„Štai „Žvaigždžių sonata“, forma ir spalva, tema. Yra ir žvaigždžių, kitų detalių, kurios inspiravo. Būtent iš paveikslo“, – aiškino Kauno eglės kūrėja J. Šmidtienė.

Paveikslo dalys virto auksu žėrinčiomis žvaigždėmis, kurių ant eglės bus per pusę tūkstančio.

„Būtent čia ir atsiranda tie motyvai, kuriuos aš atradau. Raštai, iš jų darėm trafaretus ir perkėlėm ant žvaigždžių plokštumėlių. Šviečiant tie raštai sudarys kažkokį įspūdį“, – dalijosi J. Šmidtienė.

Pagrindinės dekoracijos formuos specialų žvaigždyną, prie to ne vieną mėnesį pluša didelė komanda.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Darbas reikalauja kruopštumo, nes galima labai lengvai sugadinti visus kontūrus, užtrunka kartais ir kelias valandas paruošti vieną lapą“, – pasakojo darbuotoja Vaida Sokolovienė.

„Man turbūt viena iš gražiausių visų metų idėjų, įdomiausia. Norint ją iki galo suprasti, reikėtų pasižiūrėti „Angelų takais“ filmą“, – sakė darbuotoja Sandra Kavoliūtė-Žilionienė.

Pati eglė, kaip ir kasmet, natūrali.

Papildomi papuošimai

„Labai artima natūraliai eglei, nes bus ir su specialiais šakų karkasais. Kažkokių papildomų žaisliukų tikrai nebus, tik pati eglė. Galvojam nulieti kuo daugiau kompozicijos „Sonatos“ aukso lašeliais“, – atskleidė J. Šmidtienė.

Eglė bus itin ryški, o ryškumą suteiks rekordinis kiekis lempučių.

Šiemet švies, oi, kaip.

„Šiemet daugiausiai bus, kiek kada nors buvo sudėta ant Kauno eglutės, apie dvylika kilometrų girliandų. Plius papildomas apšvietimas, kiekviena iš tų žvaigždžių turi lemputę, dar blykstės su laidais. Šiemet švies, oi, kaip“, – tvirtino darbų vadovas Tomas Šmidtas.

Planuojama, kad brangstant elektrai taupios lemputės sąskaitų išauginti neturėtų.

„Kilovatais kalbant, tai nebus tikrai daug. Viskas yra LED tipo lemputės, suvartos ne daugiau nei pernai elektros energijos“, – ramino T. Šmidtas.

Ne tik eglė spindės žvaigždėmis, jomis bus puošiamas ir kalėdinis miestelis.

„Tai dekoracijos to paties žvaigždžių motyvo, tam, kad žmogus galėtų kažkaip įsirėminti, ar su žvaigžde ar kometa kompozicija. Tikrai bus dekoracijų aikštėje, žinoma, bus ir mugėje“, – užtikrino  J. Šmidtienė.

Miestas taupys

Tačiau Kauno spindesys išblanks vos išėjus iš centro.

„Papuošimų mieste daug atsisakyta. Kaunas šiais metais nespindės taip, kaip praėjusiais metais. Centrinė miesto dalis, Laisvės alėja, Vilniaus gatvė ir netoli miesto centrinės dalies esantys tiltai tikrai spindės Kalėdomis. Tačiau ta pati Kauno santaka nebus tokia ryški kaip praėjusiais metais, ji bus kukli. Spindės tik lemputės medžiuose“, – pripažino kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė.

Dėl didelių elektros išteklių kainų mieste liks vos 30 proc. dekoracijų, lyginant su pernai. O dekoracijos, kurios bus, nešvies ištisą parą.

„Ta pati mūsų Laisvės alėja, kur mes įpratę, kad šviečia visą parą, šiais metais švies tik iki 24 val.“, – sakė A. Augonė.

Šiemet miesto dekoracijoms ir eglės puošybai Kaunas išleis tiek pat, kiek ir pernai, apie 160 tūkst. eurų. Kauno Kalėdų eglės įžiebimas įvyks lapkričio 25 d.

„Realiai eglės dar nėra, bet mintyse ji buvo dar pernai suplanuota“, – „Kauno dienai“ pasakojo kūrėja. Visos reikalingos medžiagos, apšvietimo elementai jau parsivežti į dirbtuves. „Gaminami šablonai dekoracijoms. Vyksta procesas“, – apibūdino J.Šmidtienė.

Dalyvaudama konkurse dėl Kalėdų miestelio ir eglės menininkė su kūrybine komanda miestui pateikė pasiūlymą su konkrečia suma, kurios dabar negalės viršyti.

Paklausta, ar dėl pakilusių kainų teks kažką keisti, ieškoti ekonomiškesnių sprendimų, kaunietė sakė, kad laikysis pradinio plano. „Dabar viskas yra brangiau, daug brangiau, bet turime tilpti į tą kainą, kitaip neišeina. Pigiau dirbsime“, – komentavo tekstilininkė. Kalėdų eglės, Rotušės aikštės papuošimo idėjos ir joms įgyvendinti numatyti skirti 160 tūkst. eurų.

