Kaip antradienį pranešė sostinės policija, po tyrimo, pradėto gavus informaciją, kad statybų darbų vykdymu besiverčiančios bendrovės akcininkė ir direktorė galimai jos veiklą organizavo taip, kad dalis darbuotojams išmokamų atlyginimų buvo mokama „vokeliais“, nuo šių pinigų valstybei nesumokant privalomų mokesčių, sostinės ir Kauno policijos pareigūnai gruodžio 7 dieną atliko procesinius veiksmus.

„Nustatyta, kad įtariamoji surezgė schemą, kai, klastodama įmonės apskaitos dokumentus, sugebėjo išgryninti dalį įmonės lėšų, kurias neteisėtai panaudojo neoficialių atlyginimų mokėjimui.

Daugiau nei 60 įmonės darbuotojų (gavusių neoficialius atlyginimus), yra trečiųjų šalių, daugiausiai Ukrainos ir Gruzijos, piliečiai“, – teigiama pranešime.

Kratų metu rasta grynųjų pinigų, bus aiškinamasi šių pinigų kilmės teisėtumas.

Pirminiais duomenimis, nesumokėtų mokesčių valstybei suma gali viršyti 600 tūkst. eurų.

Vilniaus policijos pareigūnai bendrovės direktorei bei dar vienam su bendrove susijusiam asmeniui įteikė pranešimus apie įtarimus.

Anot policijos, atliekant procesinius veiksmus, daugiau nei 30 asmenų apklausti liudytojais. Taip pat įmonės patalpose bei kitose vietose atliktos penkios kratos, paimti tyrimui reikšmingi dokumentai ir daiktai.

„Kratų metu rasta grynųjų pinigų, bus aiškinamasi šių pinigų kilmės teisėtumas“, – nurodo Vilniaus pareigūnai.

Bendrovės direktorė įtariama padariusi nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamajame kodekse numatyta bausmė gali siekti iki aštuonių metų laisvės atėmimo.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Jie sulaikyti operacijos metu Vilniaus apskrityje, antradienį pranešė Policijos departamentas.

Anot policijos, procesiniai veiksmai buvo inicijuoti kriminalinės policijos biuro pareigūnams identifikavus „itin nesąžiningai statybos sektoriuje veikusią organizuotą grupę“.

Portalo VŽ.lt žiniomis, įtariami nusikaltimai susiję su projektu „Baltai“, kurį plėtoja UAB „Hifu Europa“.

Sklypų masyve, esančiame 19 km iki sostinės senamiesčio ir 10 km iki Trakų, buvo numatyta pastatyti 240 namų, skelbia portalas.

Kratų metu surasti ir paimti „juodosios buhalterijos“ dokumentai, užrašai, kompiuterinės laikmenos, slaptiems pokalbiams skirti kriptuoti telefonai bei įranga skirta aptikti paslėptą garso ir vaizdo įrangą, nusikalstamu būdu įgyti grynieji pinigai, kiti suklastoti ir tyrimui svarbūs dokumentai.

Pareigūnų teigimu, asmenys veikė pasinaudodami jų pačių įregistruotomis penkiomis įmonėmis Lietuvoje bei keliomis Jungtinėje Karalystėje.

Pareigūnų duomenimis, įtariamieji, nuo 2018 metų vystydami nekilnojamo turto statybos projektus Vilniaus apskrityje, statomus ir pastatytus butus, namus parduodami fiziniams ir juridiniams asmenims, kaip įtariama, buhalterinėse apskaitose tyčia nenurodė iš nekilnojamojo turto pardavimo gautų apie keturių milijonų eurų pardavimo pajamų.

Taip jie apgaule išvengė vieno milijono eurų turtinės prievolės.

Policija taip pat įtaria, jog pasinaudodami realiai veiklos nevykdančių, užsienyje bei Lietuvoje registruotų įmonių banko sąskaitomis, į kurias buvo pervedamos iš neapskaitytų sandorių su nekilnojamojo turto pirkėjais gautos lėšos, įtariamieji pasisavino ne mažiau kaip 450 tūkst. eurų.

