Ši byla nutraukta Edgaro Tomkevičiaus, anksčiau turėjusio Kondroto pavardę, kaltinto dalyvavus ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir jų kontrabanda bei viešosios tvarkos pažeidimu, atžvilgiu, nes, remiantis teismui pateiktais dokumentais, jis sausio 5-ąją mirė.

44-erių E. Tomkevičiaus mirtį gaubia paslaptis.

Anot šio sunkiai girgždančio teismo proceso dalyvių, šis „Kamuolinių“ atstovas, dėl savo fizinių duomenų tarp sėbrų turėjęs Holivudo pravardę, spėjo sudalyvauti tik dviejuose nepavykusiuose bandymuose atversti šią bylą. Į trečiąjį jau neatvyko dėl ligos – teismas buvo informuotas, kad jis pateko į ligoninę. O nepasirodžius jam ir ketvirtame posėdyje, šį kartą jau nežinant to priežasčių, priimta nutartis į kitą posėdį jį jau atvesdinti.

Remiantis teismui pateiktais dokumentais, už poros dienų po minėto eilinį kartą atidėto posėdžio E. Tomkevičius mirė.

Jo mirtį lydėjo ne tik sutuoktinės blaškymasis, ar tęsti šios bylos nagrinėjimą, siekiant reabilituoti velionį, nes šis neigė jam pareikštus kaltinimus, ar sutikti su tuo, kad teismas, jam mirus, bylą jo atžvilgiu nutrauks. Prašymą tęsti bylos nagrinėjimą esant tokioms aplinkybėms nuo jo atsiėmimo skyrė trys dienos.

Galiausiai viskas baigėsi tuo, kad kito teisiamojo advokatas paprašė teismo grąžinti prokurorui kaltinamąjį aktą, kad šis jį perrašytų. Ir tai tapo dar viena priežastimi ir vėl atidėti posėdį, taip ir nepagarsinus kaltinamojo akto.

Kauno apygardos teismas savo sprendimo dėl minėto advokato prašymo dar nėra paskelbęs.

Tačiau paskutinėmis 2022-ųjų dienomis Kauno apygardos teismas atmetė E. Tomkevičiaus skundą dėl pernai rugsėjį Kauno apylinkės teismo jam paskelbto nuosprendžio, kuriuo jis buvo pasiųstas už grotų trims metams ir aštuoniems mėnesiams už visą krūvą vagysčių ir svetimo turto sunaikinimų.

Yra linkusiųjų manyti, kad šis Kauno apygardos teismo sprendimas galėjo įtakoti tai, kas galiausiai nutiko E. Tomkevičiui. Nors po šios nutarties įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo nuosprendis jam taip ir nepradėtas vykdyti.

Pagal „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo byloje E. Tomkevičiui pareikštus kaltinimus jam grėsė ilgi metai už grotų.

Tiesa, mažiausiai grėsė už garsiausiai nuskambėjusį nusikaltimą, kuriuo jis kaltintas, – privačios Henriko Daktaro šeimos valdos Užliedžiuose apšaudymą 2008-ųjų gruodžio 17-osios naktį, įmetant ir granatą.

Per šį išpuolį niekas iš buvusiųjų namuose šios šeimos narių nenukentėjo, o paties H. Daktaro, kaip įtariama, jau nebuvo ir Lietuvoje, nes jis jau buvo pradėjęs slapstytis nuo jo ieškančios teisėsaugos.

Visgi yra pagrindo įtarti, kad nukentėjusiųjų dėl šio išpuolio vėliau atsirado.

Teisėsaugininkai nustatė, kad jį įvykdė keturi asmenys – vienas iš tuometinių „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo vadovų Tomas Mickevičius, pravarde Varlė, Edgaras Kalasūnas, E. Tomkevičius ir Ričardas Baika, šiuo metu atliekantis bausmę už plačiai nuskambėjusį su „Agurkiniais“ sieto Deimanto Bugavičiaus nužudymą kartu su samdomais žudikais iš Estijos.

