Baltųjų Rūmų reporterių paklaustas, ką jis pasakytų Rusijai dėl E. Gershkovicho, kuris yra JAV pilietis, J. Bidenas atsakė: „Paleiskite jį.“

„The Wall Street Journal“ ketvirtadienio popietę redakcijos skiltyje paskelbtame straipsnyje paragino išsiųsti Rusijos ambasadorių Jungtinėse Valstijose bei „visus čia dirbančius rusų žurnalistus“, nes tai, pasak redakcijos, „būtų mažiausia, ko galima tikėtis“.

„Suėmimo laikas panašus į apgalvotą provokaciją siekiant sugėdinti JAV ir įbauginti Rusijoje dar dirbančią užsienio spaudą“, – pabrėžė redakcija.

Tuo tarpu J. Bidenas reporteriams pareiškė, jog Rusijos žurnalistų išsiuntimas „šiuo metu neplanuojamas“.

Laikraščio „The Wall Street Journal“ reporteris E. Gershkovichas buvo suimtas Jekaterinburge, mieste už maždaug 1 800 km į rytus nuo Maskvos. Dabar jis Rusijos sostinėje laukia teismo; nurodyta jį sulaikyti iki gegužės 29 dienos.

Manoma, kad jis yra pirmas užsienio žurnalistas, sulaikytas už šnipinėjimą posovietinėje Rusijoje, ir galima numatyti, kad jo suėmimas pakurstys Kremliaus konfrontaciją su Vakarais.

Komentuodamas „The Wall Street Journal“ redakcijos raginimą išsiųsti visus rusų žurnalistus, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, jog „laikraštis gali tai sakyti, tačiau to neturėtų nutikti. Tam tiesiog nėra jokio pagrindo.“

Jis pridūrė, kad E. Gershkovichas buvo „sučiuptas už rankos“.

31-erių žurnalisto sulaikymas pagal kaltinimus, už kuriuos galima skirti iki 20 laisvės atėmimo metų, taip pat yra rimtas Kremliaus plataus masto susidorojimo su žiniasklaida žingsnis.

Baltieji rūmai pasmerkė areštą ir perspėjo amerikiečius nevykti į Rusiją, o tuos, kurie šiuo metu yra Rusijoje, išvykti dėl savo saugumo.

„Rusijos vyriausybės vykdomas JAV piliečių persekiojimas yra nepriimtinas. Griežčiausiai smerkiame Gershkovicho sulaikymą“, – skelbiama Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Karine Jean-Pierre (Karin Žan Pjer) pareiškime.

JAV pareigūnai teigė palaikantys ryšius su sulaikyto žurnalisto šeima ir dienraščiu, o JAV valstybės departamentas kreipėsi į Rusiją, kad ši užtikrintų konsulinę prieigą.

D. Trumpas ketvirtadienį tapo pirmuoju kriminalinių kaltinimų sulaukusiu JAV eksprezidentu.

J. Bidenas, išvykdamas iš Baltųjų rūmų į Misisipės valstiją, sąmoningai neatsakė į kelis žurnalistų klausimus šia tema.

„Neturiu komentarų dėl Trumpo“, – sakė jis.

Niujorko didžioji prisiekusiųjų žiuri ketvirtadienį pateikė kaltinimus D. Trumpui, susijusius su 2016-ųjų prezidento rinkimų kampanijos metu vienai pornografijos žvaigždei sumokėtais pinigais už tylėjimą apie jųdviejų romaną.

Būsimas D. Trumpo suėmimas – tikriausiai antradienį – reiškia politinę bombą 2024 metų prezidento rinkimų kampanijai, po kurios 76 metų magnatas tikisi sugrįžti į Baltuosius rūmus.

Prie Manhatano teismo, kur D. Trumpas turės išklausyti kaltinimus, saugumas sustiprintas jau kelios dienos.

