„Pajutus aitrų dujų kvapą patalpoje ir įtarus dujų nuotėkį, reikėtų reaguoti nedelsiant – įvertinus aplinkybes ir galimybes, išjungti dujinius prietaisus, geriausia – užsukti įvadinį dujų čiaupą, įrengtą priešais dujų prietaisus. Taip pat plačiai atverti langus ir duris, sukelti skersvėjį ir taip išvėdinti patalpas. Taip sumažės dujų koncentracija ore ir sprogimo rizika. Labai svarbu prisiminti, kad užuodus dujų kvapą, pirmiausia, reikia pasišalinti iš tos patalpos ir kuo skubiau apie galimą nuotėkį pranešti ESO dujų avarinei tarnybai telefonu 1804. Gavę iškvietimą, specialistai nedelsdami atvyks patikrinti objekto“, – aiškino ESO Dujų tinklo eksploatavimo departamento vadovas Marius Rindokas.

Pasak jo, apie pastebėtą nuotėkį ir būtinybę pasišalinti iš pastato svarbu pranešti ir kaimynams.

„Žinoma, patalpose, kur įvyksta dujų nuotėkis, draudžiama rūkyti ar naudotis ugnies šaltiniais. Taip pat, apie ką žmonės dažnai nepagalvoja, – dujų pilnose patalpose reikėtų vengti naudotis ir bet kokiais elektros prietaisais, jungikliais, kištukais, netgi telefonais. Norint perspėti kaimynus, saugiau yra belsti į jų duris, nei skambinti durų skambučiu. Avarinei tarnybai norint pranešti apie įvykį, kaip jau minėta, irgi reikėtų skambinti, pasišalinus iš patalpos, kurioje jaučiasi dujų kvapas“, – aiškina M. Rindokas.

Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į pagrindines taisykles, kaip saugiai įrengti ir eksploatuoti dujas naudojančius prietaisus. Anot eksperto, dujas deginantys įrenginiai, į kuriuos tiekiama elektros energija (pavyzdžiui, dujinės viryklės su elektriniu degikliu ar orkaite), turėtų turėti įžeminimą. Norint uždegti degiklį, reikia vadovautis taisykle, kad „ugnis turi laukti dujų”, o ne atvirkščiai – pirmiausia reikėtų priartinti liepsnos šaltinį, tik po to atsukti dujų čiaupą.

„Taip pat rekomenduotina prieš įjungiant dujinius prietaisus patikrinti trauką pačiuose dūmtraukiuose ar ventiliacijos sistemose. Pridėjus ranką turi būti jaučiama oro srovės kryptis. Galiausiai, kai kurie žmonės turi įprotį reguliariai užsukti dujų čiaupą, esantį prie viryklės. Tai – geras įprotis, padidinantis saugumą, tačiau labai svarbu prieš atsukant šį čiaupą įsitikinti, kad dujinė viryklė ar kitas prietaisas nėra įjungtas“, – pataria ESO atstovas.

Kaip gelbėtis?

„Deja, ne visada slystelėjus patiriamas tik lengvas sumušimas, kartais traumos gali būti sudėtingesnės. Pavyzdžiui, patempus raiščius ir sausgysles, pirmąsias keletą dienų sužalotą vietą reikia ne šildyti, o šaldyti. Sužeistą vietą geriausia sutvarstyti, kad galūnė mažiau judėtų ir netintų – tai taip pat padės sumažinti juntamą skausmą. Siekiant išvengti panašių sužalojimų arba susižeidus minimizuoti nemalonius pojūčius, svarbus reguliarius fizinis aktyvumas. Reikia mankštintis, skirti laiko tempimo pratimams – tai didina jungčių elastingumą ir atsparumą“, – patarimais dalijasi vaistininkas Deimantas Auškalnis.

Anot jo, namuose gydytis galima tik tuo atveju, jei po traumos juntamas skausmas yra lokalus ir neplinta į kitas vietas. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ar, vartojant nesteroidinius vaistus nuo skausmo arba šaltus kompresus, nemalonūs pojūčiai mažėja. Jei minėtos priemonės nepadeda ir skausmas nepasitraukia per 12 valandų, reikėtų kreiptis į gydytojus.

„Lengvas traumas įprastai galima gydyti savarankiškai – susitrenkus koją, ranką ar kitą kūno vietą, svarbu sureaguoti ir imtis atitinkamų priemonių kuo greičiau. Sužeistą vietą pirmiausia šaldyti. Tam galima naudoti ne tik specialius šaldymo maišelius, bet ir šaldytuve rastus ledo kubelius ar net sniegą, prieš tai įvyniojus į audinį, kad nebūtų tiesioginio kontakto su oda. Šaldymas gana greitai sumažina skausmą ir patinimą, o veiksmingiausia tai yra pirmąsias 48 valandas po susižeidimo“, – pažymi vaistininkas.

Siekiant išvengti panašių sužalojimų arba susižeidus minimalizuoti nemalonius pojūčius, svarbus reguliarius fizinis aktyvumas.

Susižeidus riboti krūvį

Susižalojus bene visuomet rekomenduojama kurį laiką vengti stipresnio fizinio krūvio, stebėti, ar sužeista vieta netinsta, ar skausmas nestiprėja. Jei sužeista ranka, reikia nedelsiant nuimti visus papuošalus – galūnei ištinus jie gali sutrikdyti kraujotaką.

