Rusija varžėsi su Bulgarija ir Albanija dėl dviejų laisvų vietų, skirtų Rytų Europos regioninei grupei. Už ją balsavo 83 iš 193 JT Generalinės Asamblėjos narių.

JT Generalinės Asamblėjos balsavimas dėl naujos vietos 2024–2026 metų kadencijai buvo kaip tam tikras patikrinimas, ar Maskva, nepaisant aršios Vakarų šalių kritikos dėl žiauraus išpuolio prieš kaimyninę šalį, dar turi kitų valstybių palaikymą.

Balsavimas įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai per Maskvos pajėgų raketų ataką Ukrainos Hrozos kaime žuvo daugiau kaip 50 žmonių, nors nuo to laiko pasaulio dėmesys pakrypo į naujai kilusį Izraelio ir palestiniečių kovotojų judėjimo „Hamas“ karą.

„JT valstybės narės pasiuntė aiškų signalą Rusijos vadovybei, kad vyriausybė, atsakinga už daugybę karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, nepriklauso Žmogaus teisių tarybai“, – sakė nevyriausybinės organizacijos direktorius prie JT Louis Charbonneau (Lui Šarbono).

Albanijos ambasadorius Feritas Hoxha (Feritas Hodža), kurio šalis gavo 123 balsus, o Bulgarija – 160, anksčiau sakė, kad Generalinė Asamblėja turi svarbų pasirinkimą, kad „parodytų, jog nėra pasirengusi priimti padegėjo vietoj ugniagesio“.

47 Žmogaus teisių tarybos valstybės narės skirstomos pagal regionus, o kiekviena didelė regioninė grupė paprastai iš anksto atrenka savo kandidates, kurias vėliau tvirtina Generalinė Asamblėja.

Tačiau šiemet dvi grupės turi daugiau kandidačių nei yra laisvų vietų.

Lotynų Amerikoje Brazilija, Kuba, Dominikos Respublika ir Peru pretenduoja į tris, o Rytų Europoje Albanija, Bulgarija ir Rusija – į dvi vietas.

Atranka vyks slaptu balsavimu, kuris bus tarsi patikrinimas Rusijos teiginiui, kad ji turi rėmėjų tarp besivystančių šalių, pavargusių nuo Vakarų milijardų dolerių (eurų) paramos Ukrainai.

Už Rusijos narystės Taryboje sustabdymą 2022-ųjų balandį balsavo 93 šalys, o 24 šalys tam nepritarė.

Šis prieš Rusiją nukreiptas balsavimas nebuvo toks vienašališkas kaip kitos Ukrainos teritorinį vientisumą ginančios rezoliucijos, kurioms pritarė apie 140 šalių.

Balsavimai šioje taryboje yra sudėtingesni, nes kai kurios šalys, kurių pačių tvarkymasis žmogaus teisių srityje kruopščiai tikrinamas, nerimauja dėl leidimo taikyti poveikio priemones.

Rusijos, kuri iš Ženevoje įsikūrusios organizacijos buvo pašalinta po to, kai praėjusiais metais įsiveržė į Ukrainą, likimas spręsis Generalinės Asamblėjos balsavime dėl naujos vietos 2024–2026 metų kadencijai.

Balsavimas įvyks praėjus vos kelioms dienoms po to, kai per Maskvos pajėgų raketų ataką Ukrainos Hrozos kaime žuvo daugiau kaip 50 žmonių, nors nuo to laiko pasaulio dėmesys pakrypo į naujai kilusį Izraelio ir palestiniečių kovotojų judėjimo „Hamas“ karą.

Albanijos, kuri su Rusija konkuruoja dėl vietos Taryboje ir griežtai kritikuoja jos invaziją į Ukrainą, ambasadorius prie JT sakė, kad Generalinė Asamblėja turi svarbų pasirinkimą, kad „parodytų, jog nėra pasirengusi priimti padegėjo vietoj ugniagesio“.

