Prireikė daug korekcijų

„Oi, ne išeiginė man šiandien. Darbuojamės aikštėje. Nusirinko visos scenos, reikia sustatyti viską aikštėje, kaip kas turi būti. Arkos, suoliukai ir t.t. Vienu žodžiu, dar yra reikalų. Žiūrim, reguliuojam ir apšvietimus. Reikia viską pabaigti“, – šypsojosi J. Šmidtienė.

Toliau sąraše – dokumentų tvarkymas, eglės ir aikštės priežiūra. Ji tikisi, kad savaitės viduryje jau galės lengviau atsipūsti.

Dėlionė: J. Šmidtienei su komanda darbo netrūko ir po eglės įžiebimo. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Šeštadienio koncertui eglė buvo apsupta ekranu ir scenomis. Jos buvo demontuojamos sekmadienį. „Keturis metrus nuo žemės eglės nesimatė. Nuėmus viską reikėjo koreguoti eglės apačią“, – įžiebimo ceremoniją stebėjusi būdama prie eglės.

Ar patenkinta rezultatu? „Buvo labai gražus koncertas. Labai jautriai sureaguota į visą temą. Patiko. Su visa savo nykštukų komanda šokom. Smagu. Eglės visos nesimatė, dalis buvo uždengta scenų, visas vaizdas atsiveria tik dabar – bus gerai, viskas pagal planą. Žmonės eina, fotografuojasi. Labai gražu“, – kalbėjo J. Šmidtienė.

Viską įgyvendino

Paprašėme prisiminti kelis paskutinius mėnesius, kol vyko eglės kūrimo darbai. Kažko lengviau, nei įsivaizdavo, nepasitaikė. Sunkiausia dalis – tai, kad sumanymas reikalavo labai daug rankų darbo. „Išsikėlė sau užduotėlę padaryti, kad plunksnos atrodytų labai lengvos, bet būtų patvarios. Buvo reikalų. Smulkmenų ne pagal planą visuomet būna, bet nebuvo nieko radikalaus ne pagal planą. Viską įgyvendinom“, – apibendrino tekstilininkė.

Iki Trijų Karalių, kol eglė puoš Rotušės aikštę ir miestą, ji bus nuolat prižiūrima. „Jau dabar matyti, kad visi nori pačiupinėti pluksnas, patampyti. Ypatingai reikės prižiūrėti elementus, kurie yra ne aukštai ant eglės, o visiems prieinami aikštėje. Ir dabar jau matau – praėjo srautas žmonių, patikrino pluksnų tvirtumą, kaip jos pritvirtintos patąsė. Toks srautas žmonių, natūralu, kad reikės priežiūros“, – nesureikšmino J. Šmidtienė.

Ypatingai reikės prižiūrėti elementus, kurie yra ne aukštai ant eglės, o visiems prieinami aikštėje.

Paprašyta palyginti savo su komanda kurtas egles ji išskyrė pačias pirmąsias, nors visas įvardijo ypatingomis.  „Pačios pirmosios visąlaik yra pačios pirmosios. Lieka atminty kaip kažkas tokio. Paskui grafikas greičiau slenkasi. Visos brangios kaip vaikai. Visos kurtos su didele meile. Darai ir lyg egzaminą laikai. Ir dabar va, stovim, ir tvarkom kiekvieną žiuželį“, – šyptelėjo J. Šmidtienė.

Šiemet kaip ir daugybę kitų neišdildomų Kauno kalėdinių eglių kūrusi J. Šmidtienė susitelkė ties lengvumo tema. Ši eglė leis visiems pajausti tarsi esame po angelo sparnu, kad visas miestas ir jo gyventojai – tarsi angelo palytėti.

Lengvos ir ramios Kalėdos Kaune – ir devizas, ir palinkėjimas, ir siekis. „Ar man pačiai bus lengvos Kalėdos? Šiemet buvo labai daug darbų, bet sakau, kad tegul būna tų sunkių darbų, tik kad nelaimių, ligų, karų tegul nebūna. Visus darbus galima padaryti. Visiems norėčiau palinkėti vilties ir lengvumo“, – šiltais žodžiais vėl į darbus kibo kūrėja. 