Procesas: J.Šmidtienė jau kuria naująją Kauno Kalėdų eglę. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)

Pasiruošimui jau įdėta darbo ir investicijų. Ką ji mano apie kalbas, kad šiemet Kaunui reikia kuklesnių dekoracijų, gal visiškai pakaktų didelės natūralios žaliaskarės, ant kurios miestiečiai sukabintų savo atsineštus žaisliukus?

„Nesuprantu. Žmonės keistuoliai. Ką reiškia žaliaskarė? Mažą eglutę pastatyti? Dovanoju eglę, auga kieme, nusipjaukite. Pabandykite. Pamatysite, kiek tai kainuoja. Didžiulius pinigus. Visų pirma, reikia technikos jai nupjauti, parvežti, pastatyti taip, kad stovėtų mėnesį. Žmonės galvoja, kad tokiu atveju eglė atskristų? Išlaidos transportavimui, technikai ir yra pagrindinės. Visa tai kainuoja, ant kupros nenuneši“, – bandė skaičiuoti J.Šmidtienė.

Žvaigždžių eglės aukštis bus toks pats kaip ir ankstesnių Kauno Kalėdų eglių – 24 m. Bus tvirtinama ant to paties stacionaraus stovo. Kaip ir priklauso žvaigždynų temai, bus spindesio, tačiau ir įvairios subtilios spalvinės žaismės.

Mane įkvėpė M.K.Čiurlionis. Tai nebus tiesioginės citatos, bet komponavimas, spalviniai akcentai… Žvaigždžių takais. Bus šilta.

„Kokios dekoracijos? Mane įkvėpė M.K.Čiurlionis. Tai nebus tiesioginės citatos, bet komponavimas, spalviniai akcentai… Žvaigždžių takais. Bus šilta“, – į detales šiek tiek leidosi kaunietė.

J.Šmidtienei kurti Kauno Kalėdų egles patikima jau dešimtmetį. Išimtis buvo tik 2017-ieji.

Nemažai Kauno viešųjų erdvių Kalėdų laikotarpiu mirga šventinėmis švieselėmis. Kauno miesto savivaldybė teigė, kad šiemet visa tai bus peržiūrėta – ieškoma būdų, kaip taupyti elektrą. Šviečiančių dekoracijų gal bus ir mažiau, gal jos bus ne tokios ryškios, kiek pritemdytos, bet miestas tikrai pulsuos Kalėdų dvasia.

Užkalbintos mama su dukra pasakojo, kad pastaroji dar nebuvo mačiusi šio sezono šventiškos Rotušės, todėl pasinaudojo proga.

Kol pašnekovės fotografavosi, užkalbinome kitus eglės lankytojus. Išgirdę klausimą, ar jau spėjo įsiamžinti prie eglės, pora čia pat traukė telefonus.

„Žiūrėkite, pilnas telefonas eglės nuotraukų. Ir dieną, ir sutemus, ir su mumis prie eglės, ir be mūsų. Ir net su mūsų Bosu“, – kadro su augintiniu ieškojo kauniečiai.

Egle šeštadienį, spaudžiant šaltukui, grožėjosi ne tik kauniečiai, bet ir iš toliau atvykę svečiai.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Žiūrėkite, pilnas telefonas eglės nuotraukų. Ir dieną, ir sutemus, ir su mumis prie eglės, ir be mūsų.

Tauragiškių kompanija į Kauną atidundėjusi dėl koncerto kelionę pasiankstino, todėl laiko liko ir Rotušės aikštę apžiūrėti.

Kiti aikštę ir Kalėdinę eglę įtraukė į savo tradicinį savaitgalinį maršrutą pėstute po Senamiestį. O kitiems eglė buvo tiesiog pakeliui, todėl ir stabtelėjo.

Primename, kad pirmadienį eglė jau bus pradėta išmontuoti. Jeigu leis oro sąlygos, jos neliks per dvi paras.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Daugiausiai žmonių Kalėdų eglė sulaukė įžiebimo savaitgalį ir sekantį, kai buvo padegta. Tuomet ugnis sunaikino nemenką dalį papuošimų, eglišakių, apšvietimo. Komanda su savanoriais susitelkė ir po paros gaisro padarinių jau beveik nesimatė, o dar vėliau atrodė, kad nieko ir nebuvo nutikę. Tą savaitgalį į aikštę užsuko daugybė smalsuolių, susidomėjusių, kaip ji atrodo po gaisro. Užsuko ir nemažai savanorių, eglės atkūrimo komandai siūliusių savo pagalbą.

Drugeliai, kiti papuošimai, apšvietimas yra Kauno miesto savivaldybės nuosavybė. „Jie bus saugomi savivaldybės patalpose, bus naudojami kitiems savivaldybės renginiams, projektams“, – pasakojo eglės kūrėja Jolanta Šmidtienė.

Pernykštės eglės papuošimai buvo naudojami kaip miesto erdvių dekoracijos dabar jau besibaigiančiam šiam kalėdiniam laikotarpiui. Puoštas parkelis, Rotušės aikštė, erdvė prie Katedros, prie Kauno pilies.

Pavyko įgyvendinti

Jau tryliktą kartą Kaunui Kalėdų eglutę padovanojo menininkė Jolanta Šmidtienė. Šių metų tema – stebuklingas Kalėdų sodas.

