, kai respublikonai Kongrese yra pasirengę suteikti Putinui didžiausią dovaną, kokios tik jis gali tikėtis.

„Tai negali laukti“

„Tai negali laukti. Atvirai kalbant, manau, jog stulbina tai, kad mes apskritai pasiekėme tokį lygį, kai respublikonai Kongrese yra pasirengę suteikti Putinui didžiausią dovaną, kokios tik jis gali tikėtis“, – teigė J. Bidenas.

Tai demokratų lyderis sakė po susitikimo vaizdo ryšiu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovais. Viena iš pagrindinių šio susitikimo temų buvo siekis padidinti Vakarų paramą Kyjivui.

V. Zelenskis perspėjo G-7 lyderius, kad Rusija tik ir laukia, kol Vakarų parama Ukrainai žlugs, ir kad Maskva to tikisi kitais metais. Jis pridūrė, kad Rusija didina spaudimą karo fronto linijoje.

Tačiau antradienį tapo aišku, kad pagalbos paketas tikriausiai nebus priimtas. Tąkart per slaptą senatorių susitikimą dėl Ukrainos keli pasipiktinę respublikonai išėjo iš posėdžio, teigdami, kad nebuvo kalbama apie JAV sienų apsaugą.

V. Zelenskis turėjo dalyvauti tame posėdyje nuotoliniu būdu, tačiau paskutinę minutę atšaukė savo dalyvavimą.

Naujasis respublikonų kontroliuojamų Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas (Maikas Džonsonas) aiškiai pareiškė, kad nesutiks siųsti daugiau finansinės pagalbos, jei nebus realių pokyčių pasienio politikoje.

Jis pabrėžė, kad bet kokia pagalba Izraeliui turi būti kompensuojama išlaidų mažinimu. Tokiam M. Johnsono pasiūlymui nepritaria demokratai, Baltieji rūmai ir dauguma Senato respublikonų.

Centristų demokratų senatorius Joe Manchinas (Džo Mančinas), kuris dažnai kelia problemų Baltiesiems rūmams, išreiškė paramą bendram finansiniam paketui, tačiau tik todėl, kad Ch. Schumeris pažadėjo, jog sienos apsaugos pataisos bus įgyvendintos vėliau.

„Didingiausioje šalyje Žemėje neturime rinktis, ar saugoti savo tėvynę, ar ginti savo sąjungininkus“, – teigė jis.

Trečiadienį JAV Valstybės departamentas atskirai paskelbė apie laikiną priemonę skirti Ukrainai 175 mln. dolerių (162,58 mln. eurų) paramą, įskaitant mobiliąsias artilerijos sistemas HIMARS, sviedinius, raketas ir šaudmenis.

Šio komiteto antradienį paskelbtoje naujausioje ataskaitoje išsamiai aprašoma, kaip minėtosios agentūros nesugebėjo atpažinti ir įspėti apie galimą smurtą, kai kuriems tuometinio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) šalininkams žinutėse ir internetiniuose forumuose atvirai planavus pastato apsiaustį.

Joje nurodoma, kad tarp daugybės žvalgybinių duomenų, į kuriuos nebuvo atsižvelgta, buvo ir 2020-ųjų gruodį FTB gauta informacija, kad į Vašingtoną sukliudyti Joe Bideno (Džo Baideno) pergalės rinkimuose patvirtinimui ketina atvykti ir kraštutinių dešiniųjų ekstremistų grupuotės „Proud Boys“ nariai, o jų planas yra tiesiogine to žodžio prasme žudyti žmones.

Komitetas teigė, kad agentūros taip pat žinojo apie daugybę socialiniuose tinkluose paskelbtų smurtą pranašavusių pranešimų, kai kuriuose jų raginant D. Trumpo šalininkus ateiti ginkluotiems ir šturmuoti Kapitolijų, žudyti įstatymų leidėjus arba sudeginti šią vietą iki pamatų.

Demokratas Mičigano senatorius Gary Petersas (Garis Pitersas), Vidaus reikalų komisijos pirmininkas, teigė, kad tai buvo „daugiausia vaizduotės nesugebėjimas įžvelgti grėsmės, kad į Kapitolijų gali būti įsilaužta, kaip tikėtinos“. Toks pareiškimas primena ir komisijos, tyrusios 2001-ųjų rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių aplinkybes, išvadas dėl žvalgybos nesėkmių numatyti pavojų.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad žvalgybos bendruomenė nėra tinkamai pasirengusi daugiausia dėmesio skirti vidaus, o ne tarptautinio terorizmo grėsmėms. Tuo metu vyriausybės žvalgybos vadovai nesugebėjo paskelbti pavojaus „iš dalies dėl to, kad negalėjo suvokti, jog JAV Kapitolijaus pastatą užplūs riaušininkai“.

