„Nugalėjo tas pragmatizmas, kad geriau nieko nedaryti, bet likti ramiai gyventi toliau“, – trečiadienį konferencijoje „Mikrojudumo priemonių keliami saugumo iššūkiai: saugumo kaina ir sprendimai“ teigė J. Sabatauskas.

„Per tą diskusiją, kurią buvau suorganizavęs prieš du metus, parodytos įvykių nuotraukos iš tikrųjų sukrėtė ir parodė, kiek tokie įvykiai kainuoja žmogiškų kančių tiems, kurie patiria, bet ir laiko bei pinigų. Aš jau nekalbu apie medikų užimtumą, kai tenka asmenims atlikti po kelias operacijas“, – aiškino jis.

Visgi, socialdemokratas tiki, kad remiantis kitose šalyse egzistuojančia tokių priemonių reguliacija galima užkardyti netinkamą naudojimą.

Kovo pabaigoje J. Sabatauskas ir parlamentaras, konservatorius Andrius Vyšniauskas Seime pateikė siūlymą visus paspirtukų ir kitų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus įpareigoti dėvėti šalmus.

„Dabar tai numatoma tik tam tikrais atvejais, tai yra nepilnamečiams bei tiems, kurie važiuoja keliu neturinčių dviračių eismo ar kitų tokiam judėjimui skirtų juostų“, – aiškino J. Sabatauskas.

Šiuo metu įstatymas numato, kad jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Vyresniems kaip 18 metų vairuotojams, dėvėti šalmą tik rekomenduojama.

Praeitą savaitę „Bolt“ atstovai prisižadėjo atlikti pilotinį projektą, pabandyti Vilniuje ant paspirtukų užkabinti šalmus.

 

Parlamentaras teigė, kad nors elektrinius paspirtukus nuomai miestuose teikianti bendrovė „Bolt“ yra prižadėjusi tiek pateikti šalmus, taip stabdant galvos traumas, tiek užtikrinti, jog viena priemone negalėtų naudotis du asmenys, šių priemonių poveikis abejotinas.

„Praeitą savaitę „Bolt“ atstovai prisižadėjo atlikti pilotinį projektą, pabandyti Vilniuje ant paspirtukų užkabinti šalmus“, – sakė parlamentaras.

„Dar vienas pažadas, kurį buvo pateikę „Bolt“  atstovai yra tai, kad užkardys dviejų asmenų važiavimą vienu paspirtuku. Bet tai yra tapę įprasta praktika. Ir dažnai išėję į gatvę tai matome visi. Ir matome atvejų, kai tai daro tėvai su vaiku ir numanome, kas gali nutikti tokiu atveju greitai stabdant“, – aiškino jis.

Taip pat, anot J. Sabatausko, policija šiuo metu nesugeba užtikrinti, kad būtų laikomasi mikrojudrumo priemonių reikalavimų, tokių kaip 7 km/h apribojimo važiuojant šaligatviu.

„Realybė yra tokia, kurią mes šiandien matome, kad nei policija nėra pajėgi sugaudyti lekiančių mikrojudrumų priemonių. Taip pat negalime nustatyti asmenų nusižengusių, nes priemonės neturi jokios identifikacijos. O asmuo, jeigu jis nebuvo iki tol nusikaltęs, jo veidas nėra žinomas“, – teigė socialdemokratas.

J. Sabatausko ir A. Vyšniausko pateiktame siūlyme taip pat norima įvesti, kad paspirtukais ir kitomis elektronėmis mikrojudumo priemonėmis būtų galima važiuoti tik turint tvarkingą stabdį, garso signalą, baltą šviesos žibintą priekyje ir raudoną šviesos žibintą gale, taip pat iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus.

Šiuo metu draudžiama rūkyti daugiabučių balkonuose, kai bent vienas gyventojas prieštarauja rūkymui.

Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas įregistravęs J. Sabatauskas sako, kad siekia ištaisyti, jo nuomone, teisės ir demokratinių principų neatitinkančią normą, kuomet vienas asmuo gali nuspręsti už visus daugiabučio butų savininkus.

„Dabartinis reguliavimas neatitinka nei demokratijos, nei teisės principų. Dėl bendro turto, bendros tvarkos daugiabučiuose sprendžia dauguma gyventojų, t.y. čia yra taikoma taip vadinama 50+1 taisyklė. (...) Tuo tarpu dabartinis reguliavimas sukuria jokia logika, demokratija ir teisės principais neparemtą išimtį, leidžiančią vos vienam, jokių išskirtinių įgaliojimų, deleguoto atstovavimo neturinčiam vienam gyventojui priimti sprendimą už visą daugiabutį", – sako J. Sabatauskas.

