Nors yra labiausiai žinomas krepšinio pasaulyje, 77-erių metų sulaukęs J. Petkevičius per savo karjerą čempionatams bei varžyboms padėjo ruoštis ir lengvaatlečiams, boksininkams, sunkumų kilnotojams ar irkluotojams.

Baigęs Kūno kultūros institutą (darb. Lietuvos sporto universitetas) ir įgijęs dziudo trenerio specialybę, sovietų laikais jis dirbo dėstytoju, vėliau – prekybos bazės viršininku, tačiau prieš Maskvos olimpines žaidynes jis kardinaliai pakeitė savo profesiją, tapo masažuotoju ir šalies sporte sukasi jau daugiau nei keturis dešimtmečius.

„Labai džiaugiuosi, kad čia papuoliau, nes mano amžiuje tai stebuklas, kad priėmė, susigundė mano visais sugebėjimais. Tik džiaugiuosi ir kuo toliau, tuo labiau pamilstu šią komandą ir ji man tikrai liks brangi“, – apie darbą naujai suburtoje „Wolves“ ekipoje atviravo Juozukas.

Vilkų gerbėjai, uždavę klausimus klubo socialiniuose tinkluose, J. Petkevičiaus teiravosi apie ilgą karjerą, bendravimą su komandos žaidėjais, masažuotojo darbo specifiką, pomėgį plaukioti ir energijos bei jaunystės eleksyrą bei krepšinio, ledo ritulio ir regbio žaidimą jaunystėje.

„Sutariu gerai su užsieniečiais. Ką jie ir prašo padaryti, tikrai viską darau ir jie šitą jaučia. Labai gaila, kad tarybiniais metais anglų kalbos nesimokiau, nes buvo jokio tikslo mokyti, kai niekur neišvažiuosi. Tai kam man ta anglų kalba. Skaitydavau geriau knygas apie indėnus, detektyvus. Kalbos taip ir neišmokau. Kažką suprantu, bet kalbėti nekalbu. Nedrįstu“, –  sakė Juozukas, pasakodamas apie santykius su komandos legionieriais.

Pasak jo, dirbant komandoje, kurioje daug jaunimo, negali būti blogos nuotaikos ar sirguliuoti, nes žaidėjai tą iškart pastebi.

„Negali būti ligonis, negali sirgti, tau negali ką nors skaudėti, turi visada būti nuotaikoje. Kitaip jie matys, kad tau blogai, nei jie masažų prašys, nei ką padėti. Čia, panašiai kaip artistai sako, kad ir kokia nuotaika, visada turi šypsotis. Taip ir mes – šypsomės, darome, paimame šiek tiek energijos iš jų, iš savęs“,  – į klausimą, iš kur semiasi energijos, atsakė „Wolves“ masažuotojas.

Paklaustas apie tai, kiek dar gali tęstis jo karjera, Juozukas nestokojo optimizmo.

„Čia priklauso nuo vadovybės. Sakys – ne, tu, brolyti, jau per senas, gadini įvaizdį komandos, tai eik, tada ir baigsiu, bet esu pasiryžęs dirbti ilgai. Tai jei galiu ir jei mane laikys, turi nuvilti, noriu ilgai dirbti“, – apie karjeros pabaigą nė pagalvoti nenorėjo J.Petkevičius.

Visi krepšinio gerbėjų klausimai ir Juozuko  atsakymai – vaizdo įraše.

Niekas negalėjo patikėti, kai po Kūgio kauke išvydo garsų iliuzionistą Roką Bernatonį. Maža to, jam buvo suteikta galimybė vienoje laidoje tapti šeštuoju komisijos nariu ir įsitraukti į smagų žaidimą.

„Aš jaučiausi kaip Holivude! Mane pasiėmė juodas automobilis tamsintais stiklais, atvežė iki vietos, uždėjo kaukę ir pasakė, kad jokiu būdu nekalbėčiau. Kai žiūrėdavau tokius projektus tikrai maniau, kad viskas yra surežisuota. Didžiausia pagarba komandai, nes viskas buvo aukščiausio lygio ir apgalvota iki paskutinių detalių“, – savo patirtimi dalijasi garsus vyras.

