„Vykdome bylų, kurias anksčiau tyrė generalinė prokuratūra, auditą, – žurnalistams sakė generalinis prokuroras Ruslanas Riabošapka. – Toje srityje, apie kurią kalbate, kur gali figūruoti (buvęs ekologijos ministras Mykola) Zločevskis, (ukrainiečių verslininkas Serhijus) Kurčenka ir kiti asmenys ar bendrovės – tokių bylų apie 15.“

„Peržiūrime visas bylas, kurios buvo nutrauktos,.. kad nuspręstume, ar tai buvo neteisėta“, – kalbėjo jis, atsakydamas į klausimą, ar bus patraukti atsakomybėn vadinamojoje „Burisma“ byloje figūruojantys asmenys.    

Generalinės prokuratūros vadovas pažymėjo, kad jam nebuvo daromas spaudimas dėl jokių bylų, įskaitant kompanijos „Burismą“ bylą.

„Niekas iš užsienio ar mūsų šalies valdininkų, politikų ir ne valdininkų man neskambino ir nebandė paveikti mano sprendimų dėl konkrečių baudžiamųjų bylų“, – sakė R. Riabošapka, žurnalistų paklaustas, ar kokie nors asmenys, pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) asmeninis advokatas Rudy Giuliani (Rudis Džulianis), prašė jo atlikti tyrimą dėl galimo eksprezidento J. Bideno sūnaus Hunterio vaidmens „Burisma“ byloje.  

Paklaustas, kaip reagavo pamatęs savo pavardę JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio pokalbio stenogramoje, generalinis prokuroras atsakė: „Mano reakcija buvo rami ir profesionali. Prokuratūra politikoje nedalyvauja.“ 

R. Riabošapka patikino, kad prokuratūros organai veiksmingai ir skaidriai tirs baudžiamąsias bylas, o apie objektyvumą liudys pačios baudžiamosios bylos.  

„Bylos parodys, žodžiais nieko neįtikinsi“, – sakė jis, žurnalistų paklaustas, ar galima patikėti tyrimus generalinei prokuratūrai, kai jos vadovas „100 proc. yra prezidento žmogus“.

2014 metų gegužę tuometinio JAV viceprezidento J. Bideno sūnus Hunteris tapo „Burisma Limited“ valdybos nariu.  

M. Zločevskis nuo 2010 metų liepos iki 2012-ųjų balandžio užėmė ekologijos ir gamtinių išteklių ministro postą Mykolos Azarovo vadovaujamoje vyriausybėje. 2014 metų pabaigoje jis išvyko iš Ukrainos, o 2015-ųjų pradžioje tapo žinoma, kad generalinė prokuratūra paskelbė jo paiešką įtariant neteisėtu praturtėjimu.  

Generalinė prokuratūra tyrė kelias baudžiamąsias bylas, kuriose figūravo M. Zločevskis, o 2015–2016 metais perdavė jas Nacionaliniam kovos su korupcija biurui.

2017 metų sausį kompanija „Burisma“ paskelbė, kad Ukrainoje buvo nutraukti visi procesiniai ir teisminiai veiksmai grupės prezidento M. Zločevskio bei „Burisma Group“ įmonių atžvilgiu. 

Šių metų rugsėjį buvęs Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka pareiškė, kad bet kokie tyrimai dėl J. Bideno ar jo sūnaus Hunterio turi būti atliekami Jungtinėse Valstijose, nes Ukraina neturi tam teisinio pagrindo.

„Nežinau jokių priežasčių, dėl kurių reikėtų vadovaujantis Ukrainos įstatymais atlikti tyrimą dėl Joe Bideno ar Hunterio Bideno... Tai yra JAV jurisdikcija“, – interviu Jungtinės Karalystės visuomeniniam transliuotojui BBC sakė J. Lucenka.

JAV prezidentas D. Trumpas kaltinamas V. Zelenskio spaudimu, kad šis ištirtų D. Trumpo varžovo 2020 metų prezidento rinkimuose Joe‘o Bideno veiklą mainais už 400 milijonų dolerių karinę paramą – pastarasis skandalas paragino prieš JAV prezidentą pradėti apkaltos tyrimą.

