Magnis, kalis ir kalcis – vieni svarbiausių mūsų organizmo mineralų, kurie yra būtini gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Jie užtikrina sklandžią nervų sistemos ir raumenų veiklą, atkuria pažeistus audinius, reguliuoja rūgščių ir šarmų pusiausvyrą kraujyje. Taip pat šie mineralai labai svarbūs energijos apykaitai, todėl jų trūkumas organizme dažnai pasireiškia padidėjusiu jautrumu ir chronišku nuovargiu.

„Vasarą magnio, kalio ir kalcio trūksta daugumai ir tam nereikia intensyviai plušėti sporto salėje, nuvažiuoti keliasdešimt kilometrų atstumo dviračiu ar bėgti svilinant 30 laipsnių karščiui. Šių mineralų netenkame ir su labai nedideliu prakaito kiekiu. Norint padėti savo kūnui, svarbu gerti daug vandens, saikingai vartoti alkoholį ir kavą bei valgyti daug šviežių vaisių ir daržovių. Taip pat būtina reaguoti į kūno siunčiamus signalus apie magnio, kalio ar kalcio trūkumą bei vartoti jų turinčius papildus“, – pataria „Camelia“ vaistininkė Evelina Zykienė.

Magnis – būtinas mineralas gerai savijautai

Magnis būtinas gerai širdies, plaučių, nervų ir raumenų sistemos veiklai palaikyti, todėl šio mineralo trūkumą pirmiausia išduoda raumenų mėšlungis.

„Trūkstant magnio, taip pat dažnai pasireiškia galūnių tirpimas ir dilgčiojimas, bendras kūno silpnumas, padidėjęs nervingumas ar galvos svaigimas. Taip pat apetito praradimas, pykinimas, vėmimas, suprastėjęs miegas ar sutrikęs širdies ritmas“, – sako „Camelia“ vaistininkė.

E. Zykienė nurodo, kad gauti pakankamai magnio su maistu gana sudėtinga, tačiau įmanoma. Suaugusiems žmonėms šio mineralo paros norma yra apie 400 mg, kurią gausite suvalgę apie 100 g riešutų. Magnio gausu ir tamsiai žalios spalvos daržovėse: špinatuose, lapiniuose kopūstuose, salotose ir avokaduose. Taip pat bananuose, ankštinėse daržovėse, grūdinėse kultūrose ir žuvyje.

„Senstant ar sergant lėtinėmis ligomis, magnio pasisavinimas mažėja, todėl vasaros metu norint užtikrinti pakankamą šio mineralo kiekį organizme, reikėtų bent mėnesį vartoti „gryną“ magnį arba derinius su vitaminu B6, kuris leidžia užtikrinti geresnį jo pasisavinimą“, – sako „Camelia“ vaistininkė.

Kalis – organizmo ląstelių funkcijoms užtikrinti

Kitas labai svarbus mikroelementas žmogaus organizme – kalis. Jis būtinas visų organizmo ląstelių gyvybei ir pagrindinėms funkcijoms užtikrinti: organizmo skysčių pusiausvyrai palaikyti, normaliai nervų sistemos ir širdies raumenų veiklai.

Pasak vaistininko A. Rodovičiaus, kalio trūkumą išduoda nuolatinis nuovargis, raumenų mėšlungis, hipertenzija, galvos svaigimas, širdies ritmo sutrikimas. Šio mineralo stoka organizme taip pat gali sulėtinti virškinamojo trakto veiklą ir ilgainiui paskatinti vidurių užkietėjimą. Norint užkirsti kelią šiems nemaloniems simptomams, svarbi visavertė ir subalansuota mityba.

„Kalio galite gauti iš grūdinių kultūrų, bananų, pupelių, žirnių, papajų, bulvių, špinatų, kopūstų, petražolių, riešutų. Rekomenduojamą šio mineralo paros normą – 2000 mg – gausite suvalgę apie 200 g pupelių ir žirnių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad perdirbtuose produktuose kalio yra mažiau“, – komentuoja „Camelia“ vaistininkas.

Nors produktų, kuriuose gausu kalio, pasirinkimas didelis, jo atsargas organizme kartais reikėtų papildyti maisto papildais. A. Rodovičius priduria, kad kalio maisto papildus į racioną ypač turėtų įtraukti intensyviai sportuojantys, dirbantys fizinį darbą ar garbingo amžiaus sulaukę žmonės. Juos patariama vartoti ir persirgus žarnyno infekcija ar pajutus širdies ritmo sutrikimus.

Kalcis – ne tik kaulams ir dantims

Kalcis atsakingas už gerą kaulų ir dantų sveikatą, širdies ir nervų sistemos veiklą. Jo trūkumas gali sukelti daugybę sveikatos problemų.

„Jei pasireiškia nemalonūs raumenų spazmai, atminties sutrikimai ar didesnis nuovargis, gali būti, kad jums trūksta kalcio. Šio mineralo trūkumą organizme taip pat išduoda lūžinėjantys nagai, slenkantys plaukai ar pakitusi odos būklė. Taip pat neaiškus kraujavimas iš nosies ar dantenų, sąnarių skausmai“, – komentuoja A. Rodovičius.