Dar viena vakaro staigmena – komisija nusprendė atskleisti, kas slepiasi po TV bokšto kauke. Visi liko be žado pamatę garsų masažistą ir krepšinio talismaną Juozą Petkevičių, švelniai krepšinio pasaulyje vadinamą Juozuku.

Įdomus faktas, kad į vieną iš filmavimų Juozą atvežė jo dukra, net neįtardama kur važiuoja jos tėtis: „Niekada nesu labai apgavęs, todėl kai pasakiau, kad važiuoju į dešrelių reklamos filmavimą, o kitą kartą – į filmo. Patikėjo tiek žmona, tiek dukra. Kas juokingiausia, aš net negaliu joms liepti žiūrėti laidos, kad neišsiduočiau. Todėl man bus labai įdomu, kaip jos reaguos“, – sako vyras.

Ilgametis krepšinio talismanas neslepia, kad seniai tyliai pasvajodavo apie dalyvavimą „Kaukėse“. Todėl sulaukęs skambučio su pasiūlymu ilgai nedvejojo: „Aš nuo vaikystės svajojau ką nors suvaidinti, o čia dar televizijos bokštas! Aš juk visą laiką praleidžiu tarp aukštų žmonių, todėl šis simbolis man labai artimas. Labai įdomu buvo išbandyti save dainavime. Esu dainavęs gal tik kelis kartus gyvenime, kai buvau jaunas, bet visada stovėjau su draugu, kuris turėjo gerą balsą ir tik jam pritardavau. Ši patirtis buvo labai įdomi, nors girdžiu, kad nelabai man sekėsi ant scenos, bet smagu, kad net sulaukęs tokio amžiaus vis dar turiu pirmų kartų!“

Garsus vyras sako, kad slėptis po kaukėmis nėra lengva: „Pirmą kartą kai išėjau ant scenos, man aprasojo kaukės stiklai ir nieko negalėjau matyti. Be to, pats kaukės kostiumas yra sukonstruotas taip, kad eiti su juo arba labai daug judėti nėra patogu. Žinoma, ir TV bokšto galva yra ne iš lengvųjų. Bet įdomiausia, kad vėliau apsipranti su kauke ir su kiekvienu filmavimu pradedi jaustis vis drąsiau.“

„Kaukės“ vis dažniau stebina po jomis besislepiančiais krepšinio pasaulio žmonėmis. Visi puikiai pamena pirmajame sezone po Banano kauke buvusį Simą Jasaitį arba antrajame sezone po Raudonviršio kauke buvusį trenerį Virginijų Šeškų. Trečiasis sezonas – ne išimtis. Visi sunkiai galėjo patikėti po Papūgos kauke pamatę vieną garsiausių krepšinio komentatorių Vaidą Čeponį, kuris drauge su Virginijumi Šeškumi juokavo po šio šou sukursiantys duetą. Juozas Petkevičius sako, kad ši žinia plačiai pasklido krepšinio pasaulyje ir juokiasi: „Tiek Virginijų, tiek Vaidą puikiai pažįstu. Dabar, kai pamatys, kad ir aš čia dalyvavau, gal priims į savo gretas ir galėsime dainuoti trise! Juk kaip smagu būtų!“

„Kai išgirdau, kad kuriasi nauja komanda, taip slaptai pasvajojau, kad būtų gerai dar man ten kaip nors pritapti, – apie prisijungimą prie komandos sakė Juozukas. – Bet grįžome iš Berlyno tokie nuliūdę ir man paskambino klausdami, ar sutiktum padirbėti. Tai aš labai apsidžiaugiau, nes noriu dar save realizuoti. Nors jau realizavau, bet dar kažkur norisi. Ir labai džiaugiuosi, kad čia papuoliau.“

Nuo 1985 metų pradėjęs dirbti masažuotoju Kauno „Žalgirio” krepšinio klube, per savo ilgametę karjerą jis prisidėjo prie daugelio skambiausių Lietuvos krepšinio pergalių tiek pradėjęs, tiek rinktinių lygyje.