Suskubti ieškoti pagalbos reikėtų ir patyrus galvos traumą, ypač jaučiant tokius simptomus kaip silpnumas, pykinimas ar intensyvus skausmas. Galvos traumos gali kelti rimtą pavojų sveikatai ar net gyvybei, ypač tada, kai paslydęs žmogus griūva visu svoriu. „Tokiu atveju gali net prasidėti vidinis kraujavimas, ištikti sąmonės praradimas ar smegenų sutrenkimas. Būtent dėl to, jei jaučiame, kad slystame ir tuojau griūsime, reikėtų stengtis galvą lenkti į priekį, kad ši neatsitrenktų į grindinį“, – moko vaistininkas.

Žiemos vaistinėlė

Prasidėjus žiemiškiems orams, farmacininkas pataria peržvelgti ir savo namų vaistinėlę, kurioje turėtų rastis dažniausiems negalavimams palengvinti skirti medikamentai ar preparatai, taip pat – pirmajai pagalbai reikalingos medicinos priemonės.

„Žiemą namų vaistinėlėje naudinga turėti šaldančių priemonių, tarkime, kompresų ar specialių gelių. Visada praverčia ir priemonės žaizdų dezinfekcijai – svarbu atkreipti dėmesį, kad tam turėtų būti naudojami specialūs preparatai, o ne rankų dezinfekciniai skysčiai. Pravartu namuose turėti elastinį, medicininį, kompresinį tvarsčius, pleistrų, turniketą, žirkles ir skausmą malšinančių vaistų. Atkreipkite dėmesį, kad šias atsargas derėtų nuolat papildyti ir automobilio vaistinėlėje“, – vardija vaistininkas.

Pasak D. Auškalnio, naudinga turėti specialių tepalų, kurie padeda gydyti sumušimus, mažina po sutrenkimo likusias kraujosruvas.

10 patarimų, kaip išvengti traumų žiemą:

• Neskubėkite eidami slidžiais takais – tai darykite lėtai ir mažais žingsneliais.

• Eidami nelaikykite rankose telefono, nes jis blaško dėmesį, o slystelėjus bus sunkiau išlaikyti pusiausvyrą.

• Lipdami laiptais, laikykitės už turėklų.

• Geriau eikite sniegu, o ne ledu.

• Venkite aukštakulnių. Rinkitės batus grubaus reljefo padu, kuris pagerina sukibimą su kelio danga.

• Rankas išsitraukite iš kišenių, taip lengviau išlaikysite pusiausvyrą slystelėjus ir sumažinsite lūžių riziką parkritus.

• Krintant patariama atsipalaiduoti – tada raumenys bus neįtempti ir kritimas bus švelnesnis.

• Supratus, kad pargriuvimo išvengti nepavyks, stenkitės kristi ne ant ištiestų rankų, o ant sėdmenų ar šlaunų.

• Saugokitės varveklių – jiems krentant, galima patirti sunkių galvos traumų.

• Žiemą eidami būkite atidūs ir dėmesingi.

– Ar tai yra protrūkis?

– Na, stebim tokį pakylimą. Būdingi tie svyravimai sergamumui. Aišku, ko gero įtakoja protrūkiai tam tikrose vietose, kur būna didelis asmenų susitelkimas, tai galėtų būti ligoninės, globos namai, kolektyvai, vaikų darželiai.

– Nuo seno daug kas galvoja, kad ši liga yra nešvarumų liga, atsirandanti dėl netinkamos higienos. Kaip yra dabar?

–  Šiaip tas užsikrėtimas pakankamai lengvas yra. Pakanka turėti glaudų kontaktą su žmogumi, kuris serga tuo metu arba per sergančio asmens daiktus, kurie prie kūno glaudžiasi, tai būtų patalynė, rankšluosčiai, drabužiai.

–  Gal turite duomenų, kuriose visuomenės grupėse niežai dabar yra aktyviausi arba kas labiausiai serga? Ar tai yra vaikų darželiai, mokymo įstaigos ar senyvo amžiaus žmonių priežiūros įstaigos?

–  Niežais sirgti gali visų amžiaus grupių žmonės. Vaikai ypatingai, jeigu kolektyve yra išplitęs susirgimas, jiems išberia visas kūno vietas. Suaugusiems tuo tarpu tik kai kurias kūno vietas. Tai visose grupėse, kaip ir minėjau, gali būti ir ligoninėj, ir globos namuose.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Minėjote bėrimą kaip niežų požymį. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kada jau sunerimti?

– Na, pirmas požymis yra niežėjimas ir ypatingai jis pasireiškia vėlai vakare, atsigulus, kai kūnas sušyla. Tai reiškia, kad suaktyvėja pati erkutė. Ji graužiasi į paviršinį odos sluoksnį, tuneliukai apie 1,5 cm pragraužiami, išlenda į odos paviršių. Bet ji ta savo veikla užsiima mūsų odoje – maitinasi, tuštinasi, poruojasi, deda kiaušinius – ir tai sukelia būtent tą niežėjimą.

– Iš kur tos erkės atsiranda?

