Susitikimas Baltuosiuose rūmuose turėjo įvykti gegužės 9 dieną.

Jei šis susitikimas būtų įvykęs, tai būtų buvęs pirmasis abiejų lyderių susitikimas Baltuosiuose rūmuose.

Paskutinį kartą jie kalbėjosi pernai liepą Lietuvoje vykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo metu.

„Gegužės 9 dieną planuotas vizitas buvo atidėtas dėl pasikeitusios R. T. Erdogano programos“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Pareigūnas pridūrė, kad „nauja data bus nustatyta“ po abiejų prezidentų pokalbio.

Apie planuojamą R. T. Erdogano vizitą Turkijos prezidentūra oficialiai nepaskelbė, tačiau kovą vienas Turkijos pareigūnas AFP užsiminė, kad vizitas įvyks gegužės 9 dieną.

NATO sąjungininkės siekia atkurti ryšius, įtemptus dėl daugybės ginčų, įskaitant Turkijos delsimą pritarti Švedijos stojimui į NATO aljansą.

Jis nežinąs kada, bet mielai susitiktų su D. Trumpu debatuose, sakė J. Bidenas penktadienį interviu radijo laidų vedėjui Howardui Sternui.

81-erių J. Bidenas ir 77-erių D. Trumpas jau užsitikrino reikiamą skaičių delegatų balsų, kad savo partijų būtų nominuoti kandidatais prezidento rinkimuose.

J. Bideno rinkimų štabas iki šiol nebuvo išakęs savo pozicijos dėl galimų TV debatų prieš rinkimus, Per praėjusią rinkimų kampaniją 2020 m. abiejų kandidatų susitikimai buvo triukšmingi ir polemiški. Tai sukėlė klausimų, ar dėl D. Trumpo polinkio per viešus pasirodymus iškraipyti faktus ši apsikeitimo nuomonėmis forma yra tinkama.

Dabartinėj rinkimų kovoje D. Trumpas nedalyvavo savo Respublikonų partijos kandidatų TV debatuose – tačiau nepaisant to, galiausiai juos visus įveikė.

Nors prezidento Joe Bideno vyriausybė konstatavo, kad trys Izraelio kariuomenės batalionai įvykdė „sunkių žmogaus teisių pažeidimų“ prieš palestiniečius Vakarų Krante, tačiau JAV karinė parama šiems junginiams nebus nutraukta, penktadienį pranešė JAV stotis „ABC News“.

Izraelis pažadėjo imtis priemonių, kad pažeidimai nesikarotų, teigė stotis, remdamasi JAV valstybės sekretoriaus Antony‘io Blinkeno laišku Atstovų Rūmų pirmininkui Mike‘ui Johsnonui. TV stotis susipažino su laišku. Oficialiai ši informacija kol kas nepatvirtinta. Tačiau jei tam tikrų karinių dalinių elgesys nesikeis, sankcijos bus įvestos, sakoma toliau „ABC News“ pranešime.

Remiantis ankstesniais pranešimais, čia pirmiausiai omenyje turimas ultraortodoksų vyraujamas batalionas, kuris kaltinamas žmogaus teisių pažeidimais Izraelio okupuotame Vakarų Krante. Pažeidimai padaryti dar prieš dabartinį Gazos karą, kilusį spalio 7 d. „ABC News“ teigimu, dėl žmogaus teisių pažeidimų buvo svarstomi iš viso penki daliniai – trys kariniai ir du civiliniai.

Izraelio premjeras Benyaminas Netanyahu planus įvesti sankcijas pavadino „absurdo viršūne“ ir „moraliniu nuosmukiu“. Ir gynybos ministras Joavas Galantas ragino JAV vyriausybę neskelbti baudžiamųjų priemonių prieš batalioną „Netzah Yehuda“. Šis batalionas siejamas su dešiniuoju ekstremizmu ir smurtu prieš palestiniečius. Izraelis 2022 m. gruodį atitraukė dalinį iš Vakarų Kranto ir nuo tada jis daugiausiai dislokuotas šalies šiaurėje.

„Jungtinės Valstijos tiesiogiai dalyvauja šiame konflikte. Jos siekia padidinti savo jau tiekiamų ginklų sistemų [veikimo] nuotolį. Tai iš esmės nepakeis specialiosios karinės operacijos rezultatų“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pavartodamas Maskvos terminą karui Ukrainoje pavadinti.

Jungtinės Valstijos kovo mėnesį slapta Ukrainai išsiuntė ilgojo nuotolio raketų ATACMS, trečiadienį pranešė JAV valstybės departamentas.

