Tai reiškia, kad mados namai prisijungia prie virtinės prabangos prekių ženklų, ieškančių humaniškesnių alternatyvų kailiui.

„Dolce & Gabbana“ siekia tvaresnės ateities, kurioje negalimas gyvūnų kailių naudojimas“, – sakoma bendrovės komunikacijos pareigūno Fedele Usai pranešime.

Visgi, siekdama išsaugoti kailių apdirbėjų įgūdžius, bendrovė „toliau bendradarbiaus su šiais amatininkais kurdama drabužius ir aksesuarus su vadinamuoju ekokailiu – tvaria dirbtinio kailio alternatyva, kurioje naudojamos perdirbtos ir perdirbamos medžiagos“.

Kažkada simbolizavusių turtą ir statusą, gyvūnų kailių populiarumas pastaraisiais metais smarkiai krito dizainerių akyse, o mados milžinės „Chanel“ ir „Gucci“ visai nustojo juos naudoti.

Dalis mados namų, pavyzdžiui, „Armani“, taip pat sustabdė angoros vilnos naudojimą dėl žiauraus elgesio auginant Angoros triušius ir pešant jų kailius.

Be to, „Kering“ pranešė, kad prekės ženklas „Brioni“ taip pat atsisakys kailių, taigi visi grupei priklausantys mados namai nebekurs drabužių, kuriems naudojamas kailis. 

Gyvūnų teisių gynimo organizacijos jau seniai ragino pasaulinę mados pramonę atsisakyti kailių, ir kelios jų, įskaitant „Versace“, „Chanel“ ir „Michael Kors“, jau nustojo juos naudoti.

Organizacija „Žmonės už etišką elgesį su gyvūnais“ (PETA) ėmėsi iniciatyvos protestuoti prieš „Saint Laurent“ ir šiais metais surengė protestą prie jos parduotuvės madingoje Paryžiaus Monteno alėjoje po to, kai supermodelis Kate Moss pasirodė šio prekės ženklo reklaminėje kampanijoje vilkėdama lapės kailinius.

„Kailiniai – tai nieko gražaus“, – PETA pareiškė „Saint Laurent“.

2017 metais „Kering“ grupėje pirmoji kailio atsisakė „Gucci“, po jos – „Balenciaga“, „Bottega Veneta“ ir „Alexander McQueen“.

„Pasaulis pasikeitė kartu su mūsų klientais, ir prabanga natūraliai turi prie to prisitaikyti“, – sakė „Kering“ generalinis direktorius François-Henri Pinault.

„Kering“ nuo 2022 metų rudens savo kolekcijose visiškai atsisakys kailių.

Penktadienį „Saint Laurent“ internetinėje parduotuvėje vis dar buvo parduodamos prekės iš kailio: triušio kailiniai, kainuojantys 5500 eurų, lapės kailio berankovė liemenė už tą pačią kainą ir audinės kailio šlepetės už 995 eurus.

PETA duomenimis, 85 proc. pasaulyje parduodamų kailių yra gaunama iš gyvūnų, kurie visą gyvenimą praleidžia nelaisvėje, dažnai „prastomis“ ir „ypatingų kančių“ sąlygomis.

Paprastai jie žudomi nuodingomis dujomis, elektrošoku arba užmušami lazdomis, teigia organizacija.

Apskaičiuota, kad tarptautinė kailių prekyba kasmet atneša keliasdešimt milijardų dolerių pajamų, joje dirba apie milijoną žmonių visame pasaulyje.

„Viskas grįžo į savo vietą. Praėjo visas pikas, dabar tyrimai jau neigiami. Nė vienas žmogus tikrai neužsikrėtė nuo jų (audinių – ELTA). O dabar sklandžiai dirbame, tai jau praeitas etapas“, – Eltai teigė Č. Tallat-Kelpša.

Ūkio direktorius taip pat pabrėžė, kad paramos iš Vyriausybės dėl COVID-19 infekcijos užmigdytų audinių nebuvo prašoma, kadangi žvėrelių kailius ruošiamasi panaudoti.