– Na, jos yra tiesiog gamtoje. Turbūt nėra taip, kad būtų išnaikinta iki paskutinės. Ir čia gyvybė, tai ji nesusikuria kažkokioj situacijoj, o yra perduodama nuo žmogaus žmogui.

– Kaip liga vystosi nuo užsikrėtimo pradžios iki tada, kai žmogus susivokia, kad kažkas tikrai ne taip? Ir kada jau galima pradėti gydytis, ir ar ilgas gydymas?

– Inkubacinis periodas gali būti pats įvairiausias. Priklauso nuo to, kokios vietos yra pažeidžiamos, priklauso nuo to, kokia invazija, ar didelis užsikrėtimas, ar gal ten kokia tik viena erkutė – tokiu atveju, kol ji išplis, reikalingas ilgesnis laikas. Bet kalbam apie maždaug 10 dienų. Besikreipiant į gydytojus, dermatologai lengvai ją pažįsta, tai žinoma liga. Gydymas trunka 24 valandas. Ir jeigu žmogus teisingai panaudoja išrašytą vaistą, tai po 24 valandų jis jau saugus.

– O kaip neužsikrėsti šia liga, kaip save apsaugoti?

– Na, pirmiausiai, vėlgi, rankų plovimas. Nes sergantys žmonės gali būti lietę durų rankenas, turėklus, kėdžių atramas ir palikę po savęs užkratą. Tai rankų plovimas yra viena iš efektyviausių priemonių, bet gali būti ir kitos. Na, intymiu keliu irgi perduodama liga. Tai vienas iš svarbiausių dalykų, kalbant apie tą paskutinį mano akcentą, kad gydytųsi visi vienu metu, kurie turi požymius arba nustatyta, kad jie serga. Nes jeigu šeimoje vienas gydosi, kitas ne, tai čia gali būti uždaras ratas. Vėlgi, kaip sakiau, 24 valandos. Jeigu kartu visi gydosi, efektas yra didžiulis. Ir, aišku, patalynės, rankšluosčių priežiūra. Rankšluosčiai turi būti individualūs pas kiekvieną, skalbiami ne mažesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje.

Vilniaus policijos viršininkas Saulius Gagas sakė, kad sumos, kurias išvilioja sukčiai – įspūdingos.

„Iš tiesų didelės sumos. Jos patenka į sukčių rankas. Mes norėtume atkreipti dėmesį, kad reikalinga būt budriems, dirbant su pinigais ir būnant gatvėje, saugantis automobilių. Lygiai taip pat atkreipiame dėmesį – neduokime sukčiautojams pelnytis iš įmonių, iš fizinių asmenų. Netenkama tikrai įspūdingų piniginių lėšų“, – teigė S. Gagas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Jis aptarė, kokias schemas naudoja sukčiai, kad išviliotų pinigus.

„Naudojamos tos pačios schemos: siunčiamos nuorodos, kurias reikia paspausti, bandoma pasakyti, kad kažkas įsilaužė į jūsų sąskaitą, mes iš banko ir turime patvirtinti, kad iš jūsų nebūtų nurašytos lėšos. Taip pat bandoma įsilaužti į įmonių pašto dėžutes, bandoma suklastoti dokumentus ir atsiųsti sąskaitas, neva pasikeitė banko sąskaita. Policija atkreipia dėmesį, kad reikalinga patikrinti, ar iš tiesų ta banko sąskaita pasikeitė, ar iš tiesų tai teisybė. Mes siūlome tą daryti ne tuo pačiu elektroniniu paštu, o naudoti mobiliuosius telefonus ar susiekimo programėles, ir jomis tą informaciją pertikrinti. Tie būdai – aktualiausi šiomis dienomis. Kitas būdas, kuomet prašo įmonės vadovas, negalintis šiuo metu kalbėti, ir atsiunčia žinutę, kad padarykite pavedimą, skubiai apmokėkite. Skubėjimas yra gerai, bet ne visada“, – kalbėjo S. Gagas.

Naudojamos tos pačios schemos: siunčiamos nuorodos, kurias reikia paspausti, bandoma pasakyti, kad kažkas įsilaužė į jūsų sąskaitą.

„Mes prašome: pasitikrinkite, ar ten pervedate pinigus, nes sumos įspūdingos. Tai daro žalą ir pačioms įmonėms, ir žmonių sveikatai, nes dažnai žmonės iš karto nepastebi, kad pervedė tokias didžiules pinigų sumas sukčiams į rankas, o atsikvoši tik po keleto dienų. Tuomet ir policijai labai sudėtinga išaiškinti, sustabdyti apmokėjimus ir grąžinti įmonėms ar asmenims lėšas“, – šnekėjo Vilniaus policijos viršininkas.

„Žmonės dirba įprastai, galbūt rutina ir užmuša tą budrumą, bet mes norime pasakyti, kad dirbant su pinigais reikia būti ypač budriems. Suprantame, kad tai yra kai kurių darbuotojų kasdienybė, bet atkreipiame dėmesį ir norime paprašyti: patikrinkite, galbūt kažkas kelia įtarimų – sąskaitų pasikeitimai, skubūs raginimai padaryti pavedimus. Reikalinga patikrinti, garantuoti, kad tai yra ten, kur mes norime pervesti lėšas. Tada būsime ramūs savo įmonėje, ramūs šeimoje, ir ramūs bus kolegos. Nes pervedimai – didžiuliai, jie paveikia įmonių finansinę padėtį ir pan. Mes norime atkreipti dėmesį, kad žmonės būtų budrūs“, – pridūrė jis.

