– Nuo ko prasidėjo jūsų kelionė į Ameriką?

– Kažkada į Ameriką nuskrido Andželika Cholina su spektakliu, kuriame aktoriai vilkėjo mano kurtais  kostiumais. Tuomet jiems ir kilo mintis pasikviesti J. Statkevičių. Su mumis susisiekė Austėja Sruoga ir pradėjo tartis, kaip tai padaryti. Tik atvežti į Ameriką madas – gana sudėtinga: reikia laba daug kuo pasirūpinti iš anksto – tūkstančiais prožektorių, kilimais, sale ir kt. Pasiruošimas buvo tarsi ilga epopėja. Kai jau viskas buvo paruošta, ir bilietai išparduoti – prasidėjo pandemija. Teko viską atšaukti, grąžinti bilietus. Kai koronavirusas atsitraukė, A. Sruoga su visa lietuvių bendruomenė ir vėl pradėjo kviesti. Šiemet  pagaliau išsiruošėme.

J. Statkevičiaus asmeninio archyvo nuotr.

– Ką vežėte už Atlanto?

– Dalį mūsų kolekcijos, rodytos Čikagoje,  sudarė kultiniai dalykai, kitą dalį – lietuviška kolekcija, kai ką kūrėme iš naujo – juk daug kas išparduota. Buvo suruoštos trys pasirodymo dalys.

– Su kokiais netikėtumais susidūrėte?

– Čikagoje nėra daug dėmesio skiriama madai. Ten nėra manekenių ir nėra jokių agentūrų. Priešingai nei Niujorke. Taigi, dešimt manekenių vežėmės iš Lietuvos, prie jų prisijungė penkios lietuvaitės, dirbančios Niujorke ir Los Andžele. Iš viso turėjome penkiolika manekenių ir 45 drabužių modelius. Teko daryti vaizdo intarpus tam, kad merginos spėtų persirengti. Vaizdo intarpuose buvo rodomos kitos kolekcijos su mano komentarais. Žmonės pamatė, ką esame sukūrę per 50 kolekcijų. Visiems jiems atvipo žandikaulis, nes buvo nepaprastai įdomu.

– Kiek susirinko žiūrovų?

– Arenos savininkai buvo nustebinti – norinčių patekti į areną susidarė apie 2 km eilė. Suvažiavo apie 3 tūkst. žmonių. Buvo kalbama, kad niekuomet ten nėra buvę tiek žmonių. Visi norėjo fotografuotis prie sienelės. Knygų, kurias buvome atsiuntę, neliko per 10 min. Dėl jų vos nekilo muštynės.

– Kokias sąlygas kėlėte organizatoriams?

– Mano sąlygos buvo: „Arba daryti labai gerai, arba nieko“. A. Sruoga išties nuvertė kalnus ir aš gavau tai, apie ką svajojau. Renginys buvo suorganizuotas tobulai iki smulkmenų. Visi buvo labai draugiški, merginos gyveno prašmatniausiame dangoraižyje, mus vežiojo su prabangiausiomis mašinomis. Priėmimas buvo „kosminis“. Mano manymu, Amerikos lietuviai yra daug labiau lietuviai, nei mes, gyvenantys Lietuvoje. Jie buvo labai pasiilgę ir labai norėjo pamatyti madas.

Mes, atvažiavę iš kaimo, sugebėjome padaryti taip, kad žmonės plojo stovėdami,  su ašaromis akyse.

Renginyje dirbę fotografai stebėjosi, kad jiems net nereikėjo specialiai tvarkyti nuotraukų, nes apšvietimas buvo puikus. Aš džiaugiausi iš profesinės pusės, kad nustebinome tuos, kurie gyvena tarsi rojuje – jie juk turi viską. Mes, atvažiavę iš kaimo, sugebėjome padaryti taip, kad žmonės plojo stovėdami, su ašaromis akyse. Tai buvo labai jautru ir gražu.

Manau, kad tai – labai svarbu: juk nei iki manęs ten buvo kas nuvežęs lietuviškas madas, nei po manęs nemanau, kad kas nuvažiuos. Nes tam iš tikrųjų reikia labai daug jėgų, pasiruošimo, užsispyrimo ir draugiškumo. Podiumas nuo Lietuvos nutiestas per Atlantą.

– Kokios emocijos įsiminė jums labiausiai?

Ten buvo tikras triumfas. Gal ir sakys, kad aš giriuosi, bet vis dėlto grožis yra svarbus dalykas žmonių gyvenime.