Jis pabrėžia, kad pagal galiojantį įstatymą tokį draudimą visam namui gali inicijuoti ne tik buto savininkas, bet ir buto nuomininkas, deklaravęs jame savo gyvenamąją vietą.

Dar didesnė problema, anot J. Sabatausko, atsiranda kai rūkoma ne balkonuose, o savo bute, prie atviro lango, prie ventiliacijos angų ar  gartraukių. Pasak jo, tai reiškia, kad anksčiau jokios problemos neturėję butų gyventojai dėl bendros ventiliacijos sistemos  gali ne tik jausti nemalonius kvapus, tačiau ir patirti žalą sveikatai.

„Šios problemos užkardyti praktiškai neįmanoma, kadangi daugiabučiai naudoja bendrą ventiliacijos sistemą. Tai reiškia, kad nustatyti name rūkančius asmenis, tam tikru metu padariusius konkretų pažeidimą yra praktiškai neįmanoma, jau nekalbant apie tokio pažeidimo įrodinėjimą“, – sako įstatymo pataisų autorius.

Kaune per trejus metus buvo nubausta 30 asmenų, tuo tarpu Vilniuje – nei vieno. 

Seimo nario J. Sabatausko nuomone, galiojanti įstatymo nuostata dėl draudimo rūkyti daugiabučių balkonuose yra ne tik nedemokratiška, bet ir praktiškai neveikianti.

„Kaune per trejus metus buvo nubausta 30 asmenų, tuo tarpu Vilniuje – nei vieno. Savivaldybių  atstovų teigimu, taip yra todėl, kad apie pažeidimus pranešantys asmenys nepateikia įrodymų, o įrodinėjimo ar prevencijos naštą siekia perkelti savivaldybių Viešosios tvarkos skyriams arba policijos pareigūnams“, – sako Seimo narys J.Sabatauskas.

Jis tikisi, kad priėmus siūlomas įstatymo pataisas dėl įrodymais nepagrįstų skundų sumažės savivaldybių Viešųjų tvarkų skyrių, policijos darbo krūviai.

Jeigu Seimas pritartų J. Sabatausko parengtam projektui, būtų uždrausta rūkyti „daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai daugiau nei puse namo butų savininkų prieštarauja rūkymui“.

Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2025 sausio 1 d.

ELTA primena, kad 2020 metų spalio 1 d. Seimas uždraudė rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui.

Už tokias įstatymo pataisas balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 4, susilaikė 7 parlamentarai.

Dabar draudimas įsigalioja, kai rūkymui paprieštarauja bent vienas namo gyventojas.

J. Sabatausko teigimu, prieš trejus metus uždraudus rūkyti daugiabučių balkonuose, nepavyko sulaukto to efekto, kurio tikėtasi. 

„Žmonės, kurie negali balkonuose rūkyti, rūko susėdę virtuvėse  prie gartraukio ir tada tie dūmai patenka per namo ventiliacijos sistemą ir gali jausti kiekvienas kaimynas bent tos pačios laiptinės“, – BNS tvirtino J. Sabatauskas.

Pasak jo, per draudimo rūkyti balkonuose laikotarpį nubausta nedaug žmonių.

Tuo metu idėjos iš balkonų išguiti rūkalius iniciatorius demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas pasipiktino tokia pataisa, sakydamas, kad ji iš esmės užkirstų kelią draudimams.

„Surinkti pusę gyventojų net namo renovacijai sudėtinga. Tai nerealus skaičius norint priimti tokius sprendimus namo mastu. Tai Sizifo darbas – eiti per butus ir įtikinėti kaimynus, kad rūkalai kenkia sveikatai“, – BNS teigė jis,

Keisti gerą sprendimą yra labai neišmintinga, tai sukels žmonių pasipriešinimą, bus sugriautas interesų balansas.

Politikas pabrėžė, kad dėl Seimo patvirtintos tvarkos diskusijos vyko ir sprendimų ieškota porą metų. 

„Keisti gerą sprendimą yra labai neišmintinga, tai sukels žmonių pasipriešinimą, bus sugriautas interesų balansas“, – pridūrė T. Tomilinas.

