Beveik penkerius metus ieškotas 41-erių E. Kalasūnas teisėsaugininkų siejamas su Kamuolinių nusikalstamu susivienijimu. Kaip ir daliai prieš Kauno apygardos teismą jau stojusių jo sėbrų, jis kaltinamas L. Ž., kuris buvo teistas, tačiau nesietas su organizuoto nusiklastamumo pasauliu, itin žiauriu nužudymu iš chuliganiškų paskatų Chemijos gatvės bendrabutyje 2007-ųjų lapkritį bei daugelį šokiravusiu išpuoliu prieš Henriko Daktaro šeimos pilį Užliedžiuose, kuris teisiškai įvertintas kaip neteisėtas disponavimas ginklais bei sprogmenimis, viešosios tvarkos pažeidimas bei svetimo turto sugadinimas visuotinai pavojingu būdu.

Tačiau E. Kalasūno bylos nuspręsta prie Kamuolinių nusikalstamo susivienijimo bylos neprijungti, nes tai darant kitų iš užsienio susigrąžintų taip pat ten besislapsčiusių kamuolinių atžvilgiu, teko iš naujo garsinti nemažos apimties šios bylos kaltinamąjį aktą. Be to, ji jau atversta – vyksta liudytojų apklausos.

Todėl E. Kalasūnas, kuriam suėmimas už akių buvo skirtas dar 2019-aisiais, o po jo sulaikymo yra tęsiamas iki šiol, bus teisiamas atskirai nuo sėbrų.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, jis parodymų neduoda. Nelinkęs atskleisti ir, kur tiek laiko slapstėsi.

L.Ž., kurio itin žiauriu nužudymu dėl chuliganiškų paskatų kartu su kitais kamuoliniais kaltinamas E. Kalasūnas, tada buvo suduota šešiolika smūgių rankomis, kojomis, strypu bei stikliniu buteliu į įvairias kūno vietas. Taip pat – į galvą. Iš dar septynių kartu su E. Kalasūnu šioje žiaurioje egzekucijoje, remiantis kaltinamuoju aktu, dalyvavusių kamuolinių, du teismo už tai nesulaukė. Vienas dingo be žinios, kitas mirė, dar prieš perduodant šią bylą teismui.

Iš penkių kartu su E. Kalasūnu Daktarų pilaitės apšaudymu automatu „Kalašnikov“ bei granatos įmetimu į jos teritoriją kaltinamų kamuolinių šiandien gyvi – tik trys. Remiantis kaltinamuoju aktu, idėja parodyti tokiu būdu savo viršenybę prieš nusikalstamo pasaulio lyderiu tuo metu laikytą Henriką Daktarą, kuris jau slapstėsi nuo teisėsaugos, jiems gimė bevartojant alkoholį. Ir ši idėja įgyvendinta po pusantros paros – 2008-ųjų gruodžio 19-osios naktį – apie 3 val.

Oficiali minėtos pilies Užliedžiuose savininkė – H. Daktaro sutuoktinė yra pripažinta šioje byloje nukentėjusiąja. R. Daktarienė yra pareiškusi pusketvirto tūkstančio eurų ieškinį dėl patirtos turtinės žalos.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, per pirminę velionio palaikų apžiūrą konstatuota, kad jie – be išorinio smurto žymių. Tradiciškai tokiais atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mirties priežasties nustatymo.

Jau beveik dvejus metus Kauno apygardos teisme įstrigusioje Kamuolinių nusikalstamo susivienijimo byloje G. Ževžikovas buvo tarp 29 jos kaltinamųjų. Jis kaltintas neteisėtu disponavimu narkotikais bei ginklais ir jų kontrabanda bei nesunkiu sveikatos sutrikdymu kankinant ir dėl savanaudiškų paskatų. Teoriškai G. Ževžikovui grėsė laisvės atėmimas iki dešimties metų.

Dalis šios sunkiai girgždančios bylos, kuri pagaliau, prijungus prie jos dar kelis iš užsienio pargabentus ten besislapsčiusius kamuolinius, jau pradėta nagrinėti, posėdžių neįvyko dėl G. Ževžikovo ligų. Šiuo metu šiame teismo procese vyksta liudytojų apklausos  nes nė vienas iš kaltinamųjų jiems inkriminuojamų nusikaltimų nepripažino.

Buvo G. Ževžikovas ir tarp vadinamosios mažosios kamuolinių bylos, kuri buvo perduota Kauno apygardos teismui 2019-ųjų rudenį, kaltinamųjų. Ir po tų pačių metų balandį vykusio masinio kamuolinių sulaikymo jis, perduodant šią bylą teismui, kartu su šio nusikalstamo susivienijimo lyderiais tebebuvo už grotų. Tačiau, kadangi artėjo prie pabaigos terminas, kai galima laikyti įtariamuosius suimtus ikiteisminio tyrimo metu, buvo nuspręsta perduoti teismui bylos dalį, į kurią sugulė tik šeši kamuoliniams inkriminuoti nusikaltimai. Tokiu būdu siekta vienu šūviu nušauti du zuikius – toliau laikyti kamuolinių branduolį suimtą ir, kol bus baigta pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus likusi didžioji bylos dalis, galbūt jau sulaukti ir nuosprendžio teismui perduotoje mažojoje. Tačiau prasidėjo pandemija, suvaidinusi ne paskutinį vaidmenį sujaukiant šiuos teisėsaugininkų planus.

Nuosprendis mažojoje kamuolinių byloje buvo paskelbtas tik pernykščio rugsėjo pabaigoje. Ir juo G. Ževžikovas, kuriam prokuroras siūlė vienuolikos su puse metų laisvės atėmimą, buvo išteisintas kaip nepadaręs jam inkriminuotų nusikaltimų.

Tačiau šį nuosprendį prokuroras apskundė Apeliaciniam teismui. O šis, nors ir pripažino apskųstą nuosprendį kamuoliniams pirmo lygio greičiau nagrinėtina byla, baigiantis 2023-iesiems surinkęs jos dalyvius į organizacinį posėdį, dėl šių gausos ir užimtumo kituose teismo procesuose rado galimybę paskirti pirmą posėdį gautų skundų nagrinėjimui tik šių metų rugsėjo pradžioje.

Skelbiant nuosprendį minėtoje mažojoje kamuolinių byloje, G. Ževžikovas su dar dviem jos kaltinamaisiais jau buvo kreipęsis į Europos Žmogaus Teisių teismą dėl pernelyg ilgo šio teismo proceso trukmės.

G. Ževžikovas – ne pirmasis kamuolinių atstovas, miręs teismui perdavus jų nusikalstamo susivienijimo bylą. Pernai, netrukus po Naujųjų sutikimo, buvo rastas negyvas ir 44-erių Edgaras Tomkevičius, anksčiau turėjęs Kondroto pavardę, kuriam dėl fizinių duomenų sėbrai buvo įklijavę Holivudo pravardę.

Kaip pirmadienį pranešė teismas, kaip įmanoma paankstinta bylų nagrinėjimo pradžia. Gruodžio 21 dieną numatyta organizuoti pirmąjį posėdį „Kamuolinių“ byloje, V. Šiliausko baudžiamąją bylą ketinama pradėti nagrinėti kitų metų sausio 10 dieną, o A. Surblio – vasario 20 dieną.

Pasak teismo, „Kamuolinių“ baudžiamoji byla yra pripažinta itin sudėtinga ir didelės apimties – ją sudaro 94 tomai, gauta 14 apeliacinių skundų. Kaip nurodo teismas, skunduose keliama daug įvairaus ir sudėtingo pobūdžio klausimų dėl nuteistųjų išteisinimo, išteisintųjų nuteisimo, veikų kvalifikavimo, neteisingų bausmių ir panašiai.

Rugsėjį Kauno apygardos teismas šioje byloje nuteisė 13 asmenų, o dar keturis išteisino.

Kaltinamieji buvo nuteisti už sunkius ir nesunkius sveikatos sutrikdymus, neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, dokumento suklastojimą, neteisėtą laisvės atėmimą, plėšimą ir kitus nusikaltimus.

V. Šiliausko ir A. Surblio baudžiamosios bylos, pasak teismo, yra susijusios su korupcinio pobūdžio nusikaltimais, kurie visuomenėje kelia itin didelį susidomėjimą, be to, sprendimai šiose bylose gali būti svarbūs formuojamai teismų praktikai. Todėl šioms byloms suteiktas specialus statusas, kuris teismui leis darbą jose organizuoti sparčiau.