– Neįsivaizduojate, kas darėsi po renginio. Mane saugojo keturi stambūs tamsiaodžiai, nes be jų mane moterys turbūt būtų suplėšę: buvau ir apgnaibytas, ir kūnas nusėtas mėlynėmis – visi labai norėjo fotografuotis, minia buvo  įsiaudrinusi: jie prašė pasirašyti ir ant knygų ir vos ne ant krūtinės. Keturias valandas be sustojimo pozavau asmenukėms su kiekviena moterimi. Mane saugojęs žmogus tik pažvelgdavo į mane ir įleisdavo į mane supusį apsaugininkų ratelį moterį – nusifotografuodavome, jis ją vos ne už pakarpos ištraukdavo ir jau leisdavo kitą. Maniau, kad mane suplėšys į gabalus ir tai tikrai nebuvo juokinga. Atrodė, kad jie norėjo atsiplėšti po gabaliuką Juozo. Kažkas net ir įkando. Tai buvo nauja patirtis, tiek komplimentų ir tiek meilės nesu gavęs. Lietuvoje būna viskas daug santūriau ir paprasčiau. Ten buvo tikras triumfas. Gal ir sakys, kad aš giriuosi, bet vis dėlto grožis yra svarbus dalykas žmonių gyvenime.

J. Statkevičiaus asmeninio archyvo nuotr.

– Tai ne pirmas jūsų pasirodymas užsienyje. Kodėl šįkart tokios stiprios emocijos?

– Todėl, kad ten lietuvių bendruomenė ir jie norėjo būtent manęs. Apie tokį priėmimą nei kada svajojau, nei sapnavau. Taip, Amerikoje nesu naujokas – Niujorke turėjau „show roomą“ (speciali vieta, kurioje galima įsigyti ypatingus dizainerio kurtus drabužius – aut. past.) – pardavinėjome drabužius septyniolikoje  pačių geriausių parduotuvių. Bet Čikagoje niekada nebuvau buvęs, o ten – didžiulė lietuvių diaspora.

– Lietuvoje organizuojant renginį, viena didžiausių problemų – finansavimas. Amerikoje jūs to nepajutote?

– Ne, nepajutau. Ten labai daug lietuvių nuomonės formuotojų, kurios per instagramą pumpavo reklamą kaip reikiant. Ieva Voveris man įvardino visus skaičius: vien salės nuoma kainavo 230 tūkst. dolerių. Bilietai į  renginį kainavo  nuo 100 iki 500 dolerių. Pinigai buvo surinkti ir viskas apmokėta. Tik supraskit, kad ta šviesa ir tie kilimai kainuoja dvigubai daugiau nei Lietuvoje. Dar mes pardavinėjome knygas ir sukūrėme specialius marškinėlius. Pinigai, kurie buvo surinkti juos pardavus, buvo skirti Ukrainai.

– Pasibaigus šou Čikagoje iškart skridote į Lietuvą?

– Laimė viena nevaikšto – balandžio 18-ąją Niujorke įvyko režisieriaus Dexterio Fletcherio ir jo žmonos, filmo kooprodiuserės Dalios Ibelhauptaitės veiksmo filmo „Užblokuotas“ („Ghosted“) premjera. Dalia ta proga buvo slapta atskridusi į Lietuvą ir mes jai sukūrėme suknelę, o Dexteriui kostiumą jau buvau pasiuvęs iš anksto. Visa mano komanda po šou Čikagoje skrido į Lietuvą, o aš – į Niujorką, teisiai ant raudonojo kilimo. Buvo oficialiai gautas leidimas ir aš  turėjau progą pereiti raudonuoju kilimu drauge su Holivudo žvaigždėmis. Tas kilimas toks minkštas ir toks klampus… Man ir širdis drebėjo, ir drugeliai pilve plazdėjo. Kai jau esi su tais žmonėmis, uždarame rate – jie visi nepaprastai draugiški. Po filmo premjeros buvo didžiulė puota, paskui after partis ir po jo after after partis. Parsibeldžiau namo nebesuprasdamas, kur esu. Manau, kad man pasisekė šioje kelionėje nušauti du zuikius vienu šūviu. Ir ten pajaučiau, kad mane žmonės myli. Nors Lietuvoje ir ignoruoja.

J. Statkevičiaus asmeninio archyvo nuotr.

– Juk esate pripažintas ir Lietuvoje, ar čia tas atvejis, kai „savam krašte pranašu nebūsi“?

– Tik Lietuvoje neišgirdau nė vieno žodžio… Aišku, kad esu pripažintas. Tik žmonėms reikia įrodymų, kad esi geras. Tai čia ir yra pavyzdys – kad neprapuoliau ir manęs taip paprastai nesutrypsi ir kepure nepridengsi. Aš užsitarnavau sau pagarbą. Juk niekas neduoda trijų ordinų už dyką. Visa tai reikėjo uždirbti.

– Kuri dalis maloniausia jūsų darbe?

 Kai reikia prezentuoti Lietuvos veidą saulei ir pasauliui, vis dėlto Statkevičius yra pirmas visoje šitoje pagalbos grandyje.