Pareigūnų duomenimis, įtariamieji vystydami gyvenamųjų namų kvartalų statybas, naudojosi tam tikromis įstatymų bei poįstatyminių aktų spragomis, pastatus statydami kaip ūkio paskirties, taip išvengdami reikalaujamų gyvenamųjų namų statybai griežtų reikalavimų.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2022 metų pavasarį, jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl sukčiavimo, turto pasisavinimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Prokuroro nutarimais, siekiant užtikrinti žalos valstybei atlyginimą bei išplėstinio turto konfiskavimo galimybę, buvo apribota įtariamųjų nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, transporto priemones bei pinigines lėšas sąskaitose.

Įtariamieji turės pasiaiškinti dėl turimo turto kilmės.

Mokėjo neoficialiai

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, Kaune įsikūrusios vairavimo mokyklos direktorius mokykloje dirbusiems šešiems instruktoriams, kaip įtariama, kelerius metus mokėjo priedus prie darbo užmokesčio, kurie oficialiai nebuvo įtraukti į apskaitą.

„Kauno diena“ rašė, kad vienas lyderiaujančių vairavimo mokymo centrų Lietuvoje, kaip save pristato pati bendrovė „Rigveda“, dar metų pradžioje sudomino FNTT pareigūnus. Tyrimą kuruojanti Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Alma Markvaldienė įvardijo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Tyrimo metu suskaičiuota, kad bendrai „Rigvedos“ darbuotojams neoficialiai buvo išmokėta beveik 21,5 tūkst. eurų.

FNTT pareigūnai įtaria, kad priedai instruktoriams buvo mokami iš galimai neoficialių pajamų, kurios nebuvo įtrauktos į vairavimo mokyklos buhalteriją, pagrįstos apskaitos dokumentais, neįregistruotos apskaitos registruose. Nuo šios sumos – 21,5 tūkst. eurų – nebuvo sumokėtos ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos bei gyventojų pajamų mokestis, kurių bendra suma siekia beveik 9 tūkst. eurų.

Kaltinimus neigia

Įtariama, kad direktorius tyčia nepateikė visų reikalingų dokumentų įmonės apskaitą tvarkančiai buhalterei, kuri apie galimai daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, todėl vairavimo mokyklos vadovui pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo.

„Rigveda“ minima tarp stipriausių įmonių Lietuvoje. Kaip susiklostė tokia paradoksali situacija, kad įvardijamos kaip finansiškai patikimos įmonės vadovas teisme turės aiškintis dėl galimai neoficialių priedų instruktoriams?

Mokyklai vadovaujantis Rimvydas Krocas, atsakydamas į „Kauno dienos“ klausimus, buvo lakoniškas: „Rigveda“ veiklą vykdo nuo 1992 m., t.y. 30 metų. Visą veiklos laikotarpį laikėsi, laikosi ir laikysis aukščiausių sąžiningumo ir teisėtumo reikalavimų, darbuotojams niekada nemokėjo į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio.“

Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei surašius kaltinamąjį aktą, byla buvo perduota Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Įtariama, kad direktorius tyčia nepateikė visų reikalingų dokumentų įmonės apskaitą tvarkančiai buhalterei.

Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 100 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Kartelinis susitarimas

„Rigvedos“ vardas nuskambėjo ir tarp 26 kitų vairavimo mokyklų bei Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos (LVMA), kai Konkurencijos taryba aiškinosi kartelinį susitarimą pakelti vairavimo kursų kainas Vilniuje, Kaune ir Jurbarke.

Nusprendusi, kad kartelinis susitarimas buvo, taryba skyrė nemenkas baudas. Šis sprendimas buvo apskųstas, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad Konkurencijos taryba pagrįstai nubaudė vairavimo mokyklas ir LVMA už kartelinius susitarimus. Teismas mano, kad taryba skyrė adekvačias baudas: nuo 1 500 iki 129 300 eurų, iš viso – 574 400 eurų.

Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, kad teismas akcentavo, jog padarytas vienas pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų, kurie daro žalą šalies ekonomikai, o atsakomybė kyla visiems susitarimo dalyviams, nepaisant to, ar jie ėmėsi aktyvių veiksmų.

Teismai yra aiškinę, teigiama tarybos pranešime, kad net ir pasyvus įmonės dalyvavimas susitikimuose, per kuriuos sudaryti antikonkurencinio tikslo siekiantys susitarimai, ir neprieštaravimas jiems laikytinas bendrininkavimu, dėl kurio gali kilti atsakomybė, nes nebylus pritarimas neteisėtai iniciatyvai skatina tęsti pažeidimą.