A. Surblio bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino iš naujo nagrinėti Apeliaciniam teismui. Ji yra atskirta iš didelės apimties tyrimo, apie kurį teisėsauga pranešė 2019 metų vasarį. A. Surblys tuomet kurį laiką buvo suimtas.

A. Surblys šioje korupcijos byloje buvo nuteistas kalėti daugiau nei dvejus metus.

Baudžiamojoje byloje rašoma, kad 2017 metų gruodį Klaipėdos rajone esančiame restorane advokatas iš Vilniaus Drąsutis Zagreckas, veikdamas Arijaus Skopo naudai ir interesais, tiesiogiai pasiūlė ir davė 10 tūkst. eurų advokatui A. Surbliui, o šis pinigus priėmė pažadėjęs paveikti Klaipėdos apygardos teismo teisėjus.

Teisėsauga mano, kad kyšiu siekta papirkti tris tuometinius Klaipėdos apygardos teismo teisėjus, kad jie apeliacine tvarka nagrinėdami baudžiamąją bylą priimtų A. Skopui palankų sprendimą.

Tuo metu nuosprendį V. Šiliausko byloje apskundė valstybės kaltintojas bei pats nuteistasis.

Prokuroras siekia, kad buvusiam savivaldybės administracijos vadovui būtų skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apygardos teismas V. Šiliauskui už korupcinius nusikaltimus lapkričio 6 dieną skyrė 70 tūkst. eurų baudą. Įskaičius laiką, kurį V. Šiliauskas praleido sulaikytas, jam reikėtų sumokėti 65 tūkst. eurų.

V. Šiliauskas nuteistas už tai, kad eidamas minėtas pareigas 2021–2022 metais savo naudai pats tiesiogiai reikalavo ir priėmė iš „Autokaustos“ vadovo Juozo Kriaučiūno kyšius, kurių bendra suma siekia 260 tūkst. eurų. Šie pinigai iš jo bus konfiskuoti.

Pasak Apeliacinio teismo, šios trys baudžiamosios bylos sudaro vos šimtadalį šiais metais gautų baudžiamųjų bylų.

Procesas užbuksavo po naujų sulaikymų

Tokios nutartys šiandien priimtos nuo pernykščio kovo šiame teisme įstrigusioje šioje plačiai Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus išreklamuotoje byloje, kuri per tuos pusantrų metų taip ir nepradėta nagrinėti, nes vis sulaikomi užsienyje besislapstantys šio nusikalstamo susivienijimo nariai, kurių bylos prijungiamos prie jau pasiekusios teismą.

Kaip jau rašyta, šiųmetę gegužę – jau bebaigiant garsinti šios bylos kaltinamąjį aktą, kas truko net tris teismo posėdžius, buvo sulaikytas Tomas Januškevičius, kaltinamas dalyvavimu šio ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų bei jų kontrabanda ir dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai nesunkiai sutrikdęs kito asmens sveikatą.

Prijungus T. Januškevičiaus bylą, kaltinamąjį aktą reikėjo garsinti iš naujo. Tačiau prasidėjo atostogų metas. O rugsėjį buvo gauta dar dviejų šio nusikalstamo susivienijimo narių, taip pat besislapsčiusių užsienyje, – Almanto Granicko ir Daliaus Šmigelskio byla. Jie abu taip pat kaltinami dalyvavę šio ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje bei neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų bei jų kontrabanda. O D. Šmigelskis – dar ir tuo, kad neteisėtai be leidimo įgijo, laikė, kontrabandos būdu gabeno bei realizavo šaunamąjį ginklą.

Prijungus ir šių, pirminiais duomenimis, iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą pargabentų kamuolinių bylą prie pagrindinės, kurioje su jais dabar jau – 29 kaltinamieji, kitame šios bylos posėdyje, numatytame kitą savaitę, vėl planuojame pradėti iš naujo garsinti kaltinamąjį aktą. Tačiau jau dabar aišku, kad tam reikės mažiausiai keturių teismo posėdžių.

Iškalbinga aritmetika

Perduodant teismui „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo bylą, jos kaltinamasis aktas buvo beveik 2500 lapų. Tačiau prokurorui buvo pavykę jį sutrumpinti iki 830 lapų, kurių pagarsinimui trijų posėdžių neužteko.

Prijungtų naujų bylų, susijusių su sulaikytaisiais užsienyje, kaltinamieji aktai – 731 ir 854 lapų. Nors bus bandoma trumpinti ir juos, panašu, kad dabar jau kaltinamojo akto pagarsinimui gali prireikti keturių teismo posėdžių. O dar tebeieškoma keliolikos šio nusikalstamo susivienijimo narių, kurie minimi „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo bylos kaltinamajame akte ir taip pat gali būti bet kada sulaikyti ir pargabenti į Lietuvą.

Be to, šią bylą gavusi Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija turi spręsti ir kitus neatidėliotinus klausimus. Vienas iš jų – kardomųjų priemonių, skirtų kaltinamiesiems peržiūrėjimas ir pratęsimas.

Justinos Lasauskaitės, Regimanto Zakšensko nuotr.

Pavyzdžiui, šią savaitę bei kitos pradžioje turėjo baigtis „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo lyderiams – Giedriui Janoniui, Deividui Čereškai, Tomui Gaidankai ir Genadijui Borisovui skirtos intensyvios priežiūros dėvint apykoję terminas, kuris nuo pernykštės liepos, kai jie buvo paleisti iš daugiau kaip ketverius metus trukusio suėmimo, jau buvo pratęstas penkis kartus. O prieš porą savaičių, kaip jau rašyta, skelbiant nuosprendį vadinamojoje mažojoje kamuolinių byloje, kuria siekta pasiųsti jų lyderius už grotų, kol teismą pasieks didžioji byla, paaiškėjo, kad G. Janonis, D. Čereška, T. Gaidanka bei G. Borisovas, kaip ir dalis kitų jų sėbrų, jiems skirtas bausmes jau yra atlikę.

Atsižvelgta į ankstesnius prašymus

Kadangi dokumentų paėmimas bei piniginiai užstatai nuo 10 iki 30 tūkst. eurų (išskyrus T. Gaidanką) minėtiems „Kamuolinių“ lyderiams, paleidžiant juos praėjusią vasarą į laisvę, skirti neterminuotam laikui, jie su savo advokatais bando atsikratyti bent apykojų. Motyvuojama, kad šios riboja jų judėjimo galimybę, nors tai jie gali daryti visoje Lietuvoje, tik nuo 23 iki 6 val. buvo privalu būti namų zonoje. Būtent šis laiko intervalas ir sušvelnintas viena valanda. Šiandien paskelbtos nutartys leis minėtiems kamuolinių lyderiams būti namų zonoje tik nuo 24 iki 6 val.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, priimant tokį sprendimą, atsižvelgta į pastaruoju metu gautus „Kamuolinių“ lyderių prašymus padaryti jiems vienkartine išlygas dėl vasaros atostogų kelionės į pajūrį arba futbolo rungtynių, kurias stebint gyvai stadione, sunku sugrįžti nurodytu laiku į namus. Beje, šie prašymai būdavo tenkinami.

Kaip jau rašyta, „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo organizatoriams bei vadeivoms šioje byloje gresia įkalinimas iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos. Kartu su jais šioje byloje teisiami ir trylika jų pavaldinių, prieš dvi savaites jau išgirdusių nuosprendį vadinamojoje mažojoje kamuolinių byloje. Joje griežčiausios bausmės skirtos tiems šios nusikalstamos grupuotės atstovams, kuriems prokuroras siūlė švelniausias bausmes, dėl ko jie ir buvo suimti trumpesnį laiką.   

Tarp nukentėjusiųjų – ir H. Daktaro sutuoktinė

„Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo byloje, kuriai sunkiai sekasi pajudėti iš mirties taško, – virš 20 nukentėjusiųjų.

Tarp jų – ir iki gyvos galvos įkalinto Henriko Daktaro sutuoktinė Ramutė. Tai susiję su privačios jų šeimos valdos Užliedžiuose apšaudymu 2008-ųjų gruodžio 17-osios naktį, įmetant ir granatą. Per šį išpuolį niekas iš šios šeimos narių, buvusių tada namuose, nenukentėjo, o paties H. Daktaro, kaip įtariama, jau nebuvo ir Lietuvoje, nes jis jau buvo pradėjęs slapstytis nuo teisėsaugos, kol buvo 2009-ųjų rugsėjį sulaikytas Bulgarijoje.