„Kaimynų agresoriams, nekaltų žmonių žudikams, sąmoningiems civilinės infrastruktūros, uostų ir grūdų saugyklų griovėjams, tiems, kurie deportuoja vaikus ir tuo didžiuojasi, tiems, kurie naudoja kankinimus ir seksualinį smurtą kaip ginklą, tiems, kurie įžūliai negerbia žmogaus teisių įstatymų, nėra vietos Žmogaus teisių taryboje“, – Saugumo Tarybos posėdyje sakė Feritas Hoxha (Feritas Hodža).

47 Žmogaus teisių tarybos valstybės narės skirstomos pagal regionus, o kiekviena didelė regioninė grupė paprastai iš anksto atrenka savo kandidates, kurias vėliau tvirtina Generalinė Asamblėja.

Tačiau šiemet dvi grupės turi daugiau kandidačių nei yra laisvų vietų.

Lotynų Amerikoje Brazilija, Kuba, Dominikos Respublika ir Peru pretenduoja į tris, o Rytų Europoje Albanija, Bulgarija ir Rusija – į dvi vietas.

Atranka vyks slaptu balsavimu, kuris bus tarsi patikrinimas Rusijos teiginiui, kad ji turi rėmėjų tarp besivystančių šalių, pavargusių nuo Vakarų milijardų dolerių (eurų) paramos Ukrainai.

Už Rusijos narystės Taryboje sustabdymą 2022-ųjų balandį balsavo 93 šalys, o 24 šalys tam nepritarė. Šis prieš Rusiją nukreiptas balsavimas nebuvo toks vienašališkas kaip kitos Ukrainos teritorinį vientisumą ginančios rezoliucijos, kurioms pritarė apie 140 šalių.

Balsavimai šioje taryboje yra sudėtingesni, nes kai kurios šalys, kurių pačių tvarkymasis žmogaus teisių srityje kruopščiai tikrinamas, nerimauja dėl leidimo taikyti poveikio priemones.

Susirinkimas, kuriame bus nagrinėjamas tebesitęsiančio konflikto poveikis žmogaus teisėms, įvyks Ženevoje po to, kai penktadienį Didžioji Britanija, Vokietija, Norvegija ir Jungtinės Valstijos pateikė prašymą, kuriam iki šiol pritarė 52 šalys, pranešė JT Žmogaus teisių taryba.

Ženevoje JT Žmogaus teisių tarybai pristatydamas ataskaitą apie Ukrainą, Tarybos misijų operatyviniam darbui vadovaujantis Christianas Salazaras Volkmannas (Kristianas Salazaras Volkmanas) pareiškė, kad JT ekspertai dokumentais patvirtino „virtinę teisių į gyvybę, laisvę ir saugumą pažeidimų“.

„Rusijos Federacijos plataus masto ginkluotas puolimas lėmė baisią žmogaus teisių padėtį visoje Ukrainoje, – pareiškė pareigūnas. – Ukrainos žmonės patyrė neapsakomų kančių ir susidūrė su nuniokojimu.“

Anot jo, nuo 2014 metų Ukrainoje veikianti Tarybos Žmogaus teisių stebėsenos misija dokumentais patvirtino, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną žuvo 6 114 civilių. 

Tačiau pareigūnas pabrėžė, kad „tikrieji skaičiai greičiausiai yra gerokai didesni“.

„Dėl Rusijos Federacijos ginkluoto puolimo mirė tūkstančiai žmonių ir buvo padaryta daug žalos civiliniams objektams ir infrastruktūrai“, – pažymėjo Ch. Salazaras Volkmannas.

Jis taip pat įspėjo, kad, Rusijai po skubotai surengtų pseudorefedendumų stengiantis sparčiau užbaigti Ukrainos Donecko, Luhansko, Cherono ir Zaporižios sričių aneksiją, padėtis tik dar labiau pablogės.