Kalbant apie šią kelionę – Amerikoje atvažiavo Svetlana Griaznova su mano drabužiais, Miunchene vyko didžiausias koncertas, kuriame  Asmik Grigorian – su mano drabužiais, Londone vyko diplomatų inauguracija, ten – Giedrė Žickytė  su mano kurtais drabužiais, Dalia Ibelphautaitė Niujorke ir vėl – mano. Ir visa tai –  savaitės bėgyje, kai pamatau 5-6 moteris iškiliausiose vietose su mano drabužiais, spaudžia širdį. Kai reikia prezentuoti Lietuvos veidą saulei ir pasauliui, vis dėlto Statkevičius yra pirmas visoje šitoje pagalbos grandyje.

– Esate tas vyras, kuris žino, ko nori moterys?

– Moterys visada nori grožio, būti elegantiškos ir visada nori dėmesio. Aš šitą kokteilį žinau ir man sekasi jį pilstyti.

Ir dar: tu negali meluoti sau ir būti sau ištikimas. O ta ištikimybė sau kartais labai brangiai kainuoja. Kalbu ne apie pinigus. Reikia daug dalykų atkentėti dėl to, kad padarytum tai, ko tikrai nori ir kaip nori. Nesu prisitaikėlis, darau savo darbą, nesimėtau, kuriu spektaklius. Pailsėti negaliu nė sekundės. Jei nori kažką padaryti, pastoviai turi būti „ant bangos“. Ir ta „banga“ tęsiasi jau 34 metus.

– Kaip jaučiatės po naujausio teismo sprendimo dėl teisinio ginčo su Algiu Ramanausku?

– Šis naujausias teismo sprendimas yra visiškai nesusijęs su mano bylos esme, jame nėra pasisakyta dėl Algio Ramanausko veiksmų. Sprendimas yra grynai dėl procedūrinių dalykų, o ne dėl jo veiksmų teisėtumo.

Prieš trejus metus kreipiausi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, kad įvertintų Algio Ramanausko elgesį. Kreipiausi pateikdamas du skundus. Pirmuoju prašiau įvertinti A. Ramanausko veiksmus, kai „Facebook“ tinkle mane išvadino žeminančiais epitetais, o antruoju – vaizdo klipus „YouTube“ kanale, kuriuose esu parodijuojamas vulgariame kontekste. Abu sprendimai man buvo palankūs. Vieną A. Ramanauskas apskundė, o kitas taip ir liko galioti. Naujausias teismo sprendimas yra toks, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino vieną Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimą dėl procedūrinių priežasčių, visiškai nepasisakydamas, kuris iš mūsų teisus: ar Algis Ramanauskas, ar aš. Tokį sprendimą vertinu nei kaip laimėjimą, nei kaip pralaimėjimą, kadangi tai yra tik tarpinė stotelė tarp pagrindinės bylos dėl jo veiksmų mano atžvilgiu įvertinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Vakar pasirodžiusiuose pranešimuose labai daug kalbama, kad man tai labai svarbus įrodymas ir kad neva esu pralaimėjęs, tai noriu pasakyti, kad įrodymų yra tikrai ne vienas ir ne du, o juos visus įvertins teismas, kuris nagrinės bylą, kuri šiuo metu yra sustabdyta Vilniaus miesto apylinkės teisme, todėl visos tos spekuliacijos yra iš piršto laužtos.

Paprastai tariant, reikėtų pasakyti, kad naujausias sprendimas mane liečia tik tiek, kad aš buvau į šią bylą įtrauktas tik kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, tačiau pareiškėjas buvo A. Ramanauskas, o atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Tikrai noriu pažymėti, kad šio sprendimo neskųsiu, nes ginčas vyktų tik dėl procedūrinių normų taikymo, o aš suinteresuotas, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme esanti byla būtų atnaujinta ir mano reikalavimas būtų išnagrinėtas kuo greičiau.

– Trumpai priminkite, kiek laiko tęsiasi bylinėjimas ir kaip viskas prasidėjo?

– Jeigu prisimintume, kaip viskas prasidėjo, tai, be abejonės, reikėtų kalbėti apie pirmąją akistatą teisme su šiuo asmeniu, kai teismas jo elgesį įvertino kaip mano neturtinių teisių pažeidimą, pripažino mano teisės į atvaizdą panaudojimą žeminančiame kontekste ir man priteisė 2 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą. Ši vieta yra labai svarbi, nes tik pasibaigus procesui A. Ramanauskas „Facebook“ socialiniame toliau skleidė mane įžeidžiančią informaciją. Aš tokio elgesio netoleruoju, todėl kreipiausi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, kad įvertintų A. Ramanausko veiksmus. Gavau man palankų sprendimą ir jis jau yra įsigaliojęs. Po šio sprendimo prasidėjo Algio Ramanausko vaizdo klipų skelbimas, kuriuose aš esu parodijuojamas vulgariame kontekste. Kadangi skleidžiama informacija palietė ir mano mamą, joje nekalbama apie mano kūrybą, juose yra išimtinai mano asmenį įžeidžianti informacija, todėl kreipiausi į ikiteisminio tyrimo institucijas, kad įvertintų Algio Ramanausko veiksmus. Šiame tyrime buvo atlikta nepriklausoma ekspertizė, kurioje buvo konstatuota, kad informacija yra apie mane ir ji yra žeminančio, niekinančio pobūdžio.

