Apie tai praneša WCVB-TV.

Incidentas įvyko Masačutseso valstijoje esančiame Vitmano mieste. Vaikas ir jo brolis buvo namuose vieni, be suaugusiųjų priežiūros, kai berniukas nusprendė užlipti ant namo stogo. Ten jis pateko pro antrame aukšte esantį langą.

Užsiropštęs ant stogo, berniukas įlindo į kamino viršutinę dalį, tačiau išlipti atgal nebegalėjo.

Šio įvykio liudininke tapo kaimynė. Moteris, ant stogo pamačiusi vaiką, labai išsigando.

„Jei jis kristų nuo stogo, aš nesugebėčiau jo pagauti, nes berniukas buvo labai aukštai“, – vėliau žurnalistams prisipažino moteris.

Vaiko tėvas buvo darbe, kai jam paskambino kitas sūnus ir pranešė, kas atsitiko. Vyras tuojau pat kreipėsi į gelbėjimo tarnybą ir išskubėjo į namus.

Kai jis grįžo, ugniagesių brigada jau buvo berniuką ištraukusi iš kamino.

Ugniagesiai vaiką saugiai nukėlė nuo stogo ir perdavė tėvui.

Nuotrauka su rūkstančiu kaminu buvo įkelta „Facebook“ paskyroje „Melnragės bendruomenė“. Į šį įrašą sureagavo kelios dešimtys klaipėdiečių.

„Tuos dūmus vėjas išsklaidys, bet įkvėptų ir nusėdusių į gruntą nuodų jau niekuo neiškrapštysi. Ne namą čia filmuoja, o fiksuoja akivaizdų pažeidimą. Šiukšlių kūrenti nevalia. Namo gyventojai tegu džiaugiasi filmuku, o ne pareigūnų vizitais. Kantrius kaimynus turi“, – tikino vienas gyventojas.

Kiti diskutavo, kad ir baltų dūmų kvapas – tikrai ne malkų.

„Baltas dūmas ne tik nuo malkų būna. Kvapas toli gražu ne malkų“, – teigė įrašo autorė.

Treti svarstė, kad veikiausiai žmonės neįperka įprastų malkų, tad kūrena tuo, ką turi.

Visų pirma, reikėtų prižiūrėti kūrenamas krosnis ir įsitikinti, ar jos yra saugios, techniškai sutvarkytos.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Tadas Rumševičius priminė, kaip iš tikrųjų turėtų būti prižiūrimos namų krosnys ir kada reikėtų sunerimti bei kreiptis į ugniagesius ar aplinkos apsaugos specialistus.

„Laikantis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, visų pirma, reikėtų prižiūrėti kūrenamas krosnis ir įsitikinti, ar jos yra saugios, techniškai sutvarkytos, ar nėra pažeidimų, įtrūkimų. Kiekvienais metais prieš eksploatavimo pradžią išvalyti suodžius ir eksploatavimo metu juos valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Vėliau tinkamai eksploatuojant šildymo įrenginius, laikytis reikalavimų, kūrenti krosnį tik jai pritaikytu kuru“, – teigė pašnekovas.

Anot jo, tai neturėtų būti buityje susidariusios atliekos, o tik tam skirtas kietasis kuras – malkos, granulės, medžio pjuvenų ar durpių briketai.

Taip pat primenama, kad negalima perkaitinti krosnių, laikyti kuro ar kitų lengvai užsiliepsnojančių daiktų arčiau nei vieną metrą nuo krosnies pakuros.

Patariama ir neįkūrinėti krosnies degiais skysčiais, nekūrenti esant atidarytoms pakuros durelėms, prie krosnies reikia įrengti nedegų pagrindą, kad iš krosnies iškritusios žarijos neuždegtų grindų, nenaudoti vėdinimo kanalų dūmams šalinti, nepalikti be priežiūros kūrenamų krosnių, o sklendę visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad jau baigė rusenti, ir neleisti prižiūrėti židinių, krosnių mažamečiams vaikams.

Užsidegus suodžiams kamine, nedelsiant skambinti telefonu 112.

