„Vaistų kainyną ruošiuosi iš esmės peržiūrėti. Tikrai esame sutarę su Seimo Sveikatos reikalų komitetu, kad dar pirmą ketvirtį šių metų sėsime ir iš esmės keisime vaistų kainyno peržiūros principus. Kokie jie bus – šiandien dar negalėčiau pasakyti, bet principas, kad tikrai bus judama link to, kad gydytojas turi turėti galimybę skirti savo nuožiūra vaistą, o valstybė tiesiog gali kompensuoti kažkokią jo dalį, kuo mažiau kišdamasi į konkretaus vaisto pavadinimus“, – interviu LRT portalui sakė A. Dulkys, paklaustas, ar keis buvusių valdančiųjų akcentuotą pigiausio vaisto politiką.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras „valstietis“ Aurelijus Veryga buvo inicijavęs naują tvarką, kuomet kompensuojamas tik pigiausias pirmą kartą paskiriamas vaistas.

A. Veryga tvirtino, kad tokia tvarka padės pacientams sutaupyti, skatins konkurenciją tarp vaistų gamintojų ir sumažins medikamentų kainas.

Tvarką kritikavo kai kurie pacientų organizacijų atstovai ir medikai. Anot jų, tokia tvarka pacientams riboja galimybę rinktis, o kai kurie pigiausi vaistai neužtikrina kokybiško ir efektyvaus gydymo.

Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario A. Matulo, kompensuojamųjų vaistų sąrašas kas ketvirtį keičiamas ir pastaruoju metu iš sąrašo buvo išbraukti ar pakeisti 545 iki tol pacientų naudoti preparatai. Tai sukėlė gydytojų ir pacientų nepasitenkinimą, galimai ir komplikacijas dėl priverstinio vartojamo vaisto pakeitimo.

Kompensuojamųjų vaistų įtraukimo į sąrašą ir išbraukimo kriterijai, vaistinių preparatų kompensavimo tvarkos ir reikalavimai nustatomi Vyriausybės nutarimais, sveikatos apsaugos ministro poįstatyminiais teisės aktais. Parlamentarai Teismo prašo išaiškinti, ar ministras neviršijo savo kompetencijos ribų ir ar kompensuojamųjų vaistų sąrašas bei kompensavimo tvarka neturėjo būti nustatyti išimtinai tik įstatyminiu reguliavimu.

„Nuo kovo 1-osios gydytojai galės išrašyti, o vaistinės išduoti tik pigiausią sąraše esantį vaistą. Sveikatos apsaugos ministro poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys vaistinių preparatų kompensavimą, iš esmės nepagrįstai apribojo pacientų teises rinktis gydymą, naudotis sveikatos draudimo garantuojamomis teisėmis. Kitaip tariant, mokėdami sveikatos draudimą pacientai negaus Konstitucijos garantuoto nemokamo gydymo. Pasiekėme tokią situaciją, kad norėdami gydytis preparatais, kuriuos pritaikė gydytojas pacientui individualiai ir kurie yra patikimi bei veiksmingi, pacientai turės mokėti visą kainą, nes valstybė kompensuoja tik už pigiausius analogus. Manau, kad tai ne tik pažeidžia paciento teises, bet ir kelia grėsmę sveikatai ar net gyvybei“, - pažymėjo vienas iš kreipimosi į teismą autorių A. Matulas.

Neįprasta praktika, kad administracines nuobaudas numatytų ministras, o ne kodeksai ar atskiri įstatymai.

Pasak jo, atlikus gyventojų apklausas, net 41 proc. apklaustųjų teigė, kad dėl pastebėto vaisto šalutinio poveikio ar komplikacijų negalėjo vartoti paskirto pigiausio vaisto ir gydytojui rekomendavus toliau vartojo tą patį vaistą, kuris išbrauktas iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo. Negaudami valstybės kompensuojamojo vaisto kainos dalies pacientai buvo priversti pirkti vaistą už visą kainą.

Be to, sveikatos apsaugos ministro poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys vaistinių preparatų kompensavimą, konservatorių nuomone, yra tarpusavyje nesuderinti, prieštaringi, nėra aiškūs juose nustatytų normų pagrindai.

„Negana to, kad ministras savo įsakymais ir potvarkiais keičia kompensuojamųjų vaistų sąrašus ir kainyną, ministro įsakymu vaistų tiekėjams ir pardavėjams numatyta administracinė atsakomybė už šių norminių dokumentų nepaisymą. Neįprasta praktika, kad administracines nuobaudas numatytų ministras, o ne kodeksai ar atskiri įstatymai“, - sako Seimo narė I. Haase.