Pasak „Camelia“ vaistininko, geriausi kalcio šaltiniai yra pieno produktai: pienas, sūris ir jogurtas. Pavyzdžiui, mums per dieną reikalingą šio mineralo kiekį – apie 1200 mg – gausite išgėrę tris stiklines pieno ar suvalgę 75 g fermentinio sūrio. Jei pieno nemėgstate ar negalite vartoti, rinkitės kitus maisto produktus, kuriuose gausu kalcio: migdolus, sezamų sėklas, kopūstus, brokolius, saldžiąsias bulves, apelsinus, svogūnus ar virtas pupeles.

„Nors kalcio šaltinių sąrašas yra ilgas, to vis tiek gali nepakakti menopauzės ar reabilitacijos po kaulų lūžių metu, taip pat senstant. Todėl jei jaučiate galimus šio mineralo trūkumo simptomus, rekomenduoju pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl papildų vartojimo“, – pataria A. Rodovičius.

Deja, kaip parodė apklausa, tik 2,8 proc. tėvų Lietuvoje žino, kad jų 1–3 metų amžiaus vaikui reikia 4 kartus daugiau kalcio nei suaugusiajam, o 0,3 proc. – kad mažajam reikia 6-7 kartus daugiau vitamino D nei suaugusiajam.

Kūdikis auga itin sparčiai

Gydytoja pediatrė Jūratė Barzdenytė atkreipia dėmesį į galimus mažo vaiko negalavimus ir požymius, leidžiančius įtarti, kad jūsų 1–3 metų mažyliui trūksta kalcio ir vitamino D.

„Jeigu jūsų mažylis dažnai peršąla, jį puola pūslelinė, vargina mažakraujystė arba jis vėluoja pradėti vaikščioti, galėtume spėti, kad jo organizmui trūksta kalcio ir vitamino D. Neužtikrinant pakankamo jo kiekio ir ilgą laiką jaučiant šio mineralo stygių, gali pradėti varginti kojų raumenų traukuliai, kaulų bei juosmens skausmai, padažnėjęs širdies ritmas. Kūdikystėje kalcis dalyvauja nervų sistemos veikloje, dėl jo trūkumo gali sulėtėti vaiko raida. Ilgame negalavimų ir ligų sąraše dėl šių svarbių medžiagų trūkumo yra ir rachitas“, – aiškina pediatrė.

Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad kūdikių ir vaikų augimas yra labai spartus. Kūdikis, gimęs maždaug 3 kg kūno masės ir 50 cm ūgio, vienerių metų amžiaus jau būna apie 10 kg ir 75 cm, 2 metų – apie 12 kg ir 90 cm.

Jeigu jūsų mažylis dažnai peršąla, jį puola pūslelinė, vargina mažakraujystė arba jis vėluoja pradėti vaikščioti, galėtume spėti, kad jo organizmui trūksta kalcio ir vitamino D.

„Toks spartus augimas, dantų dygimas ir augimas, vidaus organų brendimas, imuninės sistemos formavimasis reikalauja pakankamai daug vitamino D, kalcio bei tokių mikroelementų kaip magnis ir cinkas, kurie reikalingi kalcio įsisavinimui. Palyginti su kitais mineralais, kalcio mūsų organizme (kauluose ir kraujyje) yra labai daug – apie 2 proc. viso kūno svorio, taigi 1–1,5 kg. O štai be vitamino D organizmas negali absorbuoti gauto kalcio, todėl kalcio kiekis, kurį įsisavina kaulai, priklauso ne tik nuo valgio sudedamųjų dalių, bet ir nuo vitamino D kiekio organizme“, – pastebi J. Barzdenytė.

Kalcio mažyliui reikia keturiskart daugiau

Apklausos duomenimis, beveik penktadalis tėvų įsitikinę, kad 1–3 metų vaikui reikia tiek pat kalcio, kiek ir suaugusiajam ir tik 2,8 proc. mano, kad šio elemento mažam vaikui reikia net keturis kartus daugiau – būtent tiek, kiek iš tiesų reikia.

Pasak pediatrės, kalcis reikalingas ne tik kaulams ar dantims – jis yra tiesiog nepakeičiamas vaiko organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Kalcio trūkumas gali tapti ne vienos rimtos ligos atsiradimo priežastimi, mat kalcis reguliuoja širdies susitraukimų dažnį, dalyvauja kraujo krešėjimo procese, mažina nervų sistemos dirglumą. Šis elementas taip pat yra svarbi kaulų, dantų, plaukų, nagų bei kraujo sudedamoji dalis. Jis būtinas nervų, kraujotakos ir širdies sistemų veiklai, medžiagų apykaitai. Kalcis reguliuoja raumenų susitraukimus, be to, yra susijęs ir su alerginėmis organizmo reakcijomis.

J. Barzdenytė atkreipia dėmesį, kad naujagimiams iki pusės metų reikia 400 mg kalcio per parą, vaikams iki penkerių – 600 mg kalcio per parą. Kad užtikrintume vaikui tinkamą kalcio kiekį, turime pasirūpinti derama mažylio mityba.

