„Mūsų istorija yra priežastis, dėl kurios Izraelio saugumas yra Vokietijos užsienio politikos pagrindas“, – Tarptautiniam Teisingumo Teismui (TTT) Hagoje sakė Vokietijos atstovė, Nikaragvai kritikuojant Berlyną dėl jo paramos Izraeliui.

„Tais atvejais, kai Vokietija teikė paramą Izraeliui, įskaitant ginklų ir kitos karinės įrangos eksportą, Nikaragva smarkiai iškraipė šių tiekimų pobūdį ir tikslus“, – teigė Tania von Uslar-Gleichen (Tania fon Uslar Glaichen).

Nikaragva TTT iškėlė bylą Vokietijai ir reikalauja, kad teisėjai paskelbtų skubias priemones, neleisiančias Berlynui tiekti ginklų ir kitokios pagalbos Izraeliui.

Nikaragvos advokatai teigė, kad Vokietija, aprūpindama Izraelį ginklais, pažeidžia 1948 metų Jungtinių Tautų Genocido konvenciją, sukurtą po Holokausto.

Pirmadienį Nikaragvos teisininkai pareiškė, kad Berlynas „niekingai“ tuo pačiu metu teikia ir pagalbą Gazos Ruožui, ir ginklus Izraeliui.

Vokietija po pirmadienio posėdžio jau pareiškė, kad visiškai atmeta Managvos kaltinimus.

TTT buvo įsteigtas ginčams tarp šalių spręsti ir tapo svarbiu veikėju Izraelio ir „Hamas“ kovotojų kare, kilusiame po spalio 7-osios išpuolio prieš žydų valstybę.

Atskiroje byloje Pietų Afrika apkaltino Izraelį Gazos Ruože vykdant genocidą. Izraelis jam mestus kaltinimus atkakliai neigia.

Toje byloje teismas nurodė, kad Izraelis turi padaryti viską, ką gali, kad užkirstų kelią bet kokiems genocido veiksmams Gazos Ruože, o neseniai sugriežtino savo poziciją ir nurodė imtis papildomų priemonių, įpareigojančių Izraelį pagerinti humanitarinės pagalbos prieinamumą.

TTT sprendimai yra teisiškai privalomi ir negali būti skundžiami, jis neturi įgaliojimų juos vykdyti. Pavyzdžiui, jis nurodė Rusijai sustabdyti invaziją į Ukrainą, tačiau nesėkmingai.

Kruviniausias visų laikų karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai spalio 7-ąją „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį, per kurį Izraelyje žuvo apie 1 170 izraeliečių ir užsieniečių, daugiausia civilių, rodo AFP kaupiami duomenys, paremti oficialiais Izraelio skaičiais.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra 129, įskaitant 34 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo daugiau kaip 33 tūkst. žmonių, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.

Tiekdama ginklus Izraeliui, Vokietija palengvina genocidą ir pažeidžia tarptautinę teisę, pirmadienį Hagoje įsikūrusiame Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT) pareiškė Nikaragvos teisiniai atstovai. Vokietija kaltinimus neigia. Izraelis taip pat ryžtingai neigia pažeidžiantis Genocido konvenciją ir remiasi savo teise į savigyną po „Hamas“ ir kitų ekstremistinių palestiniečių organizacijų žudynių, surengtų 2023 m. spalio 7 dieną.

Nikaragva nori, kad būtų taikoma supaprastinta procedūra ir Vokietija nustotų tiekti ginklus Izraeliui. Ji taip pat nori, kad teisėjai įpareigotų Vokietiją atnaujinti Gazos Ruože veikiančios JT palestiniečių pabėgėlių agentūros UNRWA finansavimą.

Nikaragva teigia, kad teikdama „politinę, finansinę ir karinę paramą“ Izraeliui ir sustabdydama finansavimą UNRWA, Vokietija sudaro sąlygas genocidui ir nevykdo savo pareigos užkirsti jam kelią.

Vokietijos atstovai oficialiai pasisakys teisme tik antradienį. Numatyta, kad posėdžiai truks dvi dienas. Sprendimo laukiama maždaug po dviejų savaičių. Teismo sprendimai yra privalomi.

