Tai vieni griežčiausių turkų lyderio komentarai J. Bideno atžvilgiu nuo sausio, kai šis stojo prie JAV vairo.

R. T. Erdoganas keletą pastarųjų mėnesių mėgino taisyti santykius su Vašingtonu ir kitais Vakarų sąjungininkais po metų aštrių ginčų.

Tačiau pirmadienį jis užsipuolė J. Bideną kalbėdamas per televiziją.

„Rašote istoriją savo kruvinomis rankomis, – per televiziją sakė turkų lyderis, kreipdamasis į J. Bideną. – Jūs privertėte mus taip pasakyti. Negalime daugiau dėl to tylėti.“

R. T. Erdoganas sulaukė palaikymo visuose Artimuosiuose Rytuose, per 18 metų besitęsiantį savo valdymą ne kartą demonstruodavęs paramą palestiniečių siekiams ir smerkęs Izraelio veiksmus.

Praėjusią savaitę jis apkaltino žydų valstybę „terorizmu“ ir žadėjo sutelkti pasaulį Gazos Ruožui apginti.

„Šiandien mes matėme Bideno parašą dėl ginklų pardavimo Izraeliui“, – pirmadienį sakė R. T. Erdoganas, remdamasis JAV žiniasklaidos pranešimais apie naują ginklų siuntą, kurią patvirtino J. Bideno administracija.

„Palestiniečių teritorijos yra persmelktos persekiojimų, kančių ir kraujo, kaip ir daugelis kitų teritorijų, kurios prarado taiką sulig Osmanų imperijos pabaiga. Ir jūs tai palaikote“, – kalbėjo R. T. Erdoganas kreipdamasis į J. Bideną.

Tai pirmadienį per spaudos konferenciją pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki.

„Mes visi žinome, jog vienintelis būdas padaryti galą smurtui, šiai smurto eskalacijai – laikui bėgant priimti sprendimą dėl dviejų valstybių sambūvio. Per abu savaitgalį įvykusius prezidento pokalbius telefonu (su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu ir Palestinos prezidentu Mahmoudu Abbasu) jis pabrėžė tvirtai remiąs sureguliavimą, grindžiamą dviejų valstybių sambūviu, kuris yra geriausias būdas teisingai ir tvariai išspręsti Izraelio ir palestiniečių konfliktą“, - sakė ji.

J. Psaki buvo užduotas klausimas, ar J. Bidenas pasirengęs dalyvauti ilgalaikiame konflikto sureguliavimo procese kaip tarpininkas. Pasak Baltųjų rūmų atstovės, galimam Amerikos tarpininkavimui prireiks „abiejų šalių noro dalyvauti derybose ir svarstyti išeities iš situacijos būdus bei tarpininkavimo temą“. „Mes, žinoma, dar nepasiekėme šio etapo, ir abi šalys turės nuspręsti, ar jos nori toliau eiti šiuo keliu“, - pridūrė J. Psaki.

Nuo gegužės 10 d. Izraelio armija ir palestiniečių grupuotės Gazos Ruože keičiasi smūgiais. Apšaudymai prasidėjo po gegužės pradžioje prie Al Aksos mečetės Rytų Jeruzalėje kilusių riaušių, kurias išprovokavo Izraelio teismo sprendimas konfiskuoti Šeich Džaraho kvartale gyvenančių arabų šeimų namus.

Naujausiais duomenimis, per apšaudymus jau žuvo 10 izraeliečių, šimtai nukentėjo. Palestiniečiai praneša apie daugiau kaip 200 žuvusiųjų ir beveik 6 tūkst. sužeistųjų.

J. Bidenas per pirmąjį pokalbį su M. Abbasu nuo savo kadencijos pradžios „pabrėžė, jog „Hamas“ turi liautis leisti raketas į Izraelį“, sakoma pranešime.

JAV prezidentas taip pat „pabrėžė esąs tvirtai įsipareigojęs derybomis pasiektam dviejų valstybių sprendiniui kaip geriausiam būdui teisingai ir tvariai išspręsti Izraelio ir palestiniečių konfliktą“.