Eglutės kūrėja yra pasakojusi, kad dabar visi žmonės sušalę ne tik nuo oro, bet ir nuo pandeminės situacijos, todėl dažnas pagalvodavo apie rojų šiltuosiuose kraštuose. Taip gimė idėja Kalėdų eglutę sušildyti vasarišku simboliu – drugeliais ir smilgomis, kurios linguos virš galvų. Todėl puošdama šiųmetę eglutę ji stengėsi sukurti Rojaus sodą, kad kiekvienas jame atrastų šilumos.

Nuo pirminės idėjos iki dabar, kai jau viskas įgyvendinta, pasikeitė labai nedaug, viskas pavyko labai sklandžiai.

Po eglės įžiebimo menininkė tikino, kad yra daug emocijų, sukasi mintys, kaip reikės sutvarkyti erdvę, kai bus išardyta scena. Tačiau kūrėja tikino, kad idėją pavyko įgyvendinti.

„Galutinis vaizdas pasimatys tada, kai aplink eglutę vaikščios žmonės, kai viskas nurims. Dabar – šventė, didelis jaudulys. Gražu, bet kartu žiūri, ar viskas veikia. Reikės dar šiek tiek aplinką pakoreguoti. Bus įjungtas, kaip aš sakau, drugelių paukščių takas, nes dėl transliacijos per įžiebimą jo negalėjome jungti. Iš tiesų nuo pirminės idėjos iki dabar, kai jau viskas įgyvendinta, pasikeitė labai nedaug, viskas pavyko labai sklandžiai“, – sakė J.Šmidtienė.

Tryliktą kartą išskirtinio grožio eglę Kaunui padovanojusi menininkė J.Šmidtienė (kairėje) džiaugiasi, kad sumanymas pavyko. (Vilmanto Raupelio, Evaldo Šemioto nuotr.)

Ant eglutės ir jos prieigose nutūpė apie 600 įvairaus dydžio smaragdinių drugelių, padarytų iš stiklo pluošto. Eglutės puošybai ir prieigoms panaudotas ir panašus kiekis rankų darbo smilgų. Rotušės aikštėje įrengtos ir tam tikros salelės, kurios neabejotinai pritrauks pasidaryti asmenukių.

Mero linkėjimai

Prieš eglutės įžiebimo šventę į „Kauno dienos“ studiją užsuko Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, kuris ne tik perdavė šventinius linkėjimus, bet ir papasakojo apie savo Kalėdas.

„Man Kalėdos asocijuojasi su šeima, namais. Tai šeimos šventė, kurioje vyrauja ramybė. Antroji Kalėdų diena jau kitokia – daugiau žmonių, judėjimo“, – apie šventes pasakojo miesto vadovas.

Jis pridūrė, kad būdamas mažas labai laukdavo Kalėdų, tad dabar viliasi, jog visi vaikai sulauks ne tik pačios šventės, bet ir Kalėdų Senelio. „Linkiu, kad pas vaikus ateitų kuo dosnesnis, įvairesnis ir smagesnis Kalėdų Senelis. Viliuosi, kad jis išpildys kiekvienos vaikiškos širdutės norus“, – apie viltis, kad Kalėdos sušildys mažuosius, kalbėjo V.Matijošaitis.

Visvaldas Matijošaitis/T. Biliūno („BNS Foto“) nuotr.

„Norėčiau, kad Kaune gyventų kuo daugiau tikrų kauniečių, kuriems Kaunas nėra vien tik registracijos vieta. Norisi, kad žmogus širdyje jaustų, kad jis kaunietis. Norėčiau, kad visos apleistos vietos Kaune būtų tinkamai tvarkomos ir tarnautų miestiečiams. Dar noriu, kad Kaunas dar kokius tris kartus pagražėtų. Džiaugiuosi, kad Kaunas jau ir dabar beprotiškai pasikeitė, tad norisi, kad tie pokyčiai nesustotų“, – ir savo norus Kalėdų Seneliui išsakė Kauno meras.

Norisi, kad žmogus širdyje jaustų, kad jis kaunietis.

Kitoks įžiebimas

Kadangi šalyje epidemiologinė situacija dar neleidžia saugiai rengti masinių renginių, ir Kauno Kalėdų eglės įžiebimas buvo kitoks. Prie eglutės buvo įleista tik apie 500 negalią turinčių vaikų su tėveliais ar globėjais. Kiti įžiebimo šventę galėjo stebėti virtualiai.

Jau nuo šeštadienio ryto pradėtas riboti automobilių eismas, vėliau aikštė užsivėrė ir pėstiesiems. Prie Kauno puošmenos galėjo patekti tik leidimus turintys stebėtojai. Šalia eglutės buvo įrengta scena, kuri teletiltu susijungė su dar viena Kauno vieta, kur šilčiausius linkėjimus siuntė garsiausi šalies atlikėjai – Neda, Ieva Zasimauskaitė, Leonas Somovas, Egidijus Dragūnas, Saulius Prūsaitis ir kiti.

Šventinę nuotaiką kūrė ryškiausi šalies atlikėjai. (Vilmanto Raupelio, Evaldo Šemioto nuotr.)

Eglutės įžiebimą stebėję vaikai neslėpė džiaugsmo, atrodė, kad iš tiesų įvyko stebuklas. Kai įsižiebė visos šventinės lemputės, pasigirdo vaikų plojimai.