D. Trumpas padarys kaltės nepripažinimo pareiškimą ir nėra jokių šansų, kad jis sutiktų su kokiu nors susitarimu dėl kaltinamojo pareiškimo, televizijos NBC laidai „Today“ sakė vienas D. Trumpo advokatų Joe Tacopina (Džo Takopina).

„To nebus. Nėra jokio nusikaltimo“, – pridūrė jis.

„Dėl šiandien susirinkusių lyderių įsipareigojimo ir atkakliai visų pasaulio regionų žmonių, reikalaujančių gerbti jų teises ir išgirsti jų balsą, matome realius rodiklius ir požymius, kad padėtis keičiasi“, – aukščiausiojo lygio susitikime kalbėjo J. Bidenas.

Tikėdamasis parodyti globalesnį požiūrį nei per pirmąjį tokį susitikimą 2021-aisiais, kai daugiausiai dėmesio teko JAV, J. Bidenas šį sykį vadovaus kartu su Pietų Korėjos prezidentu, kuris taip pat sutiko surengti kitą aukščiausiojo lygio susitikimą, Zambijos, Kosta Rikos ir Nyderlandų vadovais.

121 lyderio susitikimas bus daugiausia virtualus.

Jis rengiamas teisių gynimo grupėms pareiškus, kad į jį buvo pakviesta šalių, įskaitant artimas JAV partneres Izraelį ir Indiją, kaltinamų didėjančiu autoritarizmu.

J. Bidenas paskelbs apie 690 mln. JAV dolerių (apie 637 mln. eurų) finansavimą, skirtą demokratijai užsienyje stiprinti, įskaitant programas laisviems rinkimams organizuoti, nepriklausomai žiniasklaidai skatinti ir kovai su korupcija koordinuoti. Tai naujas įsipareigojimas po pirmajame viršūnių susitikime pasiūlytų 424 mln. dolerių (apie 391 mln. eurų).

J. Bideno administracija taip pat paskelbs, kad kartu su maždaug 10 partnerių imsis bendrų pastangų kovoti su piktnaudžiavimu šnipinėjimo programine įranga, kuri, kaip baiminasi Jungtinės Valstijos, didėjant Kinijos technologinei įtakai tampa vis svarbesniu jos įrankiu.

Prieš dvi dienas J. Bidenas uždraudė JAV vyriausybei naudoti komercines šnipinėjimo programas, be to, J. Bideno varžovai respublikonai Kongrese vadovauja prieštaringai vertinamam siekiui uždrausti „TikTok“ – populiarią kinams priklausančią vaizdo įrašų dalijimosi programą.

Kvietimai skirti ne visiems

J. Bidenas pradėjo eiti pareigas, žadėdamas atkurti pasitikėjimą JAV po normas griovusio Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) prezidentavimo. Eksprezidento šalininkai 2021 metų sausio 6 dieną šturmavo Kapitolijų, užuot pripažinę jo pralaimėjimą rinkimuose.

Tačiau J. Bidenas sulaukė kai kurių sąjungininkų kritikos dėl to, kad siekia bendradarbiauti su lyderiais, nuo kurių kadaise žadėjo labiau atsiriboti, įskaitant Saudo Arabijos sosto įpėdinį princą Mohammedą bin Salmaną (Mohamedą bin Salmaną), Egipto prezidentą Abdel Fattahą al Sisi (Abdel Fatahą Sisį) ir Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną), du dešimtmečius vadovaujantį Turkijai.

Nė vienas iš šių trijų lyderių nebuvo pakviestas į viršūnių susitikimą. Jungtinės Valstijos taip pat nepakvietė Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano, metusio iššūkį liberalioms vertybėms, ir kelių artimų JAV partnerių, įskaitant Bangladešą, Singapūrą ir Tailandą, vadovų.

Izraelis dalyvaus, tačiau J. Bidenas antradienį išreiškė susirūpinimą dėl ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) siekio sumažinti teismų nepriklausomumą, nors dešiniojo sparno lyderis galiausiai sustabdė savo planą – po masinių protestų ir visuotinio streiko.

