„Klaidos grubios, bjaurios ir esminės, nes dėl jų asmenys, padarę didelę galybę korupcinio pobūdžio nusikaltimų, be jokio pagrindo buvo išteisinti“, – po nuosprendžio paskelbimo žurnalistams sakė prokuroras J. Laucius.

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį pakeitė pirmos instancijos teismo nuosprendį ir nuteisė visus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (anksčiau vadinosi „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje, daliai jų skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.

„Įsiteisėjęs apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra labai svarbus nekaltumo prezumpcijos prasme. Priminsiu, kad asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tai ponų, kurie buvo patraukti kaltinamaisiais šioje byloje, kaltumas įstatymo nustatyta tvarka šioje byloje yra įrodytas, jų kaltė yra pripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“, – žurnalistams sakė prokuroras J. Laucius.

Įsiteisėjęs apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra labai svarbus nekaltumo prezumpcijos prasme.

„Kitaip tariant, visi šie ponai, kurie buvo patraukti kaltinamaisiais, kalbant paprastai, žmonių kalba, yra nusikaltėliai, o ponas Raimondas Kurlianskis, ponas Eligijus Masiulis, taip pat ponas Vytautas Gapšys ne bet koks nusikaltėlis, o sunkus, nes, kaip minėta, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais, padarę sunkius korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Tai ne mano nuomonė, pabrėžiu, tai yra teisinis faktas, žvelgiant į šią situaciją nekaltumo prezumpcijos prasme “, – teigė prokuroras.

Buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui skirti šešeri metai laisvės atėmimo ir beveik 19 tūkst. eurų bauda, buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui – pusšeštų metų laisvės atėmimo.

Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys taip pat pripažintas kaltu, jam skirti ketveri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

Kaip žurnalistams aiškino prokuroras J. Laucius, paskelbus nuosprendį, teismas imasi priemonių nukreipti nuosprendį jį vykdančiai institucijai. Nuosprendis turi būti nukreiptas vykdyti per tris dienas nuo jo paskelbimo.

„Prokuroras šiame procese dalyvauja, jis turi pasižiūrėti, kad nuosprendis laiku ir tinkamai nukreiptas vykdyti, paskui įsijungia kitos institucijos. Jų veiksmai, matyt, turbūt bus tokie, kad tuos ponus, kuriuos šiandien matėme laisvėje, pamatysime nelaisvėje“, – sakė prokuroras.

„MG Grupei“, Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai skirtos atitinkamai daugiau nei 1,1 mln., beveik 377 tūkst. ir daugiau nei 301 tūkst. eurų baudos.

Buvusiems liberalams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui skirtos atitinkamai beveik 19 tūkst. ir daugiau nei 15 tūkst. eurų baudos. G. Steponavičius buvo nuteistas dėl piktnaudžiavimo, nesant kyšininkavimo požymių.

Pasak prokuroro, įsiteisėjęs Apeliacinio teismo nuosprendis rodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės neteisingai.

„Kitaip tariant, yra konstatuota įsiteisėjusiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryta aibė Baudžiamojo proceso kodekso, taip pat Baudžiamojo kodekso taikymo klaidų“, – sakė prokuroras.

„Klaidos bjaurios, grubios ir esminės, nes dėl jų, asmenys, padarę didelę galimybę korupcinio pobūdžio nusikaltimų, be jokio pagrindo buvo išteisinti“, – tvirtino jis.

Vilniaus apygardos teismas visus kaltinamuosius pernai balandžio 19 dieną – išteisino kaip nepadariusius veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą ir nuteisė visus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (anksčiau vadinosi „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje, daliai jų skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.

Jie nuteisti dėl įvairių kyšio davimo bei ėmimo ir prekybos poveikiu epizodų.

Apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja iš karto, paskelbimo dieną, bet dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

„J. Lauciui vadovaujant Vilniaus apygardos prokuratūrai pastebėjau kasmet gerėjančius apygardos prokuratūros veiklos rezultatus, augantį prokurorų teikiamų apeliacinių ir kasacinių skundų skaičių dėl nepagrįstų ir neteisėtų teismų sprendimų. Tai profesionalus, iniciatyvus vadovas, jis mato Vilniaus apygardos prokuratūros veikloje taisytinas bei tobulintinas sritis ir aktyviai ieško būdų spręsti iškylančias problemas“, – pranešime penktadienį cituojama generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija įvertino J. Lauciaus aukštą profesinę kvalifikaciją, dalykiškumą, atsakingumą, turimą vadovavimo patirtį, aktyvų dalyvavimą teisėkūros ir prokuratūros veiklos tobulinime.

Prokuratūroje J. Laucius pradėjo dirbti 1993 metais, dar besimokydamas Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Nuo 1998 metų jis dirbo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo padaliniuose. 2017 metasi jis buvo paskirtas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru.

Už ypatingus nuopelnus tiriant organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos bylas J. Laucius yra apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi.

Taip pat už pasižymėjimą tarnyboje prokuroras apdovanotas II-ojo laipsnio prokuroro garbės ženklu „Už nuopelnus“, Valstybės saugumo departamento II-ojo laipsnio pasižymėjimo ženklu „Nuopelnų kryžius“, Muitinės departamento pasižymėjimo ženklu, Specialiųjų tyrimų tarnybos medaliu „Už nuopelnus“, Lietuvos policijos pirmojo laipsnio pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus“, gavęs  ministro pirmininko padėką, ne kartą skatintas generalinio prokuroro.

J. Laucius vadovavo ir palaiko valstybinį kaltinimą „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje, yra vadovavęs tiriant Eglės Kusaitės bylą dėl rengimosi įvykdyti teroro aktą, buvusio policininko Viliaus Karaliaus bylą dėl kontrabandos, šnipinėjimo ir kitiems didelio atgarsio sulaukusiems tyrimams.

Ją prokuroras pradėjo praėjusią savaitę vykusiame posėdyje. Kalbos pabaigoje prokuroras turėtų pasisakyti, kokias bausmes siūlo kaltinamiesiems.

Ankstesniuose posėdžiuose J. Laucius minėjo, kad bylos įrodymai surinkti surinkti teisėtai, nusikalstamos korupcinės veikos yra įrodytos.

Šioje byloje kaltinimai pateikti koncernui „MG Baltic“, vasarą pakeitusiam pavadinimą į „MG Grupė“, jo atstovui Raimondui Kurlianskiui, Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai, buvusiems Seimo nariams Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui, Šarūnui Gustainiui, dabar Seimo nario pareigas einančiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui.

Pareigūnai įtaria, kad R. Kurlianskis kyšius politikams davė mainais už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Kaltinamieji kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.

Šią bylą Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti 2018 metų birželį, per šį laikotarpį įvyko maždaug 250 teismo posėdžių, juose apklausta per 100 liudytojų.

Baigiamąją kalbą prokuroras pradėjo praėjusią savaitę vykusiame posėdyje. Savo kalboje prokuroras turėtų pasisakyti, kokias bausmes siūlo kaltinamiesiems.

Pradėjęs savo kalbą prokuroras pažymėjo, kad šioje baudžiamojoje byloje dalis duomenų teisėtai surinkti kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka iki pradedant ikiteisminį tyrimą. Pasak J. Lauciaus, kriminalinės žvalgybos institucijos surinko „patikimą ir patvirtintą“ informaciją apie galbūt buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio daromas nusikalstamas veikas.

J. Laucius sakė, kad visi kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys yra teisėti, atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, todėl procesinių kliūčių jais remtis priimant nuosprendį ir pagrindžiant kaltinamųjų kaltę teismui neturėtų kilti.

Šioje byloje kaltinimai pateikti koncernui „MG Baltic“, vasarą pakeitusiam pavadinimą į „MG Grupė“, jo atstovui R. Kurlianskiui, Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai, buvusiems Seimo nariams Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui, Šarūnui Gustainiui, dabar Seimo nario pareigas einančiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui.

Pareigūnai įtaria, kad R. Kurlianskis kyšius politikams davė mainais už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Kaltinamieji kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.