Pasak gydytojos, daug kalcio turi pieno produktai. Pavyzdžiui,  pusėje stiklinės jogurto be priedų yra 207 mg kalcio, viena sūrio riekė turi maždaug 112 mg, ketvirtadalis stiklinės špinatų – apie 60 mg, o riekė visų grūdo dalių duonos– maždaug 24 mg šios vertingos medžiagos. Puikiai tiks ir varškė, tačiau reikėtų vengti saldintų varškės sūrelių ar jogurtų, kurie iš tiesų yra ne tiek naudingų medžiagų šaltinis, o skanėstai. Rekomenduojamos bertoletijos, migdolai, sezamo sėklos, taip pat ankštiniai augalai – baltosios ir raudonosios pupelės, avinžirniai. Įvairūs produktai į vaiko valgiaraštį būtų įtraukti pagal vaiko amžių. Sveiki riešutai vaikui gali būti per kieti, jei nėra išaugę visi dantys – vaikas gali užspringti. Bet jei susmulkinsime ir sumaišysime su varške, pridėsime trintų uogų, bus ir skanu, ir sveika ne tik vaikui, bet ir visai šeimai.

Vitaminas D padeda įsisavinti kalcį

Vitaminas D – kalcio būtinas palydovas, jeigu norime, kad į organizmą patekęs kalcis būtų nukreiptas ten, kur reikia. Vitaminas D užtikrina tinkamą mažylio augimą, teisingos laikysenos ir sveikų dantų susidarymą. Net 39 proc. apklaustų tėvų mano, kad 1–3 metų amžiaus vaikui būtinas toks pat kiekis vitamino D kaip suaugusiajam.

Tačiau vaikui augant sparčiai formuojasi jo skeletas, todėl vienam kilogramui kūno svorio mažyliui reikalinga net 6–7 kartus daugiau vitamino D nei suaugusiajam. „Diskutuoti apie vitamino D reikalingumą su kūdikių tėvais netenka. Vėliau vyresnių vaikų tėveliams kaskart primename, kad nepamirštų vartoti vitamino D, aptariame vaiko mitybą, paskaičiuojame, kiek vaikui reikėtų suvartoti produktų su kalciu ir kitais mikroelementais, kad jų pakaktų sveikam augimui ir vystymuisi.

Pasak pediatrės, parenkant vitamino D preparatą ir dozę vaikui, reikėtų įvertinti ir sezoną, ir šeimos  įpročius, ir konkrečią vaiko būklę. Kai kuriais atvejais rekomenduojama atlikti tyrimą, nustatant vitamino D kiekį kraujyje.

Vaikas per dieną privalėtų gauti maždaug 500 DV (veikimo vienetų) vitamino D. Todėl būtina pasirūpinti, kad vaiko maiste būtų pakankamai daug vitamino D turinčių produktų – žuvis, pieno produktai, kiaušiniai – ir kad vaikas pagal galimybes daugiau laiko praleistų lauke. Vertingas kalcio ir vitamino D šaltinis, sulaukus vienerių metų yra pieno mišinys – pavyzdžiui, dvi stiklinės Aptamil3 pieno mišinio užtikrina 80 proc. rekomenduojamos vitamino D paros normos ir 52 proc. rekomenduojamos kalcio paros normos.

Požymiai, kad 1–3 metų vaikui trūksta vitamino D ir kalcio:

• Gausiau prakaituoja galva, didesnis bendras kūno prakaitavimas;

• Gali skaudėti galvą, mausti raumenis ir kaulus, pasireikšti raumenų traukuliai;

• Gali varginti prastesnė savijauta ar nuovargis;

• Vaikas blogiau miega, pabunda suirzę, greitai be priežasties supyksta, sunkiau išlaiko dėmesį;

• Vaikas yra nevalgus, neturi apetito;

• Silpnėja organizmo atsparumas, vaikas dažniau serga virusinėmis infekcijomis;

• Puola pūslelinė (Herpes virusas);

• Pasireiškia mažakraujystė.

Ar būna taip, kad iki darbo pabaigos liko vos valanda, bet jaučiatės toks mieguistas, kad rodos, užmigsite šalia kompiuterio, o vienintelis išsigelbėjimas yra puodelis kavos ir kas nors saldaus? Gydytojas pataria, kaip atgauti jėgas be tonizuojančių gėrimų ir šokolado.

„Kai trūksta energijos, daugelis galvoja, kad atgauti jėgas padės cukrus, todėl ieško ko nors saldaus. Angliavandeniai suteikia energijos, tačiau ji trumpalaikė. Kava, energiniai gėrimai tonizuoja, tačiau dienai baigiantis daugelis nenori gerti tokių gėrimų, be to, energiniuose gėrimuose taip pat gausu cukraus“, – pasakoja šeimos gydytojas, medicinos auditorius Renatas Dainius.

Tačiau kartu su organizmui būtinais aktyviaisiais mineralais vartojami angliavandeniai gali suteikti ir ilgalaikės energijos, tvirtina Europos maisto saugos tarnyba (EFSA).

Mineralai + angliavandeniai

„Visų pirma tam, kad nesijaustume prislopę, organizmas nuolat turi gauti magnio, kalio, kalcio, natrio. Pastarasis – vienas svarbiausių organizmo elementų. Natris dalyvauja visų organizmo ląstelių medžiagų apykaitoje. Šis mineralas užtikrina skysčių-druskų balansą, nervų sistemos, raumenų veiklą, padeda sureguliuoti kraujo spaudimą. Ypač natris reikalingas intensyviai sportuojantiems, didelių fizinių krūvių metu, karščiuojant, nes dažniausiai natrio atsargos senka tada, kai daug prakaituojama, netenkama skysčių, –  pasakoja šeimos gydytojas. – Esant natrio trūkumui gali pasireikšti silpnumas, pykinimas, galvos skausmai bei nuolatinis nuovargis. Todėl pajutus tokius požymius visų pirma patariama išgerti stiklinę didelės mineralizacijos vandens bei gurkštelėti įprasto vandens. Mat gali būti, kad prasta savijauta – signalas, kad organizmui pristigo natrio“.

