Pranešimu apie šį incidentą pradedamos Policijos departamento suvestinės apie išskirtiniausius praėjusios paros įvykius šalyje.

Pranešama, kad nepilnametį A. Juozapavičiaus prospekte konflikto metu sužalojo vyras. Nukentėjusysis paguldytas į ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, už ką gresia viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Apie įtariamojo sulaikymą Policijos departamento suvestinės nepraneša.

Portalui kauno.diena.lt pavyko papildomai išsiaiškinti, kad įtariamas iki šiandienos ryto dar buvo nenustatytas. O šis pavojingas incidentas įvyko šalia viešojo transporto stotelės, esančios prie prekybos centro „Šilas“, dirbančio iki 23 valandos.

Pirminiais duomenimis, tarp sužeistojo ir įtariamojo jo sužalojimu įvyko kažkoks žodinis konfliktas, per kurį suaugęs jo dalyvis griebėsi peilio. Apie šį incidentą Bendrajam pagalbos centrui pranešė įvykio liudytojas.

Pirminiais duomenimis, sužalotam šešiolikmečiui peiliu smogta vieną kartą. Pataikyta į pilvą.

Tiksliau sužeistojo, kuris buvo paguldytas į Klinikas stebėjimui, sveikatos būklę įvertins jį apžiūrėję chirurgai. Neatmetama, kad perspektyvoje šis ikiteisminis tyrimas gali būti perkvalifikuotas ir į sunkesnį nusikaltimą.

Kaip skelbia policija, eismo nelaimė įvyko apie 21.10 val., A. Juozapavičiaus prospekte.

Šaligatvyje į stulpą atsitrenkė elektrinis paspirtukas. Juo važiavo ir susižeidė neblaivus 42 metų vyras, jam nustatytas 1,8 promilės girtumas.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys yra sakęs, kad 2022-aisiais įvykiuose, susijusiuose su paspirtukais, buvo sužaloti 223 žmonės. Anot jo, šių metų kovo pabaigoje fiksuota 20 tokių atvejų.

Anot jo, praėjusiais metais 5 tūkst. dviratininkų bei paspirtukininkų sulaukė nuobaudų už vairavimą išgėrus.

Vilniaus medikai sako, kad daug paspirtukininkų traumų įvyksta nakties metu. Didelė dalis pacientų, kurie yra atvežami greitosios medicinos pagalbos automobiliais, jie būna apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių medžiagų.

Kaip jau rašyta, sujudimą pastebėję kauniečiai kreipėsi į portalą kauno.diena.lt.

„Kas vyksta A. Juozapavičiaus pr., netoli M. K. Čiurlionio tilto? Pilna policijos ekipažų“, – tokį klausimą šiek tiek po 18 val. atsiuntė Kostas.

Peradresavus jį Kauno policijos atstovei, ši paaiškino,  kad apie 15.46 val. gautas pranešimas apie viename minėto prospekto name rastą vyro lavoną su smurto žymėmis.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Policijos pareigūnai dirbo įvykio vietoje iki pat vakaro. O šiandieninėse Kauno apskrities policijos suvestinėse pranešta, kad dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Tačiau patikslinta, kad velionio, kuriam buvo 33-eji, smakre konstatuota pjautinė žaizda.

Į natūraliai kylantį klausimą, kodėl tuomet pradėtas ikiteisminis tyrimas ne dėl nužudymo, o dėl mirties priežasties, Kauno policijos atstovė atsakė, kad remtasi įvykio vietoje dirbusių ekspertų pirmine išvada. O šie teigė, kad nusikalstamos veikos požymių nenustatyta, t.y. galimai velionis galėjo susižaloti ir pats. Tačiau galutinai tai bus galima konstatuoti tik baigus pradėtą ikiteisminį tyrimą.

Paaiškėjo ir, kad velionis nebuvo buto, kuriame rastas, šeimininkas. Jis, anot policijos atstovės, – iš visai kitos Kauno dalies. O apie tai, kad jis negyvas, Bendrajam pagalbos centrui pranešė kažkoks vyras. Nuvykus patikrinti gautos informacijos, ši pasitvirtino.

