JT Saugumo Tarybos pirmininkei skirtame laiške šalininkai nurodė 140 palestiniečių valstybę pripažinusių šalių, tarp kurių buvo 22 valstybės iš arabų šalių grupės Jungtinėse Tautose, 57 šalys iš Islamo bendradarbiavimo organizacijos ir 120 Neprisijungusiųjų šalių judėjimo narių.

Nuo spalio 7 dieną prasidėjusio karo, kurį sukėlė masinis „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį ir kuris tęsiasi jau šeštą mėnesį, palestiniečiai vėl siekia narystės Jungtinėse Tautose, dešimtmečius besitęsiančiam palestiniečių ir Izraelio konfliktui tebesant pasaulio dėmesio centre.

Palestiniečių savivaldos prezidentas Mahmudas Abbasas (Mahmudas Abasas), prieš kreipdamasis į pasaulio lyderius Generalinėje Asamblėjoje, 2011 metų rugsėjo 23 dieną įteikė prašymą tapti 194-ąja Jungtinių Tautų nare tuometiniam JT generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui (Ban Kimunui).

Tačiau tąsyk siekis žlugo, palestiniečiams nepavykus surinkti reikiamų devynių balsų JT Saugumo Taryboje, kurią sudaro 15 narių. Net jei ir būtų gavę reikiamą skaičių balsų, Jungtinės Valstijos, artimiausia Izraelio sąjungininkė, pažadėjo vetuoti bet kokią Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria būtų patvirtinta palestiniečių narystė.

Jungtinės Valstijos ne kartą teigė, kad visateisę jų narystę Jungtinėse Tautose būtų galima pripažinti tik sudarius Izraelio ir palestiniečių taikos susitarimą.

„Mūsų pozicija nepasikeitė“, – antradienį keliems žurnalistams sakė JAV ambasadorės prie JT pavaduotojas Robertas Woodas (Robertas Vudas), pakartodamas, kad visateisės palestiniečių narystės JT klausimas yra vienas iš galutinio statuso klausimų, kurie turi būti sprendžiami dvišalėse palestiniečių ir Izraelio derybose dėl taikos susitarimo.

Po to, kai pirmas palestiniečių prašymas dėl visateisės narystės JT buvo atmestas, jie kreipėsi į 193 narių Generalinę Asamblėją, kurioje nėra veto teisės, ir 2012 metais lapkritį daugiau nei dviejų trečdalių balsų dauguma pasiekė, kad jiems būtų suteiktas organizacijai nepriklausančio stebėtojo statusas.

Šis pakeitimas atvėrė galimybę palestiniečių teritorijoms prisijungti prie JT tarptautinių organizacijų, įskaitant Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą (TBT).

Maltos ambasadorė prie JT ir dabartinė JT Saugumo Tarybos pirmininkė Vanessa Frazier (Vanesa Freizir) pirmadienį žurnalistams sakė, kad nuolatinis Saugumo Tarybos naujų narių komitetas, kuriam priklauso visos 15 narių, turėtų susirinkti už uždarų durų ir apsvarstyti paraišką.

Tada komitetas nuspręs, ar rekomenduoti Generalinei Asamblėjai šią narystę.

Panašu, kad antradienį R. Woodo išsakyti komentarai dėl nepasikeitusios JAV pozicijos vėl pasmerkia žlugimui palestiniečių siekį dėl visateisės narystės JT.

Malta pakvietė ministrus į balandžio 18 dieną vyksiantį mėnesinį JT Saugumo Tarybos posėdį, kuriame greičiausiai daugiausia dėmesio bus skiriama Gazos Ruože vykstančiam Izraelio ir „Hamas“ karui ir Tarybos raginimui nutraukti ugnį per musulmonų šventąjį ramadano mėnesį, kuris baigiasi balandžio 9-ąją. Šį raginimą abi šalys atmetė.

Tačiau palestiniečių visateisės narystės Jungtinėse Tautose klausimas taip pat neabejotinai bus keliamas.