Juozas su nacionaline Lietuvos vyrų krepšinio rinktine dalyvavo septyniose Olimpinėse žaidynėse, kurio trijose buvo laimėti bronzos medaliai, taip pat „auksiniame” Lietuvai Europos ir „bronziniame” pasaulio čempionatuose.

Jis taip pat prisidėjo prie „Žalgirio“, Kauno „Atleto“, tuometinio Vilniaus „Lietuvos ryto” ir Alytaus „Alitos“ vyrų bei Marijampolės „Sūduvos“ ir Kauno rajono „Sirenų“ moterų komandų sėkmės.

Jis teigiamai atsiliepė apie „Wolves” komandos vairininką Rimą Kurtinaitį, su kuriuo masažuotojas yra pažįstamas daug metų.

„Žalgiryje“ žaidė ir aš tada atėjau 1985 metai. Su Rimu Kurtinaičiu susidraugavome. Jis man labai patiko, nes sako, ką galvoja. Ir man daug kur padėjo, nes kiti užkulisiais kalba ir nedirba iki galo. O Rimas pasakydavo. Jeigu blogai – blogai, jeigu gerai – gerai. Man jis tuo labai patinka, kad tiesus, šviesus ir be jokių užkulisių“, – priduria Juozas.

Būdamas 76-erių, jis vis dar dirba mėgstamą masažuotojo darbą ir kasdien sportuoja. Kaip jam pavyko išlaikyti jaunatvišką energiją ir polėkį, Juozas papasakos jau šį šeštadienį TV3 laidoje „Amžius – ne riba“.

J. Petkevičius, dažnai vadinamas tiesiog Juozuku, per ilgametę masažuotojo karjerą prisidėjo prie daugybės mūsų krepšininkų bei kitų sportininkų pergalių. Už nuopelnus Lietuvai jis buvo apdovanotas net keturių prezidentų. Sportininkams jis padėjo ne tik profesionaliai atlikdamas savo tiesioginį darbą, bet ir psichologiškai – išklausydamas, nuramindamas, pralinksmindamas, ir, kai reikia, patardamas.

Anot jo, masažo metu žmonės neretai išsipasakoja, kas juos slegia. „Esu tarsi paslapčių taupyklė. Tuo gera taupyklė, kad pamirštu, ką žmogus kalbėjo“, – laidoje juoksis gero humoro jausmo nestokojantis Juozas.

Humoras J. Petkevičiaus darbe be galo svarbus. Tuo jis įsitikino dirbdamas klinikose ir susidurdamas su sunkiai traumuotais pacientais.

„Dar dirbdamas klinikose turėjau Juozuko vardą. Kai man būdavo ne darbo diena, personalas sakydavo: „Šiandien nebus Juozuko, bus blogai“, nes ligonius ne tik pamasažuodavau, bet ir palinksmindavau. Kai žmogus guli lūžusiu sprandu ir visai nejuda, jam reikia masažo arba humoro.“

J. Petkevičius niekada nesibaidė sunkaus darbo – išbandė įvairias profesijas ir kurį laiką dirbo keliais etatais. Todėl nesureikšmina to, kad, tapus krepšininkų masažuotoju, kartais per parą miegui likdavo vos pora valandų.