Po E. Tomkevičiaus mirties iš šios ketveriukės dėl minėto išpuolio Užliedžiuose bus teisiamas tik R. Baika.

T. Mickevičius 2009-ųjų gegužę dingo be žinios – manoma, kad jo jau nebėra tarp gyvųjų. O E. Kalasūnui pavyko pasislėpti nuo teisėsaugos ir jis šiuo metu yra ieškomas.

H. Daktaro sutuoktinė yra pareiškusi dėl išpuolio prieš jos šeimos valdą ir ieškinį, kurio atsakovu dabar „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo byloje liko tik R. Baika.

Vienas toks plačiai nuskambėjęs įvykis buvo įamžintas vieną 2021-ųjų gruodžio rytą „Akropolio“ prieigose – ties Karaliaus Mindaugo prospekte įrengtais šviesoforais. Kitas – vieną pernykščio kovo rytą ties A. Mickevičiaus ir Miško gatvių sankirta, beje, taip pat – ne per toliausiai „Akropolio“.

Kaip jau rašyta, po sulaikymo minėtoje sankirtoje už grotų atsidūrė prieš 20 metų iš teisėsaugininkų gniaužtų išsprūdęs ir ilgokai pogrindyje tūnojęs Klaidas Kanarskas, paskui kurį velkasi šiurpaus susidorojimo su aštuoniolikmete mikrorajono kaimyne, įvykdyto 2002-ųjų vasarį prie vieno V. Krėvės prospekto penkiaaukščio, dėl ko iki šiol niekas nenuteistas, šleifas. Tebėra K. Kanarskas suimtas iki šiol.

Tiesiogiai:

K. Kanarsko sulaikymas A.Mickevičiaus ir Miško gatvių sankirtoje/Policijos departamento nuotr.

Kratos bei sulaikymai, susiję su kitais šios bylos kaltinamaisiais, vykdytos ir kituose šalies miestuose – Marijampolėje bei Prienuose, ir šalies įkalinimo įstaigose. Tarp šios bylos kaltinamųjų yra ir jose bausmes atliekančių asmenų, siejamų su kvaišalų platinimu už grotų.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, kai kurie asmenys, susiję su į šią bylą sugulusiais įvykiais, – jau nuteisti. Kai kurie iš jų – užsienyje, nes ir ten veikė šis nusikalstamas susivienijimas, kaltinamas narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu labai dideliu kiekiu bei jų platinimu.

Kriminalistų operacija Kauno centre/Skaitytojų nuotr., stop kadras

Šį ikiteisminį tyrimą atliko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyrius kartu su Kriminalinės policijos biuro pareigūnais. O jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė. Kartu su ja bei Marijampolės apskrities VPK viršininku Harimantu Poškevičiumi spaudos konferencijoje dalyvauja ir Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.

Neeilinės rokiruotės

Per tuos beveik aštuonis mėnesius, kol buvo rengiamasi šiandieniniam posėdžiui, šioje byloje, kurios kaltinamasis aktas, perduodant ją teismui, sudarė net dvylika tomų, iš 59 kaltinamųjų liko 27.

Tai atsitiko teisėjų Audriaus Meilučio, Algirdo Giedraičio ir Jurgos Vasiliauskienės kolegijai, paskirtai nagrinėti šią 424 tomų bylą, kokiame ji buvo pirminiame pavidale, suskaidžius ją dalimis. Iš pradžių dalį šios bylos perduodant Kauno apylinkės teismui bei Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams – pagal „Kamuoliniams“ inkriminuojamų lengvesnių nusikaltimų padarymo vietą. O Kauno apygardos teisme likusią šios bylos dalį vėliau dar suskaidžius į keturias dalis. Vienoje iš jų – dėl vagysčių ir kontrabandos liko tik trys kaltinamieji. Kitoje – dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei neteisėto laisvės atėmimo – penki. Dar vienoje – dėl neteisėto disponavimo narkotikais bei jų platinimo ir kontrabandos – 21 kaltinamasis.