Nei Vokietija, nei Nikaragva tiesiogiai nedalyvauja kare, tačiau abi valstybės yra pasirašiusios JT genocido konvenciją, įpareigojančią užkirsti kelią genocido veiksmams.

Tai jau antras skundas JT teismui dėl genocido, susijusio su karu Gazos Ruože. Pietų Afrikos Respublika praėjusių metų pabaigoje apkaltino Izraelį palestiniečių genocidu Gazos Ruože ir per sutrumpintą procedūrą reikalavo ugnies nutraukimo. Teismas įsakė Izraeliui leisti, kad į teritoriją patektų reikšmingai daugiau humanitarinės pagalbos, ir padaryti viską, kad būtų užkirstas kelias genocidui.

Šešių mėnesių karo metinių išvakarėse paskelbtame pareiškime kadenciją baigiantis JT humanitarinės pagalbos vadovas paragino „kolektyviai apsispręsti, kad už šią žmonijos išdavystę būtų atsiskaityta“.

„Kiekvieną dieną šis karas pareikalauja vis daugiau civilių aukų“, – teigė M. Griffithsas, kuris dėl pašlijusios sveikatos birželio pabaigoje paliks postą.

„Kiekvieną sekundę, kol jis tęsiasi, pasėjamos sėklos ateičiai, kurią šis nesiliaujantis konfliktas taip smarkiai temdo“, – pridūrė jis.

Karas prasidėjo po beprecedenčio „Hamas“ spalio 7-osios išpuolio Izraelyje, oficialiais duomenimis, pareikalavusio apie 1 tūkst. 170 žmonių, daugiausia civilių, gyvybių.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 31 žuvusį įkaitą.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo mažiausiai 33 tūkst. 137 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.

M. Griffithsas apgailestavo, kad negalima atmesti „tolesnio eskalavimo Gazos Ruože, kur niekas nėra saugus ir nėra jokios saugios vietos, perspektyvos“.

Jis pridūrė, kad „jau ir taip trapią pagalbos operaciją toliau žlugdo bombardavimai, nesaugumas ir prieigos blokavimas“.

„Šią dieną mano širdis yra su nužudytųjų, sužeistųjų ar įkaitais paimtų žmonių šeimomis ir tais, kurie patiria ypatingą kančią nežinodami savo artimųjų likimo“, – sakoma jo pareiškime.

Generalinio sekretoriaus pavaduotojas humanitariniams reikalams ir skubios pagalbos koordinatorius M. Griffithsas „pranešė generaliniam sekretoriui apie savo ketinimus trauktis dėl su sveikata susijusių priežasčių“, – pasakė JT atstovas Farhanas Haqas.

M. Griffithsas savo pareigas eis iki birželio pabaigos, kad užtikrintų jų „sklandų perdavimą“ kol kas nenurodytam įpėdiniui, nurodė F. Haqas.

Britų advokatą M. Griffithsas ne kartą darė spaudimą Izraeliui, kad šis leistų įvežti humanitarinę pagalbą į Gazos Ruožą, kuriame po spalio 7 d. „Hamas“ įvykdyto išpuolio vyksta Izraelio karinė kampanija.

Praėjusį mėnesį jis perspėjo Izraelį nenumoti ranka į raginimus susilaikyti nuo Rafos, kurioje glaudžiasi bemaž 1,5 mln. palestiniečių, puolimo, sakydamas, jog Izraelio operacija „gali baigtis skerdynėmis“.

Pirmiau M. Griffithsas yra tarnavęs ypatinguoju JT pasiuntiniu Jemene bei ėjęs konsultanto Sirijos klausimais pareigas. Jam yra tekę dirbti su tokiomis tarptautinėmis humanitarinėmis organizacijomis, kaip UNICEF, „Save the Children“ ir „ActionAid“.

Rezoliucija, kurioje reikalaujama „nedelsiant nutraukti ugnį“ per šiuo metu vykstantį musulmonų šventąjį ramadano mėnesį ir sudaryti ilgalaikes paliaubas, buvo priimta, visoms kitoms 14 Saugumo Tarybos narių balsavus „už“.