Įsimintinas vakaras

Ramus ir sodrus šeštadienio snygis tapo dar viena itin jaukia renginio dekoracija. Šventė miestui žadėta tokia, kad jos įspūdžiai dar būtų gajūs per pačias Kalėdas, kad visiems Kalėdos būtų ypatingos.

Skubėti mažiau, šypsotis plačiau, įžiebti savyje viltį bei gražiausių metų švenčių laukti lengviau. To vylėsi šventės organizatoriai, to siekė Kauno Kalėdų eglės kūrėja Jolanta Šmidtienė ir jos komanda.

Kaip žadėta, taip ir padaryta. Pramogomis ir užburiančiais vaizdais bei pajudėti verčiančia muzika pasirūpinta su kaupu.

Neprailgo nei valanda iki įžiebimo, neprailgo ir laikas po jo. Nuotaiką kūrė Jovani, Justinas Jarutis, Remis Retro, Evgenya Redko bei kiti žinomi Lietuvos atlikėjai.

Kitų dėmesį prikaustė Senelis Kalėda, treti susitelkė į bendravimą tarpusavyje, spėję ir dalį Senamiesčio apeiti.

Slėpė širma

Eglė buvo apgaubta ekrano, kuriame iš visų pusių buvo transliuojamas kelių čia pat įrengtų scenų vaizdas. Atėjus lemiamai įžiebimo akimirkai širma su visu apšvietimu nepastebimai ėmė leistis.

Senelis Kalėda atvyko ne su rogėmis, traukiamomis elnių, o stumdamas dviratį. Jį priparkavęs prie scenos stipriai apkabino renginio vedėją Jovanį ir pasidžiaugė, kad Kalėdų ir Senelio laukia tiek daug žmonių – aikštė ir Senamiestis tą vakarą buvo sausakimši.

Pasidalijo, kad kelionėje jį lydėjo angelai, plunksnų ir kitų gerumo, taikos ženklų palikę visame mieste. Angelų prisilietimas ypač ryškus žvelgiant į eglę.

Eglė įsižiebė po magiškos ceremonijos – į stebuklingas plunksnas papūtus Seneliui Kalėdai, juo tikinčia mergaite Ūla ir miesto merui Visvaldui Matijošaičiui.

Įsižiebus eglei dalis susirinkusiųjų patraukė namo, tačiau daugybė dar liko Rotušėje tęsti vakarėlio – čia toliau prie DJ pulto užvedančiai šeimininkavo Jonavis, o scenose – kviestiniai atlikėjai.

Renginys miestui žadėtas toks, kad jo įspūdžiai dar būtų gajūs per pačias Kalėdas, kad visiems Kalėdos būtų ypatingos.

Skubėti mažiau, šypsotis plačiau, įžiebti savyje viltį bei gražiausių metų švenčių laukti lengviau. To vylėsi šventės organizatoriai, to siekė Kauno Kalėdų eglės kūrėja Jolanta Šmidtienė ir jos komanda.

Kaip žadėta, taip ir padaryta. Pramogomis ir užburiančiais vaizdais bei pajudėti verčiančia muzika pasirūpinta su kaupu.

Neprailgo nei valanda iki įžiebimo, neprailgo ir laikas po jo. Nuotaiką kūrė Jovani, Justinas Jarutis, Remis Retro, Evgenya Redko bei kiti žinomi Lietuvos atlikėjai.

Kitų dėmesį prikaustė Senelis Kalėda, treti susitelkė į bendravimą tarpusavyje, spėję ir dalį Senamiesčio apeiti. „Taigi girdis visur koncertas“, – sakė viena kauniečių šeimyna, nusprendę netrypčioti vietoje.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Eglė buvo apgaubta ekrano, kuriame iš visų pusių buvo transliuojamas kelių čia pat įrengtų scenų vaizdas. Atėjus lemiamai įžiebimo akimirkai širma su visu apšvietimu nepastebimai ėmė leistis. 