Ketvirtadienį Atstovų rūmų demokratų išleistos žinutės rodo, kad jog buvęs JAV specialusis pasiuntinys Ukrainoje v, rašydamas V. Zelenskio pasiuntiniui Andrejui Jermakui, pažadėjo naująjį Ukrainos vadovą pakviesti vizito į Vašingtoną, jei jis surengtų minėtą tyrimą.

„Štai, kas girdėti iš Baltųjų Rūmų – jei prezidentas Zelenskiui suteiks D. Trumpui akstiną patikėti, jog ištirs, „iš esmės išsiaiškins, kas įvyko 2016 metais, tada mes patikslinsime vizito į Vašingtoną datą. Sėkmės!“, K. Volkeris rašė liepos 25 dieną.

D. Trumpo skambutis, kuriuo jis ragino V. Zelenskį ištirti Bidenų veiklą mainais už karinę paramą, buvo įvykdytas tą pačią dieną. Kelios dienos prieš prezidentų pokalbį, K. Volkeris JAV ambasadoriui ES Gordonui Sondlandui parašė, jog svarbiausia, kad „V. Zelenskis pasakytų, kad padės vykdyti tyrimą“.

Ketvirtadienį Atstovų rūmų teisininkai surengė aštuonias valandas trukusį pokalbį su K. Volkeriu, kuriuo metu aiškinosi šio žmogaus vaidmenį, talkinant D. Trumpui ir jo asmeniniam advokatui Rudy'ui Giuliani, galimai ieškojusiems užsienio valstybių paramos, kišantis į JAV prezidento rinkimus.

Apkaltos tyrimo procesui pamatus padėjo informatorius, kol kas identifikuojamas kaip JAV žvalgybos darbuotojas, į vyriausybę kreipęsis dėl nerimą keliančio D. Trumpo ir V. Zelenskio pokalbio telefonu.

„Dalyvavimas tokioje stulbinamoje piktnaudžiavimo galia veikloje vidury baltos dienos neatleidžia prezidento D. Trumpo nuo jo nusižengimų ir sunkių nusižengimų Konstitucijai pasekmių“, – bendrame pareiškime sakė trijų parlamento komitetų, išklausiusių K. Volkerio parodymus, pirmininkai.

D. Trumpui gresia apkalta dėl įtarimų, kad jis spaudė Kijevą įsikišti į JAV rinkimus, apjuodinant jo politinį oponentą. Nepaisydamas šių kaltinimų, jis šįkart žurnalistams pareiškė, kad „tikrai“ pagalvotų apie galimybę to paties paprašyti ir Kinijos.

„Tai tikrai yra kažkas tokio, apie ką galime pradėti galvoti“, – apie galimybę paprašyti Kiniją įsikišti kalbėjo Baltųjų rūmų vadovas.

D. Trumpas taip pat gynė savo ankstesnį itin kontroversišką prašymą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui liepti pradėti tyrimą dėl realiausio pretendento tapti Demokratų partijos kandidatu Joe Bideno (Džo Baideno) ir jo sūnaus Hunterio (Hanterio) veiklos toje šalyje.

„Jeigu jie elgtųsi sąžiningai, jie būtų pradėję platų tyrimą dėl Bidenų. Tai labai paprastas atsakymas. Jie turėtų atlikti tyrimą dėl Bidenų“, – Baltuosiuose rūmuose kalbėjo JAV lyderis.

„Panašiai, Kinija turėtų pradėti tyrimą dėl Bidenų, nes tai, kas įvyko Kinijoje yra tiek pat rimta, kaip ir tai, kas įvyko Ukrainoje“, – pažymėjo jis.

D. Trumpo teigimu, Bidenai įsivėlę į korupcinius sandorius tiek Ukrainoje, tiek Kinijoje. Vis tik jiems nebuvo pareikšta jokių kaltinimųm, ir atrodo, kad toks žingsnis būtų menkai pagrįstas.

JAV įstatymai draudžia per rinkimus prašyti užsienio šalių pagalbos.

„Nežinau jokių priežasčių, dėl kurių reikėtų vadovaujantis Ukrainos įstatymais atlikti tyrimą dėl Jo Bideno ar Hunterio (Hanterio) Bideno... Tai yra JAV jurisdikcija“, – interviu Didžiosios Britanijos visuomeniniam transliuotojui BBC sakė J. Lucenka.

