Iš pradžių priglaudė

Neringos pažintis su jūrų kiaulytėmis įvyko dar vaikystėje, tačiau vėliau jų neaugino. Maždaug prieš trejus metus iš pažįstamos išgirdo, kad atiduodamos dvi jūrų kiaulytės. Kadangi priglausti šeimininkams nebereikalingus gyvūnus jai buvo ne naujiena, nusprendė graužikus pasiimti. Po kurio laiko – dar vieną, vėliau – dar. Visos jos turėjo daug sveikatos bėdų, tad pašnekovei tai buvo tarsi egzaminas, ar sugebės jomis pasirūpinti, ar neišsigąs rūpesčių? Neišsigando.

Tada jau ėmė pati pirkti jūrų kiaulytes. Apie veisles dar nieko neišmanė – pirko patinkančias, dažniausiai raudono plauko. Vėliau ieškojo įdomesnių – įsigijo beplaukę. Galiausiai suprato, kaip svarbu tai, kad augintinės būtų ne iš daugyklų, kur dažna kraujomaiša ir daug apsigimimų, o su dokumentais, iš veislynų. Tad augintinių namuose vis daugėjo, galiausiai, norėdama, kad šiuos gyvūnėlius pageidaujantys auginti žmonės galėtų įsigyti sveikų, grynaveislių augintinių, įkūrė ir jūrų kiaulyčių veislyną „Švelnučių namai“.

Jūrų kiaulyčių priežiūros, auginimo subtilybių N. Rutkauskei teko mokytis nuo nulio, o dabar į ją besikreipiantiems visą informaciją pateikia ant lėkštutės, mielai dalijasi savo žiniomis ir patarimais. Juo labiau kad jos namuose gyvena ir Lietuvoje jau įprastų, ir dar labai retai pasitaikančių veislių jūrų kiaulyčių, pavyzdžiui, ko gero, vienintelė mūsų šalyje Kuji (Cuy) veislės jūrų kiaulytė, kuri gali užaugti iki 50 cm ir sverti net keturis kilogramus.

„Aš auginu tų veislių, kurios man pačiai patinka, nes, jeigu nepatiktų, ir kitam negalėčiau rekomenduoti. Viską darau iš širdies“, – tikina Neringa.

Bendruomeniniai gyvūnai

Pasak veisėjos, jūrų kiaulytės – labai mielos, protingos. Tai bendruomeniniai gyvūnai, todėl jų negalima laikyti po vieną – tuomet liūdi, dažnai net suserga depresija.

Viename narve nereiktų auginti daugiau nei dviejų – tada lengviau sužiūrėti, kad nesipyktų, nekonkuruotų tarpusavyje. Patinėliai taikesni, juos du apgyvendinti paprasčiau nei pateles. Šios įnoringesnės, turi daug kaprizų, labiau demonstruoja savo charakterį. Tad pateles dažnai tenka vieną prie kitos taikyti – jeigu viena labai aktyvi, vadovaujanti, tai kita turėtų būti ramesnė, kad sutartų, nes jeigu abu gyvūnėliai nori rodyti savo viršų – pyksis. Jokiu būdu negalima viename narve auginti porelės, nes jos nekontroliuojamai dauginsis.

Pasak veisėjos, jūrų kiaulytės skiria svetimą žmogų nuo savo, atpažįsta ir iš išvaizdos, ir iš balso, ir net žingsnių – kai bandai ryte tyliai praeiti, jos išgirsta ir supranta, kad ateina tas, kuris atneša maisto, tad ima visos kvyksėti.

Įvairovė: N. Rutkauskės namuose gyvena ir Lietuvoje jau įprastų, ir dar labai retai pasitaikančių veislių jūrų kiaulyčių.

Kai šie gyvūnėliai pripranta prie konkretaus žmogaus, mėgsta būti ant rankų – nemėgsta tik paties paėmimo momento, kai jas imi iš narvo. Jos bendrauja, glaudžiasi prie žmogaus, kartais net rankas laižo. Kai, būdamos ant rankų, kažko išsigąsta, prisispaudžia.