Jungtinės Valstijos daugiausiai tyli dėl Indijos, kuri laikoma atrama prieš Kiniją, nors ministro pirmininko Narendros Modi (Narendros Modžio) vyriausybė suvaržė žiniasklaidą, o praėjusią savaitę iš parlamento pašalino opozicijos lyderį Rahulą Gandhi (Rahulą Gandį).

J. Bidenas taip pat pakvietė istorinį Indijos varžovą Pakistaną, nors Islamabadas, kuris yra artimas Kinijos partneris, sakė, kad nedalyvaus aukščiausiojo lygio susitikime, o bendradarbiaus su Jungtinėmis Valstijomis dvišaliu pagrindu.

Jungtinės Valstijos pakvietė Taivaną, savivaldžią demokratinę salą, nors nepripažįsta jos kaip valstybės, taip pat skirs svarbią vietą Ukrainai, besiginančiai nuo Rusijos invazijos.

„Tai pavojingos kalbos ir jos kelia nerimą“, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė J. Bidenas.

Šeštadienį Kremliaus vadovas paskelbė, kad įsako dislokuoti Rusijos taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje, kurios autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka yra vienas iš artimiausių Rusijos sąjungininkų.

Vašingtonas pasmerkė šį planą, kuris įgyvendinamas po daugiau nei metus trukusių Maskvos bandymų užkariauti provakarietišką Ukrainą – Rusijos ir Baltarusijos kaimynę.

Tačiau JAV pareigūnai teigia nepastebėję jokių požymių, kad Rusija iš tikrųjų gabena branduolinius ginklus.

Tai pavojingos kalbos ir jos kelia nerimą.

„Jie to dar nepadarė“, – sakė J. Bidenas.

Dauguma amerikiečių mano, jog karinio tipo ginklų turėjimas yra „absurdiška“

Jungtinių Valstijų prezidentas antradienį po naujausių šaudynių mokykloje pareiškė, kad dauguma amerikiečių mano, jog turėti karinius šautuvus, kurie reguliariai naudojami tokioms žudynėms, yra „absurdiška“.

„Dauguma amerikiečių mano, kad turėti užtaisomuosius ginklus yra absurdiška, tai beprotiška idėja. Jie tam nepritaria“, – sakė jis žurnalistams Baltuosiuose rūmuose, paklaustas, kaip reaguoti į incidentą Našvilio mieste, kur apsiginklavęs buvęs studentas nušovė tris devynmečius vaikus ir tris darbuotojus, o paskui buvo nukautas policijos.

J. Bidenas išreiškė pasipiktinimą, kad Kongresas nenutrauks pusiau automatinių šautuvų, tokių kaip populiarusis AR-15, teisėto laikymo, ir teigė esąs bejėgis padaryti daugiau.

„Pasinaudojau visomis savo vykdomosios valdžios galiomis, kad pats galėčiau ką nors padaryti dėl ginklų. Kongresas turi imtis veiksmų, – sakė jis. – Aš nieko negaliu padaryti, tik maldauti Kongreso, kad jis veiktų protingai.“

J. Bidenas pažymėjo, kad 1994 metais, jam būnant senatoriumi, tuometinio prezidento Billo Clintono (Bilo Klintono) administracijos laikais buvo priimtas vadinamųjų puolamųjų ginklų draudimas. „Paskutinį kartą, kai uždraudėme puolamuosius ginklus, smurtas sumažėjo“, – teigė jis.

Šiuo draudimu buvo uždrausta civiliams naudoti kai kuriuos pusiau automatinius ginklus, taip pat šovinių dėtuves, kuriose telpa 10 ir daugiau šovinių, leidžiančių šauliui ilgiau šaudyti be pakartotinio užtaisymo. Draudimas nustojo galioti po 10 metų ir nebuvo atnaujintas.

