Susitikime su JT vadovu jis dalyvavo kartu su Latvijos ir Estijos prezidentais vykstant JT Generalinės Asamblėjos 78-ajai sesijai.

Susitikime buvo aptartas JT vaidmuo užtikrinant paramą su agresoriumi kovojančiai Ukrainai, atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus, Ukrainos grūdų eksporto klausimai.

„Maisto tiekimo grandinių sutrikimai atsirado dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje. Tiek Kremlius, tiek Lukašenkos režimas tuo naudojasi, siekdami savo politinių tikslų – ES sankcijų švelninimo ar galimybių jas apeiti“, – kalbėjo prezidentas.

„Tačiau neapsigaukime ir neleiskime apsigauti kitiems. Ne ES sankcijos yra šių problemų priežastis, o Rusijos agresija. Vertintume JT pastangas siekiant eksportuoti Ukrainos grūdus, o ne švelninti sankcijas agresorei“, – sakė jis.

Prezidentas teigė, kad Rusijos ir Baltarusijos dezinformacija ir melagingi naratyvai apie maisto krizės priežastis, skleidžiami Globaliųjų pietų šalyse, yra itin kenksmingi. Pasak šalies vadovo, svarbu, kad tarptautiniu lygmeniu priimami sprendimai būtų paremti faktais, o ne Rusijos propagandos melu.

Susitikime taip pat buvo aptartas Rusijos atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus klausimas.

Prezidentas G. Nausėda teigė, kad palaiko Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderių išdavimą tiriant Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus. Tačiau, pasak Lietuvos vadovo, šiuo metu nėra tarptautinio teismo, kuris galėtų patraukti aukščiausią Rusijos politinę ir karinę vadovybę atsakomybėn už agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą, todėl Lietuva pasisako už Specialiojo tarptautinio tribunolo įsteigimą.

Paramos Ukrainai klausimą prezidentas ketina kelti ir susitikimuose su Globalių Pietų lyderiais.

Globaliais Pietumis įprastai vadinamos Lotynų Amerikos, Afrikos šalys, Azija, išskyrus Izraelį, Japoniją, Pietų Korėją, taip pat Okeanija, išskyrus Australiją, Naująją Zelandiją.

Kaip pranešė Prezidentūra, Lietuvos vadovo pranešimas Generalinėje Asamblėjoje numatytas trečiadienį. Prezidentas į pasaulio šalių lyderius kreipsis jau penktą kartą.

Prezidento pasisakyme didžiausias dėmesys bus skirtas daugiašalės pasaulio tvarkos, paremtos tarptautine teise, išlaikymui, saugumo klausimams, globaliam ir kolektyviniam atsakui į tebesitęsiančią Rusijos agresiją Ukrainoje, atsakomybei už karo ir agresijos nusikaltimus.

Lietuvos vadovas taip pat dalyvaus politiniame lyderių forume dėl JT tvaraus vystymosi tikslų, kur pasisakys diskusijoje apie mokslo, technologijų ir inovacijų svarbą siekiant tvaraus proveržio.

Tradiciškai numatytas Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentų susitikimas. Šalies vadovas JAV Prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) kvietimu dalyvaus kasmetiniame priėmime valstybių vadovams.

Vizito Niujorke metu G. Nausėda dalyvaus JAV ir Baltijos šalių ekonominio bendradarbiavimo forume, susitiks su grupe potencialių JAV investuotojų į Lietuvos ekonomiką, YIVO Žydų mokslinių tyrimų institute atidengs Antano Ulpio atminimo lentelę.

Lietuvos vadovas taip pat vyks į Los Andželą, kur susitiks su vietos lietuvių bendruomene ir atidarys JAV ir Lietuvos verslo forumą, orientuotą į verslo bendradarbiavimą informacinių technologijų, gynybos srities industrijų, nulinės taršos pramonės ir tvaraus maisto industrijų srityse.

Kartu su prezidentu 78-osios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos renginiuose Niujorke dalyvaus ir sutuoktinė Diana Nausėdienė.

Pirmoji ponia lankysis Generalinės Asamblėjos renginyje „Kova už ateitį: Ukrainos vaikai kare“, kurį organizuoja Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska, ir renginyje aplinkosaugos tema, kurio organizatorė – Turkijos pirmoji ponia Emine Erdogan. D. Nausėdienė taip pat dalyvaus pietuose Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento žmonos Jill Biden (Džil Baiden) kvietimu.