Priduriama, kad ATACMS buvo įtrauktos į kovo mėnesį paskelbtą pagalbos Ukrainai paketą, tačiau tai nėra susiję su JAV Kongreso antradienį patvirtinta beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) karinės pagalbos Kyjivui parama.

Žinia apie Ukrainai pristatytas ATACMS pasirodė tuo metu, kai JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pasirašė teisės aktą, kuriuo leidžiama teikti Ukrainai labai reikalingą karinę paramą ir paskelbė, kad Vašingtonas per kelias valandas pradės siųsti naują pagalbą Kyjivui.

95 mlrd. dolerių (89,1 mlrd. eurų) paketas, į kurį taip pat įtraukta pagalba Izraeliui ir Taivanui bei priemonė, galinti uždrausti programėlės „TikTok“ veikimą JAV, priimtas po ilgus mėnesius trukusio delsimo. Per tuos mėnesius Ukrainos pajėgoms pritrūko šaudmenų, jos patyrė nesėkmių mūšio lauke.

JAV prezidentas trečiadienį pasirašė teisės aktą, kuriuo leidžiama teikti Ukrainai itin reikalingą karinę paramą, ir pareiškė, kad Vašingtonas per kelias valandas pradės siųsti naują pagalbą Kyjivui.

JAV Senatas vėlai antradienį patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai, kuri daugiau kaip dvejus metus kovoja su plataus masto Rusijos invazija.

„Šešių mėnesių kelionė buvo įveikta. Kad ir ką kas sakytų, mes gauname reikiamą paramą – mums jos reikia, kad galėtume toliau saugoti gyvybes nuo Rusijos atakų, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis. – Padarysime viską, kad kompensuotume tuos šešis mėnesius, kurie praėjo diskusijose ir abejonėse.“

Rusija per tą laiką pasiekė teritorinių laimėjimų, o Ukrainai sunkiai sekėsi apsirūpinti šaudmenimis ir kariais fronto linijoje.

A. Blinkeno lėktuvas trečiadienį nusileido Kinijos Šanchajaus mieste.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) praėjusių metų lapkričio mėnesį San Fransiske vykusiame susitikime nusprendė atkurti komunikaciją tarp kariuomenių.

Tačiau dvi didžiausios pasaulio ekonomikos šalys vis dar nesutaria dėl prekybos, technologijų, Taivano ir plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Blinkeno kelionė bus nelengva užduotis“, – naujienų agentūrai AFP nurodė Fudano universiteto Šanchajuje Amerikos studijų centro direktorius Wu Xinbo (U Sinbo).

Tačiau Kinijai prekyba ir ekonomika tebėra svarbiausi klausimai.

Pastarosiomis savaitėmis JAV didina spaudimą Kinijai, o J. Bidenas ragina Pekinui taikyti didesnius plieno ir aliuminio tarifus, taip siekdamas prieš lapkričio mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus užsitikrinti darbininkų palankumą.

Anksčiau šį mėnesį JAV vyriausybė paskelbė pradedanti tyrimą dėl Kinijos prekybos praktikos laivų statybos, jūrų ir logistikos sektoriuose. Šis žingsnis sukėlė Pekino pasipiktinimą.

Kinija teigia, kad Vašingtono pastangos apriboti jos pramoninę gamybą prilygsta prekybos karui, tačiau J. Bidenas patikino, kad taip nėra.

„Santykių stabilumas tam tikrais atžvilgiais yra iliuzinis“, – sakė Vašingtono Quincy (Kvinsio) instituto Rytų Azijos programos atstovas Jake'as Werneris (Džeikas Verneris).

JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) taip pat neatmeta galimybės taikyti sankcijas Kinijai dėl perteklinių pajėgumų pramonėje, kai Pekino subsidijos lemia gamybos perteklių, dėl kurio mažėja eksporto kainos.

„Pekinas mano, kad šis kontrolės išplėtimas rodo Amerikos pastangas apriboti Kinijos kilimą“, – teigė Brookingso (Brukingso) instituto mokslininkas Kinijos klausimais Ryanas Hassas (Rajenas Hasas).

„TikTok“ pašalinimas iš JAV rinkos?

Anksčiau šį mėnesį JAV Kongreso komitetas apkaltino Kinijos valdžios institucijas tiesiogiai subsidijuojant sudedamųjų dalių, iš kurių gaminamas fentanilis – sintetinis skausmą malšinantis vaistas, sukėlęs perdozavimo epidemiją JAV – gamybą ir eksportą.

