Tačiau nepaisant skolinimosi kaštų brangimo, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai atstovaujantis politikas neatmeta galimybės opozicijos siūlymus finansuoti ir tokiu būdu.

Ir nors Seimo narys sutinka, kad kai kurie „antiinfliaciniais“ vadinami siūlymai, kaip kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumažinimas daliai maisto produktų, veikiausiai neprisidėtų prie infliacijos tempų slopinimo, kartu jis pabrėžia – padėti žmonėms būtina.

„Infliacijos spiralė tęsis neišvengiamai. Infliacija yra gerokai didesnė, negu pajamų augimas. Sumažinus PVM bent jau sudarytume tokias pačias galimybes nusipirkti produktą. Jeigu visiškai nieko nedarysime, tai kiekvieną dieną žmonių pajamos nuvertėja. Jie nebegali įsigyti to, ką vakar įsigijo“, – interviu naujienų agentūrai ELTA kalbėjo J. Jarutis.

Tuo metu kalbėdamas apie kitą opozicijos darbo grupėje parengtą siūlymą – naujų mokesčių įvedimui leisti įsigalioti ne po 6 mėnesių, kaip kad yra dabar, o po 12 mėnesių, „valstietis“ akcentavo, kad ši iniciatyva pirmiausiai buvo pasiūlyta siekiant inicijuoti diskusijas dėl konkrečios problemos sprendimo būdų.

„Matome problemą su naujų mokesčių įvedinėjimu, ar tai būtų nekilnojamo turto mokestis, ar tai, kaip dabar Aplinkos ministerija pasiūlė apmokestinti upių vandenį, kurį išliejame į daržą. Dėl to tas saugiklis galbūt galėtų pagelbėti“, – svarstė jis.

Interviu Eltai metu J. Jarutis taip pat pasidalino savo įžvalgomis dėl keturių opozicijos projektų, kurie jau šį antradienį turėtų pasiekti Seimo plenarinio posėdžio salę. Į darbotvarkę įtraukti opozicinių frakcijų inicijuoti „antiinfliaciniai“ siūlymai, susiję su PVM šildymui, kuro akcizų mažinimu, neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimu ir elektros rinkos liberalizavimo proceso atidėjimu.

– Biudžeto deficitas jau sudaro 4,9 proc. Tuo tarpu Europos centrinis bankas didina bazines palūkanų normas, tai reiškia, kad skolinimosi kaštai tik brangs. Ekonomistai ir netgi prezidentė Dalia Grybauskaitė įspėja apie recesijos riziką, o tai tikriausiai irgi reiškia, kad pajamų surinkimas tik mažės. Tai ar reikalavimams didinti išlaidas, kurių suma bendrai viršija 1 mlrd. eurų, dabar yra tinkamas metas?

– Na, valstybės išlaidos, taip, didinamos. Turime pasakyti, kad visi šie reikalavimai pateikti dėl to, kad mes manome, jog ši Vyriausybė apskritai vėluoja su antiinfliaciniais pasiūlymais. Mes, aišku, jau patvirtinome biudžeto korekcijas, kurios irgi yra apie 1 mlrd., bet jos įsigalios tik metų viduryje ar net šiek tiek vėliau. Kai tuo tarpu visa kita Europa priima tuos antiinfliacinius pasiūlymus, ar tai būtų akcizų kurui mažinimas, maisto pridėtinės vertės mokesčio mažinimas arba jo atsisakymas iš viso.

Jūs sakote, kad didės skylė biudžete. Šią dieną mes turbūt jau turime 20 proc. infliaciją, o tai pajamos į biudžetą. Prie 12 mlrd. tas milijardas susidaro per kainų augimą ir infliaciją, biudžetas susirinks.

Iš principo infliacija šuoliuoja į priekį šiek tiek daugiau, negu kyla žmonių atlyginimai. Atlyginimai kyla keliais procentais, po 10 proc. per pastaruosius keletą metų, o šiam momentui infliacija yra 18 proc.

Turime pasakyti, kad visi šie reikalavimai pateikti dėl to, kad mes manome, jog ši Vyriausybė apskritai vėluoja su antiinfliaciniais pasiūlymais.

– Tai aš teisingai suprantu, jūs sakote, kad viršplaninės pajamos dėl infliacijos išaugimo tikriausiai atsvers jūsų pasiūlymų kainą?

– Taip, tai kaip vienas iš šaltinių. Padidėjusios įplaukos dėl didesnių kainų. O kitas šaltinis yra skolintos lėšos. Jūs teisingai paminėjote, galbūt palūkanos didės, bet kiek man žinoma, Lietuvos kredito reitingas vertinamas gerai. Palūkanos neturėtų labai išaugti. Kažkiek augs, natūralu, bet įvertinant tai, kad mes turime gerą reitingą, aš tikiuosi, kad valstybei ir Vyriausybei pasiskolinti pavyktų.

Bet čia yra kaip papildoma priemonė. Pirmiausiai reikėtų išnaudoti vidinius resursus, pajamų augimą.

– Bet šitas argumentas jau buvo kartojamas, kai Vyriausybė priiminėjo ankstesnį 2 mlrd. vertės paketą, kad štai yra viršplaninių pajamų. Daug kas tuo pateisino ir kitus išlaidas didinančius siūlymus. Tai kiek neišsemiamas gali būti šitas viršplaninių pajamų argumentas ir ar turite kažkokius skaičiavimus, kokio išaugimo dar galima tikėtis?

– Paprastai parlamente yra pateikimas. Vyriausybė rašo savo išvadą. Mes nesakome, kad čia taip ir ne kitaip. Tiesiog, bent jau mūsų šito vadinamo streiko siekis, kad tos priemonės būtų svarstomos.

– Visgi, jūsų kolegė opozicijoje Rasa Budbergyte sakė, tai pakartojo ir Tomas Tomilinas, kad tikriausiai ne visi siūlymai būtų priimti, nes vis tiek 1 mlrd. eurų didinamas deficitas yra reikšmingas. Todėl tikriausiai tektų kažką rinktis iš šių siūlymų. Ar jūs pats esate iš šių siūlymų numatęs kažkokį prioritetą, kurį priimti reikėtų pirmiausiai, o kitus galbūt tik po to?