Tuomet Kėdainių rajone, Pelėdnagių seniūnijoje, Pelėdnagių kaime, vienos šeimos namo kamine, girdėjosi neįprasti garsai, cypimas.

Atvykę ugniagesiai gelbėtojai tikėjosi kamine rasti įstrigusią kiaunę ar šešką.

Atidarius ventiliacijos angą nieko nepaaiškėjo, mat, ši buvo siaura, o namo viduje ir prie krosnies nieko nesimatė.

Tuomet ranką į ventiliacijos angą įkišo ugniagesys.

„Kolega negalėjo ištraukti, tada aš kišau ranką su pirštine į tą angą, nes mano ranka plonesnė. Vos jį pasiekiau, užčiuopiau nelaimėlio nugarą, suėmiau tvirčiau už plunksnų, ir šiaip ne taip ištraukiau. O kai ištraukiau, smagiai juokėmės“, – pasakojo Kėdainių rajono savivaldybės ugniagesys gelbėtojas Žydrūnas Kiškis.

Pelėdžiuką ištraukęs ugniagesys tvirtino, kad nors traukti kažką iš tamsos, nežinant kas tai bus, baugoka, padėti vis vien reikia.

„Nesvarbu, ką ištrauksi, vis tiek reikia kažkam įstrigusiam padėti“, – sakė Ž. Kiškis.

Išgelbėtas paukštis buvo sveikas, o sodyboje gyvenusi senolė skubėjo pjaustyti mėsą, mat, norėjo pelėdžiuką pašerti.

Tuo tarpu, Biržuose, Vytauto gatvėje, renovuojamo namo sienoje įstrigo paukštis. Ugniagesiai gelbėtojai nuardė dalį sienos ir jį išlaisvino.

O Ignalinos rajone, Vidiškių seniūnijoje, Vidiškių kaime, ugniagesiai gelbėtojai vadavo stirną, įstrigusią tarp metalinių tvoros, juosiančios Vidiškių dvarą, strypų. Stirna nenukentėjo, ją ugniagesiai gelbėtojai  išlaisvino ir paleido į gamtą.

Policijos departamentas pranešė, kad 1964 metais gimęs vyras ūkiniame pastate ardydamas kaminą rado aštuonias pakuotes su sprogstamąja medžiaga. Įtariama, kad ten – trotilas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo sprogstamosiomis medžiagomis.

Pranešimas apie gaisrą gautas 15.18 val.

Pirminiais duomenimis, iš Trakų gatvės 11-ąjį numerį turinčio dviaukščio, kuriame – keturi butai, kamino besiveržiančius ne tik dūmus, bet ir liepsnas pastebėjo kaimynai iš greta esančio daugiaaukščio.

Gavus pranešimą apie degantį daugiabutį, Kauno priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje buvo paskelbtas aukštas pajėgų išsiuntimo numeris – vadinamasis PIN. Į įvykio vietą išsiųstos net trys autocisternos ir keltuvas.

Atskubėjo ir policija.

Ugniagesiams gelbėtojams atvykus į gaisravietę, rastas rūkstantis šio dviaukščio mūrinuko stogas. Apžiūrėjus jį keltuvu, konstatuota, kad dega suodžiai kamine. 

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Ugniagesius gelbėtojus pasitikę šio dviaukščio gyventojai jau buvo informavę, kad ne per seniausiai užkūrė retai naudojamą židinį. Manoma, kad tai ir prišaukė gaisrą.

Tiesa, ne visi degančio namo gyventojai sureagavo į iš toli aidinčias ugniagesių gelbėtojų sirenas. Vieną jų, gyvenantį viršutiniame aukšte, net teko žadinti, norint patekti į palėpę.

Šį kartą viskas baigėsi palyginti laimingai. Gana greitai lokalizavus kilusį gaisrą, netrukus budėti, kol išdegs suodžiai kamine, liko tik viena autocisterna. Dėl viso pikto, kad neatsinaujintų gaisras.

