Jaunuoliai atėjo taip gerai nusiteikę, kad, atrodo, šalčio net nejautė.

„Kariai atvyko į fronto liniją, užėmė priešišką tranšėją. Dabar tereikia išvalyti šią tranšėją, kad būtų švari“, – sakė pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono vadas Elvinas Serva.

Šauktiniai sako, kad čia reikia psichologinės ir fizinės ištvermės, o svarbiausia – komandinis darbas.

Jaunuoliai turėjo įveikti 25 m atkarpą, šliauždami ledinio vandens apkasuose.

„Turėjome tris mėnesius, per kuriuos ruošėme karius fiziškai. Manau, kad esame pasiruošę ženkliai rimtesniems iššūkiams“, – sakė pirmos kuopos vadas Modestas Petravičius.

Penktą ryto prasidėjusioje šauktinių dienoje buvo dar šešiolika užduočių, viena iš jų – kabant virš minų lauko neutralizuoti erdvę.

„Svarbiausia – darbas su savimi. Reikia suprasti, kad nesi vienas ir dirbti su komanda“, – teigė grandinis Evaldas Gudonis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Šauktiniai atsidūrė situacijoje, kai ant kalno esanti karinė mašina pradėjo riedėti žemyn. Siekiant išvengti nelaimės, būtina ją sustabdyti.

Kitoje situacijoje reikėjo pralįsti po mašina, kad nepatektų priešui į rankas.

„Reikia šliaužti. Užduotys buvo sujungtos, kad būtų fiziškai sudėtingiau ir kad būtų streso“, – kalbėjo vyr. technikas Virginijus Žilaitis.

Pasak jaunuolių, ypač svarbu, kad visi dirbtų kaip vienas.

„Parodysime, kad Lietuvos kariai – vieningi. Kai prisimeni visus sunkumus, kuriuos praeini kartu su visais, supranti, kad niekas nebėra baisu“, – sakė šauktinis Erikas Banys.

Jaunuoliai, kurie ateina, labai motyvuoti.

„Sudėtingiausia kovoti su savimi, nepasiduoti, eiti į priekį, kontroliuoti savo mintis“, – teigė šauktinis Matas Šauklys.

Be fizinių užduočių teko pasitelkti ir logiką. Ne visiems pavyko įveikti užduotį.

Bataliono vadas sako, kad nors šauktiniai kasmet ateina vis silpnesni, tačiau turint motyvacijos – viskas pataisoma.

„Yra visaip. Tikrai nesakysiu, kad viskas yra labai gerai. Tačiau nepastebėjau, kad būtų didžiulių bėdų. Jaunuoliai, kurie ateina, labai motyvuoti“, – sakė E. Serva.

Šios laidos kariai išskirtiniai tuo, kad absoliučiai visi pasirinko savanoriškai atlikti karinę tarnybą batalione iš karto po mokyklos, nelaukdami, kol bus pakviesti.

Pabaigus bazinį karo inžinerijos kursą užsitarnaus teisę lauko kepuraitę pakeisti į skiriamąjį inžinierių ženklą – juodą beretę su bataliono kokarda. 

„Beretės – pagrindinio priklausymo tam tikram padaliniui ženklo – negalima tiesiog gauti. Ją reikia garbingai išsikovoti. Nelengvai įveiktas kliūčių ruožas, jame išlietas prakaitas ir rikiuotės aikštėje uždėta juoda beretė jauniesiems kariams turi kasdien priminti, kaip juodai privalo dirbti inžinieriai, kad mūšio lauke kitų ginklo brolių beretės nenusidažytų kraujo spalva“, – trumpai „Inžinieriaus tako“ tradiciją bei pagrindinį tikslą apibūdino Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono vadas plk. ltn. Elvinas Serva.

Vadas džiaugėsi, kad šio šaukimo kariai kliūčių užduotis įveikė be didesnių sunkumų ir nepritrūko motyvacijos net ir sunkiausiomis akimirkomis. „Tam didelės įtakos turėjo tai, kad visi be išimties 13-os laidos kariai atlikti karinę tarnybą Inžinerijos batalione yra pasirinkę savo noru. Jie puikiai žino, kodėl čia yra ir vardan ko tai daro. O noras yra galingiausias variklis“, – neabejojo jis.