J. Narinkevičiui skirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bet jos vykdymas atidėtas dvejiems metams.

Iki nuosprendis įsiteisės, teismas pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimą J. Narinkevičiaus turtui ir pinigams.

Teismas taip pat pripažino kalta dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir buvusią „Biržų alaus“ gamybos vadovę Astrą Normantienę, kuriai skirta bausmė – dveji metai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams.

Teismas išteisino buvusią gamybos vadovę dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, konstatavęs, kad kaltinamoji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismas nustatė, kad nuo 2010 metų vidurio iki 2016 metų pabaigos, pagal bendrovės „Biržų alus“ direktoriaus parengtą planą, įmonės patalpose, naudojant jos įrangą, buvo gaminamas neužpajamuotas alus.

Pradžioje, perdavus pagamintą produkciją į sandėlį, alus būdavo užpajamuojamas. Jis buvo paruošiamas išvežimui, išrašomos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaitos faktūros.

Tačiau realizavus šį alų, sąskaitos faktūros būdavo sunaikinamos ir išrašomos naujos, kuriose nurodomas žymiai mažesnis alaus kiekis, nei buvo realiai parduota. Naujose fiktyviose sąskaitose taip pat buvo nurodomas kitas produkcijos pirkėjas ir kartais kita sąskaitos faktūros išrašymo data. Suklastotos sąskaitos faktūros buvo įtraukiamos į „Biržų alaus“ buhalterinę apskaitą.

Tokiais kaltinamųjų veiksmais iš „Biržų alaus“ buvo pasisavinta turto už daugiau kaip 160 tūkst. eurų.

Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo kaltu pripažintas ir Kupiškyje registruotos bendrovės direktorius Vilius Valintėlis, kuriam skirta 3766 eurų bauda.

Teismas tenkino Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieškinius ir priteisė 53,7 tūkst. iš J. Narinkevičiaus bei 152 eurus iš V. Valintėlio.

Be to, bylos duomenimis, V. Valintėlio vadovaujama Kupiškyje registruota bendrovė per kelis mėnesius iš „Biržų alaus“ įsigijo neužpajamuoto alaus už beveik 4,5 tūkst. eurų. Bendrovės direktorius pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Iš J. Narinkevičiaus ir A. Normantienės konfiskuota daugiau kaip 161 tūkst. eurų.

Be kita ko, J. Narinkevičius ir A. Normantienė įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, jiems uždrausta išvykti už gyvenamojo miesto ribų be leidimo.

Tyrimą šioje byloje atliko Panevėžio policijos Ekonominių nusikaltimų valdyba, o vadovavo Panevėžio prokuratūra.

Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Atlikę plataus masto tyrimą pareigūnai nustatė, kad bendrovė galimai dalies gautų pajamų už parduotas prekes neįtraukia į įmonės buhalterinę apskaitą, taip išvengia privalomų sumokėti mokesčių, į deklaracijas įrašo neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai.

Panevėžio, Šiaulių, Kauno apskričių Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojais atliko 59 kratas – įmonės patalpose, direktorių gyvenamosiose vietose, mažmenine prekyba gėlėmis besiverčiančiose bendrovėse, individualiosiose įmonėse, pas asmenis, vykdančius individualią veiklą, dirbančius pagal verslo liudijimą.

Kratų metu surinkti duomenys patvirtino informaciją, kad bendrovė galimai slepia mokesčius, apskaitos dokumentuose fiksuoja ne visas ūkines operacijas, rasti neapskaityti pinigai bei vadinamoji „juodoji buhalterija“.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ar neteisingo duomenų apie pajamas pateikimo pareikšti ne tik įmonės direktoriui, bet ir akcininkui, buhalterei, apskaitininkei ir vadybininkui. Įtariamųjų ratas tyrimo metu gali plėstis.

Už apgaulingą apskaitos tvarkymą gresia laisvės atėmimas iki ketverių metų, o už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė bylą, kurioje kaltinimai patekti „Biržų alaus“ direktoriui bei pagrindiniam akcininkui Juozui Narinkevičiui ir gamybos vadovei Astrai Normantienei.

Jie kaltinami didelės vertės svetimo turto pasisavinimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu veikiant bendrininkų grupėje.

