Apie problemą Jono kalnelyje klaipėdietis pranešė Klaipėdos savivaldybės svetainėje, „Praneškite apie problemą mieste“ skiltyje.

„Perėjus tiltą prie Jono kalnelio, pėsčiųjų tako akmenukai išbyrėję kažin kur“, – rašė klaipėdietis.

Jam buvo atsakyta, kad rangovas jau informuotas, o tako grindinys bus sutvarkytas.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė patvirtino, kad vieta bus sutvarkyta iki Kovo 11-osios šventės, ir patikino, kad tai tikrai ne chuliganizmo atvejis.

„Akmenų sutvirtinimas vyko keletą kartų ir žiemą. Kadangi jie buvo tvirtinami žiemą, ilgai neišsilaikydavo. Reikėdavo kelių dienų, kad pabetonuotų tą vietą. Dabar planuojame tvirtesnį sutvirtinimą. Tikrai dažnai šioje vietoje penki granito akmenys „išsilaksto“, – tvirtino I. Kubilienė.

Anot jos, kiekvienai problemai yra skirtingi rangovai. Vieni tvarko dangą, kiti akmenis.

„Viską, kas susiję su dangomis, tvarko vienas rangovas, asfaltą – kitas, o kai dėl suolų ir jų atnaujinimo – dar kitas rangovas. Kiekvienam jų jau sparčiai duodami užsakymai darbams atlikti arba pašalinti tai, kas sulūžę. Pavasarį darbai tikrai labai suintensyvėja“, – sakė I. Kubilienė.

Ji taip pat pasakojo, kad tiek sausį, tiek vasarį buvo sparčiai tvarkomos duobės mieste. Jų ypač apstu pietinėje ir šiaurinėje miesto dalyje.

„Tas procesas yra nuolatinis, kiekvieną mėnesį tas pats ir dar daugiau“, – sakė I. Kubilienė.

Gyventojai gaišenas vandenyje pastebėjo dar antradienį. Vienas klaipėdietis nufotografavo plūduriuojančias negyvas žuvis.

Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vitalis Marozas, apžiūrėjęs gyventojo užfiksuotus vaizdus, nusiuntė kolegas pasižvalgyti prie Jono kalnelio.

„Patys nuvažiavę į įvykio vietą prie Jono kalnelio, žuvų kritimo nefiksavome, buvo tik kelios pavienės žuvys. Taršos vizualiai nėra, per keletą pastarųjų dienų pranešimų dėl teršalų Danės upėje negauta“, – aiškino V. Marozas.

Specialistas svarstė, kad žuvų dusimo šiuo metu negalėtų būti.

„Tikėtina, kad kritusios žuvys galėjo pasirodyti po žvejų mėgėjų pastaruoju metu propaguojamo „pagavai – paleisk“ principo, kai pagauta žuvis paleidžiama atgal į tą patį vandens telkinį, tačiau ne visos žuvys išgyvena“, – nuomonę išsakė V. Marozas.

Aplinkosaugininkai pavojaus gamtai neįžvelgia.

Nors kai kurie žmonės ir stebėjosi šiuo sparnuočiu viduryje miesto, pasak gamtininkų, didysis kormoranas Lietuvoje yra įprastas paukštis – šalyje jų skraido net apie 10 tūkst.

O stovėdami tokia keista poza, paprastai jie džiovinasi sušlapusias plunksnas.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų tarnybos specialistas Erlandas Paplauskis pasakojo, kad dažniausiai kormoranų galima išvysti prie vandens telkinių, kuriuose yra žuvų.

Kadangi prie Jono kalnelio driekiasi Dangės upė, jam čia buvo patogi vieta pailsėti.

„Net į privačius tvenkinius kartais nusileidžia pažvejoti, bet daugiau maisto ieško prie marių ar jūros. Tai tiesiog viena iš žuvlesių paukščių rūšių, kurie neturi riebalinės liaukos, sutepančios plunksnas. Gali žvejoti būriais, giliai nardo“, – paaiškino specialistas.