Prokuroras, įvertinęs, kad baudžiamoji priemonė taikytina tik kaip kraštutinė, pasiūlė teises ginti civilinėje byloje. Su šiuo vertinimu sutikau ir viliuosi, kad civilinės teisės suteikiama gynyba bus pakankama sustabdyti šį asmenį nuo vykdomų pažeidimų ir besikartojančio puolimo mano asmens atžvilgiu.

Labai tikiuosi, kad teisme byla bus paskutinė ir kad šis asmuo supras, jog žeminti kitą viešai yra nepriimtina.

Dabar vyksta tik viena byla, ji nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, ji metus laiko buvo sustabdyta, tačiau greitai bus atnaujinta ir teismas nagrinėdamas bylą iš esmės vertins šio asmens veiksmus ir nuspręs, ar A. Ramanausko elgesys yra toleruotinas.

– Kaip tokia situacija veikia jūsų kūrybą?

– Kai esi kritikuojamas ne dėl savo darbo ar veiklos, o tik todėl, kad būtum pažemintas, tai toks elgesys, žinoma, kad veikia mane. Nė vienas žmogus tikriausiai nenorėtų atsidurti tokioje situacijoje, kurioje esu aš. Čia reikėtų priminti, kad tiek pirmas procesas, kuris jau yra senai pasibaigęs (2018 metais), tiek dabartinis procesas tuoj bus atnaujinti ir nagrinėjami Vilniaus mieto apylinkės teisme yra b*** čiulpimo fone, nekalbant apie kitus epitetus, kuriuos net šlykštu atkartoti. Natūralu, kad niekas iš mūsų nenorėtų atsidurti tokioje situacijoje ir niekam ji nebūtų maloni. Byloje ši situacija yra, aišku, nemaloni, bet kitokių veiksmų, kaip sustabdyti šį asmenį aš nematau, tai galiu padaryti tik teisėtomis priemonėmis, t. y. teismais.

– Ko ketinatės imtis toliau?

– Labai tikiuosi, kad teisme byla bus paskutinė ir kad šis asmuo supras, jog žeminti kitą viešai yra nepriimtina. Jei jis toliau nenustos ir toliau viešai pils ant manęs purvą, aš ir toliau ginsiu savo teises teisėtomis priemonėmis, kurias man garantuoja įstatymas. Todėl šiai dienai aiškinti, kad aš čia kažką pralaimėjau ar laimėjau yra visiška nesąmonė ir tai yra tik viešas eskalavimas situacijos, kuri dar nėra visiškai baigta.

Į teismą kreipėsi pramogų verslo veikėjas Algis Ramanauskas-Greitai, kuris prašė panaikinti dizaineriui palankų sprendimą pašalinti J. Statkevičių parodijuojančius ir pašiepiančius vaizdo įrašus. Apie tai pranešė alfa.lt.

Teisėjai  panaikino dizaineriui palankų sprendimą, kuriuo buvo subtiliai nurodyta pašalinti J. Statkevičių parodijuojančius ir pašiepiančius vaizdo įrašus. „Skundžiamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant esminius procedūrinius reikalavimus, nes skundo nagrinėjimas nebuvo sustabdytas, iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal J. Statkevičiaus ieškinį atsakovui A. Ramanauskui, todėl yra naikintinas“, – konstatuojama teismo sprendime, praneša alfa.lt.

Taip pat priduriama, kad šį teismo sprendimą dar galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Primename, kad prieš metus, vasario 3 d., Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo pradėta byla tarp žinomo Lietuvos dizainerio J. Statkevičiaus ir laidų vedėjo bei internetinio turinio kūrėjo A. Ramanausko. A. Ramanauskui buvo  pareikštas ieškinys dėl į „Facebook“ bei į „YouTube“ platformas keliamo turinio, kuris neva žemina garsų dizainerį. J. Statkevičius siekė prisiteisti 12 tūkst. eurų už neturtinę žalą bei prašė pašalinti įkeltą vaizdo medžiagą.

Laisvės oazė

J.Statkevičius tuomečiame Stepo Žuko dailės technikume (dabar – Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas– aut. past.) studijavo 1984–1988 m. Po dizainerio studijų baigimo prabėgus daugiau nei trims dešimtmečiams, bendruomenės jis prisimenamas kaip vienintelis technikumo absolventas, kuris gynė savo gimtąją šalį Sausio 13-ąją ir su ne mažesne drąsa šturmavo mados sostinę Paryžių, pristatydamas savo aukštosios mados kolekciją ir įtraukdamas Lietuvą į pasaulio mados akiratį.