Tradicija, kliūčių ruožu užbaigti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių individualaus rengimo etapą egzistuoja daugelyje Lietuvos kariuomenės padalinių. Norint įveikti „Inžinieriaus taką“ ir taip išsikovoti teisę lauko kepuraitę pakeisti į juodą inžinieriaus beretę, kariams nepakanka  būti vien fiziškai stipriems bei turėti gerus individualius karinius įgūdžius.

Čia būtina pademonstruoti viską, be ko neįsivaizduojama karo inžinerija: inžinerines žinias, motyvaciją, darnaus komandinio darbo įgūdžius, tarpusavio palaikymą, psichologinį nusiteikimą, greitą reakciją, išradingumą. Kliūčių ruožo užduotis kariams sunkina ribotas laikas. Jo įveikimas ir berečių įteikimas simboliškai parodo, kad kariai jau yra pasirengę pereiti prie kolektyvinio rengimo bei mokytis vykdyti užduotis skyriaus ir būrio sudėtyje pagal jiems priskirtas specialybes.

Speciali ceremonija vyko inžinerijos batalione, nes visi 80 ten prisiekusių šauktinių tarnybą pasirinko savanoriškai, tai yra nelaukė, kol ras savo pavardę karo prievolininkų sąraše.

Šiame renginyje dalyvavo ir kariuomenės vadas generolas  Valdemaras Rupšys.

„Norinčiųjų buvo ir dar daugiau, teko net šiek tiek padidinti batalionui skirtas kvotas“, – pranešime sakė inžinerijos bataliono vadas pulkininkas leitenantas Elvinas Serva.

Penktadienį prisiekę jaunuoliai tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės padaliniuose praėjo prieš tris savaites.

Per metus į Lietuvos kariuomenę būna pašaukiami keli tūkstančiai jaunuolių, jie atlieka devynių mėnesių tarnybą.

Susirinkusiųjų taip pat laukė kareiviška arbata bei žaidimai.

Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas ir karininkų rato asociacija Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse užkūrė laisvės laužus, pakvietė kauniečius ir miesto svečius ne tik pabendrauti, kartu paminėti Lietuvai svarbią dieną, bet ir iš arčiau susipažinti su kareiviškomis pramogomis.

Organizatoriai susirinkusiems pasiūlė pasivaržyti kariškoje estafetėje, palaikyti liemenę ar net pamėtyti miną, žinoma, tokią, kuri negali sprogti.

Šventinę atmosferą kūrė ne tik pasirinkta vieta – prie „Laisvės kario“ skulptūros, bet ir atlikėjos R. Naujanytės-Bjelle dainos, muzika bei Kauno miesto muziejaus istoriko Simono Jazavitos pasakotos įdomios Lietuvos valstybės nepriklausomybės detalės.

Grupės iki šešių karių be ginklų Kauno mariose, Nemune ir Elektrėnų mariose vykdys vandens telkinių inžinerinę žvalgybą.

Anot Kauno miesto savivaldybės pranešimo, per pratybas bus laikomasi gamtos apsaugos taisyklių, nebus naudojama pirotechnika ir imitacijos priemonės.

Mokymai suplanuoti iki rugpjūčio 18 dienos.

Penktadienį Sprogmenų neutralizavimo kuopos kariai gr. Lukas Škimelis, gr. Edgaras Špokauskas, vyr. eil. Vitalijus Dudėnas ir vyr. eil. Modestas Sinkus kelio Klaipėda−Kaunas 157 kilometre sustojo pagelbėti šeimai, iš kurios automobilio veržėsi dūmai.

Kariai padėjo išsikviesti gelbėjimo tarnybas, moteriai su mažamečiu vaiku, kol jos atvyks, užleido savo tarnybinę mašiną, o patys mėgino užgesinti degantį automobilį.

Prieš keliolika ar net keliasdešimt metų privalomąjį karinį parengtumą įgiję kariai treniravosi judėti įvairiais būdais su ginklu, reaguoti į priešo ugnį, pasirinkti ir užimti laikiną priedangą, apieškoti nukautą karį, orientuotis vietovėje, užimti patrulio bazę ir kitų kiekvienam kariui privalomų dalykų.