S. Gagas paaiškino, kaip dažnai pavyksta prarastus pinigus susigrąžinti.

„Be jokios abejonės, ne visuomet pavyksta sugrąžinti lėšas, nes dažnu atveju pastebima jau po tam tikro laiko. Jeigu pavedimą padarome ir tuoj pat kreipiamės, dar yra didesnės galimybės, negu pasikreipus po savaitės, kada pinigai iškeliauja iš Lietuvos, dar per keletą bankų iškeliauja net į trečias šalis ar ketvirtas šalis – tuomet yra žymiai sudėtingiau padaryti tuos dalykus, sugrąžinti pinigus, kad jie tikrai pasiektų tą adresatą, kuriam turėjo būti pervedami“, – sakė pašnekovas.

Venkite apakinti

Norėdami išvengti susidūrimo su gyvūnu, vairuotojai turėtų neprarasti budrumo važiuodami esant blogesniam matomumui ar tamsiuoju paros metu, rinktis mažesnį už maksimalų leistiną greitį. Mat laukiniui žvėriui staigiai iššokus ant kelio, laiku sustabdyti automobilį gali būti neįmanoma.

Visais atvejais derėtų sutelkti dėmesį į kelią, vengti pašalinių veiklų, stebėti aplinką, o pamačius įspėjamąjį kelio ženklą "Laukiniai žvėrys", suprasti, kad įvažiuojama į kelio ruožą, kuriame yra didesnė tikimybė susidurti su gyvūnu.

Pastebėjus žvėrį ant kelio arba šalia jo, reikėtų dar labiau sumažinti greitį ir vengti artėti prie jo. Stengiantis nubaidyti gyvūną, nereikėtų gąsdinti jo signalizuojant trumposiomis ir ilgosiomis šviesomis (taip apakinto gyvūno elgesys tampa visiškai neprognozuojamas) arba spausti garsinio signalo ištisai, nes tai gali jį tik išgąsdinti. Garsinį signalą rekomenduojama spausti pliūpsniais. Jei automobilį tektų stabdyti, reikėtų stabdžių pedalą spausti stipriai, tačiau būtina neprarasti ratų sukibimo su kelio danga.

Kai stabdyti per vėlu, reikia bandyti apvažiuoti ant kelio stovintį gyvūną, tačiau ne iš tos pusės, į kurią nukreipta jo galva. Apvažiuojant gyvūną, reikia stebėti priešpriešinį eismą, kad būtų išvengta susidūrimo su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu – toks susidūrimas gali būti labai pavojingas.

Ženklas statomas toliau

Jei susidūrimo su gyvūnu išvengti nepavyko, vairuotojas turėtų imtis visų įmanomų priemonių, kad kliūtis nuo kelio būtų pašalinta ir užtikrintas kitų saugumas. Pirmiausia reikėtų įjungti automobilio avarinę šviesos signalizaciją, apsirengti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ir, įsitikinus, kad yra saugu, išlipti iš transporto priemonės.

Privalu tinkamai apie kliūtį kelyje įspėti kitus eismo dalyvius ir pastatyti avarinio sustojimo ženklą – gyvenvietėse ženklas turėtų būti statomas ne arčiau kaip 25 m nuo sustojusio automobilio, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m.

Pranešus apie įvykį, vairuotojui patariama grįžti į automobilį ir pagalbos laukti jame. Nereikėtų bandyti gyvūno patraukti į šalikelę. Jei gyvūnas gyvas, vairuotojui derėtų vengti prie jo artintis – gyvūnas gali išsigąsti ir pradėti bandyti bėgti, o tai sukeltų pavojų kitiems eismo dalyviams bei pačiam vairuotojui.

Reikalavimai – ir pėstiesiems

Beje, rudenį, kai tamsus paros laikas ilgėja, visi eismo dalyviai turi būti ypač atidūs ir pasirūpinti papildomomis saugumo priemonėmis. Pėstiesiems privaloma turėti pritvirtintus atšvaitus visiems matomoje vietoje, neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti liemenę su šviesą atspindinčiomis juostomis.

Vairuotojai, prieš pradėdami kelionę, turėtų įvertinti eismo sąlygas ir pasirinkti saugų greitį, patikrinti, ar transporto priemonė tvarkinga. Tiesa, ne tik nuo oro ir eismo sąlygų priklauso, ar kelionė bus saugi. Tuo turėtų pasirūpinti ir pats eismo dalyvis.

Kasmet Lietuvos keliuose užregistruojama nemažai eismo įvykių, kuriuose, automobiliui susidūrus su gyvūnu, žūsta arba būna sužalojami, žmonės. Lietuvos kelių policijos duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Lietuvos keliuose užregistruoti 29 tokie eismo įvykiai, iš jų net 21 eismo įvykis įvyko tamsiuoju paros metu. 2020 m. užregistruota septyniolika tokių įvykių, iš kurių aštuoni fiksuoti tamsiuoju paros metu.

Tiek policijos pareigūnai, tiek draudikai yra ne sykį atkreipę dėmesį į tai, kad šventinių dienų ar ilgųjų savaitgalių metu, kai yra didelė tikimybė, kad gyventojai bus išsivažinėję, padaugėja vagysčių iš butų, nuosavų namų, garažų.

