„Kaip brangus mūsų šalies draugas, Jiang Zeminas neįkainojamai prisidėjo prie Rusijos ir Kinijos santykių vystymo ... šviesi tokio įtakingo politiko ir nuostabios asmenybės atmintis visam laikui liks mano širdyje“, – parašė V. Putinas Kremliaus pranešime cituojamame užuojautos laiške Kinijos lyderiui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui).

Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad buvęs Kinijos lyderis Jiang Zeminas, vadovavęs šaliai transformacijų laikotarpiu nuo 9-ojo dešimtmečio pabaigos iki naujo tūkstantmečio pradžios, trečiadienį mirė.

Jam buvo 96 metai.

Jiang Zeminas atėjo į valdžią po Tiananmeno aikštės įvykių ir daugiausiai gyventojų turinčiai valstybei vadovavo per jos iškilimą pasaulinėje scenoje. 

„Trečiadienį buvo paskelbta, kad Jian Zeminas mirė dėl leukemijos ir daugelio organų nepakankamumo Šanchajuje, 2022 metų lapkričio 30 dieną 12 val. 13 min. (6 val. 13 min. Lietuvos laiku), būdamas 96-erių“, – pranešė „Xinhua“.

Kai 1989-aisiais Jiang Zeminas Kinijos lyderio poste pakeitė Deng Xiaopingą (Deng Siaopingą), šalis dar buvo tik pradėjusi ekonomikos modernizavimą. 

Tuo metu, kai 2003-aisiais jis pasitraukė iš prezidento pareigų, Kinija jau buvo tapusi Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare, sugebėjo užsitikrinti, kad 2008-ųjų vasaros olimpinės žaidynės vyktų Pekine, ir sparčiai artėjo prie supervalstybės statuso.

Tačiau su prisiekusio komunisto išėjimu visiems laikams (viso demokratinio pasaulio nuostabai) smurtas prieš žmones šioje galingoje valstybėje tęsiasi. Tik, kaip 1989-aisiais, taip ir dabar, Kinijoje aukų niekas neskaičiuoja, o jei ir skaičiuoja, tai neskelbia, nes šie duomenys skirti vidiniam valdžios aparato naudojimui. Taip jau yra šitokio tipo valstybiniuose dariniuose.

Tik panašu, kad visuomenės pykčio protrūkį bent jau gedulo laikotarpiu bus siekiama kažkaip užgesinti, skirtingai nei gaisrą Urumči, kuriame gyvi supleškėjo tie dešimt užrakintų ir griežtai karantinuotų pasmerktųjų.

Kinijoje aukų niekas neskaičiuoja, o jei ir skaičiuoja, tai neskelbia, nes šie duomenys skirti vidiniam valdžios aparato naudojimui.

Šiaip ar taip, Jiang Zeminas daugiausia gyventojų turinčiai valstybei vadovavo per jos iškilimą pasaulinėje scenoje ir šaliai yra svarbus, tad ir apverktas bei palydėtas turi būti deramai.

Nors laidotuvių diena dar vakar nebuvo paskelbta, neabejotina, kad jose turėtų susirinkti bent jau idėjiniai velionio bendražygiai iš visų pakraščių, tik jų, tiesa, nebėra tiek daug. Bet artimiausias kaimynas – mažasis Kimas, Kremliaus didžiūnų delegacija, gal net baltarusiškasis Aliaksandras, kurių ne taip seniai karališkose laidotuvėse Londone matyti nepageidauta, galima spėti, atvažiuos, juk įvykis – neeilinis.

Juolab tai puiki proga ir tam tikriems diplomatiniams manevrams, ypač norint pataisyti santykius su sunkiai nuspėjamu, jokiu atveju šypsenėlės iš lūpų nepaleidžiančiu Xi. Tik turbūt Rusijos pasiuntinys į draugo Jiang Zemino šermenis, kaip ir H. Chavezo atveju prieš devynerius metus, bus S. Lavrovas, nes VVP antrininko ar dar blogiau – kokio nors R. Kadyrovo tokiai misijai juk nedeleguosi, nes jokių garantijų, kad ir taip jau skylėti tarpusavio šalių santykiai dar labiau nesubjurs.

Jam buvo 96 metai.

Jiang Zeminas atėjo į valdžią po Tiananmeno aikštės įvykių ir daugiausiai gyventojų turinčiai valstybei vadovavo per jos iškilimą pasaulinėje scenoje.

