Šis sprendimas reiškia, kad jau daugelį metų trunkanti teisinė kova tarp Rusijos ir buvusių „Jukos“ akcininkų dėl, kaip manoma, didžiausios pasaulyje arbitražo teismo priteistos kompensacijos, dar nesibaigė.

Aukščiausiasis Nyderlandų teismas nusprendė, kad žemesnės instancijos apeliacinis teismas Hagoje dėl procedūrinių priežasčių nepagrįstai atmetė Rusijos teiginį apie tai, jog „akcininkai sukčiavo arbitražo proceso metu“.

„Šiandien Aukščiausiasis Teismas panaikino galutinį apeliacinio teismo sprendimą bei ankstesnį teismo sprendimą“, – sakoma teismo pranešime.

Aukščiausiasis Teismas perdavė bylą Amsterdamo apeliaciniam teismui, kad teisėjai priimtų naują sprendimą šiuo klausimu.

Priimtuoju sprendimu buvo atmesti kiti Rusijos nurodyti apeliacinio skundo pagrindai.

Balandį nepriklausomas Aukščiausiojo Teismo patarėjas rekomendavo teisėjams atmesti Rusijos skundą.

Tarptautinė arbitrų kolegija 2014 metais padarė išvadą, kad Maskva perėmė „Jukos“ kontrolę 2003 metais sąmoningai sužlugdydama bendrovę didžiuliais mokestiniais reikalavimais. Šis žingsnis buvo vertinamas kaip mėginimas nutildyti „Jukos“ generalinį direktorių Michailą Chodorkovskį, pagarsėjusį prezidento Vladimiro Putino kritiką.

M. Chodorkovskis buvo suimtas 2003 metais ir daugiau nei dešimtmetį praleido kalėjime, tuo tarpu pagrindinis „Jukos“ turtas buvo parduotas valstybinei įmonei.

„Jukos“ galiausiai bankrutavo.

Valstybė pradėjo „visišką „Jukos“ ir jos tikrųjų savininkų puolimą, siekdama „Jukos“ bankroto ir turto perėmimo, tuo pačiu pašalindama M. Chodorkovskį iš politinės arenos“, 2014 metais pareiškė arbitrai.

Maskva apskundė arbitražo sprendimą dėl kompensacijos priteisimo ir Nyderlandų teismas Hagoje 2016 metais jį panaikino, sakydamas, kad arbitrų kolegija neturėjo reikiamos jurisdikcijos jam priimti, visgi vėliau apeliacinis teismas atšaukė šį sprendimą.

Rusija dar kartą pateikė skundą ir byla buvo perduota Aukščiausiajam Teismui.

Aukščiausiasis Teismas penktadienį panaikino ankstesnius Hagos teismų sprendimus.

M. Chodorkovskis nėra bylos, kurią iškėlė buvę akcininkai, susijungę į bendrovę GML, dalyvis.

2014 metais Hagoje įsikūręs tarptautinis Nuolatinis arbitražo teismas Rusijai nurodė išmokėti įspūdingo dydžio kompensaciją, tačiau Rusija užginčijo sprendimą Nyderlandų teismuose.

Nyderlandų Aukščiausiasis teismas nusprendė „atmesti Rusijos Federacijos prašymą sustabdyti išieškojimo vykdymą“, kol teismas nagrinėja bylą, sakoma teismo pranešime.

„Aukščiausiojo teismo sprendimas reiškia, jog buvę akcininkai gali toliau siekti arbitražo sprendimų įgyvendinimo, kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje“, – pažymėjo Nyderlandų teismas.

Abiejų šalių advokatai savo argumentus byloje pateiks 2021 metų pradžioje.

Nuolatinis arbitražo teismas, sprendžiantis ginčus, kylančius dėl tarptautinių susitarimų bei ginčus tarp tarptautinių organizacijų ar privačių ginčo šalių, 2014 metais „Jukos“ akcininkams priteisę rekordinę teismo istorijoje kompensaciją.

Teismas nusprendė, kad Rusija pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje privertė „Jukos“ bankrutuoti taikydama pernelyg didelius mokesčius, o tada pardavė bendrovės turtą valstybinėms įmonėms.

2016 metais vietos Nyderlandų teismas panaikino Nuolatinis arbitražo teismo sprendimą, teigdamas, kad pastarasis teismas „nėra kompetentingas“ nagrinėti šią bylą.

Visgi Nyderlandų apeliacinis teismas vasario mėnesį vėl panaikino sprendimą, todėl Rusiją kreipėsi į Nyderlandų Aukščiausiąjį teismą.