Kauno ugniagesiai gelbėtojai primena, kad užsidegę suodžiai – didelės nelaimės grėsmė. Ir tokios situacijos  labai pavojingos.

Neretai nuo užsidegusio kamino ar netvarkingos krosnies gali užsiliepsnoti stogas ar net supleškėti visas namas. 

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Suodžiai nevalytuose dūmtraukiuose dažniausiai užsidega vėjuotą dieną. Tokiam gaisrui būdingas ūžesys kamine, iš jo besiveržiančios kibirkštys ar net liepsnos.

Kauno ugniagesiai pataria tokiu atveju kuo skubiau užgesinti ugnį kūrykloje ir sandariai uždaryti krosnies bei peleninės dureles – kad nebūtų traukos ir ugnis negautų šviežio oro. Ir kviesti ugniagesius.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos komunikacijos vyr. specialistė Džiuginta Vaitkevičienė portalui kauno.diena.lt patvirtino, kad sausio 7 d. priešpiet ugniagesiai gelbėtojai vyko į Aleksotą, Bitininkų ir Žiedų gatvių sankirtą. Buvo gautas pranešimas apie gaisrą gyvenamajame name.

Nuvykus paaiškėjo, kad degė kaminas.

„Spustelėjus šaltukui vėl atsinaujino gaisrai, kurie siejasi su netvarkingais kaminais. Šiuo atveju viskas baigėsi laimingai, ugniagesiai gelbėtojai įsitikino, kad nekiltų rimtesnio pavojaus“, – teigė ugniagesių gelbėtojų atstovė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Ugniagesiai atkreipia dėmesį, kad namus kietuoju kuru šildantiems gyventojams labai svarbu tinkamai prižiūrėti savo šildymo sistemas. Laiku atlikti namų darbai gali užkirsti kelią skaudžioms ir brangiai kainuojančios nelaimėms.

Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai skelbia, kad, prasidėjus vėsiajam sezonui, ugniagesiams dešimtis kartų per parą teks budėti šalia pastatų ir laukti, kol dūmtraukiuose išdegs suodžiai. Neretai nuo užsidegusio kamino ar netvarkingos krosnies gali užsiliepsnoti stogas ar netgi supleškėti visas namas. Dėl to kalti namų savininkai, nepakankamai dėmesio skiriantys savo šeimų saugumui ir nesilaikantys Gaisrinės saugos taisyklių.

Pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Dūmtraukiai privalo būti tvarkingi, iš išorės nubalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai.

Neretai būna, kad dūmtraukių ir krosnių sienelės liečiasi prie degių sienų ar lubų. Būtina žinoti, kad namo perdangoje nuo išorinės kamino sienelės iki degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 40 cm nedegios medžiagos tarpas, o tarp kamino išorinės sienelės ir namo stogo degių konstrukcijų – ne mažesnis kaip 25 cm nedegantis intarpas. Be to, reikia žinoti, kad į vieną dūmtraukį negali būti jungiamos daugiau kaip dvi krosnys.

Be to, ugniagesiai pataria nepamiršti elementarių taisyklių, kaip elgtis su ugnimi. Negalima perkaitinti krosnių, džiovinti arti jų skalbinių, malkų ir kitų degių medžiagų. Krosniai užkurti negalima naudoti degių skysčių, nes taip galite susižaloti patys ir lengvai padegti arti esančius daiktus. Be to, verta prisiminti, kad krosnį ar židinį galima kūrenti tik esant namuose; jei išeinate, ugnis jau turi būti užgesusi, negali net smilkti malkos ar kitas kietasis kuras. Įrengti dūmų detektoriai taip pat gali padėti užkirsti kelia liepsnoms, nes, laiku jas pastebėjus ir užgesinus, nuostoliai bus gerokai mažesni

„Problema labai sena, pirmą kartą su ja susidūrėme prieš metus, kai pradėjome užuosti, kadangi prie pat gyvename. Rytais apie porą valandų, ne kiekvieną dieną, bet iš to kamino virsta juodi dūmai, matosi, kad tikrai ne malkas ir ne anglis degina“, – nuomone dalijosi Rytis.