„Dažniausiai vagys nusitaiko į vertingą techninę įrangą, brangius buities ar ūkio darbams skirtus įrankius, papuošalus, be abejo, grynuosius pinigus. Nelieka nepastebėti ir lauke palikti daiktai – kepsninės, laistymo įranga, karučiai, daržo įrankiai.

Vertingų daiktų negalima palikti gerai matomose vietose, ypač arti langų bei durų.

Todėl išvažiuojant iš namų, ypač ilgesniam laikui, reikia itin atidžiai patikrinti, ar tikrai gerai uždaryti visi langai, užrakintos durys, taip pat ir pagalbinių patalpų, tokių kaip sandėliukai ar garažai. Gyvenantys nuosavuose namuose turėtų užrakinti ir vartelius, kad ilgapirščiams būtų sunkiau patekti į kiemą. Vertingų daiktų negalima palikti gerai matomose vietose, ypač arti langų bei durų. Brangiems daiktams, juvelyrikai, gryniesiems pinigams laikyti reikėtų įsirengti seifą“, – sako draudimo bendrovės BTA Turto draudimo specialistė Vasarė Širmelytė.

Jos teigimu, išvykstant iš namų verta apie tai pasakyti liekantiems kaimynams, kad pastebėję ar išgirdę ką nors įtartino jie žinotų, jog namuose nieko nėra, ir imtųsi veiksmų: įsidėmėtų, kas vyksta bei skambintų policijai.

Vagys nemėgsta ne tik akylų kaimynų, bet ir kitokio dėmesį atkreipiančio triukšmo, tad patikima namų apsauga gali tapti lojantys šunys. Jei yra galimybė, išvykstant iš namų lauke laikomą šunį vertėtų paleisti iš voljero ir palikti palaidą kieme. Beje, neretai įsilaužėlius stabtelėti priverčia vien ant vartų užkabinta lentelė „Atsargiai, piktas šuo“.

Nors pasitaiko, kad vagystės įvykdomos ir dienos metu, vis dėlto patikimas įsilaužėlių sąjungininkas yra tamsa. Jiems patrauklūs atrodo tamsiu paros metu neapšviesti arba prastai apšviesti įėjimai į daugiabučius bei individualūs namai. Ekspertė pataria būtinai apžiūrėti, ar šviečia visos lemputės prie įėjimų į namus, garažus, ar veikia gatvės apšvietimas. Riziką būti apvogtiems taip pat gali sumažinti lauko šviestuvai su judesio davikliais.

V. Širmelytės teigimu, vagys dažniausiai neina vogti nepasiruošę, tad apsaugoti savo turtą turi būti pasiruošę ir šeimininkai.

„Geriau vadovautis posakiu „atsarga gėdos nedaro“, nei vėliau skaičiuoti materialinius nuostolius. Kartais žmonės sako, kad pas juos nėra ką vogti, dėl to neva neverta ir skirti ypatingo dėmesio turto apsaugai. Tačiau net jei vagys ir nieko nepavagia, tai vis tiek padaro žalos – išlaužia duris, sugadina spynas, išdaužia langus. Be to, sukelia neigiamą emocinį poveikį, kai grįžus žmogus randa nekviestų svečių sujauktus namus“, – sako ji.

Apie įsilaužimą į paskyrą „Facebook“ tinkle paskelbė pats A. Juknevičius. Jis nurodė, kad paskyra, kurią stebi net 67 tūkst. sekėjų, tapo Vietnamo kibernetinių nusikaltėlių taikiniu. Įsilaužėliai apribojo galimybes matyti sportininko paskyrą – gerbėjams Lietuvoje informacija apie A. Juknevičių staiga tapo nepasiekiama.

Lenktynininkui teko nemažai pavargti ir aktyviai pabendrauti su „Facebook“ atstovais, kol galiausiai pavyko atgauti paskyrą.

Gali padaryti didelę žalą

Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto Kompiuterių katedros lektorius dr. Šarūnas Grigaliūnas sako, kad socialiniai tinklai yra kibernetinių nusikaltėlių mėgstama veiksmo erdvė.

„Užgrobę žmogaus, bendruomenės ar įmonės paskyrą socialiniuose tinkluose piktadariai gali padaryti neišmatuojamą žalą, kurią atitaisyti yra labai sudėtinga arba išvis neįmanoma“, – teigia kibernetinio saugumo specialistas.

Užvaldę svetimą paskyrą apgavikai iš tikrojo savininko gali paprašyti išpirkos arba turėti dar bjauresnių kėslų, pavyzdžiui, sukompromituoti asmenį draugų, sekėjų ir visuomenės akyse.

„Įsivaizduokite situaciją, jeigu kas nors nulaužtų šalies prezidento ar didelės įmonės vadovo socialinę paskyrą ir išreikštų nuomonę vienu ar kitu klausimu įtakingo asmens vardu, o gal net šalies vardu. Tai būtų milžiniškas smūgis reputacijai ir santykiams su partneriais. Vėliau tektų daug, ilgai ir aktyviai aiškinti, kad paskelbti pranešimai ir pareiškimai neatitinka tikrovės“, – kalba Š. Grigaliūnas.