„Šia aneksija... Rusijos Federacija ėmėsi veiksmų, kuriais konfliktas dar labiau paaštrinamas, o ne sprendžiamas, ir su konfliktu susijusių žmogaus teisių pažeidimų problema dar paaštrės“, – pareiškė pareigūnas.

Žalos, nuniokojimo mastas

Kaip rodo JT žmogaus teisių tarybos 34-oji ataskaita apie žmogaus teisių padėtį Ukrainoje, apimanti laikotarpį nuo šių metų vasario 1 dienos iki liepos 31-osios, karo veiksmai skaudžiausiai smogia civiliams, sakė Ch. Salazaras Volkmannas.

Anot jo, didžiąją daugumą dokumentais patvirtintų civilių žūties atvejų lėmė sprogstamąjį įtaisą turinčių ginklų panaudojimas apgyvendintose vietovėse ir tie ginklai „didžiąja dalimi buvo panaudoti Rusijos pajėgų ir jų pusėje kovojančių ginkluotų grupuočių“.

„Vien žalos ir nuniokojimo mastas aiškiai rodo, kad būta pažeidimų“, – pareiškė Ch. Salazaras Volkmannas.

Jo teigimu, žmonės buvo „verčiami gyventi žeminančiomis sąlygomis“ ir negalėjo pasinaudoti savo teisėmis į būstą, švietimą, sveikatos priežiūrą, maistą ir vandenį.

Pareigūnas taip pat papasakojo apie dabar atsirandančius „nerimą keliančius liudijimus“ apie civilių ir karo belaisvių teisių pažeidimus sulaikymo vietose. Jis paminėjo ir Rusijos bei jos statytinių kontroliuojamoje teritorijoje „plačiai paplitusius“ žmonių dingimo bei savavališko sulaikymo atvejus.

Ir toliau gaunama „pasibaisėtinų pranešimų“ apie civilių ir karo belaisvių „kankinimą ir nežmonišką elgesį“ su šiais žmonėmis, pareiškė Ch. Salazaras Volkmannas ir pridūrė, jog yra dokumentais patvirtinti atvejai, kai du ukrainiečių kariai buvo „mirtinai nukankinti“.

Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotoja Emine Džaparova pareiškė, kad Rusija vykdo „šiurpiausius žmogaus teisių pažeidimus Europos žemyne per pastaruosius dešimtmečius“, o šalys pasmerkė prezidento Vladimiro Putino karių elgesį.

JT aukščiausioji žmogaus teisių gynimo institucija balsuos dėl rezoliucijos projekto, kuriame raginama ištirti įtariamus nusikaltimus, įvykdytus nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, siekiant patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn.

Daugiau kaip 50 šalių pritarė Kyjivo prašymui surengti specialų JT aukščiausiosios žmogaus teisių institucijos posėdį, kad būtų išnagrinėta „dėl Rusijos agresijos blogėjanti žmogaus teisių padėtis Ukrainoje“.

Rusija ignoravo posėdį. Ji buvo viena iš 47 Tarybos narių, kol balandžio 7 dieną JT Generalinė Asamblėja Niujorke nubalsavo už tai, kad ji būtų pašalinta iš šios institucijos ir negalėtų vertinti kitų šalių žmogaus teisių padėties. Tuomet Rusija nedelsdama pasitraukė iš tarybos.

Šiandieninis posėdis – pirmasis nuo to laiko tarybos posėdis, kuriame svarstoma padėtis Ukrainoje. Rusijai, kuri dabar yra eilinė stebėtoja, buvo pasiūlyta dalyvauti, tačiau jos kėdė liko tuščia.

Neteisėtų žudynių mastas yra šokiruojantis.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova antradienį pareiškė, kad Maskva „savo dalyvavimu nelegitimizuos šio naujo politinio šou“.

JT žmogaus teisių vadovė Michelle Bachelet Tarybai sakė, kad jos biuras tikrina įtarimus dėl tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų, „kurių daugelis gali būti prilyginami karo nusikaltimams“.