Jungtinėse Valstijose privačioje apyvartoje yra daugiau šaunamųjų ginklų nei žmonių. AR-15, kurie primena JAV karių nešiojamus ginklus, tačiau iš jų negalima šaudyti automatiniu režimu, yra ypač paklausūs tarp ginklų entuziastų.

J. Bideno siekis uždrausti ginklus turi mažai šansų sulaukti pritarimo Kongrese, kur respublikonai tam priešinasi. Šių metų vasario mėnesį televizijos „ABC News“ ir laikraščio „Washington Post“ apklausos duomenimis, 47 proc. amerikiečių pritaria, o 51 proc. nepritaria draudimui – nuo panašios apklausos 2019 metais parama sumažėjo devyniais punktais.

Šaunamųjų ginklų prekybos asociacijos „National Shooting Sports Foundation“ duomenimis, 2022 metų viduryje Jungtinėse Valstijose apyvartoje buvo daugiau kaip 24 mln. AR-15 tipo ginklų.

Remiantis „Washington Post“ ir tyrimų agentūros „Ipsos“ atlikta ginklų turėtojų apklausa, manoma, kad bent vieną AR-15 tipo šautuvą turi kas dvidešimtas suaugęs amerikietis, tai yra maždaug 16 mln. žmonių.

„Vaizdai iš visos Misisipės veria širdį“, – teigiama jo išplatintame pranešime.

„Padarysime viską, ką galime, kad padėtume. Būsime ten tiek, kiek reikės“, – pridūrė J. Bidenas.

J. Bidenas ir J. Trudeau susitiko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) surengė derybas. Kinijos ir Rusijos lyderiai susitarė stiprinti ekonominius ryšius tarp savo šalių.

Tačiau J. Bidenas teigė, kad Vakarų ryžtas išlieka stiprus, ir perspėjo Rusiją, kad JAV, Kanada ir jų sąjungininkės gins „kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“.

Prezidentas taip pat piktinosi, kad Rusijai pavyko išplėsti partnerystę su Pekinu, kuri leidžia Maskvai išlaikyti savo ekonomiką ir tęsti karo veiksmus, nepaisant to, kad JAV subūrė tarptautinę koaliciją, siekiančią ekonomiškai izoliuoti Rusiją sankcijomis.

Tačiau, pasak Baltųjų rūmų, Kinija nuo karo pradžios iki šiol susilaikė nuo ginklų tiekimo Rusijai.

„Mes gerokai išplėtėme savo sąjungas, – per bendrą spaudos konferenciją sakė J. Bidenas, šalia stovint J. Trudeau. – Pasakykite man, kaip iš tikrųjų jūs matote aplinkybę, kad Kinija prisiėmė reikšmingų įsipareigojimų Rusijai? Kokį įsipareigojimą jie gali prisiimti?“

Anksčiau kartu su J. Bidenu kalbėdamas Kanados parlamente J. Trudeau sakė, kad jo šalis, kuri aprūpino Kyjivą artilerija, šaudmenimis, šarvuočiais ir tankais, tebėra įsipareigojusi remti Ukrainą.

„Kaip gerai žinote, pone prezidente, Kanada ir toliau tvirtai palaikys Ukrainą, kad ir ko prireiktų“, – sakė J. Trudeau.

Penktadienio susitikimuose taip pat buvo aptartos išlaidos gynybai – šis klausimas atsidūrė dėmesio centre po to, kai praėjusį mėnesį JAV numušė įtariamą Kinijos šnipinėjimo balioną, skridusį per dalį Kanados ir JAV žemyninės dalies.

Kanada jau seniai susiduria su raginimais padidinti savo išlaidas gynybai iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – NATO narių sutarto tikslo. Dabar Otava gynybos reikmėms išleidžia apie 1,2 proc. BVP.