Senelis Kalėda atvyko ne su rogėmis, traukiamomis elnių, o stumdamas dviratį. Jį priparkavęs prie scenos stipriai apkabino renginio vedėją Jovanį ir pasidžiaugė, kad Kalėdų ir Senelio laukia tiek daug žmonių - aikštė ir Senamiestis tą vakarą buvo sausakimši.

Pasidalijo, kad kelionėje jį lydėjo angelai, plunksnų ir kitų gerumo, taikos ženklų palikę visame mieste. Angelų prisilietimas ypač ryškus žvelgiant į eglę.

Eglė įsižiebė po magiškos ceremonijos – į stebuklingas plunksnas papūtus Seneliui Kalėdai, juo tikinčia mergaite Ūla ir miesto merui Visvaldui Matijošaičiui.

Įsižiebus eglei dalis susirinkusiųjų patraukė namo, tačiau daugybė dar liko Rotušėje tęsti vakarėlio – čia toliau prie DJ pulto užvedančiai šeimininkavo Jonavis, o scenose - kviestiniai atlikėjai. 

Netrukus bus išsiųsti pirmieji nemokami šventiniai atvirukai iš Rotušės aikštėje įsikūrusio kalėdinio pašto. Tetai į Skuodą, artimiesiems į Vilnių, sau į Kauną ir daugybė kitų.

Šiemet kaip ir daugybę kitų neišdildomų Kauno kalėdinių eglių kūrusi J. Šmidtienė susitelkė ties lengvumo tema. Ši eglė leis visiems pajausti tarsi esame po angelo sparnu, kad visas miestas ir jo gyventojai – tarsi angelo palytėti.

Lengvos ir ramios Kalėdos Kaune – ir devizas, ir palinkėjimas, ir siekis. „Iš esmės viskas eina per žodį lengvumas. Lengvos Kalėdos“, – kokią nuotaiką siekė perteikti, apibūdino J. Šmidtienė.

„Šiemet pasaulyje tokia padėtis, kad viskas sunku. Sunkios mintys, sunkios žinios. Norisi kažko lengvo. Kalėdos – tai viltis. Ieškodama, kas žmogui leistų pačiam pajusti viltingą nuotaiką, prisikapsčiau iki plunksnos simbolio. Plunksna asocijuojasi su lengvumu ir su angelu. Šiais laikais mes patys turime būti angelais“, – sakė menininkė. Plunksnos puošė ir eglę, ir Rotušės aikštę.

Ji įvardijo, kad fiziškai sunkiausia dalis buvo eglės konstrukcijos surinkimas, visų puošmenų sudėliojimas. „Šiame etape prie eglės turiu būti dieną naktį, nes kiekviena detalė turi būti dedama pagal mano piršto nurodymą“, – apie tikslumo svarbą kalbėjo J. Šmidtienė.

Minėjo, kad paskutinėmis paromis bus darbuojamasi ištisai.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė „Kauno dienai“ skaičiavo, kad bendrai žiemos šventėms – eglutės įžiebimui, papuošimams, šventiniams renginiams – preliminariai skiriama apie 430 tūkst. eurų. Rotušės aikštės puošimui ir eglutei buvo numatyta 160 tūkst. eurų.

Pluša išsijuosę

Šiųmetę Kauno kalėdinę eglutę vėl puošia kauniečiams jau gerai pažįstama tekstilininkė Jolanta Šmidtienė. Šiuo metu Rotušės aikštėje darbai tiesiog verda, visi pluša, kad iki šeštadienio eglutė ir jos prieigos atrodytų tobulai.