Tačiau policijos atstovė negalėjo patvirtinti viešai sklandančios informacijos, kad šis įvykis vainikavo eilines išgertuves minėtame bute. Anot policijos atstovės, šis adresas iki šio įvykio nebuvo pareigūnams žinomas. 

Dėmesys bendruomenės pasiūlymams

„Darbai iš miesto centro palengva keliasi į atokesnius mikrorajonus. Tai natūralus augančio ir besikeičiančio Kauno procesas. Nemuno krantinės gatvė Žemuosiuose Šančiuose – svarbi miesto dalis. Atsižvelgdami į vietos gyventojų poreikius bei nuomones, norime ją sutvarkyti ir paversti vaizdinga erdve, prieinama visiems kauniečiams. Sklypų galai, sandėliukai ir daugelį metų dulkantis žvyrkelis kol kas tikrai neprisideda prie bendros estetikos“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Sklypų galai, sandėliukai ir daugelį metų dulkantis žvyrkelis kol kas tikrai neprisideda prie bendros estetikos.

Pernai vykusiame viešame projektinių pasiūlymų svarstyme išgirsta daug bendruomenės ir miesto gyventojų pastabų. Autoriai į jas atsižvelgė toliau rengdami ir tobulindami patį projektą. Naujoje vizijoje – kur kas daugiau želdinių ir dar saugesni bei patogesni infrastruktūros sprendiniai.

Urbanistinę analizę atlikę architektai kompleksiškai išnagrinėjo visą 173 hektarų teritoriją nuo A. Juozapavičiaus prospekto iki pat Nemuno upės.

„Po pernykščio viešo projektinių pasiūlymų svarstymo pasitelkėme profesionalų komandą: bendrovės „Formatas A1“ urbanistikos ir transporto ekspertus Liną Naujokaitį ir Marių Noreiką bei architektą Rimantą Giedraitį su komanda. Pastarasis pelnė tarptautinį pripažinimą kaip naujai atgijusios Vienybės aikštės kūrėjas. Grįžtame su tobulesniais pasiūlymais, kurie atlieps vietos gyventojų lūkesčius. Tikimės, kad tai padidins šio unikalaus mikrorajono patrauklumą bendrame miesto kontekste“, – viliasi P. Keras.

Kauno m. savivaldybės vizualizacija

Erdvę reikia humanizuoti

Remiantis išsamia teritorijos urbanistine analize, dabartiniai gamtiniai elementai – želdynai ir atviros erdvės – nesukuria išskirtinės vertės kraštovaizdžiui. Tačiau urbanistai pažymi, jog tai svarbu rekreaciniam potencialui. Juos planuojama išryškinti įgyvendinant projektą.

„Tai natūrali, nesuformuota miesto erdvė. Ją reikia įveiklinti, humanizuoti. Pačių gyventojų suformuoti želdynai prie gyvenamųjų namų daugeliu atvejų irgi nekuria harmoningos aplinkos. Pakrantės ruože nutiestas dviračių takas yra vienintelis elementas, leidžiantis naudotis krantine. Visa kita galima rekreacinė ar poilsio veikla nėra organizuota ir sutvarkyta“, – urbanistinėje galimybių studijoje konstatuoja „Formatas A1“ susisiekimo specialistas M. Noreika bei architektas L. Naujokaitis.

Partvirtinus Kauno miesto teritorijos bendrąjį planą, Žemųjų Šančių mikrorajono svarba smarkiai išaugo: A. Juozapavičiaus prospektas ir jo aplinka, ypatingai šiaurinė dalis, esanti arčiausiai miesto centro, priskirta prie mišraus užstatymo teritorijų, atliekančių linijinių centrų funkcijas. Be to, erdvė tarp prospekto, Nemuno upės ir Geležinkelio gatvės tęsinio yra aukštybinių pastatų zonoje.

