Apie tai jis sekmadienį paskelbė feisbuke.

„Mano, kaip vadovo, karjera prasidėjo dirbant poliklinikoje. Vadovavau tuometinės Žvejų poliklinikos skyriui, pavaduodavau poliklinikos vedėją. Vėliau sveikatos ministro buvau paskirtas vadovauti Klaipėdos jūrininkų ligoninei. Laimėjau konkursą ir nuo pirmadienio vadovausiu Klaipėdos miesto poliklinikai“, – rašė J. Sąlyga.

Pernai lapkritį J. Sąlyga paprašė atleisti jį iš pareigų Jūrininkų ligoninėje, kuriai vadovavo nuo 1992 metų.

Ilgametis Klaipėdos Jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga pranešė pasiprašęs atleisti jį iš pareigų. Jis pereinamuoju laikotarpiu nuo praėjusių metų sausio laikinai buvo paskirtas vadovauti Klaipėdos universiteto ligoninei (KUL).

„Šiandien Klaipėdos universiteto ligoninės generaliniam direktoriui įteikiau prašymą atleisti mane iš filialo „Jūrininkų ligoninė“ direktoriaus pareigų. Nors mano kadencija dar nesibaigė, toliau vadovauti filialui nebematau prasmės. Užteks, nenoriu savęs apgaudinėti, neslėpsiu, kad norisi ieškoti pozityvesnių pokyčių panaudojant sukauptas žinias“, – feisbuke pranešė J. Sąlyga.

Nuo sausio uostamiestyje veiklą pradėjo Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) sujungus tris ligonines – Klaipėdos jūrininkų, Klaipėdos universitetinę ir Palangos reabilitacijos. Įstaiga tapo viena didžiausių gydymo įstaigų šalyje.

Jai nuo spalio pradėjo vadovauti iš Jungtinės Karalystės sugrįžęs kardiologas Audrius Šimaitis, kuris yra dirbęs Jūrininkų ligoninėje ir buvo pavaldus J. Sąlygai.

J. Sąlyga pereinamuoju laikotarpiu, nuo šių metų sausio, buvo laikinas KUL vadovas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys anksčiau pabrėžė naujojo vadovo A. Šimaičio užsienyje įgytą patirtį bei ryšį su Klaipėdą, sakydamas, kad tai yra „unikalus savybių rinkinys“.

Kaip BNS informavo ligoninė, J. Sąlyga Klaipėdos Jūrininkų ligoninei vadovavo nuo 1992 metų.

Apie šią problemą sako žinanti ir viena iš KUL savininkių – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Antruoju dalininku yra Klaipėdos universitetas.

Nuo sausio 1 dienos veiklą pradėjo naujoji Klaipėdos universiteto ligoninė, įsteigta sujungiant tris gydymo įstaigas: Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę.

„Taip likimas lėmė, kad gavome labai nekokį palikimą sujungus tris ligonines, nes vieno filialo vadovas prieš sujungiant lapkritį-gruodį padidino darbo užmokesčio koeficientus gana ženkliai, dabar velkasi, vilksis ir per visus šių metų ketvirčius“, – šią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitetui situaciją dėstė J. Sąlyga.

Vėliau ligoninė BNS patikslino, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kai jai  vadovavo Vinsas Janušonis, apie 30 proc. padidinti atlyginimai ir jų koeficientai, sumažinti jų nebegalima. Sprendimams pritarė stebėtojų taryba.

Šiuo metu dėl susidariusios situacijos Klaipėdos universiteto ligoninės skirtinguose filialuose tą patį darbą dirbantiems gydytojams, slaugytojams, slaugytojų padėjėjams, klinikos laborantams ir kitiems mokami nevienodi atlyginimai.

Gavome labai nekokį palikimą sujungus tris ligonines.

SAM: planuojamas neigiamas KUL rezultatas

J. Sąlygos išdėstytoms problemoms antrino BNS komentarą pateikusi SAM.

„Tenka apgailestauti, kad šiemet KUL planuoja neigiamą finansinį rezultatą, kurį didžiąja dalimi lėmė 2022 metų pabaigoje daugiau nei 27 proc. padidinti atlyginimų koeficientai vienoje iš trijų jungiamų įstaigų – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Beje, tam pritarė stebėtojų taryba, kurios sudėtyje buvo ir Klaipėdos savivaldybės atstovai“, – informavo SAM.

Anot jos, balandį įvyko bendras naujos sudėties KUL stebėtojų tarybos posėdis ir visuotinis dalininkų susirinkimas, priimti strateginiai sprendimai dėl naujos įstaigos finansų subalansavimo, laipsniško darbo užmokesčio suvienodinimo visuose trijuose įstaigos filialuose.

Siekiant objektyviai įvertinti įstaigos finansinę situaciją ir ją subalansuoti, atliktas auditas, patvirtintas taupymo planas.

Klaipėdos savivaldybė: viskas perėjo SAM

Nors, SAM duomenimis, atlyginimai KUL pakelti palaiminus stebėtojų tarybai, kurios sudėtyje buvo Klaipėdos savivaldybės atstovas, kelis kartus apie tai paklausta miesto valdžia į šį klausimą neatsakė.