Aš buvau rašęs jiems pats: gal jums nupirkti medienos, kad pasišildytumėte, kad nedegintumėte atliekų. Jie kategoriškai sako, kad jie čia viską tvarkingai daro.

Pasak romainiškio, dėl iš bendrovės kamino virstančių dūmų ir nemalonaus kvapo į aplinkosaugininkus buvo kreiptasi kelis kartus.

„Kol jie atvažiuoja, praeina pora valandų ir jau nieko blogo ten neranda. Kad matuotų oro užterštumą ar kažkaip... Niekas į tai nereaguoja. Jeigu rytais būna langas atidarytas, tai atsibundi tiesiog nuo to tikrai nemalonaus kvapo. Šalia žmonės gyvena, kurie namus šildosi malkomis, ne toks kvapas (...) Tikrai jaučiasi, kad ne lentas paprastas degina. Aš buvau rašęs jiems pats: gal jums nupirkti medienos, kad pasišildytumėte, kad nedegintumėte atliekų. Jie kategoriškai sako, kad jie čia viską tvarkingai daro“, – situaciją komentavo pašnekovas.

Romainiškiui Ryčiui antrino ir Edvardas. „Ta taršos problema kartojasi pastoviai, kai tik prasideda šildymo sezonas, smirda per kelis kvartalus. Ne pastoviai, bet dažniausiai anksti ryte ar vėliau vakare. Esu nufotografavęs juodus dūmus iš kamino. Kai atvažiuoja tikrinti, nepataiko per teršimo faktą ir jokio poveikio“, – teigė vyras.

Dėl minėtos problemos diskusija kilo ir socialiniame tinkle „Facebook“.

„Kai popiežiaus neišrenka konklavoje, ne tokie juodi dūmai būna“, – greta nuotraukos brūkštelėjo internautas.

„Facebook“ nuotr.

„Maždaug taip atrodo deginamos „medienos atliekos“, – ironijos neslėpė kitas vyras.

Įmonė: jokių šiukšlių ar atliekų ndeginame

Nors vietos gyventojai svarsto, kad tamsūs dūmai ir nemalonus kvapas iš įmonės teritorijos atsiranda dėl deginamų atliekų, tačiau bendrovės atstovai tikina to nedarantys.

Kai popiežiaus neišrenka konklavoje ne tokie juodi dūmai būna.

„Įmonė įsikūrusi nuo 2005 metų. Nuo pat pradžių nekeitėme šildymo technologijų, visada buvo kūrenama malkomis, lentų (žaliavos) atraižomis, kurios lieka gamybos eigoje. Mediena sausa, 8-10 proc. drėgnumo, daugiausia kietmedis – uosis ir ąžuolas. Jokių šiukšlių ar atliekų (dažytų, lakuotų ar kitaip apdirbtų) nedeginame. Su „Kauno švara“ turime sutartį, turime jų konteinerius antrinėms atliekoms ir atsakingai jas rūšiuojame bei priduodame. Maždaug prieš dvejus metus šalia cecho pastatė namus. Rudeniop, kaip visada pradėjus šildymo sezoną, apsilankė vienas iš gyventojų bei paprašė iškelti kaminą du metrus aukščiau, nes dūmai slinko pažeme susiklosčius tam tikroms oro sąlygoms (žemas slėgis, vėjo kryptis ir stiprumas), taip ir padarėme – iškėlėme kaminą kaip ir buvo tartasi. Bet tai norimo rezultato nedavė. Dar reikėtų pažymėti, kad aplink esančių pastatų aukštingumas, stogų formos sukuria nedėkingą aplinką dūmams išsisklaidyti“, – tvirtino bendrovės „Laiptų karalystė“ atstovai.