„Mes ir neprašėme paramos (už užmigdytas audines – ELTA). Be to, aš nemanau, kad mes turėtumėme prašyti jos tol, kol mums neliepia jų naikinti. Nes kitas dalykas yra užmigdyti, kol kas jos yra užšaldytos. Bet kiek aš suprantu, mes turėsime galimybę tą kailį panaudoti. Nėra įrodymų, kad per audinių kailį būtų galima užsikrėsti“, – tikino Č. Tallat-Kelpša.

„Aišku, tas kailis neturės tokios vertės kaip sveiko gyvūno. (...) Bet tuos nuostolius mes prisiimsime kaip natūralią (verslo – ELTA) riziką“, – pridūrė jis.

Visgi Č. Tallat-Klepša pabrėžė, kad iki užsikrėtusių audinių kailio panaudojimo dar gali tekti kiek palaukti.

„Oficialaus raštiško (leidimo iš VMVT dėl užšaldytų audinių ir kailių panaudojimo – ELTA) kol kas neturime, bet iš to, kiek mes kalbėjomės, tai taip, aš manau, kad mes galėsime juos panaudoti. Tik gal reikės kažkokį laiką palaukti“, – Eltai teigė jis.

Anot „Vilkijos ūkio“ direktoriaus, kai kurios audinės, kurių kailis lapkričio mėnesį buvo diriamas ūkio darbuotojų, taip pat galėjo būti užsikrėtusios koronavirusu.

„Migdėme tuos žvėrelius, kurie manėme, kad serga, ir jų kaimynus kai kuriuos. Tikėtina, kad ir didžioji dalis jų turėjo virusą. O paskui migdėme ir kitus, kurie neturi požymių, lupome jų kailius, kaip priklausė tuo metu lapkričio mėnesį, kadangi tai yra sezonas. Ir niekas negali paneigti, kad kai kurie iš jų neturėjo viruso. (...) Jų kailiai buvo nulupti ir dabar yra padėti saugiai, taip pat užšaldyti“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie priemones, kurių buvo imtasi, siekiant užkirsti kelią COVID-19 protrūkiams ūkyje, Č. Tallat-Kelpša teigė, kad, be įprastų saugumo priemonių, darbuotojai reguliariai testuojami greitaisiais koronaviruso testais.

„Mes perkame greituosius testus (...) ir tikriname savo darbuotojus. Visus, kurie turi kontaktą su žvėreliais, – kartą per savaitę, o visus likusius – kas antrą savaitę. Taip pat profilaktiškai tikriname audines, (...) ir, be abejo, žmonės dirbdami privalo dėvėti apsaugines priemones, rūpinamės dezinfekcija, raginame plauti rankas, darome viską, kaip ir priklauso“, – tikino jis.

Galiausiai Č. Tallat-Klepša pridūrė, kad darbuotojai, nors ir buvo pabūgę koronaviruso protrūkio tarp audinių, dirbti ūkyje neatsisakė.

„(Darbuotojai buvo išsigandę – ELTA) kai buvo pats pikas, kada iš tikro nežinojome ir patys bijojome, ar neužsikrės žmonės, ar nebus kažkokių problemų (...). Tačiau tarp tų darbuotojų, kurie dirbo Jonavoje, nebuvo tokių, kurie būtų atsisakę dirbti. Tiesa, mes tuo metu pakėlėme įkainį, ir visi gavo didesnį atlyginimą. (...) Bet žmonės, tikėtina, būtų likę dirbti ir be jo“, – sakė jis.

ELTA primena, kad pernai lapkričio 26 dieną Jonavos rajono audinių ūkyje, kuriame laikyti įmonėms „Danmink“ ir „Vilkijos ūkis“ priklausantys gyvūnai, staiga nugaišus 169 audinėms ir ištyrus jų mėginius, buvo patvirtinta, kad gyvūnai buvo užsikrėtę COVID-19.