Prieš sujungiant įstaigas stebėtojų tarybos pirmininke Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbo Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė. Ji klausimus pasiūlė pateikti raštu Komunikacijos skyriui.

Vėliau savivaldybė BNS informavo, kad „stebėtojų tarybos sudarymas – SAM klausimas“.

Anot Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, ligoninės savininkės teisių ir pareigų perdavimo aktas pasirašytas pasirašytas pernai gegužės 31-ąją.

„Nuo šio akto pasirašymo dienos, Klaipėdos savivaldybė nebėra Klaipėdos universitetinės ligoninės savininkė, tai yra nebevaldo šios įstaigos ir nebepriima jokių sprendimų dėl šios įstaigos valdymo“, – aiškino E. Simokaitis.

Antru etapu, gruodžio 29-ąją, valstybei perduotas savivaldybei priklausęs turtas, kurį valdė Klaipėdos universitetinė ligoninė.

Rado per šimtą laisvų etatų

J. Sąlyga Seimo nariams komitete taip pat pasakojo, kad pradėjęs vadovauti sujungtai įstaigai aptiko dešimtis laisvų gydytojų etatų. Dėl jų trūkumo įstaiga negalėjo pilna apimtimi teikti paslaugų, gauti lėšų.

„Dar nebūtų viena bėda, tačiau tame filiale buvo laisvų 112 gydytojų etatų, dėl to nevykdoma sutartis ir nevykdomos ambulatorinės konsultacijos, nevykdomos ir aktyvaus gydymo paslaugos. Tai lemia ir šitą rezultatą“, – Seimo Sveikatos komitetui sakė J. Sąlyga.

Anot jo, dėl gydytojų ir slaugytojų trūkumo filiale „Klaipėdos ligoninė“ neteiktos sveikatos priežiūros paslaugos pagal nustatytas ligonių kasų kvotas – ambulatorinės konsultacijos, dienos stacionaro, aktyvaus gydymo ir kitos paslaugos. Per pirmąjį pusmetį paslaugų neįvykdyta už 1,7 mln. eurų.

Anot SAM, kaip ir kitos gydymo įstaigos, ligoninė gauna apmokėjimą už gyventojams suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Šiomis lėšomis apmokamos visos gydymo įstaigų veiklos sąnaudos, taip pat ir darbuotojų atlyginimai.

„Čia taip pat kyla iššūkis suteikti suplanuotą paslaugų apimtį, kurios įstaiga kol kas neįstengia įvykdyti“, – pranešė SAM.

Anot KUL, filiale „Klaipėdos ligoninė“ labiausiai trūksta gydytojų anesteziologų-reanimatologų, radiologų, traumatologų, pilvo ir krūtinės chirurgų, akušerių ginekologų, infektologų, neurologų, neurochirurgų, reabilitologų ir kt.

Personalas gausėja

J. Sąlyga tvirtino, kad jam vadovaujant įstaigai šiemet pavyko įdarbinti 34 naujus gydytojus, iš jų 20 – jauni gydytojai, KUL pradėję dirbti nuo rugpjūčio 1 dienos.

„Tikiu, kad konsultacijų skaičius padidės, matyt, ir kito pusmečio rezultatas bus šiek tiek geresnis“, – sakė jis.

Anot SAM, personalo trūkumas susidarė dėl kelių priežasčių. Vykdant trijų Klaipėdos ligoninių sujungimą, darbą paliko kelios dešimtys medikų.

Įstatymuose įtvirtinta, kad vykdant reorganizaciją darbuotojams privaloma tvarka siūlomos naujos pareigos, o su jomis nesutinkant, išmokama išeitinė išmoka. Dalis darbuotojų pasinaudojo šia įstatymo galimybe. Didesnioji dalis iš jų buvo vyresnio amžiaus specialistai, pensinio arba priešpensinio amžiaus.

Tam ketvirtadienį pritarė naujosios įstaigos dalininkai, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Klaipėdos universiteto ligoninė kuriama sujungiant Klaipėdos universitetinę, Palangos reabilitacijos ir Klaipėdos jūrininkų ligonines.

Pasak ministerijos, artimiausiu metu planuojama paskelbti nuolatinio vadovo konkursą.

J. Sąlyga yra Klaipėdos universiteto profesorius, biomedicinos mokslų daktaras. Jis Klaipėdos jūrininkų ligoninei vadovauja nuo 1992 metų.

Ministerija su Klaipėdos universitetu visuotiniame dalininkų susirinkime taip pat nusprendė, kad Klaipėdos universiteto ligoninės nuolatinio vadovo konkursas bus skelbiamas iš karto, kai po reorganizavimo veiksianti įstaiga Klaipėdos universiteto ligoninė bus įregistruota.

Konkursai į ligoninių vadovus vyksta nuo trijų iki šešių mėnesių. Nuolatinis vadovas skiriamas penkerių metų kadencijai.

Naujoji ligoninė savo veiklą pradės nuo sausio 2 dienos. Ligoninės dalininkai – valstybei atstovaujanti Sveikatos apsaugos ministerija ir Klaipėdos universitetas.