„Mes negalime pritarti rezoliucijai, kuri sukeltų pavojų jautrioms deryboms“, – sakė Vašingtono ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas Grinfild), pasisakydama už alternatyvią JAV parengtą rezoliuciją.

Alžyro parengtame dokumente buvo „reikalaujama nedelsiant paskelbti humanitarines paliaubas, kurių turi laikytis visos šalys“.

Balsavimas surengtas tuo metu, kai Izraelis, vykdydamas savo misiją sunaikinti „Hamas“, ruošiasi įžengti į Gazos Ruožo pietuose esančią Rafą, iš kurios jau pabėgo apie 1,4 mln. žmonių.

Tačiau jis patiria vis didesnį spaudimą susilaikyti nuo karo veiksmų, taip pat ir iš savo artimiausio sąjungininko Vašingtono.

Rezoliucijos projekte nepritariama „priverstiniam palestiniečių civilių gyventojų perkėlimui“.

Jame taip pat buvo reikalaujama paleisti visus „Hamas“ laikomus įkaitus.

Kaip ir kituose ankstesniuose projektuose, kuriuos atmetė Jungtinės Valstijos ir Izraelis, naujajame tekste nepasmerkiamas spalio 7-ąją „Hamas“ kovotojų įvykdytas išpuolis.

Izraelis pradėjo karą prieš „Hamas“ po to, kai palestiniečių kovotojų grupuotė spalio 7 dieną surengė mirtiną išpuolį Izraelio pietuose, per kurį žuvo mažiausiai 1 tūkst. 160 žmonių, rodo naujienų agentūros AFP duomenys, pagrįsti oficialiais skaičiais.

Remiantis „Hamas“ vadovaujamos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Izraelio atsakomieji veiksmai prieš „Hamas“ nusinešė daugiau kaip 29 tūkst. Gazos Ruožo palestiniečių gyvybių.

Dar savaitgalį Jungtinės Valstijos įspėjo, kad Alžyro tekstas yra nepriimtinas, ir pagrasino jį vetuoti.

Amerikiečių projektas

„Nemanome, kad šis Tarybos produktas padės pagerinti padėtį vietoje“, – pirmadienį sakė JAV ambasadorės prie JT pavaduotojas Robertas Woodas (Robertas Vudas).

Mes negalime pritarti rezoliucijai, kuri sukeltų pavojų jautrioms deryboms.

Pasak R. Woodo, priėmus tokią rezoliuciją dėl ugnies nutraukimo kiltų pavojus vykstančioms keblioms diplomatinėms deryboms, kuriomis siekiama išlaisvinti įkaitus iš Gazos Ruožo.

Vietoj to Jungtinės Valstijos pradėjo platinti alternatyvų projektą, su kuriuo pirmadienį susipažino naujienų agentūra AFP.

Nors tame tekste yra žodis „paliaubos“, kurio Jungtinės Valstijos anksčiau vengdavo, o spalį ir gruodį vetavo du rezoliucijos projektus, kuriuose šis terminas buvo vartojamas, jame neraginama nedelsiant nutraukti karo veiksmus.

Atsižvelgiant į naujausius amerikiečių prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) komentarus, JAV projekte pritariama „laikinoms paliauboms Gazos Ruože, kai tik tai bus įmanoma“ – kai bus paleisti visi įkaitai.

Joje taip pat minimas susirūpinimas dėl Rafos ir teigiama, kad „dabartinėmis aplinkybėmis neturėtų būti vykdomas didelis sausumos puolimas“.

Vienas aukšto rango JAV pareigūnas pirmadienį pareiškė, kad balsavimo dėl Amerikos projekto galutinis terminas nenustatytas, ir pridūrė, kad skubama nebus.

Tačiau net ir niekur neskubant, JAV tekstas „toks, koks jis yra (...) negali būti priimtas“, sakė vienas diplomatinis šaltinis, paminėdamas keletą klausimų, susijusių su paliaubų formuluote ir rizika, kad bet koks tekstas, kurį 15 narių institucijai pateiks Jungtinės Valstijos, gali susidurti su Rusijos veto.