„Mes negauname pinigų, kuriuos „Arianespace“ privalo sumokėti už mūsų darbą. Nėra pinigų – nėra prekės. Mes veltui nedirbsime. Todėl nieko ir netieksime“, – „Roskosmos“ atstovą cituoja Prancūzijos laikraštis.

Pasak žiniasklaidos, Rusijos kosmoso agentūros vadovas Igoris Kamarovas nusiuntė Prancūzijos vyriausybei laišką, kuriuo reikalaujama nedelsiant atblokuoti sąskaitas ir gražinti pinigus, kuriuos teismas areštavo, tenkindamas buvusių „Jukos“ akcininkų ieškinį.

Kremliaus daugiau nei prieš dešimtmetį sužlugdyto ir eksproprijuoto buvusio didžiausio Rusijos naftos koncerno „Jukos“ akcininkai, tarp kurių – dešimtmetį Rusijos kalėjime praleidęs ir vėliau į Vakarus pasitraukęs Michailas Chodorkovskis, siekia per tarptautinius teismus iš Rusijos prisiteisti milijardais eurų skaičiuojamas kompensacijas.

„Hagos apygardos teismas panaikino tarptautinių arbitrų įpareigojimą, remdamasis tuo, jog arbitruoti šias bylas nepriklausė jų jurisdikcijai“, – sakoma rašytiniame nutarime.

Trečiadienį paskelbtas teismo sprendimas panaikina 2014 metų liepą priimtą Nuolatinio arbitražo teismo nutartį, kurioje sakoma, kad Maskva, naudodamasi kaltinimais dėl esą nuslėptų mokesčių, perėmė „Jukos“ kontrolę 2003 metais ir faktiškai nutildė jos vadovą Michailą Chodorkovskį – prezidento Vladimiro Putino oponentą, kuris buvo pradėjęs naudoti savo didžiulį kapitalą finansuoti opozicijos partijoms, metusioms iššūkį V.Putino valdymui.

Olandijos teismas pareiškė, kad ši byla nepatenka į Hagoje įsikūrusio arbitražo teismo jurisdikciją, nes arbitražas buvo pagrįstas energetikos sutartimis, kurią Rusija yra pasirašiusi, bet dar nėra ratifikavusi.

Vienas Rusijos pareigūnas gyrė trečiadienį paskelbtą apygardos teismo nutartį.

„Mūsų ieškinys dėl arbitražo Hagoje buvo visiškai patenkintas, – neįvardytas pareigūnas telefonu sakė žurnalistams. – šiandienos sprendimas reiškia, kad nurodymas Rusijai sumokėti milijardinę kompensaciją buvo panaikintas.“

Buvę akcininkai nedelsdami pažadėjo tęsti bylinėjimąsi dėl kompensacijų ir apskųsti pastarąjį sprendimą.

Bendrovės GML, kuri netiesiogiai valdė daugumą „Jukos“ akcijų, direktorius Timas Osborne'as (Timas Osbornas) sakė, jog tebesilaiko nuomonės, kad 2014 metais paskelbtas nurodymas kompensuoti už, anot jo, „politiškai motyvuotą „Jukos“ išardymą“, yra teisingas.

„Teiksime apeliaciją dėl šio netikėto Hagos teismo sprendimo ir esame visiškai įsitikinę, kad įstatymų viršenybė bei teisingumas galiausiai nugalės“, – sakoma jo pranešime.

Nuolatinis arbitražo teismas 2014 metais nutarė, kad Rusija dirbtinai sukėlė „Jukos“ bankrotą, reikšdama per dideles pretenzijas dėl mokesčių, o vėliau pardavė bendrovės turtą valstybinėms įmonėms.

„Jukos“ turtas 2004–2006 metais buvo išparduotas neskaidriuose aukcionuose valstybinėms bendrovėms, o didžiausia dalis atiteko „Rosneft“. Tuo metu ši valstybinė naftos įmonė buvo nedidelė, bet po „Jukos“ aktyvų įsigijimo tapo viena iš stambiausių pasaulyje naftos rinkos žaidėjų, pirmaujanti pagal gavybos apimtis tarp viešai kotiruojamų bendrovių.

M.Chodorkovskis, kuris nebėra „Jukos“ akcininkas, dešimtmetį išbuvo kalėjime, kai buvo nuteistas už mokesčių slėpimą, turto grobstymą ir sukčiavimą. Pasak verslininko šalininkų, tai buvo Kremliaus kerštas už jo politines ambicijas.