„Baigėsi 2021-ieji metai. Pats laikas peržvelgti, ką visi kartu nuveikėme, ir padėkoti, kad mūsų susitelkimo, kompetencijų bei darbštumo dėka šiuo sudėtingu metu išliekame arčiausiai paciento. Darėme viską, kad grįžtume į priešpandeminį lygį ir kuo didesniam pacientų srautui būtų suteikta ne tik skubi, bet ir planinė pagalba. Negaliu sakyti, kad pandemija neturėjo įtakos mūsų veiklai. Ji labiau sutelkė ir subrandino kolektyvą, privertė ieškoti naujų galimybių, saugių sprendimų tiek kalbant apie pacientus, tiek apie darbuotojus. Darbai nesustojo – pacientai ir toliau renkasi mūsų įstaigą.

Ligoninėje jau nuo 2022 metų pradžios vyksta aktyvus darbas. Pluša ne tik medikai. Statistikos tarnyba skaičiuoja veiklos rezultatus, finansinė tarnyba – finansus, padaugėjo skaičiavimų Personalo, Viešųjų pirkimų skyrių darbuotojams. Analizuojami įstaigos veiklos ir finansiniai rodikliai, kas nuveikta per 2021 metus. Tai susisteminę pristatysime įstaigos stebėtojų tarybai, darbuotojams ir ligoninės savininkui – Sveikatos apsaugos ministerijai.

Labai svarbus vadybos aspektas – finansinės rizikos vertinimas ir valdymas. Galiu tik pasidžiaugti, kad 2021 metus baigėme teigiamu finansiniu rezultatu. Nuolatos skaičiuojame iš ligonių kasų gaunamas pajamas už suteiktas paslaugas ir įstaigos veiklos sąnaudas, atsisakėme pirkimų, kurie 2021 metais nebuvo būtiniausi, sutaupytas lėšas panaudojome 2021 metų gale visiems ligoninės ir jos padalinių darbuotojams į sąskaitas pervesdami 200 eurų kalėdinę dovaną, o nuo 2022 metų sausio 1 dienos dėl minimalaus atlyginimo didėjimo, visiems ligoninės ir jos padalinių darbuotojams padidinome algas“, – teigė pašnekovas.

– Ar pandeminis laikotarpis neatėmė iš jūsų galimybės atlikti tiesioginės savo misijos – padėti ne tik COVID-19, bet ir kitomis ligomis sergantiems žmonėms? Juk dėl „kovidinės“ situacijos teko sumažinti pacientų skaičių.

– Norėčiau pasidžiaugti, kad, nepaisant pandemijos, pavyko užtikrinti tinkamą pagalbą pacientams. Jų pas mus atvyksta ne tik iš Klaipėdos regiono, bet ir iš Šiaulių, Telšių, Plungės, Mažeikių, Tauragės. Stacionaruose 2021 metais buvo gydomi per 13 tūkst., o ambulatoriškai apsilankė per 80 tūkst. pacientų. Ligoninėje operuota daugiau nei 3 300 ligonių, atlikta per 300 širdies operacijų. Pernai stacionaruose gydėme 553 COVID-19 infekcija užsikrėtusius pacientus. Pandemijos metu mums sunkiau valdyti pacientų srautus, nes visas paslaugas, tarp jų ir susijusias su „kovidu“, teikiame viename pastate – Klaipėdoje atskirų korpusų ligoninė neturi. Tad iššūkių ir ribojimų būta, tačiau šiuo metu visos paslaugos – ir stacionarinės, ir ambulatorinės – yra atnaujintos. Pernai didelį dėmesį skyrėme šiuolaikinei susirgimų diagnostikai. Radiologijos skyriuje atnaujinome radiologijos kabinetus, kuriuose sumontuoti du nauji rentgeno aparatai. Įsigijome diagnostinių ultragarsinių sistemų, hemodializės aparatų, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, reanimacijos lovų, medicinos konsolių.

Net 76 proc. visų ligoninės stacionare teikiamų paslaugų yra aukščiausio (tretinio) lygio. Džiugina ir tai, kad ligoninėje teikiamų skubiosios ir planinės pagalbos lygis, lyginant su priešpandeminiais 2019 metais, jau pasiekė 93 procentus.

– Jūsų ligoninė neturi infekcinių ligų skyriaus ir nebuvote „kovidine“ ligonine, tačiau gydėte išties nemažai COVID-19 infekcija užsikrėtusių pacientų. Kodėl jie patekdavo į jūsų gydymo įstaigą?

– Visada siekiame, kad Vakarų Lietuvos gyventojas čia, savo krašte, gautų visapusišką, kvalifikuotą ir specializuotą aukščiausio lygio sveikatos priežiūrą. Pandeminis laikotarpis dar labiau pateisino prieš keletą metų mūsų ligoninėje įkurtų ūminio insulto bei miokardo infarkto centrų (klasterių) veiklą. Ištikus infarktui ar įvykus ūminiam insultui gydytojai ar greitosios medicinos pagalbos darbuotojai žino, kur nukreipti pacientą, net ir sergantį COVID-19 liga, kad jam nedelsiant būtų suteikta aukščiausio lygio pagalba. Klasterinių pacientų skaičius auga, nes jie nebegydomi daugiaprofilinėse ligoninėse, o gabenami pas mus. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje yra visa diagnostikos ir gydymo įranga, profesionalūs specialistai. Svarbiausia, kad pacientai patektų kuo greičiau nuo pirmųjų simptomų atsiradimo pradžios – per vadinamąsias „auksines“ valandas. Niekada netaupome pacientų sveikatos sąskaita. Mums svarbu laiku ir kokybiškai suteikti aukščiausio lygio paslaugą, diagnozuoti susirgimą, paskirti reikiamą gydymą.