„Didžiausia krepšininkų masažuotojų klaida yra ta, kad jie dirba savo kabinetuose. Krepšininkai ne visada ateina – tuomet ir masažuotojas tarsi nereikalingas. Aš darydavau kitaip: palaukdavau, kol jie eis gulti, ir masažuodavau jų kambaryje. Kartais darbą baigdavau ketvirtą ryto, pamiegodavau kelias valandų ir vėl ant kojų. Kiti juokdavosi, kai per varžybas užsnūsdavau.“

Anot J. Petkevičiaus, pastangas atperka žinojimas, kad padarei gera ir bent šiek tiek prisidėjai prie bendro rezultato. „Džiaugiuosi, kai po masažo žmogus sako: „Jaučiuosi kaip naujai gimęs.“ Žinojimas, kad padariau gera, man suteikia energijos. Dėl to ir dirbu. Džiugu, kad dar esu reikalingas“, – sakys pašnekovas.

Nors dirba su gerokai – kartais ir trigubai – jaunesniais už save, J. Petkevičius teigia didelio amžiaus skirtumo nejaučiantis. Išlaikyti gerą savijautą, energiją ir tvirtumą jam padeda sportas. Jaunystėje jis praktikavo regbį, dziudo, o dabar neįsivaizduoja gyvenimo be plaukimo, bėgiojimo ir sporto salės. Jo įsitikinimu, negalima leisti kūnui aptingti ir sportuoti reikia ne kelis kartus per savaitę, o kasdien.

„Kaip pabėgti nuo senatvės? Žmonės sako: „Galvosiu, kad esu jaunas, tai ir būsiu jaunas.“ Ne, taip nebus. Reikia įdėti daug pastangų. Pirmiausia susitvarkyti mintis – nebūti zirzliam, viskuo nepatenkintam. Šitą daug kas žino. Bet taip pat labai svarbu tinkamai rūpintis kūnu – savo futliaru. Tam turi kasdien dirbti – judėti, sportuoti. Nes jeigu nors vieną dieną to nedarai, kūnas ima tinginiauti. Aš kasdien keliuosi 7 ryto ir pusantros valandos bėgioju. Nesvarbu, ką dariau ir kaip jaučiausi iš vakaro, ar šiandien lyja, ar ne. Jau kokius 8 metus savo kūnui nepataikauju ir jis man už tai dėkingas. O aš dėkingas jam“, – laidoje patirtimi dalinsis pašnekovas.

Daugiau savo jaunatviškos energijos paslapčių J. Petkevičius atskleis jau šį šeštadienį, laidoje „Amžius – ne riba“ 9 val. ryto per žiūrimiausią televiziją TV3.

Juozas atviras ir šį trečiadienio vakarą, 20 val.,  LNK laidoje „Šeškinės 20“ pasidalins išskirtinėmis istorijomis bei nutikimais jo karjeros metu.

„Aš nežinau, Jūs, Juozai, gal jau esate išmasažavęs visą Baltijos kelią. Tiesa? Jeigu visų krepšininkų kūnus sudėtumėme, tai ir gautųsi didelė eilė nuo Vilniaus iki Talino“, – teirausis laidos vedėjas G. Savickas.

„Tikrai taip. Likimas taip nulėmė, kad masažavau labai aukštus žmones. Tai jei pagal ūgį juos sudėjus, greičiausiai taip ir būtų“, – plačia šypsena atsakys J. Petkevičius.

Juozukas karjerą pradėjo 1980 metais, kadangi turėjo didelį norą nuvykti į olimpiadą, ir nors, kaip sportininkui jam to padaryti nepavyko, jis rado kitą kelią, kaip ten pakliūti. „Pirmiausia masažuoti pradėjau nuo savo dukrytės, nes dar mokiausi. Atsimenu, labai norėjau nuvažiuoti į Maskvoje vykstančią olimpiadą. Nebuvo kaip, nes į sportininkus netikau, tai nutariau vykti kaip masažistas. Pats žaidžiau regbį penkiolika metų, užsiėmiau dziudo ir visomis kitomis sporto šakomis. Tačiau kaip masažistui pavyko pakliūti į aštuonias olimpiadas“, – apie karjeros pradžią pasakos Juozas.