– Mano asmenine nuomone tai yra pridėtinės vertės mokestis maisto produktams, kas šiek tiek palengvintų dalią, ypač sunkiai gyvenančių. Taip pat, aš manau, kad ir kuro akcizų mažinimas. Galima didinti alkoholio akcizą, galima sparčiau didinti tabako akcizą, iš kur būtų galima paimti pajamų. Bet kai kuras šiandien kainuoja 2,10 eur., tai tokios kainos niekas turbūt nėra matęs.

Aišku, tai yra įtakojama ir karo Ukrainoje. Net Jungtinės Amerikos Valstijos, virš 5 dolerių už galoną išaugus kainai, jau planuoja įvesti lengvatines korteles, kad bent dalį to pabrangimo kompensuotų. Pas mus apie tai apskritai mūsų Vyriausybė nekalba. Tai vienas iš siūlymų ir bus peržiūrėti tam tikrus akcizus. Yra partijų susitarimas, kad nuosekliai didinti alkoholio, tabako ir kuro akcizus. Tuos du pirmus be problemų didinčiau, bet kuro kainos gula į tų pačių maisto produktų, paslaugų ir apskritai prekių kainą.

– Pati opozicija, ypatingai ekspremjeras Algirdas Butkevičius, kritikavo Vyriausybę dėl tvarių pajamų šaltinių numatymo. Kodėl opozicijai teikiant valstybės išlaidas didinančius siūlymus, lygiagrečiai nėra kažkokių siūlymų, iš kur biudžeto įplaukas padidinti?

– Tiesiog mes norime pamatyti, ar apskritai valdančioji dauguma žiūri į mūsų siūlymus. Kad yra įtraukti keturi klausimai į darbotvarkę, tai čia ne dovana. Matysime, kaip bus balsuojama. Jeigu valdantieji vėl blokuos ir išmes, kaip prieš tai ne kartą darė, visus mūsų pateiktus siūlymus, net neleis tobulinti, tai tiek ir bus to dialogo. Bet čia nenoriu užbėgti už akių, laikas parodys.

Kaip ir minėjau, pateikus pasiūlymą, praėjus pateikimo stadiją, yra visa eilė procedūrų Vyriausybėje, įvertinant valstybės galimybes ir šaltinius, iš kur tai galima paimti.

Jonas Jarutis. / M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

– Paminėjote, kad vienas iš jūsų asmeniniu vertinimu svarbiausių siūlymų būtų PVM būtiniausiems maisto produktams sumažinimas. Galbūt jau yra atlikti skaičiavimai, kiek kainuotų lengvata tam būtiniausiam krepšeliui ir kas apskritai yra tie būtiniausi maisto produktai? Netgi ekonomistai pabrėžia, kad čia nėra objektyvaus sąrašo ir tikriausiai būtų įsivelta į diskusijas.

– Diskusijų visada yra. Aš tikrai nesu tos srities specialistas. Vyriausybė paprastai sudaro sąrašą, ten yra apie šimtas pirmo būtinumo prekių. Opozicija neturi resursų suskaičiuoti, nes tai įprastai daro Vyriausybė ir Finansų ministerija. Tai mes atidarome diskusiją šiuo klausimu. Natūralu, kad bet kuriuo klausimu yra ir ekspertinės išvados, vertinimai. Tada žiūrime, kokios galimybės, iš kur tų šaltinių ieškoti. Aš porą šaltinių paminėjau, kad tai yra padidėjusios pajamos, galbūt skolinamos lėšos.

– Kalbant apie taiklumą, nes infliacijos kontekste ypač pabrėžiama, kad jeigu priemonės ir būtų priimamos, tai jos turėtų būti taiklios ir orientuotos į pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Tęsiant apie PVM maistui mažinimą, tai ši lengvata atitektų net ir tiems, kurie yra patys turtingiausi. Tai ar čia neįžvelgiate problemos, kad galbūt pirmiausiai reikėtų paieškoti taiklesnių priemonių, o tik tada galvoti apie 200 mln. eurų kainuosiančią lengvatą būtiniausiems produktams?

– (Atsidūsta) na... vėlgi, su tuo taiklumu kartais galime ir persistengti, jeigu pradėsime vertinti kiekvieną atskirai. Tai ir administracinė našta didėja ir ta nauda, išgryninant, kam čia labiausiai reikia, gali atnešti daugiau nuostolio, negu naudos. Tiesiog, toks bendras požiūris, kad nei lenkai, nei kitos Europos šalys neskirsto, kad aš Seimo narys gaunu 2 tūkst. eurų, ir to, kuris gauna minimalią algą. Aš, daugiau gaudamas, galbūt renkuosi kitas, prabangos prekes, kurios nėra apmokestinamos mažesniu tarifu.

Čia bus tik ribotas sąrašas tų prekių, kurias paprastai renkasi mažiau pajamų turintys žmonės. O prekių yra daugybė, tai kiekvienas renkamės pagal galimybes. Bet mažas pajamas turintiems žmonėms bent jau kažkiek palengvinti dalią yra mūsų pagrindinis tikslas.

– Paminėjote Lenkiją, bet ką sako ir ekonomistai, kad apskritai šios lengvatos naudą pasiima prekybininkai. Ką matome ir Lenkijoje, kad būtent paklausa pirmiausiai nulemia kainos lubas, o ne kaštų sumažėjimas prekybininkams.

– Mes turime problemą su maža rinka. Mūsų valdymo metu mes labai atsargiai žiūrėjome į tai, nes įprastai tie, kam tai (lengvata–ELTA) skirta, negauna naudos. Bet aš manau, kad kiekviena Vyriausybė turi įjungti Konkurencijos tarybą ir kad nebūtų kartelinių susitarimų, kaip Lietuvoje paprastai darosi. Jeigu dabar įvertinti tą elektros liberalizavimą, tai praktiškai visos įmonės siūlo daugmaž vienodas kainas. Kokia čia laisva rinka, jeigu tu praktiškai nekonkuruoji, tik kas gražiau pateiks pasiūlymą ir labiau privilios, bet iš esmės kainos tos pačios.

