Vilniaus miesto savivaldybė dar prieš Kalėdas pranešė, kad atsisako naujamečių fejerverkų ir fiziškai atitvers Kalėdų egles Katedros bei Rotušės aikštėse.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pirmadienį po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio pranešė, kad savivaldybėms bus siūloma atsisakyti naujamečių fejerverkų, išjungti Kalėdų egles.

„Mūsų tvirtu įsitikinimu, centralizuoto fejerverkų šaudymo neturėtų būti. Kitas pasiūlymas, kuris atgrasytų žmones rinktis prie eglučių, centrinių vietų, per tą Naujųjų metų sutikimą fiziškai eglutes užgesinti, kad jos nešviestų ir nekviestų rinktis“, – sakė pareigūnas.

„Dar vienas dalykas – centrinių vietų eglučių aptvėrimas, eismo apribojimas“, – teigė jis.

Šios Pasakos tikrai buvo verta laukti. Visų pirma – dėl dviejų nuostabių eglių, užėmusių vietas prie Utenos kultūros centro ir Utenio aikštėje.

Pagrindinė Kalėdų eglė prie Kultūros centro „nutūpė“ iš uteniškės Eglės Šambarienės kiemo. Žaliaskarė yra 18 metrų aukščio, klasikinės formos, išlaki ir didinga. Kaip tikra karalienė. Vakare, kai sužimba jos aukso karoliai ir visa žaliaskarės karalienės erdvė tampa panaši į šviečiantį ir spindintį rūmą, jos grožis dar labiau išryškėja: didingai iškelta karūna šaute šauna į dangų, o ji pati atrodo, nejučiomis žengs žingsnį ir eis pasivaikščioti po miestą.

Ir, žinoma, būtina aplankyti sesę, kuri savo žalius sidabro sijonus pasipustė Utenio aikštėje. Ši 12 metrų sidabrinė gražuolė atkeliavo iš Vaikutėnų, Rimutės Sinkevičienės kiemo. Tokios gražios, puošnios ir išpuoselėtos Utenio aikštėje seniai nebuvo. Tikra svočia: plati, turtinga ir išsipusčiusi.

Visų uteniškių vardu nuoširdžiai dėkojama E. Šambarienei ir R. Sinkevičienei už miestui padovanotas puošniąsias žaliaskares. 

Dvi eglės – ne visos žaliaskarės, džiuginančios uteniškius ir miesto svečius. Dailiosios mažesnės panelės papuošė Utenos Dauniškio, Aukštakalnio ir Smėlio kvartalus. Čia jos įsitaisė kiemuose ir savo šakomis pamojuoja kiekvienam, žiūrinčiam pro langą. Ir dar. Nemažas būrys eglaičių draugėn susibėgo prie Kultūros centro. Paramstydamos sienas jos linguoja į taktą kartu su pagrindine Kalėdų egle.

Kad Utenoje apsigyventų Pasaka, labai pasistengė Utenos kultūros centro komanda su savo kapitonu direktoriumi Eriku Druskinu. Pasikviesti Pasaką nebuvo lengva: reikėjo ir šaltuko, ir daug puošmenų, ir sesučių eglučių, ir drąsos, ir laiko. Bet visi sunkumai buvo įveikti, visi pageidavimai įgyvendinti. Pasakai Utenoje patiko ir ji žada Rytų Aukštaitijos sostinėje dar pabūti.

Reikia pasakyti, kad Utena turi seną tradiciją per Kalėdas puošti ne dirbtines, ne sukurtas, o natūralias, „gyvas“ žaliaskares. Jos tikrai moka sukurti kalėdinę dvasią, nes spindi žalumu, kvepia mišku, dovanoja jaukumą. Tad ne tik Klaipėda gali didžiuotis savo natūralia žaliaskare, bet ir Utena. Ir ne viena.

Koronavirusas sugadino šiųmetes Kalėdas. Nebuvo galima surengti tradicinės eglių įžiebimo šventės, į kurią susirinkdavo minios uteniškių. Eglės buvo įžiebtos tyliai, be fejerverkų ir koncertų. Bet jos nėra vienišos. Egles lanko uteniškiai, fotografuojasi. Utenio aikštės eglės palydovai – spindintys elniukai, pirmą kartą atkaukšėję į Uteną, iškart tapo populiarūs. Kai visai sutemsta, iš tolo jie atrodo tarsi degtų geltona liepsna. Žaliaskarė karalienė prie Kultūros centro turi daugiau palydovų. Tad ten ir renkasi daugiau smalsuolių. Bet uteniškiai yra drausmingi, atsakingi, todėl nesibūriuoja.