„Aplinkosauga pagal gyventojų skundus jau pas mus lankėsi septynis–aštuonis kartus. Atvyksta neįspėję, (žiūri, – aut. past.) pečiaus turinį ir kuo kūrenama, fiksuoja vaizdo kameromis. Paskutinį kartą lankėsi šių metų rugsėjo pabaigoje ir pažeidimų vėlgi nerado. Patarimų nebūta, nes neleistinų veiksmų ir medžiagų nerasta, šis kūrenimo metodas nėra draustinas. Mes taip pat komunikuojame su bendruomene socialiniuose tinkluose, kvietėme apsilankyti ir patiems pasižiūrėti, kuo kūrenama, pasiūlymu buvo pasinaudota, visai neseniai vienas iš gyventojų buvo užsukęs“, – situaciją komentavo atstovai.

Ta taršos problema kartojasi pastoviai metų metais, kai tik prasideda šildymo sezonas, smirda per kelis kvartalus.

Pasak bendrovės „Laiptų karalystė“ atstovų, kodėl iš kamino kartais virsta tamsūs dūmai, nuspręsti sunku, nes jie nėra šios srities specialistai. „Galimos kelios prielaidos: mūsų katilas – sertifikuotas, pagamintas ES. Iš esmės valdymas automatizuotas, tačiau kuro padavimo sistema – rankomis. Kitaip tariant, kas dvi–tris valandas atidaromos pečiaus durelės ir iš viršaus pridedama medienos. Tas procesas trunka dvi–penkias minutes, tuo metu oro srauto padavimas būna maksimalus. Po to durelės staigiai uždaromos. Galimai būtent tuo metu ir susidaro didelis dūmų srautas. Kita versija būtų ta, kad laikas nuo laiko kamino valymui naudojame kamino suodžių valiklį, kaip reikalauja priešgaisrinė sauga, gal ir tai turi įtakos dūmų patamsėjimui. Dar viena galima versija ta, kad ąžuolas turi šiek tiek rūgšties savyje ir gal tai turi įtakos dūmų spalvai ar kvapui“, – vardijama redakcijai atsiųstame įmonės laiške.

Bendrovės atstovai pakomentavo ir vietos gyventojų socialiniame tinkle pasidalytas nuotraukas.

„Dvi iš jų yra praeito sezono (kaip žinia, šiemet sniego dar nebuvo), kita galimai daryta neseniai. Šiuo metu konsultuojamės su specialistais, kaip galėtume išspręsti susidariusią situaciją ir pagerinti dūmų trajektoriją bei santykius su bendruomene“, – teigė atstovai.

Tikrina dažnai

Romainiškiai skundžiasi, kad aplinkosaugininkai į jų pranešimus reaguoja vangiai – atvažiuoja praėjus kelioms valandoms po pranešimo. O tada, pasak vietos gyventojų, „įkalčių“ jau ir nebelieka. Tačiau specialistai sako, kad į gyventojų pranešimus stengiamasi reaguoti kaip įmanoma skubiau.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovai portalo kauno.diena.lt žurnalistams teigė, Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai pranešimus apie galimai bendrovėje „Laiptų karalystė“ deginamas atliekas gauna dažnai.

Nė vienas pranešimas susijęs su bendrovėje „Laiptų karalystė“ galimai deginamomis atliekomis nepasitvirtino.

„2020 metais buvo gauti penki, o šiemet jau apie septyni pranešimai. Pareigūnai, gavę pranešimus dėl galimo atliekų deginimo, reaguoja kiek įmanoma skubiau. Svarbu pažymėti, kad nė vienas pranešimas susijęs su bendrovėje „Laiptų karalystė“ galimai deginamomis atliekomis nepasitvirtino“, – situaciją komentavo AAD atstovai.

„Patikrinimo metu pareigūnai atvykę į tokio pobūdžio skundą pirmiausia patikrina katilo vidų ir kas jame kūrenama, tada apžiūrima katilinė ir kas joje sandėliuojama. Taip pat aiškinamasi, ar įmonė turi patalpose atliekų ir ar įmonės veiklos metu susidaro atliekos, kurias ji galėtų sukūrenti, o nepriduoti atliekas tvarkančiai įmonei. Atlikus visus šiuos veiksmus, pranešėjų informacija nei karto nepasitvirtino. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad oro matavimus atlieka Aplinkos apsaugos agentūra, o už kvapus gyvenamojoje aplinkoje atsako Visuomenės sveikatos centras“, – teigė AAD atstovai.