Daugiau nei 40 metų masažistu dirbantis J. Petkevičius teigia, kad dabar yra viskas kur kas paprasčiau ir naujosios technologijos leidžia gauti paslaugas, už kurias anksčiau būdavo atsakingos tik jo, kaip masažisto rankos. „Dabar tiek rankų nereikia, pilna įvairiausių aparatų, kurie gali atstoti masažą. Anksčiau to nebuvo, todėl visas darbas atitekdavo man. Todėl po sunkių varžybų stengdavausi atstatyti krepšininkus“, – pasakos Juozas.

Taip pat itin krepšininkų mylimas Juozukas atskleidė, kaip juokaudavo ir laiką leisdavo su vienu garsiausių visų laikų krepšininkų Lietuvoje. „Su Arvydu Saboniu, ypač, kai būdavome Amerikoje, eidavome į parduotuvę kartu ir susilaukdavome daug dėmesio. Kadangi amerikiečiams būdavo labai įdomus mūsų ūgių skirtumas, vienas aukštas, kitas žemas. Tai mes juokaudavome, kad aš esu Arvydo tėvas“, – juoko netvardys J. Petkevičius.

Keliose iš laidos rubrikų Juozui teks atlikti užduočių, kuriose jis ne tik turės pademonstruoti savo profesijos sugebėjimus, bet ir specialiai paruoštose nuotraukose atspėti, koks garsus krepšininkas yra pavaizduotas.

Dar vienas vakaro svečias – profesionalus kikboksininkas Sergejus Maslobojevas. Laidos metu jis ne tik laidos vedėjams ir žiūrovams pademonstruos, kaip apsiginti nuo užpuolikų, bet ir išbandys smūgio jėgos matuoklį, kuris net dvigubai pranoks bendrą vedėjų rezultatą.

Šį kartą Lietuvos mokyklų žaidynių TV laidoje J. Petkevičius arba tiesiog Juozukas parodė pratimą, puikiai galintį pakeisti bėgiojimą.

Kai J. Petkevičiui buvo atlikta klubo sąnario endoprotezavimo operacija ir jis kurį laiką negalėjo bėgioti, nuolat darė iš Pietų Korėjos vienuolių pasiskolintą mankštos pratimą.

„Šis pratimas – labai efektyvus, stiprina kelius, čiurnas ir puikiai pavaduoja bėgimą“, - sakė fizioterapeutas.

Lietuvos mokyklų žaidynių TV laida TV6  eteryje kiekvieną šeštadienį 10:30 val.

Vilniaus „Ryto“ komandos fizioterapeutas Juozas Petkevičius-Juozukas pataria, ką daryti, norint išvengti nugaros traumų.

„Nugaros traumų yra labai daug ir įvairių. Dažniausiai žmonės gauna traumą keldami nuo grindų svorį. Tai yra, kai neteisingai pasilenkia ir kelia. Tačiau yra lengvesnis ir saugesnis būdas: reikia pritūpti, paimti svorį ir tada kelti“, – rodydamas pavyzdį mokė Juozukas.

Fizioterapeutas patikino, kad norint turėti sveiką nugarą, būtina ją nuolat stiprinti. 

Su Lietuvos mokyklų žaidynių TV laidos žiūrovais specialistas pasidalino šešiais sportiniais pratimais, kuriuos atliekant kasdien nugara stiprės, o traumų tikimybė mažės.

Lietuvos mokyklų žaidynių TV laida TV6  eteryje kiekvieną šeštadienį 11 val.

Mankšta kieme

"Ar galiu paskambinti vėliau? Dabar lapus grėbiu", – nusijuokė žinomas baleto šokėjas Nerijus Juška. Jau vėliau, kalbėdamas su "Kauno diena", artistas sutiko, kad lapų grėbimas yra puiki galimybė pajudėti gryname ore.