Nors Rotušės aikštės prieigas juosė tvoros, dalis kauniečių vis tiek bandė patekti, bet nieko nepešę liko stovėti už tvoros. Tik šeštadienio vakarą tvoros nuimtos ir visi norintieji galėjo laisvai iš arti apžiūrėti Kauno Kalėdų eglę. Ji Rotušės aikštėje stovės iki Trijų karalių, tad kiekvienas spės ją aplankyti, pasigrožėti ir įvertinti.

Pirmieji vertinimai

Eglutės įžiebimą stebėję kauniečiai negailėjo pagyrų. Juos sužavėjo ir koncertas, ir ant eglutės plazdenantys drugeliai. Tiesa, kai kuriems toks vasariškas akcentas atrodė neįprastai, tačiau susirinkusieji tikino, kad reikės priprasti.

„Pirmą kartą stebėjau eglutės įžiebimą. Patiko ir L.Somovo muzika, ir SEL. Pati eglutė atrodo žaisminga, malonu būti“, – kalbėjo vienas sutiktas vyriškis.

„Labai graži eglutė. Labai įdomiai sugalvota žiemą eglę puošti drugeliais, primena vasarą, bus tikrai šilta prie jos“, – antrino kita kaunietė. Ji pridūrė, kad šiemet jai Kauno eglutė yra pati gražiausia.

Mažuosius kauniečius užbūrė ir šventė, ir eglutė. (Vilmanto Raupelio, Evaldo Šemioto nuotr.)

Dar viena pakalbinta moteris prisipažino, kad šiųmetis sprendimas yra labai neįprastas, tačiau turi savo žavesio. Ji taip pat vylėsi, kad Kauno žaliaskarė bus gražiausia šalyje.

Sakoma, kad vaikų lūpomis sklinda tik tiesa. Jei jiems patinka, vadinasi, iš tiesų yra gražu. „Eglutė panaši į pievą. Graži. Sakau taip, taip, taip!“ – džiugesio neslėpė mažoji čiauškutė.

Kitas vaikas ypač susidomėjo Rotušės aikštėje esančiomis smilgomis, jam buvo smalsu, kaip tokios gražuolės čia atsirado, ar jos visada taip šviečia. Kalėdinės puošmenos traukė ir kitų kauniečių dėmesį. Ne vienas traukė telefonus ir darėsi pirmąsias nuotraukas prie ką tik įžiebtos Kauno eglės.

Įžiebus Kauno eglutę, suspindo ir kitos miesto erdvės. Tradiciškai pasipuošė Istorinės LR Prezidentūros kiemelis, centrinėse gatvėse pasitinka tūkstančiai spingsulių, yra daugybė vietų, kuriose alsuoja kalėdinė nuotaika. Tad reikia skirti laiko, pasivaikščioti po miestą, pasidaryti atvirukus primenančių nuotraukų ir pasidalyti jomis su artimaisiais, nes Kaune prasideda šiltos Kalėdos.

Be staigmenų

Prieš keletą mėnesių buvo paskelbtas konkursas ir ieškota geriausios idėjos, kaip šiemet papuošti pagrindinę miesto eglę, kuri tradiciškai statoma Rotušės aikštėje. Konkurse dalyvavo kelios idėjos, tačiau šiemet vėl eglutę puošti patikėta tekstilininkei J.Šmidtienei.

Kaip dienraščiui teigė savivaldybės atstovai, viešieji pirkimai jau baigti ir dėl pagrindinės Kauno eglės puošimo sutartys pasirašytos su VšĮ Tekstilininkų ir dailininkų gildija.

Kauno miesto savivaldybės atstovai kol kas bandė išlaikyti paslaptį ir intrigavo, kad kalėdiniu laikotarpiu Rotušės aikštėje bus jauku ir šviesu.

"Šiųmetė idėja, kaip įprastai, tikrai unikali ir išskirtinė. Neabejojame, kad Kalėdų eglutė Kaune maloniai nustebins visus, apsilankiusius Rotušės aikštėje. Ne paslaptis, kad praėjusios didžiosios metų šventės buvo gana suvaržytos, todėl, pasitinkant artėjančias Kalėdas, jų pagrindinis simbolis Kauno senamiestyje tikrai sugrąžins ir sustiprins šilumos, jaukumo įspūdį", – teigė mero patarėjas Tomas Jarusevičius.

Bus netikėtumų, nes žmonės tarsi papuls į Rojaus sodą, kur vyrauja ne žiema ir šaltis, o tarsi vasara.

Žiemos kontrastai

Eglutę kursianti menininkė J.Šmidtienė buvo šiek tiek atviresnė ir "Kauno dienai" atskleidė, kad jos idėja – stebuklingas Kalėdų sodas, tad eglutė ir visa Rotušės aikštės aplinka sukurs tarsi žiemos kontrastus.

"Bus netikėtumų, nes žmonės tarsi papuls į Rojaus sodą, kur vyrauja ne žiema ir šaltis, o tarsi vasara. Bus tikrai daug žalumos ir gyvybės", – kalbėjo jau ne vieną įspūdingą eglutę Kaunui padovanojusi tekstilininkė.