Žinoma, paprastiems žmonės tokių sudėtingų iššūkių praradus paskyrą nekiltų. Vis dėlto apstu atsitikimų, kai nulaužę paprastų naudotojų paskyras nusikaltėliai sugeba prašyti telefono sąskaitų papildymų arba atlikti kelis veiksmus, kurių pasekmės yra smulkieji sms pervedimai iš savo aukos artimųjų ir bičiulių.

Mįslingi įrašai gali priversti raudonuoti

KTU lektorius pateikia pavyzdį, kaip piktadariai gali klastingai pasinaudoti svetimomis paskyromis. „Turint prieigą prie konkretaus asmens paskyros, ant sienos imama talpinti nereikšmingus pranešimus ar paveikslėlius. Tarkim, ant jūsų sienos publikuojama išmintinga citata ar mielo šuniuko nuotrauka, prie kurios pažymima krūva jūsų draugų. Vaizdas sulaukia daugybės žmonių patiktukų.

Nustatykite, kad ant savo sienos įrašus galite talpinti tik jūs ir niekas kitas.

Tačiau vėliau piktadariai atlieka redagavimą ir nuotrauką pakeičia – vietoj jos įdeda, pavyzdžiui, kokį nors diktatorių šlovinantį atviruką. O visos po pirminiu įrašu surinktos reakcijos išlieka.

„Taigi, į jūsų lūpas kažkas netikėtai įdeda mintis, kurių jūs nesate pasakęs. O žmonės, kuriems patiko šuniukas ar išmintinga citata, dabar staiga tampa žmonėmis, kuriems patinka diktatorius“, – aiškina  Š. Grigaliūnas. Pasak jo, suformavus tokį tariamų nuomonių „skėtį“, socialiniuose tinkluose bandoma daryti įtaką kitų piliečių nuostatoms.

Keli paprasti patarimai

Kad paprasti „Facebook“, „Instagram“, „LinkedIn“, „TikTok“ ar kitų socialinių tinklų naudotojai netaptų manipuliacijų įkaitais, IT saugumo ekspertas pataria aktyvuoti dviejų žingsnių autentifikavimą, kai prisijungiant naudojamas ne tik slaptažodis, bet ir telefonas arba papildoma programėlė. Tai vienas iš pagrindinių sprendimų, padedantis apsaugoti savo paskyrą internete.

Dar vienas sprendimas, padedantis apsaugoti savo paskyrą – tai atsidaryti savo paskyros saugumo nustatymus ir atidžiai peržiūrėti, kam leidžiate matyti savo informaciją ar skelbti įrašus ant jūsų sienos.

„Nustatykite, kad ant savo sienos įrašus galite talpinti tik jūs ir niekas kitas“, – pabrėžia pašnekovas ir nurodo, kad verta apsvarstyti, ar tikrai norite, jog jūsų pačių paskelbtus įrašus visiškai nepažįstami žmonės. „Beje, jeigu uždrausite kitiems žmonėms jus žymėti nuotraukose, taip pat lengviau išvengsite nepatogių situacijų“, – priduria Š. Grigaliūnas.

Anot eksperto, tiek „Facebook“, tiek kituose socialiniuose tinkluose būtina aiškiai apsibrėžti ratą žmonių, su kuriais bendraujate, kad visi jie būtų tikri, gerai pažįstami ir sutinkami gyvai. „Jeigu gaunate pranešimą, kad į jūsų draugus prašosi nepažįstamas išvaizdus užsienietis ar užsienietė, tai kvepia apgaule. Greičiausiai asmuo net neegzistuoja, o už nuotraukos slepiasi robotas, naudojamas piktiems tikslams“, – sako kibernetinio saugumo ekspertas. Kilus įtarimų, patariama apie tai pranešti socialinio tinklo valdytojams.

Galiausiai KTU lektorius pataria nuolat domėtis socialinių tinklų siūlomomis saugumo priemonėmis ir pasikartoti saugaus elgesio internete taisykles, taip pat bent kartą per tris mėnesius ar dažniau peržiūrėti informaciją apie paskyros istoriją: kada ir iš kur buvo prisijungta, kokie veiksmai atlikti. Jeigu pastebite, kad buvo prisijungta iš kitos valstybės ar iš kitokio negu jūsų įprasto įrenginio, vertėtų iškart imtis veiksmų – pranešti apie pažeidimus, pasikeisti slaptažodį, pažymėti, jog šis prisijungimas ar atliktas veiksmas jums nepriklauso.

„Saugokitės!!! Bandė atsegti kuprinę 5 autobuse šis vyras, gali būti, kad toliau bandys aplinkui „darbuotis“. Gaila nepavyko iš priekio nufotografuoti, bet žilais plaukais, ant rankos tatuiruotė“, – prie pasidalytos nuotraukos, kurioje matomas vyras, vilkintis šviesiai pilką megztinį, mėlynus džinsus ir tamsios spalvos „Puma“ prekinio ženklo kuprinę. Fotografijoje minėtas asmuo stovi atsukęs veidą į viešojo transporto duris.

Užfiksuotam vaizdui atsidūrus socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Fabijoniškės“, internautai ėmė juo dalytis, ragindami kitus pasisaugoti galimo kišenvagio, o kai kurie užsiminė esą matę tą patį vyrą ir kitame viešojo transporto maršrute, kur, kaip teigiama, jis bandė atsegti ir mažamečio kuprinę.