Nors koronavirusas ir siaučia, bet dviejų dalykų jis negali sugadinti ir sustabdyti: kalėdinė dvasia gyvuoja ir gyvuos, o Kalėdų Seneliui visada bus atviros visos durys.

Šiais metais Palangoje ir Šventojoje Kalėdų eglės sužibo naujose vietose – ties restauruota medine Kurhauzo dalimi ir rekonstruotoje centrinėje Šventosios aikštėje.

Abi žaliaskarės buvo įžiebtos vienu metu, o visi norintieji pasigrožėti šventiniu renginiu buvo kviečiami prisijungti prie Palangos kultūros ir jaunimo centro arba Palangos miesto savivaldybės „Facebook“ paskyrų.

Šventinio renginio metu žiūrovus užbūrė vaizdo projekcijos ir visiems gerai žinomos, bet niekuomet nenusibostančios Hanso Christiano Anderseno pasakos „Sniego karalienė“ herojai.

„Jau nuo lapkričio pabaigos žmonės perka dirbtines eglutes, o šiuo metu suaktyvėjo prekyba gyvomis žaliaskarėmis. Itin populiarios Lietuvos ūkininkų užaugintos žaliaskarės vazonuose, nes tokias eglutes praėjus Kalėdoms žmonės gali persisodinti šalia savo namų, soduose ar sodybose. Taip pat pastaraisiais metais vis paklausesnės yra mažosios dekoratyvinės „Conica“ veislės eglutės, kuriomis žmonės puošia šventinį stalą ir namų palanges“, – pasakoja prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Šįmet vazonuose augančių eglių paklausa yra didesnė nei pernai, tuo tarpu dirbtinių eglučių perkama mažiau. Pasak E. Dapkienės, dirbtinių eglučių pardavimai nėra tolygūs ir jie svyruoja, t. y. vienais metais jų nuperkama daugiau, o kitais – mažiau. „Dirbtinė eglutė gali tarnauti kelerius metus, veikiausiai žmonės tai vertina kaip ilgalaikę namų dekoravimo investiciją, o atsinaujinimui keičia žaisliukus ir girliandas“, – pažymi ji.

Perkant dirbtines eglutes populiariausios yra nedidelės – nuo 32 iki 60 cm aukščio, o renkantis kirstines eglutes, pirkėjai įprastai žvalgosi į didesnius augalus. Pastaraisiais metais populiariausi yra 150–175 cm aukščio kirsti kėniai. Gyvų eglučių pirkimo pikas įprastai prasideda gruodžio viduryje ir tęsiasi iki pat Kalėdų.

Didžiausias Kalėdų eglutės priešas – radiatorius

Daugiau nei dešimtmetį eglučių auginimu ir prekyba užsiimantis 15 ha medelyno savininkas Valdemaras Steckis didžiumą eglučių parduoda vazonuose, kuriuos renkasi kuo didesnius, kad juose tilptų kuo daugiau šaknų. Tai yra vienas iš niuansų, į kurį svarbu atsižvelgti ir pirkėjams.

„Vazono dydis dažnai parodo eglės šaknyno būklę. Mažas vazonas gali kelti įtarimą, kad ji iškasta tik trumpesniam, šventiniam laikotarpiui, – teigia V. Steckis. – Vazono apačioje privalo būti skylės, per kurias pasišalintų perteklinis vanduo, o pačią eglę reikėtų laistyti tiek, kad žemė paviršiuje būtų drėgna. Jei namuose yra įrengtos šildomos grindys, po vazonu padėkite tarpinį, apsaugantį sluoksnį, kad eglės šaknys nebūtų džiovinamos. Taip pat nereikėtų pačios eglutės laikyti greta radiatoriaus, geriausia ją statyti kuo šaltesnėje vietoje.“

Jis taip pat dalijasi patarimu, kad kalėdinė eglutė mes mažiau spyglių, jei juos retsykiais papurkšite vandeniu.