Buvęs generalinis prokuroras mano, kad „numanomas grobstymas“ ukrainiečių bendrovėje „Burisma“ „įvyko dveji ar treji metai prieš tai, kai Hunteris Bidenas tapo šios įmonės direktorių tarybos nariu“.

J. Lucenka sakė, kad buvo susitikęs su D. Trumpo asmeniniu advokatu Rudy Giuliani (Rudžiu Džulianiu), kuris domėjosi, ar galima būtų atlikti tyrimą dėl Bidenų.

„Pasakiau jam tą patį, ką pasakiau jums: „Tai ne mano jurisdikcija. Galbūt tai JAV jurisdikcija. Jei atsiųsite man užklausą, taip, pateiksiu jums visą oficialią informaciją, bet tai nėra Ukrainos jurisdikcija“. Toks buvo mano atsakymas“, – sakė buvęs generalinis prokuroras.

„Nieko negaliu daryti dėl bylos, nesusijusios su Ukrainos įstatymais“, – pridūrė J. Lucenka.

Dėl D. Trumpo skambučio Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kuriame jis prašė ištirti savo politinio varžovo J. Bideno ir jo sūnaus Hunterio (Hanterio), dirbusio vienos Ukrainos dujų bendrovės valdyboje, veiklą, JAV Kongrese pradėtas oficialus apkaltos tyrimas.

Per liepos 25-ąją įvykusį telefoninį pokalbį JAV prezidentas tvirtino, kad Bidenai gavo neteisėtos naudos iš savo ryšių Ukrainoje, ir ragino V. Zelenskį ištirti jų bylą. Šis pokalbis dabar yra atsidūręs apkaltos tyrimo dėmesio centre.

Nazaras Cholodnickis, Specialiosios antikorupcijos prokuratūros vadovas, interviu radijui NV sakė, kad J. Bidenas ir jo sūnus nefigūravo jokiame tyrime.

H. Bidenas buvo Ukrainos dujų bendrovės „Burisma“ valdybos narys, o jo tėvas tuo metu vadovavo ankstesnio JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos diplomatiniam bendravimui su Kijevu. Nors laiko sutapimas kėlė kovotojų su korupcija susirūpinimą, nebuvo jokių įrodymų, kad buvęs viceprezidentas ar jo sūnus būtų padarę ką nors neteisėta.

N. Cholodnickis radijui NV sakė, kad anksčiau vykęs tyrimas dėl „Burismos“ 2017 metais buvo nutrauktas dėl įrodymų stygiaus, bet metais vėliau Kijevo teismas atšaukė šį sprendimą. Nepaisant teismo nutarties, tyrimas dar nėra atnaujintas.

Prokuroras pabrėžė, kad tame tyrime nebuvo minimas nei J. Bidenas, nei jo sūnus; buvo tiriamas galimas Ukrainos ekologijos ministerijos pareigūnų piktnaudžiavimas įgaliojimais.

Paklaustas, ar ukrainiečių prokurorai gali apklausti J. Bideną ar jo sūnų H. Bideną, N. Cholodnickis pabrėžė, kad tai padaryti būtų galima tik gavus informacijos, kad jie kažkaip nusižengė.

„Dabar nieko nėra, – kalbėjo jis. – Jei [tokios informacijos] atsirastų, būtų imtasi priemonių ją patikrinti.“

Trečiadienį Baltųjų rūmų paskelbta liepos 25-osios skambučio santrauka atskleidė, kad D. Trumpas prašė V. Zelenskio „pasižiūrėti“ į J. Bideno reikalus Ukrainoje.

Per tą pokalbį V. Zelenskis, regis, stengėsi įtikti D. Trumpui ir mažiausiai dukart sakė pašnekovui, kad jis yra „visiškai teisus“, bet anksčiau šią savaitę Ukrainos lyderis žurnalistams sakė, jog nesijautė spaudžiamas.

Jis taip pat nesureikšmino situacijos dėl J. Bideno ir H. Bideno veiklos Ukrainoje pavadindamas tai vienu iš „daugelio atvejų, apie kuriuos kalbuosi su kitų šalių lyderiais“.

Šis politinis skandalas tapo sudėtingu išbandymu V. Zelenskiui, jokios politinės patirties neturinčiam komikui, kuris didele persvara nugalėjo balandį vykusius Ukrainos prezidento rinkimus. Per savo kampaniją jis žadėjo išnaikinti šalyje giliai įsišaknijusią korupciją ir nutraukti jau penkerius metus Rytų Ukrainoje vykstantį karą su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais.

