Nors yra labiausiai žinomas krepšinio pasaulyje, 77-erių metų sulaukęs J. Petkevičius per savo karjerą čempionatams bei varžyboms padėjo ruoštis ir lengvaatlečiams, boksininkams, sunkumų kilnotojams ar irkluotojams.

Baigęs Kūno kultūros institutą (darb. Lietuvos sporto universitetas) ir įgijęs dziudo trenerio specialybę, sovietų laikais jis dirbo dėstytoju, vėliau – prekybos bazės viršininku, tačiau prieš Maskvos olimpines žaidynes jis kardinaliai pakeitė savo profesiją, tapo masažuotoju ir šalies sporte sukasi jau daugiau nei keturis dešimtmečius.

„Labai džiaugiuosi, kad čia papuoliau, nes mano amžiuje tai stebuklas, kad priėmė, susigundė mano visais sugebėjimais. Tik džiaugiuosi ir kuo toliau, tuo labiau pamilstu šią komandą ir ji man tikrai liks brangi“, – apie darbą naujai suburtoje „Wolves“ ekipoje atviravo Juozukas.

Vilkų gerbėjai, uždavę klausimus klubo socialiniuose tinkluose, J. Petkevičiaus teiravosi apie ilgą karjerą, bendravimą su komandos žaidėjais, masažuotojo darbo specifiką, pomėgį plaukioti ir energijos bei jaunystės eleksyrą bei krepšinio, ledo ritulio ir regbio žaidimą jaunystėje.

„Sutariu gerai su užsieniečiais. Ką jie ir prašo padaryti, tikrai viską darau ir jie šitą jaučia. Labai gaila, kad tarybiniais metais anglų kalbos nesimokiau, nes buvo jokio tikslo mokyti, kai niekur neišvažiuosi. Tai kam man ta anglų kalba. Skaitydavau geriau knygas apie indėnus, detektyvus. Kalbos taip ir neišmokau. Kažką suprantu, bet kalbėti nekalbu. Nedrįstu“, –  sakė Juozukas, pasakodamas apie santykius su komandos legionieriais.

Pasak jo, dirbant komandoje, kurioje daug jaunimo, negali būti blogos nuotaikos ar sirguliuoti, nes žaidėjai tą iškart pastebi.

„Negali būti ligonis, negali sirgti, tau negali ką nors skaudėti, turi visada būti nuotaikoje. Kitaip jie matys, kad tau blogai, nei jie masažų prašys, nei ką padėti. Čia, panašiai kaip artistai sako, kad ir kokia nuotaika, visada turi šypsotis. Taip ir mes – šypsomės, darome, paimame šiek tiek energijos iš jų, iš savęs“,  – į klausimą, iš kur semiasi energijos, atsakė „Wolves“ masažuotojas.

Paklaustas apie tai, kiek dar gali tęstis jo karjera, Juozukas nestokojo optimizmo.

„Čia priklauso nuo vadovybės. Sakys – ne, tu, brolyti, jau per senas, gadini įvaizdį komandos, tai eik, tada ir baigsiu, bet esu pasiryžęs dirbti ilgai. Tai jei galiu ir jei mane laikys, turi nuvilti, noriu ilgai dirbti“, – apie karjeros pabaigą nė pagalvoti nenorėjo J.Petkevičius.

Visi krepšinio gerbėjų klausimai ir Juozuko  atsakymai – vaizdo įraše.

Juozas atviras ir šį trečiadienio vakarą, 20 val.,  LNK laidoje „Šeškinės 20“ pasidalins išskirtinėmis istorijomis bei nutikimais jo karjeros metu.

„Aš nežinau, Jūs, Juozai, gal jau esate išmasažavęs visą Baltijos kelią. Tiesa? Jeigu visų krepšininkų kūnus sudėtumėme, tai ir gautųsi didelė eilė nuo Vilniaus iki Talino“, – teirausis laidos vedėjas G. Savickas.

„Tikrai taip. Likimas taip nulėmė, kad masažavau labai aukštus žmones. Tai jei pagal ūgį juos sudėjus, greičiausiai taip ir būtų“, – plačia šypsena atsakys J. Petkevičius.