Šią bylą Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti 2018 metų birželį, per šį laikotarpį įvyko maždaug 250 teismo posėdžių, juose apklausta per 100 liudytojų.

„Nenustačius aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl prokuroro Justo Lauciaus nešališkumo, (...) teismas nusprendė atmesti prašymą prokurorą nušalinti“, – posėdyje sakė teisėja Nijolė Žimkienė.

Prašymas nušalinti prokurorą pateiktas praėjusį penktadienį vykusiame posėdyje. Jame teigta, kad J. Laucius peržengė savo kompetencijos ribas, kai kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) dėl „darbiečio“ Vytauto Gapšio teisinės neliečiamybės panaikinimo.

Prašymą pateikė Darbo partijai atstovaujantis advokatas, jį palaikė V. Gapšys ir kitų kaltinamųjų gynėjai.

Korupcija kaltinamo politiko teigimu, nors prokuroras į VRK kreipėsi įpareigotas teismo, tačiau peržengė savo įgaliojimus prašydamas panaikinti neliečiamybę V. Gapšiui ne tik dėl to, kad būtų leista toliau vykdyti baudžiamąjį procesą, bet ir dėl to, kad būtų leista jį suimti ar kitaip suvaržyti laisvę.

Vyriausioji rinkimų komisija praėjusią savaitę panaikino V. Gapšio teisinę neliečiamybę, kurią jis įgijo su Darbo partija kandidatuodamas spalio mėnesį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

VRK posėdyje svarstyta, ar J. Laucius neperžengė jam teismo suteiktų įgaliojimų, prašydamas teisinį imunitetą panaikinti platesne apimtimi – ne tik dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, bet ir dėl laisvės suvaržymo.

Komisijos nariai tuomet vienbalsiai atmetė prokuroro prašymą dėl laisvės suvaržymo ir leido tik toliau tęsti baudžiamąjį procesą.

J. Laucius teisme sakė prašęs panaikinti teisinę neliečiamybę tokia apimtimi, kokia, jo nuomone, užtikrintų tolesnį bylos nagrinėjimą, tvirtino veikęs teismo nurodymų ribose.

Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje prekyba poveikiu ir kyšininkavimu kaltinami buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis bei „darbietis“ V. Gapšys. Parlamentaras Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių.

Buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis kaltinamas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Kaltinimai byloje pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui. Kaltinamieji kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.

Pirmadienio rytą L. Belevičius kreipėsi į teismą prašydamas J. Laucių nušalinti, teigdamas, kad jis per ankstesnį posėdį įžeidė teisėjų kolegiją. Prokuroras neigė sakęs įžeidžiančius žodžius ir tvirtino nušalinimui nematantis pagrindo.

Bylą nagrinėjančių teisėjų kolegija tuomet posėdyje paskelbė pertrauką ir išėjo svarstyti šio prašymo. Vėliau pranešta, kad sprendimas dėl prokuroro nušalinimo bus skelbiamas kito numatyto posėdžio metu, ketvirtadienį.

L. Belevičiaus teigimu, praėjusio trečiadienio posėdyje paskelbus pertrauką, o teisėjų kolegijai išėjus į tarnybines patalpas, J. Laucius bandė į jas patekti ir buvo neįleistas.

Anot advokato, teismo sekretorės paklausęs, kieno sprendimu jis negali į patalpas patekti ir sužinojęs, kad teisėjos Nijolės Žimkienės, J. Laucius neva pasakė „tai perduokite jai, kad jai su galva negerai“.

„Pasakė įžeidžius žodžius teismo kolegijos nario atžvilgiu, nurodydamas, kad sekretorė tuos žodžius turėtų perduoti atitinkamam teisėjui“, – tvirtino L. Belevičius.

Pasak advokato, tokiu savo elgesiu prokuroras pažeidė etikos ir elgesio normas ir turėtų nuo bylos nusišalinti.

„Manome, kad prokuroro elgesys gegužės 20 dienos posėdyje yra absoliučiai nesuderinamas su prokuroro etika“, – sakė gynėjas.