Projektuotojai priminė ir Nemuno krantinės gatvės atnaujinimo svarbą – ji reikalinga Šančių mikrorajono vidiniam aptarnavimui bei pakrantės pasiekiamumui pagerinti. Čia kelias jau egzistuoja, tačiau jis šiuo metu – itin prastos būklės.

„Atliktas tyrimas nustatė, kad sutvarkyta atkarpa palengvintų atvykimą ir išvykimą iš teritorijos. Spūstis ir padidėjusį avaringumą A. Juozapavičiaus prospekte dažnai lemia transporto priemonių kairieji posūkiai. Sutvarkytas kelias palei upę padidintų prospekto eismo pralaidumą, bet tuo pačiu krantinė netaptų tranzitine susisiekimo arterija“, – patikino L. Naujokaitis.

Planuose – tolesnis susisiekimo gerinimas su Nemuno pakrante. Numatyta jungtis šalia prekybos centro „Lidl“ – bus pratęsta Geležinkelio gatvės atkarpa tarp Juozapavičiaus pr. ir Nemuno krantinės gatvės, kartu sujungiant ir Kranto alėją.

Kompleksinių darbų vizija

Pokyčiai Nemuno krantinės gatvėje prasidėjo nuo požeminių darbų. Iki šiol Kranto alėjoje esantys 9 daugiabučiai namai šiluma apsirūpindavo iš gamtinėmis dujomis kūrenamų nusidėvėjusių katilinių. Tiek už jų priežiūrą, tiek už suvartotas dujas apie 400 namų ūkių turėdavo gerokai patuštinti kišenes. O ir naujų katilinių įrengimas būtų kainavęs dar daugiau. Šiuo metu daugiabučiams tiesiama centralizuoto miesto šildymo trasa.

Net apie 90 proc. centralizuotai tiekiamos miesto šilumos (CŠT) pagaminama iš biokuro, todėl ir šilumos kainos Kaune nedidėjo taip ženkliai, kaip tose savivaldybėse, kur šiluma pagrinde vis dar gaminama naudojant gamtines dujas. Pavyzdžiui, praėjusiais metais „Kauno energijos“ klientai už jiems tiektą šilumą vidutiniškai mokėjo po 3,66 ct/kWh, kai Vilniaus vartotojai savo tiekėjui vidutiniškai atseikėjo po 5,12 ct/kWh.

Tačiau centralizuoto šildymo trasa į daugiabučius prie Nemuno krantinės gatvės – tik dalis infrastruktūrinių pokyčių vietos gyventojams ir čia besisvečiuojantiems kauniečiams. Įrengus komunikacijas po žeme, numatyta kompleksiškai sutvarkyti visą teritoriją.

Kauno m. savivaldybės vizualizacija

Nuo A. Juozapavičiaus prospekto iki Kranto 11-osios gatvės planuojama iš pagrindų atnaujinti 1673 metrų ilgio žvyrkelį, įrengiant lėto eismo gatvę vien tik lengvajam transportui. Remiantis vakarų Europos saugaus eismo patirtimi, čia galimos iškiliosios sankryžos ir pėsčiųjų perėjos, susiaurinimai, geresnis apšvietimas, kelio ženklai, leidžiantys ne didesnį nei 30 km/val. greitį.

Nemuno krantinės gatvėje taip pat numatomas erdvus dviračių takas, abipus kelio besidriekiantys šaligatviai pėstiesiems. Tarp gatvės ir takų suplanuoti žalieji plotai su medžiais ir kita augalija. Čia bus įrengtas ir paviršinio vandens surinkimo tinklas.

Be to, pakrantės teritorijoje suplanuota daugiau patogumų: vaikų žaidimų, sporto, apžvalgos ir poilsio aikštelės, paplūdimys su visa reikiama infrastruktūra, vieta sezoninei kavinei ir išilginio parkavimo vietos automobiliams. Ateityje čia atsirastų erdvė ir amfiteatrui.