„Dabar yra toks plunksnelių kedenimas prieš šventes, dėliojam kompoziciją, vyksta įvairūs dengimai, apšvietimo derinimo darbai, nes labai svarbus jų suprogramavimas, kad eglutė neužgestų, viskas derėtų. Čia būnu su savo kolektyvu, kuriame yra apie penkiolika žmonių. Kiekvieną detalę reikia apčiupinėti, pasikrapštyti. Jau trečią parą taip“, – kalbėjo eglutės kūrėja, pajuokavusi, kad eglutės prieigose kartais ir snūsteli ant kokių daiktų krūvos.

Jolanta Šmidtienė/Regimanto Zakšensko nuotr.

Preciziškas darbas

Menininkė vis originaliai puošia miesto eglę, tad šiemet Kalėdos Kaune bus lengvos. Prieš įeinant į Rotušė aikštę jau pasitinka plunksnų arka, ant eglutės taip pat jau pabiro angelo, kuris praskrido pro Kauną, plunksnų. Kauno kalėdinės puošmenos viršų puošia tarsi apgaubti angelo sparnai.

„Nuo pirminio varianto eglės idėja keitėsi labai mažai. Šiek tiek pakoregavom viršūnę ir atsižvelgėme į žiūrovo nuomonę, nes aš mačiau daugiau konceptualiau, kad plunksnos tarsi supūstos, bet tada iškilo klausimas, ar iš visų pusių viskas matysis, todėl teko ieškoti kompromiso. Su šia užduotimi man padėjo susitvarkyti skulptorius Rimas Metlovas. Eglė yra tarsi iliuzija, kad angelas praskrido, nes jo kūno tai nėra“, – pasakojo J. Šmidtienė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Šiųmetės dekoracijos kuriamos iš metalo konstrukcijų, o jas gaubia milijonai tvirtinimo juostelių. Kūrėjai skaičiavo, kad ant vidutinės plunksnos dirbtuvėse teko sunerti apie 500 tokių juostelių. Be to, visos plunksnos bus apšviestos, į jas integruotos lemputės.

„Bendroje sumoje bus apie 150 įvairaus dydžio plunksnų nuo metro iki trijų metrų dydžio. Daugiausia iššūkių kėlė pati plunksnos tekstūra. Reikėjo sugalvoti, kaip ją padaryti lengvą, atmosferai nepaveikią, šviečiančią ir ilgaamžę. Pasirinkau tokią medžiagą, kuri reikalavo labai daug darbo. Čia praktiškai siuvinėjimas“, – tikino tekstilininkė.

Eglė yra tarsi iliuzija, kad angelas praskrido, nes jo kūno tai nėra.

Kalėdinei eglutei naudojamos dekoracijos po švenčių galės tapti kitų renginių ar vietų puošmenomis, nes plunksnos motyvai neįpareigoja ir nepririša prie vienos temos.

Aikštės puošybos akcentai

Papuošti prekybiniai kupolai, plunksnų arka – tai tik dalis dekoracijų, kurios puoš Rotušės aikštę ir jos prieigas.

„Aikštėje numatyti ir suoleliai tarp eglučių, ant kurių bus nutūpusios plunksnos. Pats angelas, kuris praskrido pro Kauną, daugelyje vietų bus pabarstęs plunksnų, prie kurių žmonės galės pasifotografuoti. Dabar liko tik improvizuoti su aplinka“, – kalbėjo eglutės kūrėja.

Tiesa, eglutės įžiebimo šventėje bus mažiau dekoracijų, nei aikštėje bus šventiniu laikotarpiu. Į įžiebimą atkeliauja tūkstančiai žmonių, tad kai kurie akcentai tokiai miniai trukdytų mėgautis reginiu, todėl eglutės prieigose atsiras truputį vėliau.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Puošiasi visas Kaunas

Ne tik Rotušės aikštėje kvepės Kalėdomis. Visame mieste jau kabinamos dekoracijos, lemputės, kurios apgaubs šviesa.

Vilniaus gatvėje kauniečius ir miesto svečius iki pagrindinės eglės ves lemputėmis papuoštų eglučių alėja. Papuošti ir miesto parkai (Santakos, Santarvės, Kalniečių, Dainavos, Draugystės), kuriuose atklydo elniai, nusileido paukščiai ar žvaigždės.