Yra ir tokių kišenvagių, kurie sugeba pavogti pinigus iš piniginės „aukai“ jais atsiskaitant, – dažniausiai tai įvyksta turgavietėse.

Sulaikytas su „su grobiu“ rankose

Portalo žurnalistams apie įvykį praėjusią savaitę pasidomėjus Vilniaus apskrities pareigūnų, šie sakė, jog atvejis jiems yra žinomas iš socialiniuose tinkluose internautų pasidalytos informacijos. Atskiro pranešimo apie tai gauta nebuvo.

Tačiau antradienį jie išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad sostinės kriminalistai liepos 20 d. apie 11 val. su įkalčiais sulaikė vyrą. Jis ankščiau ne kartą teistas už kišenvagystes.

Įtariamasis, gimęs 1981 metais, viešajame transporte, 3G maršruto autobuse, iš moters rankinės ištraukė ir pavogė mobiliojo ryšio telefoną. Tik šį kartą kišenvagis neilgai pasidžiaugė „grobiu“ ‒ kriminalistai iškart jį sulaikė, pas jį rastas ir pavogtas telefonas.

Rastas vogtas mobilusis telefonas / Vilniaus apskr. VPK nuotr.

„Šį kartą įtariamasis net nenutuokė, kad ir pats yra stebimas „nematomų“ policijos pareigūnų, nors buvo labai atsargus ir kontroliavo aplinkinių judėjimą. Sulaikytas su įkalčiais vyras pristatytas į policijos komisariatą, o vėliau uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – rašoma pranešime.

Sostinės Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai įtaria, kad šis vyras padarė ir daugiau panašaus pobūdžio nusikaltimų, todėl prašo asmenų, nukentėjusių ar turinčių informacijos apie jo nusikalstamą veiklą, kreiptis į Vilniaus apskr. vyriausiąjį policijos komisariatą tel. (8 5) 271 6053, (8 5) 271 6132 arba paskambinti skubios pagalbos tel. 112.

Gauta 40 pranešimų

Remiantis portalui Vilniaus apskr. pareigūnų pateiktais duomenimis, šiemet nuo sausio jau gauta daugiau kaip 40 pranešimų apie tokio pobūdžio vagystes, tačiau į šį skaičių įtraukti ir galimai pamestų daiktų pranešimai.

„Negalime teigti, kad lyginant praėjusių metų birželio-liepos mėnesius jaučiamas pagausėjimas. Vasarą žmonės atsipalaiduoja ir mažiau saugosi. Be to, dėvi mažiau viršutinių drabužių, o vertingus daiktus linkę laikyti rankinėse ar kuprinėse, o tai palengvina kišenvagių darbą“, – akcentavo Vilniaus apskr. VPK. Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja.

Netiki, kad suras

Pašnekovė pabrėžė, kad kišenvagystės pagal nusikalstamos veikos pobūdį atskirai nėra klasifikuojamos policijos registruojamų įvykių registre, todėl skaičius negali būti labai tikslus.

„Tai yra latentiniai nusikaltimai, kai piliečiai nepraneša policijai apie įvykdytą kišenvagystę, galvodami, kad galimai turtas nebus surastas, arba  yra mažareikšmis“, – pridūrė ji.

Gali pavogti pinigus jais atsiskaitant

Kaip teigiama, dažniausias kišenvagių grobis – mobiliojo ryšio telefonai ir pinigai, pavagiami kartu su pinigine. Tačiau, anot Vilniaus apskr. VPK atstovės, yra ir tokių kišenvagių, kurie sugeba pavogti pinigus iš piniginės „aukai“ jais atsiskaitant, – dažniausiai tai įvyksta turgavietėse.

„Vertingus daiktus žmonės turėtų laikyti taip, kad jie nebūtų matomi arba sunkiai pasiekiami. Jei piniginę ar mobiliojo ryšio telefoną laikote kuprinėje, – viešajame transporte užsidėkite kuprinę iš priekio, jei rankinėje, –  ją taip pat laikykite priekyje savęs. Jei vertingus daiktus įsidėjote į kišenę, – įsitikinkite, kad tikrai įsidėjote į kišenę, o ne kišenvagiui į ranką. Taip pat, jei daiktas kišenėje, reikia įvertinti, ar kišenė prigludusi, ar nutolusi nuo kūno. Jei kišenė nutolusi, nes drabužiai laisvi, nejausite, kai daiktą ištrauks. Bet kokioje vietoje ir bet kuriuo metu saugokite savo daiktus“, – patarė J. Samorokovskaja.

Apsaugos sistemą nulemia poreikiai

Svetimą turtą nusižiūrėję vagys savo sumanymus linkę įgyvendinti ne tik tada, kai namai lieka tušti. Andrius Dapkevičius, didžiausio pasaulyje vaizdo stebėjimo sistemų „Hikvision“ atstovas Lietuvoje, sako, kad turtui grėsmė kyla ir nakties metu, kol šeimininkai ramiai miega namuose.