„Kanada ir Jungtinės Valstijos dalijasi atsakomybe ir įsipareigojimu užtikrinti, kad NATO galėtų atgrasyti bet kokią grėsmę ir apsiginti nuo bet kokios agresijos iš bet kurios šalies, – sakė J. Bidenas. – Tai yra abiejų mūsų šalių saugumo pagrindas.“

J. Bidenas ir J. Trudeau taip pat pasinaudojo vizitu, kad paskelbtų apie susitarimą, kuriuo siekiama sustabdyti prieglobsčio prašytojų srautą neoficialiuose sienos kirtimo punktuose iš JAV į Kanadą.

Susitarimu panaikinama galiojančių taisyklių spraga ir abiem šalims bus leista prie savo sienų nepriimti prieglobsčio prašytojų. Kartu Kanada paskelbė, kad 15 000 migrantų iš Vakarų pusrutulio bus suteikta galimybė prašymams atvykti į šalį pateikti.

Lyderiai taip pat susėdo su aukščiausio rango padėjėjais privačiam pokalbiui. Be Ukrainos ir išlaidų gynybai, plataus masto derybose buvo aptartas bendras susirūpinimas dėl Kinijos agresyvumo ir smurto bei politinio nestabilumo Haityje.

Karą Sirijoje stebinti organizacija teigė, kad per šiuos smūgius žuvo 14 žmonių. Jie buvo įvykdyti po to, kai Pentagonas pranešė, kad žuvo JAV kontraktininkas, o kitas kontraktininkas ir penki kariškiai buvo sužeisti dėl „iranietiškos kilmės“ drono kamikadzės, kuris smogė JAV vadovaujamos koalicijos bazei netoli Chasakos šiaurės rytų Sirijoje.

Atsakydamas į tai, JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) ketvirtadienį pareiškė, kad J. Bideno nurodymu jis įsakė vakare Sirijos rytuose „surengti tikslius oro smūgius prieš objektus, kuriuos naudoja su Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusu susijusios grupuotės“.

Tačiau penktadienį JAV prezidentas stengėsi sumažinti įtampą, sakydamas, kad Jungtinės Valstijos „nesiekia konflikto su Iranu, bet yra pasirengusios imtis ryžtingų veiksmų, kad apsaugotų savo žmones“.

Praėjus kelioms valandoms po smūgių, JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) pranešė, kad į amerikiečių ir koalicijos pajėgas, esančias „Green Village“ bazėje Sirijos šiaurės rytuose, buvo paleista 10 raketų.

Bazėje sužeistųjų ar apgadintų objektų nebuvo, tačiau viena raketa pataikė į maždaug už penkių kilometrų esantį namą ir nesunkiai sužeidė dvi moteris ir du vaikus, nurodė CENTCOM.

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi stebėtojų organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR), turinti platų šaltinių tinklą vietoje, pranešė, kad per JAV smūgius Sirijoje žuvo 14 žmonių, o vėliau pranešė apie naują raketų apšaudymą ir daugiau atsakomųjų smūgių.

Kaip šią savaitę pranešė Baltieji rūmai, ji šiuo metu eina JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) padėjėjos demokratijos, žmogaus teisių ir darbo klausimais pavaduotojos pareigas.

Nuo 2021-ųjų sausio iki 2022-ųjų balandžio diplomatė buvo paskirta tuo pačiu metu eiti Specialiojo pasiuntinio biuro vyresniosios pareigūnės antisemitizmo stebėsenai ir kovai su juo pareigas.

Anksčiau ji ėjo JAV generalinės konsulės Strasbūre pareigas.

K. McDonald turi menų bakalauro ir diplomatijos magistro laipsnį. Ji moka prancūzų, rumunų ir rusų kalbas.

Diplomatė šiose pareigose turėtų pakeisti kadenciją baigiantį ambasadorių Robertą Gilchristą (Robertą Gilkristą). Pastarasis į šias pareigas buvo paskirtas 2019-aisiais.

JAV ambasadorius užsienio šalyse tvirtina Senatas.