Paskelbus V. Zelenskio ir D. Trumpo pokalbio santrauką taip pat paaiškėjo, kad prezidentai kritiškai atsiliepė apie Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emanuelį Makroną). Tai sulaukė Rusijos pareigūnų ir įstatymų leidėjų dėmesio.

„Laukiame tęsinio, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. – Tegu paskelbia NATO sąjungininkų pokalbių nuorašus. Taip pat būtų naudinga paskelbti uždarų CŽV, FTB ir Pentagono susitikimų protokolus. Paskelbkit viską!“

M. Zacharova taip pat šaipėsi iš Atstovų Rūmų pirmininkės demokratės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) sprendimo pradėti apkaltos tyrimą.

„Ar demokratų darbas daryti iš Jungtinių Valstijų pajuokų objektą? – klausė ji. – Būtent tai p. Pelosi ir padarė Kongresui, Baltiesiems rūmams ir kitoms valstybinėms institucijoms.“

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, paklaustas, ar Maskva nerimauja, kad Baltieji rūmai gali paskelbti ir D. Trumpo pokalbių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu stenogramas, pareiškė: „Norėtume tikėtis, kad to mūsų santykiuose, kuriuose ir taip gausu problemų, neįvyks.“

Žurnalistams jis sakė, kad D. Trumpo ir V. Zelenskio pokalbio stenogramos paviešinimas yra JAV vidaus reikalas, bet pridūrė, kad yra „gana neįprasta“ skelbti konfidencialų lyderių pokalbį.

„Remiantis įprasta tarptautine praktika, medžiaga, susijusi su valstybių vadovų pokalbiais, paprastai yra įslaptinta“, – sakė D. Peskovas.

Baltųjų rūmų paviešintas pokalbio nuorašas „atspindi klasikinį užsienio lyderio šantažavimą mafijos stiliumi“, teigia Adamas Schiffas (Adamas Šifas), vadovaujantis vienam iš Atstovų Rūmų komitetų, vykdančių apkaltos tyrimą dėl D. Trumpo veiksmų.

Liepos 25-osios pokalbio stenograma parodė, kad D. Trumpas ragino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ištirti J. Bideno ir jo sūnaus veiklą. Jis prašė „paslaugos“, bet neužsiminė, kad suteiks, ko siekė ukrainiečių lyderis – karinę paramą, kurią JAV vadovas įšaldė keliomis dienomis anksčiau.

„Taip kalba mafijos bosas: „Ką jūs mums padarėte? Mes padarėme dėl jūsų labai daug, bet nesulaukėme daug abipusiškumo. Noriu paprašyti jūsų paslaugos“, – kalbėjo A. Schiffas.

„O kokia ta paslauga? Žinoma, paslauga yra ištirti jo politinį varžovą, ištirti Bidenus, – sakė demokratas. – Ukraina žinojo, ką jai reikia padaryti, kad gautų karinės paramos.“

Pasak A. Schiffo, dokumente pateikiamas pokalbis „yra daug labiau smerktinas, nei aš ar daugelis kitų galėjo įsivaizduoti“.

Jo teigimu, pokalbio stenograma, paskelbta kitą dieną po to, kai demokratai pradėjo apkaltos tyrimą prezidento atžvilgiu, rodo, kad D. Trumpas siekė užsienio pagalbos savo kampanijai prieš 2020-ųjų rinkimus, o tai gali būti neteisėta.

Jei D. Trumpas „piktnaudžiautų savo įgaliojimais siekdamas kitos šalies pagalbos savo kampanijai, tai būtų esminis jo priesaikos pažeidimas“, tvirtino demokratas.

„Jungtinių Valstijų prezidentas pažeidė savo priesaiką ir paaukojo mūsų nacionalinį saugumą tai darydamas“, – pareiškė A. Schiffas.

Pranešimai pasirodė tokiu metu, kai vis daugiau demokratų imasi veiksmų dėl galimos prezidento apkaltos.

Antradienį Jungtinėse Tautose reporteriams D. Trumpas sakė, kad sulaikė kovai su korupcija skirtą pagalbą ir ragina Europos šalis pasidalyti pagalbos Ukrainai įsipareigojimus.