Kad nesijaustume prislopę, organizmas nuolat turi gauti magnio, kalio, kalcio, natrio.

Energijai gauti gydytojas rekomenduoja saldumynus keisti vaisiais, pavyzdžiui, obuoliu, o tonizuojančius gėrimus – natūraliu mineraliniu vandeniu su aktyviaisiais mineralais, kurio sudėtyje yra natrio. Mat, anot Europos maisto saugos tarnybos tyrimo, toks natrio ir angliavandenių derinys suteikia žvalumo ir energijos, o ne tik trumpam padidina cukraus kiekį kraujyje.

Anot „Šeimos medicinos centro“ gydytojo, pristigus energijos, rekomenduotina išgerti didesnės mineralizacijos mineralinio vandens užsikandant obuoliu. 

„Kalcis yra vienas iš svarbiausių mūsų organizmo mikroelementų, atliekantis daugelį gyvybiškai svarbių funkcijų. Daugiausia kalcio yra sukaupta kauluose ir dantyse, taip pat šio mikroelemento yra nervų ląstelėse, įvairiuose organizmo audiniuose, kraujyje“, – pasakoja šeimos gydytoja Jūratė Antanavičienė.

Kojų, pirštų, lūpų dilgčiojimas, raumenų silpnumas, silpni nagai ir plaukai gali būti kalcio trūkumo požymiai. Šis mineralas yra svarbus normaliai raumenų veiklai, širdies darbui, kraujo krešėjimui, nervinių impulsų perdavimui bei imuniteto stiprinimui. Norint palaikyti reikalingą kalcio kiekį organizme, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į makro mitybą – maistą, bet ir į vandenį – vadinamąją mikro mitybą.

Specialistų skaičiavimais, kas trečias lietuvis netoleruoja laktozės, o visame pasaulyje pieno produktų negali vartoti dar daugiau žmonių – skirtingais skaičiavimais, tokių gali būti apie 75 procentus.

„Daug kalcio yra pieno produktuose: varškėje, jogurte, sūryje, piene. Tačiau dabar itin aktuali laktozės netoleravimo problema, tad kalcio reikia ieškoti ir kituose produktuose. Yra keletas klinikinių studijų, tyrinėjančių kaip vanduo, turintis kalcio, veikia organizmą. Tyrimai rodo teigiamą kalcio poveikį kaulams, bendrai organizmo veiklai. Mokslininkai siūlo mineralinį vandenį su kalciu vartoti kaip sveikesnę alternatyvą pienui, mat jis neturi kalorijų ir yra lengviau pasisavinamas“, – apie kalcio šaltinius kalba gydytoja J. Antanavičienė.

Renkantis mineralinį vandenį svarbu atkreipti dėmesį į etiketėse pateiktą mineralinių medžiagų kiekį. Gydytojos teigimu, vanduo su mineralais yra naudingas ne tik kalcio, bet ir magnio, kalio, natrio, kitų mikroelementų šaltinis. Nuolat geriamas natūralus mineralinis vanduo padeda susigrąžinti mineralus esant nedideliam jų trūkumui.

Sveikatos apsaugos ministerija bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kuo mums naudingas pienas, kokių vertingų žmogaus organizmui medžiagų yra jo produktuose bei kiek jų reikėtų suvartoti.

Pienas – ne tik kalcio šaltinis

„Neseniai Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva atlikta apklausa atskleidė, kad Lietuvos gyventojai pieną vertina kaip maisto produktą, kuriame yra daugiausia kalcio. Tai paminėjo net 44 proc. apklausos dalyvių, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas ir priduria: – Pieno produktuose iš tiesų gausu kalcio, kurio ypač reikia vaikams, paaugliams ir moterims. Tai pagrindinis gerai įsisavinamo kalcio šaltinis, nes augaliniame maiste ar mėsoje kalcio yra žymiai mažiau“.

Tačiau pienas iš kitų maisto produktų išsiskiria ne tik tuo. Tai visavertis produktas, turintis didelės įtakos žmogaus organizme vykstantiems fiziologiniams procesams. Piene ir pieno produktuose gausu baltymų ir riebalų, kuriuos organizmas įsisavina net 96–99 proc., taip pat angliavandenių, riebaluose tirpių vitaminų bei mineralinių medžiagų, o mokslinių tyrimų metu nustatyta, kad pieno baltymuose yra visos žmogaus organizmui būtinos aminorūgštys.

Pieno riebalus žmogaus organizmas įsisavina geriau negu kitus gyvulinės kilmės riebalus, nes pieno riebalai lydosi žemoje, 28–33 °C temperatūroje. Pieno riebalų biologinę vertę iš dalies lemia jų sudėtyje esančios nepakeičiamosios polinesočiosios riebalų rūgštys – linolio, linoleno, arachidono ir kitos, kurių žmogaus organizmas nesintetina. Iš jų ypač vertinga konjuguota linolo rūgštis, kuri mažina vėžio ligų riziką, slopina uždegiminius procesus ir stiprina imunitetą.