Baltųjų rūmų spaudos konferencijų salėje susirinkus serialo aktoriams, lietuvių kilmės amerikiečių komikas Jasonas Sudeikis (Džeisonas Sudeikis), vaidinantis amerikietiškojo futbolo trenerį iš JAV Tedą Lasą, kuriam po klubo savininkų skyrybų tenka treniruoti Anglijos futbolo komandą, pasakė: „Nesvarbu, kas esate, kur gyvenate, už ką balsavote, visi tikriausiai, manau, visi pažįstame ką nors, kas iš tikrųjų susidūrė su sunkumais, jautėsi izoliuoti, nerimavo, jautėsi vieniši.“

Nesvarbu, kas esate, kur gyvenate, už ką balsavote, visi tikriausiai, manau, visi pažįstame ką nors, kas iš tikrųjų susidūrė su sunkumais, jautėsi izoliuoti, nerimavo, jautėsi vieniši

Tačiau J. Sudeikio, seriale vaidinančio su psichologinėmis problemomis susiduriantį žmogų, geranorišką žinutę trumpam pertraukė vieno nepatenkinto žurnalisto šūkavimas.

Interneto leidinio „Today News Africa“ reporteris, sulaužydamas garsiąsias nerašytas spaudos konferencijų salės taisykles, garsiai kartojo, kad Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre (Karin Žan Pjer) ne taip dažnai kaip jis norėtų leidžia jam uždavinėti klausimus. Jam nesiliaujant kiti žurnalistai ėmė reikšti pasipiktinimą.

Šalia aktorių stovėjusi K. Jean-Pierre galiausiai paniurusiu veidu pagrasino nutraukti spaudos konferenciją, ir triukšmadarys nutilo.

Pažymėjusi, kad žodinės dvikovos čia dešimtmečius buvo ir yra norma, K. Jean-Pierre pridūrė, kad vis dėlto nepritars „nepagarbai kolegoms ir svečiams, atėjusiems čia pasisakyti... nepaprastai svarbiu psichikos sveikatos klausimu“.

Neturėtų būti stigma

J. Sudeikis sakė, kad pagalbos prašymas neturėtų būti stigma, nes kiekvienas pažįsta žmogų, kuriam reikėjo peties, į kurį būtų galima atsiremti, arba pats yra juo buvęs.

„Tai iš tikrųjų yra vienas iš daugelio dalykų, kurie, tikite tuo ar ne, mus visus sieja kaip žmones, – tęsė J. Sudeikis. – Tai reiškia, kad mes visi galime ir turėtume apie tai kalbėtis vieni su kitais, kai taip jaučiamės arba kai atpažįstame, kad kas nors taip jaučiasi.“

„Žinau, kad šiame mieste daug žmonių ne visada sutaria, tiesa, ir ne visada jaučiasi išgirsti, pamatyti, išklausyti, – kreipdamasis į Vašingtono žmones sakė J. Sudeikis. – Bet aš tikrai tikiu, kad visi turėtume stengtis padėti rūpintis vieni kitais. Tai mano asmeninis įsitikinimas. Manau, kad tuo tiki visi, esantys čia, scenoje.“

„Apple TV+" platformoje rodomame seriale, kurio trečiojo sezono premjera įvyko kovo 15 dieną, nagrinėjama skirtingų veikėjų psichikos sveikata: siužetinėse linijose nagrinėjamos patyčių, pykčio, tarpusavio santykių, savigarbos ir panikos priepuolių problemos.

„Apple TV+" pareiškime sakoma, jog „Tedas Lasas“ pasaulį sužavėjo savo universaliomis optimizmo, gerumo ir ryžto temomis bei pagrindinio herojaus filosofija niekada nenustoti tikėti, pranešė Holivudo leidinys „Deadline“.

Sekmadienį JAV prezidentas socialiniame tinkle „Twitter“ patalpino Ovaliojo kabineto nuotrauką, kurioje matyti virš durų užklijuotas užrašas „Tikėk“ – tai užuomina į svarbiausią serialo mantrą.