Bet kuriuo atveju vien tai, kad Jungtinės Valstijos pateikė kontrrezoliuciją, gali „priversti Izraelį sunerimti“, AFP sakė analitinių tyrimų centro „International Crisis Group“ (ICG) ekspertas Richardas Gowanas (Ričardas Govanas).

„JAV pagaliau pasinaudojo Saugumo Taryba, kad parodytų, jog jų kantrybė Izraelio kampanijos atžvilgiu taip pat turi ribas“, – teigė R. Gowanas.

Palestiniečių atstovas Jungtinėse Tautose Riyadas Mansouras (Rijadas Mansuras) prieš kelias dienas reikalavo surengti balsavimą, sakydamas, kad Arabų šalių grupė buvo „daugiau nei dosni ir suteikė mūsų kolegoms papildomo laiko“.

Likus maždaug dešimčiai dienų iki 2022 metų vasario 24 dieną pradėtos Rusijos invazijos antrųjų metinių, rusų ambasadorius Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia vėl teigė, kad karo priežastis buvo nesugebėjimas įgyvendinti 2015 metų Minsko susitarimų, ir dėl to kaltino Vakarų remiamą „Kyjivo sabotažą“.

Susitarimais siekta išspręsti Kyjivo ir Rytų Ukrainos separatistų konfliktą, kuris įsiplieskė 2014 metų balandį, Rusijai aneksavus Krymą ir ėmus remti separatistus daugiausia rusakalbių gyvenamame pramoniniame Donbaso regione.

Pirmadienį įvykusiame JT Saugumo Tarybos posėdyje, kurį Rusija sušaukė minėdama septintąsias Minsko taikos plano, kuriam tarpininkavo Prancūzija ir Vokietija, pasirašymo metines, V. Nebenzia visiškai nepagrįstais pavadino Ukrainos ir Vakarų šalių teiginius, kad Rusija atsisakė įgyvendinti susitarimus.

Rusija yra agresorė, o Ukraina tiesiog gina savo žmones, teritorinį vientisumą ir laisvę.

Anot V. Nebenzios, jei Minsko susitarimai būtų buvę įgyvendinti, „nebūtų įvykusi tragedija, kuri šiandien įvyko Ukrainoje, tragedija, prie kurios prisidėjo JAV ir kolektyviniai Vakarai, bandydami pasiekti savo geopolitinius tikslus Ukrainos ir jos piliečių gyvybių sąskaita“.

JAV ambasadoriaus pavaduotojas Robertas Woodas (Robertas Vudas) apkaltino Rusiją, kad ji, pažeisdama JT chartiją, įsiveržė į suverenią valstybę ir siekia perrašyti istoriją, skleisdama, jo žodžiais, daugybę mitų ir dezinformacijos.

„Maskva šiandien sukvietė mus kartu apgailėti smurtą, kurį ji pati pradėjo, kurstė ir toliau kasdien vykdo“, – teigė jis.

R. Woodas sakė Tarybai, kad Rusija derėjosi dėl Minsko susitarimų ir juos pasirašė, tačiau ignoravo visus prisiimtus įsipareigojimus.

„Rusija yra agresorė, o Ukraina tiesiog gina savo žmones, teritorinį vientisumą ir laisvę“, – teigė JAV pasiuntinys.

Pasak R. Woodo, Rusija parengė separatistinį judėjimą Rytų Ukrainoje kaip „tarpinę jėgą, kad pakenktų Ukrainos stabilumui“, o karas ir V. Putino pripažinimas separatistinių darinių atžvilgiu „visiškai ir visiems laikams panaikino Minsko susitarimus“.

Jungtinės Karalystės ambasadoriaus Jungtinėse Tautose pavaduotojas Jamesas Kariuki (Džeimsas Kariukis) sakė, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą parodė pasauliui, jog V. Putinas niekada nebuvo suinteresuotas taika.