Tiesa, kaip visas sodas atrodys, dar anksti kalbėti, nes yra tik pati idėja, o gamybos procesas turėtų prasidėti kitą savaitę. Dabar viskas dėliojama popieriuje, bet, pradėjus viską realiai įgyvendinti, kai kurios idėjos gali būti pakoreguotos. Tačiau J.Šmidtienė tikino, kad šiemet tikrai erdvė bus kitokia ir nematyta.

Iš ko bus gaminama?

Menininkė teigė, kad šiais metais bus naudojamos gan standartinės medžiagos. Reikės įgyvendinti nemažai techninio ir nekūrybinio darbo, kuris reikalingas įvairioms dekoracijų konstrukcijoms.

"Reikės virinimo darbų, naudosime skaidrias medžiagas, pirksime organinio stiklo. Šiemet bus naudojamos tokios medžiagos, kurios puikiai tinka lauko sąlygomis. Rotušės aikštėje atsiras kupolų, kuriuose vyks mugė ar kitos veiklos, tad juose, manau, bus ir nestandartinių sprendimų. Pati gamyba dar neprasidėjo, dabar ruošiami brėžiniai, užsakomos medžiagos. Planuojame už maždaug savaitės pradėti intensyvius darbus", – kalbėjo J.Šmidtienė.

Pasiteiravome, ar pernai naudoti cukriniai avinėliai ir kitos dekoracijos bus panaudotos ir šiais metais? Eglutės kūrėja teigė, kad Rotušės aikštėje bus kuriami nauji akcentai, tačiau senąsias dekoracijas planuojama panaudoti Senamiesčio puošybai.

"Iš praėjusių metų išliko visos dekoracijos. Yra pasiūlytas projektas pakartoti šią žiemos instaliaciją Rotušės aikštės prieigose, M.Valančiaus gatvėje. Taip tarsi būtų sukurti kontrastai – ateini iš žiemos ir papuoli į rojaus sodą", – pridūrė J.Šmidtienė.

Teko nukelti parodas

Jei ne epidemiologinė situacija, "Metų kaunietės" rinkimai jau būtų įsibėgėję. Kaip ir ankstesniais metais, norėdami išreikšti simpatijas vienai ar kitai kandidatei, skaitytojai išsikirptų balsavimo biuletenius iš dienraščio puslapių, siųstų trumpąsias žinutes ir nekantriai lauktų kovo pradžios. Deja, konkursą ištiko spektaklių, koncertų, parodų ir kitų ne skrandį, o sielą peninčių renginių likimas – konkursas "Metų kaunietė" perkeliama vėlesniam laikui, kol karantinas taps švelnesnis ar visai baigsis.

Esamą situaciją labiau nei bet kas kitas supranta "Metų kaunietė 2013" Jolanta Šmidtienė. Dėl pandemijos ant galerijos "Balta" durų menininkei teko pakabinti spyną ir atšaukti mažiausiai kelis renginius. Antai, kalėdiniam laikotarpiui buvo paruošta ypatingo formato paroda "Kalėdos ant ledo". Jos tikslas – sukeliant realų pojūtį, į baltas galerijos erdves perkelti ne tik čiuožėjų Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago šokio ant ledo akimirkas, bet ir inovatyviai pažvelgti į dailiojo čiuožimo užkulisius, papasakoti asmenines istorijas, pasidalyti jausmais. Parodos sumanytojai lankytojus buvo pasiruošę stebinti trimačiais vaizdais, autentiška, pačios J.Šmidtienės atrasta technika sukurtais darbais. Deja, parodą miestiečiai greičiausiai išvys tik pavasarį.

"Viskas užmigdyta, taigi sėdžiu savo ledo rūmuose, klausau muzikos ir laukiu žinių, kada bus galima pradėti", – J.Šmidtienė vylėsi, kad tai įvyks jau greitai.

J.Šmidtienė mano, kad, be "Metų kaunietės", galėtų atsirasti ir kitokių panašių konkursų.

Tam tikri nepatogumai

Žinoma kaunietė pasakojo, kad dėl karantino sustojęs gyvenimas paros valandų skaičiaus nepadidino – moteris nuolat jautė ir tebejaučia laiko stygių.

"Vadovauju Tekstilininkų ir dailininkų gildijai, todėl reikia rašyti projektus, ieškoti partnerių", – J.Šmidtienė neslėpė, kad nemažai laiko ir jėgų iš jos pareikalavo ir praėjusių metų Kalėdų eglės puošimas.

Dar per pirmąjį karantiną užgimusią morenginės žaliaskarės idėją paversti svarbiausia miesto puošmena buvo sudėtingiau nei bet kada. Darbai judėjo lėčiau, nes teko atsisakyti savanorių pagalbos, dirbti pamainomis po kelis žmones, nuolat dezinfekuojant patalpas.

Tiesa, kai po kurio laiko, kai Vyriausybė kreipėsi į žmones su prašymu kuo mažiau eiti į lauką, o gražuolė žaliaskarė buvo apjuosta tvora, J.Šmidtienės širdį bakstelėjo aštrus spyglys.

"Pagalvojau, kas gi dedasi tame pasaulyje? Tu negali net lauke žiūrėti į kūrinį, o juk tiek meilės buvo įdėta, – nepaisant kelių jautrių akimirkų, tekstilininkė tikino, su karantino iššūkiais susidorojo gerai. – Žinokite, man, kaip menininkei, pirmame etape karantinas nesukėlė jokio streso. Priešingai, buvo ramu – visi namie, niekas nesiblaško. Aš pati galėjau skirti nemažai laiko kūrybai. Tik vėliau, kaip pripratau prie rutinos, ėmė lįsti visokie dalykai. Tarkim, reikia siūlų. O kur jų įsigyti?"