R. Daktarienė yra pareiškusi dėl šio išpuolio ieškinį. Teisėsaugininkai nustatė, kad jį įvykdė keturi asmenys, o jam vadovavo vienas iš tuometinių „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo vadovų – Tomas Mickevičius, pravarde Varlė, kuris už pusės metų – 2009-ųjų gegužę dingo be žinios. Manoma, kad jo jau nebėra tarp gyvųjų.

Perduodant bylą teismui kaltinimai dėl šio išpuolio buvo pateikti tik dviem „Kamuolinių“ atstovams. Trečiajam pavyko pasislėpti nuo teisėsaugos.

Tačiau vienas iš stojusiųjų prieš teismą šių metų sausį netikėtai mirė, todėl dėl minėto beveik penkiolikos metų senumo išpuolio Užliedžiuose bus teisiamas tik Ričardas Baika, šiuo metu atliekantis bausmę už taip pat plačiai nuskambėjusį Deimanto Bugavičiaus, sieto su „Agurkiniais“, nužudymą kartu su samdomais žudikais iš Estijos.

Aukų sąraše – ir nušauta garsenybė

Kaip jau rašyta, pagarsinus šios bylos kaltinamąjį aktą, sugulusį į apie 200 puslapių, paaiškėjo, kad tarp potencialių teisiamųjų aukų buvo ir 2016-ųjų gruodį prie vieno Šilainių daugiabučio nušautas buvęs pasaulio bušido čempionas Remigijus Morkevičius, paskutiniaisiais gyvenimo metais labiau garsėjęs savo skandalingais išsišokimais nei pergalėmis ringe.

„Kamuolinių“ vadeiva Giedrius Janonis, ką bylojo ir jo elgesys nagrinėjant šią bylą, į kurį buvo linkę lygiuotis ir kiti teisiamieji, kaltintas davęs nurodymą septyniems šaunamaisiais ginklais apginkluotiems savo pavaldiniams pamokyti R. Morkevičių dar prieš penkerius metus iki jo sušaudymo – 2011-ųjų vasarą. Tai buvo siejama su kerštu „Kamuolinių“ grupuotės nariui M. P., ne tik nesiskaičiusiam su jos lyderiais, bet ir sumušusiam G. Janonio giminaitį. Tuo metu R. Morkevičius buvo apsistojęs su M. P. Nyderlanduose – Hagoje.

Remiantis kaltinamuoju aktu, G. Janoniui davus užduotį – nuvykus į Nyderlandus sulaužyti M. P. rankas, peršauti kojas, sužaloti stuburo slankstelius ir nupjauti ausį, septyniems „torpedoms“ buvo nurodyta sužaloti ir kartu su juo esantį R. Morkevičių.

Gavę 4 tūkst. eurų kelionės išlaidoms, užduoties vykdytojai, pasiėmę grupuotei priklausiusius šaunamuosius ginklus, išvyko į Nyderlandus dviem automobiliais. Tačiau ten užduoties iki galo neįvykdė, nes, belaukiant pasaloje, į gatvę išėjo tik M. P. Į šį šauta keturis kartus, sunkiai sutrikdant jo sveikatą. Tuo kaltinti Artūras Osmankinas, pravarde Osama, ir Regimantas Jonušas. Jų panaudotų ginklų vėliau ieškota netoliese esančiame vandens kanale.

Naujos akistatos nepanoro

Prisikviesti nukentėjusiojo statusą turintį M. P. į šios bylos nagrinėjimą Kauno apygardos teismui nepavyko. „Gyvenu užsienyje ir negaliu atvykti“, – teigė jis elektroniniu paštu kiekvieno tokio bandymo metu, todėl galiausiai buvo nuspręsta paviešinti M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Buvo patenkintas ir kito nukentėjusiojo šioje byloje – A. P. prašymas apklausti jį nuotoliniu būdu.

Remiantis kaltinamuoju aktu, A. P. buvo sumuštas ir apiplėštas, vykdant G. Janonio bei Tomo Gaidankos nurodymą, 2011-ųjų lapkritį. Šią užduotį vykdė keturi iš teisiamųjų, gavę tam automobilį, ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai.

Giedrius Janonis/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šiame automobilyje, pasistatytame ne per toliausiai A. P. daugiabučio, pasiėmus radijo ryšio stotelę, užsidėjus kaukes ir laukiant patogaus momento, budėta ilgai, nes A. P. vis pasirodydavo ne vienas, o su drauge. Bent taip signalo pulti laukusiems bendrininkams pranešdavo jų kolega, budėjęs kitoje gatvės pusėje taip pat su radijo ryšio stotele.

Galiausiai, nutaikius patogų momentą ir užpuolus A. P., paaiškėjo, kad įvykdyti užduoties iki galo negalima, nes auka buvo be grandinėlės ir laikrodžio, kuriuos buvo nurodyta iš jo atimti. Dėl to, sumušus A. P., pasisavintas šio sportinis krepšys ir rankinė. Iškraustyta ir A. P. piniginė, kurioje rasti 3,1 tūkst. litų (898 eurai) pasidalyti nusikaltimo vietoje.

Kaltinti neeiliniais nusikaltimais

Kaltinamasis šios bylos aktas buvo grindžiamas su teisėsauga sutikusių bendradarbiauti kamuolinių parodymais.

Vienas jų, turintis Bebro pravardę, taip pat prašė, kad teismas apklaustų jį nuotoliniu būdu.

„Dėl patiriamos įtampos ir streso dalyvauti teismo posėdyje būtų problematiška – buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų man ir mano artimiesiems. Esu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindinėje kamuolinių byloje, iš kurios atskirta dalis nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Ir visi pastarosios kaltinamieji, kuriuos pažįstu daugiau kaip 30 metų, figūruoja ir anoje byloje“, – teigė savo prašyme apklausti jį nuotoliniu būdu minėtas liudytojas.

Į šią Kauno apygardos teismui perduotą iš pagrindinės „Kamuolinių“ bylos išskirtą jos dalį sugulė tik šeši jų nusikalstamos veikos epizodai. Trys, įvykdyti 2010–2011 m. Dar tiek pat – 2017–2018 m. Pastarieji daugiausia susiję su kratų, lydėjusių plačiai nuskambėjusius kamuolinių sulaikymus 2018-ųjų balandį, rezultatais.

O perduoti teismui bent šią dalį didžiosios „Kamuolinių“ bylos buvo skubama dėl riboto ikiteisminio tyrimo metu suėmimo termino bei viliantis, kad, užsitęsus ikiteisminiam pagrindinės bylos tyrimui, iki jos perdavimo teismui už grotų bus pasiųsti bent šio nusikalstamo susivienijimo vadeivos.

Kartu su jau du kartus (pirmą – dar 1992-aisiais, kai buvo nepilnametis) teistu G. Janoniu, perduodant šią bylą teismui, už grotų buvo ir T. Gaidanka, Deividas Čereška, Andrius Juodis, Genadijus Ževžikovas, A. Osmankinas bei broliai Genadijus ir Rolandas Borisovai.

Tačiau galiausiai suimtųjų šioje byloje neliko, nors prieš teismą joje stoję septyniolika kamuolinių kaltinti neteisėtu laisvės atėmimu, veikiant organizuotoje grupėje ir panaudojant fizinį smurtą, pasikėsinimu sunkiai sutrikdyti sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkiu sveikatos sutrikdymu minėtomis aplinkybėmis, plėšimu, panaudojant šaunamąjį ginklą ar pagrobiant didelės vertės turtą, nesunkiu sveikatos sutrikdymu kankinant ar kitaip itin žiauriai, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais ir jų kontrabanda į užsienį, turint tikslą ten įvykdyti nusikaltimą, dokumentų klastojimu ir jų pagrobimu ar panaudojimu nusikalstamais tikslais.

Nė vienas iš septyniolikos šios bylos teisiamųjų iš esmės savo kaltės nepripažino. Lig šiol neteistas buvo tik vienas iš jų – Nerijus Venclavičius. Kiti teisti – jau ir po penkis kartus. Nuosprendžius jiems yra skelbę ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos, Švedijos bei Norvegijos teismai.

Siūlytos solidžios bausmės

Kaltinimą šioje byloje palaikęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Zdislavas Tuliševskis, kaip ir tikėtasi, didžiausias bausmes siūlė „Kamuolinių“ lyderiams – G. Janoniui, G. Borisovui, T. Gaidankai ir D. Čereškai, dėl kurių paleidimo į laisvę po daugiau kaip ketverių metų suėmimo už užstatus ir su apykojėmis pernai vasarą buvo kilę daug aistrų.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tačiau griežčiausia bausmė siūlyta ne šio nusikalstamo susivienijimo vadeivai G. Janoniui, paleistam į laisvę už 30 tūkst. eurų užstatą, o G. Borisovui, kuriam buvo skirtas 10 tūkst. eurų užstatas.