Visos trys minėtos bylos, pasak Kauno apygardos teismo atstovės, jau yra atverstos. Tačiau tarp jų kaltinamųjų nėra šio nusikalstamo susivienijimo lyderio – 46-erių Giedriaus Janonio, su kurio pravarde – Kamuolys ir siejamas šios gaujos pavadinimas.

Jau du kartus (pirmąjį – dar būnant nepilnamečiu) teistas G.Janonis likusioje didžiausioje pagal kaltinamųjų skaičių „Kamuolinių“ byloje, kurios Kauno apygardos teismas ėmėsi tik šiandien, kaltinamas ne tik organizavęs šią gaują bei jai vadovavęs, už ką gresia jau minėtas laisvės atėmimas nuo dešimties iki 20 metų arba iki gyvos galvos, bet ir neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotikų bei dideliu kiekiu ginklų bei jų kontrabanda, nusikalstamu būdu gauto turto realizavimu bei nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kaltinimai – iškalbingi

Kaltinimai organizavus „Kamuolinių“ nusikalstamą susivienijimą bei jam vadovavus šioje byloje yra pareikšti ir 59-erių Genadijui Borisovui, 49-erių Tomui Gaidankai bei 47-erių Deividui Čereškai.

Generalinė prokuratūra, pranešdama apie šios, kaip teigta, išskirtinio dydžio ir sudėtingumo baudžiamosios bylos perdavimą teismui, informavo, kad ją sudaro kaltinimai įvairiais labai sunkiais bei sunkiais nusikaltimais, pasižymėjusiais ypatingu žiaurumu, kurių – net 51, galimai padarytais 1999-2018 metais.

Minėtame pranešime akcentuoti ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys apie šio nusikalstamo susivienijimo vykdytą ilgametį verslinio pobūdžio disponavimą labai dideliais kiekiais narkotikų ir psichotropinių medžiagų, jų kontrabandą bei prekybą jais tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse. Taip pat – duomenys apie disponavimą dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų, sprogmenų bei šaudmenų, skirtų nusikaltimų vykdymui, bei jų kontrabandą.

Šį ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, kuriems vadovavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Zdislavas Tuliševskis, palaikęs kaltinimus ir „Daktarų“ bei „Agurkinių“ nusikalstamų susivienijimų bylose, kurias vainikavo ne tik jų vadeivų, bet ir būrio parankinių įkalinimas ilgiems metams.

EŽTT šešėlis

Pranešime apie „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo bylos perdavimą teismui teigta, kad minėti pareigūnai detaliai atkūrė net ir prieš daugelį metų šios gaujos padarytų nusikaltimų eigą bei faktines aplinkybes, bet ir surinko išsamius duomenis apie grupuotės dalyvius, jų pasiskirstymą vaidmenimis bei funkcijomis, o taip pat – ir apie bendrai su „Kamuoliniais“ nusikaltimus dariusius asmenis.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, susivienijimas veikė kaip gerai organizuota kelių pakopų struktūra – vadovai periodiškai rengė pasitarimus, per juos aptarinėjo bendrus nusikalstamo susivienijimo planus ir konkrečius nusikaltimus, sprendė dėl bendro nusikalstamo susivienijimo pinigų fondo („kasos“) bei jį tvarkančių asmenų, sukauptų lėšų panaudojimo teikiant pagalbą sulaikytiems, suimtiems ir nuteistiems susivienijimo dalyviams, advokatų darbo apmokėjimo, narių paklusnumo, disciplinos, lojalumo, konfliktų ir kontaktų su užsienyje veikiančiomis organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis bei kitus organizacinius klausimus.

Nors per duodant šią bylą teismui, G.Janonis, G.Borisovas, T.Gaidanka ir D.Čereška dar buvo suimti, Apeliaciniam teismui, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika, konstatavus, kad jie už grotų – jau per ilgai, t. y. daugiau kaip ketverius metus, ir šis per ne lyg ilgas jų suėmimas iki nuosprendžio yra neadekvatus gresiančiai bausmei, šią vasarą minėtas „Kamuolinių“ branduolys buvo paleistas į laisvę. G.Janonis – už 30 tūkst. eurų užstatą, D.Čereška – už 20 tūkst., o G.Borisovas – už 10 tūkst. Tik T.Gaidanka, tikinęs, kad neturi pinigų užstatui, buvo paleistas be jo. Tačiau ir jam, kaip ir minėtiems jo sėbrams, buvo uždėta apykojė. Be to, iš visų keturių buvo paimti dokumentai.