Kaip ir kasmet šventiniais akcentais puošiami Kauno tiltai ir gatvės. Dekoracijos papuoš M. K. Čiurlionio ir Panemunės tiltus, Parodos kalną, Tunelio gatvės apšvietimo atramas. Lauko lempučių girliandomis sužibs Rotušės, Steigiamojo Seimo ir Vienybės aikštės medžiai.

Veiklos per šventes

Rotušės aikštėje jau išdėstyti ir prekybiniai kupolai, kuriuose šventiniu laikotarpiu lankytojai galės sušilti prie karštos arbatos puodelio, pasimėgauti skanėstais, tačiau žadama ir kitų veiklų.

Prie eglutės veiks gardžių desertų ir dekoracijų dirbtuvėlės, kalėdinis paštas su nemokamais šventiniais atvirukais, įvairūs renginiai ir edukacijos vaikams ir suaugusiems. Darbo dienomis miestelis dirbs 11–22 val., o savaitgaliais – 10–22 val.

„Kadangi šiemet angelas praskrido pro Kauną, jis pribarstė mieste plunksnų, todėl žaidžiant orientacinį žaidimą kviesime visus atrasti penkiolika plunksnų Senamiestyje. Įveikusiems užduotis, lauks staigmenėlės edukacijų kupoluose. Edukacijų erdvėse bus galima išsikepti kūčiukų, vafliukų. Tris vakarus prieš Šv. Kūčias, Rotušės aikštėje vyks giesmių giedojimai, tad kviečiame prisijungti. Vienas vakaras skirtas ir nevyriausybinėms organizacijoms, kurios pirmosios ištiesia ranka tiems, kam būna sunku“, – apie veiklas šventiniu laikotarpiu kalbėjo Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė.

Agnė Augonė/Regimanto Zakšensko nuotr.

Aikštėje bus galima nemokamai išsiųsti atvirlaiškį į bet kurį Lietuvos miestą. Tai jau tapo tradicija. Skaičiuojama, kad pernai keli tūkstančiai Kauno kalėdinės eglutės lankytojų tokiu dėmesiu pradžiugino artimuosius.

Be to, kauniečiai raginami į kalėdinį šurmulį vykti viešuoju transportu. Pirmą kartą miesto autobusuose ir troleibusuose bus galima atrasti šventinių staigmenų.

Šventinė programa

Kalėdų laukimas Kaune prasidės jau šį šeštadienį. 19.30 val. vyks eglutės įžiebimo šventė, kurioje nuotaiką kurs žymiausios Lietuvos žvaigždės.

„Kauno kalėdinės eglutės įžiebimo koncertas šiemet bus visiškai kitoks. Pirmą kartą turėsime sceną aplink visą eglutę 360 laipsnių kampu. Scenoje bus trys pakilos, kuriose vyks veiksmas, tad tikimės, kad kiekvienas, atvykęs į Rotušės aikštę, galės viską puikiai girdėti ir matyti“, – pristatė A. Augonė.

Šių metų įžiebimo renginį ves DJ Jovani. Taip pat scenoje susirinkusiųjų širdis virpins Justinas Jarutis, Evgenya Redko ir kiti atlikėjai. Koncertą vainikuos Remis Retro.

Kultūros skyriaus vedėja paminėjo, kad jau penktadienį 17 val. prie Kauno miesto savivaldybės į eglės įžiebimo šventę kvies koncertinė įstaiga „Santaka“.

Naujųjų metų naktį Rotušės aikštė virs diskoteka po atviru dangumi. Čia netrūks šviesų šou, muzikos. Tiesa, miestas fejerverkų leisti neplanuoja, tačiau numatytos kitas aplinkai draugiškesnis šou.

Lengvumas ir plunksnos

„Sparnai – pačioje viršūnėje. Laužimai visokie. Išmąstyti gerokai reikėjo. Po to jau eis dekoras – plunksnos“, – pasakojo menininkė, kol komandos nariai tebesidarbavo.