60-mečiui G. Borisovui siūlytas trylikos su puse metų įkalinimas, nes jam šioje byloje inkriminuojama daugiausia epizodų. Netrukus 48-erių sulauksiančiam G. Janoniui, kaip ir jo bendraamžiui D. Čereškai, paleistam į laisvę už 20 tūkst. eurų užstatą, bei 50-mečiui T. Gaidankai, kuriam pareiškus, kad neturi pinigų užstatui, šis ir neskirtas, siūlytas trylikos metų įkalinimas.

44-erių A. Juodžiui siūlyta atimti laisvę dvylikai metų. 38-erių A. Osmankinui, netrukus 50-metį minėsiančiam G. Ževžikovui ir R. Borisovui, kuriam ant nosies – 46-asis gimtadienis, – vienuolikai su puse metų.

40-metį R. Jonušą ir 42-ejų Eligijų Maželį siūlyta įkalinti dešimčiai metų. Taip pat 42-ejų Taurą Grinių – aštuoneriems, Mindaugą Lukauską – septyneriems metams ir trims mėnesiams, 43-ejų Andrių Guogą, 48-erių N. Venclavičių ir 33-ejų Edgarą Meizaraitį, atėjusį į vieną teismo posėdį su Šiaurės Korėjos lyderio kauke, – septyneriems metams.

Mažiausios bausmės – pusketvirtų metų įkalinimas siūlytos Justinui Jašinskui ir Mariui Navickui.

Iškalbinga aritmetika

Bylą nagrinėjęs teisėjas Algirdas Jaliniauskas šiandien galų gale paskelbė savo sprendimą, sugulusį į beveik 200 lapų nuosprendį, kurio išklausyti atvyko tik dvylika iš septyniolikos kaltinamųjų. Ir beveik kas antras iš jų slėpė veidus po vienkartinėmis medicininėmis kaukėmis.

G. Janonis veido neslėpė, tačiau šį kartą nebuvo linkęs, kaip ankstesniais atvejais, pozuoti prieš žiniasklaidos fotoobjektyvus. Nors jam būdingus juokelius vėl laidė. Pavyzdžiui, vieno iš kaltinamųjų, atėjusio išklausyti nuosprendžio, teiravosi, ar šis atvyko pasiimti algos? O žiniasklaidos atstovams teigė, kad apsidžiaugė juos pamatęs, nes žmona netikėjo, kad jis eina išklausyti nuosprendžio. O dabar tai bus patvirtinta.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Teisėjas A. Jaliniauskas skaitė tik pasirinktą dalį savo sprendimo apie pusantros valandos. Tiek pat laiko kai kurie iš kaltinamųjų, pasislėpę už kolegų nugarų, skelbiant nuosprendį naršė savo mobiliuosiuose telefonuose.

Galiausiai paaiškėjo, kad dalis šios bylos teisiamųjų dėl daugumos jiems pareikštų kaltinimų išteisinti. O į skirtą bausmę už likusius nusikaltimus, kuri dar sutrumpinta dėl pernelyg ilgo šio teismo proceso, įskaičius suėmime išbūtą laiką, kamuolinių lyderiai jiems skirtą bausmę jau yra atlikę. Pavyzdžiui, G. Janoniui, kaip ir D. Čereškai, buvo skirtas ketverių metų bei vieno mėnesio įkalinimas, tačiau tiek laiko jie jau buvo šioje byloje suimti. Lygiai tas pats konstatuota ir Tomo Gaidankos, kuriam su visais minėtais bausmės sušvelninimais buvo skirtas pustrečių metų įkalinimas, atveju. Konstatuota, kad bausmę jau atlikęs ir A. Osmankinas, kuriam buvo skirtas septynerių metų įkalinimas, ir A. Juodis, esą pasiųstas už grotų ketveriems metams, bei G. Borisovas, nuteistas pustrečių metų laisvės atėmimo bausme. Į A. Osmankinui į skirtą įkalinimą įskaitytas ne tik jo suėmimas šioje byloje, bet ir jau atlikta bausmė, kurią jam 2012-aisiais už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų skyrė Norvegijos teismas. Į A. Juodžiui skirtą įkalinimą įskaitytos jo jau atliktos bausmės, skirtos dviem Kauno apygardos teismo bei vienu Vokietijos Kylio žemės teismo nuosprendžiais, kurie A. Juodžiui buvo paskelbti po jau į šią bylą sugulusių nusikaltimų, bet dar jo dėl šių veikų nesulaikius.

Keturi šios bylos kaltinamieji: M. Lukauskas, R. Borisovas, G. Ževžikovas ir N. Venclavičius išteisinti kaip nepadarę jiems inkriminuotų nusikaltimų. A. Guogai skirtas dvejų metų įkalinimas, į kurį taip pat įskaityti vieneri metai, kuriuos jis buvo suimtas, atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį dirbti ir tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Hierarchiją pažeidė ir teismas

Griežčiausios bausmės skirtos tiems kaltinamiesiems, kuriems prokuroras siūlė švelnesnes bausmes, dėl ko jie ir buvo suimti trumpesnį laiką. Pavyzdžiui, E. Meizeraičiui, kaip jau užsiminta, atėjusiam į vieną šios bylos posėdį su Šiaurės Korėjos lyderio kauke, skirtas dvylikos metų įkalinimas, į kurį įskaityta tik viena jo sulaikymo para. Tiesa, ši bausmė susideda iš dvejų metų laisvės atėmimo, skirto šioje byloje, subendrinimo su šiemet vasarį jam Lietuvos apeliacinio teismo sugriežtintu to paties Kauno apygardos teismo nuosprendžiu už kitą nusikaltimą.

T. Griniui, kuriam skirta pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmė, įskaičius į šią dešimt mėnesių, kuriuos jis buvo suimtas, dar liko kalėti daugiau kaip puspenktų metų. R. Jonušui, kuris buvo suimtas vienerius metus, iš skirto taip pat pusšeštų metų įkalinimo liko dar puspenktų metų už grotų. E. Maželiui į šioje byloje skirtą trejų metų įkalinimą įskaičius beveik vienerius metus išbūtus suėmime, liko kalėti dar dveji metai. J. Jašinskui, pasiųstam už grotų pustrečių metų, liko kalėti dar apie dvejus metus. M. Navickui, nuteistam taip pat pustrečių metų laisvės atėmimu, – dar pusantrų metų.

Vienam iš nukentėjusiųjų iš A. Guogos, E. Maželio ir E. Meizeraičio solidariai priteista 5 300 eurų turtinė ir 3 tūkst. eurų neturtinė žala.

Šį nuosprendį dar galima apskųsti. Tarp motyvų, kodėl priimtas toks sprendimas, teisėjas A. Jaliniauskas nurodė ir tai, kad lengvinančia aplinkybe dėl vieno iš nukentėjusiųjų užpuolimo pripažintas jo paties rizikingas ir nepagarbus elgesys su teisiamaisiais. Kliuvo ir ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams, esą neparodžiusiems reikiamo stropumo. Tačiau rastas ne vienas pateisinimas, kodėl ši byla beveik ketverius metus nagrinėta teisme: kaltinamųjų ligos ir jų gynėjų užimtumas kitose bylose, apribojimai, susiję su COVID-19 ir pan. Galiausiai užsiminta, kad trys šios bylos kaltinamieji: R. Borisovas ir G. Ževžikovas, kurie išteisinti, bei G. Borisovas jau kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių teismą dėl pernelyg ilgo šio teismo proceso trukmės.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kokius rekordus šturmuos pagrindinė byla?

Trylika šios bylos kaltinamųjų (išskyrus J. Jašinską, M. Lukauską, E. Meizaraitį bei N. Venclavičių) yra ir tarp 27-ių kamuolinių, minimų pernai kovą tam pačiam Kauno apygardos teismui perduotoje šio nusikalstamo susivienijimo pagrindinėje byloje.

Perduodant teismui pastarąją, ją sudarė daugiau kaip 400 tomų. O, pagal pareikštą kaltinimą, apimantį net dvylika tomų, „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo organizatoriams bei vadeivoms gresia įkalinimas iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos.