Jis apkaltino Rusiją, kad ji pasinaudojo Tarybos posėdžiu dar vienam bandymui iškraipyti istoriją ir desperatiškoms pastangoms pateisinti savo neišprovokuotą, nereikalingą ir neteisėtą invaziją ir tebevykstantį karą.

„Dar kartą raginame Rusiją nutraukti neteisėtą invaziją, pasitraukti iš Ukrainos ir gerbti JT chartijos principus“, – sakė J. Kariuki ir pažadėjo, kad JK ir toliau palaikys Ukrainą bei smerks Rusijos dezinformaciją.

„Saugumo Taryba susitarė šiandien tęsti derybas, kad būtų suteikta daugiau laiko diplomatijai. O pirmininkaujanti valstybė narė perskirstys priėmimą rytojaus (ketvirtadienio) rytą“, – sakė Saugumo Tarybos pirmininkas Jose Javieras De La Gasca Lopezas-Dominguezas (Žozė Chavjeras Gaska Lopesas-Domingesas).

JT generalinis sekretorius Antonio Gutteresas (Antoniju Guterišas) sušaukė skubų JT Saugumo Tarybos posėdį po to, kai, „Hamas“ pareigūnų teigimu, Gazos Ruože jau žuvo beveik 17,5 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

MSF teigė, kad JT Saugumo Taryba turi pareikalauti nedelsiant ir ilgam nutraukti ugnį bei užtikrinti, kad į palestiniečių teritoriją būtų teikiama neribota pagalba.

„Dėl Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos neveiklumo ir valstybių narių, ypač Jungtinių Valstijų, veto teisių jos iki šiol prisideda prie vykstančių žudynių. Šis neveiklumas leido masiškai žudyti vyrus, moteris ir vaikus“, – sakoma MSF pareiškime.

Pirmą kartą nuo 2017-ųjų, kai tapo JT generaliniu sekretoriumi, A. Guterresas pasinaudojo Chartijos 99 straipsniu, pagal kurį jis gali „atkreipti Saugumo Tarybos dėmesį į bet kokį klausimą, kuris, jo nuomone, gali kelti grėsmę tarptautinės taikos ir saugumo palaikymui“.

„Istorija parodys, ką iš tikrųjų reiškia toks delsimas nutraukti žudynes. Elementarus žmogiškumas reikalauja imtis veiksmų“, – sakė MSF.

Spalio 7 dieną „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį prieš pietų Izraelį. Pasak žydų pareigūnų, per išpuolius žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir įkaitais paimta apie 240 žmonių.

Atsakydamas Izraelis pradėjo oro ir sausumos puolimą Gazos Ruože, kur, „Hamas“ pareigūnų teigimu, jau žuvo beveik 17,5 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

„Laikinos paliaubos, humanitarinės pauzės ir leidimas įvežti tik nedidelę dalį pagalbos buvo įžeidžiančiai nepakankamos priemonės“, – sakė Ženevoje įsikūrusi MSF.

„Padarytai žalai sušvelninti prireiks ilgų metų humanitarinės pagalbos. Tačiau praradimų masto ir su jais susijusio sielvarto galbūt niekada nepavyks numalšinti“, – pridūrė ji.

MSF teigė, kad vien tik Gazos Al-Aksos ligoninėje gruodžio 1–7 dienomis skubios pagalbos skyriuje buvo priimti 1 149 pacientai, iš kurių 350 mirė atvykę į ligoninę.

Trečiadienį ligoninė sulaukė daugiau mirusių pacientų nei sužeistųjų, sakoma pranešime.

„Dėl žiaurios apgulties žmonės desperatiškai ieško maisto. Turi būti bent kokia nors galimybė išgyventi. Mūsų gydytojai bejėgiai padėti mirusiesiems“, – sakė MSF generalinis sekretorius Christopheris Lockyearas (Kristoferis Lokjieras).

„Jei nesiimtume veiksmų dabar, nesiimtume veiksmų dėl visiško ugnies nutraukimo ir nesustabdytume apgulties, būtų neatleistina“, – pridūrė jis.