Juozukas karjerą pradėjo 1980 metais, kadangi turėjo didelį norą nuvykti į olimpiadą, ir nors, kaip sportininkui jam to padaryti nepavyko, jis rado kitą kelią, kaip ten pakliūti. „Pirmiausia masažuoti pradėjau nuo savo dukrytės, nes dar mokiausi. Atsimenu, labai norėjau nuvažiuoti į Maskvoje vykstančią olimpiadą. Nebuvo kaip, nes į sportininkus netikau, tai nutariau vykti kaip masažistas. Pats žaidžiau regbį penkiolika metų, užsiėmiau dziudo ir visomis kitomis sporto šakomis. Tačiau kaip masažistui pavyko pakliūti į aštuonias olimpiadas“, – apie karjeros pradžią pasakos Juozas.

Daugiau nei 40 metų masažistu dirbantis J. Petkevičius teigia, kad dabar yra viskas kur kas paprasčiau ir naujosios technologijos leidžia gauti paslaugas, už kurias anksčiau būdavo atsakingos tik jo, kaip masažisto rankos. „Dabar tiek rankų nereikia, pilna įvairiausių aparatų, kurie gali atstoti masažą. Anksčiau to nebuvo, todėl visas darbas atitekdavo man. Todėl po sunkių varžybų stengdavausi atstatyti krepšininkus“, – pasakos Juozas.

Taip pat itin krepšininkų mylimas Juozukas atskleidė, kaip juokaudavo ir laiką leisdavo su vienu garsiausių visų laikų krepšininkų Lietuvoje. „Su Arvydu Saboniu, ypač, kai būdavome Amerikoje, eidavome į parduotuvę kartu ir susilaukdavome daug dėmesio. Kadangi amerikiečiams būdavo labai įdomus mūsų ūgių skirtumas, vienas aukštas, kitas žemas. Tai mes juokaudavome, kad aš esu Arvydo tėvas“, – juoko netvardys J. Petkevičius.

Keliose iš laidos rubrikų Juozui teks atlikti užduočių, kuriose jis ne tik turės pademonstruoti savo profesijos sugebėjimus, bet ir specialiai paruoštose nuotraukose atspėti, koks garsus krepšininkas yra pavaizduotas.

Dar vienas vakaro svečias – profesionalus kikboksininkas Sergejus Maslobojevas. Laidos metu jis ne tik laidos vedėjams ir žiūrovams pademonstruos, kaip apsiginti nuo užpuolikų, bet ir išbandys smūgio jėgos matuoklį, kuris net dvigubai pranoks bendrą vedėjų rezultatą.

Šį kartą Lietuvos mokyklų žaidynių TV laidoje J. Petkevičius arba tiesiog Juozukas parodė pratimą, puikiai galintį pakeisti bėgiojimą.

Kai J. Petkevičiui buvo atlikta klubo sąnario endoprotezavimo operacija ir jis kurį laiką negalėjo bėgioti, nuolat darė iš Pietų Korėjos vienuolių pasiskolintą mankštos pratimą.

„Šis pratimas – labai efektyvus, stiprina kelius, čiurnas ir puikiai pavaduoja bėgimą“, - sakė fizioterapeutas.

Lietuvos mokyklų žaidynių TV laida TV6  eteryje kiekvieną šeštadienį 10:30 val.

Vilniaus „Ryto“ komandos fizioterapeutas Juozas Petkevičius-Juozukas pataria, ką daryti, norint išvengti nugaros traumų.

„Nugaros traumų yra labai daug ir įvairių. Dažniausiai žmonės gauna traumą keldami nuo grindų svorį. Tai yra, kai neteisingai pasilenkia ir kelia. Tačiau yra lengvesnis ir saugesnis būdas: reikia pritūpti, paimti svorį ir tada kelti“, – rodydamas pavyzdį mokė Juozukas.

Fizioterapeutas patikino, kad norint turėti sveiką nugarą, būtina ją nuolat stiprinti. 

Su Lietuvos mokyklų žaidynių TV laidos žiūrovais specialistas pasidalino šešiais sportiniais pratimais, kuriuos atliekant kasdien nugara stiprės, o traumų tikimybė mažės.

Lietuvos mokyklų žaidynių TV laida TV6  eteryje kiekvieną šeštadienį 11 val.

„Buvo labai daug įsimintinų rungtynių. Labiausiai įstrigo, kai buvau jaunesnis ir „karštas“, o teisėjas blogai atliko savo darbą 1995 m. vykusiame Europos čempionato finale Atėnuose. Jei kas matėte, parodžiau jam visokių judesių. Turėjome laimėti, bet likome antri, tačiau visa Graikija šaukė „Lietuva“, – istorines rungtynes prisiminė linksmai nusiteikęs Juozukas.