V.Putinas 2013 metais netikėtai suteikė malonę M.Chodorkovskiui, kuris išvyko iš šalies.

Kremlius sveikina teismo sprendimą

Kremlius trečiadienį gyrė Nyderlandų teismo sprendimą atšaukti įpareigojimą Rusijai sumokėti 50 mlrd. JAV dolerių (44,1 mlrd. eurų) kompensaciją dabar jau išardytos naftos bendrovės „Jukos“ akcininkams.

„Sveikiname Hagos apygardos teismo sprendimą“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Dabar Maskva tikisi, jog šis sprendimas atvers kelias atpalaiduoti Rusijos aktyvus, įšaldytus įvairiose šalyse dėl šios bylos, pridūrė D.Peskovas.

Atstovas pažymėjo, kad naujausioje nutartyje minima kompensacijų suma yra didžiausia tarptautinio arbitravimo praktikoje ir kad „pirmąkart per 20 metų buvo atšauktas Hagos tribunolo sprendimas“.

D.Peskovas aiškino, kad pagrindinis Rusijos argumentas buvo tas, jog Maskva nėra ratifikavusi Energetikos chartijos, kuria remdamosi trys ofšorinės bendrovės, buvusios „Jukos“ akcijų valdytojos, pateikė ieškinį prieš Rusiją.

Buvusieji naftos koncerno „Jukos“ akcininkai pirmąkart konkrečiai įvardijo Rusijos aktyvus, kuriuos jiems pavyko areštuoti Prancūzijoje. Jų sąraše – „Rosoboroneksport“ pinigai, susiję su žlugusiu dviejų prancūziškų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų pardavimo Rusijai sandoriu.

Apie tai rašo portalas rbk.ru, remdamasis buvusių „Jukos“ akcininkų interesus ginančios bendrovės GML pranešimu spaudai.

Buvusieji mažoritariniai „Jukos“ akcininkai, siekiantys išsireikalauti iš Rusijos tarptautinio arbitražo Hagoje priteistos 50 mlrd. JAV dolerių kompensacijos dėl „Jukos“, priklausiusios Kremliaus kritikui Michailui Chodorkovskiui, ekspropriacijos, jų reikalavimu Prancūzijoje areštuotą Rusijos turtą įvertino 1 mlrd. eurų.

Šio areštuoto turto sąraše – Rusijos turtą užsienyje valdančių įmonių lėšos „Vneštorgbank“ antriniame banke Prancūzijoje, Prancūzijos bendrovės „Eutelsat“ įsiskolinimai Rusijos valstybės įmonei „Kosmičieskaja sviaz“ bei jos valdomas daugiau nei 3 proc. „Eutelsat“ akcijų paketas, Prancūzijos bendrovių „Arianespace“, „Eutelsat“, „Air France“ mokėjimai Rusijos įmonėms.

Be to, buvusieji „Jukos“ akcininkai pretenduoja į finansines garantijas, kurias Prancūzijos bankas „Societe Generale“ suteikė „Rosoboroneksport“ dėl „Mistral“ sandorio žlugimo.

Anksčiau skelbta, kad Prancūzijoje areštuotas Rusijos valstybiniam žiniasklaidos holdingui VGTRK priklausantis 7,5 proc. bendrovės „Euronews“, valdančios to paties pavadinimo televiziją, akcijų paketas, taip pat žemės sklypas Paryžiuje, kur statomas Rusijos kultūros ir religinis centras.

Pernai vasarą Belgijoje areštuota Rusijos turto, vykdant Belgijos arbitražo 2014 metų birželio nutartimi dėl bendrovės „Yukos Universal Limited“ ieškinio patenkinimo. Ieškinio vertė – 1,6 mlrd. eurų.

Kremliaus sužlugdyto kažkada didžiausio Rusijos naftos koncerno „Jukos“ buvę akcininkai atsisakė bylinėjimosi su jo turtą perėmusia valstybine „Rosneft“, bet šis kompromisas neatšaukia tarptautinio teismo patvirtintos prievolės Rusijos valstybei išmokėti 50 mlrd. JAV dolerių kompensaciją už Vladimiro Putino kritiko Michailo Chodorkovskio naftos imperijos prievartinį nusavinimą.