– Pandeminiu laikotarpiu daugelis gydymo įstaigų susidūrė su personalo stoka. Kaip jūsų įstaigai pavyko spręsti šią problemą?

– Suprantama, moderniausia diagnostikos ir gydymo įranga, naujai suremontuotos ligoninės patalpos būtų bevertės, jei ne čia dirbantys žmonės. Jų įstaigoje – per 1 200. Teikiant pagalbą pacientams, kiekvienas iš jų yra svarbus, nes kokybiška paslauga priklauso nuo visos komandos darbo. Džiaugiuosi maža darbuotojų kaita ir vykstančiu nuolatiniu personalo atsinaujinimu – kasmet mūsų įstaiga sulaukia jaunų gydytojų, slaugytojų, kuriems sudaromos puikios sąlygos dirbti ir tobulėti. Pernai prie mūsų komandos prisijungė 7 jaunieji gydytojai neurologijos, kardiologijos, diagnostikos, skubiosios pagalbos skyriuose.

– Jūsų gydymo įstaiga mėgstama pacientų, tačiau kartais ir plakama, kad į ją labai sunku patekti.

– Šituos skundus girdime ir mes. Noriu pasakyti, kad ne tik girdime, bet ir ieškome būdų situaciją keisti. Klaipėdos jūrininkų ligoninė pastatyta daugiau nei prieš 30 metų, todėl dalis patalpų jau neatitinka šiuolaikinių poreikių. Ambulatorinių konsultacijų skyrius statant ligoninę iš viso nebuvo numatytas, nes tokie padaliniai prie stacionaro anuomet neegzistuodavo. Vėliau teko ieškoti patalpų ir jas pritaikyti specialistų konsultacijoms. Tačiau, kasmet didėjant konsultacijų poreikiui, mūsų patalpos tapo per ankštos.

Pernai pradėjome Priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus rekonstrukciją bei priestato statybą. Mūsų steigėjui – Sveikatos apsaugos ministerijai – pritarus, dar prieš keletą metų pradėjome projektuoti vieno aukšto priestatą, kuriame iki 1 000 kv. m išsiplės Ligonių priėmimo – skubiosios pagalbos skyrius. Rekonstruoti ir išplėsti šį skyrių buvo būtina siekiant dar kokybiškiau ir greičiau teikti medicinos paslaugas pacientams. Prieš kelis dešimtmečius projektuotos Ligonių priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus patalpos nebeatitinka šios dienos poreikių. Per dešimtmečius pasikeitė ligoninės profiliai, pacientų srautai, techninės galimybės. Skyriaus patalpos tapo ankštos, trūksta apžiūrų ir konsultacijų kabinetų, erdvesnių koridorių, šiuolaikiškų laukimo erdvių pacientams ir jų artimiesiems. Pastačius priestatą atsiras naujų kabinetų ir dabartiniams, ir naujai įdarbintiems konsultuojantiems specialistams. Tikimės, kad dėl to sumažės eilės pas konsultantus ir pagerės paslaugų prieinamumas. Pagal sutartį su rangovu, rekonstrukcijos darbai turėtų būti baigti iki 2023 metų vasaros.

– Kokie jūsų ateities planai?

– 2022 metais neketiname sustoti, siekdami ir toliau teikti bei plėsti aukščiausio lygio paslaugas pacientams, rengiamės įsigyti modernios diagnostikos ir gydymo įrangos. Planuojame atnaujinti magnetinio rezonanso kardiologijos programą, pritaikant ją šiuolaikiniams širdies ligų diagnostikos poreikiams. Rengiamės ir dar vienam dideliam iššūkiui – vėdinimo ir rekuperacinės sistemos įrengimui visoje ligoninėje – kiekvienoje palatoje, kiekviename kabinete. Manau, kad įgyvendinę šį projektą ne tik taupysime lėšas patalpų šildymui ir vėdinimui, bet ir sukursime komfortiškesnę gydymo ir darbo aplinką. Kaip minėjau, didžiausia ligoninės vertybė – čia dirbantys žmonės, todėl, naudodamasis proga, nuoširdžiai jiems dėkoju. Gydytojams ir slaugytojams – už tai, kad savo kilniu ir pasiaukojančiu darbu gydo ir suteikia viltį pasveikti mūsų pacientams. Dėkoju ir ne medicinos personalui. Be jų indėlio ligoninės darbas taip pat neįmanomas. Ir ateityje didžiulį dėmesį skirsime darniam komandos darbui.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro teigimu, prieš ligoninę atlikta ransomware (išpirkos reikalaujančio kenkėjiško kodo) tipo ataka.

Pasak ligoninės, duomenys nepavogti, tačiau jie buvo užšifruoti.