Vis dėlto G. Petersas teigė, kad priežastys, dėl kurių buvo neatsižvelgta į, jo žodžiais, didelį žvalgybinės informacijos kiekį, nėra lengvai paaiškinamos.

Nors žvalgybos nesėkmės, susijusios su Sausio 6-ąja, buvo nagrinėjamos keliose kitose ataskaitose, įskaitant abipartinę 2021-ųjų Senato ataskaitą, praėjusiais metais paskelbtas Atstovų Rūmų specialiojo šiam incidentui tirti suburto komiteto išvadas ir keletą atskirų vidaus vertinimų, kuriuos atliko Kapitolijaus policija ir kitos vyriausybinės agentūros, naujausiasis tyrimas yra pirmoji Kongreso ataskaita, kurioje dėmesys išimtinai skiriamas tik FTB ir Krašto saugumo departamento žvalgybos ir analizės biuro veiksmams.

„Šiandien Senatui abiejų partijų [balsais] priėmus Pagarbos santuokai įstatymą, JAV visiškai priartėjo prie to, kad dar kartą patvirtintų pagrindinę tiesą: meilė yra meilė ir amerikiečiai turi turėti teisę tuoktis su žmogumi, kurį myli“, – sakė prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pareiškime, paskelbtame po balsavimo.

Už įstatymo projektą balsavo 61 senatorius, prieš jį – 36.

Po Senato balsavimo įstatymo projektas grąžinamas Atstovų Rūmams. Jų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) sakė, kad kitą savaitę įstatymo projektas bus patvirtintas ir perduotas J. Bidenui pasirašyti.

Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeras (Čakas Šumeras) pasveikino „svarbų žingsnį į priekį siekiant didesnio teisingumo LGBTQ amerikiečiams“.

Dvylika respublikonų prisijungė prie demokratų, kad būtų priimtas teisės aktas klausimu, ištisus dešimtmečius skaldžiusiu JAV visuomenę.

Šalyje tos pačios lyties asmenų sąjungas Aukščiausiasis Teismas užtikrina nuo 2015 metų. Tačiau po to, kai birželio mėnesį Teismas istoriniu žingsniu panaikino ilgai galiojusį sprendimą, kuriuo buvo ginama teisė į abortą, daugelis progresyviųjų nuogąstavo, kad gali kilti grėsmė ir tos pačios lyties asmenų santuokoms.

Demokratai skubėdami stengėsi, kad įstatymo projektas būtų priimtas, kol jie vis dar kontroliuoja Kongresą.

Per šį mėnesį įvykusius kadencijos vidurio rinkimus jie išlaikė Senato, tačiau prarado Atstovų Rūmų kontrolę, nors respublikonams pavyko užsitikrinti daug mažesnę persvarą, nei jie tikėjosi. Taigi, kai sausio mėnesį pradės dirbti naujos sudėties Kongresas, tikimasi politinės aklavietės.

Antradienį priimtame įstatymo projekte nereikalaujama, kad valstijos įteisintų tos pačios lyties asmenų santuokas.

Tačiau juo panaikinami ankstesni teisės aktai, kuriuose santuoka apibrėžiama kaip vyro ir moters sąjunga, ir reikalaujama, kad valstijos pripažintų tos pačios lyties asmenų santuokas, sudarytas kitose valstijose.

Taigi, jei Aukščiausiasis Teismas panaikintų 2015 metų sprendimą, kuriuo įteisintos tos pačios lyties asmenų santuokos, jas draudžianti valstija vis tiek turės pripažinti kitose valstijose sudarytas sąjungas. Įstatymo projektas taip pat taikomas skirtingų rasių asmenų santuokoms.

Panašų įstatymo projektą birželį jau priėmė Atstovų Rūmai. Už jį balsavo visi Rūmų demokratai ir 47 respublikonai.

Naujas balsavimas Atstovų Rūmuose buvo reikalingas tam, kad būtų suderinti abu įstatymų projektai, tačiau tai laikoma formalumu.

Įtakingai Amerikos pilietinių laisvių sąjunga (ACLU) pasveikino šį „istorinį žingsnį į priekį“, tačiau pasmerkė tai, kad keliose valstijose vis dažniau priimami įstatymai, kuriais pažeidžiamos translyčių teisės.

Apklausos rodo, kad didžioji dauguma amerikiečių pritaria tos pačios lyties asmenų santuokoms, tačiau šis klausimas vis dar kelia ginčų. 36 respublikonai antradienį balsavo „prieš“, o religinė dešinė ir toliau dažniausiai nepritaria tokioms sąjungoms.