Viršūnės karkasą iš metalo konstrukcijų kūrė skulptorius, prisikviestas iš Anglijos, Rimas Mitlovas.

„Parodžiau projektus. Pirminė idėja buvo – padarome žvaigždę. Klasika. Po to pasitarėme su savivaldybe. Jeigu angelas – tai angelas iki galo. Darome iliuziją, kad eglė yra angelas, turi sparnus, kurie viršūnėje tarsi apgaubia ir pradeda žerti plunksnas“, – aiškino J. Šmidtienė.

Jolanta Šmidtienė/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tema, su kuria buvo dalyvauta konkurse, – „Angelo palytėta“. „Iš esmės viskas eina per žodį lengvumas. Lengvos Kalėdos“, – apibūdino kaunietė.

„Šiemet pasaulyje tokia padėtis, kad viskas sunku. Sunkios mintys, sunkios žinios. Norisi kažko lengvo. Kalėdos – tai viltis. Ieškodama, kas žmogui leistų pačiam pajusti viltingą nuotaiką, prisikapsčiau iki plunksnos simbolio. Plunksna asocijuojasi su lengvumu ir su angelu.

„Šiais laikais mes patys turime būti angelais. Plunksna yra simbolis“, – sakė pašnekovė.

Šiais laikais mes patys turime būti angelais. Plunksna yra simbolis.

Iš tvirtinimo dirželių

Kol kalbėjomės, dirbtuvėse ant karkasų toliau buvo neriami tvirtinimo dirželiai. Jų daugybė ir sudarys plunksnos lengvumo įspūdį.

Ant vidutinės vienos „pluksnos“, kurios ilgis – apie pusantro metro, suneriama apie tūkstantį ilgesnių ir apie 500 mažesnių tvirtinimo dirželių.

Ant eglės bus tvirtinama šimtas tokių plunksnų. Dar pusė tiek pasklis po Rotušės aikštę. Tad drąsiai galima sakyti, kad prireiks apie pusę milijono tokių kaproninių tvirtinimo juostelių.

„Plunksnos“ bus apšviestos. Į jas iš karto įkomponuojamos lemputės.

Tvirtinimo juostelės J. Šmidtienė sužavėjo savo tekstūra. „Jų tekstūra labai įdomi. Ilgai žaidžiau su tais dalykais. Visokių medžiagų buvome įsigiję. Turime susipirkę medžiagų visai kitokiai eglei. Bet procese man dėliojosi, dėliojosi… Ir startavome visai kitaip nei buvo sumanyta. Su šia medžiaga galima žaisti kaip su moliu. Galima formuoti, ką nori, – demonstravo menininkė. – Labai gražių dalykų galima išgauti“.

T. Biliūno/BNS nuotr.

Atspari viskam

Aišku, iš pradžių buvo išbandyta ir kaip medžiaga reaguoja į šaltį, ir kaip į karštį. „Ir plauti galima. Šios dekoracijos ilgai tarnaus. Kitais metais jos gali keliauti ir į kitas erdves. Labai patvarios. Nedegi medžiaga, – pernykštį eglės padegimą prisiminė tekstilininkė. – Šiemet eglė bus nedegiausia iš visų mūsų kurtų“.

R. Mitlovas pasakojo, kad nebuvo didelių sunkumų įgyvendinant J. Šmidtienės mintį dėl sparnų viršūnėje, nors prireikė žinių ir kūrybiškumo.

„Sugebėjo detaliai išaiškinti, ko nori. Kai pradinis vaizdas akyse stovi, lengva ir dirbti“, – sakė skulptorius.  

Nors dar nebaigta ši eglė, tačiau J. Šmidtienė jau turi idėjų ir sekantiems, ir dar kitiems metams. „Kitiems metams yra labai drąsi mintis“, – prasitarė kūrėja.