Ties Kuršių mariomis jau ne vienus metus gyvuoja dvi kormoranų kolonijos – Juodkrantėje ir prie Karklės. Pastarojoje, mažesnėje, gyveno apie 7 tūkst. paukščių.

Ornitologai tikino, kad šie paukščiai dažniausiai maitinasi įvairių rūšių smulkiomis žuvimis, kartais – vėžiagyviais.

Didysis kormoranas – vietinė rūšis, su pertraukomis perėjusi keletą pastarųjų šimtmečių.

Visos iki šiol buvusios jų kolonijos XVII–XIX a. buvo sunaikintos žmonių.

Kormoranų populiacijos gausėjimas Europoje, prasidėjęs prieš 40 metų, Lietuvoje pasireiškė tik prieš 27 metus.

Šią šeštadienio šventę vedė režisierė, šiųmetinė dienraščio „Klaipėda“ konkurso „Metų klaipėdietė“ nominantė Marta Vendland.

„Ši džiaugsmo šventė, į kurią susirinkote, yra apie kiekvieną mūsų, taip pat apie bendruomeniškumą, prasmę, gelmę, šviesą ir viltį, kurios visi ieškome. Visi turime savo kelių, kuriais einame, ieškodami vilties, prasmės ir šviesos“, – kalbėjo M. Vendland.

Renginyje buvo diskutuojama apie pamatines vertybes, įsižiebusį individualizmą, socialines atskirtis, gręžimąsi į bendruomenės svarbą.

Šventę organizavo Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapija. Jos klebonas Mindaugas Šlaustas priminė svarbias ir nekintančias vertybes.

„Nieko nėra gražiau už laimingą žmogų. Iš tiesų tą laimę kiekvienas įvairiai kuriame savo gyvenimuose, bet mes žinome, kad tikrai laimei pasiekti reikia tam tikro pamato. Mintis iš Šventojo Rašto yra priminimas mums – Dievas yra meilė, kuri apsigyvena žmogaus širdyje. Būkite laimingi, gražių jums akimirkų, džiaugsmo širdyje, kuriant savo laimę“, – palinkėjo kunigas M. Šlaustas.

Šventėje dalyvavo ir Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas, vicemerė Lina Šukytė-Korsakė.

„Gerbkime vieni kitus ir džiaukimės, kol esame kartu“, – susirinkusiuosius pasveikino L. Šukytė-Korsakė.

Lina Šukytė-Korsakė. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Gerbkime vieni kitus ir džiaukimės, kol esame kartu.

Netoli scenos buvo kelios palapinės, kuriose šventės dalyviai galėjo atsigerti kavos, arbatos, paragauti sausainių, užrašyti savo padėkas ir prašymus Dievui, už kuriuos vėliau tądien buvo meldžiamasi mišiose Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje.

Renginyje vaikų užimtumu rūpinosi Lietuvos skautijos Pamario tuntas, jaunieji karitiečiai, Tarptautinės evangelizacinės mokyklos jaunimas. Vieni vaikai pūtė muilo burbulus, paišė kreidelėmis, kiti gražinosi veidus tam skirtais dažais, žaidė įvairius žaidimus su skautais.

Giesmes dovanojo Atsinaujinimo dienų choras „Jėga“.

Renginyje dalyvavo svečias iš Kauno – kunigas Audrius Mikitiukas, dirbantis Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose. Jis pasidalijo įžvalgomis apie pašaukimo šeimai stygių, tikrosios meilės esmę, vilties atradimą ir praradimą.

Vėliau scenoje koncertavo atlikėjas Saulius Petreikis, pasirodė aktorius Aleksas Mažonas.

Aikštelėje priešais žiūrovus išsirikiavo Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestras, vadovaujamas Egidijaus Mikniaus ir Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmų mišrus mėgėjų choras „Cantare“, vadovaujamas Ramūno Baršausko. Lietuvos vėliavą pakelti padėjo Klaipėdos liaudiškų šokių grupės „Sidabrinė gija“ nariai.