Parlamentarai apeliuoja į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje įtvirtinama nuostata, jog Sveikatos apsaugos ministerija turi pareigą vykdyti Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą konstitucinę valstybės priedermę rūpintis žmonių sveikata.

„Todėl nustatydama su asmens sveikatos priežiūra susijusį teisinį reguliavimą, Sveikatos apsaugos ministerija privalo paisyti ir iš minėtos Konstitucijos nuostatos išplaukiančių reikalavimų sukurti ir įgyvendinti tokią asmens sveikatos apsaugos sistemą, kuri veiksmingai užtikrintų inter alia prieinamą ir tinkamą asmens sveikatos priežiūrą (asmens sveikatos priežiūros paslaugas) bei konstitucinės asmens teisės į tokią sveikatos priežiūrą realizavimą“,- sako Seimo TS-LKD frakcijos nariai.

„Dalis preparatų įvairioms ligoms iki šiol buvo kompensuojami ne 100 proc., o 80 arba 90 proc., ir PSDF biudžeto sutaupymai leido kompensavimo lygius didžiajai daliai ligų padidinti iki 100 procentų“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė teigė, kad iš esmės lieka viena ligų grupė, kur vaistai dar nebus kompensuojami 100 proc. – širdies ir kraujotakos ligoms gydyti.

„Vaistai, skirti hipertenzijos ir kitoms širdies ligoms gydyti, bus kompensuojami 90 proc., o iki šiol buvo kompensuojami 80 procentų“, – sakė K. Garuolienė.

Numatoma kelti kompensuojamųjų vaistinių preparatų, skirtų kraujotakos sistemos ligoms ir esant lipoproteidų apykaitos sutrikimams, kompensavimo lygį – vietoj 80 proc. nustatyti 90 procentų.

Vaistai, skirti hipertenzijos ir kitoms širdies ligoms gydyti, bus kompensuojami 90 proc., o iki šiol buvo kompensuojami 80 procentų.

Prognozuojamos papildomos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto išlaidos šiems vaistams sudarytų apie 3,6 mln. eurų.

Infekcinėms ir parazitinėms ligoms, endokrininėms, nervų sistemos, akių, virškinimo sistemos, urogenitalinės sistemos ligoms, esant nėštumui ir gimdymui, esant įgimtoms formavimosi ydoms, pakitimams, kai persodinti organai, taip pat dar kai kuriais atvejais kompensavimo lygį vietoj 80 ir 90 proc. planuojama kelti iki 100 procentų.

Pasak ministerijos, tai papildomai kainuotų 4,6 mln. eurų papildomų PSDF lėšų.

Ministerijos atstovai teigia, kad kelti kompensavimo lygį leidžia sutaupytos PSDF lėšos bei numatomas taupymas dėl naujo kompensuojamųjų vaistų kainyno.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tvirtina, kad ketvirtadienį įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui vaistai pigs, tačiau gamintojai kritikuoja kompensuojamųjų vaistų sąrašo trumpinimą.

Anot SAM, naujajame kainyne nustačius priemokų „lubas“, 100 proc. kompensuojamųjų vaistų priemoka negalės viršyti 4,11 euro.

Taip pat ministerija tvirtina, nauja vaistų kainodara ir farmacijos kompanijų sumažintos kainos leido sutaupyti nemažai biudžeto lėšų ir pacientų priemokų, tad pradedama kompensuoti dar daugiau veikliųjų medžiagų.

Naujame kainyne atsiranda septynios naujos veikliosios medžiagos: šie vaistai skirti proveržiniam skausmui, esant onkologiniam susirgimams, mažinti, lėtinei limfocitinei leukemijai, Hodžkino limfomai, astmai, melanomai, kai nenustatyta BRAF teigiama mutacija, kiaušidžių ir (arba) kiaušintakių, plaučių ir krūties vėžiui ir kitoms ligoms gydyti.

Ministerija tvirtina, kad kainyne lieka visos pacientų vartojamos veikliosios medžiagos, bet vaistų gamintojai atkreipia dėmesį – vaistų jame bus mažiau. Vaistų gamintojų asociacijos  teigimu, keisti įpročius turės 200 tūkst. pacientų.