Praeityje itin didelius fizinius krūvius atlaikęs žinomas baleto artistas neabejotinai yra aktyvaus gyvenimo šalininkas. N.Juška juokiasi, kad šiandienė veikla, judėjimas, fiziniai krūviai yra vienas malonumas, palyginti su tuo, ką jam tekdavo patirti aktyviuoju karjeros laikotarpiu.

"Sumažėjęs krūvis, žinoma. Tačiau tai nereiškia, kad nejudu. Stengiuosi su vaikais sportuoti, dirbu Kauno valstybiniame muzikiniame teatre ir pats spektakliuose dar šoku, vedu pamokas. Be to, yra mokyklos Vilniuje ir Kaune, kuriose tenka dirbti su vaikais. Vilniuje turiu net savo berniukų grupę", – šiandienos kasdienę veiklą vardijo N.Juška.

Baleto šokėjas įsitikinęs, kad žmonės turėtų daugiau dėmesio skirti fiziniam aktyvumui, neužsisėdėti. Čia pat juokdamasis grįžta prie ką tik dirbto darbo – lapų grėbimo. Vilniaus priemiestyje nuosavame name su šeima gyvenantis šokėjas pritaria, kad net ir buityje fizinė veikla yra naudinga.

"Mano kieme labai daug prikrenta lapų. Juos grėbti – taip pat fizinis aktyvumas, judėjimas ir netgi labai malonus, o kartu ir naudingas šeimai. Rudenį – lapai, žiemą – sniegas, vasarą – žolė", – metų laikų diktuojamus darbus dėstė dviejų vaikų tėtis, į kasdienę veiklą įtraukiantis ir mažuosius šeimos narius.

Dabartinis mano darbas yra malonumas.

Kaip vieną didžiausių judėjimo priešų baleto šokėjas įvardijo technologinę pažangą – kompiuteriai, išmanieji telefonai pasodino skirtingo amžiaus žmones. Savo vaikus N.Juška stengiasi atitraukti nuo moderniųjų technologijų – kompiuterio, televizoriaus.

"Stengiamės daugiau laiko su jais praleisti gryname ore, susigalvoti aktyvios veiklos. Na, kad ir lapų grėbimas ar sniego kasimas visiems kartu", – įvairiapusę naudą akcentavo N.Juška.

Nuo pat vaikystės aktyvia fizine veikla užsiimantis vyras tikino neįsivaizduojantis gyvenimo be judėjimo. Pasyvus sėdėjimas – ne N.Juškai.

"Dabartinis mano darbas yra malonumas. Didžiulis kontrastas ankstesniems krūviams, kai per mėnesį tekdavo sušokti labai daug spektaklių. Dabar tikras malonumas, tiesa, ir tada buvo malonumas, tiesiog kitaip, gal net fanatiškai žiūrėjau į savo darbą", – su aktyviuoju karjeros laikotarpiu šiandieną vis lygino N.Juška.

Nerijus Juška. Tomo Raginos nuotr.

Vertina plaukimą

Kiek žmogui reikia judėti ir ar visada fizinis aktyvumas yra sveikata? Garsusis Lietuvos baleto artistas konkretus – sveikas sportas yra sveikata, tačiau profesionalus sportas yra visai kas kita, sveikatai čia mažai naudos. Dėl savo užsispyrimo ir talento N.Juška pelnė prizinių apdovanojimų įvairiuose konkursuose, tačiau scenoje neretai šokdavo kęsdamas skausmus, dėl to tekdavo gerti vaistus.

"Visą dieną, nuo pat ryto iki vėlyvo vakaro, – didelis fizinis krūvis. Aišku, sąnariai tada susidėvi ir atsiranda aibė kitų problemų", – mintimis į aktyviausius gyvenimo metus vis grįžta baleto artistas. N.Juška džiaugiasi, kad jaunystėje išgirsta gydytojų prognozė, galėjusi eliminuoti baletą iš jo gyvenimo, neišsipildė. Liūdną žinią N.Juška išgirdo po pirmosios kelio operacijos, kai buvo vos 19-os, tačiau nepasidavė.