Dabar norėdamas, kad jo gyvenamame daugiabutyje būtų uždrausta rūkyti, žmogus turi kreiptis į savivaldybę. Prie daugiabučio namo arba jo viduje tokiu atveju įrengiami ženklai apie galiojantį draudimą.

Per trejus metus dėl rūkymo didmiesčių balkonuose nubausta keliasdešimt žmonių, beveik visi – Kaune.

Vasarį trijų didžiųjų miestų BNS pateikti duomenys parodė, kad Klaipėdoje vienintelė bauda skirta užpernai, tuo metu Kaune 2021 metais skirta 11 baudų, užpernai – devynios, o pernai – 13. Vilniuje dėl rūkymo balkonuose nebuvo nubaustas nė vienas žmogus, nors skundų iš gyventojų sulaukiama.

Draudimas rūkyti daugiabučių namų balkonuose, kai tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas, įsigaliojo 2021-ųjų pradžioje. Nuo tada sostinėje rūkymas uždraustas 1,7 tūkst. daugiabučių. Kaune tokių daugiabučių yra 545, o Klaipėdoje – 303.

Neleistinai daugiabučio balkone rūkiusiam žmogui gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 50 iki 90 eurų. Patalpų savininkams, nenurodžiusiems rūkiusiojo duomenų, gresia bauda nuo 30 iki 60 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 60 iki 120 eurų.

Teisingumo ministerija siūlo vietoj 48 teismo rūmų palikti tik 24, visiškai panaikinti Plungės apylinkės teismą. Anot valdininkų, šitaip bus „optimizuotas finansinių išteklių valdymas teismuose“, atsisakyta „netikslingai naudojamos teismų infrastruktūros“.

„Vėl siūloma griauti negalvojant apie padarinius. Ketinama atsisakyti penkių teismo rūmų: Pasvalio, Skuodo, Pakruojo, Akmenės ir Lazdijų. Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska beda pirštu į tarptautines rekomendacijas, esą pakanka, kad artimiausi teismo rūmai būtų už 60 km. Tad ji neturėtų pykti, kai žmonės kalba, kad teisingumas Lietuvoje sunkiai pasiekiamas“, – teigė J. Sabatauskas.

Parlamentaras atkreipė dėmesį į Lietuvos teisėjų asociacijos iškeltus klausimus dėl tokios „teisingumo optimizacijos“.

„Kaip jau įprasta, vežimas statomas prieš arklį. Pavyzdžiui, žadama, kad procesiniai veiksmai bus atliekami „kuo arčiau asmens gyvenamosios vietos“. Ar tai reiškia, kad teisėjai ir teismo darbuotojai (jeigu jų dar liks) turės keliauti į kitus teismo rūmus, jiems reikės transporto priemonių, vairuotojų, patalpų, transporto priemonių draudimo ir pan. Visa tai kainuoja, o kur lėšos ir biudžetai? Reformos autoriai šiuos klausimus palieka spręsti patiems teismams?“ – stebėjosi parlamentaras.

Vėl siūloma griauti negalvojant apie padarinius. Ketinama atsisakyti penkių teismo rūmų.

Panašių klausimų kyla ir dėl teismų rūmų sujungimo. Anot J. Sabatausko, negalima vadovautis tik „buhalteriniais kriterijais“, būtina atsižvelgti į miesto ar miestelio situaciją, teisėsaugos pasiekiamumą, net vietovės ekonominę reikšmę.

„Lieka daug neatsakytų klausimų dėl teisėjų darbo krūvio nustatymo. Ar darbai tiesiog bus permesti ant paskutinių likusių teisėjų pečių, nedidinant atlygio? Ar taip tikimasi „pagerinti teisingumo vykdymo kokybę“?“ – reformos projektą citavo J. Sabatauskas.

Seimo narys ragino įsiklausyti į teisėjų bendruomenės įspėjimus, kad teisėjai gali tapti teismo pirmininkų įkaitais ir net savotiškais pastumdėliais, nes reformos autoriai nepaaiškina, kas ir kokia tvarka skirs darbo vietą teisėjui įvykdžius pertvarką ir optimizaciją, t. y. panaikinus dalį įstaigų.

„Teisingumas vis labiau tolsta nuo žmonių. Ministerija žada, esą dėl reformos iki 2026 m. bus sutaupyta 4,35 mln. eurų. Tačiau, kas paskaičiuos, kiek visuomenei kainuos teismų infrastruktūros naikinimas, teisėjų demotyvavimas ir žmonių pasitikėjimo teisingumo sistema žlugdymas?“ – retoriškai klausė Seimo narys J. Sabatauskas.