Tarp šios bylos nukentėjusiųjų, kurių – virš 20, yra ir iki gyvos galvos įkalinto Henriko Daktaro sutuoktinė Ramutė. Tai susiję su privačios jų šeimos valdos Užliedžiuose apšaudymu 2008-ųjų gruodžio 17-osios naktį, įmetant ir granatą. Per šį išpuolį niekas iš šios šeimos narių, buvusių tada namuose, nenukentėjo, o paties H. Daktaro, kaip įtariama, jau nebuvo ir Lietuvoje, nes jis jau buvo pradėjęs slapstytis nuo teisėsaugos, kol buvo 2009-ųjų rugsėjį sulaikytas Bulgarijoje.

R. Daktarienė yra pareiškusi dėl šio išpuolio ieškinį. Teisėsaugininkai nustatė, kad jį įvykdė keturi asmenys, o jam vadovavo vienas iš tuometinių „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo vadovų – Tomas Mickevičius, pravarde Varlė, kuris už pusės metų – 2009-ųjų gegužę dingo be žinios. Manoma, kad jo jau nebėra tarp gyvųjų.

Perduodant bylą teismui kaltinimai dėl šio išpuolio buvo pateikti tik dviem „Kamuolinių“ atstovams. Trečiajam pavyko pasislėpti nuo teisėsaugos.

Tačiau vienas iš stojusiųjų prieš teismą šių metų sausį netikėtai mirė, todėl dėl minėto beveik penkiolikos metų senumo išpuolio Užliedžiuose bus teisiamas tik Ričardas Baika, šiuo metu atliekantis bausmę už taip pat plačiai nuskambėjusį Deimanto Bugavičiaus, sieto su „Agurkiniais“, nužudymą kartu su samdomais žudikais iš Estijos.

Nors pirmasis „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo bylos posėdis įvyko pernai lapkritį, pasak teismo atstovės, kaltinamasis aktas joje pradėtas garsinti tik šiųmetės gegužės pradžioje. Ir vieno teismo posėdžio tam nepakako. Be to, gegužės pradžioje Kauno apygardos teismui buvo perduota dar vieno šio nusikalstamo susivienijimo nario – Tomo Januškevičiaus, kuris iki tol slapstėsi, sulaikyto užsienyje, byla. Nusprendus ją prijungti prie ką tik atverstos „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo bylos, susirinkus rugsėjį po vasaros atostogų, planuota vėl pradėti nagrinėti šią iš naujo, t. y. vėl pradėti garsinti jos kaltinamąjį aktą. Tačiau pirmasis posėdis po atostogų, planuotas rugsėjo pradžioje, vėl neįvyko, nepasirodžius vienam iš kaltinamųjų. Neįvyko ir antrasis posėdis, kuris buvo numatytas dar po poros savaičių, nes į jį neatvyko jau kitas kaltinamasis.

Bandė atgauti prarastą autoritetą?

Kaip jau rašyta, oficialiai šis 47-erių metų kaunietis, deklaravęs, kad vykdo individualią apdailininko veiklą, yra neteistas, nes jo turėtas teistumas už turto prievartavimą, užsidirbtas dar iki minėto Kauną sukrėtusio nusikaltimo, kurio auka tapo po darbo parduotuvėje į namus grįžtanti aštuoniolikmetė kasininkė, jau išnykęs. O dėl šios mikrorajono kaimynės išžaginimo bei nužudymo, pasislėpus įtariam jo bendrininkui, to paties Kauno apygardos teismo, šiam pasigedus svarių įrodymų, buvo išteisintas. Minėtas jo bendrininkas buvo pargabentas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą tik pernai – jau po K. Kanarsko sulaikymo šioje byloje, tačiau netrukus rastas negyvas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje.

K. Kanarskas buvo sulaikytas vieną pernykščio kovo rytą, ginkluotiems „Aro“ pareigūnams apsupus jo automobilį ties A. Mickevičiaus ir Miško gatvių sankirta. Ir tebėra už grotų iki šiol.

Klaidas Kanarskas/D. Dargio knygos „Kamuoliniai prie bausmės linijos“, Policijos departamento nuotr.

Ne mažiau spalvinga asmenybė ir kitas šio nusikalstamo susivienijimo organizatorius bei vadeiva – ne per seniausiai 45-erių Pravieniškių kalėjime sulaukęs Algimantas Kalinauskas, pravarde „Guzas“, kokią turi ir vienas Kauno „Daktarų“ atstovas. A. Kalinausko biografijoje – jau devyni teistumai: šeši – Lietuvoje, kur teismų slenksčius jis pradėjo minti, dar būdamas šešiolikmečiu ir pasižymėjo smurtiniais išpuoliais, trys – užsienyje: Norvegijoje, Latvijoje, Vokietijoje – už vagystes bei Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šiuo metu šis kaunietis atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę už viešosios tvarkos pažeidimą bei sveikatos sutrikdymą.

K. Kanarskas su A. Kalinausku kaltinami 2019-ųjų pradžioje organizavę nusikalstamą susivienijimą, veikusį iki 2021-ųjų lapkričio ir disponavusį labai dideliu kiekiu narkotinių bei psichotropinių medžiagų šias platinant Kauno bei Marijampolės apskrityse, siekiant ne tik gauti iš to neteisėtas pajamas, bet ir lėšas, skirtas A.Kalinausko bei kitų asmenų, turinčių autoritetą kriminaliniame pasaulyje, parėmimui ir išlaikymui įkalinimo įstaigose, tuo pačiu įgyjant autoritetą tarp Kauno bei šalies nusikalstamo pasaulio atstovų, kurį K. Kanarskas prarado po jau minėtos aštuoniolikmetės žmogžudystės. Tuo metu jis vadovavo Aguoninių nusikalstamai grupuotei, kurios pavadinimas susijęs su šiame Dainavos mikrorajono kvartale veikusia parduotuve „Aguona“. Ši nusikalstama grupuotė vėliau peraugo į „Kamuolinių“ nusikalstamą susivienijimą.

Nesulaikė ir grotos

A. Kalinauskas, nepaisant įkalinimo, dalyvaudavęs šio nusikalstamo susivienijimo narių pasitarimuose nuotoliniu būdu – duodamas pavaldiniams nurodymus mobiliuoju telefonu, galimai už grotų – Pravieniškių bei Vilniaus pataisos namuose, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje bei Kauno tardymo izoliatoriuje platino ir kvaišalus.

Be to, A. Kalinauskas su K. Kanarsku kaltinami organizavę kanapių auginimo laboratoriją Ispanijos Karalystės Alikantės provincijoje, darbui kurioje Lietuvoje buvo surasti socialiai pažeidžiami asmenys. Iš šio nusikalstamo susivienijimo lėšų jie ne tik buvo išsiųsti į Ispaniją bei apmokėtas jų pragyvenimas ten, bet ir supirkta visa įranga Alikantėje išsinuomotoje viloje įsteigtai kanapių auginimo laboratorijai. Šios apsaugai buvo įgytas ir pistoletas su garso duslintuvu.

Tačiau po kelių mėnesių viskas baigėsi Ispanijos Karalystės teisėsaugininkų pasirodymu šiose „Kamuolinių“ atšakos valdose. Po šios 2021-ųjų kovą surengtos operacijos du šios plantacijos darbuotojai buvo nuteisti trejų metų laisvės atėmimu už neteisėtą kanapių auginimą bei vienerių metų laisvės atėmimu už elektros, kurios suvartojimas siekė 50 tūkst. eurų, naudojimą be leidimo. O po to abu deportuoti iš Ispanijos Karalystės, uždraudžiant dešimt metų į ją atvykti.

Ispanijos Karalystėje buvo perimta apie 100 kilogramų K. Kanarsko ir A. Kalinausko nusikalstamam susivienijimui priklausiusių kanapių, augintų minėtoje viloje, kurių vertė vadinamojoje juodojoje rinkoje – milijonas eurų. Iki tol pinigai, gauti realizavus šios laboratorijos produkciją – spėta nuimti du derlius, per tuos pačius mikroautobusų vairuotojus, vežusius į Ispaniją šio nelegalaus fabrikėlio darbuotojus, buvo pargabenti į Lietuvą.

Dar apie 12 kilogramų kanapių, amfetamino, kokaino ir ekstazio tablečių buvo rasta ir išimta per kratas Lietuvoje. Perimtų kanapių vertė juodojoje rinkoje – apie 100 tūkst. eurų, amfetamino – apie 30 tūkst. eurų, kokaino ir ekstazio tablečių – iki 10 tūkst. eurų. Iš viso atlikta per 60 kratų įtariamųjų gyvenamose vietose, automobiliuose, nuomojamose garažuose ir negyvenamoje sodyboje Prienų rajone, naudotoje šio nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Spalvingos asmenybės

Ikiteisminiame tyrimas dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kurį kartu su Kriminalinės policijos biuru atliko Marijampolės apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, vadovaujami Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės, pradėtas, gavus informacijos apie šių kvaišalų platinimą Marijampolėje. O ją tikrinant, tyrimo gijos nusidriekė iki Kauno, kur ir vyko pagrindinis veiksmas.