„Pritaikius naują tvarką, sumažėjo gamintojų, o rengtame kainyne neliko beveik ketvirtadalio kompensuojamųjų vaistų, kuriais lėtines bei sunkias širdies ir kraujagyslių, plaučių, centrinės nervų sistemos, onkologines ir kitas ligas gydėsi 200 tūkst. pacientų. Jiems teks keisti vaistus“, – yra sakiusi Vaistų gamintojų asociacijos direktorė Rasa Bričkienė.

Anot gamintojų pranešimo, iš viso pirminiame kainyno projekte buvo pateikta 1950 vaistinių preparatų, o patvirtintame liko 1584, nes 366 vaistiniai preparatai neatitiko tvarkos reikalavimų.

Daugiau nei 200 vaistinių preparatų, neatitikusių Vyriausybės tvarkos, palikti dėl išskirtinumo ir būtinumo pacientams gydytis.

Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorė Agnė Gaižauskienė teigia, kad naujajame kainyne apribotas daugiau kaip pusšimčio vaistinių preparatų, neturinčių generinių analogų, skyrimas naujiems pacientams.

„Sutinkame, kad siekiant užtikrinti kuo geresnį pažangaus gydymo prieinamumą, būtina optimizuoti vaistų kainas, tačiau dėl to neturėtų nukentėti pacientų teisė gauti jiems reikalingą gydymą. Vis dėlto matome, kad naujoji tvarka to negarantuoja – didelei daliai pacientų bus apribota teisė gauti reikiamus vaistus“, – sakė A. Gaižauskienė.

Asociacijos pranešime spaudai pažymima, kad pagal naują kainyną daliai pacientų sumažės mokamos priemokos už vaistus, o daliai pacientų teks keisti jiems įprastus vaistus. Taip pat tam tikrus vaistus bus galima skirti tik tęstiniam gydymui – vadinasi, nauji pacientai nebegalės gauti tokio paties vaisto.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė BNS antradienį sakė, kad naujas kainynas SAM turėjo būti pateiktas derinti vėliausiai birželio 15 dieną.

„SAM vadovybė neigiamai vertina tai, kad iki šiol VLK iki galo neparengė kompensuojamųjų vaistų kainyno, jis turi įsigalioti jau liepos 1-ąją“, – antradienio popietę teigė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

„Tai yra netoleruotinas aplaidumas ir, kas paneigs, gal net piktybiškas noras pakenkti pacientų interesams, kurie laukia mažesnių vaistų kainų. Nepaisant susidariusios situacijos, SAM deda pastangas, kad naujasis kainynas įsigaliotų nuo liepos ir pacientai nenukentėtų. Ministras A. Veryga to tikisi ir iš VLK vadovybės, kad ji atsakingai pažiūrės į šį klausimą“, – sakė ji.

VLK pripažįsta vėlavusi, bet pažymi, kad kainyną teko rengti pagal visiškai naujas taisykles. Antradienio vakarą VLK pranešė BNS, kad jau pateikė kainyną tvirtinti ministerijai.

„Būtina atsižvelgti į tai, kad nuo šių metų balandžio 1 dienos iš esmės pasikeitė kompensuojamųjų vaistų kainodara, taip pat keitėsi taisyklės, pagal kurias vaistai įrašomi į kompensuojamųjų vaistų kainyną, keitėsi ir tiekėjų paraiškų vertinimas bei referavimo sistema, atsirado kitų naujovių. Dėl visų šių pokyčių vaistų tiekėjams kilo daug neaiškumų, todėl teko pratęsti paraiškų tikslinimo terminą“, – teigia VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus. Jo komentarą BNS perdavė VLK Ryšių su visuomene skyrius.

E. Stropaus aiškinimu, kainyno projekto rengėjams šį kartą jį parengti buvo gerokai sudėtingiau ir dėl tam tikrų techninių aplinkybių – reikėjo iš esmės koreguoti informacinę sistemą, kuria naudojantis rengiamas kainynas, be to, pagal naujas taisykles reikėjo atrinkti tuos vaistinius preparatus, kurie atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali būti įrašyti į kainyno projektą.