„Suveikus apsaugos sistemai, kai vagis jau atidaręs namo duris, jums laiko priimti atitinkamus sprendimus lieka mažiau. Tačiau jo turėtumėte daugiau, jeigu signalizacijos garsas pasigirstų vos nepageidaujamas asmuo peržengia jūsų kiemo teritoriją. O dar didesnį saugumo jausmą suteiktų visą parą jūsų aplinką stebinčios kameros“, – apsaugos galimybes vardija A. Dapkevičius.

„Hikvision“ nuotr.

Nuo lauko judesio daviklių, fiksuojančių visą sklypo plotą ir reaguojančių į žmogaus sukeltą judesį iki vaizdo stebėjimo kamerų nuotoliniu būdu – visos sistemos ir jas diegiantys profesionalai siekia apie įsibrovėlius pranešti kuo anksčiau. Nors prieš keliasdešimt metų vaizdo stebėjimo ir įrašymo kameros kainuodavo kelis tūkstančius ir jas rinkdavosi retas, dabar kameros tapo itin populiarios savo namus norinčių apsaugoti žmonių tarpe.

Šį pasirinkimą nulemia jų nuolatinis budėjimo režimas, techninės galimybės, leidžiančios filmuoti visiškoje tamsoje, didelis pasirinkimas, raiška bei vaizdo saugojimo galimybės.

Kur norite filmuoti?

Vaizdo stebėjimo kameros skiriasi ne tik savo dydžiu, priklausomai nuo jų naudojimo vietos, tačiau ir techniniais aspektais. A. Dapkevičiaus teigimu, lauko kameros įprastai yra didesnių gabaritų ir turi ryškesnį bei platesnį IR apšvietimo spindulį nei vidaus.

„Hikvision“ nuotr.

Nors tiek lauko, tiek vidaus kameros pritaikytos įrašinėjimui tamsoje, skiriasi jų apšvietimo galingumas. Todėl, jeigu planuojate stebėti visiškai neapšviestą objektą, svarbu įvertinti, koks yra kameros IR apšvietimo intensyvumas ir saugomo objekto vieta.

Matyti geriau padės tinkamas kameros tipas

Vaizdo stebėjimo kameros Bullet – cilindrinė – ir Dome – kupolo formos, – vienos populiariausių Lietuvoje. Cilindrinė kamera užtikrina itin ryškų vaizdą nakties metu, kadangi turi didesnes IR LED apšvietimo galimybes nei kupolinės kameros, o jas įprastai renkasi tie, kuriems svarbu apsaugoti itin didelius, aukštus, pramoninius objektus.

Dome tipo kameros taip pat turi IR LED pašvietimą, tačiau jis yra mažesnio intensyvumo, todėl šios labiau mėgstamos namų ūkiuose. „Dome kameros yra praktiškai nesunaikinamos – jos yra itin atsparios išoriniams veiksmams, todėl įsibrovėliai jų nenukabins virve ar nenumes mėtant akmenis“, – vagystėmis užsiimančiųjų taktiką įvardija A. Dapkevičius.

„Hikvision“ nuotr.

Šiuolaikinės kameros pasižymi ne tik atsparumu, tačiau ir itin aukšta vaizdo raiška – Lietuvoje ji įprastai siekia 4 megapikselius. Tai yra apie 13 kartų daugiau nei kamerose, naudotose prieš dešimt metų. Tačiau profesionalai rekomenduoja nesivaikyti megapikselių – kuo didesnė kameros raiška, tuo vaizdo kokybė nakties metu prastesnė ir didesnė apkrova tenka tinklų pralaidumui, kuriuose kamera bus sumontuota.

Atsisukite savo namų istoriją

Vaizdo įrašymo įrenginiai užtikrina kamerų įrašo saugojimą, tačiau būtina įvertinti periodą – laiko tarpą, kurį jūsų įrašas bus saugomas. Įrašo archyvo periodas priklauso nuo įrenginyje sumontuotų kietųjų diskų talpos. Specialistai rekomenduoja saugoti įrašą tiek, kiek ilgiausiai nebūnate namuose. Pavyzdžiui, jei tai yra 2 savaitės, tuomet sistema projektuojama taip, kad grįžę namo po šio laiko tarpo turėtumėte galimybę atsisukti 2 savaičių senumo įrašą ir pasižiūrėti, kas tuo metu vyko namuose.

„Hikvision“ nuotr.

„Reikėtų atsakyti į klausimą – ar jums reikia matyti nesibaigiantį medžių ošimą kiekvieną dieną? Patirtis rodo, kad ne, todėl dažniausiai kameros įrašinėjimas prasideda užfiksavus konkretų judesį. Taip saugoma įrašymo įrenginio talpa, o prireikus reikiamą vaizdą galėsite atsisukti greičiau ir efektyviau“, – pataria „Hikvision“ atstovas Lietuvoje.

Namų saugumas – jūsų ramybė

A. Dapkevičiaus teigimu, vagys neateina atsitiktinai – jie atlieka namų darbus ir dar prieš peržengiant jūsų teritorijos slenkstį įvertina konkretaus taikinio saugumo lygį, todėl būtina pasirūpinti tokia apsauga, kad ketinantiems jus neteisėtai „aplankyti“ tiesiog nekiltų noras to daryti. Profesionalios apsaugos sistemos svarbiausias uždavinys – prevencija: suteikti saugumo ir ramybės jausmą bei padėtų išvengti nemalonių ilgapirščių sukeltų nuostolių.