J.Statkevičius – vienintelis Lietuvos dizaineris, kuris priklauso Paryžiaus aukštosios mados asociacijai. Bendruomenė didžiuojasi, kad tarptautiniais apdovanojimais įvertinto kūrėjo kūrybinio kelio pradžia buvo Stepo Žuko dailės technikume.

Sugrįžimas: savosios alma mater jubiliejui skirtoje parodoje J. Statkevičius pristato savo kurtus drabužius, aksesuarus, kvepalus. / Vyčio Šulinsko nuotr.

J.Statkevičiaus sprendimą stoti į technikumą nulėmė atsitiktinumas. Nuo vaikystės dizaineris lankė sporto mokyklą, kurioje vykusiame atvirų durų dienos renginyje apsilankė grupelė technikumo studentų. Jie J.Statkevičiui pasirodė kitokie, kitaip apsirengę.

„Kai esi jaunas – nori išsiskirti, sulaukti dėmesio. Apranga, mano nuomone, tampa saviraiškos forma, kuria pasauliui gali parodyti, kas esi“, – teigia dizaineris. Pradėjęs papildomai lankyti piešimo ir tapybos užsiėmimus, kūrėjas pajuto kaip lengvai ir greitai jam sekasi atlikti skiriamas užduotis, ir stojo į technikumą.

Prisimindamas studijas J.Statkevičius sako, kad jo atmintyje – tik geriausi atsiminimai. „Technikumas buvo laisvės oazė. Studijuodami mes tarsi gyvenome kitame pasaulyje, nejausdami sovietinės santvarkos pančių. Manau, kad būtent tai ir leido mums pasiekti tokių rezultatų, kuriais šiandien džiaugiamės ir didžiuojamės“, – nuomone dalijasi dizaineris.

Technikumas buvo laisvės oazė. Studijuodami mes tarsi gyvenome kitame pasaulyje, nejausdami sovietinės santvarkos pančių.

Ryžtas ir motyvacija

Į atmintį J.Statkevičiui yra įsirėžęs jo begalinį norą studijuoti pabrėžiantis prisiminimas apie pirmąją dieną technikume.

„Kai paskelbė įstojusiųjų sąrašą – manęs jame nebuvo, todėl rugsėjo pirmąją nuėjau į sporto mokyklą, bet sugrįžęs – sulaukiau technikumo direktoriaus Vytauto Dūdėno skambučio. Jis pasakė, kad jį sužavėjo mano darbai ir man atsirado išskirtinė vieta. Šie direktoriaus žodžiai mane labai motyvavo ir įkvėpė. Todėl rugsėjo 2 d., nešinas mamos nupirktomis gėlėmis, ėjau į pirmąjį su dėstytojais ir grupiokėmis susitikimą, kuris vyko Kapsų gatvės buvusiame technikumo padalinyje – sename, smetoniškame, mediniame name, su kvapais, pelėsiu, bet labai žavingame. Ėjau per naujai pastatytą Vilijampolės tiltą, atsigręžiau paskutinį kartą pamojuoti mamai ir staiga – nosimi trenkiausi į elektros stulpą. Iš nosies pradėjo plūsti kraujas, lūpoje atsivėrė kirstinė žaizda, bet namo negrįžau. Prie vandens hidranto nusiploviau kraują ir nužingsniavau į technikumą“, – prisimena dizaineris.

Paskata siekti daugiau

Studijuoti technikume pradėjusio dizainerio gabumus dėstytojos pastebėjo iš karto. Kadangi buvo vienas vaikinas tarp trylikos merginų – sulaukdavo dėmesio, tačiau ir reikalavimai kūrybingam, puikiai siūti mokančiam jaunuoliui buvo didesni. Iššūkiai J.Statkevičiaus nebaugino, nes visą studijų laikotarpį, kaip pabrėžia dizaineris, atmosfera buvo puiki dėl atsidavusių dėstytojų.

Sugrįžimas: savosios alma mater jubiliejui skirtoje parodoje J. Statkevičius pristato savo kurtus drabužius, aksesuarus, kvepalus. / Vyčio Šulinsko nuotr.

„Jos sukūrė mums nuostabų meno, madų pasaulį, kuriame ir gyvenome. Ryškiai prisimenu Eugeniją Lašienę, Aldoną Ruseckaitę, Ireną Nazarkiną, Aldoną Ogijienę, Svetlaną Golovesko, Audronę Šakienę ir Aldoną Tamošaitytę. Jos niekada negailėdavo mums savo laiko, bendraudavo kaip lygios su lygiais, buvo atviros. Todėl jas gerbėme ir mylėjome“, – sako J.Statkevičius.

Pastebėjusios atkaklų, ryžtingą ir talentingą jaunuolį dėstytojos suteikė galimybes dizaineriui praktiką atlikti „Juzės“ ateljė, kur tuo metu drabužius siūdinosi visi valdžios ponai.