Liko suimtas tik vienas

Po minėto Kauno apygardos teismo sprendimo, kurį palaimino ir Apeliacinis teismas, kuriam dar bandyta skųstis, „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo byloje liko suimtas tik Valerijus Kolobovas, sulaikytas prieš porą metų Suomijoje, kur slapstėsi nuo Lietuvos teisėsaugos.

V.Kolobovas kaltinamas daugiau kaip dešimčia nusikaltimų, tarp kurių – ir nužudymas iš chuliganiškų paskatų, kankinant ar kitaip itin žiauriai, bei sunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, taip pat kankinant ar itin žiauriai.

Minėtas V.Kolobovui inkriminuojamas nužudymas buvo įvykdytas 2007-ųjų lapkritį viename Kauno bendrabutyje Chemijos gatvėje, kuriame gyveno auka – L.Ž. Jis buvo mirtinai sumuštas. Šiuo nusikaltimu V.Kolobovas kaltinamas kartu su bendrininkais. Vienas jų – T.Gaidanka, esantis tarp kaltinamųjų ir jau daugiau kaip trejus metus Kauno apygardos teisme įstrigusioje dar vienoje „Kamuolinių“ byloje, kurioje septyniolika asmenų kaltinami šešiais nusikaltimais. Minėtą bylą ir tą, kurios pagaliau imtasi šiandien, sieja trylika asmenų, kuriems pareikšti kaltinimai abiejose iš jų. Be jau minėtos ketveriukės ir T.Gaidankos kaltinimai abiejose bylose pareikšti ir Rolandui Borisovui, Genadijui Ževžikovui, Andriui Juodžiui, Artūrui Osmankinui, Mariui Navickui, Eligijui Maželiui, Andriui Guogai, Taurui Griniui bei Regimantui Jonušui.

Beje, perduodant teismui minėtą jau daugiau kaip trejus metus Kauno apygardos teisme įstrigusią bylą, viltasi, kad taip pavyks išspręsti problemą dėl per ilgo „Kamuolinių“ branduolio laikymo už grotų iki nuosprendžio. Šios gaujos narių sulaikymai vyko per plačiai nuskambėjusią Lietuvos kriminalinės policijos biuro operaciją, surengtą 2018-ųjų spalio 17-ąją. Tačiau per pusantrų metų, t. y. tiek, kiek galima laikyti įtariamuosius suimtus ikiteisminio tyrimo metu, parengti „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo bylos teismui nespėta. Todėl nuspręsta perduoti jam bent minėtą šios bylos dalį. Tačiau pastaroji įstrigo Kauno apygardos teisme dar ilgiau. Nors šiuo metu ši byla jau artėja prie finišo – joje jau prasidėjusios kaltinamųjų apklausos, šios vyksta jau ne vieną mėnesį.

Yra ir daugiau „įžymybių“

Tarp „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo bylos, kurios Kauno apygardos teismas ėmėsi tik šiandien, kaltinamųjų – ir nauji vardai: Einaras Aleksandravičius, Donatas Šimelevičius, Remigijus Bendikas, Edvinas Valiukaitis, Egidijus Mackevičius, Tomas Krapukaitis, Artūras Šliževičius, Edgaras Tomkevičius, Artūras Kliauga ir Giedrius Pozdniakas. Kartu su jais prieš Kauno apygardos teismą šioje byloje stojo ir Ričardas Baika, šiuo metu atliekantis jam skirtą dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę už pagalbą samdytiems žudikams iš Estijos susidorojant su „Agurkinių“ atstovu Deimantu Bugavičiumi.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Dar dvi „įžymybės“, esančios tarp „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo bylos, kurios imtasi šiandien, kaltinamųjų – Deividas Vonžodas ir Edgaras Zapustas, surengę 2009-ųjų gruodį Laisvės alėjoje plačiai nuskambėjusią kruviną egzekuciją dviem bendraamžiams, su kuriais sukonfliktavo naktiniame klube „Siena“. Vienam iš jų – Kalėdoms iš užsienio į gimtinę parvykusiam 23-ejų metų emigrantui iš Balbieriškio dūris peiliu į krūtinę buvo mirtinas. D.Vonžodas dar tebeatlieka už šį nusikaltimą skirtą bausmę.