„Sulaikyčiau ją ir vėl, – sakė D. Trumpas. – Ir toliau sulaikysiu iki pat to laiko, kai Europa ir kitos šalys prisidės [prie pagalbos] Ukrainai.“

Tarp šalių, kurios turėtų „pasiūlyti pinigų“, JAV lyderis paminėjo Vokietiją ir Prancūziją.

Šis reikalas, dabar minimas vieno paslapčių viešintojo skunde, iškėlė klausimų dėl to, ar prezidentas galėjo nederamai pasinaudoti savo postu ir spausti užsienio valstybę padėti jam dėl jo paties perrinkimo perspektyvų. Demokratai dabar reikalauja daugiau informacijos apie paslapčių viešintojo reiškiamus įtarimus, o keli partijos nariai pirmą kartą prakalbo apie prezidento apkaltą.

Kalbama apie vasarą įvykusį telefoninį pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kurio metu D. Trumpas, kaip teigiama, spaudė vykdyti tyrimus dėl J. Bideno ir jo sūnaus. Kelios dienos prieš tą skambutį D. Trumpas įsakė įšaldyti pagalbą Ukrainai, teigia du žmonės, informuoti apie privačius pokalbius, bet neturintys įgaliojimų juos aptarinėti. Šie žmonės kalbėjo su sąlyga, kad liks anonimai.

D. Trumpas tvirtino, kad nepadarė nieko bloga, ir neigė, kad bet kokie prašymai padėti gauti kompromituojančios informacijos apie Bidenus buvo susiję su pagalbos įšaldymu. Buvęs viceprezidentas J. Bidenas yra tarp pagrindinių pretendentų tapti Demokratų partijos kandidatu į JAV prezidentus.

D. Trumpas siekė susieti – be įrodymų – J. Bideną ir jo sūnų Hunterį (Hanterį) su Ukrainoje seniai išsikerojusia korupcija. H. Bidenas dirbo vienos ukrainiečių gamtinių dujų kompanijos valdyboje – tuo metu, kai jo tėvas vadovavo ankstesnio JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos diplomatiniam bendravimui su Kijevu. Nors laiko sutapimas kėlė kovotojų su korupcija susirūpinimą, nebuvo jokių įrodymų, kad buvęs viceprezidentas ar jo sūnus būtų padarę ką nors neteisėta.

Pagalbą Ukrainos vyriausybei JAV pradėjo teikti netrukus po to, kai Rusija 2014 metais neteisėtai aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį. Naujajam Ukrainos prezidentui toliau grumiantis su prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje, ši pagalba ilgą laiką buvo laikoma Vašingtono ryžto priešintis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui matu.

D. Trumpas pirmadienį sakė, kad gali paskelbti arba nepaskelbti detalių ar stenogramų apie minimą skambutį, bet pabrėžė, kad užsienio lyderiai turėtų jaustis galintys atvirai kalbėtis su Amerikos prezidentu, nebijodami, kad jų pokalbių detalės vėliau bus paviešintos.

Paklaustas, ar jis rimtai vertina kai kurių demokratų grasinimus, D. Trumpas atsakė: „Visiškai nerimtai.“

JAV žiniasklaida anksčiau pranešė, kad vienas nežinomas informatorius, dirbantis JAV žvalgybos bendruomenėje, pateikė skundą dėl D. Trumpo įtariamo bandymo daryti spaudimą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskui per pokalbį telefonu.

D. Trumpas patvirtino, kad telefonu su V. Zelenskiu kalbėjosi apie, pasak jo, Bideno šeimos korupciją, tačiau neigė daręs spaudimą prezidentui.

„Turėjome nuostabų pokalbį telefonu, – pareiškė jis žurnalistams, atvykęs į Jungtinių Tautų būstinę Niujorke. – Visi žino, kad tai yra tik demokratų raganų medžioklė.“

Dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas netruko atsikirsti J. Bidenui, laikomam realiausiu demokratų pretendentu, galinčiu mesti iššūkį D. Trumpui 2020-ųjų JAV prezidento rinkimuose.

D. Trumpas kaltina J. Bideną netinkamai elgusis Ukrainoje tuo metu, kai ėjo viceprezidento pareigas Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijoje.