JAV Senatas išvakarėse patvirtino teisės aktą, kuriuo reikalaujama, kad programėlė „TikTok“ atsiskirtų nuo Kinijos patronuojančiosios bendrovės „ByteDance“ arba antraip bus pašalinta iš Jungtinių Valstijų rinkos.

JAV ir kitos Vakarų valstybės reiškia susirūpinimą dėl „TikTok“ populiarumo tarp jaunų žmonių, teigdami, kad ji leidžia Pekinui rinkti duomenis ir šnipinėti naudotojus. JAV šia programėle naudojasi apie 170 mln. naudotojų.

Kritikų teigimu, „TikTok“ yra pavaldi Kinijai ir skleidžia propagandą. Kinija ir bendrovė griežtai neigia šiuos kaltinimus.

„Derybos Blinkeno vizito metu vyks labai įtemptoje atmosferoje“, – pareiškė Kinijos ir JAV santykių ekspertas iš Kinijos socialinių mokslų akademijos (CASS) Lyu Xiangas (Liu Siangas).

„Ar Kinija gali atsisakyti plėtros (kad sumažintų JAV baimę)? Tai neįmanoma“, – pridūrė ekspertas.

Karas Ukrainoje ir Gazos Ruože, Taivano klausimas

Tai antrasis A. Blinkeno vizitas į Kiniją per mažiau nei metus. Antradienį JAV valstybės sekretorius pareiškė, kad Pekinas kursto karą Ukrainoje, tiekdamas Rusijai komponentus, kuriuos ji naudoja savo karinėms reikmėms. Pekinas griežtai atmeta šiuos teiginius.

Pasak JAV pareigūnų, šie Kinijos veiksmai padėjo Rusijai įgyvendinti didžiausią karinę plėtrą nuo sovietinių laikų.

„Jei Kinija, viena vertus, teigia palaikanti pozityvius, draugiškus santykius su Europa ir kitomis šalimis, kita vertus, ji negali kurstyti didžiausios grėsmės Europos saugumui nuo pat Šaltojo karo pabaigos“, – praėjusią savaitę sakė A. Blinkenas.

Be to, Vašingtonas tikisi, kad vizito metu A. Blinkenas įtikins Kiniją pasinaudoti savo įtaka dialoge su Iranu ir užkirsti kelią Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karo eskalavimui Artimuosiuose Rytuose.

Tačiau Pekinas tvirtina, kad Vašingtonas turi spausti Izraelį sutikti paskelbti paliaubas Gazos Ruože. Kinija taip pat yra susirūpinusi dėl Vašingtono karinių aljansų Azijoje.

Lyu Xiangas neseniai pavadino JAV, Filipinų ir Japonijos bendrą pareiškimą „priešiškiausiu politiniu pareiškimu Kinijos atžvilgiu nuo Šaltojo karo pabaigos“.

Skelbiama, kad vizito metu A. Blinkenas taip pat ketina iškelti klausimą dėl Taivano, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi ir yra pažadėjusi perimti demokratinę salą savo kontrolėn.

Kiniją taip pat papiktino JAV Kongreso patvirtinta milijardinė karinė pagalba Taibėjui vis agresyvesnio Pekino akivaizdoje.

Anot Wu Xinbo, po praėjusių metų pabaigoje įvykusio J. Bideno ir Kinijos prezidento susitikimo Pekinas mano, kad Vašingtonas „nesugebėjo imtis skubių veiksmų“ Kinijai susirūpinimą keliantiems klausimams spręsti.

„JAV mano, kad kol padėtis stabili ir ne per daug nerami, viskas gerai, – sakė Wu Xinbo. – Kinijos pusė mano, kad vien tik stabilizuoti santykius nepakanka.“

Priemonė buvo dalis 95 mlrd. dolerių (89,1 mlrd. eurų) užsienio pagalbos paketo, apimančio karinę paramą Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui. Visas paketas jau įveikė kliūtis JAV Kongrese ir keliauja ant prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) darbo stalo jam pasirašyti.

Vakarų pareigūnai reiškė susirūpinimą dėl „TikTok“ populiarumo tarp jaunimo, teigdami, kad programėlė yra pavaldi Pekinui ir padeda rinkti duomenis, šnipinėti vartotojus bei skleisti propagandą, tačiau bendrovė ir Pekinas šiuos teiginius neigia.

Įstatymą, galintį nulemti retą uždraudimą kompanijai veikti JAV rinkoje, Senatas priėmė 79 balsais. „Prieš“ balsavo 18 senatorių. Trimis dienomis anksčiau projektas sulaukė tvirtos abiejų partijų paramos Atstovų Rūmuose.