Jis pirmą kartą turėtų perkopti 3 mlrd. eurų.

Kitas balsavimas vyks antradienį.

Už balsavo 68 Seimo nariai iš 69 užsiregistravusiųjų, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo. Vienintelis iš užsiregistravusiųjų nebalsavo socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Tam, kad įstatymas būtų priimtas, reikia, kad bent 71 parlamentaras būtų užsiregistravęs balsavimui.     

„Valstiečio“ Aurelijaus Verygos teigimu, nors PSDF biudžetas augantis, su tuo Vyriausybė neturi nieko bendra – jis auga, nes žmonės sumoka daugiau įmokų.

Medikams darbo užmokestis didėja daug mažiau negu yra fiksuojama infliacija.

„Deja, bet 0,5 mlrd. eurų šito žmonių sunešto biudžeto keliauja į rezervą. Vadinasi, medikams darbo užmokestis didėja daug mažiau negu yra fiksuojama infliacija. Realiai jų pajamos nuvertėja“, – priekaištavo A. Veryga.

Tuo metu konservatorė Jurgita Sejonienė teigė nesutinkanti su kritika rezervo fondui.

„Niekas kitas geriau už buvusį ministrą (A. Verygą – BNS) nežino, kaip svarbu turėti pagalvę ir kai ištinka kritinė situacija, kad tą rezervą galėtum panaudoti“, – sakė ji.

Kitąmet fondas didžiąją dalį pajamų – 2,799 mlrd. eurų (9,9 proc. daugiau nei šiemet) – surinks iš sveikatos draudimo įmokų.

„Sodros“ administruojamos sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos turėtų siekti 2,016 mlrd. eurų – 13,6 proc. daugiau, valstybės biudžeto įmokos už valstybės draudžiamus asmenis – 783,5 mln. eurų, arba 1,4 proc. daugiau.

Valstybės biudžeto asignavimai PSDF kitąmet sieks 204,1 mln. eurų – tiek pat, kiek buvo numatyta šiemet.

Didžiąją dalį PSDF išlaidų numatoma skirti sveikatos priežiūrai – 2,123 mlrd. eurų (9,3 proc. daugiau nei šiemet). Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms numatoma skirti 579,582 mln. eurų (9,3 proc. daugiau), medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – 125,723 mln. eurų (10 proc. daugiau).

2023 metais, kaip ir ir šiemet, pervedimai į rezervą neplanuojami.  

Pasak Antikorupcijos komisijos nario J. Sabatausko, „STT susirūpinimas dėl korupcijos apraiškų išduodant statybos leidimus sostinėje vėluoja 7 metus“.

„STT vardijamose rizikose esantys savivaldybės tarnautojai sprendimus priiminėjo daugiau nei septynerius metus, taigi analizė – pavėluota. Čia pat kyla pagrįstas klausimas, ką STT ir Aplinkos ministerija veikė visus tuos metus? Kodėl tokia analizė buvo atlikta ne anksčiau, o tik dabar, kai galimai visomis šiomis rizikomis galėję piktnaudžiauti asmenys baigia kadenciją Vilniaus mieste?“ – pranešime spaudai akcentuoja  J. Sabatauskas.

Jo teigimu, STT korupcijos apraiškų tyrimu turėjo užsiimti daug anksčiau.

Mano, kad dabar svarbiausia atlyginti žalą

„Turime konstatuotus galimus piktnaudžiavimo pavyzdžius, turime pasiūlymus keisti teisės aktus, tačiau lieka neaišku, kaip siūloma atstatyti galimai pažeistą visuomeninį interesą ir padarytą žalą? Akivaizdu, kad STT su šia analize pavėlavo. Negi tik dabar pamatėme tuos svečių namus, tas rekonstrukcijas?“ – vertina jis.

J. Sabatauskas akcentuoja, kad STT pateiktoje išvadoje vardijama daugybė rizikų, taip pat nurodomi konkretūs galimi piktnaudžiavimo atvejai. Pavyzdžiui, nedeklaruojami privatūs interesai, su projektų derinimų ir leidimų išdavimais dirbančių asmenų sutuoktiniai dirba projektavimo ar statybų įmonėse.

„Išvadoje pateikiami ir jau realizuoti ciniški galimos korupcijos atvejai, kai kelių dešimčių kvadratinių metrų rūsys yra rekonstruojamas į virš tūkstančio kvadratinių metrų daugiabutį. Kai iš mažo namo projekto atsiranda kotedžų kvartalai, o svečių namai virsta daugiabučiais“, - sako J. Sabatauskas.