Abipusiai kaltinimai pasipylė laikraščiui „The Washington Post“ pranešus apie vieno JAV žvalgybos pareigūno pateiktą skundą dėl D. Trumpo pokalbių su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir JAV vadovo neva duoto „pažado“.

Teigiama, kad D. Trumpas spaudė V. Zelenskį ištirti galimai korupcinę veiklą, susijusią su J. Bidenu ir jo sūnumi Hunteriu (Hanteriu). Pastarasis tėvo viceprezidentavimo laikais dirbo Ukrainos gamtinių dujų bendrovėje. 

D. Trumpas paragino žiniasklaidą „panagrinėti“ J. Bideno komentarus, išsakytus 2016-ųjų pradžioje. Tuometinis viceprezidentas tada pareiškė, kad B. Obamos administracija įšaldys 1 mlrd. dolerių vertės JAV paskolų garantijas, jei Kijevas neatleis iš pareigų aukšto rango prokuroro, atlikusio tyrimą dėl su jo sūnumi susijusios dujų bendrovės.

„Atrodo, kad tai didžiulis piktnaudžiavimas valdžia: kalbėtis telefonu su užsienio šalies vadovu, siekiančiu Jungtinių Valstijų pagalbos, ir klausti apie mane“, – J. Bidenas sakė  žurnalistams rinkimų kampanijos renginyje Ajovos valstijoje.

„Žinau, prieš ką einu – prieš serijinį piktnaudžiautoją, – pareiškė jis. – Matydamas, kad gali netekti valdžios, jis padarys viską, ką turi padaryti. Bet tai jau peržengia ribas.“

Žinau, prieš ką einu – prieš serijinį piktnaudžiautoją.

Penktadienį J. Bidenas pareikalavo, kad D. Trumpas nedelsdamas paskelbtų liepos 25 dieną įvykusio pokalbio su V. Zelenskiu stenogramą. Anot demokrato, jei žiniasklaidos pranešimai apie JAV prezidento spaudimą Ukrainos vadovui yra teisingi, tai yra „aiški korupcija“.

D. Trumpas pavadino tokius kaltinimus „juokingais“ ir socialiniame tinkle „Twitter“ šeštadienį apkaltino J. Bideną viceceprezidentavimo laikais reikalavus, „kad Ukrainos vyriausybė atleistų jo sūnų tyrusį prokurorą“.

Prezidentas taip pat apkaltino žiniasklaidos priemonės sufabrikavus „istoriją apie mane ir mano visiškai normalų ir rutininį pokalbį su naujuoju Ukrainos prezidentu“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaika interviu televizijai  „Hromadske“ paneigė, kad D. Trumpas darė spaudimą V. Zelenskiui.

„Žinau, apie ką jie kalbėjo, ir manau, kad nebuvo jokio spaudimo, – sakė ministras. – Tai buvo ilga ir draugiška diskusija, joje aptarta daugelis klausimų, kurie daugeliu atveju reikalavo rimtų atsakymų.“

„Piktnaudžiavimas valdžia“

Šeštadienį D. Trumpas paskelbė žiniasklaidos pranešimų vaizdo montažą. Jame, be kitų, yra įrašas, kuriame J. Bidenas sako, kad paprašė atleisti Ukrainos prokurorą.

Buvęs viceprezidentas tvirtina, kad šis telefono skambutis neturėjo nieko bendra su jo sūnumi.

„Niekuomet nesikalbėjau su sūnumi apie jo verslo reikalus užsienyje, – teigė jis. – Visi tai aptarė ir sakė, kad nieko ten nėra.“

„Trumpas tą daro, nes žino, kad rinkimuose jį sutriuškinsiu; jis piktnaudžiauja valdžia ir naudojasi visomis prezidento valdžios teikiamomis galimybėmis, siekdamas mane apjuodinti“, – sakė daugelyje apklausų pirmaujantis J. Bidenas.

JAV prezidentas užsipuolė šiuos kaltinimus į dienos šviesą iškėlusią žiniasklaidą.

„Netikrų naujienų žiniasklaida šiuo metu ne tik netikrina faktų teisingumo, jie tyčia klastoja faktus. Jie netgi klastoja šaltinius, kad apsaugotų savo partnerius demokratus“, – tviteryje rašė jis.