Ikiteisminis tyrimas dėl Biržuose įsikūrusioje uždarojoje akcinėje bendrovėje, įtariama, vykdomų ekonominio pobūdžio nusikalstamų veikų pradėtas policijos kriminalistams gavus žvalgybinės informacijos.

Tyrimo metu surinktais duomenimis, 2010–2016 metais dalis alaus, pagaminamo naudojant bendrovės įrangą, žaliavą ir patalpas, buvo parduodama nefiksuojant jo pardavimo ir gaunamų pajamų.

Pagal bendrovės direktoriaus galimai parengtą nusikalstamą planą, pagaminta produkcija tiekta į sandėlį, kur kompiuteryje esančioje buhalterinėje programoje alus būdavo užpajamuojamas ir paruošiamas išvežti.

Po to išrašius sąskaitas–faktūras, jis būdavo išgabenamas nuolatiniams vadinamąjį juodą alų perkantiems pirkėjams. Pristačius alų į vietą, sąskaitos-faktūros tikram alaus kiekiui būdavo sunaikinamos, o vietoje jų išrašomos suklastotos sąskaitos, jau su gerokai mažesniu produkcijos kiekiu. Šios suklastotos sąskaitos būdavo įtraukiamos į bendrovės buhalterinę apskaitą.

Realizavus „juodą alų“, gauti pinigai pasisavinti, neįnešant jų į bendrovės kasą. Įtariama, kad per minėtą laikotarpį realizavus neapskaitytą produkciją pasisavinta beveik 200 tūkst. eurų, o valstybei nesumokėta daugiau nei 88 tūkst. eurų mokesčių.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro Kęstučio Greiciūno, apie bendrovėje gaminamą „juodą alų“ įmonės darbuotojai žinojo, tačiau tylėjo baimindamiesi netekti darbo.

Atliekant tyrimą įtarimai dėl padėjimo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą buvo pateikti dar šešiems alaus daryklos darbuotojams, bet vėliau jiems pripažinus savo kaltę ir davus išsamius parodymus, tyrimas jų atžvilgiu nutrauktas atleidžiant juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai nustatė ir neužpajamuoto alaus pirkėjus. Iš minėtos bylos atskirtas ikiteisminis tyrimas, jame kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo pateikti Vilniuje registruotai bendrovei ir jos direktoriui R. Š.

Tyrimo duomenimis, ši bendrovė, įtariama, realizuodavo didžiausią dalį neapskaityto biržietiško alaus. Manoma, kad 2010–2016 metais, neįtraukus į bendrovės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijas daugiau nei 165 tūkst. eurų gautų pajamų už „juodą alų“, valstybei nesumokėta beveik 29 tūkst. eurų PVM. Ši atskirta byla perduota nagrinėti Vilniaus apylinkės teismui.

Dabar į teismą atiduotoje byloje kaltinimai pateikti ir vienos Kupiškyje registruotos bendrovės direktoriui V. V. Jis kaltinamas apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Įtariama, kad jo bendrovė per keturis mėnesius iš biržiečių aludarių įsigijo neužpajamuoto alaus už beveik 4,5 tūkst. eurų. Kitiems „juodo alaus“ pirkėjams, pripažinusiems savo kaltę ir sumokėjusiems mokesčius valstybei, ikiteisminiai tyrimai sutraukti pagal laidavimą.

Biržų aludarių byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Tyrimą šioje byloje atliko Panevėžio policijos Ekonominių nusikaltimų valdyba, o vadovavo Panevėžio prokuratūra.

Teismas paskyrė baudas nuo 1,5 tūkst. iki beveik 2,3 tūkst. eksparlamentarui Valdui Skarbaliui, buvusiai Darbo partijos būstinės vadovei Giedrei Vitei ir dar dviem kaltinamiesiems Gintarui Gibui ir Vytautui Trečiokui, taip pakeisdamas pernai priimtą Klaipėdos apygardos teismo sprendimą juos išteisinti.

Žinomas muzikos atlikėjas Juozas Liesis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino davęs melagingus parodymus Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje.

Kiti kaltinamieji – buvęs Seimo narys Saulius Bucevičius, buvęs Darbo partijos informacijos centro vadovas Sergejus Dobriakovas, Tomas Kučiauskas ir Jolanta Kaveika – liko išteisinti.