Jeigu žmogus neturi laiko, manyčiau, jam gyvūno ir nereikia. Gyvalazdes tada reikia auginti.

Sutaria su kitais augintiniais

Namuose, kur gyvena jūrų kiaulytės, gali būti ir kitų augintinių, tik kiaulyčių narvas turi būti uždaras ir iš viršaus, kad, pavyzdžiui, katė jų nepasiektų. Uostinėtis per narvą su kačiukais ir šuniukais jos gali, bet leisti bendrauti iš arčiau reikia labai atsakingai, nes pasitaiko atvejų, kai kiaulytė atsiduria pas veterinarą su katės iškabinta akimi.

„Jeigu išleidžiate kiaulytę iš narvo, reikia ją nuolat prižiūrėti, – sako Neringa. – Tačiau kam ją išleisti? Tegul būna tame narvelyje. Svarbu, kad narvas būtų erdvus, nes mažame joms gyventi blogai. Vienam gyvūnėliui narvas turi būti ne mažesnis nei 100 kv. cm, dviem – ne mažesnis nei 120 kv.cm. Pasitaiko, kad žmonės į mažą narvą kelis sugrūda ir skundžiasi, kad jie pjaunasi, pykstasi. Todėl ir pykstasi, kad jiems per mažai erdvės.“

Jeigu narve gyvena dvi ar daugiau jūrų kiaulyčių, kiekviena turi turėti po atskirą slėptuvę, nes kitaip ims pyktis. Tačiau svarbu žinoti, kad bėgiojimo ratukų narve negalima įrenginėti, kaip ir kamuolių, hamakų, negalima dėti jokių petnešų, pavadėlių, nes jų stuburiukai labai trapūs. Kad gyvūnėliams būtų linksmiau, nes žaidimus jos mėgsta, į narvelį galima įdėti minkštus tuneliukus, šieno kamuoliukų. Pagalvytes jos taip pat mėgsta – žino, kas yra komfortas.

Sakoma, kad jūrų kiaulytė kvykauja, kvyksi. Tiesa, gali pradėti čiulbėti kaip paukštukas. Tai nutinka labai retai ir tikrai nustebina žmones. Manoma, kad tokius garsus šie gyvūnai pradeda skleisti arba labai išsigandę, arba bandydami prisikviesti savo antrąją pusę.

Patarimas: „Joks gyvūnus neturėtų būti dovana vaikui, – primena N. Rutkauskė, pati turinti mažamečių vaikų. – Jūrų kiaulytė apskritai nėra gyvūnas vaikui.

Svarbu stebėti svorį

Kalbėdama apie jūrų kiaulyčių mitybą Neringa pabrėžia, kad gyvūnėliams būtina nuolat turėti šieno – ne ant žemės pabarstyto, bet šieninėje, švaraus. Jų dantukai nuolat auga, todėl jos turi nuolat graužti. Jei šieno nebus, dantukai gali peraugti, o tai labai skausminga – jos gali nustoti ėsti, svoris krinta ir, laiku nepastebėjus, nugaišta.

„Su jūrų kiaulytėmis sudėtinga tai, kad jos serga tyliai. Kai pamatai, kad tikrai kažkas blogai, jau gali būti vėlu padėti, – sako pašnekovė. – Tad kai augini jūrų kiaulytę, svarbu nuolat stebėti svorį. Jei kažkas negerai – kažką skauda, pilvelį pučia ar dantukų problemos – pirmiausia tai parodys krintantis svoris.“

Narvelyje kasdien turi būti keičiamas vanduo ir kiaulytėms girdomas vitaminas C, nes jų organizmas nesintetina vitamino C, tad turi gauti jo papildomai – skystas vitaminas su švirkštu turi būti švirkščiamas tiesiai į nasrelius. Negalima, kaip kartais žmonės daro, tiesiog vitamino C supilti į vandenį, nes jis akimirksniu skyla ir gyvūnas jokios naudos iš to negauna, o ir vanduo greičiau rūgsta.

„Mano augintinės labai mėgsta tą vitaminą C, nes žino, kad paskui gaus kažką labai skanaus – daržovę ar vaisių. Tad, kai tik išgirsta, kad imu dėžutę, švirkštą, visos ima kvykauti, nori būti pirmos, pačios atbėga“, – pasakoja Neringa.

