„Suprantama, nekalbame apie agresiją ir tai nėra tiesioginė karinė grėsmė. Tačiau akivaizdu, kad karinė grėsmė šaliai auga“, – sakė A. Ravkovas Barysavo mieste, komentuodamas JAV tankų dislokavimą Lietuvoje.

Pasak ministro, per pastaruosius trejus metus neplaninių patikrinimų Baltarusijos ginkluotosiose pajėgose skaičius išaugo du kartus. 

„Per pastaruosius trejus metus daugiau nei 20 proc. padidinome operatyvinių ir karinio parengimo pratybų intensyvumą ir padvigubinome neplaninių patikrinimų, kai pajėgos siunčiamos prie sienos, skaičių“, – sakė A. Ravkovas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „BelTa“.

Rugsėjo pabaigoje Lietuvos gynybos ministerija pranešė, kad artimiausiu metu į šalį pusmečiui atvyks apie 500 JAV sausumos pajėgų karių, 30 tankų „Abrams“, 25 pėstininkų kovos mašinos „Bradley“ ir 70 ratinių transporto priemonių.

Spalio 21-ąją į Lietuvą atvyko Jungtinių Valstijų bataliono sunkiosios technikos pirmoji partija. Traukiniais į Pabradės poligoną atvežti aštuoni tankai „Abrams“ ir 21 pėstininkų kovos mašina „Bradley“, BNS sakė kariuomenės atstovas majoras Gintautas Ciunis.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis praėjusį mėnesį sakė, kad Vakarai nekelia grėsmės Baltarusijai ir kad Lietuva yra suinteresuota Minsko nepriklausomybės nuo Rusijos išsaugojimu.

Pasak jo, NATO pajėgų, kaip ir JAV rotacijos Baltijos jūros regione yra įprasta praktika, ypač po 2014 metų.

„Pirma, jis turi kelti savo vertę Maskvos akyse, antras dalykas – tai yra būdas rodyti tam tikrą jėgą ar ryžtą, kalbant su dalimi Baltarusijos visuomenės. Trečia, tai yra žeminama retorika, rodanti, kad Lietuva yra traktuojama ne visai geranoriškai, kaip nelygiavertė kaimynė. Suprantama, kad tai gali kai ką nuvilti, bet, žiūrint jau į kelerių metų perspektyvą, į visą mūsų kaimynystės istoriją, deja, tai ne pirmas ir ne paskutinis kartas“, – Baltarusijos prezidento replikas komentuodamas Eltai kalbėjo politologas.

V. Jurkonis taip pat akcentavo, kad tokie A. Lukašenkos pasisakymai yra viešieji ryšiai, kuriuos, pasak politologo, Baltarusijos prezidentas atlieka kryptingai ir nuosekliai. Šių pasisakymų politologas ragina labai rimtai netraktuoti.

„Tai yra viešieji ryšiai iš Lukašenkos pusės, bandant parodyti, kad Baltarusija atlieka konkrečią saugumo funkciją, kad atidirba už tas subsidijas, kad yra svarbus Rusijos karinis sąjungininkas“, – teigė V. Jurkonis.

Politologas taip pat tikina, kad JAV tankų dislokavimas Lietuvoje neturėtų paveikti Lietuvos ir Baltarusijos dvišalių santykių, kurie, svarstė V. Jurkonis, prekybos lygmeniu yra neblogi.

Tai yra viešieji ryšiai iš Lukašenkos pusės, bandant parodyti, kad Baltarusija atlieka konkrečią saugumo funkciją, kad atidirba už tas subsidijas, kad yra svarbus Rusijos karinis sąjungininkas.

„Lietuvoje yra klaidingai akcentuojama, kad mūsų dvišaliai santykiai yra labai blogoje situacijoje. Yra dalykų, dėl kurių mes negalime iš principo sutarti, kurie vėlgi iš dalies yra susiję su (esama. – ELTA) Minsko ir Kremliaus partneryste dėl statomos elektrinės Astrave. Tačiau prekyba yra neblogo lygmenio, turistų srautai auga ir yra daug geografinių, istorinių, kultūrinių pavyzdžių, kuriuose net be didesnio valdžių indėlio bendravimas vyksta neblogai“, – patikino ekspertas.