J. Bidenas taip pat telefonu pasikalbėjo su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi) ir išreiškė „didžiulį susirūpinimą“ dėl dabartinio smurto paaštrėjimo tarp žydų valstybės ir Gazos Ruožo, nurodė Baltieji rūmai.

Jau šeštą dieną tęsiantis smurtui tarp Izraelio ir palestiniečių, pareikalavusiam dešimčių žmonių gyvybių, J. Bidenas išsakė „tvirtą paramą“ žydų valstybės teisei gintis nuo raketų atakų, rengiamų „Hamas“ ir kitų teroristinių grupuočių“.

Vis dėlto jis taip pat išsakė susirūpinimą dėl žurnalistų saugumo, Izraelio lėktuvams sugriovus daugiaaukštį pastatą Gazoje, kuriame veikė naujienų agentūros „The Associated Press“ ir kai kurių kitų žiniasklaidos priemonių biurai.

„Neatsitrauksime“

Tuo metu „Hamas“ lyderis pareiškė, kad dėl Izraelio pajėgų atakų Gazos Ruožo kovotojai savo veiksmų nenutrauks, ir perspėjo, kad islamistai dar nepanaudojo visų savo turimų priemonių.

Šeštadienį vakare kalbėdamas Katare surengtame mitinge, į kurį susirinko šimtai žmonių, „Hamas“ vadovas Ismailas Haniyeh (Ismailas Hanija) sakė, kad „pasipriešinimas yra trumpiausias kelias į Jeruzalę“ ir kad palestiniečiai niekada nepriims nieko mažiau nei suvereni Palestinos valstybė, kurios sostinė būtų Jeruzalėje.

Jis pridūrė, kad „priešai sionistai smogė Gazai, griovė daugiaaukščius pastatus ir vykdė žudynes“, galvodami, kad tai privers kovotojų grupuotes atsitraukti. Tačiau I. Haniyeh pažadėjo, kad Izraelio smūgiams intensyvėjant „pasipriešinimas didės iki aukštesnio lygio“.

I. Haniyeh taip pat sakė, kad nepaisant fakto, jog Gazos Ruožas jau 15 metų gyvena blokados sąlygomis, kovotojų grupuotės savo siekių neatsisakys.

Vašingtonas laikosi pozicijos, kad išpirkos reikalaujančiu virusu produktotiekio „Colonial“ valdymo sistemą užkrėtė Rusijoje įsikūrusi nusikalstama grupė „DarkSide“. Bendrovė „Colonial Pipeline Company“ iš Teksaso Meksikos įlankos pakrantės į tankiai apgyventą Rytų pakrantę 8 850 km ilgio vamzdynu pristato benziną ir reaktyvinius degalus, aptarnaudama 50 mln. vartotojų.

Paklaustas, ar Rusijos vyriausybei buvo žinoma apie šią ataką, J. Bidenas patylėjo ir atsakė: „Esu tikras, kad FTB (Federalinio tyrimų biuro) ataskaita perskaičiau teisingai – ir jie sako, kad jie nežinojo, jis [V. Putinas] nežinojo, vyriausybė nežinojo.“

„Pabrėžiu, netikime, kad Rusijos vyriausybė buvo susijusi su šia ataka. Tačiau turime tvirtą priežastį manyti, kad nusikaltėliai, kurie surengė šią ataką, gyvena Rusijoje. Ji surengta iš ten“, – patikslino JAV prezidentas.

J. Bidenas sakė, jo administracija „tiesiogiai bendravo su Rusija“ ir kad reikalingos tarptautinės normos, siekiant sugriežtinti tokių nusikalstamų grupių kontrolę.

„Numanau, kad tai bus viena iš temų, kurią aptarsiu su prezidentu Putinu“, – pridūrė jis.

Prognozuojama, kad pirmasis J. Bideno susitikimas su V. Putinu nuo amerikiečių prezidento kadencijos pradžios įvyks birželį per vizitą Europoje.