„Dėl patirtos kibernetinės atakos, įvykdytos 2020 metų birželio 18 dieną apie 2 val., apeinant įdiegtas kelių lygių antivirusines programas, pažeistos ligoninės tarnybinės stotys, kuriuose veikė buhalterinės apskaitos, dokumentų valdymo ir vaistų verifikavimo sistemos“, – rašoma Ligoninės direktoriaus Jono Sąlygos BNS atsiųstame atsakyme.

„Virtualių tarnybinių stočių rezervinės kopijos duomenų saugyklose buvo užšifruotos, tarnybinėse stotyse esantys duomenys nepasisavinti, asmens duomenys liko užšifruoti“, – teigiama jame.

Pasak ligoninės vadovo, šiuo metu užšifruoti finansinės apskaitos, dokumentų valdymo ir vaistų verifikavimo sistemos duomenys ligoninės darbuotojų atkurti, darbas atstatytas.

Apie nusikaltimą ligoninė informavo Sveikatos apsaugos ministeriją bei kreipėsi į policiją, pateikė detalią informaciją Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui.

Seimo komitete pristatant ligoninių pusmečio finansinius rezultatus Sveikatos reikalų komitetui jie pateikti be šios ligoninės. Valstybinės ligonių kasos atstovė tuomet informavo, kad duomenų ligoninė nepateikė dėl patirtos atakos.

64-erių J. Sąlyga ligoninei vadovauja nuo 1992 metų.

Įsigaliojus naujai tvarkai, galutinis sprendimas dėl vadovo paskyrimo priimamas po kandidato pokalbio su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga.

J. Sąlyga yra Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto profesorius. Mediko karjerą jis pradėjo toje pačioje Klaipėdos jūrininkų ligoninėje dirbdamas vidaus ligų gydytoju, vėliau dirbo vyriausiuoju gydytoju.

Jis baigęs biomedicinos ir socialinių mokslų studijas Kauno medicinos institute ir Klaipėdos universitete, kuriame įgijo ir docento laipsnį.

J. Sąlyga už nuopelnus Lietuvai yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, o taip pat jam 2008 metais suteiktas nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuoto vardas.

Pareigas jis pradės eiti tada, kai bus gautos specialiųjų tarnybų išvados.

Sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė anksčiau BNS sakė, kad reikalingus dokumentus dalyvauti konkurse buvo pateikę 11 pretendentų, į atranką atvyko septyni kandidatai.

Vienas iš jų – Seimo narys, „valstietis“ Algimantas Kirkutis, tačiau jis atrankoje liko trečias.

Paskelbė trečią kartą

Praėjusios savaitės pabaigoje iš naujo paskelbti konkursai į Respublikinės Klaipėdos ligoninės ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorių vietas. Nors vos prieš kelis mėnesius tokie konkursai jau buvo įsibėgėję.

Tuomet Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė informavo, kad abiejuose konkursuose pageidavo dalyvauti po šešis kandidatus.

Vasarį buvo vertinama kandidatų atitiktis reikalavimams. Tuomet akcentuota nepriekaištinga vadovų reputacija. Po to – kelių mėnesių tyla.

Oficialiai abu konkursai lyg ir nebuvo atšaukti, tad žinia apie naujus konkursus – kaip perkūnas iš giedro dangaus. Per kelis mėnesius Sveikatos apsaugos ministerija jau trečią kartą organizuoja sau pavaldžių uostamiesčio ligoninių vadovų konkursus.

Su panašia situacija susiduria ne tik Klaipėdos gydymo įstaigos: iš naujo paskelbtas konkursas ir į Respublikinio priklausomybės ligų centro vadovo pareigas. Beje, taip pat ne pirmą kartą.

Panašių istorijų buvo ir su kitomis didelėmis Lietuvos gydymo įstaigomis – konkursai tai paskelbiami, tai atšaukiami ir vėl skelbiami iš naujo.

Viskas dėl reputacijos?

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Vilma Srogė taip pakomentavo situaciją dėl konkursų:

"Kovo mėnesį buvo atšaukti konkursai VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės, VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės,VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės ir Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorių pareigoms užimti, įvertinus, jog esamos sąlygos, pagal kurias šiuo metu organizuojami konkursai sveikatos priežiūros įstaigų vadovų postams užimti, sudaro nevienodas konkurencines galimybes juose dalyvaujantiems pretendentams ir nepakankamai užtikrinamas kandidatų nepriekaištingos reputacijos įvertinimas.

Naujoji Sveikatos apsaugos ministerijos konkursų tvarka yra rengta, atsižvelgiant į naująjį valstybės tarnybos biudžetinių įstaigų vadovų atrankos mechanizmą, kuriuo buvo pakeisti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatai užtikrinant tinkamą konkurso organizavimo procesą, leidžiantį išrinkti aukščiausius skaidrumo reikalavimus atitinkančius kandidatus į įstaigos vadovo pareigas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarime nurodo, kad skaidrumas yra būtina prielaida neįsigalėti korupcijai, protekcionizmui, vienų asmenų diskriminavimui ir privilegijų teikimui kitiems bei užkirsti kelią piktnaudžiavimams valdžia, taigi ir būtina prielaida žmonėms pasitikėti viešosios valdžios institucijomis ir apskritai valstybe.