Yra problemų su šita sritimi, kad ne visada tos nuolaidos yra taiklios.

– Bet tada kalbant apie kainų sumažėjimą, nes visos šios priemonės yra pateikiamos, kaip antiinfliacinis paketas. Tai matematiškai, taip, kaina sumažėtų nuo 21 iki 5 proc. sumažinus PVM. Bet infliaciją daug nulėmė paklausos veiksniai, tai automatiškai dar labiau padidinus gyventojų perkamąją galią, tikėtina, kad infliacija dar labiau įsisuktų, būtų pakaitinta. Ar čia neįžvelgiate rizikos dėl infliacijos spiralės įsukimo?

– Infliacijos spiralė tęsis neišvengiamai. Infliacija yra gerokai didesnė, negu pajamų augimas. Sumažinus PVM bent jau sudarytume tokias pačias galimybes nusipirkti produktą. Jeigu visiškai nieko nedarysime, tai kiekvieną dieną žmonių pajamos nuvertėja. Jie nebegali įsigyti to, ką vakar įsigijo. Aš tikrai nesu labai stiprus ekonominių dalykų žinovas, bet tiesiog iš politinės pusės kalbu.

Norime pamatyti, ar apskritai valdančioji dauguma žiūri į mūsų siūlymus. Kad yra įtraukti keturi klausimai į darbotvarkę, tai čia ne dovana.

– Kalbant apie kitus siūlymus, susijusius su PVM lengvatomis. Yra energetinių siūlymų, kad šildymui, vandeniui, elektrai būtų taikoma lengvata. Bet ar nėra taip, kad išaugusios kainos tokiu būdu tiesiog būtų atidedamos vėlesniam laikotarpiui? Nes jau ir dabar yra taikomas praėjusių metų pabaigoje priimtas kainų išdėliojimas 5 metų laikotarpiui. O dabar tiesiog dar siūloma taikyti lengvatą. Tai jeigu ji būtų laikina, ją grąžinus vis tiek kainos kažkada išaugtų?

– Tai kaip sakoma, skolą vis tiek reikia atiduoti. Nesvarbu ar vakar, ar 5 metų laikotarpyje, vis tiek ją reikia atiduoti. Tai mano požiūriu nesprendžia problemos, jeigu žmogus neturi pajamų šiandien. Šiai dienai žmonėms reikia mokėti už šildymą, nusipirkti malkų, dujų. Aš tikiu, kad tai yra laikinos priemonės.

– Taip pat siūlomas ir elektros rinkos liberalizavimo atidėjimas. Ką šis siūlymas apskritai turi bendro su infliacija? Nes kiek yra pateikiami skaičiavimai, tai elektros tiekėjo pasirinkimo galimybė daugiausiai lėmė iki 3 proc. kainos padidėjimą. Kokią įtaką apskritai šis liberalizacijos procesas turėjo elektros kainų augimui?

– Sunku pasakyti, kokią tiesioginę įtaką. Mes teikiame šį siūlymą, nes manome, kad liberalizacija per prievartą išvis netinkamas dalykas. Žmogus turi turėti galimybę pasirinkti. Bet mes ne prieš rinkos liberalizavimą, mes ne prieš tai, kad laisva ekonomika gyvuotų. Prisimename, kaip buvo ir telekomunikacijų tinklas.

Bet mes esame prieš prievartinį išvarymą bei prieš baudą per 25 proc. kainos padidinimą. Kodėl ji turi padidėti? Garantinis tiekimas turėtų veikti rinkos sąlygomis. Aišku, tas terminas negali būti begalinis, bet galbūt yra žmogaus filosofija, jis įsitikinęs, kad geriau valstybės kontroliuojamas tiekimas. Tai tokia galimybė turėtų būti. Paprastai tai padiktuoja pati rinka, vienas pamato, kad kaimynas mažiau moka, tai taip pereinama natūraliai. O dabar toks prievartinis išvarymas. Todėl tas punktas dėl to ir buvo įtrauktas. Mes nesame prieš liberalizavimą, bet mes esame prieš prievartinį liberalizavimą.

– Kitas siūlymas yra kuro akcizų sumažinimas. Tikriausiai šiuo siūlymu būtų padidinama kuro paklausa, įperkamumas. Taip automatiškai didėja naftą išgaunančių valstybių pajamos, nes kaina nekrenta. Tai reiškia – didėja Rusijos pajamos, ką pabrėžia ir ekonomistai...

– Mes neperkame iš Rusijos.

– Jeigu naftos kaina dėl paklausos išlieka aukšta, vadinasi, Rusijos generuojamos pajamos vis tiek yra ganėtinai aukštos, nes naftos kaina nekrenta ir tuomet ją gali parduoti brangiau.

– Tai ką, dabar visai nereaguoti ir žmonėms leisti išvis nebesugebėti nusipirkti kuro. Tai stos ekonomika. Natūralu. Jeigu mes nebepirksime automobilių, vartojimas yra ekonomikos variklis. Tai jeigu mes nebeįperkame, tai natūraliai mažėja vartojimas. Vėlgi, mažėja įplaukos į biudžetą ir tas ratas vėl užsidaro. Jeigu mažėja įplaukos į biudžetą, tai valstybė nebeturi iš ko kompensuoti įvairių programų.

– O yra požymių, kad kuras būtų mažiau įperkamas? Nes štai ekonomistas Žygimantas Mauricas pateikia skaičiavimus, kad lyginant su 2011–2014 metais mūsų įperkamumas už vidutinį atlyginimą yra dvigubai didesnis. Netgi lyginant su 2017–2018 m., jis yra didesnis, tik naftos kainai prieš porą metų nukritus į žemumas, tada įperkamumas buvo didesnis nei dabar. Iš esmės mes galime nusipirkti apie 630 litrų kuro už savo vidutinį atlyginimą. Tai ar iš tiesų tas kuro įperkamumas yra mažas?