Su parengtais projektiniais pasiūlymais ketvirtadienio vakarą pirmiausia susipažins Žemųjų Šančių bendruomenės atstovai, bus įsiklausyta į jų nuomones, o artimiausiu metu galutinį dokumentą jo autoriai pristatys ir visiems gyventojams. Atsižvelgus į kauniečių įžvalgas toliau ketinama rengti techninį projektą.

Portalo skaitytojas pranešė apie ant geležinkelių bėgių užlėkusį automobilį.

Į nelaimės vietą atskubėjo du ugniagesių ekipažai.

Pranešimą apie eismo įvykį Kauno policija užfiksavo 21.06 val. Buvo pranešta apie ant bėgių A. Juozapavičiaus gatvėje užlėkusį automobilį. 

Kaip portalui sakė Kauno vyriausiojo policijos komisariato budinti pareigūnė, automobilio vairuotojas buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. Manoma, kad vairuotojas nesuvaldė automobilio.

Policija apie nukentėjusius asmenis informacijos neturėjo.

Pokyčių nepalaimino

A.Juozapavičiaus prospekte vis dar stūkso keli apleisti pastatai, kuriuose kadaise buvo kareivinės. Pagrindinėje Šančių gatvėje atsiveria byrančių raudonų plytų pastatų vaizdas. Vystytojai ketina šiuos pastatus prikelti antram gyvenimui, bet tokiems pokyčiams priekaištų turi paveldo sergėtojai.

KPD paskelbė, kad nepritaria A.Juozapavičiaus pr. 19 sklype naujoms statyboms šalia jau esančio, bet dabar apleisto, paveldo objekto – kareivinių. Paveldosaugininkai informavo, kad skelbimų portale žmonės klaidinami, neva galima įsigyti minėtą pastatą ir pradėti naujas statybas.

KPD nepritaria, kad už kareivinių būtų statomas naujas pastatas, kuris atrodytų tarsi saugomas paveldo. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Paveldo specialistai KPD savo interneto puslapyje perspėjo, kad nekilnojamojo turto pardavimo skelbimuose esą klaidingai žadama, jog Kaune, Šančiuose, šalia pastato, esančio A.Juozapavičiaus pr. 19, bus statomas dar vienas pastatas. Taip pat KPD puslapyje buvo įdėta ir nuoroda į skelbimą, kuriame esą skelbiami būsimi pastato planai, brėžiniai, siūloma pirkti patalpas jame.

„Žadama, kad pastatas bus trijų aukštų su mansarda, su požeminiu parkingu, kad atitiks kultūros paveldo reikalavimus, savo išvaizda bus panašus į šalia esantį kultūros paveldo objektą, įrašytą į Kultūros vertybių registrą“, – informaciją apie A.Juozapavičiaus pr. 19 projektą skelbimų portale apibūdino KPD.

Iš paveldosaugininkų pateiktos informacijos matyti, kad jie nesužavėti skelbiamomis projekto detalėmis ir tvirtino, jog KPD tokiam projektui nebuvo pritarusi.

„KPD Kauno teritorinis skyrius 2021 06 18 raštu pareiškė: „Nepritariame Gyvenamosios paskirties pastato su požeminiu parkingu, A.Juozapavičiaus pr. 19, Kaunas, naujos statybos projektiniams pasiūlymams, kadangi projekto sprendiniai, kuriais numatomas naujo pastato, imituojančio saugomą, statyba sklypo vietoje, kurioje niekada nebuvo istorinio užstatymo, pažeistų valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – Kauno pirmojo karinio miestelio, vad. Žemųjų Šančių kareivinėmis, vertingąsias savybes: užstatymo pobūdį, tūrinę ir erdvinę kompoziciją, bei pažeistų teisės aktų nuostatas.

Rengiamu projektu prašome nenumatyti naujos antžeminės statybos sklype, atsižvelgti į nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistės – ekspertės Nijolės Steponaitytės pateiktas pastabas“, – apie tai, kad dalies Šančių kareivinių sutvarkymo projektas neatitinka reikalavimų ir antras pastatas negalėtų būti statomas, dėstė KPD.