JT teigimu, apie 80 proc. gyventojų buvo priversti palikti savo namus, jiems trūksta maisto, kuro, vandens ir vaistų, be to, gresia ligos.

A. Guterresas teigia siekiantis humanitarinių paliaubų, kad būtų išvengta katastrofos, galinčios turėti negrįžtamų pasekmių palestiniečiams ir visiems Artimiesiems Rytams.

Nepaisant to, kad, pasak diplomatų, Prancūzija iš paskutiniųjų stengėsi atidėti balsavimą ir siekti bendro sutarimo, besivaržančios šalys toliau siūlė tekstus, pasmerktus nesėkmei.

Jungtinės Valstijos, tradicinė Izraelio rėmėja, kuri praėjusią savaitę pati pasinaudojo savo veto teise, pateikė rezoliuciją, pritariančią vadinamosioms humanitarinėms pauzėms, kad į blokuojamą Gazos Ruožą būtų įleista pagalba, ir remiančią visų valstybių teisę į savigyną tarptautinės teisės ribose.

Vašingtono vadovaujamame projekte nebuvo raginama visiškai nutraukti ugnį, o Rusija pateikė savo pasiūlymą, kuriuo reikalaujama nedelsiant sudaryti ilgalaikes ir visapusiškai gerbiamas humanitarines paliaubas bei smerkiamas bet koks smurtas ir karo veiksmai prieš civilius gyventojus.

JAV rezoliucijai pritarė dešimt šalių, tačiau Rusija ir Kinija pasinaudojo veto teise. Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), kurių ryšiai su Izraeliu ženkliai pagerėjo po 2020 metais įvykusio santykių normalizavimo, bet kurie atstovauja arabų šalių blokui, taip pat balsavo prieš, o kitos dvi šalys – Brazilija ir Mozambikas – susilaikė.

„Iš to tapo aišku, kad JAV paprasčiausiai nenori, kad JT Saugumo Tarybos sprendimai darytų kokią nors įtaką galimam Izraelio sausumos puolimui Gazos Ruože“, – sakė Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia.

„Šiuo itin politizuotu dokumentu aiškiai siekiama vieno tikslo – ne gelbėti civilius gyventojus, bet sustiprinti JAV politines pozicijas regione“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild) tvirtino, kad po savo veto JAV atsižvelgė į likusio pasaulio pozicijas.

Jungtinės Valstijos yra labai nusivylusios, kad Rusija ir Kinija vetavo šią rezoliuciją.

Saugumo Taryba praėjusį trečiadienį atmetė Brazilijos pasiūlytą rezoliuciją, kuria smerkiamos palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ „siaubingos teroro atakos“ prieš Izraelį.

Už rezoliuciją balsavo dvylika iš 15 Tarybos narių, tuo tarpu Rusija ir Jungtinė Karalystė susilaikė. JAV, viena iš penkių nuolatinių organizacijos narių, balsavo prieš ir to pakako, kad ši rezoliucija būtų atmesta.

Balsavo tik keturios šalys

Valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), antradienį per svarbų Saugumo Tarybos posėdį skatindamas savo šalies rezoliuciją, kalbėjo apie humanitarines pauzes, nors ir atmetė oficialias paliaubas.

„Jungtinės Valstijos yra labai nusivylusios, kad Rusija ir Kinija vetavo šią rezoliuciją, – sakė L. Thomas-Greenfield. – Mes jūsų visų klausėmės.“

Ji apkaltino Rusiją, kuri po invazijos į Ukrainą dažnai sulaukia kritikos, cinišku ir neatsakingu elgesiu, nes Maskva, jos teigimu, pateikė savo tekstą be jokių konsultacijų ir su daug probleminių dalių.

Už Maskvos rezoliucijos projektą balsavo tik Rusija, Kinija, JAE ir Gabonas. Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė balsavo prieš, o kitos devynios šalys, įskaitant JAV sąjungininkes Prancūziją ir Japoniją, susilaikė.

Saugumo Tarybai atsidūrus aklavietėje, ketvirtadienį ir penktadienį karą turėtų aptarti platesnė JT Generalinė Asamblėja.