Šventė prasidėjo, kai visa minia sustojo ir drauge su muzikantais bei choru traukė Tautišką giesmę.

Miesto meras Arvydas Vaitkus prasminga kalba pasveikino visus klaipėdiečius ir svečius.

Jo kalboje skambėjo raginimas iš garbingos mūsų valstybės praeities pasisemti stiprybės ir matant tokį pavyzdį ir kurti naują Lietuvą.

„Kurkime ją labiau tobulą, labiau išprususią, įsiliejusią į Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų bendrystę. Šiandien yra ir Tautiškos giesmės diena. Lai šiandien mūsų lūpose skamba mūsų himnas!“, – paragino A. Vaitkus ir po trumpos pauzės pasveikino chorą „Cantare“ su laimėjimu tarptautiniame chorų konkurse.

Ryčio Laurinavičiaus nuotr. 

Renginio metu skambėjo patriotinius jausmus žadinantys žodžiai apie tai, kad valstybė – tarytum gyvas organizmas, kurį apibūdina tokios dorybės, kaip piliečių išmintis, drąsa ir teisingumas. Valstybės dieną ne kartą kalbėta apie tai, kad praeities vertybės turi įkvėpti mus ir suteikti jėgų kurti šalies dabartį ir ateitį. O būtent šią dieną, tuo pačiu visame pasaulyje skambanti tautiška giesmė turėtų sujungti Lietuvos vaikus.

Klaipėdoje gyvuoja tradicija ypatingai paminėti visus į šventę atėjusius Mindaugus. Pernai visas būrys Mindaugų gavo dovanų po vėliavą ir išsirikiavę padarę vėliavų kelią.

Šiemet karališku vardu pavadinti vyrai ir berniukai buvo kviečiami palikti savo pėdų įspaudus. Panašu, kad kai kuriems Mindaugams pritrūko drąsos, molio plokštelėse savo pėdas atspaudė tik trys bendravardžiai.

Ryčio Laurinavičiaus nuotr. 

Šie įspaudai bus panaudoti tarptautinio gatvės teatro festivalio „Šermukšnis renginyje“, vėliau pėdas įspaudę vyrai molio plokšteles galės pasiimti ir saugoti, kaip šių metų atminties suvenyrą.

Šventėje skambėjo patriotinės dainos, žiūrovai plojo ir patys pritarė dainuodami.

Neilgos iškilmės baigėsi neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu – Stasio Šimkaus muzika ir Jurgio Zauerveino eilėmis suguldyta giesme „Lietuviais esame mes gimę“.

Žmonės skundėsi ne tik dėl sudaužytų laiptų, kuriais esą sunku užkopti, bet ir dėl netvarkingos aplinkos, suoliukų trūkumo.

„Klaipėda tvarkosi taip, kad kartais, atrodo, geriau nieko nedarytų. Tokiais vaizdeliais Jono kalnelis pasitiko Joninių dalyvius“, – feisbuko grupėje „Tvarkau Klaipėdą“ įrašu su išdužusiomis plytelėmis pasidalino klaipėdietis Viktoras.

Komentatoriai jam antrino, neva tai – ne vienintelis šioje vietoje esantis trūkumas.

„Nejauki erdvė, nesuprasi, kokia jos paskirtis. Jei koncertams, tai nejaugi teks stoviniuoti ant stačių šlaitų? Jei pasivaikščiojimams ar pasisėdėjimams, tai kur patogūs suoleliai, pavėsis, augalai? Vis daromi „dizainai“ dėl formos, bet ne dėl pojūčio, žmogaus, jo patogumo“, – svarstė viena klaipėdietė.

„Jėzau! O aš dar tikėjausi, jog atsiras papildomas vidurinis laiptų turėklas senyviems ir neįgaliems. Dabar nei aš, nei mano vyras auksinių vestuvių proga neįkopsime į vaikystės ir jaunystės Jono kalnelį! Gal žinote šių „šviesos greičiu“ nusibaigusių laiptų meistrus?“ – šmaikštavo kita moteris.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas teigė, kad dėl laiptų rangovas jau informuotas.