Balkone „pratinti“ eglutę reikia ne visada

Pusę visų užaugintų eglučių per prekybos tinklą „Maxima“ parduodantis V. Steckis pabrėžia, kad gyva eglutė – nesvarbu, kirsta ar vazoninė – turi nepatirti didelių temperatūros pokyčių. Todėl jei ją įsigijote iš lauko prekyvietės, parvežę namo bent parą palaikykite ją vėsesnėje patalpoje, pavyzdžiui, balkone, rūsyje ar garaže, ir tik tuomet neškite į namus. Jei gyvą eglutę pirkote iš parduotuvės, ją drąsiai galite nešti tiesiai į namus.

Tokia pati taisyklė galioja ir ruošiantis šventes atlaikiusią eglutę sodinti: jos nerekomenduojama iškart nešti į lauką, būtina vieną dieną ar dvi palaikyti vėsesnėje patalpoje, o jai prisitaikius prie temperatūros pokyčių, jau drąsiai galima nešti į lauką ir persodinti.

Bendrovės „Bugenvilija“ vadovas Gediminas Cijūnaitis papildo, kad ruošiantis po švenčių eglutę persodinti, jau ją renkantis reikia atkreipti ypatingą dėmesį, ką perkate. Tiek renkantis eglutę vazone, tiek kirstą jis siūlo įvertinti jos svorį.

„Sakyčiau, esminis aspektas yra vazono dydis ir eglutės svoris. Indas, kuriame pasodinta eglutė, turi būti tiesiogiai proporcingas pačiam augalui. Pavyzdžiui, mes eglutes vazonuose auginame durpėse, tokiu būdu jos ilgiau išsilaiko ir po švenčių jas lengvai galime persodinti į žemę. Kirstą eglutę reikėtų pirkti, jei žinote, kad ji nėra seniai nukirsta, o tai patikrinti galima atsižvelgus į eglutės svorį. Jei eglutė seniai nukirsta, ji bus praradusi nemažai vandens ir bus lengvesnė“, – pastebi G. Cijūnaitis.

Atsigręžiama į natūralumą ir ekologiją

Nuo pat Nepriklausomybės gėlininkyste užsiimantis G. Cijūnaitis pastebi, kad anksčiau beveik visos kalėdinės eglutės būdavo kirstos, atvežtos iš miško. Augant pasirinkimui, keitėsi ir žmonių pirkimo įpročiai, o dabar, kaip sako pašnekovas, žmonės atsigręžia į natūralumą ir ekologiją, todėl dominuoja vazonuose parduodamos eglutės. Jas po švenčių galima persodinti, o ir namuose prižiūrėti patogiau, be to, vazonas atrodo patraukliau nei gremėzdiškas stovas.

Beje, pastaraisiais metais G. Cijūnaitis pastebi tendenciją, kad populiariuosius kėnius vėl pamažu keičia tradicinės žaliaskarės, kvepiančios eglutės.

Tad kur geriausia pirkti eglutę? „Kiekvienas žmogus sprendžia pats, dažnai tai lemia jo asmeninė patirtis. Jei žmogus buvo patenkintas praeitų metų eglute, ar girdėjo gerų atsiliepimų iš artimųjų, tikėtina, jog rinksis tokią pat eglutę, nes geras daiktas kalba pats už save“, – šypteli G. Cijūnaitis.

Koronaviruso situacija. Šeštadienį ir sekmadienį Lietuvoje užfiksuoti 4 tūkst. 97 nauji koronaviruso atvejai. Mirė 22 žmonės. Sekmadienio duomenimis, ligoninėse gydomi 1798 COVID-19 pacientai, 140 iš jų – reanimacijoje.

* Koronavirusas toliau plinta ligoninėse, globos namuose, įkalinimo įstaigose, kai kuriuose kariuomenės daliniuose ar mokyklose. Sekmadienį pranešta apie nustatytus susirgimus dar vieno audinių ūkio Radviliškio rajone dviems darbuotojoms.

* Šeštadienį buvo įžiebtos Kauno, Vilniaus ir Panevėžio Kalėdų eglės. Epidemiologai sako su nerimu stebintys masinius gyventojų susibūrimus prie šeštadienį įžiebtų kalėdinių eglių didmiesčiuose ir perspėja, kad tai netrukus gali dar padidinti užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičių.

*„Lietuvos krematoriumo“ duomenimis, Lietuvoje nuo pandemijos pradžios kremuota beveik 200 palaikų žmonių, kurie sirgo COVID-19 ar jiems buvo įtarta ši liga. Dėl koronaviruso šalyje mirė 491 žmogus, dėl kitų priežasčių mirė 227 koronavirusu užsikrėtusių žmonių.