Tačiau pieno riebalai turi ir neigiamų savybių − juose esančios sočiosios riebalų rūgštys (ypač palmitino ir miristo rūgštys) bei transriebalai didina aterosklerozės, infarktų, insultų, cukrinio diabeto ir vėžio riziką, skatina uždegiminius procesus. Todėl žymiai geriau vartoti liesus pieno produktus, o naudingų riebalų rūgščių gauti iš augalinių, ypač alyvuogių ir rapsų aliejų.

Kalcis būtinas žmogaus organizmui, nes reikalingas:

– normaliai kaulų ir dantų būklei palaikyti;

– normaliai raumenų veiklai;

– normaliai energinių medžiagų apykaitai;

– reklama

– normaliam nervų impulso perdavimui;

– bei svarbus normaliam kraujo krešėjimui.

Kurie pieno produktai naudingiausi

Suaugusiems rekomenduojama paros kalcio norma yra 900-1000 mg. Jei jį mūsų organizmas gautų vien iš pieno, per parą turėtume išgerti 4-5 stiklines arba apie 0,8–1,0 litro pieno.

„Pagal sveikos mitybos rekomendacijas per dieną reikėtų suvartoti 2-3 porcijas pieno ar pieno produktų. Vieną porciją sudaro stiklinė pieno ar rūgpienio, pusė stiklinės varškės ir apie 40 g sūrio, – sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Ramunė Miliauskė. – Tačiau dėl pieno produktuose esančių sočiųjų riebalų rūgščių, grietinėlę, grietinę, riebius ir fermentinius sūrius, kurių sudėtyje yra druskos, reikėtų vartoti saikingai“.

Grietinę SAM ir SMLPC specialistai pataria keisti liesu kefyru, jogurtu, salotoms dažniau vartoti neriebius padažus, o užuot valgius riebesnius pieno produktus, valgyti liesą varškę ir varškės sūrius, gerti liesą pieną, kefyrą, rūgpienį.

Rauginto pieno produktus įsisaviname geriau

Maistui daugiausia vartojamas pasterizuotas arba sterilizuotas pienas. Kadangi sterilizuojant pienas kaitinamas daugiau nei 100oC, jis nesurūgsta iki pusės metų, bet kaitinant žūva dalis vertingų medžiagų, keičiasi ir baltymų sudėtis, o pasterizuotame piene baltymų struktūros išlieka nepakitusios, daugiau išlieka ir vitaminų.

„Nustatyta, kad rauginti pieno produktai įsisavinami geriau ir greičiau, negu pienas. Pavyzdžiui, praėjus valandai po valgio, pienas įsisavinamas iki 32 proc., o kefyras, rūgpienis ir kiti rauginti pieno produktai net iki 91proc.“, – sako R..Miliauskė.

Tačiau nesistebėkite, jei pasterizuoto pieno nepavyks surauginti. Jo rauginti negalima, nes jame nėra rūgimo bakterijų. Todėl toks pienas nerūgsta, o dėl likusių ar iš aplinkos patekusių bakterijų ilgiau laikant pūva.

Spalio 20 dieną minima pasaulinė osteoporozės diena vėl primena, kad kasmet vis daugiau žmonių kamuojančiai ligai kelią apsunkinti nesunku – tam tereikia reguliaraus rūpinimosi.

Civilizacijos liga, kurios neišvengsime

Lietuvos Higienos instituto duomenimis, pernai šalyje buvo 21 tūkst. osteoporozės atvejų. Tačiau tai – tik diagnozę išgirdusių pacientų skaičius. Lietuvos osteoporozės fondas skaičiuoja, jog išvis ligos atvejų šalyje yra tarp 200 ir 250 tūkst. O skirtingais duomenimis, pasaulyje liga sukelia nuo 8 iki 10 mln. kaulų lūžių kiekvienais metais.

„Gintarinės vaistinės“ ekspertė Jolita Skinderskienė pasakoja, kad tikslius ligos mastus nustatyti be galo sudėtinga, nes didelė dalis sergančiųjų nesupranta osteoporozę jau turintys ir net jausdami ryškius simptomus nesusimąsto, kad tai kas nors daugiau už kaulų maudimą.

Osteoporozė yra civilizacijos liga, kuri vyresnių žmonių kauluose sumažina kaulinio audinio tankį. Dėl jos lūžta stuburo, riešo, šlaunikaulio, dubens ar kiti kaulai.

„Osteoporozė yra civilizacijos liga, kuri vyresnių žmonių kauluose sumažina kaulinio audinio tankį. Dėl jos lūžta stuburo, riešo, šlaunikaulio, dubens ar kiti kaulai. Svarbiausia ligos atsiradimo priežastis – per mažas kiekis kalcio ir vitamino D. Todėl labiausiai kenčia žmonės, kurie ilgus metus dirba neturėdami jokio ryšio su tiesiogine saulės šviesa arba tiesiog gyvena kraštuose, kur jos natūraliai mažiau“, – aiškina J. Skinderskienė.

Įvairiais tyrimais nustatyta, kad sergantiems osteoporoze patyrus pirmąjį lūžį antrojo tikimybė pakyla nuo dešimties iki dvylikos kartų. Kaulų retėjimas moterims pagreitėja sulaukus 50-60 metų ir vyrams sulaukus 60-70 m.