Jis tikina, kad teisės aktus taisyti būtina, tačiau jie galios ateityje.

„Dabar svarbiausias klausimas – kaip prokuratūra (ar pati STT) žada ginti galimai jau pažeistą visuomenės interesą ir panaikinti jau padarytą žalą? Primenu, kad visuomeninio intereso gynimas laiku yra viena pagrindinių prokuratūros užduočių. Akivaizdu, kad laiku galimi pažeidimai užkardyti nebuvo, jokių veiksmų tirti taip pat nebuvo atlikta, o žala – akivaizdi. Visuomenė šiuo metu laukia aktyvių prokuratūros ir STT veiksmų siekiant apginti pažeistą interesą. Vien konstatuoti galimybių – nepakanka“, - vertina J. Sabatauskas.

Trečiadienį STT Seimo Antikorupcijos posėdyje pristatė tyrimą dėl galimų korupcijos apraiškų išduodant statybos leidimus Vilniaus mieste.

Jis primena, kad visuomenėje kilus klausimų dėl reabilitacijos centro, įsikūrusio Verkių regioniniame parke, privatizacijos, RVUL ir SAM išplatino pranešimą, esą kitos išeities nėra – itin patrauklioje Vilniaus vietoje esantį centrą „būtina parduoti“.

„Kaip čia nutiko, kad vienu geriausiu Lietuvoje laikytas reabilitacijos centras buvo taip „nuvarytas“, o valstybinė įstaiga nori kuo greičiau atsikratyti pacientams, medikams ir mokslininkams tokio svarbaus centro?“ – stebisi J. Sabatauskas.

Jo teigimu, yra pagrindo manyti, kad „RVUL noras parduoti „Pušyno kelią“ nėra pagrįstas jokiais objektyviais argumentais“.

Mano, kad pastatais prestižinėje vietoje domimasi jau seniai

Anot J. Sabatausko, „Pušyno keliu“ domimasi jau seniai. Jis prognozuoja, kad šį kartą viskas daroma neregėtai greitai: objektas gali būti parduotas vos per kelis mėnesius. Parlamentaras stebisi, kad vienu geriausiu reabilitacijos centru laikytas ir 30 metų sėkmingai veikęs centras staiga tampa netinkamu ir SAM, ir RVUL.

Kaip čia nutiko, kad vienu geriausiu Lietuvoje laikytas reabilitacijos centras buvo taip „nuvarytas“.

„Scenarijus kartojasi ir darosi įprastas: už Europos Sąjungos lėšas renovuotas korpusas kurį laiką „dėl akių“ eksploatuojamas, kad atitiktų finansavimo reikalavimus, o vėliau – apleidžiamas. Kodėl dalis nenaudojamų pastatų, net kainoms šovus į viršų, buvo šildomi visu pajėgumu? Prisikaupė daug klausimų, į juos turės atsakyti įstaigos ir konkretūs atsakingi asmenys“, – sako J. Sabatauskas.

Parlamentaro neįtikina ir RVUL bei SAM pateikti paskaičiavimai dėl „Pušyno kelio“ renovacijai reikalingų investicijų.

„RVUL ligoninės vadovė Jelena Kutkauskienė teigia, esą renovacija neapsimoka ir niekada neatsipirks. Bet „Pušyno kelias“ nėra privati klinika ar ponios Jelenos nuosavybė. Kaip viešąsias paslaugas teikiančios ligoninės vadovė, ši ponia turėtų suprasti, kad valstybė renka mokesčius iš savo piliečių, todėl privalo teikti visuomenei būtinas paslaugas nepriklausomai nuo to, apsimoka jos ar ne. Nei valstybė, nei sveikatos sistema nėra šeimos UAB“, – pažymi J. Sabatauskas.  

Sveikatos apsaugos viceministrės Danguolės Jankauskienės komentarai J. Sabatauskui taip pat atrodo keisti.

„Viceministrė prabilo apie landšaftą, žemės savininkus ir kitas tariamas kliūtis „Pušyno kelio“ renovacijai. Keista, kad daugiau nei 50 metų veikianti reabilitacijos įstaiga, kuri priklausė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, ir SAM, staiga tapo nepakeliama našta valstybei, tuo tarpu galimiems pirkėjams viskas tinka, o viceministrę visiškai įtikina jų argumentai.