Jei krizės krečiamoje šalyje būtų geriau veikęs koordinavimas, „būtų galima paskelbti perspėjimus, o nepaprastųjų situacijų valdymo pajėgos būtų galėjusios evakuoti žmones ir mes būtume išvengę daugumos žmonių aukų“, žurnalistams sakė JT Pasaulinės meteorologijos organizacijos vadovas Petteris Taalas (Pėteris Talas).

O kad skaičiai patogiai ir saugiai gyvenantiesiems nebūtų tik sausa statistika, daugiau nei šimtui ambasadorių ir visuomenės veikėjų toje pačioje JT būstinėje parodyta dokumentinė juosta „20 dienų Mariupolyje“. Tai turėjo palikti neišdildomą įspūdį. Ir tam tikrą savanaudišką džiugesį, kad filmo herojų vietoje yra ne jie patys.

Didesnius ar mažesnius mariupolius Ukrainos žmonės išgyvena kasdien, „didžiojo brolio“ terorizuojami jau daugiau nei pusantrų metų.

Lygiai tiek laiko pasaulį kamuoja dilema – užsimerkti ir tylėti (nes „politikoje nedalyvauju“) ar garsiai įvardyti – kas yra kas (nes tokia – padoraus žmogaus pozicija).

Dar yra variantas: „Tai, kas dabar vyksta tarp Rusijos ir Ukrainos, yra labai skaudu“ (atvejis, kai tarp bandito ir aukos dedamas lygybės ženklas, nes, remiantis šia logika, „abi pusės – kaltos“).

Būtent tokios nuostatos laikosi Rusijoje tebešokanti Lietuvos pilietė, ledo šokėja Margarita, kurios pilietybės klausimo panaikinimą kaip tik šiandien ir spręs Pilietybės reikalų komisija.

Ir glaudžių profesinių bei asmeninių ryšių palaikymas su Kremliaus ruporo D. Peskovo žmona čia nieko nereiškia. Kaip nieko nereiškia ir „neišreikšta politinė pozicija“, nes pagal LR Konstituciją „ji turi tam teisę, jei nenori“. Galiausiai moteris teigė apskritai „nedalyvaujanti Rusijos propagandoje“, o tik su savo vyru, „ledo partneriu ir nesavanaudišku Lietuvos patriotu Povilu, nešanti kultūros ir gėrio šviesą“. Klausimas: kokią ir kam?

Po praėjusiais metais JT Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) informacinių ir ryšių technologijų agentūros atlikto surašymo paaiškėjo, kad internetu gali naudotis dar apie 100 mln. žmonių.

Tai reiškia, kad 67 proc. pasaulio gyventojų, t. y. 5,4 mlrd. žmonių, dabar yra prisijungę prie interneto.

Tačiau kiti 2,6 mlrd. žmonių vis dar neturi prieigos.

„Šis ryšio gerinimas yra dar vienas žingsnis teisinga linkme“, – sakė ITU generalinė sekretorė Doreen Bogdan-Martin (Dorin Bogdan Martin).

„Nesustosime, kol negyvensime pasaulyje, kuriame prasmingas ryšys yra realybė visiems ir visur“, – pridūrė ji savo pareiškime.

ITU vadovė teigė, kad reikia dėti nuolatines pastangas, kad iki 2030-ųjų būtų užtikrintas visuotinis ir prasmingas ryšys.

Išsivysčiusios šalys jau yra prisijungusios prie interneto, todėl didžiausios ryšio plėtros sritys yra mažas pajamas gaunančiose šalyse.

Ataskaitoje teigiama, kad pernai kokaino lapų auginta 13 proc. daugiau nei 2021 metais – 230 tūkst. hektarų, o kokaino gamyba išaugo nuo 1 400 iki 1 738 tonų.

Balandžio 15-ąją prasidėjo Abdel Fattaho al Burhano (Abdel Fataho Burhano) vadovaujamos reguliariosios kariuomenės ir jo buvusio pavaduotojo Mohamedo Hamdano Daglo Greitojo palaikymo pajėgų (RSF) susirėmimai.