Galiausiai buvo sulaikyti 25 asmenys, tarp kurių buvo ir moterų, susiję su šio nusikalstamo susivienijimo, kurio nariai turėjo konkrečias funkcijas – perpakuoti įgytus kvaišalus mažesnėmis dozėms, nugabenti į slėptuves, parduoti klientūrai, surinkti už tai gautus pinigus į kasą, palaikyti discipliną tarp kolegų ir pan., veikla.

Per vieną iš sulaikymų vienam pareigūnui buvo sulaužyta ranka.

Kauno apygardos teismui perduotoje byloje – tik septyni kaltinamieji. Kitų atžvilgiu priimti kiti sprendimai arba jau paskelbti teismo nuosprendžiai.

Be K. Kanarsko ir A. Kalinausko, ne tik nepripažinusių jiems pareikštų kaltinimų, bet ir atsisakiusių duoti parodymus, prieš teismą stojo 25-erių Arnas Artmonas, kurio biografijoje – jau du teistumai už neteisėtą disponavimą narkotikais, 31-erių Irmantas Bakys (šis prieniškis teistas jau tris kartus: už viešosios tvarkos pažeidimą, plėšimą bei svetimo turto sunaikinimą), 22-ejų Marius Brankevičius, teistas jau tris kartus: už vagystę, seksualinį nepilnamečio asmens prievartavimą, plėšimą, neteisėtą disponavimą narkotikais ir viešosios tvarkos pažeidimą, 34-erių metų Kauno rajono gyventojas Valdemaras Juškauskas, jau tris kartus teistas Lietuvoje: už sunkų sveikatos sutrikdymą – per konfliktą su tėvu peršovė jam akį, dėl ko šis prarado regėjimą ja, viešosios tvarkos pažeidimą, neteisėtą disponavimą narkotikais bei ginklais arba šaudmenimis, ir vieną kartą Danijoje, kur buvo įkalintas šešeriems metams, bei 40-metis Linas Šikšnys, jaunystėje garsėjęs žiauriais išpuoliais prieš kaimynus Žaliakalnyje ir jau turintis dvylika teistumų – už vagystes, viešosios tvarkos pažeidimus, sveikatos sutrikdymus, svetimo turto sunaikinimą, neteisėtą disponavimą narkotikais, grasinimą nužudyti.

Ir penki pastarieji, kaip ir K. Kanarskas, nuosprendžio laukia už grotų.

Neapsieita be incidentų

Nemažą atgarsį sukėlė ir L. Šikšnio sulaikymas taip pat pačiame Kauno centre – „Akropolio“ prieigose vieną 2021-ųjų gruodžio rytą. Šios pareigūnų operacijos liudytojais tada tapo Karaliaus Mindaugo prospektu važiavę vairuotojai bei ten įsikūrusių biurų darbuotojai. Apie 10 val. ginkluoti „Aro“ pareigūnai jų akyse iš „Mercedes-Benz“, sustojusio ties sankryžos, esančios prie „Akropolio“, šviesoforu, ištraukė jo vairuotoją.

„Aro“ rinktinės vadas Viktoras Grabauskas šį šokiruojantį vaizdelį pačiame Kauno centre portalui portalui kauno.diena.lt tada komentavo taip: „Buvo įtarimas, kad su nusikalstamomis grupuotėmis siejamas asmuo, kurį reikėjo sulaikyti, gali būti ginkluotas, todėl ir buvo paprašyta mūsų pagalbos.“

Per kratas po minėtų plačiai nuskambėjusių sulaikymų buvo rasti šio nusikalstamo susivienijimo nariams priskiriami trys koviniai ginklai ir per 200 šovinių.

Kaltinimas dėl neteisėto disponavimo minėtais ginklais bei šaudmenimis pareikštas I. Bakiui. Jį sulaikant neapsieita ir be incidentų – sužalotas policijos pareigūnas, dėl ko pabėgti tada bandžiusiam I. Bakiui pareikštas kaltinimas ir dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui.

K. Kanarskui, kaip ir A. Kalinauskui, gresia įkalinimas iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos. O nusikalstamo susivienijimo, kuriam jie vadovavo, dalyviams – laisvės atėmimas iki penkiolikos metų.

Ir maivėsi, ir kontratakavo

Pirmasis šios garsiai nuskambėjusios bylos posėdis tetruko gerą pusvalandį, nes vieno iš kaltinamųjų advokatė turėjo dalyvauti po pusvalandžio suplanuotame „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo, kurio atšakai priskiriama K. Kanarsko ir K. Kalinausko suburta gauja, posėdyje tame pačiame teisme. Ir ši byla yra pripažinta prioritetine, o K. Kanarsko ir K. Kalinausko bei jų sėbrų byla – tik greičiau nagrinėtina. Nors geriausiu įrodymu, kokia kompanija surinkta pastarojoje byloje, buvo tai, kad jos kaltinamuosius konvojaus pareigūnai pradėjo vesti į teismo salę tik susirinkus visiems šio teismo proceso dalyviams ir uždarius salės duris.

Beje, K. Kanarską vėl gina advokatas Ričardas Girdziušas, kuris gynė jį ir minėtoje išteisinimu pasibaigusioje aštuoniolikmetės išžaginimo ir nužudymo byloje. A. Kalinauską gina buvęs Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus, kaip ir kaltinimą šioje byloje palaikanti prokurorė, buvęs prokuroras Aivaras Alimas. O vienam iš likusių penkių kaltinamųjų yra valstybės skirtas ilgametis skandalingojo „skaistuolio“ Algimanto Ulvido, ne per seniausiai vėl priminusio apie save, advokatas.

Kaip ir tikėtasi, pamatę žiniasklaidos fotoobjektyvus, kaltinamieji ėmė slėpti veidus. Iš anksto tam labiausiai buvo pasirengę nusikalstamo susivienijimo vadeivos. K. Kanarskas teismo salėje pasirodė dengiantis veidą skarele ir sportine kepure. A. Kalinauskas – su vienkartine apsaugine kauke.

A. Kalinauskas (mėlyna striuke)/Regimanto Zakšensko nuotr.

Tačiau abiejų elgesys per pirmąjį teismo posėdį liudijo, kad jie ne veltui kaltinami organizavę šį nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavę. K. Kanarskas, nors ir slėpėsi už sėbrų nugarų įsitaisęs galinėje teismo narvo eilėje, atėjus laikui prisistatyti teismui, iškalbingai maivėsi. Savo prisistatymą jis baigė klausimu bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkei: „Ką dar jums papasakoti?“ K. Kalinauskas tempė paklodę į save, pareikšdamas, kad šiandien pradėti nagrinėti bylos negalima, nes esą ją tiriant buvo padaryta daug pažeidimų. Be to, jam neleista susipažinti su byla, todėl ši turi būti arba atnaujinta, arba grąžinta prokurorei. Tačiau ši kontratakavo, kad bylos medžiaga buvo įteikta A. Kalinauskui prieš kelis mėnesius.

K. Kanarskas/Regimanto Zašensko nuotr.

Apie tai, kad šis teismo procesas bus sunkiai girgždantis, liudijo ir tolesnių jo posėdžių planavimas. Dėl daugumos advokatų dalyvavimo prioritetinėmis pripažintų bylų nagrinėjime iki vasaros pavyko suplanuoti vos kelis posėdžius. Pirmasis iš jų – po mėnesio.    

Ši byla nutraukta Edgaro Tomkevičiaus, anksčiau turėjusio Kondroto pavardę, kaltinto dalyvavus ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir jų kontrabanda bei viešosios tvarkos pažeidimu, atžvilgiu, nes, remiantis teismui pateiktais dokumentais, jis sausio 5-ąją mirė.

44-erių E. Tomkevičiaus mirtį gaubia paslaptis.

Anot šio sunkiai girgždančio teismo proceso dalyvių, šis „Kamuolinių“ atstovas, dėl savo fizinių duomenų tarp sėbrų turėjęs Holivudo pravardę, spėjo sudalyvauti tik dviejuose nepavykusiuose bandymuose atversti šią bylą. Į trečiąjį jau neatvyko dėl ligos – teismas buvo informuotas, kad jis pateko į ligoninę. O nepasirodžius jam ir ketvirtame posėdyje, šį kartą jau nežinant to priežasčių, priimta nutartis į kitą posėdį jį jau atvesdinti.