Beje, jo bendrininku buvęs E.Zapustas, kuris nuteistas tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nes ne jis sudavė mirtiną smūgį, yra buvusio policininko sūnus. Tiesa, šis jo praktiškai neaugino.

Kadangi 27 „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo bylos kaltinamuosius gina 28 advokatai, šiandieninis jos posėdis planuojamas per dvi teismo sales. Tačiau už grotų esantys trys šios bylos kaltinamieji (R.Baika, D.Vonžodas ir V.Kolobovas) turėtų dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu – iš savo įkalinimo vietų. Kaip ir vienas šiuo metų bausmę pataisos namuose atliekantis nukentėjusysis. Dar vieną šiuo metu už grotų esantį nukentėjusįjį konvojaus pareigūnai ketina į šį posėdį atvežti.

Teisiniai spąstai

Kaip jau rašyta, ši sudėtinga situacija susidarė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuriam G. Janonis su savo parankiniais Deividu Čereška, Tomu Gaidanka ir Genadijumi Borisovu apskundė eilinį jų suėmimo pratęsimą dar prieš pustrečių metų Kauno apygardos teismui perduotoje jų byloje, konstatavus, kad jiems jau nepateisinamai ilgai taikoma ši griežčiausia kardomoji priemonė. Ir priimta nutartis jos pratęsimą dar trims mėnesiams sumažinti iki mėnesio, t. y. G. Borisovui – iki gegužės 15-osios imtinai, o likusiems trims – iki gegužės 17 d.

Toks sprendimas priimtas, motyvuojant, kad pernelyg ilgas jų suėmimas yra neadekvatus gresiančiai bausmei. Pavyzdžiui, maksimali bausmė, gresianti G. Janoniui šioje byloje, – laisvės atėmimas iki dvylikos metų, o jis jau yra joje suimtas daugiau kaip ketverius metus, taigi trečdalį bausmės jau yra atlikęs.

Minėta byla buvo išskirta iš didžiosios Kamuolinių nusikalstamo susivienijimo bylos ir perduota Kauno apygardos teismui, siekiant ir toliau laikyti G. Janonį bei jo parankinius už grotų, nes ikiteisminio tyrimo metu įtariamieji negali būti suimti daugiau kaip pusantrų metų.

Tačiau iš didžiosios išskirta minėta 63 tomų byla teisme įstrigo ir dėl prasidėjusios pandemijos, ir dėl dalyvių gausos, vien teisiamųjų joje – septyniolika. Ir tai sudarė galimybę vilkinti šį teismo procesą įvairiais būdais. Dėl to pusę suimtųjų, perduodant ją teismui, dėl jau minėtų Apeliacinio teismo nurodytų motyvų teko paleisti į laisvę.

Stringa ir didžioji byla

Tačiau šiemet kovą tam pačiam Kauno apygardos teismui buvo perduota ir didžioji Kamuolinių nusikalstamo susivienijimo byla, kurią sudaro 424 tomai ir joje – 59 kaltinamieji 51 nusikaltimu.

Šioje byloje G. Janoniui už nusikalstamo susivienijimo organizavimą ir vadovavimą jam jau gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Todėl Apeliacinis teismas, priimdamas nutartį sutrumpinti jo bei kitų Kamuolinių suėmimo pratęsimą iki vieno mėnesio, užsiminė, kad visi jie gali būti suimti šioje byloje, kurios Kauno apygardos teismas dar nėra atvertęs.