Buvusiems „Jukos“ akcininkams atstovaujanti Claire Davidson (Kler Devidson) pareiškė, jog slaptą kompromisą su „Rosneft“ negalima laikyti finansinių ginčų sureguliavimu.
„Šio susitarimo sąlygos konfidencialios. „Jukos“ tik gali patvirtinti, kad įsigaliojęs susitarimas taikytinas visose jurisdikcijose“, – sakė ji.

Tačiau C.Davidson pabrėžė, jog šis susitarimas neturi jokios įtakos pernai tarptautinio arbitražo paskelbtai nutarčiai, kuria Maskva įpareigota buvusiems „Jukos“ savininkams išmokėti 50 mlrd. dolerių už priverstinį šio jų turto nusavinimą, taip pat Europos žmogaus teisių teismo verdiktui dėl beveik 2 mlrd. dolerių kompensacijos.

Buvusių „Jukos“ akcininkų ir kreditorių finansinių pretenzijų Rusijos valstybės kontroliuojamam koncernui „Rosneft“ suma siekė 4 mlrd. dolerių. Kai kurie šių ieškinių, pateiktų maždaug 55 tūkst. akcininkų vardu, jau patenkinti teismų, ir kompromisas su „Rosneft“ jų taip pat neliečia, pridūrė C.Davidson.

Jos žodžiais, kompromisinis susitarimas su „Rosneft“ pasirašytas atsižvelgus į ilgus teisminius ginčus ir jų brangumą, nedidelę sėkmės tikimybę.

„Rosneft“ šią savaitę paskelbė pasirašęs susitarimą su buvusiais „Jukos“ akcininkai dėl visų teisminių ginčų Rusijoje ir visur užsienyje atšaukimo. Jų tolesnis nagrinėjimas grėsė „Rosneft“ turto, įskaitant tanklaivių, užsienyje areštu.

Didžioji „Jukos“ aktyvų dalis „Rosneft“ atiteko po to, kai dėl abejotinų mokestinių pretenzijų buvo paskelbtas „Jukos“ bankrotas, o aršus Kremliaus kritikas M.Chodorkovskis atsidūrė už grotų neva dėl sukčiavimo bei mokesčių vengimo.

Šešta pagal dydį Rusijoje naftos pramonės grupė – privati „Bašneft“ perėjo į valstybės rankas.

Tai patvirtino Valstybės turto fondas („Rosimuščestvo“) ir milijardieriaus Vladimiro Jevtušenkovo kontroliuojamas konglomeratas „Sistema“, kontrolinį „Bašneft“ akcijų paketą valdęs nuo 2009 metų.

Maskvos arbitražo sprendimu, valstybė tapo „Sistema“ priklaususių 71,6 proc. „Bašneft“ akcijų savininke. Smulkiųjų dalininkų akcijos nenacionalizuotos.

„Bašneft“ pranešė apie skubų neeilinio akcininkų susirinkimo šaukimą, kad būtų išrinkta nauja direktorių tarybą, kurioje dabar dominuoja „Sistema“ atstovai.

Rusijos federalinis Tyrimų komitetas apkaltino „Sistema“ nusipirkus „Bašneft“ dirbtinai sumažinta kaina, o V.Jevtušenkovą – nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu.
Šią didelio atgarsio sulaukusią bylą daugelis lygina su veiksmais prieš prezidento Vladimiro Putino kritiką Michailą Chodorkovskį, kuris dešimtmetį praleido kalėjime, o jo naftos milžinė „Jukos“ buvo išardyta.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ketvirtadienį įpareigojo Rusiją sumokėti išardytos naftos milžinės „Jukos“ buvusiems akcininkams beveik 1,9 mlrd. eurų (6,56 mlrd. litų) kompensaciją.

Šis sprendimas buvo paskelbtas praėjus kelioms dienoms po to, kai tarptautinis arbitražo teismas Hagoje priėmė panašią nutartį, nurodančią sumokėti rekordinę 50 mlrd. JAV dolerių (apie 129 mlrd. litų) kompensaciją dėl Rusijos įvykdyto bendrovės, anksčiau priklausiusios Kremliaus kritikui Michailui Chodorkovskiui, nusavinimo.

Balsų dauguma priimtoje EŽTT nutartyje sakoma, kad teisėsaugos procesinių veiksmų neproporcingas pobūdis reikšmingai prisidėjo prie „Jukos“ likvidavimo.

Maždaug 55 tūkst. buvusių akcininkų atstovai reikalavo jiems priteisti beveik 38 mlrd. eurų (131,2 mlrd. litų).