„Atėjau į ateljė svajodamas apie madas, bet mane greitai nuleido ant žemės ir pasakė, kad pirma turiu išmokti amato. Todėl labai stengiausi mokytis kuo daugiau ir visas paskirtas užduotis atlikti kuo geriau. Įgijau daug žinių, tačiau dėstytojos skatino nesustoti, o žvelgti toliau, atrasti naujų dalykų, kurių noriu išmokti, – akcentuoja dizaineris. – Nežinau, ar kuri aukštojo mokslo institucija Lietuvoje yra tokio lygio, koks buvo technikumas, atvėręs vartus į platųjį pasaulį.“

Įveikdamas visus sunkumus, J.Statkevičius ryžtingai žengė pro šiuos vartus ir per darbus, sukurtus aukštosios mados ir teatro kostiumų srityse, pasauliui ir saulei atvėrė Lietuvos veidą, atsistodamas greta pasaulinių mados korifėjų.

34-erius metus kuriančiam J.Statkevičiui atsidavimas darbui, užsispyrimas, ištvermė yra patys svarbiausi dėmenys, padedantys sulaukti sėkmės. „Mados industrija man yra stebuklas. Darbas šioje srityje man labai patinka. Esu jam gimęs. Darau tai, ką labai myliu, ir esu labai laimingas, kad man sekasi“, – sako J.Statkevičius.

Kas? J.Statkevi­čiaus aukšto­sios ma­dos ir teatro kos­tiumų pa­ro­da.

Kur? Kauno kolegi­jos Menų aka­demi­jos „Pelė­dų kalno“ ga­leri­jo­je.

Kada? Veiks iki liepos 12 d.

J. Statkevičius tuometiniame Stepo Žuko dailės technikume (dabar: Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas) studijavo 1984–1988 m. Po dizainerio studijų baigimo prabėgus daugiau nei trims dešimtmečiams, bendruomenės jis prisimenamas kaip vienintelis technikumo absolventas, kuris gynė savo gimtąją šalį sausio 13-ąją ir su ne mažesne drąsa šturmavo mados sostinę Paryžių, pristatydamas savo aukštosios mados kolekciją ir įtraukdamas Lietuvą į pasaulio mados akiratį. J. Statkevičius yra vienintelis Lietuvos dizaineris, kuris priklauso Paryžiaus aukštosios mados asociacijai. Bendruomenė didžiuojasi, jog tarptautiniais apdovanojimais įvertinto kūrėjo kūrybinio kelio pradžia buvo Stepo Žuko dailės technikume.

J. Statkevičius technikumą prisimena su pagarba. „Nežinau, kuri aukštojo mokslo institucija Lietuvoje yra tokio lygio, koks buvo technikumas. Jis kiekvienam iš mūsų tapo vartais, už kurių atsivėrė keliai į platųjį pasaulį“, – sakė dizaineris. Įveikdamas visus sunkumus, J. Statkevičius ryžtingai žengė pro šiuos vartus ir per darbus, sukurtus aukštosios mados ir teatro kostiumų srityse, pasauliui ir saulei atvėrė Lietuvos veidą, atsistodamas greta pasaulinių mados korifėjų.

Reikšmingiems dizainerio pasiekimams įtakos turėjo tai, jog technikumas buvo laisvės oazė. „Tarybinės santvarkos mes nejutome, nes gyvenome visiškai kitame pasaulyje. Ir tai leido pasiekti tokių aukštumų, kuriomis šiandien džiaugiamės ir didžiuojamės,  –  pabrėžė dizaineris. –  Atmosfera technikume buvo nuostabi, o studijų laikas – stebuklingas. Sulaukdavau daug dėmesio, kadangi savo studijų programoje buvau vienas vaikinas tarp dvylikos merginų, be to, mokėjau siūti ir dėstytojos tai iš karto pastebėjo.“ J. Statkevičius akcentuoja, jog būtent dėstytojos atvėrė plačias galimybes semtis žinių. „Jos kūrė mums nuostabų meno, madų pasaulį, kuriame mes ir gyvenome. Iš jų visada sužinodavome kažką naujo. Jos buvo atviros, bendraudavo su mumis kaip lygios su lygiais. Ryškiai pamenu dėstytojas: Eugeniją Lašienę, Aldoną Ruseckaitę, Ireną Nazarkiną, Aldoną Ogijienę, Svetlaną Golovesko, Audronę Šakienę ir Aldoną Tamošaitytę. Ryšį su buvusiomis dėstytojomis palaikau iki šiol“, – sakė dizaineris, pabrėždamas, jog jo atmintyje svarbią vietą užima ir technikumo direktorius Vytautas Dūdėnas.

Abu garsūs vyrai nusifilmavo naujame muzikiniame šou „Aš matau tavo balsą“. Nors filmavimai įvyko dar prieš karą Ukrainoje, šių asmenų likimas projekte pakibo ant plauko, rašo Žmonės.lt.