Ir dar, nežinia, kada atvers, nes kompiuterinės programos jos nagrinėjimui atrinkta teisėjų kolegija prieš savaitę priėmė nutartį skaidyti šią bylą dalimis, Kauno apygardos teisme pasiliekant tik jos dalį su šešių sunkiausių nusikaltimų epizodais, o likusią perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui ir Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams – pagal likusių nusikaltimų padarymo vietą.

Tiesa, ši nutartis yra apskųsta Apeliaciniam teismui.

Neturtingiausias G. Janonis?

Abiejose minėtose Kamuolinių bylose jau nuo penktadienio skubiai sprendžiama, kokias tolesnes kardomąsias priemones skirti likusiems suimtiems jų atstovams.

Penktadienį, prieš toliau tęsiant kaltinamųjų apklausas pirmojoje Kamuolinių byloje, prokuroras, atsižvelgdamas į jau minėtą Apeliacinio teismo nutartį dėl per ilgo G. Janonio bei trijų jo kolegų suėmimo, pasiūlė visiems švelnesnes kardomąsias priemones – paleidimą į laisvę už 50 tūkst. eurų užstatą, pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijoje. Labiausiai, išgirdęs prokuroro siūlomo užstato dydį, buvo nepatenkintas G. Janonis, tikinęs, kad neturi tokių pinigų. Tuo tarpu jo kolegos buvo linkę derėtis dėl mažesnių sumų.

Šią bylą nagrinėjantis Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas tądien priėmė sprendimą tik dėl G. Borisovo. Jam skirtas 30 tūkst. eurų užstatas ir įpareigojimas nuo 22 iki 6 val. būti namuose. Sprendimus dėl kitų trijų planuota priimti šią savaitę.

Žadėjo nebėgti ir nesislėpti

Tą patį penktadienį specialų posėdį dėl G. Borisovo suėmimo didžiojoje Kamuolinių byloje savo iniciatyva surengė ir ją  gavusi Kauno apygardos tesimo teisėjų kolegija. Ir jame jau kitas prokuroras prašė suimti G. Borisovą šioje byloje trims mėnesiams.

Tą patį penktadienį šis jo prašymas buvo patenkintas, motyvuojant tuo, kad, paleistas į laisvę, G. Borisovas gali pasislėpti ir daryti naujus nusikaltimus.

Po tokios nutarties A. Jaliniausko G. Borisovui skirtos švelnesnės kardomosios priemonės tapo negaliojančiomis. Nors G. Borisovas dar gali apskųsti ir naują jo suėmimą.

Šiandien ryte buvo surengti ir tokie patys specialūs posėdžiai dėl G. Janonio bei T. Gaidankos, o po pietų - ir dėl D. Čereškos suėmimo didžiojoje byloje trims mėnesiams. Visi jie, kaip ir G. Borisovas, prašė teismo skirti švelnesnes kardomąsias priemones už suėmimą, tikindami, kad niekur nebėgs ir nesislėps.

Jau paskelbta, kad G. Janonis ir T. Gaidanka taip pat suimti šioje byloje trims mėnesiams, ką jie taip pat dar gali apskųsti Apeliaciniam teismui. O sprendimas dėl D. Čereškos bus skelbiamas rytoj.

Vienas kartas nemelavo

Kaip jau ne kartą rašyta, 46-erių G.Janonis kartu su bendraamžiu Deividu Čereška, 48-erių Tomu Gaidanka ir 58-erių Genadijumi Borisovu vis dar yra suimti Kauno apygardos teismui dar 2019-ųjų spalį perduotoje šio nusikalstamo susivienijimo bylos dalyje, kurioje septyniolika su juo siejamų asmenų kaltinami tik šešiais nusikalstamos veikos epizodais. Tačiau jie sugulę į 63 šios bylos tomus.