2011 metų rugsėjį EŽTT nustatė, kad kai kurios Rusijos mokesčių inspekcijos procedūros prieš „Jukos“ pažeidė esmines akcininkų teises.

Rusija šiuo metu patiria didelį spaudimą dėl konflikto Ukrainoje: Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) šią savaitę paskelbė naujas griežtas sankcijas svarbiems šalies finansų, gynybos ir energetikos sektoriams.

„Jukos“ vienu metu buvo didžiausia Rusijos naftos bendrovė, tačiau ji buvo išardyta po M.Chodorkovskio arešto 2003 metais. Buvęs turtingiausias Rusijos žmogus buvo suimtas tuojau po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo stiprėjančią oligarchų klasę nesikišti į politiką.

Arbitražo teismas Nyderlanduose pirmadienį paskelbė, kad Maskva turi sumokėti apie 50 mlrd. JAV dolerių (128,5 mlrd. litų) kompensaciją dabar jau nebeegzistuojančios naftos milžinės „Jukos“ akcininkams.

Nuolatinis Arbitražo teismas Hagoje paskelbė nutartis pagal tris atskirus ieškinius, kuriuose buvo prašoma įpareigoti Rusiją atlyginti iš viso apie 100 mlrd. dolerių žalą, padarytą nusavinus „Jukos“.

Šią bendrovę anksčiau valdė Michailas Chodorkovskis, buvęs turtingiausias Rusijos žmogus.

Ieškovų advokatas Emmanuelis Gaillard'as (Emanuelis Gajaras) nurodė, kad arbitražo teismas nustatė, jog Maskva privertė „Jukos“ bankrutuoti ir pardavė bendrovės aktyvus valstybinėms įmonėms dėl politinių motyvų“.

Šiuos ieškinius 2005 metais pateikė Kipre registruotos bendrovės „Hulley Enterprises Limited“ ir „Veteran Petroleum Limited“, taip pat Meno saloje registruota „Yukos Universal Limited“.

Arbitražo teismas vienbalsiai nutarė, kad Rusijos Federacija faktiškai nusavino ieškovų turtą, sakoma nutartyje, paskelbtoje teismo tinklalapyje.

Ieškovai norėjo prisiteisti iš visos 100 mlrd. dolerių (beveik 257 mlrd. litų) kompensaciją – keturiskart didesnę sumą negu jos buvo investavusios į „Jukos“, apskaičiavę potencialią dabartinę tos išardytos bendrovės vertę ir palūkanas.

Nors priteista suma yra mažesnė, E.Gaillard'as sakė, kad ši nutartis yra „didi diena įstatymų viršenybei“, pridūręs, kad Rusija buvo „vienbalsiai pripažinta atsakinga dėl tarptautinės teisės pažeidimo“.

Teismas įpareigojo Rusiją šią sumą ieškovams sumokėti iki 2015-ųjų metų sausio 15-osios. Nuo tos datos bus pradėti skaičiuoti delspinigiai.

Tačiau Rusijos teisininkai turi galimybę apeliuoti Nyderlandų teismuose.

Rusija žada panaudoti „visas galimybes“ panaikinti arbitražo teismo nutarčiai

Maskva panaudos visas priemones, kad apsigintų, kai Hagoje įsikūręs arbitražo teismas nurodė jai sumokėti 50 mlrd. JAV dolerių (128,5 mlrd. litų) kompensaciją dabar jau nebeegzistuojančios Rusijos naftos milžinės „Jukos“ akcininkams, pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Po „Jukos“ įkūrėjo Michailo Chodorkovskio įkalinimo tos įmonių grupęs turtą perėmusi valstybinė energetikos bendrovė „Rosneft“ sakė, kad visi jos sandoriai buvo teisėti.

Reaguodamas į Hagos teismo sprendimą, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, jog bus pasinaudota visomis teisinėmis galimybės anuliuoti šią nutartį.

„Be abejo, Rusija ir ją šiame procese atstovaujančios žinybos neabejotinai pasinaudos visomis teisinėmis galimybėmis savo interesams apginti“, – pabrėžė S.Lavrovas.

„Rosneft“ pranešime sakoma, kad bendrovė „laikosi pozicijos, kad visi jos sandoriai perimant buvusį „Jukos“ turtą ir visi kiti veiksmai „Jukos“ atžvilgiu buvo visiškai teisėti ir atlikti pagal galiojančius įstatymus“.

„Jukos“ turtas buvo parduotas per neskaidrius aukcionus valstybinėms įmonėms, vadovaujamoms „Rosneft“.