Koks tolimesnis E.Dragūno ir J.Statkevičiaus likimas muzikiniame šou „Aš matau tavo balsą“, ar juos laidoje išvys žiūrovai?

Žmonės.lt susisiekė su LNK atstovu spaudai Gediminu Malaškevičiumi.

„Projekto „Aš matau tavo balsą“ laidos buvo nufilmuotos iš anksto, dar iki karo ir iki šių asmenų viešų pasisakymų. Žiūrovai eteryje šių asmenų neišvys“, – Žmonės.lt patikino G.Malaškevičius.

Projekto „Aš matau tavo balsą“ laidos buvo nufilmuotos iš anksto, dar iki karo ir iki šių asmenų viešų pasisakymų. Žiūrovai eteryje šių asmenų neišvys.

Priminsime, kad Ukrainai bandant atsilaikyti prieš Rusijos agresiją, o žmonėms vienijantis į palaikymo akcijas ir gelbėjant ukrainiečiams, atlikėjas Egidijus Dragūnas-SEL išdėstė nuomonę apie konfliktinę situaciją. Jo žodžiai sulaukė pasipiktinimo.

„Daug žmonių, žinai, klausia mano nuomonės, ką aš manau apie viską ir kodėl tyliu, kodėl nieko nepasakau. Mano nuomonė yra tokia: yra žmonės, kurie sukuria ginklą, yra žmonės, kurie paliečia ginklą, yra žmonės, kurie gali šaut į žvėrį, ir yra žmonės, kurie gali šaut į žmogų. Tai va tie, kurie ten sėdi ir šaudosi, tai vyksta natūralus planetos išvalymas. Tegu jie ten b**t šaudosi, aš už taiką ir geriu alų“, – vaizdo įraše sakė atlikėjas.

Vaizdo įrašas vėliau buvo pašalintas.

Pats atlikėjas vėliau bandė švelninti situaciją. „Mieli tikri žmonės! Aš esu šoke nuo to, kas vyksta jau eilę dienų. Aš myliu Ukrainą, mano daug draugų šią minutę ten. Aš toks pats kaip ir jūs – Dievas mato, kaip aš išgyvenu. Aš išgyvenu už mus visus. Aš išgyvenu už Lietuvą kaip ir jūs visi. Tai, kas vyksta, yra tragedija“, – socialiniuose tinkluose skelbė atlikėjas.

J. Statkevičius kritikos sulaukė tuomet, kai instagrame pasidalijo nuotrauka ir pažymėjo šias grotažymes: „Happy day, happy, relax, no TV propoganda, no panic, relax, best to dream“ (laiminga diena, laimė, atsipalaidavimas, jokios televizijos propagandos, jokios panikos, atsipalaidavimas, svajonės – aut. past.).

Į dizainerio dviprasmišką reakciją sureagavo žinomi žmonės, tarp jų – ir atlikėjas Vaidas Baumila, dizainerė Monika Kazakevičiūtė-Kriščiūnienė. Jie ragino visus atkreipti dėmesį į tokią dizainerio poziciją ir ją vertinti kritiškai.

Vėliau skandalą įplieskusią nuotrauką J. Statkevičius pašalino.

Netrukus dizaineris paskelbė, kad po kilusio skandalo pasitraukia iš žurnalo „L'Officiel Lithuania“ vyriausiojo redaktoriaus pareigų. „Esu už Ukrainą ir prieš Rusijos agresiją. Esu kategoriškai prieš rusų TV skleidžiamą propagandą. Bet suprasdamas žmonių nepasitenkinimą, atsistatydinu iš „L‘Officiel Lithuania“ vyriausiojo redaktoriaus pareigų“, – instagrame pranešė J. Statkevičius.

Dėl Lietuvoje žinomų žmonių elgesio TV laidų prodiuseris ir laidų vedėjas Arūnas Valinskas viešu laišku kreipėsi į Lietuvos savivaldybes, žiniasklaidos priemones ir scenos kolegas.

Levas Tolstojus, romano „Karas ir taika“ autorius, yra sakęs: „Žmonės, kurie pripažįsta karą ne tik neišvengiamu, bet ir naudingu, o todėl ir pageidautinu, − tokie žmonės yra baisūs ir siaubingi moraliniai išsigimėliai.“