„Dėl Jono kalnelyje atliktų darbų dar nėra pasibaigęs garantinis terminas. Savivaldybė informaciją apie laiptus yra perdavusi rangovui, savivaldybei sutvarkymo darbai papildomai nekainuos“, – trumpai atsakė V. Švedas.

Jono kalnelio rekonstrukcija kainavo per 2 mln. eurų iš uostamiesčio savivaldybės ir ES biudžeto lėšų.

Teritoriją ir jos broką tvarkė bendrovė „Pamario restauratorius“.

Gyventojai sutvarkytu Jono kalneliu skundėsi vos tik atnaujinus: vieniems netiko apšvietimas, kitiems – fontanų muzika, tretiems – vaikų žaidimų aikštelės.

Vieni veiksmą stebi susėdę ant suolų netoli scenos, kiti – per didžiulį ekraną, pasitiesę pledus arba drabužius ant Jono kalnelio, dar kiti – tiesiai iš Dangės upės, plaukdami vandens dviračiu. Nors nuo šventės pradžios praėjo kelios valandos, į ją vis dar traukia šimtai žmonių, daugelis užsuka eidami ir iš Džiazo festivalio. Jame taip pat šiandien buvo sveikinamas muzikantas, vardu Johnas, tai – užsienietiškas Jono vardo atitikmuo.

Aidint lietuviškoms dainoms, drąsiausiai į prieš sceną esančią šokių aikštelę žengia jauniausi šokėjai, ypač merginos – šoka ratu susikibusios už rankų, kai kurios pasipuošusios pačių pintais gėlių vainikais. Prie jų prisijungia ir mažiausieji klaipėdiečiai, kuriems šokti padeda tėveliai.

Kai šokių aikštelėje pasirodo tautiniais drabužiais apsivilkę šventės dalyviai, į šokių sūkurį įtraukiami visi – nuo jauniausio iki vyriausio.

Aplink sceną, palipus laiptais aukštyn, sustatytose palapinėse tebevyksta dirbtuvės: vainikų pynimo ir baltiškų simbolių papuošalų gamybos. Čia taip pat aktyviausiai dirba jaunimas, nors netrūksta ir vyresniųjų.

Tačiau daugiausia renginio dalyvių akys krypsta į sceną ir ten šokančius bei dainuojančius muzikantus – liaudiškų šokių kolektyvo „Aušrinė“ ir folkloro ansamblio „Kuršių ainiai“ parengtą etnochoreografinę kompoziciją „Vasarvidžio regėjimai“, ansamblius – „Martvežiai“, „Kuršių ainiai“, „Alka“, „Senoliai“.

Iki pat vidurnakčio Jono kalnelyje vyksta Joninių jomarkas. Pirkėjams siūloma įsigyti gardžių žolelių arbatų, medaus, sūrio, duonos, gardžių kepinių, tušu ant medžio paišytų kūrinių, gintarinių papuošalų, vaško žvakių.

Jomarke taip pat pardavinėjami meduoliai, sausainiai, saldumynai, prieskoniai. Yra ir stalų, prie kurių susėdus galima užkąsti šašlykų, dešrelių, paragauti sriubos, atsigerti giros ir kitų gaiviųjų gėrimų.

Šventės metu ypatingas dėmesys dar bus skiriamas Jonams ir Janinoms, sutemus užsiliepsnos šventinis laužas. Iki tol Joninių nakties energiją dovanos svečiai iš Estijos – „Trad.Attack!“. Tai trijų jaunų atlikėjų grupė, kurios muzikoje – tradicinių estų liaudies dainų, folkloro ir šiuolaikinės muzikos ritmai.

Teigiama, kad jie šia medžiaga buvo tepami keturis kartus. Esant būtinybei, veikiausiai procedūra bus kartojama.

„Medžių apsaugojimo nuo bebrų darbai buvo vykdomi kovo–balandžio mėnesiais (kol nebuvo sužaliavusi žolė). Per dviejus mėnesius specialiais, graužikus atbaidančiais repelentais, 90 medžių buvo tepami keturis kartus. Viso pirkimo vertė – 5 tūkst. eurų (su PVM). Apgraužti medžiai buvo pašalinti“, – informavo Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė.