„Trečiadienį buvo paskelbta, kad Jian Zeminas mirė dėl leukemijos ir daugelio organų nepakankamumo Šanchajuje, 2022 metų lapkričio 30 dieną 12.13 val. (6.13 val. Lietuvos laiku), būdamas 96-erių“, – pranešė „Xinhua“.

Valstybinė žiniasklaida pranešė, kad mirus Jiang Zeminui vėliavos prie pagrindinių Kinijos komunistų partijos (KKP) ir vyriausybės pastatų Kinijoje ir visame pasaulyje bus nuleistos iki pusės stiebo.

Pasak Kinijos valstybinio transliuotojo CCTV, Jiang Zemino laidotuvių organizavimo komiteto įsakymas dėl vėliavų galioja nuo trečiadienio iki laidotuvių dienos, kuri dar nebuvo paskelbta.

Keistas technokratas, atvedęs Kiniją į aukštumas

Jiang Zeminas iš fabriko inžinieriaus tapo daugiausiai gyventojų turinčios pasaulio šalies vadovu ir prisidėjo prie to, kad Kinija dabar yra prekybos, karinė ir politinė galybė.

Kai jis pradėjo eiti pareigas 1989 metais, Kinija dar tik buvo atsargiai pradėjusi ekonominę modernizaciją stadijoje. Tarptautinėje scenoje šalis buvo parijas dėl Tiananmenio demokratinio judėjimo numalšinimo.

Kai 2003 metais Jiang Zeminas pasitraukė iš prezidento pareigų, Kinija buvo tapusi Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare, Jungtinė Karalystė buvo perdavusi Honkongą, Pekinas buvo užsitikrinęs teisę rengti 2008-ųjų vasaros olimpines žaidynes, šalis sparčiai artėjo prie supervalstybės statuso.

Analitikai teigia, kad Jiang Zeminas ir jo „Šanchajaus gaujos“ frakcija ir toliau darė įtaką komunistų politikai, be kita ko, 2012 metais išrenkant prezidentu Xi Jinpingą (Si Dzinpingą).

Tačiau manoma, kad Jiang Zemino galia silpnėjo didėjant dabartinio lyderio įtakai.

Xi Jinpingas tapo galingiausiu Kinijos politiniu veikėju nuo Mao Zedongo (Mao Dzedongo) laikų ir neseniai užsitikrino beprecedentę trečiąją Komunistų partijos lyderio kadenciją.

Jiang Zeminas, pagal išsilavinimą elektros inžinierius, savo karjeros pradžioje dirbo gamyklose. Jis neturėjo revoliucinės patirties ir prestižo kaip jo pirmtakas Deng Xiaopingas (Deng Siaopingas), paskyręs jį vadovauti naujos kartos lyderiams.

Daugelio laikytas pereinamojo laikotarpio figūra, Jiang Zeminas po Tiananmeno įvykių buvo politiškai suvaržytas.

Tačiau 1992 metais Deng Xiaopingui aplankius klestinčias pietines provincijas, Jiang Zeminas pasirodė esąs uolus savo globėjo „reformų ir atsivėrimo“, siekiant ištraukti Kinijos žmones iš skurdo, šalininkas.

„Pirmiausia neišsprendus [ekonominio išgyvenimo] problemos, būtų sunku pasiekti bet kokią kitą teisę“, – 1997 metais sakė Jiang Zeminas.

Jo premjeras Zhu Rongji (Džu Rongdzi) toliau mažino valstybės vykdomą ekonomikos kontrolę, o užsienio ryšiai, ypač su Jungtinėmis Valstijomis, reikšmingai pagerėjo.

„Norint paploti, reikia dviejų rankų“, – 2001 metais apie Kinijos ir JAV ryšius sakė Jiang Zeminas.

Keistas įvaizdis

Jiang Zeminas buvo vadinamosios trečiosios Kinijos komunistų lyderių kartos – technokratiškesnio ir profesionalesnio valdančiojo elito, susiformavusio po pirmųjų revoliucionierių – lyderis.

Žvelgiant iš šalies, pokytis buvo didžiulis.

Jiang Zeminas sugriovė griežto komunistų lyderio stereotipą – savo plačia šypsena, dideliais akiniais, kelių kalbų mokėjimu ir kartais klounišku elgesiu, įskaitant juokelius anglų kalba.

Jis mėgo muziką, grojo pianinu, buvo žinomas dėl to, kad uždainuodavo net užsienio kelionių metu. Per valstybinį vizitą Filipinuose jis užtraukė Elvio Presley (Elvio Preslio) dainą „Love Me Tender“.