Rinktinės talismanas iki šiol negali pamiršti įnirtingų kovų su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinktinės žvaigždynais – 2004 metais Atėnuose vykusiose olimpinėse žaidynėse grupių etape iškovotos saldžios pergalės ir vėliau patirto skaudaus pralaimėjimo kovoje dėl bronzos medalių.

„Labai išgąsdinome amerikiečius Sidnėjuje vykusiose olimpinėse žaidynėse, tada vos nelaimėjome. Atėnuose laimėjome pirmas rungtynes, bet antras pralaimėjome. Jie liko grupėje ketvirti, bet išmetė ispanus, kurie savo grupėje buvo pirmi. Tada turėjome labai gerą komandą. 2003 metais laimėjome Europos čempionato auksą, sekančiais metais galėjome laimėti olimpiadą, bet nepasisekė“, – prisiminimais dalijosi J. Petkevičius.

Su Lietuvos vyrų rinktine kelis dešimtmečius dirbantis Juozukas buvo optimistiškai nusiteikęs dėl artėjančio pasaulio čempionato Kinijoje.

„Mūsų grupė yra labai stipri, bet viskas turi būti gerai“, – savo prognozę pateikė rinktinės talismanas.

Jau kitos laidos metu krepšinio aistruoliai turės galimybę išvysti, kaip reabilitaciją atlikęs Juozukas priėmė sporto trenerio Vlado Jovaišos mestą iššūkį – atlikti 100 atsispaudimų.

„Dėl rezultatų labai nenudžiuginsiu, reikės padirbėti. Pagrindinė problema – per stiprus pilvo presas, jis uždominuoja visą korseto raumenyną, todėl nugara turi labai stengtis, kad tai išlaikytų, dėl to jums ją ir skauda“, – testų rezultatus įvertinęs kalbėjo su olimpiečiais dirbantis kineziterapeutas Mantas Lesnickas.

Olimpiečiams tektų pasistengti, kad pasiektų jūsų lygį.

Geru humoro jausmus pasižymintis Juozukas nepraleido progos papokštauti ir paprašė M. Lesnicko palyginti jo testų rezultatus su Lietuvos olimpiečių.

„Kai kuriems olimpiečiams tektų pasistengti, kad pasiektų jūsų lygį. Reikės padirbėti 2-3 savaites, tačiau iki pasaulio čempionato pasveikti suspėsite“, – geras žinias rinktinės talismanui pranešė M. Lesnickas.

„Juozas kreipėsi į mus dėl jaučiamų skausmų nugaroje, kurie jam plinta į dešinę koją. Šiuo metu galiu įtarti, kad jam yra užspaustos nervinės šaknelės, dažniausiai to priežastis būna stuburo disko išvarža. Manau, kad du mėnesiai yra per mažas laiko tarpas, kad jis galėtų tapti darbingu. Šiuo metu jo vienintelis tikslas turėtų būti reabilitacija“, – rimtą diagnozę konstatavo fizinės ir medicinos reabilitacijos gydytoja Aušra Vitkienė, dirbanti Kaune, prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ įsikūrusiame sveikatingumo centre.

Gyvenime esu turėjęs visokių problemų ir visada pasveikdavau. Tikiuosi, kad pasveiksiu ir šį kartą.

Visgi beveik tris dešimtmečius su Lietuvos vyrų rinktine dirbantis Juozukas net ir išgirdęs gąsdinančią prognozę išliko nusiteikęs optimistiškai ir neabejoja, jog profesionali specialistų pagalba padės laiku pasveikti.

„Prognozės ne kokios, reikės atlikti reabilitaciją. Gyvenime esu turėjęs visokių problemų ir visada pasveikdavau. Tikiuosi, kad pasveiksiu ir šį kartą. Manau, kad ši aplinka man padės tai padaryti“, – optimizmo neslėpė Juozukas.

Lietuvoje ir už jos ribų plačiai žinomas rūbų dizaineris Juozukas (nepainioti su garbiuoju krepšinio rinktinės masažuotoju), nevyniodamas žodžių į pamušalą, išsakė, ką aukštuomenės elitas mano apie įstatymų kūrėjus, paprasčiau tariant, parlamentarus: "Kai jau būsiu impotentas madoje, eisiu į politiką."