Jo teigimu,  J. Laucius taip pasielgė dėl mažareikšmės priežasties, tai rodo, kad prokuroro psichologinė pusiausvyra yra sutrikusi.

„Prokuroras privalo nusišalinti, jei yra pažeista jo psichologinė pusiausvyra“, – tvirtino L. Belevičius.

Manome, kad prokuroro elgesys gegužės 20 dienos posėdyje yra absoliučiai nesuderinamas su prokuroro etika.

Anot koncerno advokato, prokuroro žodžius girdėjo ne tik jis ir teismo sekretorė, tačiau ir buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui atstovaujantis advokatas Giedrius Danėlius.

„Ši informacija jau tapo vieša, todėl teismas negali jos nepastebėti ir nereaguoti“, – pabrėžė L. Belevičius.

Teismui paprašius J. Laucių pasisakyti dėl jam mestų kaltinimų, jis neigė sakęs tokius žodžius ir tvirtino nematantis faktinio pagrindo nusišalinti.

„Norėčiau pasakyti, kad nesu padaręs nieko tokio, apie ką mini advokatas Belevičius (...) nesu padaręs nieko tokio, kas galėtų įžeisti teismą“, – tvirtino J. Laucius.

„Jei advokatui nepatinka prokuroras (...) tai nėra pagrindas prokuroro nušalinimui“, – pabrėžė jis.

L. Belevičius atkirto, kad prokuroras meluoja.

„Žmogus, kuris meluoja, yra vadinamas melagiu. Ne tik aš vienas girdėjau prokuroro frazę, girdėjo teismo sekretorė, girdėjo mano kolega Giedrius Danėlius“, – tvirtino jis.

G. Danėlius teismui patvirtino girdėjęs prokuroro pasakytus žodžius.

„Prokuroro pasakymas, kad nėra faktinių pagrindų, yra visiškai nepagrįstas“, – pridėjo G. Danėlius.

Kaltinamųjų atstovai prokurorą siekia nušalinti ne pirmą kartą.

R. Kurlianskis šioje byloje kaltinamas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Korupcija byloje kaltinami buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis bei buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Parlamentaras Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui. Kaltinamieji kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.

Pasak J. Laciaus, šiuo prašymu siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą prašoma pratęsti dar trims mėnesiams, skaičiuojant nuo balandžio 17 dienos.

Bylos duomenimis, per kratas 2016 metų gegužę pas E. Masiulį rasta 242,4 tūkst. eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1,6 tūkst. JAV dolerių.

Kaip skelbė prokuratūra, įtariama, kad buvęs liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis žinojo, jog šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, nes dalį šio turto – 106 tūkst. 200 eurų, įtariama, iš tuometinio koncerno „MG Baltic“ Raimondo Kurlianskio priėmė kaip kyšį, o likę 136 tūkst. 210 eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1600 JAV dolerių E. Masiulio buvo gauti iš nenustatytų pajamų šaltinių. Šios lėšos nedeklaruotos ir dokumentais nepatvirtintos.

E. Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas su prokuroro J. Lauciaus prašymu nesutinka ir prašo leisti jo klientui naudotis bent tomis lėšomis, kurios buvo paimtos iš piniginės, taip pat iš jo sutuoktinės.

„Laikui bėgant teismas turi svarstyti, gal yra pagrindas peržiūrėti. Viename posėdyje prokuroras pateikė banko išklotinę, iš kur matyti, E. Masiulis turi kasdienių poreikių“, – sakė advokatas.

Teismas nutartį dėl areštuotų E. Masiulio pinigų skelbs antradienį.

Buvusiam politikui iki šiol nėra pavykę atgauti nė dalies areštuotų pinigų, visus apygardos teismo sprendimus paliko galioti Apeliacinis teismas.

Teismai yra atkreipę dėmesį, kad byloje E. Masiulis kaltinamas dėl sunkių nusikaltimų padarymo, baudžiamoji byla yra didelės apimties ir sudėtinga, todėl siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, būtina pratęsti kaltinamojo laikiną nuosavybės apribojimo terminą.