Prašinėja skanėstų

Daržovės, žalia žolė jūrų kiaulytėms reikalingi, bet gali be jų išgyventi, taip pat ir be sauso granulinio pašaro. Žolės negalima duoti šlapios, daržovių reikėtų vengti tų, kurios turi daug kalcio, taip pat – kopūstinių. Šiems gyvūnėliams jokiu būdu negalima duoti grūdų, sėklų, riešutų, saulėgrąžų, kopūstų, nes nuo šių produktų sutrinka jų virškinimas.

Kiaulytės išmoksta terorizuoti šeimininkus ir prašinėti skanėstų. Tiesa, veisėja įspėja, kad parduotuvėse parduodamų skanėstų duoti šiems gyvūnams griežtai draudžiama, nes jie visi būna su cukrumi, grūdais, sėklomis. Aklai nevertėtų pasikliauti ir kitu maistu – tai, kad jis skirtas kiaulytėms, nereiškia, kad taip ir yra. Reikia žiūrėti sudėtį.

Priežiūros, ypatingo dėmesio, pasak pašnekovės, jūrų kiaulytėms taip pat reikia. Tikrai yra ką veikti su jomis. Maudyti negalima, nes jos greitai peršąla, nebent dėl kažkokių sveikatos bėdų tai būtina. Nagus karpyti reikia kas mėnesį ar pusantro, ausytes išvalyti, kailiuką apžiūrėti, patinėliams dar ir liaukas išvalyti.

Narvą būtina dažnai valyti, nes prisiteršusios jūrų kiaulytės būna nelaimingos, žiūri priekaištingomis akimis. Sutvarkius narvą, iš linksmumo labai įdomiai šokinėja, kaip augintojai sako, – popkornina. Tokia jų laimės išraiška.

Neliūdna poroje

Veisėjos teigimu, gerai prižiūrimos ir maitinamos jūrų kiaulytės gyvena 8–12 metų. Tad šeimai, nusprendusiai įsigyti tokį augintinį, reikia nusiteikti ir suprasti, kad dar vieną šeimos narį įsigyja gana ilgam. Jūrų kiaulytė, kaip ir bet kuris kitas gyvūnas, neturi būti perkama vien todėl, kad vaikas nori. Apie tai ypač svarbu pagalvoti artėjant Kalėdoms.

„Joks gyvūnas neturėtų būti dovana vaikui, – sako Neringa. – Jūrų kiaulytė apskritai nėra gyvūnas vaikui. Juk prižiūrėti, valyti, maitinti teks tėvams – vaikui galima tik ja pasidžiaugti, bet geriausia – tėvams prižiūrint. Jų stuburiukai, kaip jau minėjau, yra trapūs, tad kritimas iš rankų gali baigtis labai blogai. Negalima jų į lauką vedžioti, kaip kiti daro, arba reikia daryti tai labai atsakingai, nes šie gyvūnėliai greitai peršąla. Net ir po kambarį bėgioti nėra reikalo jų išleisti, nes tai gali baigtis tragiškai – ar atsisės kas, ar užlips, ar kuo nors prispaus. Jų namai – narvas, ten tegu ir būna.“

Ar gali jūrų kiaulytę auginti žmogus, kuris retai būna namuose? Pasak veisėjos, pridėjus maisto, vandens, drąsiai galima dviem–trims dienoms išvažiuoti, bet kartais ir jeigu kiaulytė ne viena narve. Joms neliūdna, kai dviese. Jeigu žmogus taip elgiasi nuolat, jis gali paprasčiausiai nepastebėti pasikeitusio gyvūnėlio elgesio ar išvaizdos ir pražiopsoti kokius nors negalavimus.

„Tad jeigu žmogus neturi laiko, manyčiau, jam gyvūno ir nereikia. Gyvalazdes tada reikia auginti“, – sako Neringa.

Policija į vieną Debreceno gatvės butą buvo kviečiama apie 18.30 val. kaip pasakojo suaugusieji šeimos nariai, jiems paskambino vaikai ir papasakojo radę nusiaubtus namus.