Prezidento darbotvarkės klausimas

Psichikos sveikata yra J. Bideno „vienybės darbotvarkės“ dalis. Jis paragino įstatymų leidėjus skirti daugiau išteklių kovai su, kai kurių teigimu, krize, o administracija padidino finansavimą, kad būtų sustiprinta nauja savižudybių ir krizių linija 988 ir kad mokyklose būtų daugiau psichikos sveikatos specialistų.

J. Bideno administracija pareiškė, kad padidino psichinės sveikatos priežiūros priemonių, skirtų jaunimui, skaičių ir suteikė beveik 500 mln. JAV dolerių (469,75 mln. eurų) siekdama palengvinti JAV valstijų perėjimą prie savižudybių ir krizių pagalbos linijos 988.

Kiekvienas, susidūręs su psichikos sveikatos ar savižudybės krize, galės gauti konfidencialią konsultaciją skambindami arba siųsdami trumpąją žinutę numeriu 988 visose JAV.

Pasak Baltųjų rūmų, J. Bidenas ir jo žmona Jill (Džil) yra matę kažkiek „Tedo Laso“ serijų ir yra susipažinę su šio serialo vilties ir gerumo idėjomis.

2021 ir 2022 metais „Tedas Lasas“ pelnė „Emmy“ apdovanojimus už geriausią komediją, J. Sudeikis – geriausio pagrindinio aktoriaus komedijoje statulėles, o Brettas Goldsteinas (Bretas Goldsteinas) – geriausio antrojo plano aktoriaus komedijoje statulėles. Serialas pelnė ir kitų apdovanojimų.

Po laimėjimo 2021-aisiais J. Sudeikis pareiškė, kad šis serialas yra apie šeimą, mentorius ir mokytojus bei komandos draugus.

Be šių trijų dalykų aš nebūčiau čia.

„Be šių trijų dalykų aš nebūčiau čia“, – teigė jis.

Kartu su J. Sudeikiu renginyje Baltuosiuose rūmuose dalyvavo aktoriai Hannah Waddingham (Hana Vadingham), B. Goldsteinas, Brendanas Huntas (Brendanas Hantas) ir Toheebas Jimoh (Tohibas Džimou). Grupei buvo surengta ekskursija po prezidento privačias gyvenamąsias patalpas, sakė Baltųjų rūmų pareigūnas.

J. Sudeikis ir kiti „Tedo Laso“ aktoriai – ne pirmieji pramogų pasaulio atstovai, apsilankę Baltuosiuose rūmuose ir kalbėję apie problemas, esančias demokratų prezidento ir pirmosios ponios darbotvarkėje.

Dainininkė Olivia Rodrigo (Olivija Rodrigo) Baltuosiuose rūmuose lankėsi pandemijos metu, kad padėtų paskatinti jaunus žmones, tokius kaip ji, skiepytis nuo COVID-19. Populiari korėjiečių vaikinų grupė BTS prisidėjo prie azijiečių integracijos skatinimo ir kovos su išankstiniu nusistatymu prieš Azijos amerikiečius.

Aktorius Matthew McConaughey (Metjus Makonahis) praėjusiais metais po šaudynių pradinėje mokykloje jo gimtajame Juvaldžio mieste, Teksaso valstijoje, per kurias žuvo 19 vaikų ir dvi mokytojos, ragino sugriežtinti ginklų įstatymus.

Mary J. Blige (Meri Dž. Blaidž) ir Selena Gomez (Selena Gomes) dalyvavo atskiruose renginiuose su J. Biden, skirtuose atitinkamai informuotumui apie vėžį ir jaunimo psichinei sveikatai, o dainininkai Sam Smith (Sem Smit) ir Cyndi Lauper (Sindi Loper) koncertavo tą dieną, kai J. Bidenas gruodžio mėnesį pasirašė santuokų lygybės įstatymą.