„Dėl karo Sudane kyla didžiulė humanitarinė krizė“, – sakė Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos vadovas Martinas Griffithsas (Martinas Grifitsas).

„Šis virusinis konfliktas – ir po jo likęs badas, ligos bei gyventojų perkėlimas – dabar gresia visai šaliai“, – pridūrė jis.

Nevyriausybinės organizacijos „Armed Conflict Location & Event Data Project“ (ACLED) duomenimis, žuvo beveik 5 tūkst. žmonių.

Tačiau gali būti, kad dėl vykstančių mūšių daugelio kitų žuvusiųjų kūnų nepavyko rasti.

JT duomenimis, per keturis mėnesius nuo kovų pradžios daugiau kaip 4,6 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus.

„Kuo ilgiau tęsiasi kovos, tuo labiau niokojantis jų poveikis. Kai kuriose vietose jau baigėsi maisto atsargos“, – sakoma M. Griffithso pareiškime.

„Šimtai tūkstančių vaikų kenčia didelį neprievalgį ir jiems gresia mirtis, jei nesulauks pagalbos“, – priduriama jame.

JT pareigūnas teigė, kad Pietų Kordofano valstijoje esančiame Kaduglyje „maisto atsargos visiškai išsekusios, dėl susirėmimų ir kelių blokadų pagalbos darbuotojams negalint pasiekti badaujančiųjų“.

Bendrame pareiškime G-7 narės Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga teigė, kad Pchenjano veiksmai kelia rimtą grėsmę regioninei ir tarptautinei taikai bei stabilumui.

Ketvirtadienį, praėjus trims mėnesiams po to, kai pirmasis Šiaurės Korėjos palydovas netrukus po paleidimo nukrito į vandenyną, pradėtas antrasis bandymas iškelti žvalgybinį palydovą į orbitą vėl nepavyko.

Palydovą į orbitą turėjo iškelti kelių dalių raketa, kurioje naudojama ta pati technologija, kaip ir balistinėse raketose, kurias Pchenjanui draudžiama kurti remiantis Jungtinių Tautų rezoliucijomis.

„Nepaisant nuolatinių tarptautinės bendruomenės raginimų, Šiaurės Korėja ir toliau intensyvina savo eskalavimo veiksmus, paleisdama rekordinį skaičių balistinių raketų“, – išplatintame pranešime sakė ministrai.

Anot jų, šie veiksmai rodo, kad Šiaurės Korėja yra pasiryžusi plėtoti ir įvairinti savo neteisėtus branduolinius ir balistinių raketų pajėgumus.

„Į neapgalvotus Šiaurės Korėjos veiksmus turi būti reaguojama greitai, vieningai ir ryžtingai tarptautiniu mastu, visų pirma per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą“, – pridūrė ministrai.

Trys G-7 narės – JK, Prancūzija ir JAV – yra nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, tačiau kitos dvi – Kinija ir Rusija – linkusios palankiau vertinti Šiaurės Korėją.

„Apgailestaujame dėl Šiaurės Korėjos pasirinkimo nukreipti savo ribotus išteklius neteisėtų masinio naikinimo ginklų ir balistinių raketų programų finansavimui“, – teigiama pranešime.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį taip pat pasmerkė Šiaurės Korėjos veiksmus ir paragino nutraukti Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimus, pranešė jo atstovė spaudai.

„Bet koks KLDR paleidimas naudojant balistinių raketų technologiją prieštarauja atitinkamoms Saugumo Tarybos rezoliucijoms“, – sakė jo atstovė spaudai Florencia Soto Nino (Florensija Soto Ninjo), pavartodama Šiaurės Korėjos oficialaus pavadinimo santrumpą.

„Generalinis sekretorius dar kartą ragina KLDR nutraukti tokius veiksmus ir skubiai atnaujinti dialogą be išankstinių sąlygų, kad būtų pasiektas tvarios taikos ir visiškos bei patikrinamos Korėjos pusiasalio denuklearizacijos tikslas“, – pridūrė ji.

15 narių tarybos pareiškimas „visiškai neatitinka realios padėties vietoje. Pareiškimas ne prisideda prie šio klausimo sprendimo, o tik apsunkina procesą“, – teigė Turkijos užsienio reikalų ministerija.

Jungtinės Tautos apkaltino Kipro turkų pajėgas užpuolus taikdarius, bandžiusius blokuoti kelio statybos darbus padalytos salos buferinėje zonoje.