Remiantis teismui pateiktais dokumentais, už poros dienų po minėto eilinį kartą atidėto posėdžio E. Tomkevičius mirė.

Jo mirtį lydėjo ne tik sutuoktinės blaškymasis, ar tęsti šios bylos nagrinėjimą, siekiant reabilituoti velionį, nes šis neigė jam pareikštus kaltinimus, ar sutikti su tuo, kad teismas, jam mirus, bylą jo atžvilgiu nutrauks. Prašymą tęsti bylos nagrinėjimą esant tokioms aplinkybėms nuo jo atsiėmimo skyrė trys dienos.

Galiausiai viskas baigėsi tuo, kad kito teisiamojo advokatas paprašė teismo grąžinti prokurorui kaltinamąjį aktą, kad šis jį perrašytų. Ir tai tapo dar viena priežastimi ir vėl atidėti posėdį, taip ir nepagarsinus kaltinamojo akto.

Kauno apygardos teismas savo sprendimo dėl minėto advokato prašymo dar nėra paskelbęs.

Tačiau paskutinėmis 2022-ųjų dienomis Kauno apygardos teismas atmetė E. Tomkevičiaus skundą dėl pernai rugsėjį Kauno apylinkės teismo jam paskelbto nuosprendžio, kuriuo jis buvo pasiųstas už grotų trims metams ir aštuoniems mėnesiams už visą krūvą vagysčių ir svetimo turto sunaikinimų.

Yra linkusiųjų manyti, kad šis Kauno apygardos teismo sprendimas galėjo įtakoti tai, kas galiausiai nutiko E. Tomkevičiui. Nors po šios nutarties įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo nuosprendis jam taip ir nepradėtas vykdyti.

Pagal „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo byloje E. Tomkevičiui pareikštus kaltinimus jam grėsė ilgi metai už grotų.

Tiesa, mažiausiai grėsė už garsiausiai nuskambėjusį nusikaltimą, kuriuo jis kaltintas, – privačios Henriko Daktaro šeimos valdos Užliedžiuose apšaudymą 2008-ųjų gruodžio 17-osios naktį, įmetant ir granatą.

Per šį išpuolį niekas iš buvusiųjų namuose šios šeimos narių nenukentėjo, o paties H. Daktaro, kaip įtariama, jau nebuvo ir Lietuvoje, nes jis jau buvo pradėjęs slapstytis nuo jo ieškančios teisėsaugos.

Visgi yra pagrindo įtarti, kad nukentėjusiųjų dėl šio išpuolio vėliau atsirado.

Teisėsaugininkai nustatė, kad jį įvykdė keturi asmenys – vienas iš tuometinių „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo vadovų Tomas Mickevičius, pravarde Varlė, Edgaras Kalasūnas, E. Tomkevičius ir Ričardas Baika, šiuo metu atliekantis bausmę už plačiai nuskambėjusį su „Agurkiniais“ sieto Deimanto Bugavičiaus nužudymą kartu su samdomais žudikais iš Estijos.

Po E. Tomkevičiaus mirties iš šios ketveriukės dėl minėto išpuolio Užliedžiuose bus teisiamas tik R. Baika.

T. Mickevičius 2009-ųjų gegužę dingo be žinios – manoma, kad jo jau nebėra tarp gyvųjų. O E. Kalasūnui pavyko pasislėpti nuo teisėsaugos ir jis šiuo metu yra ieškomas.

H. Daktaro sutuoktinė yra pareiškusi dėl išpuolio prieš jos šeimos valdą ir ieškinį, kurio atsakovu dabar „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo byloje liko tik R. Baika.

Vienas toks plačiai nuskambėjęs įvykis buvo įamžintas vieną 2021-ųjų gruodžio rytą „Akropolio“ prieigose – ties Karaliaus Mindaugo prospekte įrengtais šviesoforais. Kitas – vieną pernykščio kovo rytą ties A. Mickevičiaus ir Miško gatvių sankirta, beje, taip pat – ne per toliausiai „Akropolio“.

Kaip jau rašyta, po sulaikymo minėtoje sankirtoje už grotų atsidūrė prieš 20 metų iš teisėsaugininkų gniaužtų išsprūdęs ir ilgokai pogrindyje tūnojęs Klaidas Kanarskas, paskui kurį velkasi šiurpaus susidorojimo su aštuoniolikmete mikrorajono kaimyne, įvykdyto 2002-ųjų vasarį prie vieno V. Krėvės prospekto penkiaaukščio, dėl ko iki šiol niekas nenuteistas, šleifas. Tebėra K. Kanarskas suimtas iki šiol.

Tiesiogiai:

K. Kanarsko sulaikymas A.Mickevičiaus ir Miško gatvių sankirtoje/Policijos departamento nuotr.

Kratos bei sulaikymai, susiję su kitais šios bylos kaltinamaisiais, vykdytos ir kituose šalies miestuose – Marijampolėje bei Prienuose, ir šalies įkalinimo įstaigose. Tarp šios bylos kaltinamųjų yra ir jose bausmes atliekančių asmenų, siejamų su kvaišalų platinimu už grotų.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, kai kurie asmenys, susiję su į šią bylą sugulusiais įvykiais, – jau nuteisti. Kai kurie iš jų – užsienyje, nes ir ten veikė šis nusikalstamas susivienijimas, kaltinamas narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu labai dideliu kiekiu bei jų platinimu.

Kriminalistų operacija Kauno centre/Skaitytojų nuotr., stop kadras

Šį ikiteisminį tyrimą atliko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyrius kartu su Kriminalinės policijos biuro pareigūnais. O jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė. Kartu su ja bei Marijampolės apskrities VPK viršininku Harimantu Poškevičiumi spaudos konferencijoje dalyvauja ir Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.

Pažeista hierarchija

Pirmadienį prokuroras pasiūlė bausmes septyniolikai šios bylos kaltinamųjų.

Tiesa, prieš tai bylą nagrinėjantis teisėjas Algirdas Jaliniauskas po jų visų apklausų priėmė nutartį, kad teisiamiesiems pareikštas kaltinamasis aktas gali būti keičiamas, pašalinant iš jo kai kurias aplinkybes. Viena iš jų – nusikaltimų padarymas organizuotoje grupėje.

Kaip ir tikėtasi, prokuroras pasiūlė didžiausias bausmes keturiems „Kamuolinių“ lyderiams – Giedriui Janoniui, Genadijui Borisovui, Tomui Gaidankai ir Deividui Čereškai, dėl kurių paleidimo į laisvę už užstatus ir su apykojėmis šią vasarą buvo kilę daugiausia aistrų.

Griežčiausia bausmė pasiūlyta ne šio nusikalstamo susivienijimo vadeivai G. Janoniui, paleistam į laisvę už 30 tūkst. eurų užstatą, o G. Borisovui, kuriam buvo skirtas 10 tūkst. eurų užstatas.

59-erių G. Borisovui pasiūlytas trylikos su puse metų įkalinimas, nes jam šioje byloje inkriminuojama daugiausia epizodų. Netrukus 47-erių sulauksiančiam G. Janoniui, kaip ir jo bendraamžiui D. Čereškai, paleistam į laisvę už 20 tūkst. eurų užstatą, ir 49-erių T. Gaidankai, kuriam pareiškus, kad neturi pinigų užstatui, šis ir neskirtas, pasiūlytas trylikos metų įkalinimas.

Jiems ant kulnų, pagal prokuroro pasiūlytas bausmes, lipa Andrius Juodis, Artūras Osmankinas, Genadijus Ževžikovas ir Rolandas Borisovas. A. Juodžiui siūloma atimti laisvę dvylikai metų. A. Osmankinui, G. Ževžikovui ir R. Borisovui – vienuolikai su puse.

Regimantą Jonušą ir Eligijų Maželį siūloma įkalinti dešimčiai metų. Taurą Grinių – aštuoneriems, Mindaugą Lukauską – septyneriems metams ir trims mėnesiams, Andrių Guogą, Nerijų Venclavičių ir Edgarą Meizaraitį, atėjusį į vieną teismo posėdį su Šiaurės Korėjos lyderio kauke, – septyneriems metams.

Cirkas: prieš teismą stojusių septyniolikos kamuolinių gretas per vieną posėdį netikėtai papildė ir Šiaurės Korėjos lyderio kaukė, po kuria nuo žiniasklaidos slėpėsi vienas iš kaltinamųjų – E. Meizaraitis. (Gretos Čižinauskaitės, Vilmanto Raupelio nuotr.)