Prokurorai teigia, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis davė 106 tūkst. eurų kyšį E. Masiuliui už koncernui naudingų sprendimų priėmimą Seime.

Abu kaltinamieji tikina, kad pas E. Masiulį rasti pinigai – 90 tūkst. eurų – buvo R. Kurlianskio paskola.

Buvęs politikas yra sakęs, kad dalis šių lėšų priklauso kitiems asmenims ir buvo skirtos investuoti į nekilnojamąjį turtą ar yra jo šeimos pinigai. Taip pat jis teigė, kad nėra duomenų, jog lėšos būtų gautos nusikalstamu būdu.

Anksčiau Apeliacinis teismas yra skelbęs, kad iš E. Masiuliui pateiktų kaltinimų matyti, jog šios lėšos galėjo būti gautos jam priimant daugiau kaip 100 tūkst. eurų kyšį.

Politinės korupcijos byloje kaltinimai pateikti trims juridiniams asmenims – Darbo partijai, Liberalų sąjūdžiui, koncernui „MG Baltic“. Be E. Masiulio, byloje kaltinimai pateikti buvusiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui R. Kurlianskiui.

R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšius buvusiems parlamentarams E. Masiuliui, Š. Gustainiui ir V. Gapšiui.

Vilniaus apygardos teismas prieš vidurdienį atmetė buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio advokato prašymą nušalinti prokurorą J. Laucių.

Advokatas Giedrius Danėlius bandė nušalinti prokurorą sakydamas, kad jis kerštauja ir yra šališkas dėl prieš 11 metų per koncerno televiziją rodyto žurnalistinio tyrimo apie J. Lauciaus mamos įmonę „Pelėda“.

Dėl to paties reportažo advokatai jau siekė nušalinti prokurorą dar vykstant ikiteisminiam tyrimui 2017-aisiais. J. Laucius vadovavo ikiteisminiam tyrimui šioje korupcijos byloje. Dabar kaip papildomą aplinkybę G. Danėlius teisme nurodė, kad pats J. Laucius vadovavo „Pelėdai“ 1995 metais.

Vilniaus apygardos teismo teisėja Nijolė Žimkienė paskelbė, kad „vien šis faktas nekeičia situacijos (...) ir nėra pagrindas iš naujo svarstyti aplinkybes“.

Pasibaigus šiam posėdžiui prokuroras J. Laucius ir R. Kurliansko bei kito kaltinamojo Eligijaus Masiulio advokatai nuėjo į tame pat pastate, kaip ir Vilniaus apygardos teismas, esantį Lietuvos apeliacinį teismą. Čia turėjo prasidėti J. Laucius paduoto atskirojo skundo nagrinėjimas dėl vasarį teismo paskelbtos nutarties nepriimti J. Lauciaus skundo dėl minėtiems kaltinamiesiems nesugriežtintų kardomųjų priemonių.

Prokuroras – ne saldainis, jo byloje nepasirinksi.

J. Laucius prašė suimti politinės korupcijos byloje teisiamą R. Kurlianskį, o buvusiam liberalų lyderiui E. Masiuliui skirti namų areštą.

Prokuroras argumentavo, kad kaltinamieji pažeidė teisėsaugos nustatytą draudimą tarpusavyje nebendrauti, kai R. Kurlianskis paskolino E. Masiuliui 10 tūkst. eurų.

Apeliacinio teismo posėdyje R. Kurlianskio gynėjas G. Danėlius vėl paskelbė, kad reiškia nušalinimą prokurorui J. Lauciui.

„Ši klausimą ką tik, mažiau nei prieš valandą išsprendėme“, – advokato pareiškimu stebėjosi J. Laucius.

G. Danėlius pakartojo anksčiau Vilniaus apygardos teisme išsakytus argumentus dėl šio prokuroro nušalinimo – koncerno televiziją rodytą laidą apie J. Lauciaus mamos verslą Klaipėdoje ir t. t. Pasak advokato, R. Kurlianskis anksčiau yra buvęs koncernui priklausiusios LNK televizijos valdybos pirmininku.