Karas prasidėjo beprecedenčiu „Hamas“ spalio 7-osios išpuoliu, per kurį Izraelyje, oficialiais duomenimis, žuvo apie 1 tūkst. 160 žmonių, daugiausia civilių.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 33 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį, anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, apgultame anklave žuvo mažiausiai 32 tūkst. 226 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.

Jungtinės Valstijos pirmadienį pareiškė, kad paliaubos gali būti įgyvendintos tik tada, kai „Hamas“ pradės paleidinėti vis dar laikomus įkaitus.

„Ugnies nutraukimas gali prasidėti iš karto, kai bus paleistas pirmasis įkaitas“, – sakė JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas Grinfild).

„Tai vienintelis kelias, kuriuo galima užtikrinti paliaubas“, – nurodė ji.

Izraelio pasipiktinimas

Baltieji rūmai savo ruožtu nurodė, kad JAV susilaikymas balsuojant dėl JT Saugumo Tarybos rezoliucijos nereiškia, kad Vašingtonas keičia savo politiką.

Tai suteikia „Hamas“ vilties, kad tarptautinis spaudimas leis jiems sutikti su paliaubomis be mūsų pagrobtųjų paleidimo.

Tai nereiškia „mūsų politikos pasikeitimo“, žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis), teigdamas, kad JAV remia ugnies nutraukimą, tačiau susilaikė, nes rezoliucijoje nebuvo pasmerkta palestiniečių grupuotė „Hamas“.

Tačiau Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) biuras pirmadienį pareiškė, kad JAV susilaikymas kenkia Izraelio kovai su „Hamas“ ir pastangoms paleisti Gazos Ruože tebelaikomus įkaitus.

„Tai suteikia „Hamas“ vilties, kad tarptautinis spaudimas leis jiems sutikti su paliaubomis be mūsų pagrobtųjų paleidimo“, – sakė B. Netanyahu, atšaukdamas delegacijos, turėjusios išvykti į konsultacijas Vašingtone, išvykimą.

Tuo metu Prancūzija paragino siekti nuolatinių paliaubų tarp Izraelio ir „Hamas“.

„Ši krizė dar nesibaigė. Mūsų Taryba turės išlikti mobilizuota ir nedelsiant grįžti prie darbo. Po ramadano, kuris baigsis po dviejų savaičių, ji turės nustatyti nuolatines paliaubas“, – sakė Prancūzijos atstovas JT Nicolas de Riviere'as (Nikola de Rivjeras).

Taryba dėl Izraelio ir „Hamas“ karo išlieka nevieninga. Ji patvirtino tik dvi iš aštuonių rezoliucijų, abiejose daugiausia kalbama apie humanitarinę pagalbą nuniokotam Gazos Ruožui.

Nuolatinis Tarybos narys ir pagrindinis Izraelio rėmėjas Vašingtonas vienareikšmiškai parėmė žydų valstybės teisę gintis po kruvinų „Hamas“ išpuolių.

Praėjusį penktadienį Saugumo Taryba balsavo dėl Jungtinių Valstijų pateikto projekto, kuriame raginama nedelsiant nutraukti ugnį ir paleisti „Hamas“ laikomus izraeliečių įkaitus.

Kinija ir Rusija vetavo tą rezoliuciją, kritikuodamos ją dėl to, kad joje aiškiai nereikalaujama, jog Izraelis visiškai nutrauktų savo karinį puolimą.

„Kinija remia šį rezoliucijos projektą ir giria Alžyrą bei kitas arabų šalis už jų sunkų darbą šioje srityje, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas (Lin Dzianas). – Tikimės, kad Saugumo Taryba kuo greičiau jį priims ir pasiųs stiprų signalą dėl karo veiksmų nutraukimo.“

Karas prasidėjo beprecedenčiu „Hamas“ spalio 7-osios išpuoliu, per kurį Izraelyje, oficialiais duomenimis, žuvo apie 1  tūkst. 160 žmonių, daugiausia civilių.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 33 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį, anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, apgultame anklave žuvo mažiausiai 32 tūkst. 226 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.

Taryba dėl Izraelio ir „Hamas“ karo išlieka nevieninga. Ji patvirtino tik dvi iš aštuonių rezoliucijų, abiejose daugiausia kalbama apie humanitarinę pagalbą nuniokotam Gazos Ruožui.