„Pirmasis buvo Egidijus Dragūnas-Selas. Jis pareiškė, kad tai, kas vyksta Ukrainoje yra „natūralus pasaulio apsivalymas“. Dėl šito nupušėlio ignoravimo jau esu kreipęsis į žiniasklaidos priemones. Kai pradėjo kilti bangos, Selas pareiškė, kad yra už taiką ir esą pervedęs į paramos Ukrainai fondą 50 tūkst. eurų. Nors jokių dokumentų nepateikė. Dar vienas eilinis apgailėtinas melas, gelbstint savo kailį. Gaila, bet vienu durniumi kaime nesugebėjome apsiriboti. Gytis Paškevičius pritarė savo užauginto ir „išauklėto“ sūnelio nuomonei, kad visi tie vaizdai iš Ukrainos su žuvusiais vaikais ir civiliais yra inscenizacijos, suvaidintos samdytų aktorių. Lyg to būtų maža, tarytum Pilypas iš kanapių į trasą iššoko ir grupės „Rebelheart“ lyderis Darius Mickus, pareiškęs, jog visa tai, kas vyksta Ukrainoje yra ne kas kita, kaip benderovcų organizuotas „savų šaudymas į savus“. Kažkur girdėta, tiesa? O kur dar Juozas Statkevičius, Žilvinas Tratas?“, – rašė TV laidų prodiuseris.

Gruodžio 31-ąją, 21.30 val., LNK kanalų šeima kvies drauge pasitikti Naujus metus. Specialioje laidoje aktorius ir laidų vedėjas Giedrius Savickas vienam vakarui taps kanalo direktoriumi, jo asistente – socialinių tinklų žvaigždė Karolina Meschino. Ryškūs kanalo veidai pristatys didžiausias Naujųjų metų televizijos naujienas, žais netikėtus žaidimus, o atlikėjai dovanos gražiausias dainas.

Specialiai Naujųjų metų proga vaizdo siužetus kuria socialinių tinklų žvaigždė Edvinas Krupinskas, kuris ne vieną pralinksmino filmuodamas smagias situacijas iš tėvų ir vaikų gyvenimiškų situacijų. Vytautas Mikaitis kuria smagią demo laidos apie sveikatą versiją, o aktorius Arnoldas Eisimantas ir pats išbandys, ir žinomus žmones įkalbins lipti į ledinį vandenį.

Grupės „69 danguje“ merginos naujam direktoriui Giedriui Savickui pristatys naujausią „Lietuvos balsas. Kartos“ sezoną, o Karolina joms paruoš žaidimą, kur jos turės atspėti, kuris komentatorių parašytas komentaras apie kurį mokytoją yra. Į studiją atvyks ir naujas naujojo, pavasarį startuosiančio LNK projekto „Aš matau tavo balsą“ vedėjas Rokas Bernatonis, kuris į studiją atsives du dalyvius. Vienas jų taip nustebins G. Savicką, kad šis net pasiūlys jam darbą kanale.

BTV projekto „Muzikinė kaukė“ vedėja Indrė Kavaliauskaitė pristatys naują, jubiliejinį „Muzikinės kaukės“ sezoną, kuris startuos jau pirmą Naujųjų metų dieną. Būtent Naujųjų metų šventei scenoje uždainuos ir du Kučinskai, tikrasis Edmundas Kučinskas ir stebėtinai panašiai jį galintis įkūnyti Martynas Kavaliauskas. Jų dviejų specialus duetas sužavės ne vieną žiūrovą, ir patį kanalo direktorių G. Savicką.

Naujamečio pokalbio pas direktorių atvyks ir dizaineris J. Statkevičius, kuris palikės visiems kuo daugiau laiko praleisti su savo tėvais. „Sako, ko jūs gailitės? Prarasto laiko su tėvais. Mums atrodo, kad jie čia visą laiką bus. Iš tikrųjų ne! Pavyzdžiui, tėvas išėjo ir aš galvoju – aš to nepaklausiau ir to nepaklausiau. O atrodė, kad visą laiką bus ir bus. Nuo to laiko viskas apsivertė. Ne tai, kad senas bernas su mama atsiskirt negali, toks itališkas momentas. Ne, nieko panašaus. Mes šiaip labai artimi. Jai skambinu net kelis kartus per dieną. Mes papletkinam, taigi malonumas ir valgyt, ir plepėt, ir tą patį televizorių pažiūrėt. Mes einam dešimt kilometrų su mama prie jūros. Čia tas laikas, kai labai faina“, – apie artimą ryšį su mama pasakojo žinomas dizaineris.

„Aš retai nuvažiuoju pas mamą, tik savaitgaliais, tai kaip aš galiu pas ją nevalgyt? Šiaip galiu savaitę nevalgyt, o paskui neįmanoma! Visi žino, kai mama pagamina, taigi, Jėzau, kvepia visa laiptinė. Kai jau įeinu į pirmą aukštą, jau jaučiu, ką ji gamina“, – kalbės dizaineris J. Statkevičius.

Didžiausiu netikėtumu Naujųjų vakarą taps brolių Lavrinovičių akibrokštas. Jie ne tik taps „Teleloto“ žaidimo kamuoliukais, bet ir pirmą kartą gyvenime uždainuos. G. Savickas paragins: „Treneris dainavo, kolega Simas dainavo, žmona dainavo.“ „O ką mes blogesni?“ – į Giedriaus mestą iššūkį drąsiai atsakys broliai Lavrinovičiai ir žengs į sceną.