Prokurorai teigė, kad visi šie asmenys davė melaginguos parodymus per teismo posėdžius „juodosios buhalterijos“ byloje, liudydami apie gautas išmokas iš Darbo partijos ir jų finansinę prigimtį.

Uostamiesčio apygardos teismas kaltinamuosius 2018 metų spalį išteisino, argumentuodamas, kad jiems duodant parodymus nebuvo išaiškinta galimybė neliudyti apie save, nors apklaustų metu kaltinamieji buvo klausinėjami apie jų pačių gautus iš Darbo partijos pinigus.

Tačiau nuosprendį apskundę prokurorai sakė, kad kaltinamieji liudijo ne apie save, o apie Darbo partijos lėšų kilmę.

Apeliacinio teismo teisėja Ernesta Montvidienė paskelbė, kad nenustatyta aplinkybių, dėl kurių kaltinamieji negalėjo būti apklausiami liudytojais.

Tačiau S. Bucevičius, S. Dubriakovas, T. Kučiauskas ir J. Kaveika liko išteisinti „nenustačius jų veiksmuose tiesioginės tyčios duoti melagingus parodymus“, pridūrė teisėja.

J. Liesis perduotas laiduoti motinai vieneriems metams, jam kaip baudžiamojo poveikio priemonė paskirta sumokėti apie pusę tūkstančio eurų į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Apeliacinio teismo nuosprendį galima skųsti kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Vienintelis nuosprendį išklausęs nuteistasis V. Skarbalius sakė, kad nagrinės galimybes tai padaryti, nes sprendimas jį stebina.

„Naujų kažkokių aplinkybių neatsirado, bet pusę žmonių dabar sustatė į vieną pusę. Kitaip tariant – gražūs ir protingi“, – žurnalistams teigė buvęs politikas.

Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė BNS sakė, kad bylos prokuroras Saulius Verseckas „išsamiai susipažins su teismo sprendimu ir priims sprendimą, ar teikti kasacinį skundą“.

Kaltintieji melagingais parodymais buvo kaip liudytojai apklausti Darbo partijos byloje 2012–2013 metais Vilniaus apygardos teisme.

Panašioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas prieš savaitę pripažino muzikos atlikėją Žilviną Žvagulį kaltu dėl melagingų parodymų davimo apie Darbo partiją ir paliko jam skirtą 2,6 tūkst. eurų baudą.

Preliminariais skaičiavimais, odontologijos klinikos šešėlinis veiklos mastas galėjo siekti šimtatūkstantinę sumą eurų.

Tai įtaria FNTT, atlikusi kratas odontologijos klinikose, kai buvo rasta „juodoji buhalterija“. 2016 metais veiklą Vilniuje pradėjusi odontologijos klinika dantų gydymo paslaugas teikdavo ne tik sostinėje, bet ir Druskininkuose. Viešai skelbiamais duomenimis teikiama, kad odontologijos klinikose dirba 25 darbuotojai, kurių vidutinis atlyginimas siekia kiek daugiau kaip 350 eurų per mėnesį.

Aiškėja, kad teikiant odontologines paslaugas galėjo būti vengiama mokėti mokesčius, o dalis gautų lėšų neapskaityta.  Įtariama, kad pacientams sumokėjus už dantų gydymą galėjo būti išrašomi čekiai, tačiau vėliau jie būdavo sunaikinami.

Kratų metu FNTT tyrėjai Vilniuje, esančiose odontologijos patalpose, rado neoficialią buhalteriją, didelį kiekį kasos pajamų orderių ir grynųjų pinigų.

FNTT tęsia ikiteisminį tyrimą, atlieka analizę, kurioje atliekami skaičiavimai dėl nesumokėtų mokesčių sumos ir padarytos žalos valstybei. Atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Neapskaitytos pajamos teikiant odontologines paslaugas įvardijamas vienas iš rizikingų veiklos sektorių. Šiais metais Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdyboje buvo baigtas ikiteisminis tyrimas dėl aplaidžios apskaitos tvarkymo viename iš Panevėžio odontologų kabinetų.

VRK ketvirtadienį antrą kartą vertino „darbiečių“ prašymą grąžinti 2007 ir 2008 metais paskirtas, bet neišmokėtas valstybės dotacijas. Šie pinigai, 1,8 mln. eurų, teismo sprendimu buvo grąžinti į biudžetą.