Žmonės juk labiau informuoti apie viešame gyvenime dalyvaujančius asmenis. Tie, kurie dirba kasdienį darbą, mažiau pastebimi.

Misija – skleisti gėrį

Kaunietė neslėpė pasiilgusi lankytojų varstomų galerijos durų garso, geros muzikos vakarų, spektaklių ir susibūrimų.

"Mes matome tiek daug blogio, o "Metų kaunietė" padeda pastebėti gerus darbus ir skleisti apie juos žinią. Gerumo poveikis toks pats, kaip ir meno. Aš suprantu, kad pastarasis, būnant galerijoje, daugiau veikia tuos, kurie į ją atėjo. Tačiau yra žmonių, kurie apie meną nežino. Dėl to jis kuriamas gatvėse ir kitose erdvėse, kad žmogus būtų apsuptas grožio. Tai gera emocija, kuri mus formuoja", – menininkė J.Šmidtienė nuoširdžiai vylėsi, kad, pakoregavęs datą, į renginio scenarijų karantinas nesikiš. Todėl visai nesvarbu – po mėnesio, dviejų ar pusmečio 2020-ųjų ženklu pažymėta kaunietė lips į Kauno valstybinio muzikinio teatro sceną, o nužengusi nuo jos papildys tituluotų kauniečių šeimą.

"Vienas lauke – ne karys, o mes esame grupė, įgavusi jėgą. Su keliomis pirmųjų rinkimų finalo dalyvėmis įkūrėme asociaciją "Kaunietė", kuri aktyviai veikia socialinėje, kultūrinėje, sveikatos ir sporto srityse. Gaila, kad dabartinė situacija praretino mūsų susitikimus", – J.Šmidtienė neabejojo, kad, gyvenimui grįžus į įprastą ritmą, moterys ir vėl bursis bendriems kilniems tikslams.

Paklausta, ar kartais prisimena 2014-uosius, kai rankose spaudė stiklinę statulėlę su savo vardu, kūrėja nusišypsojo. Giliai širdyje esą liko ir prieš, ir po to vykusių rinkimų emocijos.

"Labai džiaugiausi, kai pirmąja Metų kauniete tapo plaukikė Rūta Meilutytė, ir nuoširdžiai nustebau, kai po metų šį titulą pelniau aš. Buvo keista suvokti, kad šiame konkurse moterys vertinamos ne už grožį ar kitus pranašumus, bet už savo darbus, – J.Šmidtienė sveikino renginio sumanytojus už šviesulių paieškas, jų viešinimą ir įvertinimą. – Pateiksiu pavyzdį su vaikais. Vieniems, kad jie gerai mokytųsi, reikia griežtesnio tono, kitiems – paskatinimo, pagyrimo. "Metų kaunietės" renginys tai ir daro – randa, o tada skatina. Todėl būtų šaunu, jei būtų ir daugiau tokių konkursų, kurių metu būtų renkama šauniausia šeima, vaikas."

Kreipiasi į žmones

Iš 2014 m. persikelkime į 2019-ųjų kovą, kai kardiologė Olivija Gustienė tapo septintąja konkurso laureate.

"Galbūt yra tam tikras žmonių ratas, kurie mane žino, pažįsta. Bet tapti Metų kauniete atrodė nerealu. Žmonės juk labiau informuoti apie  viešame gyvenime dalyvaujančius asmenis. Tie, kurie dirba kasdienį darbą, mažiau pastebimi", – po oficialios renginio dalies, apsupta būrio žurnalistų, "Metų kaunietė 2018" O.Gustienė tikino didelių vilčių laimėti tąkart neturėjusi.

Šiandien pasiteiravus, ar vis dar mena lemtingo vakaro emocijas, gydytoja kardiologė juokavo – prisiminimus ir nuotraukų galeriją purtanti feisbuko funkcija neleidžia pamiršti, kas vyko tą dieną prieš metus ar kelerius.

Netrukus iš žinomos kardiologės lūpų išgirdome apie galimas kandidates dalyvauti šiųmečiame konkurse. Tuo O.Gustienė žadėjo pasidalyti, kai tik bus baigtos pirmojo dvidešimtuko paieškos, o pati pokalbį pakreipė kita, dabarties realijas atspindinčia tema.

O.Gustienė miestiečius ragina būti sąmoningus – rūpintis ir savimi, ir kitais.

"Prieš dvejus metus sakiau, kad laimėjimas – įvertinimas to, kam atstovauju. Tai įpareigojimas atsakyti į kiekvieną pagalbos prašymą. Ištiesti ranką visiems, kam reikės. Todėl dabar, kaip Metų kaunietė ir medikė, jaučiu pareigą kreiptis į žmones", – priešakinėse kovos su COVID-19 linijose stovinti O.Gustienė neabejojo, kad tik vieningai kovodami su virusu galėsime švęsti pergalę – vėl apkabinti artimus, mylimus žmones, lankyti muziejus, teatrus, laisvai keliauti ir lengvai kvėpuoti.