Leidimas galioja

Skelbimų portale aruodas.lt nurodoma, kad A.Juozapavičiaus pr. 19 objekte numatoma esamo statinio rekonstrukcija ir naujo gyvenamosios paskirties pastato statybos. Taip pat pridėta, kad yra išduotas rekonstrukcijai reikalingas statybų leidimas.

Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius „Kauno dienai“ taip pat patvirtino, kad adresu A.Juozapavičiaus pr. 19 leidimas pastato rekonstrukcijai išduotas dar 2007 m.

„Kadangi leidimas yra neterminuotas, jis galioja ir šiomis dienomis“, – lakoniškai atsakė specialistas.

Tačiau liko neaišku, ar miestas planuoja išduoti statybų leidimą naujam pastatui, kuris stilistiškai atkartotų senųjų kareivinių vaizdą. Miesto atstovai nesiryžo komentuoti, ar atsižvelgs į KPD pastabas dėl naujų statybų šalia paveldo objekto ir kaip bendrai vertina idėją ties A.Juozapavičiaus prospekto kareivinėmis statyti naują objektą.

Kokį objektą parduoda?

Skelbime apie parduodamą A.Juozapavičiaus pr. 19 objektą pridėta informacija, kaip erdvė pasikeistų, jei būtų įgyvendintas šis projektas. Nurodoma, kad jau esamas pastatas įtrauktas į kultūros paveldo registrą ir yra saugojamas valstybės. Jo bendras plotas sudaro 4,5 tūkst. kv. m. Sklypas užima beveik 7 tūkst. kv. m plotą.

Pagal projektą, naujas pastatas būtų už jau esamų kareivinių ir nuo A.Juozapavičiaus prospekto pusės būtų mažiau matomas. Jis būtų gyvenamosios paskirties, trijų aukštų pastatas su mansarda, atitinkantis kultūros paveldo reikalavimus, analogiškos išvaizdos, kaip ir jau esančios kareivinės. Kartu nurodoma, kad galima įrengti vieno aukšto požeminę automobilių aikštelę.

Naujo pastato statyba pažeistų valstybės saugomo kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes.

Požeminėje automobilių aikštelėje būtų įrengta 79, o antžeminėje aikštelėje – 62 automobilių statymo vietos. Tarp pastatų taip pat numatoma žalia veja ir vaikų žaidimo aikštelės.

Nekilnojamojo turto portalo skelbime nurodoma, kad statybos leidimas gautas rekonstruoti esamą pastatą, o naujoms statyboms esą leidimas dar neišduotas, tačiau jį planuojama gauti.

A.Juozapavičiaus pr. 19 sklypą, senas kareivines ir naujo pastato projektą siūloma įsigyti už daugiau nei 1,6 mln. eurų. Įgyvendinus tokį projektą, nauji vystytojai galėtų parduoti butus ir kitas patalpas bei taip užsidirbti.

„Kauno diena“ objektą pardavinėjančios nekilnojamojo turto brokerės ir šiuo metu objektą valdančios bendrovės „Estero“ prašė pakomentuoti, kaip buvo derinamas projektas su paveldosaugininkais, kad šie nepritarė naujoms statyboms, bet objektas būtent su naujo pastato idėja jau pardavinėjamas.

Taip pat domėjomės, kodėl esamas savininkas pats nevysto šio projekto. Buvo smalsu ir daugiau detalių, kaip galėtų atrodyti sutvarkytas kareivinių kvartalas, kiek ten galėtų būti butų, komercinių patalpų ir kitų infrastruktūros objektų. Tačiau nei brokerė, nei „Estero“ atstovai į pateiktus klausimus neatsakė.

Kareivinių konversijos

Visai šalia vis dar stūksančių kareivinių jau yra pavyzdys, kaip senieji objektai gali būti prikelti antram gyvenimui. A.Juozapavičiaus pr. 13 kompleksiškai atgaivintas kareivinių kvartalas, rekonstrukcija apėmė ne vieną pastatą, tad dabar planuojamų statybų kaimynystėje galima rasti tiek komercinės, tiek gyvenamosios paskirties pastatų ar net vaikų darželį.