"Per mėnesį turėdavau apie dešimt skirtingų spektaklių. Tai yra didžiulis fizinis krūvis. Kasdien repetuodavau po du ar net tris spektaklius, o vakare – dar spektaklis. Prie šio krūvio dar prisidėjo mityba, poilsis. Man nepavyko visko suderinti, todėl ir atsiliepė traumomis ir sveikatos sutrikimais", – krūvius organizmui ir padarinius vardijo baleto artistas.

N.Juška patyrė dešimt operacijų. Dažnu atveju buvo skiriama reabilitacija, kurios metu garsusis primarijus turėjo progos įsitikinti vandens procedūrų nauda. "Pagal save spręsčiau, kad viena palankiausių sporto šakų visiems yra plaukimas – ne dėl rezultato, o dėl judėjimo, malonumo", – rekomendacijomis norintiems pradėti daugiau judėti dalijosi N.Juška.

Baleto šokėjas sako nelabai įsivaizduojantis, kaip baseinas galėtų pakenkti ar turėti įtakos kokiai nors traumai, nes protingas judėjimas pailgina sąnarių galiojimo laiką. N.Juška išskiria, kad judėjimas vandenyje stiprina visas raumenų grupes, tačiau persitempti vandenyje, net ir darant mankštą, sunkiai įmanoma, o ir sąnarių apkrova vandenyje, kitaip nei, tarkime, treniruoklių salėje, sumažėja.

Juozas Petkevičius. Evaldo Šemioto nuotr.

Nelepinti savęs

Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad viena svarbiausių vis daugėjančių lėtinių ligų prevencijos priemonių yra pakankamas ir reguliarus fizinis aktyvumas. Daugiau nei 60 proc. pasaulio gyventojų fizinis aktyvumas yra mažesnis už minimalų rekomenduotiną 30 min. vidutinio intensyvumo fizinį aktyvumą kasdien.

Aktyvaus gyvenimo pavyzdys yra ir Juozas Petkevičius, Lietuvos krepšinio rinktinės talismanu vadinamas, visų žinomas Juozuko vardu. Aštuntą dešimtį pradėjęs masažuotojas savo gyvenimo neįsivaizduoja be fizinės veiklos. "Kasdien sportuoju", – šyptelėjo visada žvalus ir atletiškas vyras.

Prieš keletą metų J.Petkevičiui buvo pakeisti abu klubo sąnariai, tiesiog baigėsi jų galiojimo laikas. Dar iki operacijų, nepaisant skausmų, Juozukas vis tiek bėgiojo, treniravosi. Vyras neatmeta tikimybės, kad sąnarių susidėvėjimą paveldėjo iš giminės, mat tokių atvejų būta. Dabar su naujais sąnariais J.Petkevičius jaučiasi puikiai, bėgioja taip, kaip anksčiau, o sportuoja tiek, kiek reikia fizinei formai palaikyti.

Į senatvę reikia ne tausoti save, o judėti, ir kuo daugiau, nepersivalgyti, nesirengti labai šiltai. Žodžiu, turi save šiek tiek kankinti.

J.Petkevičius tiki, kad visi žino judėjimo reikšmę sveikatai, tačiau tam turi būti ir sąlygos. "Mano sąlygos išskirtinės: dirbu su jaunimu, galiu lankyti sporto klubus, rytais bėgioti malonioje aplinkoje. Viskas turi sutapti, tada žmogui lengviau ryžtis", – pastebėjo J.Petkevičius.

Pagrindinis niuansas pradedantiems judėti – fizinį krūvį pritaikyti sau, jokiu būdu nesiversti per galvą. Kasdieniai pasivaikščiojimai dažnam net ir vyresnio amžiaus žmogui nesunkiai pakeliami, todėl J.Petkevičius ragina lįsti iš namų.