Skubiai grįžę namo tėvai suprato, kad į butą svetimas asmuo pateko nesugadinęs užrakto. Vaikai rado neužrakintas buto duris.

Vaizdas bute sukrėtė šeimos narius – daiktai buvo sujaukti, lyg vagis būtų ieškojęs vertingų daiktų. Tačiau labai greitai paaiškėjo, kad nusikaltimas įvykdytas prieš kažkurį šeimos vaikų.

Tėvai policininkams pranešė, kad namuose rado sudaužytus du planšetinius kompiuterius ir išmanųjį telefoną.

Be to, vieno vaiko uniforma buvo sukarpyta.

Atidžiai apžiūrėję butą šeimos nariai pasigedo vienintelio dalyko – narvelio su jūrų kiaulyte.

Patirtą žalą pareiškimą parašę suaugusieji įvertino 355 eurais.

Pareigūnai užfiksavo įvykio vietą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagystės.

Klaipėdos miesto policijos komisariatui vadovaujantis Albinas Misevičius tikino nepamenantis panašaus nusikaltimo. Jis įsitikinęs, kad tikrąją tiesą pavyks greitai nustatyti. Spėjama, kad įvykis susijęs su vaikais.

Plinka vis labiau

Moteris atvira: Vilniuje, Ukmergės g. 373, esančioje parduotuvėje „Depo“ už beveik 17 eurų nusipirkusi augintinį vietoj džiaugsmo ji gavo maišą problemų ir vertingą pamoką.

„Nežinau, kas laukia gyvūno – jis vis labiau plinka, – pasakojo pirmą kartą augintinį iš šios parduotuvės pirkusi moteris. – Maniau, kad jeigu gyvūnai yra parduodami, tai jie yra sveiki, o ir atrodė jie padoriai. Pirmą kartą apsilankius parduotuvėje jūrų kiaulyčių buvo daugybė, o po dviejų savaičių buvo likę tik trys. Konsultantė sakė, kad perka po penkias per dieną. Išsirinkome iš to, kas buvo. Po trijų dienų problemos prasidėjo prie akies, vėliau kailis pradėjo plikti prie nosies. Panaršiau internete, paskaičiusi, jog jūrų kiaulytei gali būti grybelis, prie jos nebeleidau vaiko.“

Moteris nusprendė nelaukti ir nuvyko pas veterinarijos gydytoją. Specialisto ištarti žodžiai ją gerokai nustebino: „Dar nepažiūrėjęs į gyvūną iškart paklausė, ar pirkom „Depo“ ir ar slenka kailis. Sakė, kad toks atvejis – jau penktas šį mėnesį. Ir tai tik vienoje klinikoje.“

Pašnekovės nuotr.

Renata kreipėsi ir į parduotuvę, o po dienos sulaukė atsakymo, kad negauta nė vieno pirkėjo skundo dėl įsigytų sergančių gyvūnų. „Pasiūlė jūrų kiaulytę atvežti pas savo gydytoją, bet mes juk gydymą pradėjome kitur. Jeigu jie sergančių gyvūnų nemato, tai kaip jie gydys?, – klausė moteris. – Pinigų grąžinti neprašiau, nes ne piniguose yra esmė. O ir garantiją jie duoda tik gyvūnams, kurie kainuoja nuo 100 eurų. Baisu – sėdi vargšas gyvūnas, nei jį išleisti, nei ant rankų paimti – dar vaiką užkrės.“

Dar nepažiūrėjęs į gyvūną iškart paklausė, ar pirkom „Depo“ ir ar slenka kailis. Sakė, kad toks atvejis – jau penktas šį mėnesį. Ir tai tik vienoje klinikoje.

Moteris mano, kad toks pardavėjų elgesys yra gyvūnų kankinimas. „Susidaro įspūdis, kad svarbiausia yra parduoti, o kokį sergantį išmeta ir tiek. Nesuprantu, kaip taip galima elgtis“, – vilnietė teigia, kad už vieną vizitą veterinarijos klinikoje jau sumokėjo daugiau nei kainavo pats augintinis – apie 18 eurų. Ateityje vizitų laukia ir daugiau. 

