Paroda, pasakojanti apie 1863–1864 m. sukilimą ir jo dalyvius, naujame muziejaus padalinyje veikė metus. Ir nors pateko į karantino spąstus, vis tiek sugebėjo pritraukti daugiau nei 10 tūkst. lankytojų, o dėl autentiškos erdvės sulaukė kino kūrėjų susidomėjimo – areštinę savo filmavimo aikštele pasirinko ir „Netflix“, ir pripažinti Lietuvos režisieriai.

„Virtualią parodą apie 1863–1864 m. sukilimą ir jo dalyvius pristatome vasario 2 dieną, minėdami vieno iš sukilimo vadų Konstantino Kalinausko gimimo metines. Muziejaus archeologai K. Kalinausko, Zigmanto Sierakausko ir kitų sukilėlių palaikus atrado ant Gedimino kalno. Šių už laisvę kovojusių didvyrių istoriją siekėme papasakoti areštinėje, kur, kaip rodo istoriniai duomenys, kalėjo aštuoni iš 20 rastų sukilėlių“, – pasakojo Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.

Virtualioje parodoje lankytojas pats renkasi, kokiu keliu eiti ir į kurią kamerą užeiti. Kamerose ar pakeliui į jas esantys interaktyvūs taškai su vaizdine ir tekstine informacija pasakoja apie svarbiausius parodos eksponatus ir padeda atkurti asmenines 1863–1864 m. sukilėlių istorijas.

Didelę dalį neeilinėje aplinkoje eksponuotos parodos eksponatų sudaro archeologinių tyrimų medžiaga, sukilimą iliustruojantys dokumentai, fotografijos bei asmeniniai sukilimo dalyvių daiktai, tarp kurių – vestuvinis Z. Sierakausko žiedas ir unikalus vieno iš sukilėlių – Eduardo Čaplinskio – kalkėse išlikęs veido atspaudas.

„Virtualus šios parodos įamžinimas – tai siekis pakviesti neapsilankiusius apsilankyti ir kartu – o tai bene svarbiausia – vizualiai, šiuolaikinėmis technologijomis, išsaugoti autentišką erdvę ateities kartoms. Pastato interjere aiškiai pastebimos ne tik vėlyvojo sovietmečio architektūrinės detalės, bet ir gerokai ankstesnių amžių paveldo ženklai“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.