Keletui iš ūkį prižiūrinčių asmenų taip pat buvo patvirtinti COVID-19 atvejai.

Toks sprendimas priimtas bendrame Latvijos ministrų kabineto ir krizių valdymo tarybos posėdyje, pranešė Latvijos vyriausybės spaudos tarnyba.

Sprendimas motyvuotas pirmiausia Danijos valdžios rimtu susirūpinimu dėl šios problemos – naujai aptiktos pandeminio koronaviruso mutacijos, galinčios išplisti tarp žmonių ir smarkiai apsunkinti veiksmingos COVID-19 vakcinos kūrimą.

Nors Danijos vyriausybė lapkričio 10 dieną viešai atsiprašė dėl įpareigojimo išnaikinti 15 mln. šalyje auginamų audinių, iškilus COVID-19 plitimo grėsmei, lapkričio 17-ąją ji paskelbė sulaukusi šalies parlamento palaikymo dėl tokio savo sprendimo, skelbia naujienų agentūra „Associated Press“.

Mutavęs SARS-CoV-2 taip pat buvo nustatytas audinių fermose Graikijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Italijoje, Švedijoje ir JAV.

Dėl mutavusio naujojo koronaviruso plitimo grėsmės įvairiose pasaulio šalyse jau numarinta milijonai šių žvėrelių.

Sovietmečiu netoliese buvo fermos, o dabar likę tik apleisti pastatai, kai kuriuose yra vystomas automobilių verslas.

Avys reaguodavo į mašinų skleidžiamą garsą – tada jos išlįsdavo iš apleistų pastatų, krūmų ir sekdavo paskui žmones.

Gyvūnų kailis susivėlęs, sunkus, vietomis nuplikęs. Galima spėti, jog be maisto, pastogės ir be priežiūros, aplinkui tykant plėšrūnams, avys klaidžiojo jau senokai.

Neabejingi piliečiai kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kurios specialistai išsiaiškino, jog gyvūnai iš tiesų yra niekieno.

Tiesa, buvo surastas jų ankstesnis šeimininkas, kuris tvirtino, kad po žmonos mirties avis ir ožką jis kažkam atidavė, o jų likimu toliau nesidomėjo.

Kaltus šioje istorijoje sunku rasti, o tuo labiau įpareigoti juos prisiimti atsakomybę. Kol gyvuliai buvo sugaudyti, vieną avį sudraskė vilkai

Išlaukus privalomą 14 dienų laikotarpį, gyvūnams buvo surastas naujas šeimininkas.

Organizacijos teigimu, nauja apklausa rodo, kad net 89  proc. lietuvių nežino, kaip Lietuvoje dėl kailio žudomi gyvūnai. Skelbime, išspausdintame laikraščiuose, prašoma leisti nufilmuoti paskutinę audinių dieną kailių fermose bei dujų kameros vidų, kol joje dusinami gyvūnai. Už leidimą tai filmuoti ir paskui parodyti visuomenei „Tušti narvai“ siūlo sumokėti.

Šeštadienį organizacija paviešino panašų skelbimą, kuriame kailių fermerių prašė leisti nufilmuoti audinių žudymą, tačiau šiandien „Tušti narvai“ siūlo už tai 1000 eurų.

Organizacijos „Tušti narvai“ skelbimas.

Po pirmojo skelbimo nesulaukus jokios reakcijos iš kailių fermų darbuotojų, organizacija teigia pakeitusi taktiką. „Pirmuoju skelbimu apeliavome į jų deklaruojamą skaidrumą, šiuo apeliuojame į jų norą užsidirbti,“ – teigė „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

„89 proc. lietuvių nežino, kaip dėl kailio žudomos audinės. Manau, kad tai yra viena iš priežasčių, kuri leidžia šitam verslui taip ilgai egzistuoti mūsų šalyje, kai kitos Europos valstybės jį uždraudžia. Tiesa brangiai kainuoja ir už ją esame pasiruošę sumokėti. Jeigu atsiras žmogus, kuris leisti nufilmuoti ir visuomenei parodyti, kaip atrodo viena iš kailio pagaminimo stadijų, tie pinigai bus gerai panaudoti. Ypač turint omenyje, kad nuo to priklauso milijonų gyvūnų gyvybės ir kančia kailių fermose,“ – komentavo G. Vaitkevičiūtė.