ELTA primena, kad spalio mėnesį į Lietuvą atvyko maždaug pusės tūkstančio JAV kariškių batalionas su sunkiąja technika – tankais „Abrams“ ir pėstininkų kovos mašinomis „Bradley“. Reaguodamas į tai, A. Lukašenka pareiškė, kad dar niekada nematė karių iš už vandenyno taip arti Baltarusijos sienų. „Tai precedentas“, – sakė A. Lukašenka.

Akcentuodamas prie sienų, jo manymu, padidėjusią įtampą, A. Lukašenka visgi teigė, kad kelios dešimtys JAV tankų ir šarvuočių Baltarusijai jokios grėsmės nekelia.

„Tai tiesiog juokinga prieš baltarusių armiją“, – sakė A. Lukašenka.

Jis pabrėžė, kad Baltarusija privalės atsakyti į tokią, pasak jo, jėgos demonstraciją. Vis dėlto A. Lukašenka pažymėjo, kad Baltarusija dėl šios priežasties nesiims karinės agresijos, nes yra taiki šalis.

Baltarusijos prezidentas įpareigojo šalies Saugumo tarybos valstybės sekretorių ir gynybos ministrą parengti ir artimiausiu metu jam pateikti planą, kokių priemonių bus imtasi, kad būtų adekvačiai reaguota į šį karinės technikos dislokavimą.

Tai antradienį žurnalistams pareiškė Saugumo tarybos valstybės sekretorius Stanislavas Zasis, praneša Baltarusijos naujienų agentūra BELTA.

Pasak pareigūno, į Lietuvą jau atvyksta Amerikos šarvuočių ir tankų divizijos daliniai. Jų dislokavimo vieta pasirinktas Pabradės poligonas, esantis tik už 15 kilometrų nuo Baltarusijos sienos.

S. Zasis pabrėžė, kad, esant tokiai situacijai, negalima būti tik stebėtojais. „Bet kurioje šalyje rengiamos atsakomosios priemonės (į tokius kaimyninių šalių veiksmus – BELTA past.). Ir valstybės vadovas iškėlė užduotį pateikti pasiūlymų, kaip reaguoti į šį faktą. Tokie pasiūlymai bus parengti ir pateikti prezidentūrai kitos savaitės pradžioje“, - pareiškė Saugumo tarybos valstybės sekretorius.

S. Zasis ypač pabrėžė, kad šių veiksmų imamasi didėjant įtampai regione ir visame pasaulyje, o tai atsiliepia ir saugumo būklei. „Mums šito nereikia. O ar Lietuvai reikia tokios papildomos įtampos tarp mūsų draugiškų tautų, tegul jie patys priima sprendimą“, - pridūrė pareigūnas.

Kaip ELTA jau pranešė, Lietuvą pirmadienį pasiekė JAV rotacinių pajėgų technika. „Abrams“ tankai ir pėstininkų kovos mašinų „Bradley“ į Pabradę atgabenti traukiniais. JAV karinis vienetas į Lietuvą ketina atgabenti apie 30 tankų „Abrams“ bei daugiau nei 20 pėstininkų kovos mašinų „Bradley“. Kol kas šalį pasiekė tik dalis tankų, likę Lietuvą turėtų pasiekti artimiausiu metu.

„Technika jau yra Gaižiūnų stotyje. Kiek vėliau prasidės nukrovimo darbai“, – BNS penktadienio rytą sakė Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono atstovė Loreta Kavaliauskienė.

Tai ne pirmas kartas, kai amerikiečiai pratyboms atsiveža tankų, bet šįkart jų bus daugiau nei bet kada anksčiau nuo rotacinių pajėgų dislokavimo pradžios 2014 metais.

