Tokį sprendimą VRK priėmė Panevėžio apygardos teismui trečiadienį patikslinus nuosprendžio dėl piktnaudžiavimo tarnyba nuteistai D. Štraupaitei rezoliucinę dalį, kad ji negali būti skiriama mere. Už tokį sprendimą balsavo aštuoni komisijos nariai, keturi buvo prieš.

„Laisvės ir teisingumo“ partijos atstovė D. Štraupaitė sekmadienį vykusiuose mero rinkimuose Visagine išėjo į antrą turą. Kandidatė surinko 23,77 proc. rinkėjų balsų ir liko antra po „valstiečio“ Erlando Galaguzo, šis gavo 31,35 proc. rinkėjų balsų. Trečią vietą šiuose rinkimuose užėmė Liberalų sąjūdžio atstovas Jevgenijus Šuklinas su 22,15 proc. balsų.

Šiandien jūs neturite teisės kaip teisininkai ir moralinės teisės prieš žmones, prieš gyventojus taip pasielgti, turite duoti teisę pasirinkti gyventojui.

Po VRK sprendimo jis įgijo teisę dalyvauti antrajame mero rinkimų ture.

Panevėžio apygardos teismas trečiadienį paskelbė, kad patikslinta nuosprendžio dalis dėl draudimo D. Štraupaitei būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Tuo argumentavo D. Štraupaitės advokatas Justas Vilys, sakydamas, kad pagal galiojantį nuosprendį politikei nėra apribota galimybė kandidatuoti į renkamas pareigas.

„Panevėžio apygardos teismo kovo 8 dienos nutartis dar negalioja, ji yra apskųsta, ir šiandien turime galiojantį nuosprendį, kuriame baudžiamojo poveikio priemonė pritaikyta – trejiems metams būti paskirtai į pareigas, apie teisę būti išrinktai niekur neminima“, – sakė advokatas.

D. Štraupaitė savo ruožtu teigė, kad yra skirtumas tarp galimybės būti paskirtai ir renkamai į pareigas, o šiuo atveju nutartyje draudžiama eiti pareigas, į kurias būtų skiriama.

„Čia yra vieno teisėjo išaiškinimas, kad jis padarė rašybos klaidą, kuri keičia nuosprendį, kur tai girdėta?“ – sakė kandidatė.

„Šiandien jūs neturite teisės kaip teisininkai ir moralinės teisės prieš žmones, prieš gyventojus taip pasielgti, turite duoti teisę pasirinkti gyventojui. Gal aš būsiu neišrinkta į tas pareigas, nes visokios informacijos labai daug, bet jūs tokios teisės neturite“, – kalbėjo D. Štraupaitė.

Tokios pozicijos laikėsi ir VRK narė Olga Kilkinova. Ji taip pat sakė, kad D. Štraupaitei atimta teisė būti paskirtai į renkamas pareigas, bet teisė būti išrinktai, ką reglamentuoja Rinkimų kodeksas, neatimta.

„Mes sprendžiame klausimą dėl kandidato registravimo panaikinimo. Mandato klausimo dabar nesprendžiame. (...) Negali būti pamintos rinkėjų ir kandidatės teisės“, – tvirtino VRK narė.

Anot jos, Rinkimų kodekse palikta spraga, ką daryti tais atvejais, kai dėl kandidatų įsigalioja apkaltinamasis nuosprendis su draudimu jiems eiti viešąsias pareigas.

„Kadangi yra spraga, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškiai pasisakė, kad bet kokia spraga turi būti palankiai taikoma tai pusei, kuri galbūt yra nukentėjusioji.

Teisė būti išrinktai jai nėra atimta“, – sakė O. Kilkinova.

Tuo metu VRK narė Gitana Matiekuvienė ragino pagalvoti, kas bus, jeigu D. Štraupaitė bus išrinkta mere, o jai teismas uždraudė šias pareigas eiti trejus metus.

„Žiūrint iš rinkimų organizatoriaus pozicijos, sukuriame tokią situaciją, kad toliau leidžiame dalyvauti asmeniui rinkimuose nežinodami, ar tikrai bus galima realizuoti rinkėjų teisę. Dievaži, labai gaila rinkėjų balsų. Tačiau turime teismo sprendimą, o teismų sprendimai yra vienas iš valstybės svarbiausių pamatų, jų įgyvendinimas lygiai toks pat svarbus“, – sakė ji.