Keista ir nejauku, kai taip viešai kalba daugelį metų sveikatos sistemoje dirbantys tarnautojai, kurie turėtų ginti viešąjį interesą, pacientus, gydytojus, žmonių sveikatą. Čia kažkas ne taip“, – įsitikinęs Seimo vicepirmininkas socialdemokratas J. Sabatauskas.

Kaip ELTA skelbė gegužės 24 d., sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė  patvirtino, kad nuspręsta uždaryti Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei priklausantį reabilitacijos centrą „Pušyno kelias“.

Viceministrės teigimu, reabilitacijos centrui reikia pernelyg didelių investicijų, kad jis galėtų tinkamai tęsti savo veiklą.

„Nuo 2018 m. tiek pati ligoninė, tiek ministerija ieškojo galimybių, kaip šią įstaigą padaryti kokybišką. Tačiau mes susidūrėme su trimis nesprendžiamomis problemomis. Pirmoji problema yra ta, kad įstaiga yra tokiame landšafte, kurį labai sunku pritaikyti reabilitacijai. Pritaikyti vietą žmonėms su nejudrumu reikia labai daug investicijų, o investicijas riboja tai, kad vieta yra regioniniame parke, o regioninis parkas turi nemažai reikalavimų, kaip negalima išdarkyti landšafto. Galiausiai trečia priežastis – ši vieta yra Bažnyčios ir kultūros paveldo vietoje. Todėl suderinti visus šiuos dalykus ir išpildyti kokybės reikalavimus reabilitacijos įstaigai praktiškai yra neįmanoma“, – žurnalistams spaudos konferencijoje sakė D. Jankauskienė.

Pasak jos, dar šiemet tikimasi pradėti įstaigos pardavimo procesus. Viceministrei antrino ir RVUL direktorė J. Kutkauskienė. Pasak jos, reabilitacijos centrui reikėtų daugiau nei 10 mln. eurų investicijų, o tai, pažymėjo ji, niekada neatsipirks.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė tokioms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms. Jo nustato ir daugiau taisyklių važiuojant elektriniais paspirtukais, riedžiais bei kitomis mikromobilumo priemonėmis.

Parlamentui pateikti du projektai dėl elektrinių paspirtukų ir kitų elektrinių transporto priemonių naudojimo. Pritarus abiem, projektus toliau svarstys Seimo komitetai ir sujungs į vieną.

Vienų pataisų iniciatorius socialdemokratas Julius Sabatauskas sakė, kad nustatyti taisykles elektriniams paspirtukams būtina atsižvelgiant į išaugusį eismo įvykių, traumų ir sužalojimų skaičių.

Parlamentaras pateikė Kelių policijos tarnybos duomenis, kad pernai užregistruoti 202 eismo įvykiai, susiję su paspirtukais, per juos nukentėjo 209 žmonės. Seimo narys taip pat pažymėjo, kad ne visais atvejais kreipiamasi į policiją.

J. Sabatausko su grupe kolegų tiekiamos pataisos elektriniais paspirtukais siūlo leisti važiuoti ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o jei išklausomas specialusis kursas – 14 metų.

Siūloma įtvirtinti reikalavimą, kad galima judėti tik su tvarkingas šviesas ir stabdį turinčiu elektriniu paspirtuku, įpareigoti šių transporto priemonių vairuotojus tamsiu paros metu dėvėti šalmą ir liemenę.

Be to, siūloma numatyti, kad paspirtuku leidžiama važiuoti tik vienam asmeniui ir tik keliais bei specialiai pritaikytais takais. Siūloma drausti paspirtuku kirsti perėjas.

Panašias pataisas Seimui pateikė ir Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Andrius Bagdonas. Jis siūlo nustatyti taisykles ne tik paspirtukams, bet ir mikromobilumo priemonėms.

Šios pataisos nustatytų, kad važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, dviračių juostomis, dviračių takais mikromobilumo priemone leidžiama ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o išklausiusiems mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą – ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims.

Mikromobilumo priemonės įstatyme būtų apibrėžiamos kaip elektra varomos dviratės ar keturratės motorinės transporto priemonės (elektra varomi riedžiai, riedlentės, paspirtukai), kurių galia neviršija 500 vatų, o maksimalus greitis siekia 25 kilometrus per valandą.

Pagal pataisas, mikromobilumo priemonėmis būtų draudžiama važiuoti kelio važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, taip pat draudžiama važiuoti greitkeliu, per perėjas, vežti keleivius, kirsti kelią nepritaikytose vietose, važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo.