Ketvirtadienį Rusijos prezidentas turi surengti susitikimą vaizdo ryšiu su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, nors sekretorius šiuo metu yra Maskvoje. Pasak D. Peskovo, sprendimą susitikti internetu nulėmė pandemija ir ekspertų rekomendacijos. Kremliaus teigimu, Rusijos prezidentas, nors jau yra paskiepytas nuo COVID-19, turi paisyti visų atsargumo priemonių.

Tvyrant didelei įtampai tarp JAV ir Rusijos, J. Bidenas pasiūlė V. Putinui susitikti trečiojoje šalyje, galimai kur nors Europoje šią vasarą.

Kremlius vis dar oficialiai nepriėmė kvietimo. JAV prezidentas birželį vyks į Europą dalyvauti NATO viršūnių susitikime.

„Prezidentaujant Bidenui pasaulyje daugėja smurto ir didėja nestabilumas, nes Bideno silpnumas ir nepakankama parama Izraeliui skatina naujas atakas prieš mūsų sąjungininkus“, – nurodė D. Trumpas išplatintame pareiškime.  

Pareiškęs, kad jo administracijos darbas buvo „taikos prezidentavimas“, D. Trumpas sakė, jog jam einant JAV prezidento pareigas žydų valstybės priešai žinojo, kad sulauktų „staigaus atpildo, jei užpultų Izraelį“.   

„Amerika turi visada stovėti petys į petį su Izraeliu ir aiškiai parodyti, kad palestiniečiai privalo nutraukti smurtą, terorą bei raketų atakas, taip pat aiškiai parodyti, jog JAV visuomet tvirtai palaikys Izraelio teisę į savigyną“, – nurodė jis.

Suintensyvėjus smurtui per kelias pastarąsias dienas Izraelyje, Gazos Ruože ir Vakarų Krante žuvo mažiausiai 51 palestinietis ir penki izraeliečiai.

Po kelias naktis prie Al Aksos mečetės komplekso ir kitose ir Rytų Jeruzalės vietose vykusių susirėmimų tarp palestiniečių protestuotojų ir Izraelio policijos islamistai iš Gazos Ruožo į žydų valstybės teritoriją paleido šimtus raketų, o Izraelis surengė atsakomuosius aviacijos smūgius.  

J. Bideno administracija antradienį paragino Izraelį ir palestiniečius elgtis ramiai bei santūriai ir sakė, jog labai svarbu, kad abi konflikto šalys vengtų „itin smerktinų“ civilių aukų.

Tačiau „Izraelis turi teisę gintis“, žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas).

Tokį pareiškimą J. Bidenas vaizdo ryšiu padarė per vadinamojo Bukarešto devyneto virtualų viršūnių susitikimą, kurį organizavo Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) ir Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas).

Remiantis Baltųjų rūmų po susitikimo išplatintu pareiškimu, J. Bidenas „pabrėžė savo įsipareigojimą atstatyti aljansus ir stiprinti transatlantinius santykius“.

Jis taip pat „išsakė norą glaudžiau bendradarbiauti su mūsų devyniais sąjungininkais Centrinėje Europoje ir Baltijos bei Juodosios jūros regionuose, sprendžiant visus iššūkius, įskaitant visuotinę sveikatos apsaugą, klimato kaitą, energetinį saugumą ir pasaulio ekonomikos atsigavimą“, pažymėjo Baltieji rūmai.

Amerikiečių lyderis pritarė pastangoms „stiprinti NATO atgrasymo ir gynybos potencialą“, taip pat kalbėjo apie „sąjungininkų svarbą didinant atsparumą mūsų strateginių varžovų žalingiems ekonominiams ir politiniams veiksmams“.

„Be to, jis pasveikino galimybę bendrauti su šiais sąjungininkais ir su taip pat dalyvavusiu NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu apie Aljanso pastangas reaguoti į būsimas grėsmes“, – rašoma pareiškime.