Lietuvos apeliacinio teismo vasario pabaigoje D. Štraupaitė buvo išteisinta dėl prekybos poveikiu, bet pripažinta kalta dėl dviejų piktnaudžiavimo tarnyba ir dviejų dokumentų klastojimo veikų.

Jai palikta teismo pritaikyta baudžiamoji poveikio priemonė – trejiems metams atimta teisė būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas.

VRK vasario pabaigoje paprašė Panevėžio apygardos teismo išaiškinimo, ar šio teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas, nenurodant, kad atimama teisė dirbti ir renkamose pareigose, ar D. Štraupaitei atimta teisė dirbti tik skiriamose pareigose.

Trečiadienį teismas patikslino 2019-ųjų spalio 24-osios Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio D. Štraupaitei rezoliucinę dalį.

Jis pažymėjo, kad draudimas eiti pareigas skirtas atsižvelgus į tai, kad D. Štraupaitė nusikalstamas veikas, dėl kurių ji pripažinta kalta, padarė būdama Visagino savivaldybės mere, tai yra eidama pareigas savivaldos institucijoje ir piktnaudžiaudama jai suteiktomis viešosiomis teisėmis.

Vyriausioji rinkimų komisija antradienį gavusi panašų Panevėžio apygardos teismo išaiškinimą iš antrojo Anykščių rajono mero rinkimų turo pašalino „valstiečių“ kandidatą Kęstutį Tubį.

29,39 proc. rinkėjų balsų Anykščių rajono mero rinkimuose surinkęs K. Tubis vasario pradžioje Panevėžio apygardos teismo pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu. Jam skirta beveik 10 tūkst. eurų bauda, taip pat atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.

K. Tubis patvirtino žurnalistams, kad VRK sprendimą skųs teismui.

„Liberalai stiprėja! Prie mūsų jungiasi keliasdešimt visaginiečių su J. Šuklinu priešakyje. Prieš septynerius metus Visagine susibūrę į komandą, šiandien jie nutarė tapti Liberalų sąjūdžio dalimi“, – feisbuke antradienį paskelbė Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

V. Čmilytė-Nielsen pažymi, kad J. Šuklinas su bendraminčiais Visagino taryboje turi didžiausią frakciją, savivaldoje dirba jau antrą kadenciją.

„Politikos naujokais jų niekaip nepavadinsi. Džiugu, kad naujoms politinėms galimybėms realizuoti visaginiečiai renkasi liberalus“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

J. Šuklinas savivaldybių tarybų rinkimuose 2019 metais vedė rinkimų komitetą „Visaginas – tai mes“ ir taryboje laimėjo šešias vietas.

Birželio 12 dieną LTOK gavo Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) Drausmės komisijos raštą, kuriame skelbiama, kad J.Šuklinas diskvalifikuojamas iš 2012 metų Londono olimpinių žaidynių. Šis sprendimas – galutinis ir neskundžiamas, todėl LTOK buvo įpareigotas grąžinti 200 metrų kanojų sprinto rungtyje lietuvio laimėtą sidabro medalį, gautą prizininko diplomą ir dalyvio ženkliuką. Pasibaigus VK posėdžiui sportininkui buvo išsiųstas oficialus prašymas vykdyti IOC sprendimą.

„Ši medžiaga visada buvo draudžiama, bet sunkiai randama. Tačiau pagerinus technologijas, tarp visų iš naujo atliktų teigiamų dopingo testų būtent šios medžiagos randama daugiausiai. J.Šuklino mėginiuose pirmą kartą šios medžiagos nerado ne todėl, kad blogai ieškojo, o dėl to, jog nemokėjo (ieškoti, red.). Ši situacija – perspėjimas visiems: jeigu sportininkai išsisuko pirmą kartą, nereiškia, kad jie gali būti ramūs“, – kalbėdama apie 33-ejų kanojininko dopingo mėginyje aptiktą draudžiamą medžiagą dehidrochlormetiltestosteroną, priskiriamą anaboliniams steroidams, akcentavo LTOK vadovė Daina Gudzinevičiūtė.