A.Juozapavčiaus prospekte jau yra antram gyvenimui prikeltų istorinių kareivinių. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

XIX a. 7 deš. Šančiuose buvo įkurtas kareivinių miestelis. Daugiau nei 5 ha teritorijoje išsidėsčiusiuose raudonų plytų pastatuose seniau buvo dislokuota carinės artilerijos kariai – stovėjo arklidės, sandėliai. Jie buvo svarbi Kauno tvirtovės dalis.

Tačiau paskui ilgą laiką kvartalas buvo apleistas, į paveldo saugomas raudonų plytų sienas investuotojai nesiryžo dėti pinigų. Prireikė nemažai laiko, kol atsirado drąsos imtis kultūros paveldo objekto ir jam suteikti antrą šansą.

Restauravus senuosius pastatus, pastačius naujų namų, kurie stilistiškai nesiskiria nuo senųjų kareivinių, kvartalas kaip mat užsipildė gyventojais. Čia įsikūrė ir prekybininkai, ir švietimo įstaigos. Vietos atrado ir biurai. Rekonstrukcijos metu išsaugotas raudonas pastatų mūras, arkos, aukštos lubos, langų išdėstymas ir pan. Tačiau panaudojus architektūrinius sprendimus, pastatai buvo pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams.

Vieni šančiškiai tuo pasipiktinę, nes įsitikinę, kad trys šešiolikaaukščiai sudarkys vientisą erdvę, kraštovaizdį, tačiau kiti neslepia optimizmo: "Sutvarkys pagaliau tą šiukšlyną", "Jėga, bus gražu."

Aukštoji trijulė A.Juozapavičiaus pr. 139A, kur kadaise veikė automobilių servisas, kyla pagal projektą, visuomenei pristatytą dar prieš dvejus su puse metų, ir dėl aukštingumo sulaukusį tiek bendruomenės pasipriešinimo, tiek Kauno regioninės architektūros tarybos (RAT) pastabų.

Per pusantrų metų čia atsiras pirmasis šešiolikaaukštis. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

RAT išvadose tuomet nurodė, kad projektas neatitinka Architektūros įstatyme įtvirtinto urbanistinio integralumo kriterijaus, pasigesta sklypo erdvinės-estetinės ir kraštovaizdžio poveikio analizės, harmoningo ryšio su aplinka.

Vienas šešiolikaaukščių projekto autorių architektas Gintautas Natkevičius "Kauno dienai" teigė, kad į Kauno RAT priekaištus buvo atsakyta, ir tuomet gautas statybos leidimas.

Ką mes dabar galime padaryti? Teisiškai – nieko. Yra išduotas statybos leidimas. Ar mes gulsime į tas duobes?

Anot jo, projekte po pristatymo ir svarstymo iš esmės nieko nekeista. Pirmasis komplekso statinys galėtų būti baigtas per pusantrų metų.

"Ką mes dabar galime padaryti? Teisiškai – nieko. Yra išduotas statybos leidimas. Ar mes gulsime į tas duobes? Statybų jau nesustabdysi", – sakė Šančių bendruomenės narė ir pastebėjo, kad per vėlai susibūrė stipri bendruomenė. Ji apgailestavo, kad išduodant statybos leidimą net nebuvo atsižvelgta į RAT rekomendacijas.

"Visame mieste vyksta labai nedarnus vystymasis, kai į užstatytas ir seniai susiklosčiusias gatveles įterpiami daugiabučiai. Iš karto kyla transporto parkavimo, šviesos problemų. Tai vyksta visuose mikrorajonuose. Statybos jau prasidėjusios, jau rausiamos pamatų duobės", – teigė šančiškė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Žemės sklypas prie geležinkelio tilto daugiaaukščio statybai buvo pradėtas matuoti dar prieš trylika metų. Tuomet investuotojas buvo užsimojęs statyti iki 30 aukštų pastatą.