Reikia reguliarių tyrimų

Svarbiausias faktorius norint apsisaugoti nuo osteoporozės ar jos pasunkėjimo – kaip įmanoma ankstesnis ligos nustatymas bei tinkamas gyvenimo būdas.

„Visų pirma, kalbant apie tinkamą gyvenseną, kuri padėtų vyresniame amžiuje ligos išvengti, reiktų nuolat palaikyti vitamino D bei kalcio kiekį organizme. Dermatologai nuolat perspėja apie ultravioletinių spindulių pavojų ir žmonės tai išgirdo galbūt net kiek per gerai – nors kai kuriais metais saulės šviesos gauname tik keliolika dienų, jie tepasi stipriausią apsauginį kremą nuo saulės ir taip sumažina vitamino  gamybą organizme. Maiste vitamino D nepakanka, tad reikėtų pasirūpinti, kad jo gautume bent jau iš papildų, kaip suderinti ir užtikrinti sveiką mitybą, papildų vartojimą, visada galite pasitarti su vaistininkais“, – teigia specialistė.

Be to kūnui būtinas nuolatinis fizinis krūvis, kuris sustiprintų raumenis, o šie palaikytų skeleto darbą bei pagerintų kaulinio audinio mitybą.

Tuo tarpu norint pasitikrinti, ar kauluose turite tinkamą kalcio koncentraciją kiekvienoje „Gintarinėje vaistinėje“ galite pasidaryti densitometrinį tyrimą, kuris nustatytų, ar jau reiktų kreiptis į gydytojus.

„Gaila, tačiau dažnai žmonės ligos požymius pastebi tik tada, kai kaulų lūžių rizika jau pakilusi. Neretai tiesiog sunku atskirti, kas jau yra osteoporozės simptomai, tad vyresniems žmonėms reikėtų reguliariai pasitikrinti, net jei jie patys nejaučia jokių ryškių simptomų“, – pasakoja J. Skinderskienė.

Suklaidina patiriamas skausmas

Kita problema, su kuria susiduria osteoporozės pacientai – bandymas kovoti su skausmu, o ne su tiesioginiu jo sukėlėju. Ši liga gali sukelti net slankstelių įskilimus ar įtrūkimus, kurie pasižymi labai lokaliu skausmu ir palaikęs tai patempimu ar sumušimu, žmogus griebiasi vaistų nuo skausmo. Tai – didžiulė klaida.

„Tarp vyresnių žmonių itin populiarūs kraują skystinantys preparatai, tačiau jei pajutę kaulų skausmą jie griebia vaistus nuo skausmo kartu su kraują skystinančiais, tai gali sukeli net vidinį kraujavimą. Būtent todėl net, rodos, pajutus paprastus skausmo signalus reikia pasikonsultuoti su specialistu – gydantis keliais preparatais vienu metu iškyla nesuderinamumo rizika, kurią paprastam žmogui įžvelgti labai sunku“, – teigia specialistė.

Jos teigimu, veiksmingiausias osteoporozės gydymas – tas, kuris prasideda dar daug metų prieš simptomus. Tačiau net jiems pasireiškus su liga įmanoma kovoti – tereikia ją laiku pastebėti.

Žmogaus skeletas susiformuoja iki maždaug 16-20 metų amžiaus. Gydytojai išskiria 2 jautriausius periodus, kada kalcis kaulų augimui yra gyvybiškai svarbus – ankstyva vaikystė ir spartaus paauglystės augimo laikotarpis. Po šio laikotarpio „taisyti“ kaulų masės, tvirtumo problemas beveik nebeįmanoma. „Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadorius, vaikų mitybos ekspertas, dr. Vaidotas Urbonas privalomais kalcio palydovais įvardija ir vitaminą D bei fizinę veiklą.

„Kalcis, vitaminas D be aktyvaus judėjimo, sporto yra beverčiai, tik sukels aterosklerozę“, - sako doc. dr. V. Urbonas. Jo teigimu, kiekvienu amžiaus tarpsniu žmogui reikalingas įvairus kalcio kiekis. Medikai laikosi nuomonės, kad iki 10 metų amžiaus vaikui per parą reikia apie 600 mg kalcio. Tiek jis gaus išgėręs tris stiklines pieno.

Į klausimą apie kalcio šaltinius dr. V. Urbonas visada atsako vienprasmiškai: pienas ir dar kartą pienas, tiksliau – kuo įvairiausi pieno produktai. Taip pat ir tie, kurie papildomai praturtinami kalciu, vitaminu D – dažniausiai tai vaikams skirti jogurtai, varškės. Pasak gydytojo, Skandinavijos šalyse dauguma pieno produktų privalomai praturtinami vitaminu D, nes taip užtikrinama didžiausia pieno vertė.

Ieškantiems kitų kalcio šaltinių nei pienas ir jo produktai, dr. V. Urbonas sako: „Jeigu nori pasiekti lemputę palubėje, pasinaudoji kopėčiomis ar kėde. Pienas šiuo atveju yra tos kopėčios organizmui gauti reikiamą kalcio kiekį. Klausimas, ar galima gauti šį kalcio kiekį kitais maisto produktais, prilygsta klausimui, ar galima šią lemputę pasiekti pasinaudojus laikraščiais“, – aiškina specialistas. Atsakymas, pasak jo, būtų analogiškas: norint pasiekti tikslą, tiek pieno pakaitalų, tiek ir laikraščių reikėtų labai daug.