Šio organo, atstovaujančio visoms JT narėms ir netaikančio veto teisės, rezoliucijos nėra privalomos. Vis dėlto arabų šalys rengia rezoliuciją, dėl kurios galėtų būti balsuojama šią savaitę, sakė diplomatai.

Šiame projekte, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, raginama nedelsiant sudaryti paliaubas ir užtikrinti netrukdomą humanitarinės pagalbos patekimą į Gazos Ruožą.

Izraelis šį anklavą bombarduoja nuo spalio 7 dienos, kai „Hamas“ ginkluoti užpuolikai įsiveržė į žydų valstybę, nužudydami 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir pagrobdami dar 222 žmones. Tai, pasak pareigūnų, buvo didžiausias išpuolis Izraelio istorijoje.

Iki šiol per Izraelio smūgius žuvo daugiau kaip 6,5 tūkst. palestiniečių, daugiausia civilių, ir baiminamasi, kad šis skaičius gali dar labiau išaugti, jei šalis, siekdama sunaikinti „Hamas“ ir išgelbėti įkaitus, pradės sausumos invaziją.

Gazos Ruožą valdanti „Hamas“ buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo anklavo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

R. T. Erdoganas, karštai palaikantis palestiniečių interesus, pirmosiomis karo dienomis ragino abi puses elgtis santūriai.

Tačiau po sprogimo Ahli arabų ligoninėje Gazos Ruože praėjusią savaitę, sukėlusio protestus musulmoniškose šalyse, R. T. Erdoganas pakeitė toną.

„Tarptautinė bendruomenė nesiima jokių priemonių prieš Izraelio režimo neteisėtus ir nevaržomus išpuolius prieš civilius gyventojus“, – pareiškime, skirtame Jungtinių Tautų įkūrimo 78-osioms metinėms paminėti, sakė R. T. Erdoganas.

„Pastebime, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, užuot sustabdžiusi kraujo liejimą, užtikrinusi kuo greitesnes paliaubas ir ėmusis veiksmų, kad būtų išvengta civilių aukų, savo vienpusišku požiūriu pagilino krizę“, – pridūrė jis.

Spalio 7-ąją islamistų grupuotė „Hamas“ įsiveržė į Izraelį iš Gazos Ruožo, nužudė mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė daugiau kaip 220 įkaitų.

Atsakydama į išpuolį, žydų valstybė pradėjo bombardavimo kampaniją Gazos Ruože, kur su žeme buvo sulyginti ištisi miestų kvartalai. Ten žuvo beveik 5,8 tūkst. žmonių, sako „Hamas“ kontroliuojamos teritorijos sveikatos ministerija.

R. T. Erdogano komentarai pasirodė praėjus kelioms akimirkoms po jo pokalbio telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kurio šalis yra viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių kartu su Jungtine Karalyste, Kinija, Prancūzija ir Jungtinėmis Valstijomis.

R. T. Erdoganas teigė, kad Saugumo Taryba „gali tik stebėti kolektyvinę Gazos gyventojų bausmę“, ir apkaltino ją paralyžiavus JT agentūros, atsakingos už pagalbą palestiniečių pabėgėliams, darbą.

„Tačiau mes ir toliau tvirtai remiame ir giname vertybes, kurioms atstovauja Jungtinės Tautos, ir daugiašališkumo principą, kuris yra taisyklėmis grindžiamos pasaulinės sistemos pagrindas“, – pridūrė jis.

„Okupacinė Izraelio valdžia sąmoningai, sistemingai ir žiauriai vykdo nuolatines civilių gyventojų žudynes neteisėtai užimtose palestiniečių teritorijose“, – specialioje Saugumo Tarybos sesijoje sakė R. al Maliki.

„Sustabdyti juos – mūsų bendražmogiška pareiga, – teigė jis. – Šios tarybos neveiklumas yra nepateisinamas.“

Spalio 7-ąją islamistų grupuotė „Hamas“ įsiveržė į Izraelį iš Gazos Ruožo, nužudė mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė daugiau kaip 200 įkaitų.