„Neteisėtų žudynių mastas, įskaitant egzekucijų be jokio teismo vykdymo požymius vietovėse į šiaurę nuo Kyjivo, yra šokiruojantis, – sakė ji. – Turime informacijos apie 300 tokių nužudymų, tačiau, atsirandant vis naujų įrodymų, šis skaičius ir toliau didės. Šie civilių gyventojų nužudymai dažnai buvo tyčiniai“.

Michelle Bachelet / AFP nuotr.

JAV ambasadorė Michele Taylor teigė, kad Rusijos nusivylimas dėl to, kad ji nesugeba įveikti Ukrainos kariniu keliu, paskatino „vis baisesnius žmogaus teisių pažeidimus“.

Ji sakė, kad V. Putinas parodė „visišką nepagarbą žmogaus teisėms ir žmogaus gyvybei“, ir paragino Tarybą atidžiai išnagrinėti, kad būtų atskleisti Rusijos „nuolatiniai bandymai nuslėpti žiaurumus“.

„Esame įsitikinę, kad dabar laikas suspenduoti Rusijos narystę Žmogaus teisių taryboje“, – pareiškime nurodė G-7 – Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Britanijos ir JAV – užsienio reikalų ministrai.

JT Generalinė Asamblėja vėliau ketvirtadienį balsuos dėl Rusijos narystės Žmogaus teisių taryboje sustabdymo po pranešimų, kad rusų kariai sistemingai vykdė civilių egzekucijas Bučos miestelyje Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat ragino pašalinti Rusiją iš JT Saugumo Tarybos, „kad ji negalėtų blokuoti sprendimų, susijusių su jos pačios agresija, jos pačios karu“.

G-7 užsienio reikalų ministrai, susitikę NATO šios savaitės pasitarimo Briuselyje kuluaruose, sakė, kad už „baisius veiksmus ir žiaurius nusikaltimus, įskaitant bet kokias atakas taikantis į civilius ir civilinės infrastruktūros naikinimą“, atsakingi asmenys bus teisiami.

„Sveikiname ir remiame atliekamą darbą šiems ir kitiems potencialiems karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui ištirti, jų įrodymams surinkti“, – nurodė jie.

Ministrai taip pat paragino Rusiją tuojau pat sustabdyti savo puolimą Ukrainoje ir įspėjo nenaudoti cheminių, biologinių ar branduolinių ginklų.

„Pabrėžiame savo tvirtą paramą Ukrainai su tarptautinės bendrijos pripažįstamomis jos sienomis ir reiškiame savo pasirengimą toliau padėti, taip pat ir karine įranga bei finansinėmis priemonėmis“, – sakė jie.

Nuo vasario 24-osios, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, daugiau kaip 11 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio užsienyje ar kitose šalies vietose.

Skerdynių, kuriomis Ukrainos pareigūnai kaltina miestelius Kyjivo srityje, įskaitant Bučą, kontroliavusias rusų pajėgas, vaizdai išprovokavo didžiulį pasipiktinimą ir naują sankcijų Maskvai bangą.

Ukrainiečių pajėgų atkovotoje Bučoje žurnalistai praėjusį savaitgalį rado lavonų civiliais drabužiais; kai kurie šių nužudytų žmonių buvo už nugaros surištomis rankomis.

Kremlius neigia, kad rusų pajėgos žudė civilius, ir sako, kad lavonų Bučoje vaizdai yra suklastoti.

„Rusija yra atsakinga už pralietą nekaltų žmonių kraują ir milijonus sugriautų gyvenimų. Visi žmogaus teisių pažeidimai ir įtariami karo nusikaltimai turi būti ištirti ir už juos turi būti atsakyta“, – savo kalboje Šiaurės ir Baltijos šalių vardu pabrėžė ministras G. Landsbergis.