„Jis turi būti nušalintas nuo šio skundo nagrinėjimo“, – teigė advokatas.

Nušalinimą prokurorui palaikė ir kitas R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas.

„Mums kyla abejonių, jis ne tik prašo panaikinti apygardos nutartį, bet prašo skirti R. Kurlianskiui kardomąją priemonę, griežtesnės prašo ir E. Masiuliui. Ar toks prašymas nėra saistomas asmeninių paskatų? Prokuroras du kartus melavo, du kartus atsakydamas, ar buvo „Pelėdos“ vadovas. Jis sakė, kad nebuvo susijęs verslo ryšiais su „Pelėda“. Tik trečią pripažino, kad, kai buvo „Pelėdos“ direktoriumi, tuo metu prokuratūros teisės aktai nedraudė eiti kitų pareigų. Tačiau 1994 metais įstatymas prokuratūros pareigūnas draudė dirbti verslo komercijos privačiose įstaigose ar įmonėse“, – sakė S. Slapšinskas.

Prokuroras J. Laucius paaiškino, kad turi Klaipėdoje gyvenančią mamą, ji ten turi verslą, o jis kaip sūnus „nei laiko, nei erdvės ryšiais“ su tuo nėra susijęs.

„Tai neturi nieko bendro su šia byla, čia kalbama apie korupcinius nusikaltimus“, – sakė prokuroras.

Jis teigė tik kaip prokuroras atliekantis savo pareigas palaikydamas kaltinimą, kaip numato Konstitucija ir Prokuratūros įstatymas.

„Prokuroras – ne saldainis, jo byloje nepasirinksi“, – pasisakymą baigė J. Laucius.

Apeliacinio teismo teisėja Ernesta Montvidienė išklausė šalių argumentų ir nuėjo spręsti dėl nušalinimo.

Tuo metu prokuroras ir advokatai grįžo į Vilniaus apygardos teisme esančią salę, kur „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje toliau apklausiami liudytojai.

Vėliau teisėja paskelbė, kad nušalinimą prokurorui atmeta.

„Teismas neįžvelgė jokio prokuroro šališkumo, nušalinimas nepagrįstas“, – paskelbė teisėja E. Montvidienė.

Politinės korupcijos byloje R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšius politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą. Kaltinamieji kaltės nepripažįsta ir teigia, kad tyrimas buvo vykdomas tendencingai.

Byloje be R. Kurlianskio ir E. Masiulio korupcija kaltinami buvęs Seimo narys Šarūnas Gustainis ir eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.

Teismas taip pat netenkino prokuroro prašymo buvusiam liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui skirti namų areštą.

„Teismas atmetė prokuroro prašymą sugriežtinti kardomąsias priemones“, – BNS sakė R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas.

Prokuroras argumentavo, kad kaltinamieji pažeidė teisėsaugos nustatytą draudimą tarpusavyje nebendrauti, kai R. Kurlianskis paskolino E. Masiuliui 10 tūkst. eurų.

Šią žinią iš teismo posėdžio pirmasis pranešė portalas lrytas.lt. Po teismo posėdžio prokuroras J. Laucius atsisakė BNS komentuoti savo prašymą.

„Kas vyksta teismo salėje, tegu ir lieka teismo salėje“, – teigė jis.

Pasak R. Kurlianskio gynėjo, prokuroras teismui nepateikė naujų argumentų, kodėl reikėtų keisti kardomąją priemonę.

S. Slapšinskas teigė besitikintis, kad tolesnis teismo procesas iš prokuroro pusės vyks „vadovaujantis ne emocijomis, o racionaliais teisiniais argumentais“.

Buvusio „MG Baltic“ viceprezidento advokatas siekė nušalinti J. Laucių, kai šis pirmadienį papasakojo detales, kur E. Masiulis leido jam pernai gruodį pervestus pinigus.

Teismas tokį prašymą atmetė, tačiau įspėjo prokurorą vengti emocijų.

E. Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas trečiadienį paprašė generalinio prokuroro atlikti tarnybinį patikrinimą ir spręsti, ar pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neteisėtos asmeninės informacijos rinkimo apie kaltinamąjį. Pats E. Masiulis kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.

Kaltinamasis BNS teigė, kad paprašęs jam skirti namų areštą prokuroras tikriausiai kerštavo.

„Galbūt čia toks veiksmas parodant, kad va jeigu jūs šitaip, tai aš irgi galiu kažką pasiūlyti“, – tvirtino E. Masiulis.

„Jeigu prokuroras taip jau principingai ir preciziškai viską traktuoja, tai jau nuo birželio mėnesio tas pasilabinimas, ėjimas kavos ar dar kažko vyksta“, – pridūrė buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas.

Įspėjo prokurorą vengti emocijų

Politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas trečiadienį atmetė kaltinamųjų gynėjų prašymą nušalinti nuo bylos prokurorą Justą Laucių, tačiau įspėjo jį vengti emocijų.

Nušalinimą dar ankstesniame posėdyje pareiškė verslo koncerno „MG Baltic“ buvusio viceprezidento Raimondo Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas. Teismui atmetus šį reikalavimą, tokius pat prašymus trečiadienį pateikė Eligijaus Masiulio bei „MG Baltic“ gynėjai, juos palaikė ir Liberalų sąjūdžio advokatas. Jie teigė, jog prokuroras yra šališkas kaltinamųjų E. Masiulio, R. Kurlianskio atžvilgiu.

S. Slapšinskas teigia, kad prokuroras manipuliuodamas savo įgaliojimais neteisėtai paviešino privačius duomenis, kai teisme papasakojo detales apie R. Kurlianskio pervestus 10 tūkst. eurų kitam kaltinamajam, buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui.

Anot gynybos, prokuroras parodė savo išankstinį nusistatymą.

Vilniaus apygardos teismo teisėja Nijolė Žimkienė trečiadienį konstatavo, kad teisėjų kolegija „iš dalies sutinka su gynybos argumentais“, kad poreikio detalizuoti kaltinamojo E. Masiulio išlaidų nebuvo ir prokuroras turėjo vengti emocijų, tačiau, anot jos, „tai nėra pakankamas pagrindas jį nušalinti“.

J. Laucius per teismo posėdį paskelbė turintis duomenų, kad už gruodį pervestus pinigus E. Masiulis apmokėjo advokato paslaugas, sumokėjo užstatą į Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad galėtų dalyvauti Klaipėdos mero rinkimuose, „tenkino kasdienius buitinius poreikius“, pavyzdžiui, lankėsi bare ar vandens parke. Šie pinigai buvo įvardyti kaip paskola.

Kaltinamieji neigia pažeidę kardomąją priemonę ir sako, kad paskolos sąlygos buvo derinamos per advokatus.

J. Laucius skundžiamas generaliniam prokurorui

Trečiadienį analogiškus prašymus pateikė ir Eligijaus Masiulio bei „MG Baltic“ advokatai, juos palaikė ir Liberalų sąjūdžio gynėjas. Jie teigė, jog prokuroras yra šališkas kaltinamųjų E. Masiulio, R. Kurlianskio atžvilgiu.

E. Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas taip pat prašo generalinio prokuroro atlikti tarnybinį patikrinimą ir spręsti, ar pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neteisėtos asmeninės informacijos rinkimo apie kaltinamąjį. Gynėjas informavo, kad dėl galimo teisių pažeidimo E. Masiulis kreipėsi ir į Asmens duomenų apsaugos inspekciją.

Savo ruožtu „MG Baltic“ atstovas Linas Belevičius tikino, kad J. Laucius, pateikdamas asmeninius duomenis apie paskolos sutartį siekė „pasityčioti iš kaltinamųjų“, o prokuroro nušalinimas, jo nuomone, „būtų sąlyga racionaliam, teisingam ir objektyviam teismo procesui“.