Tačiau, pasak rūmų, šis sprendimas nereiškia, kad karalienė atsisakys savo turimų apdarų su tikru kailiu.

„Karalienė ir toliau dėvės jos garderobe jau esančius drabužius“, – nurodoma pranešime.

Šis sprendimas pamalonino gyvūnų teisių gynėjus, kritikavusius monarchę dėl jos dizainerių kurtų drabužių kolekcijoje esančių elementų iš tikro kailio.

„Esame sujaudinti, kad Jos Didenybė oficialiai atsisako kailių“, – sakė gyvūnų apsaugos organizacijos „Humane Society International“ Jungtinės Karalystės padalinio vadovė Claire Bass (Kler Bas).

Pasak jos, šis karalienės sprendimas siunčia gerą žinutę, kad kailis nebėra laikomas madingu.

Slovakų nacionalinės partijos narė parlamentarė Eva Antošová įregistravo įstatymo pataisą, siūlančią uždrausti kailinių žvėrelių auginimą, prieš kelis mėnesius, o vakar 107 parlamentarai balsavo už tokį draudimą (Slovakijoje yra 150 parlamentarų). Nuo 2021-ųjų šalyje nebegalės atsidaryti nauji kailinių žvėrelių ūkiai, o jau egzistuojantiems bus duodamas pereinamasis laikotarpis iki 2025-ųjų metų tokią veiklą užbaigti. Skaičiuojama, kad draudimas turės įtakos 5000 kanadinių audinių, šiuo metu laikomų dėl kailio Slovakijoje.

Šiam žingsniui parlamentarus paskatino visuomenė, kai šių metų kovo mėnesį buvo paviešinti vaizdai iš kailinių žvėrelių fermos Šiaurės Slovakijoje. Vaizdai taip papiktino žmones, kad peticiją, prašančią uždrausti kailinių žvėrelių auginimą, pasirašė daugiau nei 76 tūkst. piliečių ir ji tapo antra populiariausia peticija šalies istorijoje.

„Šis draudimas turėtų paskatinti ir Lietuvos Seimo narius nebijoti priimti analogiškas įstatymų pataisas mūsų šalyje. Praėjusią savaitę Kalifornija priėmė draudimą prekiauti gyvūnų kailiu visoje valstijoje, šią savaitę dar viena Europos šalis uždraudžia gyvūnus auginti ir žudyti tik dėl kailio. Labai aišku, kur link juda pasaulis. Gyvūnų žudymas tik dėl nereikalingos prabangos prekės negali būti pateisinamas išsivysčiusioje visuomenėje“, – komentavo organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas kartu su kitais 18 Seimo narių įregistravo įstatymo projektą, siūlantį uždrausti gyvūnų auginimą ir žudymą tik dėl jų kailio per pereinamąjį laikotarpį. Prieš tai panašų projektą registravo ir Seimo narys Linas Balsys.

„Mes matome procesus Europoje, Europos Sąjungoje, daugelio valstybių priimtus sprendimus atsisakyti šios ūkio šakos. Daugeliu atvejų yra pereinamieji laikotarpiai. Jei mes judėtume šia linkme, jei būtų toks priimtas sprendimas Seime, natūralu, mes kalbėtume apie pereinamąjį laikotarpį ir valstybė turėtų rasti resursų, kaip padėti žmonėm, kurie užsiima šia ūkio veikla, iš šitos ūkio veiklos išeiti“,  – teigė L. Kasčiūnas.

Sprendimą sveikino gyvūnų teisių gynimo grupės.