VK posėdyje taip pat nuspręsta susitarti su J.Šuklinu, kokiu būdu jis grąžins pinigus už dėl pasiekimo olimpinėse žaidynėse dovanotą automobilį.

Visgi sportininko nusižengimo klausimą nuspręsta aptarti ir kitame VK posėdyje, nes vis dar laukiama Tarptautinės baidarių ir kanojų federacijos Drausmės komisijos sprendimo. Pastaroji gali taip pat diskvalifikuoti kanojininką, o tai reikštų, jog visaginietis gali netekti ir tam tikru laiku nuo 2012 metų iškovotų trofėjų.

Lietuvos kanojininkas, 2012 metais laimėjęs sidabrą 200 m distancijoje, dėl iš naujo tirto dopingo testo savo apdovanojimo neteko.

Trečiadienį išsamų sprendimą oficialioje svetainėje paskelbė Tarptautinis olimpinis komitetas. Jo įgyvendinimą turi užtikrinti Lietuvos tautinis olimpinis komitetas LTOK.

Pertyrus atletų dopingo testus kanojininko mėginyje buvo rastas dehidrohlormetiltestosteronas, kuris yra metandianono, priklausančio anabolinių steroidų grupei, vienas iš metabolitų. Ši medžiaga skirta jėgos padidinimui, riebalų mažinimui, raumeninės masės augimui.

Londono žaidynėse prieš septynerius metus auksą laimėjo ukrainietis Jurijus Čebanas, antras finišavo J.Šuklinas, o trečias – rusas Ivanas Štilis. Rusijos sportininkui turėtų atitekti J.Šuklino sidabras, o bronza turėtų pasiekti ispaną Sete Benavidesą, kuris Londone žaidynėse finišavo ketvirtas. Šis ispanas dusyk liko šalia olimpinės pakylos, nes ir Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse užėmė ketvirtą vietą.

Svari valstybinė premija, kas mėnesį gaunama renta, o galbūt ir pasirengimui olimpinėms žaidynėms išleistos lėšos – visa tai J.Šuklinui teks grąžinti.

Prieš dvejus metus karjerą baigęs 33 metų visaginietis, preliminariais skaičiavimais, gali netekti apie 100 tūkst. eurų.

Pats sportininkas savo kaltę neigia ir tvirtino, kad per savo karjerą dopingo nėra vartojęs.

Iš viso buvo nustatyti 130 dopingo vartojimo atvejų Londono olimpinėse žaidynėse. Nemažai iš jų buvo pagauti pertyrus dopingo mėginius su naujomis technologijomis, kurios parodo tikslesnius duomenis.

D. Gudzinevičiūtė: J. Šuklinui teks grąžinti ir automobilį

Remiantis IOC raštu, kanojininkas J.Šuklinas, 200 metrų sprinto rungtyje užėmęs antrąją vietą, yra diskvalifikuojamas iš Londono olimpinių žaidynių. Tai reiškia, kad sportininkas turės grąžinti medalį, diplomą ir ženkliuką.

„Esame už švarų sportą. Netoleruojame sukčiavimo. Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimą imsimės įgyvendinti nedelsiant. Kaip jau buvo kalbėta, J.Šuklinui teks grąžinti ne tik medalį, ženkliuką ir diplomą, bet ir už laimėjimą gautą automobilį, kitas gautas išmokas. Kitą savaitę vyksiančiame LTOK Vykdomojo komiteto posėdyje priimsime visus su šiuo atveju susijusius sprendimus,“ – sakė LTOK prezidentė ir Tarptautinio olimpinio komiteto narė Daina Gudzinevičiūtė.

Portalo delfi.lt žiniomis, 2016-aisiais karjerą baigusio irkluotojo neišteisino ir dopingo B testo tyrimas, kurio rezultatas – taip pat teigiamas.

Grąžinti J. Šuklinui gali tekti ne tik trofėjų, bet ir už jį gautą valstybinę premiją – 58 tūkst. eurų.

Primename, kad J. Šuklinas 2012-aisiais Londono olimpinių žaidynių sidabrą iškovojo vienviečių kanojų 200 m irklavimo rungtyje.