J. Sabatauskas su grupe parlamentarų užregistravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlo apibrėžti elektrinių paspirtukų sąvoką, nustatyti aiškius reikalavimus judėjimui šiomis transporto priemonėmis, pranešė parlamentaro biuras.

„Parengti šį projektą  paskatino tai, kad paspirtukų – vis daugiau, grėsmingai auga šiurpių eismo įvykių, kuriuos sukelia paspirtukininkai, skaičius, o taisyklių nėra. Negalime nereaguoti į tokį avarijų, traumų ir sužalojimų skaičiaus augimą“, – sako pasiūlymą parengęs J. Sabatauskas.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad elektriniu paspirtuku laikoma „dviratė transporto priemonė, varoma elektra“. Siūloma galios riba – 500 vatų, o greičio – 20 kilometrų per valandą.

Elektriniais paspirtukais siūloma leisti važiuoti ne jaunesniems nei 16 metų asmenims, o jei išklausomas specialusis kursas – 14 metų.

Siūloma įtvirtinti reikalavimą, kad galima judėti tik su tvarkingas šviesas ir stabdį turinčiu elektriniu paspirtuku, įpareigoti elektrinių paspirtukų vairuotojus tamsiu paros metu dėvėti šalmą ir liemenę.

Be to, siūloma numatyti, kad paspirtuku leidžiama važiuoti tik vienam asmeniui ir tik keliais bei specialiai pritaikytais takais. Siūloma drausti paspirtuku kirsti perėjas.

„Skrajojantys“ paspirtukininkai kelia grėsmę per perėją einantiems pėstiesiems – ir sau. Kitų transporto priemonių vairuotojai turi nedaug šansų laiku pastebėti pėsčiųjų perėją kertantį elektrinį paspirtuką“, – sako J. Sabatauskas.

Parlamentaro pateikiamas Lietuvos Kelių policijos tarnybos duomenimis, pernai užregistruoti 202 eismo įvykiai, susiję su paspirtukais, jų metu nukentėjo 209 žmonės. Seimo narys taip pat pažymi, kad ne visais atvejais yra kreipiamasi į policiją.

Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės Greitosios pagalbos priimamojo duomenimis, per pastaruosius metus į šią įstaigą dėl traumų, susijusių su elektriniais paspirtukais, kreipėsi 575 asmenys, iš kurių 243 patyrė daugybinius sužalojimus, 56 asmenys buvo hospitalizuoti.

Seimo narys patiekia statistinius duomenis, kad iš fiksuotų sužalojimų 202 buvo galvos ir kaklo, iš kurių septyni – gyvybei pavojingos smegenų traumos, 59 krūtinės ląstos, pilvo ir dubens sužalojimai, tarp kurių buvo tokių traumų, dėl kurių asmenys buvo iš dalies paralyžiuoti. Gydyti 396 galūnių sužalojimai.

Į varžybas susirinkusius šachmatininkus pasveikino šachmatų didmeistrė, Europos čempionė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos šachmatų federacijos prezidentas Gytis Kaminskas, Seimo pirmininko pavaduotojas, Lietuvos šachmatų federacijos garbės prezidentas Julius Sabatauskas ir varžybų vyriausiasis teisėjas, tarptautinės kategorijos arbitras Raimondas Paliulionis.

Turnyro nugalėtoju tapo ir pereinamąją Seimo taurę iškovojo vilnietis Nikita Posaškovas. Nuo penkerių metų šachmatais žaidžiantis šešiolikmetis džiaugiasi savo laimėjimu. „Labai smagu laimėti šį turnyrą, daug įdomių partijų. Buvo keletas ir konfliktiškų, bet esu patenkintas ir savo žaidimu, ir rezultatu“, – Seimo pranešime cituojamas jis.

Pirmąją vietą komandų įskaitoje užėmusiai Panevėžio ŠK „Gigant chess“ komandai įteikta pereinamoji Seimo kanclerio taurė.