Nuolatinis Tarybos narys ir pagrindinis Izraelio rėmėjas Vašingtonas vienareikšmiškai parėmė žydų valstybės teisę gintis po kruvinų „Hamas“ išpuolių.

Tarptautinė bendruomenė tikisi, kad Saugumo Taryba praktiškai ir visapusiškai vykdys savo pareigas.

Praėjusį penktadienį Saugumo Taryba balsavo dėl Jungtinių Valstijų pateikto projekto, kuriame raginama nedelsiant nutraukti ugnį ir paleisti „Hamas“ laikomus izraeliečių įkaitus.

Kinija ir Rusija vetavo rezoliuciją, kritikuodamos ją dėl to, kad joje aiškiai nereikalaujama, jog Izraelis visiškai nutrauktų savo karinį puolimą.

Naujajame tekste, su kuriuo sekmadienį susipažino naujienų agentūra AFP, reikalaujama nedelsiant nutraukti ugnį per musulmonų šventąjį ramadano mėnesį ir siekti nuolatinių ir tvarių paliaubų.

Taip pat reikalaujama nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus įkaitus ir panaikinti visas kliūtis, trukdančias dideliu mastu teikti humanitarinę pagalbą.

Pasak su anonimiškumo sąlyga AFP kalbintų diplomatų, tekstą siūlo nenuolatinės Saugumo Tarybos narės, kurios savaitgalį kartu su Jungtinėmis Valstijomis dirbo stengiantis išvengti veto.

Kinija, kuri yra nuolatinė Tarybos narė ir turi veto teisę, pirmadienį pareiškė, kad pritaria rezoliucijai.

„Šiame projekte užimama aiški pozicija reikalaujant nutraukti ugnį ir išplėsti humanitarinės pagalbos teikimą Gazos Ruožui, todėl jis atitinka teisingą Saugumo Tarybos veiksmų kryptį“, – sakė Lin Jianas.

„Šiuo metu konfliktas Gazoje tęsiasi, sukeldamas humanitarinę krizę, – pridūrė jis. – Tarptautinė bendruomenė tikisi, kad Saugumo Taryba praktiškai ir visapusiškai vykdys savo pareigas.“

Balsavimas bus surengtas po to, kai Rusija ir Kinija vetavo ankstesnį tekstą, kurį pasiūlė JAV.

Nuo spalio 7-osios išpuolių Taryba yra susiskaldžiusi dėl Izraelio ir „Hamas“ karo ir priėmė tik dvi rezoliucijas iš aštuonių. Abiejuose dokumentuose daugiausiai kalbama apie humanitarinės pagalbos pristatymą į nuniokotą Gazos Ruožą.

Nuolatinės Tarybos narės ir pagrindinės Izraelio rėmėjos Jungtinės Valstijos tvirtai palaiko Izraelio teisę gintis po precedento neturinčių „Hamas“ atakų. Tačiau humanitarinei krizei Gazos Ruože gilėjant, JAV parama Izraeliui dėl to, kaip jis kariauja su palestiniečių smogikų grupuote, sumenko.

Gazos karą sukėlė spalio 7 dieną surengta beprecedentė „Hamas“ ataka, per kurią Izraelyje žuvo apie 1 tūkst. 160 žmonių, rodo oficialiais izraeliečių duomenimis paremti naujienų agentūros AFP skaičiavimai.

Izraelis pažadėjo sunaikinti smogikus, kurie taip pat paėmė apie 250 įkaitų. Izraelis spėja, kad apie 130 belaisvių vis dar yra Gazos Ruože, įskaitant 33 asmenis, kurie, kaip manoma, yra negyvi.

Sveikatos apsaugos ministerija „Hamas“ valdomame Gazos Ruože sekmadienį nurodė, kad bendras aukų skaičius šioje teritorijoje pasiekė 32 tūkst. 226, ir pažymėjo, jog ankstų sekmadienį žuvo 72 žmonės, įskaitant mažiausiai 26 asmenis, kurie gyvybių neteko per antskrydžius, nukreiptus į penkis namus pietiniame Rafos mieste.