Pasakojo panašias istorijas

Vilnietė savo patirtimi pasidalijo ir socialiniuose tinkluose, o po jos įrašu nugulė dešimtys komentarų apie nesveikus augintinius – jūrų kiaulytes, žuvytes, paukščius, triušius.  „Kaimynės „Depo“ parduotuvėje pirktas triušiukas mirė kitą dieną“, – rašė internautė Brigita.

„Pirmiausia pastebėjome grybelį ant ausies, važiavome pas veterinarijos gydytoją, gydėme vaistukais, pastoviai lankėmės. Po to staigiai, per dieną, nustojo valgyti ir judėti, nuvažiavom pas gydytoją, davė vaistukų – daugiau niekuo nebegalėjo padėti. Kai pasakėm, kad pirkom iš  „Depo“, tai gydytojas pasakė, kad ilgai nepaauginsim. Ryto, aišku, nebesulaukėm“, – pasakojo kita internautė.

Paulina papasakojo ir savo istoriją: „Mes prieš kelias savaites pirkom iš Ukmergės gatvėje esančio „Depo“ dvi jūros kiaulytes, vieną teko užmigdyti, nes prasidejo traukuliai ir t.t., kitai – grybelis, tai gydom dabar. Parduotuvėje parašėme skundą.“ 

„Draugė „Depo“ nusipirko jūrų kiaulytę ir po kelių dienų ji nugaišo“, – rašė ir Dominyka. 

Renata stebisi, kad ne visi žmonės dėl ligotų gyvūnų kreipėsi į parduotuvę ir atitinkamas institucijas. „Jeigu žmonės nesiskundžia – tai nėra skundų, nėra problemų. Aš dėl šios situacijos kreipiausi ne tik į parduotuvę, bet ir į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT)“, – sakė vilnietė. 

Pašnekovės nuotr.

Situaciją vertina nevienareikšmiai

Portalas pasidomėjo, kaip tokią situaciją vertina specialistai. Ar išties sergantys gyvūnai gali būti parduodami parduotuvėse, o gal jie užsikrėtė keliaujant į pirkėjo namus ar pačiuose namuose? 

„Sergančių gyvūnų pardavinėti nebūtų galima, tačiau tai labai priklauso nuo daugelio dalykų – kuo gyvūnas serga, gal simptomų nesimato, pardavėjas gali neįvertinti ir nežinoti, kad gyvūnas serga“, – sakė LSMU Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos vadovė doc. dr. Birutė Karvelienė.

Specialistė teigė, kad į užduotą klausimą labai sunku rasti atsakymą. „Gali būti įvairių situacijų – turi būti atliekami tyrimai, reikia įvertinti ir aplinkos užterštumą, ir anamnezę, iš kur gyvūnėlis pirktas, kur laikytas, ar tikrai parduotuvėje nustatyta, kad aplinka užteršta parazitais, grybeliais. Reikalingi ekspertiniai tyrimai“, – aiškino specialistė.

Pradėjo tyrimą

Portalui savaitės pradžioje susisiekus su parduotuvės „Depo“ atstovais, buvo paprašyta atsiųsti klausimus raštu. Parduotuvės atstovai teigė, kad šiuo atveju klientė iš pradžių skambino, o paskui atsiuntė elektroninį laišką, kuriame išdėstė gyvūno sveikatos sutrikimus.

Prieš perkant jūrų kiaulytes, labai svarbu susipažinti su gyvūno gerovės principais, nes šiems gyvūnams klientės minėtos trys dienos yra kritiškiausios.