Lietuviškos mados dizaino guru išmintį turbūt reikėtų suprasti, kad į Seimą eina tik tie, kurie neišmano savo amato (tenka pripažinti, kai kurie jų vargiai ką nors daugiau geba be politikavimo).

Toks, tarpukario terminais kalbant, kriaučiaus požiūris rodo, kad tautos išrinktojo vardas šiandien praradęs pagarbą.

Bet stebėtis nereikėtų. Juk šalyje, kur ankšta sveikam protui, nėra vietos ne tik senukams, bet ir dorai dirbantiems, mokesčius mokantiems ir nenusakomo dydžio valstybinio sektoriaus armiją išlaikantiems žmonėms, labiausiai gerbiami tie, kurie turi daug pinigų.

O parlamentarams (jie nemėgsta būti vadinami "seimūnais"), net ir buvusiems, pinigų retai kada turėtų stigti. Kad ir tiems 80, kuriems rinkėjai šįkart parodė špygą ir į naują Seimą neišrinko, kanceliarija išmokės beveik 1,4 mln. eurų išeitinių išmokų ir su jomis susijusių mokesčių.

Kaip matote, sumaniai sugebėta pasirūpinti savo gerove net nenusisekus planui A. Tik visuotinės pagarbos seimūnai kažkodėl nesulaukia.

Nepaisant to, gyvenimas valdžios olimpe tęsiasi: rinkimų laimėtojai tebedėlioja sudėtingą koalicijos pasjansą, jų žavusis vadas bando tikinti, kad Lietuvos prezidento rinkimuose dalyvauti neplanuoja, todėl jokio užkulisinio lošimo esą nėra.

Tuo pat metu garsiausia šalies Loreta virkauja, kad jos graudus pavyzdys ir viešos patyčios iš jos tauraus darbo bet ką galėjo atbaidyti nuo Seimo pirmininko posto, o Pagėgių K.Komskis, naujai nė neprisiekęs ir jau ištrenktas iš parlamento, neketina nusileisti ir mėgins kautis už savo teisėtai pirktą ar nepirktą mandatą teismuose.

Akivaizdu, kad rinkimų atlaidams pasibaigus ramybė ateis dar negreitai.

Seka pėdomis

"Gyvename, sportuojame, džiaugiamės. Visi draugiški, užsiėmę: mokslai, treniruotės, kartais – kambarių tvarkymas", – taip savo šeimos gyvenimą apibūdino Miglė Achramavičienė, kai su sūnumi ir tėvu prisėdo viename Kauno sporto klubų, kur visi jie praleidžia labai daug laiko.

Keturiolikmetis sūnus Kipras, domėjęsis graikų ir romėnų imtynėmis, pastaruoju metu daug pluša treniruoklių salėje. "Štanginėje jis galėtų ir gyventi", – šyptelėjo Miglė.

Dešimtmetė Nida skina laurus šuolių į vandenį srityje, neapleidžia sportinės aerobikos treniruočių, tik pokalbio dieną kartu su klasės draugais buvo išvykoje, surengtoje ketvirtos klasės baigimo proga.

Pati Miglė tėčio J.Petkevičiaus pėdomis seka dar atidžiau – jau devynerius metus yra Lietuvos moterų rinktinės masažuotoja, šiemet pakviesta padirbėti ir su 16-mečių vaikinukų krepšinio rinktine.

Moteris taip pat yra profesionali kineziterapeutė, padeda žmonėms atsigauti po traumų, dar ir veda sportinės aerobikos treniruotes.

Be sporto, be judesio ji neįsivaizduoja savo gyvenimo. "Gavau iš tėčio palikimą, ane?" – atsisuka į tėvą Miglė, kurių abiejų ne tik stiprios rankos, abu trykšta entuziazmu, bet ir ūgis identiškas – 162 cm.

Ruošia tėvą olimpiadai

J.Petkevičius, dažnai vadinamas tiesiog Juozuku, šiuo metu sportuoja po dukros sparneliu, tiksliau, pagal jos rimbo ritmą. "Paprašiau, kad Miglė mane paruoštų rinktinei. Stovykla prasideda birželio 20 d.", – apie krūvį, laukiantį per pasiruošimą Rio olimpinėms žaidynėms ir per pačias žaidynes, užsiminė vyras.