Mažiausios bausmės – pusketvirtų metų įkalinimas pasiūlytos Justinui Jašinskui ir Mariui Navickui.

Tačiau visiems jiems į teismo skirtas bausmes bus įskaitytas ir jų suėmimo po sulaikymo terminas. G. Borisovas, G. Janonis, T. Gaidanka ir D. Čereška buvo suimti daugiau kaip ketverius metus, todėl ir buvo paleisti į laisvę šią vasarą.

Po prokuroro kalbos – dabar kaltinamųjų advokatų eilė. Viena iš jų, ginanti R. Borisovą, taip pat spėjo pirmadienį pasisakyti. Ji prašė teismo jos ginamąjį išteisinti.

Kitas šios bylos, nepaisant to, kad ji pripažinta prioritetine, įstrigusios Kauno apygardos teisme jau daugiau kaip trejus metus, posėdis numatytas po daugiau kaip dviejų mėnesių.

Išpuolis Hagoje

Kaip jau rašyta, paviešinus šios bylos kaltinamąjį aktą, apimantį apie 200 puslapių, paaiškėjo, kad tarp potencialių teisiamųjų aukų buvo ir 2016-ųjų gruodį prie vieno Šilainių daugiabučio nušautas buvęs pasaulio bušido čempionas Remigijus Morkevičius, paskutiniaisiais gyvenimo metais labiau garsėjęs savo skandalingais išsišokimais nei pergalėmis ringe.

G. Janonis kaltinamas davęs nurodymą septyniems šaunamaisiais ginklais apginkluotiems savo pavaldiniams pamokyti R. Morkevičių dar prieš penkerius metus iki minėto vis dar neatskleisto jo sušaudymo – 2011-ųjų vasarą. Tai buvo siejama su kerštu „Kamuolinių“ grupuotės nariui M. P., ne tik nesiskaičiusiam su jos lyderiais, bet ir sumušusiam  G. Janonio giminaitį. Tuo metu R. Morkevičius buvo apsistojęs su M. P. Nyderlanduose – Hagoje.

G. Janoniui davus užduotį – nuvykus į Nyderlandus sulaužyti M. P. rankas, peršauti kojas, sužaloti stuburo slankstelius ir nupjauti ausį, septyniems „torpedoms“ buvo nurodyta sužaloti ir kartu su juo esantį R. Morkevičių.

Gavę 4 tūkst. eurų kelionės išlaidoms, užduoties vykdytojai, pasiėmę grupuotei priklausiusius šaunamuosius ginklus, išvyko į Nyderlandus dviem automobiliais. Tačiau ten užduoties iki galo neįvykdė, nes, belaukiant pasaloje, į gatvę išėjo tik M. P. Į šį šauta keturis kartus, sunkiai sutrikdant jo sveikatą. Remiantis kaltinamuoju aktu, tai padarė A. Osmankinas, pravarde Osama, ir R. Jonušas. Jų panaudoti ginklai buvo įmesti į netoliese esantį vandens kanalą.

Prisikviesti nukentėjusiojo statusą turintį M. P. į Kauno apygardos teismą nepavyko. „Gyvenu užsienyje ir negaliu atvykti“, – teigė jis elektroniniu paštu kiekvieno tokio bandymo metu, todėl galiausiai buvo nuspręsta paviešinti M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Akistatos nenorėjo

Buvo patenkintas ir kito nukentėjusiojo šioje byloje – A. P. prašymas apklausti jį nuotoliniu būdu.

Remiantis kaltinamuoju aktu, A. P. buvo sumuštas ir apiplėštas, vykdant G. Janonio bei T. Gaidankos nurodymą, 2011-ųjų lapkritį. Šią užduotį vykdė keturi iš teisiamųjų, gavę tam automobilį, ant kurio buvo uždėti svetimi valstybiniai numeriai.

Jame prie A. P. daugiabučio, laukiant patogaus momento – užsidėjus kaukes ir pasiėmus radijo ryšio stotelę, budėta ilgai. A. P. vis pasirodydavo ne vienas, o su drauge. Bent taip esantiems automobilyje bendrininkams pranešdavo vienas iš būsimų A. P. užpuolikų ketverto, budėjęs kitoje gatvės pusėje taip pat su radijo ryšio stotele.

Dėl patiriamos įtampos ir streso dalyvauti teismo posėdyje būtų problemiška – buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų man ir mano artimiesiems.

Galiausiai, nutaikius patogų momentą ir užpuolus A. P., paaiškėjo, kad iki galo negalima įvykdyti užduoties, nes auka buvo be grandinėlės ir laikrodžio, kuriuos buvo nurodyta iš jo atimti. Dėl to, sumušus A. P., iš šio pasisavintas sportinis krepšys ir rankinė. Iškraustyta ir A. P. piniginė, joje rasti 3,1 tūkst. litų (898 eurai) pasidalyti nusikaltimo vietoje.

Kaltinamasis šios bylos aktas grindžiamas ir su teisėsauga sutikusių bendradarbiauti kamuolinių parodymais.

Vienas jų, turintis Bebro pravardę, taip pat prašė jį apklausti naudojant vaizdo konferencijos įrangą. „Dėl patiriamos įtampos ir streso dalyvauti teismo posėdyje būtų problemiška – buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų man ir mano artimiesiems. Esu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindinėje kamuolinių byloje, iš kurios atskirta dalis nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Ir visi pastarosios kaltinamieji, kuriuos pažįstu daugiau kaip 30 metų, figūruoja ir anoje byloje“, – teigė savo prašyme Kauno apygardos teismui minėtas liudytojas.

Suimtųjų nebeliko

Į šią Kauno apygardos teismui perduotą iš pagrindinės „Kamuolinių“ bylos išskirtą jos dalį sugulė tik šeši jų nusikalstamos veikos epizodai. Trys įvykdyti 2010–2011 m. Dar tiek pat – 2017–2018 m. Pastarieji daugiausia susiję su kratų, lydėjusių plačiai nuskambėjusius kamuolinių sulaikymus 2018-ųjų balandį, rezultatais.

Kartu su jau du kartus (pirmą – dar 1992-aisiais, buvo nepilnametis) teistu G. Janoniu, nuo kurio pravardės Kamuolys kilęs ir grupuotės pavadinimas, perduodant šią sunkiai girgždančią bylą teismui, už grotų buvo ir T. Gaidanka, D. Čereška, A. Juodis, G. Ževžikovas, A. Osmankinas ir broliai G. ir R. Borisovai.

Atomazga: daugiau kaip per trejus metus trunkantį teismo procesą G. Janonį, kuriam šioje byloje pasiūlytas trylikos metų įkalinimas, o kitoje gresia – ir iki gyvos galvos, teko paleisti į laisvę. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Tačiau šiuo metu šioje byloje suimtųjų nėra. Nors teisiamiesiems pareikšti kaltinimai – iškalbingi: neteisėtas laisvės atėmimas, veikiant organizuotoje grupėje ir panaudojant fizinį smurtą, pasikėsinimas sunkiai sutrikdyti sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkus sveikatos sutrikdymas minėtomis aplinkybėmis, plėšimas, panaudojant šaunamąjį ginklą ar pagrobiant didelės vertės turtą, nesunkus sveikatos sutrikdymas kankinant ar kitaip itin žiauriai, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais ir jų kontrabanda į užsienį turint tikslą ten įvykdyti nusikaltimą, dokumentų klastojimas ir jų pagrobimas ar panaudojimas nusikalstamais tikslais.

Nė vienas iš septyniolikos teisiamųjų iš esmės savo kaltės nepripažįsta. Ir lig šiol neteistas tik vienas iš jų – N. Venclavičius. Kiti teisti jau ir po penkis kartus. Nuosprendžius jiems yra skelbę ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos, Švedijos ir Norvegijos teismai.

Nuo šiųmečio pavasario Kauno apygardos teisme jau – ir didžioji „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo byla, apimanti daugiau kaip 400 tomų, kurioje, pagal pareikštą kaltinimą, apimantį net dvylika tomų, šio nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadeivoms gresia įkalinimas iki 20 metų arba iki gyvos galvos. Joje – jau 27 kaltinamieji. Trylika iš jų teisiami abiejose kamuolinių bylose.

„Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo byla lig šiol neatversta, nors jau buvo du tokie nesėkmingi bandymai. Ir pastarojoje kitas posėdis numatytas jau 2023-iaisiais.