VRK prašymą atmetė, o Darbo partiją pripažino padarius šiurkščius įstatymo pažeidimus, nes 2004, 2005 ir 2006 metų finansinėse ataskaitose pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, tai 2016 metais patvirtino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Šešiais balsais prieš keturis priimtas VRK sprendimas numato dėl sankcijų Darbo partijai už daugiau kaip prieš dešimtmetį padarytus šiurkščius įstatymo pažeidimus spręsti partijoms skirstant antrojo pusmečio biudžeto dotacijas.

Darbo partijos advokatas Linas Sesickas teigė, kad partijai belieka „civiline tvarka reikšti ieškinį valstybei, kad būtų priteista suma, kuri buvo savo laiku pritaikius laikiną nuosavybės apribojimą paimta ir pasibaigus baudžiamajam procesui iki šiol negrąžinta“.

Mes puikiai suprantam, kad tos lėšos yra privati nuosavybė. Dabar mes žaidžiame kažkokį žaidimą, visos institucijos nusiplaudinėja rankas.

„Turime situaciją, kai LVAT aiškiai pasakė, kad tai yra lėšos, kurios priklauso Darbo partijai, ir jos turi būti grąžintos. Mes puikiai suprantam, kad tos lėšos yra privati nuosavybė. Dabar mes žaidžiame kažkokį žaidimą, visos institucijos nusiplaudinėja rankas“, – teigė advokatas.

Anksčiau VRK buvo priėmusi sprendimą DP grąžinti dalį pinigų, 220 tūkst. eurų  – skirtumą tarp 2005 ir 2006 metais sumokėtų ir 2008 metais neišmokėtos dotacijos, tačiau „darbiečiai“ sprendimą apskundė teismui.

VRK sprendimu buvo partiją pripažinusi padarius šiurkščius įstatymo pažeidimus dėl 2004, 2005 ir 2006 metų finansinėse ataskaitose pateiktų tikrovės neatitinkančių duomenų, taip pat atgaline data pakeisti sprendimai dėl 2005 ir 2006 metais paskirtų dotacijų.

Kartu konstatuota, kad iš trijų į biudžetą pervestų dotaciją viena, siekianti 736 tūkst. eurų, 2008 metų balandį buvo skirta pagrįstai, ir „darbiečiams“ turi būti pervestas skirtumas tarp šios ir 2005 bei 2006 metais sumokėtų dotacijų, 220 tūkst. eurų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) komisijos sprendimą panaikino konstatavęs, kad VRK negali keisti savo ankstesnių sprendimų, kuriais jau buvo patvirtintos dotacijos partijoms.

Iš dalies tenkinęs „darbiečių“ skundą LVAT panaikino VRK sprendimą dėl pažeidimų ir dotacijų, bet negaliojančia pripažino ir tą dalį, dėl kurios partija nesikreipė į teismą – dalies pinigų grąžinimą.

Teismas argumentavo, kad įstatymuose nėra tiesiogiai įtvirtinta VRK kompetencija pakeisti savo priimtus sprendimus, kuriais skirta valstybės dotacija politinei partijai, todėl ji „peržengė įstatymais suteiktos kompetencijos ribas ir priėmė neteisėtus ginčijamus sprendimus, kurie turi būti panaikinti“.

Darbo partija neskundė VRK sprendimo dalies dėl jai grąžinamų 220 tūkst. eurų, tačiau LVAT konstatavo, kad neperžengus pareiškėjo skundo reikalavimo ribų ir nepanaikinus šio sprendimo būtų reikšmingai pažeisti valstybės interesai, nes „pripažintu neteisėtu VRK sprendimu pareiškėjui yra suteikiama teisė į ženklią valstybės biudžeto lėšų sumą“.

„Todėl teisėjų kolegija peržengia pareiškėjo skundo reikalavimo ribas ir panaikina Vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 metų gruodžio 4 dienos sprendimo visą 3 punktą, t. y. ir tą dalį, kuria nustatyta, jog Darbo partija turi teisę į 220 tūkst. eurų dotaciją“, – rašoma nutartyje.

„Darbiečiai“ skundė VRK sprendimą, pagal kurį iš 1,8 mln. eurų dotacijų, teismo po „juodosios buhalterijos“ bylos pervestų į biudžetą, turėjo atgauti dalį pinigų – skirtumą tarp 2005 ir 2006 metais sumokėtų ir 2008 metais paskirtos, bet neišmokėtos dotacijos.