Antradienio vakarą Kauno ugniagesiai gavo pranešimą, kad H. ir O. Minkovskių g. kamine dega suodžiai. Užsikūrusius krosnį gyventojus išgąsdino triukšmas kamine. Nors suodžiai kamine gali skambėti lyg ir nekaltai, tačiau netvarkingas kaminas gali atnešti didžiulių bėdų, palikti ir be stogo virš galvos, ir be sveikatos.

Panašiu laiku kaip H. ir O. Minkovskių g. gyventojai, apie 22 val., sunerimo ir Kauno rajone esančio Pajiesio kaimo Pajiesio kelio žmonės. Aliarmas kilo išsigandus, kad degė ne tik kaminas, bet jau ir namas. Laimei, konstatuota, kad pagalba iškviesta laiku. Kamine buvo išdegę suodžiai, o tokiam gaisrui būdingas ūžesys kamine, iš kamino besiveržiančios kibirkštys ar net liepsnos.

Ugniagesiai nurodė, kad minėto namo šeimininkai į rankas patys griebė gesintuvą. „Atardyta kamino apdaila, nurodyta išsivalyti kaminą“, – nurodoma Kauno ugniagesių praėjusios paros įvykių suvestinėje.

Tad nenuostabu, kad kartu su ateinančiu rudeniu ir su atšąlančiu oru ugniagesių žvilgsniai vis dažniau krypsta į gyventojų namus. Dėl netvarkingų krosnių, židinių ir dūmtraukių kasmet kyla nemažai gaisrų, kurių metu netenkama ne tik turto, bet kartais ir sveikatos ar net gyvybės. Nelaimę gali prišaukti ir neapdairus elgesys, toks kaip krosnies kūrimas į ugnį pilant degių skysčių. Netoliese esantis žmogus gali akimirksniu apdegti pats, gali užsidegti namai.

Skaičiuojama, kad vien šį rudenį gaisrai dėl netvarkingų krosnių, židinių ir dūmtraukių jau sunaikino ar apgadino ne vieną dešimtį gyvenamųjų namų.

„Vidutiniškai kiekvienais metais dėl netvarkingų krosnių, židinių ir dūmtraukių arba netinkamo jų eksploatavimo gaisruose žūsta apie 11 žmonių, o gyvenamuosiuose namuose kyla daugiau kaip 1000 gaisrų“, – pranešė Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos atstovai.

Kauno ugniagesių atstovė Džiuginta Vaitkevičienė teigė, kad prasidėjus šildymo sezonui kiekvieną parą ugniagesiams dešimtis kartų tenka budėti šalia pastatų ir laukti, kol dūmtraukiuose išdegs suodžiai. Tokį aplaidumą ji vertina kaip nepakankamą dėmesį savo ir savo šeimos narių saugumui.

„Suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Dūmtraukiai privalo būti tvarkingi, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai“, – teigė Dž. Vaitkevičienė, pridūrusi, kad viena gaisro priežasčių gali būti ir tai, kad dūmtraukių ir krosnių sienelės liečiasi prie degių sienų ar lubų, nors turi būti ne mažesnis kaip 38 cm nedegios medžiagos tarpas, krosnys ir dūmtraukiai negali būti apklijuojami tapetais.

Temperatūra Džersyje retai krenta žemiau nulio, tačiau žiemą žmonės ir ten kūrena krosnis. Paprasti, bet gražūs mūriniai vietinių gyventojų namai yra pasipuošę aukštais kaminais, o dažnas jų turi ir keistai atrodančias pakopas. Turistai dažnai susimąsto, kam jos reikalingos, tačiau vietiniai žino – raganoms.

Tai – raganų akmenys. Kai mūrijamas kaminas, viena-kita plyta ar granitinis akmuo padedamas taip, kad susidarytų ryški, bet plona atbraila netoli kamino viršaus. Pasak legendų, pro šalį skrisdamos raganos gali prisėsti ant šių atbrailų ir pailsėti.