„Pažymėtina ir tai, kad kainyno parengimo terminai yra labai glausti: pasibaigus paraiškų pateikimo terminui, kainyno projektas turi būti parengtas per 10 dienų. Per tas pačias 10 dienų VLK turi pateikti informaciją Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijai apie vaistus, kurie, nors ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, turi būti įrašyti į kainyną, nes yra nepakeičiami kitais vaistais. Per tą patį 10 dienų laikotarpį ši komisija turi išnagrinėti VLK pateiktą informaciją ir apie priimtą sprendimą pranešti VLK – tik tuomet gali būti baigiamas rengti kainynas“, – aiškina E. Stropus.

Jis pažymi, jog „VLK darė viską, kad kainyno projektas būtų parengtas kuo greičiau, tačiau visos pirmiau minėtos aplinkybės neleido šio darbo atlikti iki įprasto termino – juk kainynas buvo rengiamas pagal visiškai naujas taisykles“.

Vaistų kainynas atnaujinamas kas ketvirtį.

Ministerijos pasiūlyti ir Vyriausybės pernai pavasarį patvirtinti pakeitimai dėl Kompensuojamųjų vaistų kainyno sudarymo buvo sukėlę dalies farmacininkų ir vaistinių pasipriešinimą, nes pareikalauta, kad vaistų kainos nebūtų didesnės daugiau kaip 10 proc., palyginti su referencinėmis šalimis: Latvija, Estija, Vengrija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Rumunija ir Bulgarija. Iki tol buvo nustatyta, kad vaistai negali būti brangesni daugiau nei 40 proc., palyginti su minėtomis šalimis. Šie reikalavimai nulėmė, kad kainyne neliko dalies iki tol kompensuotų vaistų.

Vyriausybė šį sausį dar kartą pakoregavo vaistų bazinės kainos skaičiavimo metodiką – pagal ją, pavyzdžiui, nuo liepos įvedamos priemokų „lubos“.

„Tikrai neleisim, kad dingtų žmonėms vaistai, kurie reikalingi gydymui“, – antradienį opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje sakė ministras.

Jis buvo pakviestas atsakyti į klausimus dėl trečiojo ketvirčio kompensuojamų vaistų kainyno. Konservatoriai baiminasi, kad iš jo gali dingti maždaug šimtas preparatų.

„Gamintojų skaičiavimu, 103 preparatai visai nepateko į kainyną, nors juos pirmą ketvirtį vartojo 93 tūkst. gyventojų“, –  savo pranešime spaudai skelbė konservatorius Antanas Matulas.

Ministras gamintojų kreipimusis į politikus sako esant bandymu daryti spaudimą ir daryti įtaką deryboms dėl vaistų kainų.

„Tai, ką daro vaistų gamintojai kreipdamiesi į jus ir bandydami spausti mus, yra niekas kitas kaip bandymas įtakoti derybas, nes kainynas nepatvirtintas. Mes nežinome, kiek vaistų gali iškristi, kiek negali iškristi, tai žinosime, kai baigsim derybas“, – sakė ministras.

„Mes galvosim, ką daryti, kad vaistai, kurie būtini, niekur nedingtų“, – pažymėjo A. Veryga.

Kartu jis pripažino, kad dalis šiuo metu kompensuojamų vaistų iš kainyno bus išbraukti, nes kai kurie jau yra atgyvenę.

„Pasenę atgyvenę vaistai – kai kuriems vaistams laikas kristi iš kainyno, mes turime daug kompensuojamų vaistų, kurie jau nenaudojami civilizuotam pasaulyje“, – kalbėjo ministras.

Į kompensuojamųjų vaistų kainyną įtraukta daugiau pigesnių vaistinių preparatų.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), šeštadienį įsigaliosiantys kainyno pakeitimai leis pacientams įsigyti vaistų mokant mažesnes priemokas. Be to, tikimasi, kad dėl pakeitimų bus sutaupyta apie 1,8 mln. litų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašas papildytas aštuoniais naujais bendriniais pavadinimais. Šie vaistai skirti endokrininės, nervų, kraujotakos, kvėpavimo, urogenitalinės sistemų ligoms, taip pat mitybos ir medžiagų apykaitos sutrikimams, jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligoms gydyti.

Į kainyną taip pat rašyti 63 nauji vaistiniai preparatai prekiniais pavadinimais.

Be to, į kainyną įrašyta 12 naujų lygiagretaus importo vaistinių preparatų. Jie yra pigesni už originalius vaistus, todėl ir paciento priemoka mažėja, pažymi SAM.

Ministerija primena, kad vaistininkai privalo informuoti gyventojus apie jam reikalingų vaistų grupės kainas, sudaryti galimybes rinktis.