Tuo metu ši valstybinė bendrovė buvo nereikšminga veikėja, tačiau dabar ji yra viena iš pasaulinių naftos milžinių, kurių akcijomis laisvai prekiaujama rinkose.

Buvęs naftos magnatas Michailas Chodorkovskis, kuris sulaukė Rusijos prezidento Vladimiro Putino malonės ir po daugiau kaip 10 metų kalėjimo išėjo į laisvę, sakė, kad neis į politiką ir nesieks atgauti savo buvusios naftos kompanijos JUKOS turto.

Sekmadienį skelbiamame interviu Rusijos žurnalui „The New Times“ M.Chodorkovskis sako, kad su jo malone nebuvo susietos jokios sąlygos, bet nurodo, kad laiške V.Putinui parašė, jog neketina įsitraukti į politiką.

„Parašiau savo rašte tai, apie ką anksčiau ne kartą kalbėjau viešai: aš neketinu užsiimti politika ir neketinu kovoti už (JUKOS) aktyvų susigrąžinimą“, - sakė buvęs magnatas.
Kažkada turtingiausiu Rusijos žmogumi buvęs M.Chodorkovskis Berlyne šeštadienį, kitą dieną po to, kai sulaukė malonės, susitiko su savo šeima.

Jo paleidimą daugelis laiko Kremliaus pastangomis nutildyti kritiką dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje prieš vasarį Sočyje prasidėsiančias žiemos olimpines žaidynes.
Naftos magnato M.Chodorkovskio imperiją JUKOS perėmė valstybė, kol jis sėdėjo kalėjime dėl kriminalinių kaltinimų, kuriuos jo šalininkai laiko politiškai motyvuotais.

Savo pirmąja spaudos konferenciją M.Chodorkovskis turi surengti 12 val. Grinvičo (14 val. Lietuvos) laiku prie vieno Šaltojo karo simbolių – patikrinimo posto „Charlie“, kuris tarnavo kaip sienos perėja tarp Rytų Berlyno ir Vakarų Berlyno.

Opoziciniam žurnalui „The New Times“, kuris jo interviu ištrauką savo interneto svetainėje paskelbė šeštadienį, M.Chodorkovskis sakė, kad žmoną Iną per pastaruosius 10 metų galėjo pamatyti tik kelis kartus.

„Kartą per tris mėnesius – ketverius metus iš dešimties – man buvo leidžiama praleisti naktį pasimatymų kambaryje“, - pasakojo M.Chodorkovskis, sėdėdamas krėsle prabangiame Berlyno viešbutyje „Adlon“, vis dar su trumpa kalinio šukuosena ir numetęs svorio.

50 metų M.Chodorkovskis buvo Vakarų investuotojų numylėtinis, atvirai kovojęs su V.Putino politine darbotvarke ir Rusijos valstybės ekonomine prieiga, bet 2003 metų spalį buvo areštuotas dėl kaltinimų vengus mokėti mokesčius.

2005 metais jo byloje priimtas nuosprendis ir 2010 metų nuosprendis antroje byloje dėl kaltinimų grobstymu daugeliui tapo ir Kremliaus brutalaus selektyvaus teisingumo, ir teismų sistemos pataikavimo valstybei simboliu.

Žmogaus, kurio turtas kažkada buvo vertinamas 15 mlrd. dolerių, ateitis atrodo miglota po to, kai buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Hansas-Dietrichas Genscheris (Hansas Ditrichas Genšeris) – diplomatas veteranas, dar nuo sovietinių laikų turintis ryšių Maskvoje, - padėjo susiderėti dėl jo žaibiško pervežimo į Berlyną.

V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas atsisakė nurodyti, ar su M.Chodorkovskio paleidimu buvo susietos kokios nors sąlygos ir ar jis galės dalyvauti politikoje.

Tačiau duodamas interviu telefonu D.Peskovas pridūrė, kad šis senas V.Putino priešininkas „laisvai gali grįžti į Rusiją, absoliučiai“.

Vienas vokiečių analitikas, kuris padėjo pervežti M.Chodorkovskį, sakė, kad buvęs oligarchas tikriausiai neis į politiką, bet galėtų tapti gerai žinoma vieša figūra ir moraliniu autoritetu.

„Jis galėtų prisiimti (Aleksandro) Solženicyno vaidmenį“, - sakė Alexanderas Rahras (Aleksandras Raras), paminėdamas buvusį sovietų disidentą, rašytoją ir Nobelio premijos laureatą.