Jis su šypsena kalbėjo, kad per treniruotes nuo dukros gauna daug barti. "Nelabai klauso. Visada sportuoja su maksimaliu svoriu", – paaiškino Miglė.

Miglės brolis Vaidas, dirbantis Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininku, anksčiau užsiėmė kultūrizmu.

Kaip Juozukas abu vaikus ir anūkus į sportą įtraukė? "Turiu labai gerą žmoną. Ji į sportą nelinkusi. Ir vaikų neplanavome traukti į sportą. Kažkaip savaime nutiko, kad ir sūnus, ir dukra pradėjo sportuoti", – pasakojo J.Petkevičius.

Tvarkai laukia įkvėpimo

Miglė ne kartą akcentavo, kad visi gyvena draugiškai. Kaip išlaikyti taiką ir ramybę? Juk net ir darniausiose šeimose kyla konfliktų, karštų diskusijų. "Būna, kad mano ir žmonos nuomonės nesutinka. Bet nereikia garsiai prieštarauti. Mintyse išsikeikiu. Ir vėl viskas gerai. Gerai susiderinę", – juokėsi J.Petkevičius.

Pasisukus į Kiprą, šis sakė kartais pasipykstantis su sese, bet paskutinio karto tiksliai nepamenantis. "Pastaruoju metu sesė pagerėjusi. Nėra dėl ko ginčytis", – susimąstė paauglys.

"Gal ir būtų ginčų. Nida yra užsispyrusi, bet Kipras labai geras, randa išeitis. Jis yra diplomatų diplomatas", – apibūdino sūnų Miglė.

Kaip darnos garantą moteris akcentavo pasitikėjimą, palaikymą, demokratiją. Šių principų galia ji įsitikino augdama.

"Nuo vaikystės gaudavau patarimų, bet visada turėjau pasirinkimo laisvę ir jaučiau palaikymą. Taip stengiuosi auginti ir savo vaikus: visiška demokratija ir palaikymas", – vardijo kaunietė.

Ji neretai sulaukia klausimų iš aplinkinių, ką daro, kaip auklėja vaikus, kad jie tokie šaunuoliai – ir gerai mokosi, ir sporte sekasi, ir turi tam motyvacijos. "Neauklėju. Tiesiog gyvenu ir juos mokau savo pavyzdžiu. Rodau, kad aš tvarkausi, kad aš sportuoju, nevartoju alkoholio, nerūkau. Šeimoje nėra griežtų normų, taisyklių. Nesakau, kad kambarį būtina susitvarkyti būtinai dabar. Sakau, Kiprai, kai bus įkvėpimas, susitvarkyk kambarį", – žvilgtelėjo į sūnų Miglė.

O ką daryti, kai tas įkvėpimas net ir per dvi dienas neateina? Klausimą palydėjo Kipro ir Miglės juokas – palietėme jautrią stygą. "Būna, kad įkvėpimas ateina per savaitę. Bet jis ateina. Kol ateis, uždarau jo kambaro duris ir laukiu. Ten yra Kipro pasaulis", – kalbėjo moteris.

Auga rojaus sąlygomis

"Mama mumis tikrai pasitiki. Gal net ir per daug. Sesei gal visko taip neleisčiau, kaip man mama leidžia", – susimąstė Kipras. "Būsi griežtesnis tėtis", – reagavo Juozukas.

"Jie auga rojaus sąlygomis – pagrindinės pareigos yra mokslas ir sportas. Pamatysime, koks bus galutinis šio eksperimento rezultatas", – apie vaikų prievoles pasakojo Miglė ir, žvilgtelėjusi į sūnų, nusišypsojo. Ji įsitikinusi, kad abi atžalos per gyvenimą dar atsiplaus indų, atsitvarkys kambarių.

"Vaikai mano lūkesčius pateisina 100 proc. Jų jėga, žinios, tikslai, valia dažnai stebina. Jeigu mato, kad nespėju, aišku, kad padeda tvarkytis. Ir siurprizų surengia. Vakar grįžtu – Nida lietinių prikepusi. Ir Kipras nustebina kulinariniais šedevrais", – džiaugėsi atžalomis moteris.