Partija siekė, kad būtų panaikinta VRK sprendimo dalys, kuriomis komisija pripažino Darbo partiją padarius šiurkščius įstatymo pažeidimus dėl 2004, 2005 ir 2006 metų finansinėse ataskaitose pateiktų tikrovės neatitinkančių duomenų, atgaline data pakeisti sprendimai dėl 2005 ir 2006 metais paskirtų dotacijų.

Darbo partijos skundą išnagrinėjęs LVAT konstatavo, kad komisija neturi teisės keisti savo ankstesnių sprendimų, kuriais jau buvo patvirtinos dotacijos partijoms.

Iš dalies tenkinęs „darbiečių“ skundą LVAT panaikino VRK sprendimą dėl pažeidimų ir dotacijų, bet negaliojančia pripažino ir tą dalį, dėl kurios partija nesikreipė į teismą – dalies pinigų grąžinimą.

Teismas argumentavo, kad įstatymuose nėra tiesiogiai įtvirtinta VRK kompetencija pakeisti savo priimtus sprendimus, kuriais buvo paskirta valstybės dotacija politinei partijai, todėl ji „peržengė įstatymais suteiktos kompetencijos ribas ir priėmė neteisėtus ginčijamus sprendimus, kurie turi būti panaikinti“.

LVAT taip pat pažymėjo, kad VRK funkcijos biudžeto dotacijos skyrimo politinei partijai procedūrose pasibaigia priėmus sprendimus dėl jos skyrimo.

Darbo partija neskundė VRK sprendimo dalies dėl jai grąžinamų 220 tūkst. eurų, tačiau LVAT konstatavo, kad neperžengus pareiškėjo skundo reikalavimo ribų ir nepanaikinus šio sprendimo būtų reikšmingai pažeisti valstybės interesai, nes „pripažintu neteisėtu VRK sprendimu pareiškėjui yra suteikiama teisė į ženklią valstybės biudžeto lėšų sumą“.

„Todėl teisėjų kolegija peržengia pareiškėjo skundo reikalavimo ribas ir panaikina Vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 metų gruodžio 4 dienos sprendimo visą 3 punktą, t. y. ir tą dalį, kuria nustatyta, jog Darbo partija turi teisę į 220 tūkst. eurų dotaciją“, – rašoma nutartyje.

VRK praėjusių metų gruodį pripažino Darbo partiją padarius šiurkščius įstatymo pažeidimus dėl 2004, 2005 ir 2006 metų finansinėse ataskaitose pateiktų tikrovės neatitinkančių duomenų. Tuo remdamasi Rinkimų komisija pakeitė savo sprendimus dėl dotacijų „darbiečiams“ skyrimo, atgaline data nustačiusi, kad jos neskirtos, nors pinigai buvo pervesti.

Vertinusi „darbiečių“ prašymą grąžinti 2007 ir 2008 metais paskirtas, bet neišmokėtas dotacijas, VRK tuomet konstatavo, kad iš trijų į biudžetą pervestų dotaciją viena, siekianti 736 tūkst. eurų, 2008 metų balandį buvo skirta pagrįstai.

Tačiau VRK nusprendė negrąžinti visos šios sumos, o atėmė 2005 ir 2006 metais sumokėtas dotacijas ir nusprendė, kad „darbiečiams“ turi būti pervestas skirtumas, siekiantis apie 220 tūkst. eurų.

VRK vertino nuo 2005 iki 2008 metų priimtus sprendimus dėl „darbiečių“ dotacijų. Iš šių dotacijų dvi buvo išmokėtos 2005 ir viena 2006 metais, antroji 2006 metų dotacija neskirta už šiurkštų įstatymo pažeidimą, o vėliau dotacijos buvo sustabdytos teismo ir pervestos į biudžetą.

Teismai sustabdė abi 2007 metų ir pirmą 2008 metų pusmečio dotaciją. Šie pinigai, 1,8 mln. eurų, teismo sprendimu grąžinti į biudžetą.

Pernai birželį „darbiečiai“ kreipėsi į VRK dėl šių dotacijų grąžinimo, tad VRK sudaryta darbo grupė sprendė, ar toks prašymas pagrįstas, įvertinus padarytų pažeidimų šiurkštumą.