Stiprių kaulų formulė:

A. Pieno produktai kasdien. Geriausias kalcio šaltinis vaikui – pieno produktai, todėl vaikams rekomenduojama vartoti jų bent 3 porcijas kasdien. Kad mityba nebūtų monotoniška, pieno produktus reikia kaitalioti tarpusavyje, pvz., jeigu vieną dieną davėte varškės, kitą dieną vietoj jos rinkitės jogurtą. Vaikams galima rinktis ir riebesnius jogurtus, nes jų virškinimo sistema geriau pasisavina pieno, o ne mėsos ar panašius riebalus.

B. Vitaminas D. Pirmoji sąlyga, kad organizmas įsisavintų kalcį – jo žmogus turi gauti kartu su vitaminu D. Nėra svarbu, ar gausime šio elemento kartu su maistu, papildų forma ar tiesiog per odą dėl saulės spindulių poveikio – šis vitaminas yra būtinas, norint, kad į organizmą patenkantis kalcis būtų įsisavintas. Žiemos periodu visiems mūsų platumų gyventojams patartina papildomai vartoti vitamino D papildus.

C. Sportas. Kalcis ir vitaminas D bus nieko verti, jeigu vaikas nebus fiziškai aktyvus, nesportuos. Organizmas natūraliai reaguoja į fizinį krūvį kaip į signalą, kad reikia stiprinti kaulus. Dėl to labai svarbu, kad vaikai sportuotų. Fiziškai neaktyvaus vaiko organizmas dalį gaunamo kalcio tiesiog pašalina kaip perteklinį.
 

Kalcio papildai arba ne pieno produktai, praturtinti šiuo mineralu, gali sumažinti gaubtinės žarnos vėžio tikimybę, rodo Harvardo visuomenės sveiktos mokykloje atlikta anksčiau darytų tyrimų analizė.

Su maisto papildais kaskart padidinus kalcio suvartojimą 300 miligramų, tai siejama su vėžio rizikos sumažėjimu 9 procentais, tyrimo autoriai rašo žurnale „International Journal of Cancer“.

Apskritai su visu maistu kalcio suvartojant 300 miligramų daugiau, ta vėžio rizika kaskart sumažėja panašiai (8 proc.), rašo mokslininkai.

Pasak jų,  gautieji rezultatai svarbūs keliais klinikiniais ir visuomenės sveikatos aspektais. JAV atliktų tyrimų duomenimis, vyresnis nei 50 metų amerikietis, nevartojantis kalcio papildų, su maistu gauna maždaug 650 miligramų šio mineralo per dieną, o vartojantis kalcio papildus – maždaug 1000 miligramų per dieną.

„Kadangi kalcio vartojimo nauda dėl gaubtinės žarnos vėžio, tikėtina, pasireiškia suvartojant daugiau kaip 1000 miligramų per dieną, ne tik nevartojantieji maisto papildų, bet ir juos vartojantieji gali sumažinti gaubtinės žarnos vėžio riziką, papildomai vartodami kalcį“, – teigia tyrimo autoriai.

Jie taip pat pažymi, kad daugelyje šalių pagrindinis kalcio šaltinis yra pieno produktai, visų pirma, pats pienas, tačiau šie produktai turi daug kalorijų ir potencialiai gali kenkti sveikatai dėl tokių faktorių kaip sotieji riebalai, hormonai, kazeino baltymai.

„Kadangi mūsų analizė pateikia įrodymų dėl lygiavertės naudos, kurią suteikia su maistu ar maisto papildais gaunamas kalcis, kalcio naudą gaubtinei žarnai galima gauti tiek per maisto papildus, tiek ir ne pieno kilmės produktus, praturtintus kalciu“, – rašo mokslininkai.

Įtakingoje Bostono medicinos mokykloje dirbantys mokslininkai išnagrinėjo 15 anksčiau atliktų tyrimų, kurie apėmė 12305 gaubtinės žarnos vėžio atvejus, o pacientų suvartojamo kalcio kiekis svyravo nuo 250 iki 1900 miligramų per dieną. Nagrinėtų tyrimų trukmė buvo nuo 3,3 iki 16 metų.

Gauti duomenys rodė, kad tiek visas su maistu gaunamas kalcis, tiek ir kalcio papildai buvo susiję su rizikos susirgti gaubtinės žarnos vėžiu sumažėjimu, praneša nutraingredients.com.

„Apibendrinant, tiek su maistu, tiek su maisto papildais gaunamas kalcis, jei jo kiekis viršija 1000 miligramų  per dieną, gali mažinti gaubtinės žarnos vėžio riziką“, – tvirtina mokslininkai.

Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, rekomenduojama kalcio paros norma yra 800 miligramų.

Jau seniai nustatyta, kad žmogaus organizmui būtini tam tikri kiekiai kalcio, kad jo kaulai būtų sveiki. Kalcis sudaro 1,5–2 proc. žmogaus svorio, o 99 proc. žmogaus kalcio sukaupta jo  kauluose ir dantyse.

Pagrindiniai maistiniai kalcio šaltiniai yra pienas ir jo produktai (ypač fermentinis sūris), mineralinis vanduo, grūdai, jautiena, žuvis, soja, riešutai, saulėgrąžos, kopūstai, brokoliai, žemuogės, kriaušės, slyvos.