Vienas dienraščio skaitytojas tikino keletą bebrų matęs ir prie Jono kalnelio.

„Kadangi esu pensininkas, esant geriems orams, išeinu pasivaikščioti po miesto centrą. Ten ir teko matyti, kaip spėju, kelis bebrus. Jie buvo įsikūrę netoli Jono kalnelio, kur yra miškingesnė zona. Ar tai galėtų būti tie patys bebrai, išvaryti iš vienos teritorijos į kitą?“ – svarstė klaipėdietis.

Tačiau Miesto tvarkymo skyriaus atstovė tikino, kad apie bebrus Jono kalnelio teritorijoje neteko girdėti.

Šventė ypatinga tuo, kad apjungia ne tik Joniškio gyventojus, gyvenančius kituose Lietuvos miestuose ar net kitose šalyse, bet ir visus lietuvius iš skirtingų pasaulio kampelių.

Pirmą kartą renginys įvyko 2019 m. Vilniuje esančiame Bernardinų sode. 2020-aisiais, prasidėjus karantinui, šventė neįvyko, o pernai sugrįžo tiesiai pas kaimynus į Rygą.

Šiemet, renginiui lyg simboliškai vykstant būtent Jono kalnelio pakalnėje, klaipėdiečiai gali susipažinti su Joniškio krašto istorija, tautodaile, kulinariniu paveldu, smagiai praleisti laiką sportinėse žaidynėse, taip pat pasiklausyti gyvos muzikos koncertų.

„Joniškis yra ten, kur yra jonieškiečiai, o joniškiečių Klaipėdoje yra tikrai daug“, – kalbėjo Joniškio rajono savivaldybės meras Vitalijus Gailius.

Susirinkusiųjų pasveikinti atvyko ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, kuris teigė, kad su Joniškiu turi nemažai sąsajų, todėl džiaugėsi, kad šventė rengiama būtent uostamiestyje.

Joniškis yra ten, kur yra jonieškiečiai, o joniškiečių Klaipėdoje yra tikrai daug.

„Nežinau, ar yra Lietuvoje tokių Jono kalnelių, parengtų gražioms šventėms, bet ši vieta turi specifinę Jono arba joniškietišką aurą. Joniškiečiai yra tie, kurie širdyje jaučia pasididžiavimą savo kraštu, miestu, žmonėmis. Klaipėda – tikrai ta vieta, kur joniškiečių pakankamai daug, jūs jais galite didžiuotis“, – nurodė V. Grubliauskas.

Mero V. Gailio teigimu, rugpjūčio 31 d. Joniškio rajono savivaldybės taryba nusprendė Joniškio rajono garbės ambasadoriaus vardą suteikti joniškiečiui Vytautui Adomaičiui.

„Po tokio apdovanojimo sunku parinkti žodžius. Man tenka ir atsakomybė, ir garbė atstovauti Joniškio kraštą Klaipėdoje, joniškiečiams atrasti Klaipėdą, klaipėdiškiams – pažinti Joniškį. Manau, kad kartu su rajono savivaldybės vadovais, institucijomis, mes tikrai rasime būdų, kaip tai suartinti, padidinti bendradarbiavimą tarp šių dviejų miestų“, – sakė V. Adomavičius.

Šią ypatingą progą V. Gailius V. Adomavičiui įteikė Joniškio rajono savivaldybės vėliavą.

Po sveikinimų žiūrovai buvo kviečiami pasigrožėti šokiais, kuriuos atliko Klaipėdos choreografijos studijos „Inkarėlis“ šokėjai.

Muzikinius kūrinius žiūrovams taip pat dovanos Joniškio kultūros centro gyvo garso grupė „Septem band“, Žagarės krašto atlikėjų Aistės ir Jono duo ir Joniškio kultūros centro romansų grupė „Ašalia“.