„Štai „Žvaigždžių sonata“, forma ir spalva, tema. Yra ir žvaigždžių, kitų detalių, kurios inspiravo. Būtent iš paveikslo“, – aiškino Kauno eglės kūrėja J. Šmidtienė.

Paveikslo dalys virto auksu žėrinčiomis žvaigždėmis, kurių ant eglės bus per pusę tūkstančio.

„Būtent čia ir atsiranda tie motyvai, kuriuos aš atradau. Raštai, iš jų darėm trafaretus ir perkėlėm ant žvaigždžių plokštumėlių. Šviečiant tie raštai sudarys kažkokį įspūdį“, – dalijosi J. Šmidtienė.

Pagrindinės dekoracijos formuos specialų žvaigždyną, prie to ne vieną mėnesį pluša didelė komanda.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Darbas reikalauja kruopštumo, nes galima labai lengvai sugadinti visus kontūrus, užtrunka kartais ir kelias valandas paruošti vieną lapą“, – pasakojo darbuotoja Vaida Sokolovienė.

„Man turbūt viena iš gražiausių visų metų idėjų, įdomiausia. Norint ją iki galo suprasti, reikėtų pasižiūrėti „Angelų takais“ filmą“, – sakė darbuotoja Sandra Kavoliūtė-Žilionienė.

Pati eglė, kaip ir kasmet, natūrali.

Papildomi papuošimai

„Labai artima natūraliai eglei, nes bus ir su specialiais šakų karkasais. Kažkokių papildomų žaisliukų tikrai nebus, tik pati eglė. Galvojam nulieti kuo daugiau kompozicijos „Sonatos“ aukso lašeliais“, – atskleidė J. Šmidtienė.

Eglė bus itin ryški, o ryškumą suteiks rekordinis kiekis lempučių.

Šiemet švies, oi, kaip.

„Šiemet daugiausiai bus, kiek kada nors buvo sudėta ant Kauno eglutės, apie dvylika kilometrų girliandų. Plius papildomas apšvietimas, kiekviena iš tų žvaigždžių turi lemputę, dar blykstės su laidais. Šiemet švies, oi, kaip“, – tvirtino darbų vadovas Tomas Šmidtas.

Planuojama, kad brangstant elektrai taupios lemputės sąskaitų išauginti neturėtų.

„Kilovatais kalbant, tai nebus tikrai daug. Viskas yra LED tipo lemputės, suvartos ne daugiau nei pernai elektros energijos“, – ramino T. Šmidtas.

Ne tik eglė spindės žvaigždėmis, jomis bus puošiamas ir kalėdinis miestelis.

„Tai dekoracijos to paties žvaigždžių motyvo, tam, kad žmogus galėtų kažkaip įsirėminti, ar su žvaigžde ar kometa kompozicija. Tikrai bus dekoracijų aikštėje, žinoma, bus ir mugėje“, – užtikrino  J. Šmidtienė.

Miestas taupys

Tačiau Kauno spindesys išblanks vos išėjus iš centro.

„Papuošimų mieste daug atsisakyta. Kaunas šiais metais nespindės taip, kaip praėjusiais metais. Centrinė miesto dalis, Laisvės alėja, Vilniaus gatvė ir netoli miesto centrinės dalies esantys tiltai tikrai spindės Kalėdomis. Tačiau ta pati Kauno santaka nebus tokia ryški kaip praėjusiais metais, ji bus kukli. Spindės tik lemputės medžiuose“, – pripažino kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė.

Dėl didelių elektros išteklių kainų mieste liks vos 30 proc. dekoracijų, lyginant su pernai. O dekoracijos, kurios bus, nešvies ištisą parą.

„Ta pati mūsų Laisvės alėja, kur mes įpratę, kad šviečia visą parą, šiais metais švies tik iki 24 val.“, – sakė A. Augonė.

Šiemet miesto dekoracijoms ir eglės puošybai Kaunas išleis tiek pat, kiek ir pernai, apie 160 tūkst. eurų. Kauno Kalėdų eglės įžiebimas įvyks lapkričio 25 d.