Konfrontacija įvyko penktadienį etniškai mišriame kaime, esančiame JT prižiūrimoje buferinėje zonoje, skiriančioje tarptautiniu mastu pripažintą Kipro Respubliką ir atsiskyrusį tik Turkijos pripažįstamą darinį šiaurėje.

Abi šalys sutinka, kad per incidentą buvo sužeisti keturi JT misijos Kipre (UNFICYP) nariai.

JT pareiškime įspėjama, kad „išpuoliai prieš taikdarius gali būti laikomi nusikaltimais pagal tarptautinę teisę“.

Tačiau Ankara apkaltino taikdarius, kad šie provokuoja Kipro turkų saugumo darbuotojus.

„Apie kelio darbus buvo pranešta gerokai iš anksto. Dėl šios priežasties įtampą sukėlė fizinis UNFICYP karių įsikišimas į kelio tiesimo darbus“, – sakoma Turkijos pareiškime.

Incidentas įvyko Pilos kaime, esančiame prie JT prižiūrimos žaliosios linijos, skiriančios tarptautiniu mastu pripažintą Kipro Respubliką ir atsiskyrusią tik Turkijos valstybe pripažįstamą darinį šiaurėje.

Ketvirtadienį JT misija įspėjo Kipro turkų valdžios institucijas nevykdyti „neleistinų statybų JT buferinėje zonoje“.

Tačiau ji teigė, kad penktadienį jos taikdariai buvo užpulti, kai bandė blokuoti kelio, kuris įsiterpia į buferinę zoną, statybą.

„Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgos Kipre smerkia Kipro turkų pusės personalo išpuolius prieš JT taikdarius ir JT transporto priemonių apgadinimą šį rytą“, – sakoma pareiškime.

Jame teigiama, kad incidentas įvyko buferinėje zonoje netoli Pilos, už pietinio pakrantės miesto Larnakos.

„Grėsmė JT taikdarių saugumui ir žala JT turtui yra nepriimtina ir pagal tarptautinę teisę laikoma sunkiu nusikaltimu, už kurį bus traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal visus įstatymus“, – sakė JT misija.

Vienas pareigūnas sakė, kad Kipro turkų policija ir kariškiai, vilkintys civiliais drabužiais, sudavė taikdariui ir užpuolė keliolika kitų taikdarių, „smarkiai stumdami juos atgal“.

Įvykusių faktų politika

JT transporto priemonei patraukti nuo kelio buvo panaudotas traktorius, o trys transporto priemonės buvo smarkiai apgadintos, teigė šaltinis, kuris su naujienų agentūra AFP kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.

Savo pareiškime JT misija paragino Kipro turkų pusę „gerbti misijos įgaliojimus JT buferinėje zonoje, susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių dar labiau padidinti įtampą, ir nedelsiant išvesti visą personalą ir techniką iš JT buferinės zonos“.

Misija teigė, kad yra pasiryžusi blokuoti bet kokius statybos darbus ir liks šioje teritorijoje.

„Misija atidžiai stebi situaciją ir toliau siekia užtikrinti, kad rajone būtų išlaikyta ramybė ir stabilumas“, – pabrėžė ji.

Kipro vyriausybės atstovas spaudai Konstantinas Letimbijotis (Konstantinos Letymbiotis) apkaltino Turkijos pusę, kad ji bando vykdyti įvykusių faktų (fait accompli) politiką Pyloje, tiesdama kelią, jungiantį „okupuotą Arso kaimą su priešakiniu neteisėtu kariniu forpostu“.

Jis teigė, kad tai yra „bandymas labai rimtai pažeisti status quo".

Europos Sąjungos narė Kipras yra padalytas nuo 1974 metų, kai Turkijos pajėgos, atsakydamos į karinį perversmą, kurį rėmė tuo metu Graikiją valdžiusi chunta, okupavo šiaurinį salos trečdalį.

Šiaurės Kipro Turkų Respublikos, kurią 1983 metais paskelbė Kipro turkų lyderiai, valstybingumą pripažįsta tik Turkija.

Pastangos suvienyti rytinę Viduržemio jūros salą įstrigo nuo 2017 metų, kai žlugo vėliausias JT remiamų derybų raundas.