– Na aš už Seimo nario atlyginimą dabar tiek nebenupirkčiau (juokiasi)... vėlgi, čia galbūt Lietuvos specifika. Kai naftos kaina biržoje krenta, mūsų degalinės turi užsipirkusios brangaus kuro, nes reikia išparduoti. O kai pakyla, tada to pigaus kuro nebelieka, iš karto pasidaro brangus. Čia vėlgi manyčiau, kad Konkurencijos taryba nedirba savo darbo.

Mes dviračio neišrandame. Tai daro Amerika šiuo metu, Lenkija PVM sumažino iki 0. Bet ne dabar, o jau metų pradžioje.

– Jūs pats atstovaujate Valstiečių ir žaliųjų frakcijai. Kiek apskritai su žaliąja darbotvarke yra suderinamas šis akcizų mažinimas? Nes tarsi kainos padidėjimas, kuro pabrangimas turėtų būti „Dievo palaima“ žaliesiems. Žmonės tada rinktųsi tam tikras alternatyvas, viešąjį transportą ar elektrinius paspirtukus?

– Tai nepasidaro taip (spragteli pirštais). Negali nei paspirtuko, nei elektromobilio taip greitai nusipirkti, tam reikia laiko. Galų gale, tos visos alternatyvios priemonės yra ganėtinai brangios, kas vidutiniam Lietuvos piliečiams neįperkama.

Apie paspirtuką aš nekalbu. Paspirtukai išvis čia ne transporto priemonė.

Bet šiaip alternatyvų žalią automobilį net geras pajamas gaunantys žmonės negali nupirkti.

Tai galbūt prieštarauja žaliajai filosofijai, bet yra ekonominė krizė, pasaulinė krizė. Tai žmonės turi išgyventi. Žmonės nori pigaus maisto, pigių paslaugų. O kai energetika brangi, tai natūralu, kad neturime galimybės to gauti.

– Kitas siūlymas susijęs jau ne su vartojimo mokesčių mažinimu, bet būtent su pajamų didinimu. Tai yra NPD sulyginimas su minimalia mėnesine alga. Ar šį siūlymą reikėtų taikyti jau nuo dabar, ar galbūt kaip kompromisą matytumėt tam tikrą palaipsnį didinimą ir tai jus jau tenkintų?

– Žiūrėsim, kas ką kalbės iš valdančiųjų. Šiaip realiai jau nebedidelis tas skirtumas tarp dabartinio neapmokestinamo dydžio ir minimalios algos. Manau, kad kuo greičiau tai padarysime, tuo daugiau pajamų žmonių piniginėse atsirastų. Bet kompromiso visada reikia ieškoti, politika toks dalykas.

– Iš esmės sutiktumėt, kad jeigu valdantieji sakytų, jog šiemet iki MMA dar nedidiname neapmokestinamojo dydžio?

– Aš galiu kalbėti už save, bet yra opozicijos susitarimas teikti siūlymą. Reaguosime tada, kai bus valdančiųjų sprendimai.

– Yra dar vienas siūlymas: nuo 6 iki 12 mėnesių pratęsti terminą, kai įsigalioja mokesčių pakeitimai. Ar šis siūlymas ir pačios opozicijos antiinfliacinėms iniciatyvoms iš principo turėtų galioti, kad jūsų siūlomi mokesčių pakeitimai turėtų įsigalioti vėliau?

– Antiinfliacinės priemonės yra ekstra. Mes nesakome, kad viskam taikyti.

Kaip dabar kalba apie nekilnojamo turto mokestį. Tai visuomenę reikia paruošti tam tikriems dalykams. Ir apskritai mes pasigendame dabartinės valdančiosios daugumos kompleksinio mokesčių peržiūrėjimo. Buvo žadėta. Tai buvo vienas iš jų programinių dalykų, bet antri metai baigėsi, turbūt prieš rinkimus niekas nebenorės daryti kardinalių judesių. Tenka apgailestauti.

Bet šiaip alternatyvų žalią automobilį net geras pajamas gaunantys žmonės negali nupirkti.

Mūsų siūlymai irgi yra taikyti tam tikras priemones, bet įvertinama dabartinė situacija.

– Tai matytumėt, kad šis įstatymas įsigaliotų tik vėliau ar būtų kažkokios išimtys, tarkime, tik mokesčių didinimui?

– Jeigu gerai suprantu, tai tik naujų mokesčių įvedimui, kurių dabar nėra. Čia yra kolegos Žemaitaičio siūlymas.

– Bet ar tada nesusiduriama su problema, kad mes prarandame reakcijos galimybę tokiais kritiniais atvejais? Nes štai pajamos gali būti padidinamos tik po 12 mėnesių, o išlaidų didinimas, štai 1 mlrd. eurų, iš karto gali būti priimamas?

– Čia tiesiog yra diskusija. Aš dabar neturiu atsakymo, kad taip arba ne. Tiesiog, matome problemą su naujų mokesčių įvedinėjimu, ar tai būtų nekilnojamo turto mokestis, ar tai, kaip dabar Aplinkos ministerija pasiūlė apmokestinti upių vandenį, kurį išliejame į daržą. Dėl to tas saugiklis galbūt galėtų pagelbėti.

– Apibendrinant. Kaip suprantu, į daugelį šių siūlymų žiūrite pirmiausiai, kaip į iniciatyvą diskusijai. Būtent tada žiūrėsite valdančiųjų reakciją ir spręsite, kurie iš jų bus prioritetai opozicijai?

– Prioritetas yra toks – sunkiu valstybei ir pasauliui metų padėti lengviau išgyventi mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Tai pagrindinis tikslas.

Kaip teigia trečiadienį Prezidentūroje apsilankę parlamentinių partijų atstovai, po Rusijos pradėto karo Ukrainoje susitarti dėl ilgalaikių principų užtikrinant šalies gynybą diskusijų kilti daug neturėtų. Tačiau kalbant apie susitarimą dėl užsienio politikos – situacija kiek kitokia. Čia, tikina opozicijos atstovai, surasti bendrus vardiklius su valdančiaisiais trukdo pastaraisiais metais išryškėję nuomonių skirtumai dėl Lietuvos politikos Kinijos atžvilgiu.