Praėjusį penktadienį Saugumo Taryba balsavo dėl JAV pateikto projekto, raginančio nedelsiant paskelbti paliaubas, susietas su įkaitų paleidimu.

Kinija ir Rusija vetavo šią rezoliuciją. Šios šalys pažėrė kritikos, kad dokumente aiškiai nereikalaujama, jog Izraelis nutrauktų savo kampaniją.

„Iš tikrųjų pateikėme rezoliuciją, kuri dabar svarstoma Saugumo Taryboje ir kurioje raginama nedelsiant nutraukti ugnį ir susieti tai su įkaitų paleidimu, ir labai tikimės, kad šalys jai pritars“, – trečiadienio vakarą sakė jis arabų laikraščiui „al Hadath“.

A. Blinkenas į Saudo Arabiją buvo atvykęs aptarti Izraelio ir „Hamas“ karo Gazos Ruože.

2022 m. vasarį įsiveržusi Maskva užgrobė didelius pietų ir rytų Ukrainos plotus. JT žmogaus teisių biuro pranešime, grindžiamame daugiau nei 2 300 interviu, Maskva kaltinama „plačiai paplitusiais žmogaus teisių pažeidimais“. Okupuotose teritorijose Rusija primeta savo „kalbą, pilietybę, įstatymus, teismų sistemą ir švietimo programas“, slopina ukrainietišką tapatybę, sakoma JT pranešime.

„Nuo pat pradžių Rusijos ginkluotosios pajėgos veikia nebaudžiamos, įvykdė daugybę pažeidimų, įskaitant savavališką civilių sulaikymą, dažnai lydimą kankinimų ir netinkamo elgesio“, – sakoma jame.

Rusija mėgina užgniaužti ukrainietišką vaikų tapatybę, mokyklose keičia mokymo programą į rusišką, kad „pateisintų“ Maskvos invaziją.

Rusijos kariuomenė „jėga“ slopina taikius protestus, riboja saviraiškos laisvę ir grobia namus bei įmones, rašoma pranešime. Maskva taip pat blokuoja prieigą prie Ukrainos žiniasklaidos ir telefonų tinklų, siekdama kontroliuoti informaciją.

„Rusijos Federacijos veiksmai ardo socialinę bendruomenių struktūrą ir palieka individus izoliuotus, o tai turės esminių ir ilgalaikių padarinių visai Ukrainos visuomenei“, – pranešime cituojamas JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas.

Ukraina kaltina Maskvą okupuotuose regionuose vykdant karo nusikaltimus. Kremlius viską neigia ir Ukrainos teritorijų užėmimą vadina „išlaisvinimu“.

„Mūsų įsitikinimu, jam turėtų būti suteikta galimybė apsilankyti UNRWA veiklos teritorijoje, įskaitant Gazos Ruožą, ir ketiname toliau bendradarbiauti su Izraelio vyriausybe, kad būtų skubiai patvirtintos visos prašomos vizos JT ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojams“, – žurnalistams pareiškė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.

UNRWA vadovas Philippe'as Lazzarini (Filipas Lazarinis) pirmadienį Kaire sakė, kad jis ketino vykti į pietinį Gazos Ruožo Rafos miestą, tačiau Izraelis jam neleido įvažiuoti.

Izraelis kaltina JT agentūrą esant „Hamas“ priedanga ir pabrėžia, kad keli UNRWA darbuotojai tariamai dalyvavo spalio 7-osios išpuolyje Izraelyje, dėl kurio prasidėjo karinė kampanija.

Jungtinės Valstijos sustabdė UNRWA finansavimą ir paragino atlikti tyrimą, tačiau agentūros darbą pavadino neįkainojamu.

V. Patelis nekomentavo, ar Jungtinės Valstijos iškėlė Izraeliui klausimą dėl atsisakymo leisti Ph. Lazzarini įvažiuoti į Gazos Ruožą.

„Visų regionų vyriausybės turi padaryti viską, kas būtina, kad būtų galima teikti humanitarinę pagalbą, o tai, žinoma, apima ir leidimą laisvai judėti tarptautiniam personalui“, – sakė V. Patelis.