Sportininkas gavo laišką, kuriame jis kaltinamas dopingo vartojimu per Londono olimpines žaidynes. Tiesa, laiške nurodytas gavėjas yra ne Jevgenijus Šuklinas, o Jevgenijus Daluzyan. Sportininkas įtaria, kad tai tiesiog klaida, nes Daluzyan yra Armėnijos sunkiaatletės Melanie pavardė, o pastaroji dėl dopingo vartojimo buvo suspenduota praėjusių metų pabaigoje.

„Kai prieš septynerius metus lipau ant pakylos atsiimti Lietuvai iškovoto olimpinio medalio, tai buvo įrodymas sau, kad viską galima pasiekti sunkiu, sąžiningu darbu, disciplina bei užsispyrimu. Man taip atrodė tada ir atrodo dabar, apie tai aš daug metų pasakoju jauniesiems sportininkams. Vis dėlto turiu pranešti, jog sulaukiau laiško iš Lozanos. Jame rašoma, kad esu įtariamas neleistinos medžiagos vartojimu 2012 metų Londono olimpinėse žaidynėse. Nors gauto laiško turinį lydi netikslumai, o visą situaciją - sutapimai“, - socialiniame tinkle „Facebook“ rašė J. Šuklinas.

Kaip praneša J. Šuklinas, Tarptautinės tyrimų agentūros (TTA) jam dedikuotame laiške įrašyta Daluzyan pavardė reiškia, kad laiškas turėjo pasiekti ne jį, o Armėnijos sunkiaatletę.

„Šią klaidą būtų galima nurašyti žmogiškajam faktoriui, tačiau kai kalba pasisuka apie maksimalaus preciziškumo ir tikslumo reikalaujančius tyrimus (bei jų pasekmes), tokios klaidos verčia sunerimti. Sunkiasvorė iš Armėnijos taip pat dalyvavo 2012 m. Londono olimpinėse varžybose, o 2018 gruodžio 23 d., buvo suspenduota už neleistinų medžiagų vartojimą. Dėl šios klaidos jau kreipėmės į TTA. Dopingo kontrolę praėjau prieš olimpines žaidynės ir iš karto po jos (ir po mėnesio gavau atsakymą, kad rezultatas - neigiamas), per visą savo karjerą esu tikrintas daugiau nei 70 kartų. Visi tyrimai taip pat buvo neigiami“, - rašė Londono olimpinių žaidynių vicečempionas J. Šuklinas.

Į politiką perėjęs ir Visagino meru siekiantis tapti buvęs tituluotas sportininkas mano, kad tai gali būtų susiję su artėjančiais savivaldos rinkimais. Jis ketina aiškintis šią situaciją ir įrodyti teisybę.

„2016 metais baigiau savo sportinę karjerą, o Londone iškovotas sidabro medalis skaičiuoja septintus metus. Vis dėlto kyla klausimas: kodėl būtent dabar sulaukiau minėtų įtarimų, likus 1 mėn. iki savivaldybių ir merų rinkimų? Labai apmaudu, kad sportas vis dažniau tampa politinių kovų įrankiu. Visos savo sportinės karjeros ir visuomeninės veiklos metu žaidžiau pagal taisykles. Todėl atsakingai pareiškiu, kad niekada nevartojau jokių neleistinų medžiagų, kurios pažeistų ne tik sąžiningo sporto principą, bet ir mestų šešėlį Lietuvos sportui. Pažadu, kad imsimės visų įmanomų priemonių šiai situacijai išsiaiškinti. Bendradarbiausime su laboratorija Lozanoje tam, kad kartu rastume tiesą. Jei nutiks taip, kad prireiktų ginti savo ir Lietuvos garbę, ginsime ją disciplinėje komisijoje ir arbitraže. Jaučiu, kad tai kol kas bus sunkiausia mano kova, bet tikiu, kad tiesa laimės“, - rašė J. Šuklinas.

Įdomu tai, kad gautame laiške, kurį paviešino pats J. Šuklinas, yra nurodytas Lietuvos nacionalinis olimpinis komitetas, lietuvio akreditacijos numeris. Draudžiama medžiaga yra anabolinis steroidas dehidrochlormetiltestosteronas.