Žurnalistams apibendrindama partijų atstovų ir prezidento susitikimo įspūdžius, Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė teigė, kad, nepaisant susitarimą ruošiančių politinių jėgų tarpusavio skirtumų, bendrus vardiklius reikės surasti. Kaip užsiminė parlamentarė, susitarimą dėl užsienio politikos, ko gero, pavyks parengti iki gegužės mėnesio, o pats dokumentas turėtų būti skirtas 7 metų laikotarpiui.

Pasak jos, kažkokį susitarimą reikės surasti ir tais klausimais, kuriais valdančiųjų ir opozicijos nuomonės ypač išsiskiria. Lietuvos laikysena Kinijos atžvilgiu ir aistras kėlęs sprendimas dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo – yra būtent partijas į skirtingas barikadas dalinančios politikos pavyzdys. 

„Mes esame pasmerkti susitarti. Jeigu 27 ES valstybės – joms pavyksta pasiekti susitarimą dėl užsienio politikos – tai mums lietuviams tuo labiau turi pavykti. Kai kuriais klausimais mes būsime labai vieningi. Neabejotinai. Kitais klausimais bus pats mažiausias bendras vardiklis“, – žurnalistams sakė L. Andrikienė.

Lietuva negali turėti kelių užsienio politikų – tai klaidina mūsų draugus ir sąjungininkus. Lietuva turi kalbėti vienu balsu.

„Lietuva negali turėti kelių užsienio politikų – tai klaidina mūsų draugus ir sąjungininkus. Lietuva turi kalbėti vienu balsu“, – teigė ji.

„Susitarime turėtų atsispindėti Lietuvos tikslai. Mes gyvename naujoje realybėje ir toji realybė verčia Lietuvą peržiūrėti ir savo strategijas, ir taktikas. Ir vienas iš tokių akivaizdžių pavyzdžių yra tai, kad Lietuva pereina nuo Rusijos atgrasymo politikos prie gynybos politikos“, – aiškino parlamentarė, patikindama, kad susitarime dėl užsienio politikos turėtų atsispindėti bei derėti visų parlamentinių partijų pozicijos.

„Tai nėra vienos partijos programa. Mes neketiname perkelti to, kas yra Vyriausybės programoje“, – sakė ji.

Opozicija: ne visais klausimais bus lengva susitarti dėl užsienio politikos

Nepaisant konservatorės L. Andrikienės optimizmo, „valstietis“ Jonas Jarutis teigia, kad susitarti dėl tolesnės laikysenos Kinijos atžvilgiu paprasta nebus.

„Lengviau bus susitarti dėl gynybos klausimų, nes dėl užsienio politikos turbūt bus diskusijų. Mes turime kitokį požiūrį“, – sakė jis.

„Tai, manau, kad dabar valdantieji turėtų nulaužti savo ambicijas ir ieškoti išeičių, kad Kinijos rinka nebūtų uždaryta mūsų verslui, mūsų žmonėms“, – sakė J. Jarutis.

Kur kas lengviau, tikino „valstietis“, bus surasti sprendimą dėl didesnio krašto apsaugos finansavimo.

„Dėl patvirtintų 3 procentų mes nesiginčysime“, – sakė politikas. 

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat pažymėjo, kad diskusijų gali kilti rengiant susitarimą dėl užsienio politikos.

„Aš taip pat manau, kad iššūkis didesnis dėl užsienio politikos susitarimo“, – atkreipė dėmesį jis.

Prezidentas: dėl 3 proc. BVP skyrimo partijų prieštaravimų nėra

Po susitikimo su Seime atstovaujamų politinių partijų nariais prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad dėl 3 proc. BVP skyrimo krašto apsaugai nesutarimų tarp partijų nebuvo, todėl, akcentuoja jis, tai turėtų atsispindėti ir susitarime.

„Totalinės gynybos principas turi būti įtvirtintas ne tik Valstybės visuotinės gynybos plane, bet ir taikos meto pasirengime vykdyti mobilizacijos užduotis, organizuoti pilietinį pasipriešinimą. Turime visais lygiais – nuo NATO iki kiekvieno piliečio – pasirengti totalinei visuotinei gynybai. Džiaugiuosi, kad dėl 3 proc. BVP skyrimo krašto apsaugai partijų prieštaravimų nėra, atitinkamai tai galėtų būti fiksuojama partijų susitarime“, – sakė prezidentas.

Pasak G. Nausėdos, dabartiniai skubūs prioritetai – užtikrinta Lietuvos išorinės sienos apsauga, efektyvi civilinė parengtis ir krizių valdymas, kibernetinė gynyba ir kova su dezinformacija. Taip pat, akcentavo jis, kartu su tarptautine bendruomene turime siekti Astravo AE veiklos nutraukimo.

Be to, šalies vadovas pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvos interesas – stiprinti Europos Sąjungą ir NATO. Nes, anot jo, per jas ir jų dėka Lietuva efektyviausiai gali siekti savo užsienio politikos tikslų ir interesų raiškos.

Prezidento teigimu, taip pat būtina nepertraukiamai investuoti į žvalgybos technologines priemones.

ELTA primena, kad Ukrainoje tebesitęsiant Rusijos sukeltam karui, prezidentas G. Nausėda trečiadienį susitiko su parlamentinių partijų atstovais. Susitikimo metu buvo aptartos Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginės gairės.

Lietuvos politikai apie būtinybę atnaujinti susitarimus dėl saugumo ir užsienio politikos prakalbo po to, kai Rusija vasario 24 d. užpuolė Ukrainą. Praėjusios savaitės penktadienį parlamentarai aptarė susitarimo dėl nacionalinio saugumo ir gynybos atnaujinimo klausimą.

Pasak Seimo nario mandato atsisakiusio „valstiečių“ vedlio, yra dar viena sąlyga, kad būtų galima kalbėti apie konstruktyvų Seimo daugumos ir mažumos darbą.