*  Latvijoje, sekmadienio duomenimis, atlikus 4 037 testus nustatyta 414 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų ir mirė keturi žmonės.  Estijoje atlikus 5 278 testus buvo nustatyti 355 nauji atvejai ir mirė trys užsikrėtusieji. Dėl COVID-19 Latvijoje iš viso mirė 197, Estijoje –112 žmonių.

* Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 11 tūkst. 483 koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė 283 žmonės. Iš viso šioje kaimyninėje šalyje nuo pandemijos pradžios COVID-19 patvirtintas  985 tūkst. 75 žmonėms, iš jų 17 tūkst. 29 mirė.

* Europoje nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemijos pradžios mirė jau daugiau kaip 400 tūkst. užsikrėtusiųjų, rodo šeštadienį naujienų agentūros AFP apibendrinti oficialių šaltinių duomenys.

Išmokos mokytojams. Darbą baigianti premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė atsisako planų skirti 100 eurų išmokas švietimiečių poilsiui. Teigiama, jog iniciatyva nukelta dėl karantino ribojimų ir dėl to, jog analogiška priemone nespėjo pasinaudoti medikai.

Protestai Baltarusijoje. Ketvirtą mėnesį masines akcijas gatvėse rengiantys opozicijos protestuotojai į Baltarusijos sostinės gatves sekmadienį išėjo pasitelkę naują taktiką. Griežtos Aliaksandro Lukašenkos režimo represijos paskatino jo oponentus kviesti žmones kiekviename sostinės rajone rengti nedidelius susibūrimus. Pasak vietos žiniasklaidos, sekmadienį Minske suskaičiuota apie 20 tokių susibūrimų.

* Žmogaus teisių organizacija „Viasna“ savo ruožtu pranešė, kad per protestus sulaikyta mažiausiai 50 asmenų. Centro tinklapyje skelbiamas sąrašas su sulaikytų protestuotojų pavardėmis, jis nuolat atnaujinamas.

Protestai Prancūzijoje. Tūkstančiai žmonių visoje Prancūzijoje šeštadienį išėjo į gatves ir reikalavo, kad valdžia panaikintų saugumo įstatymą, suvaržantį nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose matomi policijos pareigūnai, viešinimą.

„Brexit“ derybos. Jungtinės Karalystės (JK) ir Europos Sąjungos (ES) derybininkai šeštadienį atnaujino tiesiogines derybas dėl prekybos po „Brexito“, tačiau abiejų šalių pareiškimai nesuteikia daug vilčių, kad per likusį laiką pavyks pasiekti susitarimą

ES reakcija. Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) šeštadienį pareiškė užuojautą Irane nužudyto branduolinės fizikos specialisto artimiesiems ir palinkėjo pasveikti kitiems per išpuolį sužeistiems žmonėms.

Protestai Armėnijoje. Maždaug tūkstantis žmonių sekmadienį išėjo į Armėnijos sostinės Jerevano gatves, reikalaudami valdžios institucijų imtis veiksmų ir surasti karius, dingusius per pastarojo meto mūšius su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho.

Apšaudymai Etiopijoje. Etiopijos šiaurinio Tigrėjaus regiono sostinėje šeštadienį prasidėjo smarkus apšaudymas, pranešė vietos vyriausybė. Pusę milijono gyventojų turinčiame Mekelės mieste pastarosiomis dienomis buvo baiminamasi federalinių pajėgų puolimo prieš regiono valdančiosios partijos lyderius. Etiopijos premjeras Abiy Ahmedas (Abijus Ahmedas), pernai pelnęs Nobelio taikos premiją, jau ilgiau kaip tris savaites tęsia karinę kampaniją prieš Tigrėjaus valdančiosios partijos – Tigrėjaus liaudies išvadavimo fronto (TPLF) – vadovybę.

Sprogimas Afganistane. Afganistano karinėje bazėje sekmadienį sprogus užminuotam automobiliui žuvo mažiausiai 26 saugumo darbuotojai, pranešė pareigūnai. Ataka įvyko Gazni miesto pakraštyje, rytinėje Gazni provincijoje, kurioje reguliariai vyksta Talibano ir vyriausybės pajėgų kovos.