Atsakydama į išpuolį, žydų valstybė pradėjo bombardavimo kampaniją Gazos Ruože, kur su žeme buvo sulyginti ištisi miestų kvartalai. Ten žuvo beveik 5,8 tūkst. žmonių, sako „Hamas“ kontroliuojamos teritorijos sveikatos ministerija.

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą; ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

JT Saugumo Tarybai iki šiol nepavyko susitarti dėl rezoliucijos dėl karo, tačiau kelios valstybės, įskaitant Jordaniją arabų šalių grupės vardu, Rusiją, Siriją, Bangladešą, Vietnamą ir Kambodžą, oficialiai paprašė Generalinės Asamblėjos pirmininko Deniso Franciso (Deniso Frensiso) sušaukti šį svarbų susitikimą.

Praėjusią savaitę JT Saugumo Taryba, kurios narių nuomonės Izraelio ir palestiniečių klausimu nuolat išsiskiria, iš pradžių atmetė Rusijos parengtą rezoliucijos projektą, kuriame raginama paskelbti humanitarinę pauzę.

Tik penkios iš 15 valstybių narių pritarė šiam tekstui, kuriame smerkiamas bet koks smurtas prieš civilius gyventojus ir visi teroro aktai, tačiau neįvardijama „Hamas“, o tai buvo nepriimtina Jungtinėms Valstijoms, Jungtinei Karalystei ir Prancūzijai.

Tada Vašingtonas vetavo antrąją rezoliuciją, nepripažįstančią Izraelio teisės gintis.

Dvylika iš penkiolikos Tarybos narių balsavo už Brazilijos pateiktą rezoliuciją, kuria taip pat buvo pasmerkti „Hamas“ išpuoliai, o Rusija ir Jungtinė Karalystė susilaikė.

Jungtinės Valstijos vienintelės balsavo prieš, tačiau ji, kaip viena iš penkių nuolatinių organizacijos narių, turi veto teisę.

Prieš Generalinės Asamblėjos posėdį ketvirtadienį 10 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku Saugumo Taryba susitiks aptarti šio klausimo. Tikimasi, kad šiame ilgai planuotame posėdyje dalyvaus kai kurie pasaulio užsienio reikalų ministrai.

Dvylika iš 15 JT Saugumo Tarybos narių balsavo už Brazilijos pateiktą rezoliuciją, tuo tarpu Rusija ir Jungtinė Karalystė susilaikė.

JAV, viena iš penkių nuolatinių organizacijos narių, balsavo prieš ir to pakako, kad ši rezoliucija būtų atmesta.

Pirmadienį JT Saugumo Taryba atmetė Rusijos rezoliuciją, kuria smerkiamas smurtas Artimuosiuose Rytuose, bet kurioje neminima „Hamas“, surengusi netikėtą išpuolį prieš Izraelį, žydų valstybėje pareikalavusį mažiausiai 1,4 tūkst. gyvybių.

Po spalio 7-osios „Hamas“ kovotojų surengto pražūtingo išpuolio Izraelis nepaliaujamai bombarduoja Gazos Ruožą. „Hamas“ kontroliuojamos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šie smūgiai pražudė beveik 3,5 tūkst. žmonių.

Be to, Izraelis ruošiasi surengti sausumos puolimą Gazos Ruože.

Antradienį per smūgį Gazos Ruožo ligoninei žuvo 471 žmogus, kaip praneša „Hamas“ kontroliuojamo Gazos Ruožo sveikatos ministerija.

„Hamas“ kaltina Izraelį dėl smūgio, kuris sukėlė pyktį visame arabų pasaulyje.

Tuo metu žydų valstybės kariuomenė pareiškė turinti įrodymų, kad smūgis buvo palestiniečių kovotojų grupuotės „Islamo džihadas“ netinkamai paleistos raketos rezultatas. Ši kaltinimus pavadino melu.

Gazos Ruožą valdanti „Hamas“ buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo anklavo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.