Tad patobulintame konkursų organizavimo procese patikslinti konkurso vykdymo terminai, atrankos būdai adaptuoti pagal valstybės tarnybos naują vadovų atrankos modelį bei, siekiant didinti skaidrumą ir objektyvumą, panaikintos iki šiol egzistavusios konkursų organizavimo ir vykdymo teisinio reguliavimo spragos, pakeistas atrankos vertinimo metodų įvertinimas, pretendentų teikiamų apie save duomenų sąrašas ir kt."

Neišvengė klaidų

Anksčiau skelbti konkursai į Klaipėdos jūrininkų ligoninės ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorių vietas nepasiėjo be nesklandumų.

Iš pradžių buvo paskelbtas konkursas tik Jūrininkų ligoninei. Po kurio laiko tyliai atsirado informacija ir apie Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus konkursą. Tačiau netrukus jie buvo atšaukti dėl įsivėlusių techninių klaidų – paaiškėjo, kad pateiktos netinkamos konkurso sąlygos.

Po kelių dienų konkursai paskelbti iš naujo. Ir tuomet neišvengta neapsižiūrėjimų: konkurso pavadinime skelbta, kad kandidatai gali pretenduoti į Jūrininkų ligoninės generalinio direktoriaus vietą, nors skelbime toliau nurodoma, kad bus renkamas direktorius. Vėliau klaida ištaisyta.

Sveikatos apsaugos ministerijos sutartys su dabartiniais minėtų ligoninių vadovais baigėsi praėjusių metų liepą.

Komentaras

Antanas Matulas, Seimo narys, Seimo Sveikatos komiteto narys:

– O kodėl dabar Klaipėdoje atšaukė konkursus? Sveikatos apsaugos ministerija nesusitvarko su savo pareigomis. Panaši situacija Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotyje ir kitose ligoninėse.

Paskirtas žmogus vėliau atšaukiamas dėl neva skaidrumo reikalavimų neatitinkančios reputacijos. Bet tie reikalavimai – tik A.Verygos galvoje.

Įstatymo projektas dėl nepriekaištingos gydymo įstaigų vadovų reputacijos yra pateiktas, bet nepriimtas. Valdantieji gal tikėjosi greitai prakišti  įstatymą su tais visais kriterijais, bet nepavyko. Jie laukė savivaldybių, prezidento rinkimų, tačiau juos pralaimėjo. Dabar Seimas pusiau dirba, pusiau – ne, šią savaitę vėl nebus plenarinių posėdžių. Gal todėl ir konkursai vis atšaukiami, tikintis, kad pagaliau bus priimti tie įstatymai?

Juokinga, kad reputacija tampa atspirties tašku ir skelbiami tokie konkursai kaip SST ar Valstybės saugumo darbuotojams.

A.Veryga kitiems kelia aukštus reikalavimus, nors pats jų neatitinka. Bent tris kartus pripažinta, kad ministras pažeidė viešuosius ir privačius interesus.

Kitas dalykas – ministerija nemoka organizuoti darbų. Vilniuje taip pat atšauktas ir vėl iš naujo paskelbtas konkursas, nes pagal reikalavimus vadovo pareigas turi eiti kitas kandidatas, užėmęs antrąją vietą.

Mano žiniomis, ministerija dėl šio konkurso paduota į teismą. Tai greičiausiai vėl užtruks, nes teismas greičiausiai pripažins, kad pareigas turi užimti antroje vietoje likęs kandidatas. Panaši situacija ir Klaipėdoje.

Kitas variantas, kad ministerija ieško savų žmonių. Juokinga, kad reputacija tampa atspirties tašku ir skelbiami tokie konkursai kaip SST ar Valstybės saugumo darbuotojams, nors, jei tokie reikalavimai būtų patvirtinti įstatymu, pats A.Veryga jų neatitiktų ir negalėtų būti ligoninės vadovu.

Kodėl reikia taikyti visiškai nelogiškus reikalavimus? Ministerija jau su daugeliu dalykų nesusitvarko ir nemoka tinkamai organizuoti darbų. Mano žiniomis, Lietuvoje jau yra 5 ar 6 gydymo įstaigos, neturinčios nuolatinio vadovo. Ką tai reiškia? Darbai netinkamai organizuojami, nesprendžiamos problemos, o galiausiai nukenčia pacientai ir darbuotojai.

Vadino avantiūristais

Praėjusio penktadienio vakarą Klaipėdos dramos teatras buvo pilnutėlis – Klaipėdos jūrininkų ligoninė minėjo savo veiklos 25-metį. Šventiniame renginyje buvo gausu gražių padėkos žodžių, sveikinimų ir apdovanojimų.

Ligoninė 5 ha plote pradėta statyti 1988-ųjų pavasarį. Šiuo metų laiku po šešerių metų ji buvo atidaryta.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga priminė ilgą ir sudėtingą gydymo įstaigos istorijos kelią, kuris prasidėjo gerokai anksčiau nei Vakarų Lietuvoje buvo pastatyta moderni gydymo įstaiga. Ji buvo pirmoji ligoninė duris atvėrusi atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais.