Moterų kategorijoje turnyre geriausiai pasirodė Margarita Baliūnienė.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen žaidė simultaną su vaikais. Po šios dienos žaidimo parlamento vadovė svarstė apie savybes, kurios reikalingos geram šachmatininkui. „Reikia labai įvairių savybių, nes žmonės, žaidžiantys šachmatais, yra labai skirtingi, tačiau dažniausiai vaikai, kurie susidomi šachmatais, yra labiau linkę susikaupti, labiau dėmesingi, mažiau blaškosi. Šachmatai ir treniruoja tas savybes – gebėjimą susikoncentruoti, ilgesnį laiką pabūti ramiai vienoje vietoje. Be kita ko, treniruoja ir mokėjimą priimti ne tik pergalę, bet ir savo pralaimėjimą. Treniruoja daug skirtingų savybių, kurios vėliau būna labai naudingos gyvenime“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkės nuomone, ir šiandien tarp metusių jai iššūkį buvo talentingų vaikų. „Tikrai buvo tokių šiandien. Nesunku pamatyti talentą. Paprastai pastebi iš to, kad vaikai būna labai susikaupę, jie akivaizdžiai stengiasi, jiems svarbus kiekvienas ėjimas. Kartais tokie vaikai labai nusimena po pralaimėtos partijos – tai rodo ambicijas, kad suvokimas savęs kaip sportininko yra gana stiprus. Žinoma, pasitaiko ir visiškai „neįsipaišančių“ į bendras taisykles šachmatininkų, kurie žaidžia lengvai, negalvodami ir viskas jiems vis tiek pavyksta. Būna tokių talentų – vienas iš šimto tūkstančių ar net milijono“, – sakė parlamento pirmininkė.

Tuo pat metu jos vyras – Danijos šachmatų didmeistris (aukščiausią reitingą turintis Lietuvoje gyvenantis žaidėjas), pasaulio šachmatų čempiono Magnuso Carlseno treneris Peteris Heine Nielsenas – Seime žaidė šachmatų partijas su dviem varžovais nežiūrėdamas į lentą. Pasak jo, tai nėra taip sudėtinga. „Tai taip pat, kaip žaidžiant įprastus šachmatus. Kuomet žaidžiame partiją, yra padėtis ant lentos, tačiau mes turime apgalvoti daug galimų ėjimų į priekį. Taigi, mes esame įpratę tai daryti. Matyti lentą savo galvoje yra įprasta, kartais net plaukiodamas aš galvoju apie šachmatus. Aš paprastai žaidžiu su dviem varžovais, tačiau yra žmonių, kurie akluoju būdu vienu metu žaidžia su trisdešimčia, o rekordas yra 48 varžovai“, – pasakojo jis.

P. H. Nielsenas į klausimą, ar įmanoma ištreniruoti žaidimą akluoju būdu, ar žmogus turi turėti šį sugebėjimą, atsakė labai kukliai: „Tai grynai treniruotės. Žinoma, tam tikrą sugebėjimą mes privalome turėti, bet tai nėra sudėtingiausia šachmatų dalis. Bet kuriam šachmatų profesionalui tai lengva. Jei nežaidžiančiam žmogui šachmatų lenta atrodo kaip 32 dalių dėlionė, man tai organiška pozicija, kurioje aš atsimenu kartu einančias dalis, lyg matyčiau bendrą paveikslą, istoriją, kurios siužetą jau žinau.“

Iš Visagino vaikus simultanui su Seimo pirmininke atvežęs Visagino tarybos narys, buvęs irkluotojas, olimpietis Jevgenijus Šuklinas sako, kad atvykimas žaisti į Vilnių su tokio lygio žaidėja vaikams yra labai didelė paskata siekti sporto aukštumų.

Nugalėtojams apdovanojimus įteikė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, Seimo pirmininko pavaduotojas J. Sabatauskas, Seimo kancleris Modestas Gelbūda, Lietuvos šachmatų federacijos direktorius Arvydas Baltrūnas ir Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas, Lietuvos šachmatų federacijos garbės prezidentas Aleksandras Černovas.

Visiems varžybų nugalėtojams įteikti Seimo kanclerio padėkos raštai ir suvenyrai.

Renginio organizatoriai – Seimo kanceliarija kartu su Lietuvos šachmatų federacija, Panevėžio šachmatų klubu ir šachmatų klubu „Icio“.

Seimo kanceliarija ir Lietuvos šachmatų federacija nuo 1995-ųjų organizuoja varžybas, kuriose kartu su šachmatų didmeistriais, tarptautiniais meistrais aktyviai dalyvauja Seimo vadovai, Nepriklausomybės Akto signatarai, įvairių kadencijų parlamentarai, kitų institucijų atstovai, užsienio valstybių politikai, diplomatai ir šios sporto šakos gerbėjai. Seimo rūmuose organizuojamos šachmatų varžybos yra analogų pasaulyje neturintis renginys, išskirtine proga suburiantis prie šachmatų lentos šio sporto entuziastus.