Vis dėlto jo, kaip vadovo, palikimas lieka nevienareikšmis, o kritikų gausu.

Jiang Zeminas buvo kritikuojamas už tai, kad nesugebėjo išspręsti naujų problemų, kilusių dėl Kinijos ekonomikos atgimimo: išsikerojusios korupcijos ir nelygybės, aplinkos niokojimo ir valstybės sektoriaus reformų, dėl kurių buvo masiškai atleidžiami darbuotojai.

Teisių gynėjai apgailestavo dėl jo represijų prieš politinius aktyvistus ir dvasinę sektą „Falun Gong“. Daug kas piktinosi, kad jis yra nykus technokratas, veltui bandęs prilyginti savo palikimą Mao Zedongo ir Deng Xiaopingo darbams.

Atsikirsdamas į užsienio kritiką dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje, Jiang Zeminas kartą demokratinį vystymąsi prilygino Alberto Einsteino (Alberto Einšteino) reliatyvumo teorijai ir tvirtino, kad šalis judės savo tempu.

Tačiau kiti manė, kad jis buvo pernelyg susirūpinęs Vakarais.

Nepotizmas aukščiausiuose valdžios sluoksniuose taip pat tapo skaudžia problema. Jo paties sūnūs buvo kaltinami naudojęsi savo vardais, kad prasimuštų; daug kas mano, kad Jiang Mianhengas (Dziang Mianhengas) kontroliavo įtakingas kompanijas, o Jiang Miankangas (Dziang Miankangas), kaip pranešama, buvo aukšto rango kariuomenės generolas.

Kariuomenės vadas

Jiang Zeminas, kilęs iš rytinės Dziangsu provincijos, gimė 1926 metais gana pasiturinčioje šeimoje ir augo Japonijos okupacijos metais.

Dalyvavęs pogrindiniame studentų judėjime, jis 1946 metais įstojo į Komunistų partiją, Maskvoje įgijo inžinieriaus specialybę, o vėliau pasižymėjo valstybinėje pramonėje.

Padedamas įtakingų globėjų, Jiang Zeminas 1985 metais tapo Šanchajaus meru, o vėliau – miesto Komunistų partijos vadovu ir taip pateko į partijos elitą.

1989 metais, valdžios viršūnėse kilus dideliems nesutarimams dėl reakcijos į Tiananmeno įvykius ir Kinijos ekonomikos krypties, Deng Xiaopingas, atmetęs kitus aukštesnio rango kandidatus, partijos vairą skyrė kontroversijos nekėlusiam Jiang Zeminui. Pats Deng Xiaopingas tuomet liko aukščiausiuoju lyderiu.

Jiang Zeminas buvo giriamas už taikų Tiananmeno įkvėptų protestų Šanchajuje nutraukimą ir buvo pelnęs kitų svarbių titulų, įskaitant kariuomenės vado.

„Rupūžės garbintojai“

2002 metais Hu Jintao (Hu Dzintao) pakeitė Jiang Zeminą, tačiau šis dar laikėsi valdžios iki 2004 metų, kol galiausiai atsisakė Kinijos kariuomenės vadovo posto.

Jo užkulisinė įtaka užgožė Hu Jintao prezidentavimą, apribodama lyderio galias vykdyti ryžtingas politines reformas.

Pastaraisiais metais Jiang Zeminas netikėtai tapo populiariu memu tūkstantmečio ir Z kartos kinams. Jo gerbėjai save vadino „rupūžės garbintojais“ ir žavėjosi į varlę panašia jo veido išraiška bei keistomis manieromis.

2017 metų Komunistų partijos suvažiavime Xi Jinpingui sakant tris valandas užtrukusią kalbą, interneto vartotojai smaginosi, kai Jiang Zeminas akivaizdžiai snaudė, kelis kartus pažiūrėjo į laikrodį, tikrino dokumentus su didžiuliu didinamuoju stiklu.

Jiang Zeminas nedalyvavo praėjusį mėnesį įvykusio partijos suvažiavimo, kuriame Xi Jinpingas buvo paskirtas partijos vadovu beprecedentei trečiai kadencijai, atidarymo ir uždarymo ceremonijose. Dėl to buvo susirūpinta dėl galimai prastos Jiang Zemino sveikatos.

Velionis buvo vedęs Wang Yeping (Vang Jeping), su kuria susilaukė dviejų sūnų.