Vizualizacija

Pranešimą apie eismo įvykį A. Juozapavičiaus prospekto sankryžoje, netoli prekybos centro „Lidl“, policija gavo 17.25 val.

Čia susidūrė du automobiliai: „Audi“ ir „Mercedes-Benz“.

Apie nukentėjusius žmones Kauno policijos budintis pareigūnas informacijos neturėjo.

Ne vienas pažeidimas

Vaizdo registratoriumi užfiksuotame įraše, pasidalytame socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Reidas TV“, matyti Kaune, A. Juozapavičiaus prospekte, gruodžio 29-ąją lekiantis „VW Touran“ automobilis.

Transporto priemonė ne tik nepaiso važiuoti draudžiančio raudono šviesoforo signalo, bet tuo pat metu ir pažeidžia kelių ženklinimo taisykles – nors, vadovaujantis jomis, jam leidžiama važiuoti tik tiesiai, vairuotojas pasuka į kairę ir, negana to, pastarąjį manevrą padaro rikiuodamasis per pėsčiųjų perėją.

Supriešino komentatorius

Prie vaizdo įrašo socialiniame tinkle komentavę internautai susiskirstė į dvi stovyklas – vieni ėmė ieškoti pateisinimo pažeidėjui, kiti – negailėjo kritikos strėlių. „Maža ką, gal ne vietinis sugrybavo – priežasčių gali būti nemažai“, – rašė Lorenas. „Priežastis bet kokia gali būti, bet spalva – tai raudona“, – pabrėžė Augustas.

„Neskubėkite smerkti, gal žmogui paskambino, kad namai dega arba miršta kas. Jums paskambintų kaimynai, kad namai dega nebūtumėte šoko būsenos?“ – svarstė Kristina. O Mantas šmaikštavo: „Greičiau namų darbus šuo suėdė“.

„Čia dar Kaune žmonės bėgioja per perėjas, o kad vairuoja chamiškai kauniečiai – tikrai taip“, – pastebėjimais dalijosi Vincentas.

Gali prarasti vairuotojo pažymėjimą

Situaciją komentavę Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnai, nurodė: vairuotojas pažeidė KET 73.11 punkto reikalavimus. Čia numatyta, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą. Pasak jų, jeigu signale yra juoda arba juodos rodyklės, jos informuoja, kuria kryptimi ar kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui.

Taip pat šiuo atveju buvo padarytas Kelio ženklo Nr. 508 „Eismo kryptis sankryžoje tiesiai“ reikalavimo pažeidimas, kuris nurodo eismo kryptį sankryžoje, kuria leidžiama važiuoti eismo juosta.

KET 417 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, kad už „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitą Kelių eismo taisyklių pažeidimą“ vairuotojams užtraukiama bauda nuo 30 iki 90 eurų.

O už šio KET straipsnio 4 dalį: „Važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles“  vairuotojams užtraukiama bauda nuo 60 iki 90 eurų.

Kauno apskr. VPK pareigūnai pabrėžė, kad už pastarąjį administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių.

Remiantis pateiktais duomenimis, 2020-aisiais gauta per 250 įvairiausių pranešimų, susijusių su eismu ar eismo saugumu A. Juozapavičiaus prospekte. Nuo šių metų pradžios iki gruodžio 30 dienos šiame prospekte įvyko šeši eismo įvykiai. Septyni dalyviai buvo sužeisti – tarp jų ir pėstieji.

Rugpjūčio 27 d., prieš vidurdienį, Kauno apskrities pareigūnams pranešta apie eismo įvykį A. Juozapavičiaus prospekte.

Nelaimės vietoje susidūrė du automobiliai – „Ford“ ir „Renault“.

Pirminiais duomenimis, per avariją niekas nenukentėjo, tačiau kadangi eismo įvykyje dalyvavo ir mažametis vaikas, medikai išvežė jį į gydymo įstaigą apžiūrai.

Dėl avarijos šioje kelio atkarpoje gali strigti eismas.