Naujoji gydymo įstaiga tuomet pasiūlė iki tol šiame krašte neteiktas paslaugas, tą patį vėlyvą pavasarį pirmą kartą Klaipėdos krašte buvo atlikta širdies operacija.

"Jau tuomet supratome, kad turime būti kitokie, turime būti išskirtiniai. Invazyvi kardiologija, kardiochirurgija, angiochirurgija, hematologija, nefrologija buvo naujos ir drąsios kryptys Vakarų Lietuvos medicinoje. Atkakliai jų siekėme, nors kai kas tik sukiojo pirštą ties smilkiniu ir laikė mus avantiūristais", – nueitą sudėtingą kelią prisiminė ligoninės vadovas.

Įteikti apdovanojimai

Klaipėdos jūrininkų ligoninės bendruomenę su jubiliejumi pasveikinusi Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Odeta Vitkūnienė perdavė sveikstančio ministro sveikinimus ir garbingus apdovanojimus medikams.

Dviem ligoninės gydytojoms – Onkohematologijos skyriaus vedėjai Ligitai Malciūtei ir Širdies aritmijų skyriaus vedėjai Romai Kavaliauskienei – suteikti nusipelniusių Lietuvos gydytojų vardai ir įteikti tai liudijantys ženklai.

Ligoninės vyriausiajai slaugytojai Aidai Smagurienei suteiktas nusipelniusios Lietuvos slaugytojos vardas. Šios garbingų apdovanojimų nusipelniusios moterys į sceną buvo palydėtos audringais kolegų plojimais.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje iki šiol dirbo 11 nusipelniusių Lietuvos gydytojų, 3 nusipelnę Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojai ir viena nusipelniusi Lietuvos slaugytoja.

Kolegoms audringi plojimai

Ligoninės bendruomenę pasiekė ir Lietuvos Respublikos premjero sveikinimas bei padėkos raštai.

Jie įteikti Ligonių priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus vedėjai Vilijai Ežerskytei, I-ojo ambulatorinių konsultacijų skyriaus gydytojai endokrinologei Jūratei Varanavičienei, II-ojo kardiologijos skyriaus vyresniajai slaugytojai Irenai Gudauskienei, Intensyviosios terapijos poskyrio vyresniajai slaugytojai Nataljai Kavaliauskienei ir ligoninės vyresniajai personalo inspektorei Jurgitai Laurinaitytei.

Dvylikai ligoninės drbuotojų buvo įteikti sveikatos apsaugos ministro padėkos raštai. Kai kuriuos apdovanotuosius kolegos pasveikino itin audringais plojimais lyg į sceną būtų kilusios pasaulinio garso žvaigždės.

Ligoninės jubiliejus nesutrukdė pratęsti prieš penkerius metus gimusią tradiciją – kasmet, įstaigos gimtadienio proga, išskirtiniu, menininko Vido Bizausko sukurtu "Profesijos lyderio" ženklu apdovanoti savo darbuotojus, pelniusius kolegų ir pacientų pripažinimą.

Už įkvepiantį pasišventimą profesijai, neišmatuojamą atsakomybę, nesavanaudišką nuoširdumą ir kolegų pripažinimą šiemet profesijos lyderių ženklai ir diplomai įteikti: I-ojo kardiologijos skyriaus vedėjai, gydytojai kardiologei Daliai Jarašūnienei, Operacinių poskyrio vyresniajai slaugytojai Astai Makarienei, ūkvedei Irenai Zubienei, kuri ypatingo kolegų įvertinimo sulaukė dėl puoselėjamos ligoninės aplinkos ir gėlynų.

Vadina "širdžių ligonine"

"Pavasaris, kova, uostas ir širdis – šie žodžiai idealiai tinka jūsų ligoninei, bendruomenei. Tai keturios uolos, ant kurių laikosi gyvenimas", – taip sveikinimo kalbą pradėjo uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Šmaikštumo šventiniam renginiui suteikęs miesto vadovas paminėjo ir vieną unikalų ligoninės išskirtinumą – Lietuvoje nėra nė vienos gydymo įstaigos, kuriai vadovautų toks įvairiapusis žmogus kaip Jonas Sąlyga: grojantis, dainuojantis, fotografuojantis, dalyvaujantis politikoje.

Jei turite širdį, tai geriausiai ja pasirūpins Jūrininkų ligoninė.

"Jei turite širdį, tai geriausiai ja pasirūpins Jūrininkų ligoninė", – šventinę kalbą reziumavo meras, į šventę taip pat atvykęs su padėkomis.

Klaipėdos mero padėkos raštai buvo įteikti daugiau nei 10 ligoninės darbuotojų. Už gerą darbą padėkota gydytojams ir slaugytojoms, nepamiršti ir ūkio reikalus tvarkantys darbuotojai, buhalteriai, virėjai, valytojai.

Pakvietė į svečius

Ligoninės bendruomenę su gražiu jubiliejumi pasveikino Palangos meras Šarūnas Vaitkus ir Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis. Jie pasidžiaugė, kad kai kurias vietos gydymo įstaigas prijungus prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės, gydymo paslaugų kokybė gerokai ūgtelėjo.

Merai taip pat įteikė padėkos raštus Klaipėdos jūrininkų ligoninės departamentų Palangoje ir Švėkšnoje darbuotojams.