„Viskas prasidėjo nuo Seimo pirmininko pavaduotojo pozicijos, ir tas klausimas jau išsisprendė. Dabar liko antras klausimas – komitetai ir komisijos. Vienas iš sprendimų, kurio mes labai tikimės... Tai net savotiška sąlyga, kad nebūtų konfrontacijos, kurią pradėjo valdantieji, yra tai, kad Audito komiteto pirmininkas turėtų priklausyti valstiečiams“, – Eltai ketvirtadienį sakė R. Karbauskis.

Jis pažymėjo, kad jo ir „valstiečių“ frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės nuomonė, kad J. Jaručio paskyrimas septintuoju Seimo pirmininkės pavaduotoju gali sumažinti nuo pirmojo šio Seimo posėdžio kilusią įtampą, nesiskiria.

„Mano ir frakcijos bei seniūnės požiūriai nesiskiria. Tačiau vicepirmininko paskyrimas nėra tas, ko mes siekiame. Mes siekiame, kad būtų atstatytos visos teisės, kurios po rinkimų priklauso Valstiečių ir žaliųjų sąjungai kaip didžiausiai opozicinei frakcijai Seime, tarp jų yra ir Audito komitetas, kurio pirmininkas dar nėra paskirtas“, – teigė R. Karbauskis.

Tai net savotiška sąlyga, kad nebūtų konfrontacijos, kurią pradėjo valdantieji, yra tai, kad Audito komiteto pirmininkas turėtų priklausyti valstiečiams.

„Mes tikimės, ir apie tai kalbama, kad į Audito komiteto pirmininkus bus paskirtas iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos. Aš tik primenu, kad 2016 m. Šimonytė tapo šio komiteto pirmininke“, – pažymėjo jis, dar kartą pasidžiaugdamas, jog jo pasitraukimas iš Seimo pasiteisino.

„Akivaizdu, kad aš teisingai padariau, nes valdančioji dauguma neturėjo jokio kito pasirinkimo“, – politikui neįprastą savo poelgį prisimindamas sakė R. Karbauskis.

Opozicijoje dirbančios Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas J. Jarutis tapo Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pavaduotoju.

Ketvirtadienį per slaptą balsavimą jo kandidatūrą parėmė 90 Seimo narių, 10 buvo prieš, 10 parlamentarų susilaikė.

Seime jau kurį laiką tvyrojo įtampa dėl  Seimo vicepirmininkų paskyrimo. Nepasitenkinimo neslėpė savo atstovo Seimo vadovybėje iki šiol neturėjusi Seimo opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija.

Faktas, kad spalį išrinktame Seime „valstiečių“ frakcija parlamento valdyboje liko neatstovaujama, sukėlė aštrias trintis tarp LVŽS ir valdančiųjų. Seimui vicepirmininkais paskyrus opozicinių Darbo partijos ir socialdemokratų atstovus, valdantieji teigė, kad „valstiečiai“ į parlamento valdybą gali patekti išsirinkę opozicijos lyderį. Tačiau tokį pasiūlymą „valstiečiai“ traktavo kaip šantažą ir opozicijos teisių ignoravimą. Galiausiai tai tapo prielaida LVŽS pirmininkui Ramūnui Karbauskiui pasitraukti iš Seimo, teigiant, kad tai daro, siekdamas užtikrinti „valstiečių“ frakcijos teises Seime.

Už J. Jaručio kandidatūrą Seimo vicepirmininko rinkimuose ketvirtadienį per slaptą balsavimą buvo 90 Seimo narių, 10 balsavo „prieš“ ir 10 parlamentarų susilaikė. Vienas biuletenis rastas sugadintas.

J. Jarutis yra antras „valstiečių“ pasiūlytas kandidatas į Seimo vicepirmininkus. Anksčiau Seimas atmetė „valstiečių“ pasiūlytą kandidatą Aušrinę Norkienę, nors visi kiti teikti pavaduotojai, tiek nuo valdančiųjų, tiek nuo opozicijos, buvo patvirtinti.

Protestuodamas prieš valdančiųjų veiksmus skirstant pozicijas parlamente lapkričio pabaigoje iš Seimo pasitraukė LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis.

„Noriu padėkoti valdančiosios daugumos koalicijai. Mes visi labai retai atsispiriam pagundom tam tikrom, pasigalynėt, parodyt savo jėgą, bet Rytų filosofai turi tokį posakį, kad stiprus ne tas, kuris gali nugalėti, bet tas, kuris gali išvengti kovos“, – ketvirtadienį prisistatydamas Seime sakė J. Jarutis.

„Aš manau, kad tas vengimas kovos šiandien bus pademonstruotas ir demokratijos šventė įvyks“, – teigė kandidatas.

Seime pateikus kandidatūrą, vyks slaptas balsavimas. Parlamento vicepirmininkai renkami paprasta balsų dauguma.

Aš manau, kad tas vengimas kovos šiandien bus pademonstruotas ir demokratijos šventė įvyks.

J. Jarutis yra antras „valstiečių“ pasiūlytas kandidatas į Seimo vicepirmininkus. Anksčiau Seimas atmetė „valstiečių“ pasiūlytą kandidatą Aušrinę Norkienę, nors visi kiti teikti pavaduotojai, tiek nuo valdančiųjų, tiek nuo opozicijos, buvo patvirtinti.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teikdama kandidatūrą pažymėjo, kad J. Jarutis taptų septintuoju vicepirmininku, ir jei Seimas pritartų šiam teikimui, „visos opozicinės Seimo frakcijos turėtų atstovus Seimo valdyboje“.

J. Jarutis apie jo kandidatūros teikimą sakė, kad „tai pirmas žingsnis dėl tų pažadų įgyvendinimo“, ir tikėjosi, kad „bus išpildyti kiti opozicijai priklausomi postai“.

Pagal Seimo statutą, opozicijos atstovai yra skiriami į Audito komiteto, Etikos ir procedūrų komisijos vadovus.

Ketvirtadienį ji įregistravo nutarimo projektą, kuriame siūlo Seimui, vadovaujantis Seimo statutu, išrinkti Seimo narį Joną Jarutį Seimo pirmininko pavaduotoju.

Šis klausimas yra įrašytas į ketvirtadienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę.