Į Jonavos rajone esančią stotį taip pat atgabentos penkios pėstininkų kovos mašinos „Bradley“, visureigių ir sunkvežimių. Šia technika naudosis JAV karių kuopa, kurią sudarys apie 120 karių.

Tankus amerikiečiai taip pat atsiveža į Latviją ir Estiją.

JAV sausumos pajėgų kariai į Baltijos šalis atsiųsti 2014 metų pavasarį reaguojant į Rusijos įvykdytą Ukrainos Krymo regiono aneksiją, nuo to laiko jie nuolat rotuojasi.

Pastaraisiais mėnesiais dėl JAV įsipareigojimų abejonių pasėjo naujasis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas). Nerimą sukėlė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui palankūs pareiškimai ir pastabos, kad NATO yra atgyvenusi.

Likus kelioms dienoms iki D.Trumpo inauguracijos Baltijos šalys su JAV pasirašė sutartis, apibrėžiančias amerikiečių karių statusą. Lietuvos prezidentė ragina Seimą sutartį ratifikuoti per neeilinę sesiją kitą savaitę.

Šiemet kiekvienoje iš Baltijos šalių ir Lenkijoje taip pat bus dislokuota po tarptautinį NATO batalioną. Lietuvos batalionui vadovausiantys vokiečiai šį mėnesį taip pat turėtų atsivežti tankų. Iš viso ateityje batalione Lietuvoje turėtų tarnauti per tūkstantį karių.

Lietuvos kariuomenė tankų neturi, bet pernai pasirašė sutartį dėl 88 vokiškų kovos mašinų „Boxer“ pirkimo. Pirmieji šarvuočiai Lietuvą turėtų pasiekti metų pabaigoje.

Lietuvos pareigūnai sako, kad jiems didžiausią nerimą kelia Rusijos Karaliaučiaus srities militarizavimas ir rusų rengiamos karinės pratybos.

Maskva tikina neturinti jokių teritorinių ambicijų ir sako, kad NATO pajėgumų stiprinimas Rytų Europoje kelia grėsmę Rusijos saugumui.

Pranešime sakoma, kad ši amerikiečių tankų brigados perkėlimo į Europą operacija yra didžiausia nuo Šaltojo karo pabaigos. Penktadienį Vokietiją pasiekusioje siuntoje yra 87 tankai ir 144 pėstininkų kovos mašinos „Bradley“ bei savaeigės haubicos.

Veš geležinkeliais

Artimiausiomis dienomis atgabenta karinė technika bus geležinkeliais vežama į dislokavimo vietas Lenkijoje ir Baltijos šalyse.

Kaip nurodo Vokietijos transliuotojas „Deutsche Welle“, bundesveras šiai logistikos operacijai panaudos daugiau kaip 900 geležinkelio vagonų ir platformų. Bendras amerikiečių dalinio krovinius pervežančių sąstatų ilgis bus apie 14 kilometrų.

Į Vokietiją taip pat atvyks 3,5 tūkst. amerikiečių 4-osios pėstininkų divizijos karių iš Fort Karsono bazės Kolorade.

Karinės technikos ir karių atvykimas žymi naujo etapo pradžią įgyvendinant operaciją „Atlantic Resolve“ (Atlantinis ryžtas), rašo BBC. Pagal šį planą numatoma nuolat Europoje laikyti JAV šarvuotosios brigados dydžio pajėgas ir rotuoti jas kas devynis mėnesius.

Naujai atsiųstos pajėgos pirmiausiai susirinks Lenkijoje ir vėliau bus paskirstytos septyniose šalyse nuo Estijos iki Bulgarijos, o jų štabas įsikurs Vokietijoje.

Be to, JAV, Britanija, Vokietija ir Kanada šiemet į Estija, Latvija, Lietuvą ir Lenkiją taip pat pasiųs keturis batalionus, iš viso apie 4 000 karių – po vieną į kiekvieną šalį.