Tiesa, tam, anot Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovės, reikia, kad žmonės būtų sąmoningi. Pasmakrėje kabančiomis kaukėmis, nuo 2 m iki kelių dešimčių centimetrų ištirpusiais atstumais maisto prekių parduotuvėse ir kitais neatsakingais veiksmais žmonės esą vis dar demonstruoja sąmoningumo stoką.

"Pati aš kasdien turiu kontaktų su pacientais. Esu dukart pasiskiepijusi, tačiau mano artimieji – ne. Suprantu, kad galiu būti jiems pavojinga, todėl bendrauju minimaliai, palaikydama saugų atstumą", – O.Gustienė pabrėžė, kad, esant dabartinei situacijai, kiekvienas mūsų net ir apie svetimą žmogų turėtų galvoti kaip apie savą. Tik taip esą pavyks suvaldyti viruso plitimą.

Nepamirškite savęs

Pandemijos fone gydytoja kardiologė doc. dr. O.Gustienė ragino nepamiršti ir savęs. Ji pati laisvu nuo darbo metu traukia ausinukus ir klauso įvairiausių knygų, pradedant profesine literatūra anglų kalba, baigiant grožine literatūra.

"Medikai turi subūrę gana stiprią lauko teniso bendruomenę. Gaila, kad dabar negalime užsiimti šia veikla, bet tikrai tikiu, kad jau pavasarį išbėgsime į kortus. O kol kas stengiuosi judėti gryname ore", – kaunietė neabejojo, kad gausios sniego pusnys kai kuriems žmonėms gali virsti trukdžiu išeiti į lauką, todėl kvietė mankštintis namuose.

Gydytoja pacientus, kenčiančius nuo širdies ir kraujagyslių ligų ragino nepamiršti reguliariai gerti paskirtus vaistus. To nedarantys, anot pašnekovės, rizikuoja, kad ligos gali paūmėti.

"Tai reiškia, kad, tokiam pacientui dar susirgus ir COVID-19, jo paūmėjusi liga blogintų viruso infekcijos eigą", – jaučiančius bet kokius neįprastus simptomus kardiologė ragino nedelsti, kreiptis pagalbos ir nepatekti į liūdnąją statistiką. Jau kurį laiką medikai stveriasi už galvų, kad, net ir pasibaigus koronaviruso pandemijai, jos padarinius jausime dar ilgai. Dėl viruso, sveikatos paslaugų ribotumo ir gyventojų baimės auga ir dar augs užleistų ligų skaičius, dėl to tikėtinas ir didesnis mirtingumas.

"Pavasarį turėjome gerą pamoką, todėl galėjome pasiruošti antrai bangai. Atlikome labai daug organizacinių pokyčių. Yra specialios izoliacinės patalpos: koridoriai, palatos, reanimacijos ir operacinės. Dėl to galime diferencijuoti pacientus. Todėl nebijokite kreiptis!" – O.Gustienė darsyk kreipėsi į visus savo pacientus.

Mes matome tiek daug blogio, o "Metų kaunietė" padeda pastebėti gerus darbus ir skleisti apie juos žinią.

Gerų darbų tąsa

Praėjusiai metais Kauno apskrities vyrų krizių centro vadovei psichologei-psichoterapeutei Dovilei Bubnienei teko didesnis darbo krūvis nei įprastai. "Metų kaunietė 2014" pasakojo, kad, įsibėgėjus pirmam karantinui, o po pertraukos žmonių gyvenimus pradėjus koreguoti antram, į centro darbuotojus kreipėsi kur kas daugiau žmonių, ir ne tik iš Kauno. Vienus slėgė santykių problemos su namiškiais, kitus – prarastas darbas ar į virtualiąją erdvę persikėlę vaikų mokslai. Netilo ir centro telefonai.

"Jau ne vienus metus skambučių sulaukdavome iš visos Lietuvos, o, susiklosčius palankioms sąlygoms, inicijavome Vyrų liniją telefonu. Ji veikia nuo spalio. Vyrų linijos telefonu kelias valandas per dieną visos Lietuvos vyrai gali gauti nemokamą anoniminę psichologinę emocinę pagalbą ir palaikymą", – anot linijos iniciatorės, minėta priemonė – darbų, už kuriuos 2015-aisiais jai buvo atlyginta Metų kaunietės įvertinimu, tęstinumas.

Keli gyvavimo mėnesiai parodė, kad Vyrų linija labai reikalinga. Per dieną centro specialistai atsako į kelis vyrų ar jų artimųjų skambučius. Dar bene tiek pat skambučių darbuotojais randa rytais atėję į darbą. Konsultaciją telefonu skirtingu metu teikia šeši specialistai. Jiems talkina ir kiek daugiau nei dešimt įvairių sričių savanorių, kuriems emocinės paramos siekiantys vyrai gali parašyti elektroninį laišką. Anot D.Bubnienės, savanoriai yra itin vertinga ir stipri jėga – tai vyrai, jau turintys įvairios gyvenimo patirties, įveikę ne vieną sunkumą, galintys atjausti ir motyvuoti.

D.Bubnienė karantino laiką matuoja ne uždarytomis parduotuvėmis ar kavinėmis, o suteikta pagalba žmonėms.