Jei Seimas pritartų šiai kandidatūrai, Seimo pirmininkė turėtų 7 pavaduotojus.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen lapkričio pabaigoje yra pasirašiusi potvarkį dėl funkcijų, kurios pavestos jos šešiems pavaduotojams, primena ELTA.

Seimo pirmininkės pirmasis  pavaduotojas, Seimo valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Jurgis Razma teikia Seimo pirmininkui pasiūlymus dėl Seimo sesijų darbų programų, savaitės ir dienos Seimo posėdžių darbotvarkių projektų, kuruos Seimo komitetų darbą.

Seimo pirmininkės pavaduotojas, Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas koordinuoja Seimo tarptautinio bendradarbiavimo klausimus, kuruos Seimo delegacijų tarptautinėse organizacijose veiklą. 

Seimo vicepirmininkei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narei Radvilei Morkūnaitei -Mikulėnienei pavesta koordinuoti Europos Sąjungos reikalus.

Seimo komisijų ir tarpparlamentinių ryšių grupių veiklą kuruoja Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis.

Seimo pirmininkės pavaduotojas konservatorius Paulius Saudargas kuruoja Seimo kanceliarijos darbą, jam pavesta organizuoti ir Seimo priežiūrinę veiklą (parlamentinę kontrolę).

Kaip vykdomi Seimo valdybos sprendimai, kontroliuoja Seimo pirmininkės pavaduotojas socialdemokratas Julius Sabatauskas. Jis taip pat prižiūri, kaip įgyvendinami Konstitucinio Teismo nutarimai, išvados ir sprendimai.

Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen potvarkis dėl Seimo pirmininko pavaduotojų funkcijų įsigaliojo šių metų lapkričio 24 d.

V. Čmilytė-Nielsen: sprendimas  – logiškas

V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad sprendimas teikti J.  Jaručio kandidatūrą į Seimo vicepirmininkus yra logiškas. Pasak parlamento vadovės, Seimo valdyba bus institucija, priimanti labai svarbų sprendimą dėl nuotolinio darbo, todėl joje atstovavimą būtų logiška turėti visoms opozicinėms frakcijoms.

Tai būtų logiška, jei joje būtų visų opozicinių frakcijų atstovai.

„Aš manyčiau, kad vertinant tai, kad šiandieną kalbame ir apie nuotolinio darbo galimybę, šiame kontekste Seimo valdybos vaidmuo dar labiau išauga, nes Seimo valdyba bus ta institucija, kuri priims sprendimą dėl perėjimo prie nuotolinio darbo. Tai būtų logiška, jei joje būtų visų opozicinių frakcijų atstovai“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė akcentuoja, kad LVŽS atstovo kandidatūrą į Seimo vicepirmininkus logiška teikti ir dėl to, kad „valstiečiams“ nepavyksta turėti savo opozicijos lyderio.

„Kitas argumentas, žinoma, yra tas, kad Lietuvos valstiečiams ir žaliesiems kol kas nepavyksta turėti savo opozicijos lyderio, kas atrodė Seimo darbo pradžioje, kad tai bus įmanoma padaryti greitai. Šis procesas stringa, todėl, manau, kad sprendimas dar kartą teikti jų atstovą yra pakankamai logiškas“, – patikino ji.

J. Jarutis: nesu politikos naujokas

Seimo vicepirmininku teikiamas J. Jarutis kol kas neskuba vertinti savo šansų būti patvirtintam, tačiau viliasi, kad situacija Seime pagaliau išsispręs ir „valstiečiai“ Seimo valdyboje turės savo atstovą.

„Aš manau, kad galios žaidimai niekur nevedė, tikiuosi, nepriklausomai nuo to, kokia pavardė, nesvarbu ar aš, ar kažkas kitas, aš manau, kad ta pozicija priklausė didžiausiai opozicinei frakcijai, tikiuosi, kad šiandien tas rebusas bus išspręstas“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį teigė J. Jarutis.

Taip kad per skubėjimą įvyko toks kazusas. Manau, kad šiandien jis bus ištaisytas.

Nors parlamentaras akcentuoja nesąs politikos naujokas, tačiau kol kas neskuba prognozuoti, kaip jam sektųsi būti Seimo vicepirmininku.

„Politikoje esu maždaug 30 metų, tai esu praėjęs savivaldos visas grandis, nuo tarybos nario, mero pavaduotojo iki mero, o praėjusią kadenciją buvau eiliniu Seimo nariu. Vėlgi, jeigu turėsiu galimybę tas pareigas atlikti, gyvenimas parodys, ar man pavyks susitvarkyti, ar ne“, – sakė politikas.

J. Jaručio manymu, tai, kad pirmąjį kartą jo kandidatūros parlamento pirmininkė nusprendė neteikti Seimui, nulėmė techniniai dalykai.

„Galbūt mes pavėlavome tas porą minučių. Bet apskritai, mano požiūriu, buvo paskubėta ir praėjusį kartą. Duoti frakcijai apsispręsti 10-15 minučių... Galų gale ir man, kaip žmogui, (...) reikia pasitarti su artimaisiais, su kolegomis“, – teigė J. Jarutis.

„Taip kad per skubėjimą įvyko toks kazusas. Manau, kad šiandien jis bus ištaisytas“, – pridūrė jis.

Už tai, kad patvirtintų Sėlos rytinės apygardos rinkimų komisijos išvadą balsavo 8 VRK nariai, 2 pasisakė prieš, 3 – susilaikė.

Tyrimas buvo pradėtas siekiant išsiaiškinti, ar J. Jarutis rinkimų kampanijos metu įsteigdamas prizines taures nepažeidė rinkimų įstatymo. Visgi vertinimo išvadą pateikę VRK nariai akcentavo, kad J. Jarutis turnyrą rėmė ne vienerius metus, o rinkiminiais metais, atsižvelgdamas į VRK rekomendacijas, jame fiziškai nedalyvavo ir prizinių taurių nedalino.