Per dešimtadalį Lietuvos gyventojų kenčia nuo padidėjusios kaulų lūžių rizikos, o osteoporozę specialistai vadina viena iš „tyliųjų visuomenės epidemijų“. Jų teigimu, kadangi ligos pradžia nepasižymi jokiais simptomais, svarbiausias prevencinis veiksnys yra kaulų mineralinio tankio tyrimas, kurį rekomenduojama atlikti visiems vyresnio amžiaus gyventojams. Šiandien, spalio 20 d., pažymimą pasaulinę osteoporozės dieną gydytojai ir vaistininkai perspėja, kad norint nugalėti ar bent suvaldyti šią klastingą ligą, tabletės ar injekcijos gali nepakakti – būtina koreguoti gyvenimo būdą.

Remiantis Lietuvos osteoporozės fondo duomenimis, osteoporoze Lietuvoje serga apie 200-250 tūkst. žmonių arba 10-12 proc. šalies gyventojų. Pasaulyje osteoporoze serga apie 200 mln. žmonių. Dėl šios ligos kasmet įvyksta 2,5 mln. kaulų lūžių. Lūžus stuburo slanksteliui ar šlaunikauliui, miršta 10-15 proc. pacientų.

„Osteoporozė – tai sunki ir, deja, tarp į šeštą dešimtį įkopusių žmonių vis labiau „populiarėjanti“ liga, kai sumažėja kaulų mineralų tankis ir jų kokybė. Susilpnėjus kaulams, smarkiai padidėja jų lūžių tikimybė. Dažniausiai lūžta stuburo, riešo, šlaunikaulio, dubens ir peties kaulai. Tyrimais nustatyta, kad ligai progresuojant ir patyrus pirmąjį lūžį, antro lūžio tikimybė padidėja net iki 12 kartų. Po šlaunikaulio lūžio, tik pusė žmonių sugeba savarankiškai apsirengti, vaikščioti ir lipti laiptais. Taigi gyvenimo komfortas sumažėja itin smarkiai“, – sakė vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė.

Jos teigimu, kaulų retėjimas moterims pagreitėja po menopauzės – nuo 50-60 metų ir vyrams nuo 60-70 metų. „Rizikos veiksnių yra nemažai – tai ir amžius, ir genetika, ir menopauzė ir mažas kalcio ar vitamino D kiekis maiste. Taip pat osteoporozę gali išprovokuoti fizinio aktyvumo stoka, rūkymas ir alkoholio vartojimas, pašalintos kiaušidės, dideli kofeino kiekiai, kai kurie vaistai nuo epilepsijos, skydliaukės hormonai, kai kurios ligos. Didesnę riziką taip pat turi smulkaus sudėjimo ir mažo svorio žmonės. Dalį šių rizikos veiksnių galima sumažinti“, teigė G. Krikščiūnienė.

Pasak vaistininkės, itin svarbu osteoporozę nustatyti dar iki pirmųjų kaulų lūžių. „Tai galima padaryti atlikus kaulų mineralinio tankio tyrimus. Nors vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių užsuka į vaistines „Camelia“ pasitikrinti kaulų tankį, visgi prevencinių priemonių imamasi nepakankamai dažnai ir aktyviai“, - pastebėjo ji.

Šeimos gydytojos Vaidos Gedgaudienės tvirtinimu, dažniausiai pacientai susirūpina savo kaulais, kai atsiranda patologiniai slankstelių ar šlaunikaulio kaklelio lūžiai, kuriuos lydi skausmai. Tačiau susirūpinti vertėtų gerokai anksčiau. Kaulų tankį vertėtų išsitirti visoms 50 metų ir vyresnėms moterims, taip pat toms, kurioms prasidėjo ankstyva menopauzė. Tas pats galioja ir vyrams, ypač tiems, kurie turi sumažėjusį testosterono kiekį, vartojo skydliaukės hormonus, vaistus nuo epilepsijos, skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus, sirgo reumatiodiniu artritu, endokrininėmis ligomis“, – teigė V. Gedgaudienė.

Jos pastebėjimu, dauguma pacientų mano, kad išgerta tabletė ar susileistas vaistas padės išspręsti osteoporozės sukeltas problemas. „Deja, vaistai yra tik vienas žingsnis norint nugalėti ar bent suvaldyti šią klastingą ligą, reikalingos ir kitos priemonės. Dažniausiai – tai gyvenimo būdo keitimas, taip pat – saugojimasis griuvimų ir naujų lūžių“, – sakė šeimos gydytoja.

Vaistininkė G. Krikščiūnienė akcentavo, kad osteoporozės galima išvengti, ją atitolinti ar palengvinti paprastomis korekcijomis. „Rekomenduojama sveikai maitintis: naudoti kuo daugiau maisto produktų, praturtintų kalciu: pieno produktų, mėsos, žuvies, vaisių daržovių. Vengti tokių, kurie mažina kalcio kiekį: kofeino, alkoholio, cukraus, druskos. Jei mityboje kalcio nepakanka, reikėtų vartoti kalcio ir vitamino D papildus. Įrodyta, kad kaulus stiprina aktyvus, judrus gyvenimo būdas, tad patariama kasdien bent pusvalandį pasivaikščioti, pakilnoti nedidelius svorius. Ir žinoma, atsisakyti žalingų įpročių bei profilaktiškai tikrintis kaulų tankį“, – prevencines priemones vardijo specialistė.