Šiaurės ir Baltijos šalys išreiškė solidarumą su Rusijos agresiją patiriančiais Ukrainos žmonėmis, ginančiais savo šalį ir tarptautinės teisės normas bei principus, ir pareikalavo Rusijos nedelsiant nutraukti atakas, kurių metu nukenčia taikūs civiliai ir civilinė infrastruktūra, bei besąlygiškai išvesti visas pajėgas iš Ukrainos. Taip pat išreikšta parama kovo 4 dieną Žmogaus teisių tarybos įsteigtai Tyrimų komisijai, kuri tirs Rusijos agresijos kontekste padarytus humanitarinius ir žmogaus teisių pažeidimus, ir paraginta kuo greičiau užtikrinti jos funkcionavimą.

Visi žmogaus teisių pažeidimai ir įtariami karo nusikaltimai turi būti ištirti ir už juos turi būti atsakyta.

Užsienio reikalų ministerija praneša, kad interaktyviojo dialogo metu Lietuva taip pat padėkojo JT Žmogaus teisių stebėjimo misijai už kasdienes ataskaitas ir darbą Ukrainoje. Pabrėžta, kad tarptautinė bendruomenė ir Žmogaus teisių taryba turi dėti visas pastangas siekiant užtikrinti Rusijos ir Baltarusijos atsakomybę už šios brutalios agresijos sukeltą humanitarinę ir žmogaus teisių katastrofą su visą pasaulį apimančiomis pasekmėmis.

2021 metais Lietuva buvo išrinkta į JT Žmogaus teisių tarybą 2022-2024 metų laikotarpiui. Tapdama nare Lietuva įsipareigojo aktyviai ginti žmogaus teisių universalumą, skatinti veiksmingą bendradarbiavimą su valstybėmis bei pilietine visuomene visame pasaulyje bei siekti JT Žmogaus teisių tarybos efektyvaus reagavimo į žmogaus teisių pažeidimus visame pasaulyje.

Šalies vadovas su JT vadovu aptarė Rusijos karinę agresiją ir humanitarinės pagalbos poreikį Ukrainai, praneša Prezidentūra.

Prezidentas pokalbio metu dėkojo JT generaliniam sekretoriui už tvirtą, Rusijos karinę agresiją Ukrainoje smerkiančią poziciją. Šalies vadovas pabrėžė, kad principinga JT laikysena brutalių Rusijos karo nusikaltimų atžvilgiu yra itin svarbi, nes turi didelį moralinį svorį ir padeda kovoti su Kremliaus propaganda.

„Putinas negailestingai griauna miestus Ukrainoje, lieja civilių kraują ir visiškai ignoruoja humanitarinę teisę. Šie brutalūs karo nusikaltimai turi būti fiksuojami ir atitinkamai vertinami. Artimiausiu metu tikiuosi Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje sustabdymo“, – teigė šalies vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad būtina užtikrinti tęstinę humanitarinę pagalbą Ukrainai, o JT vaidmuo šiame procese yra ypač svarbus.

Taryba nusprendė dar metams pratęsti JT specialiosios pranešėjos žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais Anais Marin (Anais Maren) įgaliojimus.

Rezoliucijoje dėl jos įgaliojimų pratęsimo, kuri buvo priimta 21 balsu prieš septynis ir 19 iš 47 Tarybos narių susilaikius, Minskas taip pat raginamas bendradarbiauti su eksperte, kuriai iki šiol nebuvo leista atvykti į Baltarusiją.

Dokumente pabrėžiamas poreikis atidžiai stebėti situaciją Baltarusijoje ir reiškiamas „gilus susirūpinimas dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų beprecedentės eskalacijos“ šalyje.

Prieš balsavimą Baltarusijos atstovas prie JT Juras Ambrazevičius pasmerkė rezoliucijos tekstą dėl „kišimosi“ į jo šalies vidaus reikalus.

„Norėčiau kreiptis į savo kolegas vakariečius ir paraginti jus rūpintis savo pačių vidaus reikalais“, – pareiškė jis Tarybai.

Kelios šalys ėmėsi ginti Baltarusiją, o pagrindinė jos sąjungininkė Rusija pasmerkė „vienpusišką, nesubalansuotą ir šališką iniciatyvą“.