„Galiausiai prezidentas Bidenas pabrėžė demokratinio valdymo ir teisės viršenybės stiprinimo svarbą – savo šalyje, Aljanso viduje ir visame pasaulyje“, – nurodė Baltieji rūmai.

Devynių ryčiausių NATO valstybių narių lyderiai pirmadienį aptarė saugumo iššūkius su J. Bidenu, tvyrant įtampai Vakarų santykiuose su Rusija.

Šios virtualios konsultacijos saugumo klausimais suteikė galimybę parengti bendrą poziciją prieš birželio 14 dieną Briuselyje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, prieš renginį žurnalistams sakė Lenkijos prezidentūros Nacionalinio saugumo biuro (BBN) vadovas Pawelas Solochas (Pavelas Solochas).

Bukarešto devynetą sudaro Rumunija, Lenkija, Vengrija, Bulgarija, Čekija, Slovakija ir Baltijos šalys.

Šis neformalus aljansas, suburtas 2015 metais Bukarešto ir Varšuvos iniciatyva, suteikia rytinėms šalims platformą regioniniams klausimams aptarti, taip pat galimybę vieningu balsu kalbėti platesniame NATO forume.

Per virtualų susitikimą su A. M. Lopezu Obradoru K. Harris teigė, kad jie abu turėtų padėti Salvadorui, Gvatemalai ir Hondūrui pagerinti gyvenimo sąlygas ir taip įtikinti daugelį migratų pasilikti namuose.

„Tai mūsų šalių bendras interesas – suteikti neatidėliotiną pagalbą Šiaurinio trikampio valstybėms ir spręsti pagrindines migracijos priežastis“, – teigė K. Harris.

„Dauguma žmonių nenori palikti namų, dažniausiai jie tai daro bėgdami nuo pavojaus, arba yra priversti, nes nėra jokių galimybių“, – sakė ji.

Meksikos prezidentas savo ruožtu atkreipė dėmesį į ilgą JAV ir Meksikos nesutarimų dėl migracijos istoriją ir teigė, kad šalys „turi bandyti suprasti viena kitą ir vengti kovoti“.

„Mes pritariame jūsų vykdomai politikai migracijos srityje ir mes padėsime. Kol kas galiu pasakyti tik tiek. Galite mumis pasikliauti“, – teigė A. M. Lopezas Obradoras.

JAV prezidentas Joe Bidenas K. Harris pavedė koordinuoti atsaką į nelegalių migrantų ir prieglobsčio prašytojų srauto JAV pasienio centruose padidėjimą. Birželį viceprezidentė vyks į Meksiką ir Gvatemalą – tai bus pirmasis jos oficialus vizitas į užsienį nuo kadencijos pradžios.

Tai jis pareiškė netrukus po to, kai „Facebook“ nepriklausoma priežiūros taryba paskelbė priėmusi sprendimą ir toliau blokuoti jo paskyrą.

„Jei bailus ir nenuovokus (Senato) mažumos lyderis Mitchas McConnellas būtų kovojęs, siekiant atskleisti visą tuo metu pristatytą korupciją, kurios nuo tada aptikta dar daugiau, turėtume visiškai kitokius prezidento rinkimų rezultatus“, – sakoma po „Facebook“ sprendimo paskelbtame D. Trumpo pranešime.

D. Trumpas, kuris svarsto dar kartą kandidatuoti į šalies vadovo postą, pakartojo, esą yra gausu įrodymų, kad per rinkimus buvo sukčiauta, ir paragino savo šalininkus „niekuomet nepasiduoti“.

Tapatybės nenorėję atskleisti administracijos pareigūnai teigė, kad J. Bidenas apie šį ambicingą tikslą oficialiai praneš per kiek vėliau antradienį sakysimą kalbą.

J. Bidenas taip pat siekia, kad iki tos pačios dienos „dviem dozėmis būtų paskiepyti mažiausiai 160 mln. Amerikos gyventojų“, žurnalistams sakė pareigūnai.