„Turnyras eilę metų rengtas, remtas šio Seimo nario. Rinkiminiais metais asmuo suprato, kad rinkiminiai metai, įvertino tiek VRK rekomendacijas, tiek praktiką VRK ir nedalyvavo turnyre pats, nedalino (taurių – ELTA)“, – posėdyje teigė VRK narys Valdemaras Urbanas.

Tai yra įsteigta Seimo nario Jono Jaručio taurė, vadinasi ne jo asmeniškai, o jo kaip Seimo nario, reprezentuojant patį Seimą.

„Įvertinus visas aplinkybes dėl jo paties nedalyvavimo, dėl agitacijos nebuvimo, palaikome tą komisijos sprendimą ir siūlome jo nekeisti, o patvirtinti“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu vertinimo išvadą pristačiusi Olga Kilkinova akcentavo, kad prizinė taurė buvo įsteigta ne asmeniškai J. Jaručio vardu, o siekiant reprezentuojant patį Seimą.

„Mes manome, kad nepaisant taurės įsigijimo kainos vis tiek tai nėra kažkokia turtinė nauda, nes tai iš tikrųjų tai yra nauda visuomenei, sportininkams, pagerbiant jų dalyvavimą varžybose. Tai yra įsteigta Seimo nario Jono Jaručio taurė, vadinasi ne jo asmeniškai, o jo kaip Seimo nario, reprezentuojant patį Seimą“, – akcentavo ji.

Tokiai pozicijai pritarė ir VRK narys Maksimas Reznikovas, akcentuodamas, kad Seimo nario „vardas pats savaime nereiškia agitacijos“. Jo teigimu, būtina vertinti ir patį kontekstą.

Visgi VRK narė Aistė Žilinskienė laikėsi kitokios pozicijos ir akcentavo, kad taurė buvo pavadinta paties kandidato vardu.

„Jeigu asmuo nenori būti įvardijamas ir siejamas tam tikrame teigiamame kontekste, arba supranta to atsakomybę, tai jis ir neįsivardina savęs. O jeigu jam svarbu, kad būtų paminėtas tam kontekste, tai jis ir įsivardina save. Čia yra akivaizdu“, – savo nuomonę išsakė A. Žilinskienė.

Siekiant sureguliuoti aktualius civilinės aviacijos klausimus jis įregistravo Civilinio  kodekso pataisas.

J. Jarutis siūlo supaprastinti aviacinio inventoriaus valdymo reglamentavimą, atsisakant kodekso nuostatos, kad visi orlaiviai yra laikomi nekilnojamuoju turtu.

„Dabartinis reglamentavimas, kai visi orlaiviai, kaip ir visi jūriniai laivai, yra laikomi nekilnojamuoju turtu, labai apsunkina orlaivių eksploatavimą. Dauguma orlaivių – sklandytuvai, ultralengvieji lėktuvai, akrobatiniai lėktuvai – galintys vežti 1-2, retais atvejais – daugiau keleivių ir iš esmės yra mokymo priemonės arba sporto inventorius, o ne nekilnojamasis turtas. Visgi orlaiviams taikant tas pačias procedūras kaip ir nekilnojamajam turtui, per daug apsunkinama jų registracija bei naudojimas“, – sako J. Jarutis.

Anot parlamentaro, praktikoje orlaivių, ypač lengvųjų, paprastai sveriančių 200-500 kg, traktavimas kaip nekilnojamojo turto atrodo keistai ir sukelia daug sunkumų administruojant šį turtą.

Beje, panašią problemą sprendė teismas, kuris padarė išvadą, kad nėra pagrįsta nekilnojamuoju turtu laikyti visus laivus. Anot J. Jaručio, minėtoje byloje nekilnojamojo turto kategorijoje priskiriami tik didieji – jūriniai laivai.

Civilinio kodekso pakeitimo projektą parengęs Seimo narys J. Jarutis jo nuostatas derino su Lietuvos aeroklubu.

Šiuo metu galiojantis Civilinis kodeksas numato, kad visi orlaiviai yra laikomi nekilnojamuoju turtu.

Parlamentarai antradienį po svarstymo pritarė tai numatančioms Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms. Už balsavo 59 Seimo nariai, prieš – keturi, trys susilaikė.

Vienas pataisų iniciatorius „valstietis“ Jonas Jarutis tikino, kad tokie sandoriai nė vienoje Europos Sąjungos šalyje nedraudžiami. 

Audito komiteto narė Agnė Bilotaitė apgailestavo, kad pataisos yra skubinamos, o „situacija nepaanalizuota įdėmiau“. 

Dabar savivaldybių vidaus sandoriai sudaromi 5-15 metų. Pasak politikės, tai per ilgas laikotarpis.

A. Bilotaitės teigimu, savivaldybių vidaus sandorių daugėja. Jos duomenimis, 2011-2017 metais vidaus sandorių buvo sudaryta už 431 mln. eurų, o 2018 metais – jau už 446 mln. eurų. Sandorio vidutinė vertė 2011-2017 metais siekė 0,9 mln. eurų, o 2018 metais – jau 11 mln. eurų.

Pataisomis siūloma savivaldybėms leisti sudaryti vidaus sandorius vandens ar šilumos tiekimo, nuotekų ir atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros srityse, taip pat – teikiant maitinimo paslaugas ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose.

Paslaugų, kurias savivaldybė galėtų pavesti savo įmonėms, sąrašas būtų įtvirtintas Vietos savivaldos įstatyme, o ne Viešųjų pirkimų įstatyme.  

Vidaus sandoriai būtų galimi, jeigu teikiant viešąsias paslaugas būtų naudojamas savivaldybių ar jų įmonių nekilnojamasis turtas ir kita įmonė negalėtų teikti paslaugų savo patalpose.

Savivaldybės vidaus sandorius taip pat galėtų sudaryti leidus Konkurencijos tarybai.

Dabar įstatymas leidžia savivaldybėms su jų valdomomis įmonėmis vidaus sandorius sudaryti tik išimtiniais atvejais, kai perkant viešai būtų neįmanoma užtikrinti nepertraukiamos paslaugos, geros kokybės ir prieinamumo.

Valstybės įmonių vidaus sandorius Seimas uždraudė 2017 metų kovą.