"Dalis besikreipiančių vyrų įvardija, kokią problemą norėtų spręsti. Kiti savo sunkumus nusako abstrakčiai. Vis dėlto dauguma supranta, kad tik įvardijant problemą ir sulaukus atgalinio ryšio galima tinkamai ją išspręsti", – besikeičiančiu vyrų požiūriu ir drąsa kalbėti džiaugėsi D.Bubnienė.

Vertina mažus dalykus

Visuomet labiau nei triukšmingus vakarėlius vertinusi laiką gamtoje ar jaukiame nedideliame susibūrime D.Bubnienė tikino, kad pandemija jos gyvenimui didelės įtakos neturėjo. Be abejonės, stinga kelionių ir bendravimo su pačiais artimiausiais, tačiau ilgesį padeda slopinti pozityvios mintys, tikėjimas ir darbas.

"Kaip centro vadovė, siekiu, kad kuo daugiau paslaugų mūsų klientams būtų nemokamos. Teikiu paraiškas, dalyvaujame projektuose, įvairiuose konkursuose. Mūsų prioritetas – pagalba žmonėms. Ypač dabar, kai  tokia situacija", – paprašyta bent akimirką atitrūkti nuo minčių apie centrą ir papasakoti apie savo laisvalaikį, Metų kaunietė D.Bubnienė susimąstė.

Darbinės veiklos tiek daug, kad nėra kada į rankas paimti nei mėgstamos knygos, nei virbalų. Nors mezgimas žinomai kaunietei – vienas didžiausių malonumų, kaip ir fotografavimas ar darbas sode.

"Niekada nežiūrėjau į kavines kaip į atsipalaidavimo būdą. Atsipalaiduoti galima sportuojant. Žinoma, dabar tokia galimybė tėra namuose, tad kasdien padarau bent atsispaudimų. O vaikščioti galime, kiek norime. Tai ir darau. Einu vakar iš darbo namo ir džiaugiuosi po kojomis girgždančiu sniegu", – kaunietė neslėpė, kad dideli džiaugsmai slypi mažuose dalykuose. – Žinote, kartais pagalvoju, kad gyvename tokiu laiku, kai, neatitoldami nuo savo buvimo vietos, galime labai daug pamatyti, išgirsti, sužinoti. Technologijos mums leidžia dalyvauti seminaruose, paskaitose. Gali net pasaulį tokiu būdu apkeliauti ir patirti smagių akimirkų."

Jam prireiks mažiausiai dešimties žmonių. Per kelias dienas miesto puošmenos neliks nė kvapo, o jai sukurti ir pastatyti buvo pasitelktas 25 žmonių kolektyvas. Vien apčiuopiamas rankų darbas truko du intensyvius mėnesius.

Planuota, kad eglė kauniečius, daugiausiai virtualiai, džiugins iki Trijų karalių. Technika atvyks tik rytoj, todėl šiandien nurinktos tik dalis smulkmenų.

Supranti, kad buvo lipama į eglę, draskoma. Buvo daug tokių visokių.

Eglės dalys ir dekoracijos yra miesto nuosavybė, jos bus saugomos savivaldybės patalpose. „Reikia nemažai vietos norint viską toliau naudoti. Sugrūdant vietos, aišku, reikėtų mažiau, bet jas reikia išdėlioti“, – pasakojo eglės idėjos autorė ir kūrėja menininkė Jolanta Šmidtienė.

Eglei pasirinktos tokios medžiagos, iš kurių pagamintas dekoracijas bus galima panaudoti kitiems projektams arba tam pačiam kalėdinės eglės. „Ją galima dar ištobulinti ir pakartoti. Tikrai gražus projektas. Galima ir kažkur kitur panaudoti, paimprovizuoti, pavyzdžiui, papuošti parkelius, tai, ką turime, galima integruoti į kitokį papuošimą. Yra daugybė erdvių. Galima net ir visą eglę kam nors nuvežti tokią“, – svarstė kūrėja.

Kalėdinis Kauno simbolis šiemet buvo įžiebtas lapkričio pabaigoje. Per kiek daugiau nei mėnesį eglę ir kitas aikštės puošmenas reikėjo ne kartą taisyti. 

„Reikėjo, reikėjo. Mes visąlaik prižiūrime. Kiekvieną dieną atvažiuoji, apžiūri. Tai vėjas medelį nusukęs, tai kažkas nedega, pavyzdžiui, prožektoriukas perdegęs. Pusę mėnesio po įžiebimo eglė buvo labiau lankoma, sukosi karuselės, sūpynės. Buvo ką taisyti. Šiemet prie eglės atėję žmonės, aišku, jų buvo mažiau, buvo kultūringesni“, – kalbėjo tekstilininkė. 

Anot jos, kartu su maitinimo įstaigų, pasilinksminimo vietų uždarymu neliko ir piktavalių – dažniausiai tokia drąsa pasireiškia neblaiviems, pastebėjo J. Šmidtienė.

„Anksčiau kiekvienais metais būdavo bėda su iš barų, restoranų išėjusiais kai kuriais neblaiviais asmenimis. Ateini po nakties, ypatingai savaitgaliais, ir jau randi ką nors. Supranti, kad buvo lipama į eglę, draskoma. Buvo daug tokių visokių“, – prisiminė kaunietė.