„Prieš perkant jūrų kiaulytes, labai svarbu susipažinti su gyvūno gerovės principais, nes šiems gyvūnams klientės minėtos trys dienos yra kritiškiausios. Gyvūną transportuojant, keičiant jo aplinką, maistą ir atmosferą, taip pat skiriant jam daug dėmesio, sukeliamas didelis stresas, galintis turėti įtakos gyvūno sveikatai. Siūlėme klientei atvežti gyvūną į nemokamą veterinarinę konsultaciją pas specialistą, kuris šį konkretų gyvūną jau buvo matęs, kad prireikus būtų suteikta kvalifikuota pagalba, bet klientė šio pasiūlymo atsisakė. Dėl klientės minėtų esą pas gyvūną aptiktų parazitų ir grybelio nesame gavę nei veterinarijos gydytojo išvados, nei laboratorinių tyrimų rezultatų, – laiške, atsiųstame po keturių dienų, rašė rinkodaros direktoriaus pavaduotojas Rimants Jugans. – Norime pabrėžti, kad kiekvieną situaciją ir pretenziją visuomet nagrinėjame individualiai ir iš esmės. Informuojame, kad rugsėjo 29 d. VMVT Vilniaus departamentas surašė Prekiautojo gyvūnais augintiniais patikrinimo aktą, kuriuo patvirtinama, kad parduotuvėje „Depo“ parduodami gyvūnai yra sveiki.“

VMVT specialistai ketvirtadienį portalui kauno.diena.lt teigė dėl šio atvejo pradėję tyrimą. „Šių metų rugsėjo 25 d. VMVT gavo pranešimą dėl parduotuvėje „Depo“, esančioje Vilniuje, Ukmergės g., įsigytos jūrų kiaulytės. Vilniaus departamentas dėl gauto pranešimo yra pradėjęs tyrimą“, – portalui sakė VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėja Kristina Stakytė.

Anot specialistės, VMVT periodiškai sulaukia pranešimų, kad gyvūnų parduotuvėse ar iš kitų gyvūnų pardavėjų įsigyti gyvūnai serga ar yra užsikrėtę gyvūnų užkrečiamosiomis ligomis. Tokie skundai yra nagrinėjami ir tiriami pagal VMVT kompetenciją. „Paskutinį kartą pranešimą dėl minimoje parduotuvėje pardavinėjamų ligotų jūros kiaulyčių VMVT yra gavusi 2019 m. sausio 23 d. Tuomet pranešimas pasitvirtino, subjektui taikytos poveikio priemonės“, – sakė K. Stakytė.

Specialistė patarė ir ką daryti, jeigu asmuo nusipirko galimai sergantį gyvūną. „Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, kad prekiautojas gali prekiauti tik kliniškai sveikais gyvūnais augintiniais. Prekiautojai, pastebėję įtariamą gyvūno augintinio sveikatos ar elgsenos sutrikimą (gyvūno augintinio patinimą arba navikus, plaukų slinkimą, kasymąsi, įvairius odos pažeidimus, elgsenos pakitimus, užsikrėtimą parazitais ir kt.), nedelsiant turi kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją. Įtariamas sergantis gyvūnas augintinis turi būti atskiriamas nuo kitų gyvūnų augintinių ir juo turi būti tinkamai pasirūpinta iki tol, kol gyvūnui augintiniui bus suteikta veterinarinė pagalba. Asmeniui, nusipirkusiam gyvūną augintinį, prekiautojas turi raštu pateikti informaciją apie gyvūno augintinio laikymą, priežiūrą ir, jei atlikta vakcinacija nuo gyvūnų užkrečiamųjų ligų, dokumentai ar jų kopijos, kuriose nurodyta vakcinos pavadinimas ir vakcinacijos data, informacija apie gydymą bei atliktas kitas veterinarines procedūras (pvz., kastracija ir kt.). Įsigijęs galimai sergantį gyvūną, asmuo pirmiausia turėtų kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją. Gavus veterinaro išvadas, kad gyvūnas buvo įsigytas sergantis, reikėtų kreiptis į Valstybinės maisto ir veterinarijos departamentą pagal gyvūno įsigijimo vietą. Tokį gyvūną pardavęs asmuo atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kai gyvūnas augintinis įsigyjamas iš prekiautojų ar privačių asmenų, VMVT prieš perkant gyvūną rekomenduojama visuomet pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį ir joje apibrėžti abiejų šalių atsakomybes, taip pat ir tokiu atveju, kai įsigijus gyvūną privatus veterinarijos gydytojas nustato, kad jis buvo įsigytas sergantis“, – aiškino specialistė.