"Į senatvę reikia ne tausoti save, o judėti, ir kuo daugiau, nepersivalgyti, nesirengti labai šiltai. Žodžiu, turi save šiek tiek kankinti. Nusistatyti vieną laiką keltis, kasdien tuo pačiu metu, pasimankštinti tiek, kiek pajėgi. Turi save sudrausminti. Visai nesvarbu, lyja, pusto ar vėjuota. Judėk, sparčiai eik, nors kartą per savaitę rekomenduočiau į pirtį nueiti", – šyptelėjo J.Petkevičius, pats ne mažiau kaip tris valandas kasdien skiriantis aktyviai fizinei veiklai.

Sąnarių funkcija yra užtikrinti kūno mobilumą ir lankstumą judant. Tačiau, pasak vidaus ligų gydytojos Reginos Žukauskienės, dažnai nepagalvojame, kad sąnariai, kaip ir kiekvienas organas, turi maitintis. "Sąnarių mityba užtikrinama per du pagrindinius dalykus – judėjimą ir tam tikras maisto medžiagas, kurios įeina į sąnario kremzlės sudėtį. Kolagenas, hialurono rūgštis, gliukozaminas, chondroitinas, vitaminai, mineralai patenka į kremzlę ar papildo sąnarinį skystį tik judesio metu, kai kremzlė suspaudžiama ir atpalaiduojama. Kuo įvairesni judesiai, tuo geriau sąnariai valgo. Žinoma, jei jie gauna to maisto. Sąnariais rūpintis reikia visą gyvenimą – nuo jaunystės iki senatvės. Būtina judėti ir neužmiršti taisyklingos mitybos", – patarė gydytoja.

„Dėl rezultatų labai nenudžiuginsiu, reikės padirbėti. Pagrindinė problema – per stiprus pilvo presas, jis uždominuoja visą korseto raumenyną, todėl nugara turi labai stengtis, kad tai išlaikytų, dėl to jums ją ir skauda“, – testų rezultatus įvertinęs kalbėjo su olimpiečiais dirbantis kineziterapeutas Mantas Lesnickas.

Olimpiečiams tektų pasistengti, kad pasiektų jūsų lygį.

Geru humoro jausmus pasižymintis Juozukas nepraleido progos papokštauti ir paprašė M. Lesnicko palyginti jo testų rezultatus su Lietuvos olimpiečių.

„Kai kuriems olimpiečiams tektų pasistengti, kad pasiektų jūsų lygį. Reikės padirbėti 2-3 savaites, tačiau iki pasaulio čempionato pasveikti suspėsite“, – geras žinias rinktinės talismanui pranešė M. Lesnickas.

„Juozas kreipėsi į mus dėl jaučiamų skausmų nugaroje, kurie jam plinta į dešinę koją. Šiuo metu galiu įtarti, kad jam yra užspaustos nervinės šaknelės, dažniausiai to priežastis būna stuburo disko išvarža. Manau, kad du mėnesiai yra per mažas laiko tarpas, kad jis galėtų tapti darbingu. Šiuo metu jo vienintelis tikslas turėtų būti reabilitacija“, – rimtą diagnozę konstatavo fizinės ir medicinos reabilitacijos gydytoja Aušra Vitkienė, dirbanti Kaune, prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ įsikūrusiame sveikatingumo centre.

Gyvenime esu turėjęs visokių problemų ir visada pasveikdavau. Tikiuosi, kad pasveiksiu ir šį kartą.

Visgi beveik tris dešimtmečius su Lietuvos vyrų rinktine dirbantis Juozukas net ir išgirdęs gąsdinančią prognozę išliko nusiteikęs optimistiškai ir neabejoja, jog profesionali specialistų pagalba padės laiku pasveikti.

„Prognozės ne kokios, reikės atlikti reabilitaciją. Gyvenime esu turėjęs visokių problemų ir visada pasveikdavau. Tikiuosi, kad pasveiksiu ir šį kartą. Manau, kad ši aplinka man padės tai padaryti“, – optimizmo neslėpė Juozukas.