Buvo manoma, kad raganos nepuola namų, kurių savininkai joms įrengia tokias vietas poilsiui. Žinoma, tai – tik legenda, o pačios atbrailos turi ir praktišką paskirtį.

commons.wikimedia.org nuotr.

Kadaise daugelis Džersio stogų buvo dengti nendrėmis, todėl užsandarinti zoną aplink kaminą buvo pakankamai sunku. Taigi, tokie nedideli akmeniniai atsikišimai neleisdavo vandeniui bėgti palei visą kamino ilgį į namų vidų.

Buvo manoma, kad raganos nepuola namų, kurių savininkai joms įrengia tokias vietas poilsiui. Žinoma, tai – tik legenda, o pačios atbrailos turi ir praktišką paskirtį.

Kadaise daugelis Džersio stogų buvo dengti nendrėmis, todėl užsandarinti zoną aplink kaminą buvo pakankamai sunku. Taigi, tokie nedideli akmeniniai atsikišimai neleisdavo vandeniui bėgti palei visą kamino ilgį į namų vidų.

commons.wikimedia.org nuotr.

Šios pakopos taip pat padėdavo kaminkrečiams pasiekti kamino viršų. Tiesa, dėl to dar reikėdavo atsiklausti namo savininko leidimo – ne ant visų raganų akmenų buvo galima laisvai lipti, nes kai kurie iš jų buvo pakankamai trapūs.

Šiais laikais tai – tradicija. Nemažai ir naujų namų panaudoja šią dizaino detalę, net jei praktinės paskirties ji jau neturi. Na, nebent šiuolaikinėms raganoms taip pat reikia vietos atsipūsti.

Oro taršą mieste sukelia ne tik transportas, bet ir iš individualių kaminų rūkstantys juodi dūmai.

Specialistai aiškinsis, ar fiziniai ir juridiniai asmenys nedegina atliekų ir netinkamo kuro, taip pakenkdami oro kokybei. Už tokio pobūdžio pažeidimus gresia administracinė atsakomybė.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas informavo, kad akcija, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, prasidės vasario 1-ąją ir tęsis iki pat kovo pabaigos.

Pareigūnai visoje apskrityje jau nebe pirmus metus aiškinsis, kaip gyventojai ir gamybinės įmonės laikosi atliekų deginimo taisyklių reikalavimų, kaip eksploatuojamos krosnys pramoniniuose ir gyvenamuosiuose kvartaluose, autoservisuose, remonto dirbtuvėse, autotransporto techninę priežiūrą ir panašią veiklą vykdančiose įmonėse, garažuose.

Pasak A.Šepšto, svarbu ne nubausti, bet atlikti prevencinį darbą, susitikti su žmonėmis ir išaiškinti, kas gresia neatsakingai elgiantis su aplinka.

Patikrinimai šiemet vyks dviem etapais: ne tik žiemą, bet ir rudenį – nuo spalio 1-osios iki lapkričio 30-osios.

Už atliekų deginimą gresia įspėjimas ar bauda nuo 300 iki 858 eurų. Pirmą kartą pažeidėjams teks susimokėti pusę numatytos minimalios baudos. Atskirai skaičiuojama ir žala gamtai – minimali suma, kurią tenka pakloti pažeidėjams, yra apie 50 eurų.

Aplinkosaugininkai gyventojams primena, kad, krosnyje degant atliekoms ar netinkamam kurui, į aplinką išsiskiria žmogaus sveikatai pavojingos medžiagos, kietosios dalelės, kurios kuo smulkesnės ir mažiau matomos, tuo pavojingesnės sveikatai.

Įtarus apie pažeidimus reikėtų informuoti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą arba paskambinti visą parą veikiančiu bendruoju pagalbos centro telefonu 112.

Nuo vasario 1-osios aplinkosaugininkai taip pat vykdys akciją "Lydeka", kurios tikslas – besirengiančių neršti ir neršiančių lydekų bei kitų žuvų efektyvesnė apsauga.