Rezoliucija priimta praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai agentai D. Trumpo rezidencijoje „Mar-a-Lago“, kur jis gyvena nuo 2020-ųjų, kai paliko prezidento postą, rado tūkstančius puslapių dokumentų, įskaitant dešimtis dokumentų su žymomis „Slapta“ ir „Visiškai slapta“.

D. Trumpas, nuo pat savo prezidentavimo pradžios kaltinęs FTB šališkumu jo atžvilgiu, piktinosi „neteisėta“ krata. Surengti beprecedentį reidą leido Floridos teisėjas, kurį įtikino FTB argumentai dėl galimų įstatymų pažeidimų D. Trumpo namuose, susijusių su netinkamu Baltųjų rūmų dokumentų tvarkymu.

„Ne kartą aiškiai pasakiau, kad smurtas prieš teisėsaugos institucijas niekada, jokiais atvejais, nėra priimtinas, nesvarbu, kokia ideologija jis motyvuojamas“, – sakė įtakingo Teismų komiteto pirmininkas senatorius demokratas Dickas Durbinas (Dikas Derbinas).

„Tačiau tikrovė yra tokia: per pastarąjį mėnesį po teisėjo sankcionuotos kratos D. Trumpo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ FTB sulaukė daugybės prieš jo darbuotojus ir patalpas nukreiptų grasinimų, kuriuos skatino buvęs prezidentas ir jo sąjungininkai“, – sakė jis.

Praėjusį mėnesį FTB ir Krašto saugumo departamentas informavo, kad po rugpjūčio 8-ąją eksprezidento namuose surengtos kratos padaugėjo grasinimų ir smurto veiksmų prieš federalinės teisėsaugos pareigūnus.

D. Durbinas sakė negalįs pasidalyti konkrečiais duomenimis, kuriuos praėjusią savaitę senatoriams už uždarų durų pateikė agentūros, tačiau kolegoms Senato salėje sakė, kad padidėjimo mastas „šokiruoja“.

Senato priimtoje rezoliucijoje smerkiami grasinimai ir atkreipiamas dėmesys į Kongreso narių respublikonų pareiškimus, kuriuose raginama sumažinti FTB finansavimą, o krata D. Trumpo namuose prilyginama „nacių gestapo veiksmams“.

Rezoliucijoje taip pat raginama atkreipti dėmesį į „nuolatines žodines atakas“, rengiamas buvusio prezidento, kuris FTB pareigūnus, be kitų užgauliojimų, yra pavadinęs „pagiežingais monstrais“.

Dokumente aprašomi kai kurie bandymai bauginti federalinius agentus, įskaitant grasinimą padėti „nešvarią bombą“ prie FTB būstinės ir raginimai pradėti „pilietinį karą“ bei „ginkluotą sukilimą“.

Jame primenamas plačiai nuskambėjęs incidentas, kai rugpjūčio 11 dieną vyras, ginkluotas pusiau automatiniu šautuvu AR-15 ir pneumatiniu vinių kalimo pistoletu, bandė įsiveržti į FTB padalinį Sinsinatyje Ohajuje.

Rezoliucijoje taip pat nurodoma, kad po penkių dienų vienam asmeniui buvo pareikšti kaltinimai dėl „grasinimo nužudyti visus FTB darbuotojus, pradedant direktoriumi, agentais ir baigiant priežiūros personalu“, o rugpjūčio 25-ąją kitas asmuo, peršokęs tvorą, paleido kelis akmenis į FTB Čikagos padalinio pastatą.

Rezoliucija buvo priimta vieningu sutarimu – tai reiškia, kad tam neprieštaravo nė vienas narys.

D. Trumpo biuras kol kas neatsakė į prašymą pateikti komentarą.

Praėjus trims savaitėms po to, kai prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) paprašė mažesnio, 33 mlrd. dolerių (31,2 mlrd. eurų) vertės pagalbos paketo, Senatas 86 balsais prieš 11 galutinai patvirtino šį paketą.

Neabejojama, kad J. Bidenas greitai pasirašys abejų Kongreso rūmų patvirtintą pagalbos paketą.

JAV Atstovų Rūmai praėjusią savaitę 368 balsais prieš 57 pritarė gynybos, humanitarinės ir ekonominės pagalbos paketui.

„Pagalba jau pakeliui, tikrai didelė pagalba. Tai pagalba, kuri gali užtikrinti, kad ukrainiečiai nugalės“, – sakė Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeras (Čakas Šumeras).