Netrukus Zarasai taps vandens motociklų sporto sostine – jau rugpjūčio pradžioje Zaraso ežere vyks Rytų Europos taurės varžybose, kuriose laukiama daugiau nei šešių dešimčių pilotų. Į Zarasus atvyks ne tik geriausi Lietuvos sportininkai, bet ir tituluoti lenktynininkai iš 8 šalių.

Rugpjūčio 4–5 d. Zaraso ežero pakrantėje ir jos prieigose bei Zaraso ežero Didžiojoje saloje vyks UIM Rytų Europos vandens motociklų čempionatas („UIM Aquabike International Ordinary“).

Visas lenktynes žiūrovai galės stebėti nemokamai, o savo jėgas galės išmėginti ne tik profesionalai, bet ir mėgėjai – tarp jų greičiausiai bus ir J. Šuklinas. Šios minties neišsižada ir Zarasų rajono meras Nikolajus Gusevas.

Sena svajonė

Profesionaliems sportininkams nerekomenduojama rinktis ekstremalių pramogų, tačiau baigus karjera galia įgyvendinti ir senas svajones.

„Tiesą pasakius, neturiu galimybės išbandyti vandens motociklų Lietuvoje, bet visada apie tai svajojau – vandens motociklas visada buvo mano svajonė. Kai nuskrendu pas sesę į Ameriką, tai visuomet išbandau. Man visas sportas, kur tik yra sveika konkurencija, patinka. Man patinka greitis, o jei tai dar susiję ir su vandeniu, tai dar geriau“, - šypsosi J. Šuklinas.

Rytų Europos taurės varžybos yra dar vienas ženklas, kad Zarasų – Visagino regionas išgyvena atgimimą.

„Labai džiaugiamės, kad mūsų krašte rengiamos tokio netradicinio sporto varžybos. Mūsų kraštas, mūsų regionas atsigauna. Zarasai žengia pramogų ir renginių organizavimo keliu. Visaginas sulaukia vis daugiau investuotojų, organizuojame stovyklas, varžybas. Kitą savaitę vyks „Drakonų valčių“ varžybos, kuriose varžysis apie 700 dalyvių. Tai tikrai didelis, ketvirtą kartą organizuojamas renginys. Be to, įsteigėme SUP federacija. Todėl viskas, kas susiję su vandeniu, mums yra priimtina. Visa tai vyksta Visagino ir Zarasų regione. Pas mums yra virš 300 ežerų, todėl pas galėtų būti visas vandens sportas“, - juokiasi Visagino tarybos narys J. Šuklinas.

Zarasų-Visagino dvimiestis

Zarasus ir Visaginą skiria vos 25 km, o miestų vadovai kalba apie dar glaudesnį bendradarbiavimą.

„Mes turime tokią idėją. Daug kalbėjome su Zarasų meru. Kalbėjome apie perspektyvas, kaip galima mūsų miestus sujungti, o ne konkuruoti. Manau, kad ateityje taip ir bus. Aš pats asmeniškai dalyvauju visuose Zarasuose vykstančiuose sporto renginiuose, todėl būsiu ir vandens motociklų čempionate“, - sako J. Šuklinas.

„Zarasai – renginių miestas, o ypač vasarą. Pas mus organizuojamas ne vienas didelis festivalis, sporto renginiai. Ne išimtis, kad ir artėjantis renginys susijęs su vandeniu bei vandens transporto priemonėmis ir tokie renginiai pritraukia daug sportininkų bei minias žiūrovų, šio sporto entuziastų.  Mes turime 300 ežerų, tai vietos pakaks visiems. Be to, turime ir leidimą rengti renginius didžiajame Zaraso ežere. Be jokios abejonės, tokie renginiai mūsų kraštui labai reikalingi“, - sako N. Gusevas.

J. Šuklinas tikina, kad esant galimybei tikrai sės ant vandens motociklo. Tokios galimybės neatmeta ir Zarasų rajono savivaldybės vadovas.

„Labai puiku, kad varžybose dalyvaus ne tik profesionalai, bet ir mėgėjai. Bendravau su varžybų organizatoriais ir jų teigimu, bus rungtis, kurioje galės dalyvauti pilnamečiai vandens motociklų entuziastai. Bus suteikta galimybė įveikti trasą su vandens motociklu. Ar išbandysiu pats? Na, tai tikrai vienas iš variantų. Esu bandęs vandens motociklą. Man tikrai patiko, bet reikia pripažinti, kad suvaldyti motociklą reikia nemažų pastangų“, - neslepia N. Gusevas.