J. Bidenas yra sakęs, kad pasirašys įstatymą.

Šio mėnesio pradžioje surengęs retą telefoninį pokalbį su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu), J. Bidenas pakartojo, kad yra susirūpinęs dėl „TikTok“.

Po šeštadienio balsavimo JAV Atstovų Rūmuose „TikTok“ griežtai pasmerkė šį įstatymo projektą, sakydama, kad jis „pamins 170 mln. amerikiečių žodžio laisvę, pakenks septyniems milijonams įmonių ir uždarys platformą, kurios metinis indėlis į JAV ekonomiką siekia 24 milijardus JAV dolerių“ (22,5 mlrd. eurų)“.

Pagal įstatymo projektą „ByteDance“ turėtų per vienus metus parduoti programėlę. Priešingu atveju ji bus pašalinta iš „Apple“ ir „Google“ parduotuvių Jungtinėse Valstijose.

Stevenas Mnuchinas (Stivenas Mnušinas), kuris valdant J. Bideno pirmtakui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) buvo JAV iždo sekretorius, yra sakęs, kad domisi „TikTok“ įsigijimu ir subūrė investuotojų grupę.

JAV pareigūnai jau seniai atkreipė dėmesį į „TikTok“ ir sako, kad ši platforma sudaro sąlygas Pekinui šnipinėti vartotojus. Tačiau uždraudimas galėtų išprovokuoti kovas teismuose.

Kongreso priimtu įstatymu JAV prezidentui suteikiami įgaliojimai kitas programėles priskirti prie grėsmių nacionaliniam saugumui, jei jas kontroliuoja priešiškomis laikomos šalys.

Milijardierius Elonas Muskas (Ilonas Maskas), socialinio tinklo „X“ savininkas, penktadienį pareiškė nepritariantis „TikTok“ uždraudimui ir sakė, kad tai „prieštarautų žodžio ir raiškos laisvei“.

„Šiame pagalbos pakete numatyta perduoti transporto priemonių, priešlėktuvinių raketų „Stinger“, papildomos didelio mobilumo artilerijos raketinių sistemų amunicijos, 155 mm artilerijos amunicijos, prieštankinių raketų „TOW“ ir „Javelin“ bei kitokios ginkluotės, kurią galėsime tuojau pat pradėti naudoti mūšio lauke“, – naujienų agentūros pranešime cituojami valdžios atstovų žodžiai.

Prieš šešis mėnesius JAV prezidentas Joe Bidenas pateikė Kongresui prašymą dėl papildomo saugumo finansavimo, kuriame buvo numatytą pagalbos skirti ir Ukrainai, Izraeliui bei partneriams Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Praėjusią savaitę Atstovų Rūmai priėmė jo prašymą atspindinčių įstatymų projektų paketą. Balsavimas dėl užsienio pagalbos paketo JAV Senate turėtų įvykdyti antradienį, balandžio 23 d.

Prezidentas J. Bidenas patvirtino, kad yra pasirengęs šiuos teisės aktus pasirašyti, kai tik jie pasieks Baltuosius Rūmus.

Ukraina, kuri jau daugiau nei dvejus metus kovoja su plataus masto Rusijos invazija, yra sudariusi keletą dešimties metų saugumo susitarimų su NATO šalimis.

„Mūsų komandos – Ukrainos ir Jungtinių Valstijų – pradėjo dirbti prie dvišalio saugumo susitarimo“, – socialiniuose tinkluose nurodė V. Zelenskis.

Iki šiol Ukrainos pasirašyti susitarimai su Jungtine Karalyste, Prancūzija ir Vokietija nėra abipusės gynybos paktai, bet turi simbolinę reikšmę. Šiais paktais Vakarai įsipareigoja daugelį metų remti Kyjivą karine, politine ir finansine prasme.

V. Zelenskis pirmadienį telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) po to, kai šeštadienį JAV Atstovų Rūmai patvirtino ilgai atidėliotą beveik 61 mlrd. JAV dolerių pagalbos (57,3 mlrd. eurų) paketą.

Be to, po pokalbio Ukrainos prezidentas pareiškė, kad susitarimas dėl didelio tikslumo ir didelio nuotolio raketų ATACMS yra įgyvendintas.

Pirmą kartą ATACMS buvo pristatytos Kyjivui praėjusiais metais ir, pasak Ukrainos ir JAV, padidino šalies kovinį pajėgumą.