Kadangi viešojoje erdvėje buvo paskelbta, kad pusę paskolos jis jau paskyrė advokato išlaidoms apmokėti, tai kažkas galbūt džiaugtųsi, kad E. Masiulis neturėtų iš ko susimokėti advokatams.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad trečiadienį pateiktuose prašymuose dėl nušalinimo įvardijami iš esmės tie patys argumentai, tad sprendimas nekeičiamas. Teisėja N. Žimkienė tvirtino, kad gynybos kreipimasis į generalinį prokurorą dėl J. Lauciaus taip pat „nėra pagrindas dėl nušalinimo, bet neužkerta kelio tai daryti gavus atsakymą“.

Pats J. Laucius teisme kartojo, kad pateikti duomenys apie verslininko bankinį pavedimą E. Masiuliui įrodo, jog jie pažeidžia kardomąją priemonę nebendrauti ir tai, kad R. Kurlianskis daro poveikį E. Masiuliui. Prokuroras sako turėjęs „ne teisę, bet pareigą“ pateikti aptariamus duomenis, nes jie reikšmingi bylai.

„Manyčiau, kad mano veiksmas yra gerai, sąžiningai savo pareigas atliekančio prokuroro veiksmas baudžiamajame procese siekiant (...) imtis visų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta teisingai“, – aiškino jis.

R. Kurlianskis sako nežinojęs, kam E. Masiuliui paskola

Žurnalistams trečiadienį R. Kurlianskis tvirtino pinigus E. Masiuliui skolinęs banko pavedimu, per advokatus už palūkanas. Jis sako nežinojęs, kam politikas ketino panaudoti pinigus, tačiau neneigė esąs patenkintas, jog dalis lėšų buvo panaudota teisinėms išlaidoms byloje.

„Mes su juo gana ilgą laiką buvome geri pažįstami. Kadangi viešojoje erdvėje buvo paskelbta, kad pusę paskolos jis jau paskyrė advokato išlaidoms apmokėti, tai kažkas galbūt džiaugtųsi, kad E. Masiulis neturėtų iš ko susimokėti advokatams. Aš tokio džiaugsmo nepatirčiau“, – sakė jis.

Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas tikino, kad E. Masiulis yra vienintelis politikas, kuriam jis teikė paskolas.

Pats E. Masiulis taip pat tikina neinformavęs R. Kurlianskio atstovų, kam naudos pinigus ir žada visus 10 tūkst. eurų su 3 proc. metinėmis palūkanomis grąžinti po metų. Jis nedetalizavo, kodėl skolinosi būtent iš kaltinamojo korupcijos byloje ir kam jam konkrečiai reikėjo pinigų.

Savo kreipimąsi į generalinį prokurorą jis aiškino tuo, jog mano, kad prokuroras piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir ne tik viešino asmeninę informaciją apie išlaidas, bet darė tai selektyviai.

„Sąskaitos išraše yra labai daug pirkinių: buvo ir kuras pirktas, ir parduotuvėje būta. Bet kodėl yra paimamos... aš žinau kodėl: kad padarytų negatyvų įspūdį apie mane, paimamos pačios pikantiškiausios detalės, kurios prokurorui labai įdomios. Bet tai niekaip nėra susiję su teismo procesu“, – sakė jis.

Savo ruožtu Duomenų apsaugos inspekcijos politikas prašo įvertinti ir kitų institucijų, dalyvavusių teikiant informaciją, veiksmus – banko, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos.

Liudys „MG Baltic“ statybų, žiniasklaidos įmonių atstovai

Teisme trečiadienį taip pat yra numatytos liudytojų – „MG Baltic“ priklausančios statybų įmonės „Mitnija“ vadovo Juliaus Gendvilio, „MG Baltic Media“ vyriausiojo finansininko Valdo Stuko ir viešosios įstaigos „Taikomosios politikos institutas“ steigėjo Mindaugo Lapinsko – apklausos.

Politinės korupcijos byloje R. Kurlianskis yra kaltinamas davęs kyšius politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Kaltinamieji kaltės nepripažįsta ir teigia, kad tyrimas buvo vykdomas tendencingai.

Byloje be R. Kurlianskio ir E. Masiulio korupcija kaltinami buvęs Seimo narys Šarūnas Gustainis ir eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.