Rotuojamų NATO pajėgų dislokavimas Rytų Europoje yra dalis Aljanso planų sustiprinti savo rytinio sparno gynybą ir atgrasyti potencialią Rusijos agresiją. Bloko narių nuogąstavimai dėl Maskvos veiksmų padidėjo, kai Rusija 2014 metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.

Rusija savo ruožtu ne kartą protestavo prieš NATO pajėgų buvimą Rytų Europoje.

Iš pradžių buvo planuojama, kad amerikiečiai kariai į Europą atvyks sausio pabaigoje, tačiau JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) paspartino procesą, kad jo įpėdinis Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), perimsiantis valdžią sausio 20-ąją, negalėtų jo sustabdyti.

Maskva papildomų priemonių nesiims

JAV tankų brigados dislokavimas Europoje sutrikdys pajėgų pusiausvyrą, bet dėl šio Vašingtono žingsnio Maskvai nebūtina imtis kokių nors papildomų priemonių, šeštadienį pareiškė Rusijos Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Andrejus Krasovas.

„Savaime suprantama, kad JAV tankų atvykimas į Europą sukelia dam tikrą pajėgų Europoje disbalansą. Į tai reikia atsižvelgti, bet nemanau, kad reikia imtis kokių nors priemonių“, – A.Krasovas sakė naujienų agentūrai „Interfax“.

„Tai kadenciją baigiančios JAV administracijos ir prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) „naujametinė dovanėlė“. Ta pati administracija nesiruošė įgyvendinti (dvišalių santykių) perkrovimo, tik įprato žvanginti ginklais“, – pridūrė įstatymų leidėjas.

Pasak jo, Maskvai dabar geriausia tęsti dabartinę politiką: stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas, gerinti jų kovinę parengtį ir vystyti gynybos pramonės komplekso įmones.

Didžiosios Britanijos nacionalinis transliuotojas BBC penktadienį pranešė, kad Vokietijos Brėmerhafeno uostą pradėtas šimtų tankų, savaeigių pabūklų ir kitų karinių mašinų, atplukdytų iš Jungtinių Valstijų, iškrovimas.

Pranešime sakoma, kad ši amerikiečių tankų brigados perkėlimo į Europą operacija yra didžiausia nuo Šaltojo karo pabaigos. Artimiausiomis dienomis atgabenta karinė technika bus geležinkeliais vežama į dislokavimo vietas Lenkijoje ir Baltijos šalyse.

Į Vokietiją taip pat atvyks 3,5 tūkst. amerikiečių 4-osios pėstininkų divizijos karių iš Fort Karsono bazės Kolorade.

Karinės technikos ir karių atvykimas žymi naujo etapo pradžią įgyvendinant operaciją „Atlantic Resolve“ (Atlantinis ryžtas), rašo BBC. Pagal šį planą numatoma nuolat Europoje laikyti JAV šarvuotosios brigados dydžio pajėgas ir rotuoti jas kas devynis mėnesius.

Naujai atsiųstos pajėgos pirmiausiai susirinks Lenkijoje ir vėliau bus paskirstytos septyniose šalyse nuo Estijos iki Bulgarijos, o jų štabas įsikurs Vokietijoje.

Be to, JAV, Britanija, Vokietija ir Kanada šiemet į Estija, Latvija, Lietuvą ir Lenkiją taip pat pasiųs keturis batalionus, iš viso apie 4 000 karių – po vieną į kiekvieną šalį.

Rotuojamų NATO pajėgų dislokavimas Rytų Europoje yra dalis Aljanso planų sustiprinti savo rytinio sparno gynybą ir atgrasyti potencialią Rusijos agresiją. Bloko narių nuogąstavimai dėl Maskvos veiksmų padidėjo, kai Rusija 2014 metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.

Rusija savo ruožtu ne kartą protestavo prieš NATO pajėgų buvimą Rytų Europoje.

Iš pradžių buvo planuojama, kad amerikiečiai kariai į Europą atvyks sausio pabaigoje, tačiau prezidentas B.Obama paspartino procesą, kad jo įpėdinis Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), perimsiantis valdžią sausio 20-ąją, negalėtų jo sustabdyti.