„Chanel“ mados vadovas Bruno Pavlovsky (Bruno Pavlovski) sakė, kad mados namai „būsimiems savo kūriniams nebenaudos egzotiškų odų“, ir pažymėjo, kad tampa vis sunkiau gauti geros kokybės odos, nenusižengiant etikos principams.

Rankinės, apsiaustai ir avalynė iš gyvačių, krokodilų ir rajų odos parduodami už aukščiausią kainą. Praneša, kad tokios „Chanel“ rankinės kainuoja iki 9 tūkst. eurų.

Pitono odos rankinių antradienį nebebuvo „Chanel“ interneto svetainėje, bet rankinės „iš antrų rankų“ tokios prekybos interneto svetainėse vis dar pardavinėjamos nuo 5,5 tūkst. eurų.

„Chanel“ dizaineris veteranas Karlas Lagerfeldas mados industrijos „biblijai“ „Women's Wear Daily“ sakė, kad šis prancūzų prekės ženklas pasirinko pats atsisakyti egzotiškų odų ir nelaukti, kol toks draudimas bus primestas. „Padarėme tai, nes tai tvyro ore“, – sakė jis.

„Tai laisvas pasirinkimas“, – teigė dizaineris ir tvirtino, jog šiuose mados namuose taip retai naudodavo kailius, kad negali prisiminti, kada jie paskutinį kartą buvo matomi ant podiumo.

Gyvūnų teisių gynimo organizacija „Žmonės už etišką elgesį su gyvūnais“ (PETA) gyrė „Chanel“ pavyzdį kitiems prabangos prekių ženklams.

„Tikrai nėra ultramadinga kankintų gyvūnų pavogtas odas naudoti drabužiams ar aksesuarams“, – pareiškė PETA.

„Aišku, kad laikas visoms kompanijoms, tokioms kaip „Louis Vuitton“, pasekti „Chanel“ pavyzdžiu ir pereiti prie naujoviškų medžiagų, gelbstinčių nesuskaičiuojamą daugybę gyvūnų nuo apgailėtino gyvenimo ir smurtinės, skausmingos mirties“, – pridūrė PETA.

Nors garsiausios mados kompanijos smarkiai spaudžiamos atsisakyti kailių, o „Gucci“, „Armani“, „Versace“ ir „John Galliano“ tai jau padarė, „Chanel“ sprendimas nebenaudoti egzotiškų odų buvo netikėtas.

Gyvūnų teisių aktyvistų protestai prieš produktus iš krokodilų ir gyvačių odos sulaukė mažesnio palaikymo negu panašios kampanijos prieš natūralių kailių naudojimą. Kai kurie prabangios mados prekių ženklai netgi yra investavusios į roplių fermas, siekdamos užtikrinti, kad jų naudojama oda būtų gaunama etišku būdu.

Mados namai pastaruoju metu sulaukė kritikos, nes, remiantis 2017/18 metų verslo ataskaita, sudegino neparduotų rūbų už 32 mln. eurų. To priežastimis įvardyta galima perteklinė pasiūla ir produkcijos klastojimo pavojus, praneša agentūra „Reuters“.

Dabar įmonė sieks neparduotas prekes perdirbti ar paaukoti. Be to, ji neapdirbs tikro kailio. Kailį iš savo pasiūlos jau išbraukė ir kiti prabangių prekių ženklai, pavyzdžiui, „Gucci“, „Versace“ ir „Stella McCartney“.

„Šiuolaikinė prabanga reiškia būti socialiai ir ekologiškai atsakingu“, - sakė įmonės vadovas Marcas Gobbettis. Tai esą „Burberry“ yra labai svarbu, tai ilgalaikės sėkmės raktas.

M. Gobbettis kaip tik dabar mėgina iš naujo pozicionuoti prekės ženklą ir tikisi prisivilioti dizainerį Riccardą Tiscį, kuris anksčiau „Givenchy“ mados namuose kūrė tokioms žvaigždėms, kaip Beyoncė ir Madonna.