Po praėjusį rugpjūtį surengtų rinkimų, kuriuose Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją, šalį kelis mėnesius krėtė beprecedenčiai protestai. Baltarusių opozicija ir Vakarai rinkimus laiko suklastotais.

Nors demonstracijos atslūgo, Minsko režimas tęsia spaudimą A. Lukašenkos oponentams ir nepriklausomiems žurnalistams.

Antradienio rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į „augančius neproporcingus ir diskriminuojančius taikaus susirinkimo, asociacijų ir išraiškos laisvių apribojimus, o tai lemia sistemingą priekabiavimą, gąsdinimą ir represijas prieš pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą“.

Dokumente taip pat pasmerkti „žurnalistų ir kitų žiniasklaidos darbuotojų, žmogaus teisių gynėjų masiniai savavališki sulaikymai ir areštai“.

Be to, jame reiškiamas gilus susirūpinimas dėl „pranešimų apie sisteminį ir plačiai paplitusį kankinimą“, taip pat lytinį smurtą prieš sulaikytuosius.

Rezoliucijoje minimas ir gegužės 23-iosios incidentas, kai buvo priverstinai nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Graikijos į Lietuvą. Oro bendrovė pranešė, kad lėktuvas nutūpė Minske, nes baltarusių skrydžių kontrolieriai pranešė apie galimą bombą lėktuve. Vėliau informacija apie bombą nepasitvirtino.

Lėktuvą priverstinai nutupdžius Minske buvo sulaikytas juo skridęs baltarusių opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė – Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega.

JT Žmogaus teisių tarybos rezoliucijoje kritikuojamas „priverstinių prisipažinimų išgavimas“ ir reikalaujama nedelsiant ir besąlygiškai paleisti R. Pratasevičių bei S. Sapegą.

Praėjusią savaitę kreipdamasi į Tarybą A. Marin perspėjo, kad R. Pratasevičiaus atvejis rodo, jog Baltarusija susiduria su „valymais, savo pobūdžiu primenančiais totalitarinių režimų praktiką“.

„Šis incidentas, sukrėtęs tarptautinę bendriją, demonstruoja valdžios norą užbaigti bet kokias nepaklusnumo apraiškas, nušluojant iš visuomenės elementus, kuriuos ji laiko nepageidaujamais“, – sakė ji.

A. Marin atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Minsko režimo politikai nepritariantys žmonės Baltarusijoje turi nedaug iš ko rinktis: jiems belieka arba tylėti, arba priešintis ir užsitraukti pavojų būti suimtiems, arba mėginti pabėgti iš savo šalies.

Susitikimo metu viceministras M. Adomėnas pabrėžė, kad kova su pandemija ir jos pasekmėmis pareikalavo glaudesnio tarptautinio bendradarbiavimo ir solidarumo visame pasaulyje, todėl nepaprastai svarbu išlaikyti demokratijos ir teisinės valstybės principus, užtikrinti žmogaus teisių apsaugą.

„Tokiu metu ypač aktualu užtikrinti teisę naudotis patikima laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos informacija. Būtina sustabdyti plintančią dezinformaciją bei propagandą“, – pabrėžė viceministras. M. Adomėnas taip pat užtikrino, kad Lietuva, kandidatuodama į JT Žmogaus teisių tarybą, ir toliau tęs savo veiklą Jungtinėse Tautose, skatins saviraiškos laisvę bei stengsis užtikrinti geresnę žurnalistų apsaugą, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Daugiašališkumo aljansas įkurtas 2019 metais Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų iniciatyva. Šis neformalus valstybių susivienijimas jungia JT nares, pabrėžiančias daugiašališkumo, grįsto pagarba tarptautinei teisei, vaidmenį tarptautiniam stabilumui ir taikos išsaugojimui, bendram iššūkių sprendimui. Lietuva prie šios iniciatyvos prisijungė JT Generalinės Asamblėjos 74-os sesijos metu 2019 metų rudenį.