Ligoninės kapelionas, Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius dr. Saulius Stumbra perdavė vyskupo Kęstučio Kėvalo sveikinimo žodžius ir pakvietė medikus apsilankyti kunigų seminarijoje.

"Ne į stojamuosius, į viešnagę kviečiu", – nuramino humoro nestokojantis kapelionas.

Skaičiais apie Klaipėdos jūrininkų ligoninę:

dirba beveik 200 gydytojų ir pusė tūkstančio slaugytojų,

įstaigos stacionaruose per metus gydosi per 19 tūkst. pacientų,

ambulatoriškai konsultuojama per 130 tūkst. pacientų,

kasmet operuojama daugiau nei 5300 pacientų;

atliekama per 500 širdies operacijų,

dirba 12 medicinos mokslų daktarų.

Konkursuose – pretendentų gausa

Sveikatos apsaugos ministerija sausio pabaigoje paskelbė konkursus į sau pavaldžių Klaipėdos jūrininkų ligoninės ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorių postus. Konkursuose panoro dalyvauti po šešis kandidatus.

Dėl galimybės likti savo pareigose varžysis ir dabartiniai ligoninių vadovai – Jonas Sąlyga ir Romaldas Sakalauskas.

Daugiau nei prieš penkerius metus analogiškuose konkursuose konkurencija buvo kur kas mažesnė: tuomet laimėjo Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas, nes buvo vienintelis pretendentas.

Į Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovo postą prašymus pateikė du kandidatai. Konkursą laimėjo ilgametis jos vadovas R.Sakalauskas.

Vyksta kandidatų vertinimas

Kaip informavo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Alina Žilinaitė, dokumentams pateikti pretendentai turėjo 14 dienų terminą, kuris numatytas vadovaujantis teisės aktais.

Šiuo metu vertinama, ar kandidatai atitinka pareigybės reikalavimus. Juos atitikę pretendentai, likus savaitei iki atrankos pradžios, bus pakviesti dalyvauti komisijos pirmajame atrankos etape.

Atrankos metu didelis dėmesys bus kreipiamas į pretendentų lyderystės ir vadybos gebėjimus, siekiant įsitikinti, kad naujasis vadovas gebės tinkamai spręsti iškilusias problemas bei užtikrinti įstaigos darbo organizavimą ir koordinavimą.

Po antrojo atrankos etapo liks tik vienas pretendentas, dėl kurio, siekiant nepriekaištingos vadovo reputacijos, bus kreipiamasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir prašoma patikrinti kandidato biografiją.

"Tik gavus informaciją, patvirtinančią kandidato patikimumą eiti įstaigos vadovo pareigas, jis bus paskirtas vadovauti gydymo įstaigai, o SAM plačiau informuos visuomenę apie naująjį vadovą. Iki to laiko visa informacija, susijusi su pretendentais, yra saugoma asmens duomenų apsaugos įstatymo", – nuo detalesnių komentarų apie vadovų konkursus uostamiestyje susilaikė A.Žilinaitė.

Rezultatų teks palaukti

Paprašius patikslinti, kada paaiškės naujieji abiejų ligoninių vadovai, ministerijos atstovė paaiškino, kad, kandidatams pateikus dokumentus, per 30 darbo dienų turi būti sudaryta komisija.

Po to per 10 darbo dienų po atrankos turi įvykti geriausių kandidatų pokalbis su ministru.

Paskelbus laimėtoją, per 3 darbo dienas kreipiamasi į STT dėl išvados, ar jis tinkamas eiti pareigas. Šią išvadą STT pateikia per 14 darbo dienų ir tik ją gavus priimamas galutinis sprendimas dėl kandidato skyrimo į pareigas.

"Tad šis procesas dar šiek tiek užtruks", – pridūrė A.Žilinaitė.

Neišvengta klaidų

Ministerijos atstovė susilaikė nuo komentarų, kodėl taip ilgai delsta skelbti abu konkursus. Sutartys su dabartiniais Klaipėdos ligoninių vadovais baigėsi praėjusių metų liepą.

Kiek anksčiau komentuota, kad pastarąjį pusmetį ministerija organizuoja gana daug konkursų į jai pavaldžių gydymo įstaigų vadovų vietas, tad norima tinkamai jiems pasiruošti.

Tačiau kai kurie ministerijai pavaldžių gydymo įstaigų vadovų konkursai rengti net po du kartus.

Konkursai į Klaipėdos jūrininkų ligoninės ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorių vietas taip pat neapsiėjo be nesklandumų.

Iš pradžių buvo paskelbtas konkursas tik Jūrininkų ligoninei. Po kurio laiko tyliai atsirado informacija ir apie Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus konkursą.

Tačiau netrukus jie buvo atšaukti dėl įsivėlusių techninių klaidų – paaiškėjo, kad pateiktos netinkamos konkurso sąlygos.

Po kelių dienų konkursai paskelbti iš naujo. Ir tuomet neišvengta neapsižiūrėjimų: konkurso pavadinime skelbta, kad kandidatai gali pretenduoti į Jūrininkų ligoninės generalinio direktoriaus vietą, nors skelbime toliau nurodoma, kad bus renkamas direktorius. Vėliau klaida ištaisyta.