Kipras labai domisi sveika mityba. "Ir man duoda patarimų", – sakė Miglė. "Taip, tie mano patarimai geri, bet mama jų nesilaiko, – įskundė mamą Kipras. – Kartais prašo, kad perspėčiau, kai pamatysiu, kad kažką ne taip valgo. Sustabdyk, sako. Ateinu, bandau stabdyti, o ji – ne, valgo toliau.. "Taip..." – nesigynė Miglė, pačios žodžiais, be proto mėgstanti saldumynus.

Jeigu visi buities rūpesčiai krenta ant jos pečių, kaip viską spėja? "Nežinau, to daug kas klausia. Kartais problemų ir darbų mes patys sau prisigalvojame", – svarstė Miglė.

"Gyventi reikia linksmiau", – pritarė jai tėvas.

Užstodavo dukrą

J.Petkevičius atkreipė dėmesį, kad su vaikais reikia elgtis pagarbiai, kaip su asmenybėmis. "Jokio amžiaus vaiko negalima laikyti kvailiu. Kitaip, kai jis išaugs, tave kvailiu laikys. Visą laiką geriausia būti lygiam. Tada ir bendrauti lengva", – kalbėjo Juozukas ir vėl trumpam grįžo į tuos laikus, kai jo paties vaikai buvo maži.

Žmona dukrai liepdavo nešioti jos dydžio batus, o Miglei kartais norėdavosi kėblinti su per dideliais, pavyzdžiui, tėvo batais. "Iš namų ji išeidavo su geraisiais, kad mama rami būtų. Aš išnešdavau tuos per didelius batus į lauką, ji ten persiaudavo ir laiminga nueidavo", – pasakojo Juozukas.

"Mama norėdavo ko nors neleisti, o tėtis leisdavo viską, – patvirtino Miglė. – Tėčiui vaikystėje irgi viskas buvo leidžiama, augo laisvai."

"Kiekvieną dieną su tėvais susiskambinu, pasišnekame, žinau, kaip jie gyvena", – apie artimą ryšį su tėvais pasakojo moteris.

"Tu su mama susiskambini, o mama man perduoda", – lyg papriekaištavo Juozukas. "Bet ir tave visada noriu apkabinti, prisiglausti", – paglostė tėvui ranką dukra. "Sutinku. Tarp jūsų su mama irgi atsirado stiprus ryšys, ir aš tuo labai džiaugiuosi. Vaikystėje buvo visko. Mama išversdavo drabužius iš lentynos, kad Miglė susitvarkytų. Aš ateinu ginti – kam išvertei?" – prisiminė Juozukas.

Jis sutiko, kad vaikų auginimas daugiausiai guldavo ant žmonos pečių. "Dirbau puspenkto etato. Buvau ir sodininkas, ir dėstytojas, ir mokytojas, sargas. Dabartinė – masažuotojo – profesija patinka labiausiai. O rinktinėje pareigos iš viso nuostabios – techninis vadybininkas. Niekas nežino, ką aš turiu daryti", – kvatojo vyras.

Tačiau kai gimė sūnus ir žmonai reikėjo intensyvios medikų priežiūros, sūnumi Juozukas rūpinosi pats. "Neprileidau močiučių. Ateinu maudyti vaiko – žiūriu, priklota vonia pagalvių. Sakau, tai kaip čia maudyti vaiką?" – apie per didelį močiučių atsargumą kalbėjo Juozukas.

Ravi ir poilsiauja

Visi jie susitinka ne tik sporto salėje. "Valgome pietus savaitgaliais, važiuojame į gamtą, visos šeimos šventės kartu. Važiuojame į sodą, sodiname pomidorus, agurkus. Ir ravime, ir poilsiaujame. Ir plovą gaminame. Ir mėsainius kepame", – apie bendrą laisvalaikį vienas per kitą pasakojo trijulė.

"Matot, va, vakar kūrenome ugnį", – parodė kelias žaizdeles ant rankos Juozas.

Kipras stengiasi išnaudoti visas turimas galimybes, o jo mamos svajonė, kaip pati įvardija, labai paprasta ir žemiška – nori, kad vaikai išaugtų gerais žmonėmis, kad kuo ilgiau sveiki būtų tėvai.

Nida, kaip pasakojo Miglė, norėtų būti medike – anesteziologe. Kraujo tyrimas jai – šventė.

O Juozukas kaip visada nepraleido progos pajuokauti. "Mano svajonė – kad pensininkus į armiją imtų. Eičiau ginti Lietuvos. Galiu būti žvalgas, tankistas, lakūnas, parašiutininkas..." –  užsisvajojo vyras.