Spaudžiamas pademonstruoti lyderystę ir išsklaidyti abejones dėl savo ištvermės, 76 metų J. Bidenas per beveik tris valandas Hjustone Teksase vykusius debatus smarkiai puolė liberalus Bernie Sandersą (Bernį Sandersą) ir Elizabeth Warren (Elizabet Voren).

Ketvirtadienį toje pačioje scenoje pagaliau pasirodė svarbiausi pretendentai 2020 metų prezidento rinkimuose varžytis su dabartiniu prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).

Nors visi 10 demokratų, siekiančių partijos nominacijos, demonstravo ryžtą nušalinti D. Trumpą ir sutarė dėl būtinybės skubiai spęsti klimato kaitos klausimą, jų nuomonių skirtumus akivaizdžiai pademonstravo sveikatos apsaugos reformos klausimas, kurį jie visi vadino prioritetiniu.

J. Bidenas apkaltino aštuntą dešimtį, kaip ir jis, einančius senatorius B. Sandersą ir E. Warren laikantis nepasiekiamų svajonių be plano, kaip jas reiktų finansuoti.

„Aš išdėstau, kaip galiu už tai sumokėti, kaip galiu pasiekti, kad tai būtų padaryta, ir kodėl tai yra geriau“, – sakė buvęs viceprezidentas, kurio planas yra pagrįstas ankstesnio prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) pastangomis priimtu JAV sveikatos apsaugos sistemos reformos įstatymu, žinomu kaip „Obamacare“.

Kylanti rinkimų kampanijos žvaigždė E. Warren ir B. Sandersas, kuris dalyvavo ir 2016 metų rinkimų kampanijoje, aktyviai gynėsi.

„Žinau, kas sugedę, žinau, kaip tai pataisyti ir aš vadovausiu kovai, kad tai būtų padaryta“, – pažadėjo E. Warren, kuri padarė įspūdį rinkėjams išsamiomis politikos platformomis.

Dėl sveikatos apsaugos reformos ji žadėjo, kad kaštus pajus „tie, kas yra pačioje viršūnėje“.

B. Sandersas, kuris ragina atsisakyti privataus sveikatos draudimo, žadėjo „pagaliau užtikrinti, kad kiekvienam amerikiečiui sveikatos priežiūra būtų žmogaus teisė, o ne privilegija“.

Šių trijų pretendentų mūšiu prasidėjo debatų maratonas, per kurį varžovai pademonstravo savo nuomonių skirtumus dėl imigracijos, prekybos tarifų, baudžiamojo teisingumo reformos, karų Irake ir Afganistane. Mažiau populiarūs kandidatai varžėsi dėl prasilaužimo momentų.

Tačiau vis jie sutarė dėl vieno svarbaus dalyko: D. Trumpo išvarymo iš Baltųjų rūmų. Keli pretendentai tiesiai vadino prezidentą rasistu.

„Yra milžiniškos, milžiniškos galimybės, kai tik atsikratysime Donaldu Trumpu“, – prasidedant debatams sakė J. Bidenas.

Tuo metu D. Trumpas, ketvirtadienį kalbėdamas per vakarienę su respublikonų įstatymų leidėjais, taip pat nevyniojo žodžių į vatą ir pakartojo savo pamėgtus įžeidimus B. Sandersui, E. Warren ir J. Bidenui: „Išprotėjęs Bernie“, „Pokahonta“ ir „Apsnūdęs Joe“.

„Mūsų šalis eis į pragarą, jei vienas iš šių žmonių paklius čia“, – perspėjo D. Trumpas.

Po kelių vasaros žodinių klaidų, kurios sukėlė abejonių dėl J. Bideno amžiaus ir proto aštrumo, ne toks populiarus pretendentas Julianas Castro (Džulianas Kastras) išdrįso mesti iššūkį jam opiu klausimu: apkaltino jį pamiršus „tai, ką jis sakė vos prieš dvi minutes“. Dėl tokio smūgio žemiau juostos J. Castro sulaukė nepritarimo šūksnių.

Tačiau 26,8 proc. paramą turintis J. Bidenas Hjustone išvengė bet kokių apmaudžių klaidų.

78 metų B. Sandersas, vyriausias pretendentas, turi 17,3 proc., o 70 metų E. Warren – 16,8 proc. paramą.