Iš Elektrėnų į Zarasus

Iki šiol Rytų Europos čempionatas ketverius metus iš eilės vyko Elektrėnų mariose. Šiais metais reginys pirmą kartą bus surengtas vaizdingose Zarasų apylinkėse.

„Šiais metais bus jau penktosios varžybos. Per ketverius metus, kai varžybos vyko Elektrėnuose, užsitarnavome vardą ir šis čempionatas tapo vienomis iš rimčiausių varžybų mūsų regione. Šiemet nusprendėme, kad atėjo laikas pakeisti lokaciją ir iš Elektrėnų keliamės į Zarasus. Būtent Zarasuose vyks jubiliejinis penktasis čempionatas“, - sako Lietuvos vandens motociklų federacijos prezidentas Tomas Gurkšnys.

Be to, pasikeitus lokacijai keičiasi ir čempionato formatas.

„Visuomet rengdavome trijų dienų varžybas, bet šiemet perėjome į UIM organizaciją ir varžybos vyks kiek kitaip. Profesionalų varžybos vyks šeštadienį, o sekmadienį varžysis mėgėjai bei vyks enduro varžybos. Po kelerių metų pertraukos Lietuvoje vyks enduro ištvermės lenktynės. Planuojame, kad sportininkai plauks du kartus po 45 minutes. Dabar pasaulyje taikoma būtent tokia praktika, nes neretai plaukiant ilgiau neatlaiko technika“, - teigia varžybų organizatorius Deivis Zizas.

Dalyvaus elitas

Žiūrovai pirmąjį rugpjūčio savaitgalį Zaraso ežere galės išvysti besivaržančius itin pajėgius pilotus.

Planuojama, kad dalyvaus labai pajėgūs Lenkijos sportininkai. Bus ir tokia žvaigždė, kaip Andrzejus Wisniewskis. Tai pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas. Visuomet dalyvauja ir pajėgūs Estijos sportininkai. Tarp jų bus ir Marten Manni, kuris yra keturis kartus stovimų motociklų pasaulio čempionas. Atvyks ir Mattias Siimann. Bus ir geriausi Lietuvos sportininkai – Mindaugas Jačiauskas, Gediminas Leonas, Tomas Gurkšnys ir kiti.

Skaičiuojama, kad varžybose iš viso dalyvaus apie šešios dešimtys sportininkų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos, Suomijos, Ukrainos, Rusijos.

Iš viso sportininkai varžysis net 9 klasėse – 6 iš jų bus sėdimų motociklų, 3 – stovimų.

Renginių pradžia rugpjūčio 4 d., šeštadienį ir rugpjūčio 5 d., sekmadienį nuo 12 val.

Sekmadienį vyrų 200 m rungties finale Lietuvos atstovas distanciją įveikė per 40,060 sekundės, ir aplenkęs penkis varžovus iš Ispanijos, Irano, Portugalijos, Kanados bei Prancūzijos, užėmė ketvirtą vietą.

Aukso medalis sprinto rungtyje atiteko finalą laimėjusiam varžybų šeimininkui Helderiui Silvai (39,188 sek.), sidabrą pelnė kinas Qiangas Li (39,516 sek.), o bronza tenkinosi lenkas Michalas Lubniewskis (39,932 sek.).

Kanojininko Jevgenijaus Šuklino rezultatas viename iš šios rungties atrankos plaukimų buvo ketvirtas (43,332 sek.), o pirmajame pusfinalio plaukime - trečias (42,544 sekundės).

Šeštąją vietą vyrų kanojininkų 200 m rungtyje užėmė 2012 metų Londono olimpiados prizininkas Jevgenijus Šuklinas, kuris aplenkė Kazachstano atstovą, vokietį bei ukrainietį, ir distanciją įveikė per 40,860 sek.

Auskso medalį šioje rungtyje iškovojo Kazachstano baidarininkas Timuras Chaidarocas (39,844 sek.), aplenkęs kiną Li Qiangą (40,099 sek.) ir vokietį Stefaną Kirajų (40,294 sekundės).