Anot pratybų vadovo asistento leitenanto Modesto Landos, pirmiausia buvo stengiamasi kaip galima labiau suvienodinti karių pasirengimo lygį, ne tik atnaujinti, bet ir įgyti naujų žinių bei įgūdžių. „Kariai atėję su labai skirtingu žinių ir patirties bagažu: vieni net naktį miške nemiegoję, kiti žemėlapio nematę, kas tarnavę Jėgerių batalione, kas buvęs raketų operatoriumi Oro gynybos batalione. Tad karių lygis labai skiriasi, todėl stengiamės žinias suvienodinti”, – teigė leitenantas.

Aukšta rezervo karių motyvacija, geri baziniai įgūdžiai ir noras tobulėti maloniai nustebino 2-osios inžinerijos kuopos vadą bei pratybų vadovą kpt. Aurimą Morkūną. „Karių pasirengimą vertinu labai gerai. Pirmas įspūdis juos pamačius su civiliais drabužiais buvo toks, kad į tarnybą atėjo vyrai jau būdami, kaip sakoma, metuose, bet kai apsirengė uniformas, užsidėjo atakos ekipuotę, su ginklais, išsidažę veidus, tai net neatskirsi, ar jauni, ar vyresni žmonės – visi ir juda pakankamai gerai, ir bėga gana greitai, ir viskas, ką daro, labai gerai išeina“, – sakė jis.

Po individualių įgūdžių atnaujinimo pratybų parengtojo rezervo kariai turės vieną dieną atokvėpio – susipažins su Inžinerijos bataliono ginkluote, technika ir įranga, aplankys Vytauto Didžiojo karo muziejų ir karo technikos ekspoziciją VI forte. Paskui, kaip teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime, pradės inžinerinį rengimą: žvalgys kelią ir maršrutą, mokysis tinkamai užmaskuoti įrangą ir techniką, įrengti ir įveikti tiek sprogstamąsias, tiek nesprogstamąsias kliūtis, veikti skyriaus ir būrio sudėtyje.

Parengtojo rezervo karių rengimo tikslas – atnaujinti karines teorines žinias ir praktinius įgūdžius, supažindinti su Lietuvos kariuomenės naujovėmis, suteikti naujų žinių ir įgūdžių, kad prireikus parengtojo rezervo kariai galėtų efektyviai dalyvauti šalies gynyboje. Parengtasis kariuomenės personalo rezervas – tai visi karo prievolininkai, įgiję pagrindinį karinį parengimą Lietuvos kariuomenėje arba turintys jam prilygintą parengimą pagal Lietuvos kariuomenės vado nustatytų kariui būtinų žinių ir gebėjimų standartus iki jiems sukaks 55 metai.

Jį organizavo Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas.

Į 20 val. prasidėjusį renginį prie Kauno pilies susirinko  būrys kauniečių ir miesto svečių.

Vyko kariniai žaidimai, muzikiniai pasirodymai.

Nuo ankstaus ryto ant Trijų Mergelių pėsčiųjų tilto Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono 1 inžinerijos kuopos profesinės karo tarnybos kariai vykdė kopimo-nusileidimo įgūdžių atnaujinimo pratybas.

Tokio pobūdžio pratybos šios kuopos kariams vyksta maždaug 3-4 kartus per metus ir yra skirtos įgūdžiams, reikalingiems sunkiai prieinamų inžinerinių konstrukcijų žvalgybai, formuoti ir tobulinti.

Keletas karių tokiose pratybose dalyvavo pirmą kartą, tačiau jiems pavyko susidoroti su jauduliu ir puikiai įvykdyti užduotį.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas prieš porą mėnesių, kai po jungtinių pratybų minėtame sandėlyje buvo atlikta inventorizacija. Jos metu pasigesta šovinių. Jie nerasti iki šiol. Ir neaišku, kada dingo – per minėtas pratybas ar dar prieš jas.

Nors ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai dar nėra gavę iš Lietuvos kariuomenės visų užsiprašytų dokumentų, preliminariai tiek dingusių šovinių kiekis, tiek kariuomenei padaryta žala nėra dideli.

Gavus minėtus dokumentus, ketinama pareikšti įtarimus už šovinių išdavimą atsakingiems sandėlio darbuotojams.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą, teisėsaugininkai teigė, kad realiausia versija, jog trūkumas galėjo susidaryti dėl netvarkingos apskaitos. Mažai tikėtina, kad šoviniai buvo pavogti, turint tikslą iš to pasipelnyti.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad karys, dėl aplaidumo praradęs jam tarnybos reikalams patikėtą ginklą, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas, transporto priemonę ar kitą karo techniką, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.