Perduodant šią bylą teismui, buvo suimti septyni iš septyniolikos kaltinamųjų. Tačiau beveik pusė jų vėliau buvo paleisti į laisvę už piniginį užstatą ar skiriant namų areštą. Pagrindinis tokių sprendimų motyvas buvo per ne lyg ilgas jų suėmimas iki nuosprendžio, kuris yra neadekvatus gręsiančiai bausmei.

Prieš savaitę Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad per ilgai jau yra suimti ir G.Janonis su minėtais savo kolegomis. Tai buvo konstatuota, nagrinėjant jų advokatų skundus dėl eilinio šių Kamuoliniams priskiriamų asmenų suėmimo pratęsimo balandžio viduryje, kuomet jų bylą nagrinėjantis Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas ryžosi pratęsti jų suėmimą dar trims mėnesiams.

Apeliacinis teismas, konstatuodamas, kad šiems asmenims nepateisinamai ilgai taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, minėtą jos pratęsimą sutrumpino iki mėnesio. O tai reiškia, kad G.Borisovo suėmimas baigiasi jau šį sekmadienį, o G.Janonio, T.Gaidankos ir D.Čereškos – ateinantį antradienį. Todėl šios bylos posėdyje, numatytame rytoj, jau turėtų būti sprendžiama dėl naujų kardomųjų priemonių jiems skyrimo, nes laikyti juos už grotų suimtus jau nebegalima.

Vilmanto Raupelio nuotr./Redakcijos montažas

Pandemijos nenumatė

Pagal šioje byloje G.Janoniui pareikštus kaltinimus – neteisėtą laisvės atėmimą, pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti dviejų asmenų sveikatą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir dėl savanaudiškų paskatų, plėšimą, panaudojant šaunamąjį ginklą, jų bei narkotikų kontrabandą ir antspaudo ar dokumento pagrobimą, padarytus organizuotoje grupėje, Kamuoliui gresia įkalinimas iki dvylikos metų. Tokia maksimali bausmė numatyta už jau minėtą pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti dviejų asmenų sveikatą. Taigi, trečdalį šios bausmės jis jau yra atlikęs, nes kartu su kitais Kamuolinių branduoliui priskiriamasis asmenimis atsidūrė už grotų per plačiai nuskambėjusią Lietuvos kriminalinės policijos biuro operaciją, surengtą 2018-ųjų spalio 17-ąją.

Pavojus, kad G.Janonį ir ne vieną jo parankinį gali tekti paleisti į laisvę, dar nebaigus ikiteisminio tyrimo, buvo iškilęs ir prieš kelis metus, nes draudžiama laikyti įtariamuosius suimtus daugiau kaip pusantrų metų. Todėl ir buvo nuspręsta išskirti iš šio ikiteisminio tyrimo minėtą 63 tomų bylą ir skubiai ją perduoti Kauno apygardos teismui, kuris jau galės pratęsti G.Janonio ir kitų suimtųjų laikymą už grotų.

Tačiau, kaip ir tikėtasi, bandymas atversti šią bylą Kauno apygardos teisme prasidėjo nuo septyniolikos jos kaltinamųjų bei jų advokatų pageidavimų, tarp kurių buvo ir mėginimas nušalinti kaltinimą palaikantį prokurorą, koncerto, kurį pratęsė tradicinės tokiais atvejais šio teismo proceso dalyvių ligos. O po keturių mėnesių prasidėjo pandemija, dar labiau suvaržiusi galimybę sklandžiai nagrinėti šią bylą, nors to siekiant ir buvo priimtas, panašu, kad beprecedentis sprendimas nagrinėti ją iš karto dviejose teismo posėdžių salėse, taip sudarant galimybę sutalpinti visus šio teismo proceso dalyvius, laikantis visų privalomų saugumo reikalavimų.

Naujos kliūtys

Šiuo metu byloje, kurioje suimtas G.Janonis, jau vyksta kaltinamųjų apklausos, kurios artėja prie pabaigos. Ir, panašu, kad pratęsęs jo bei kitų trijų kaltinamųjų suėmimą iki liepos vidurio, teisėjas A.Jaliniauskas galbūt tikėjosi iki to laiko įsukti ir į šios bylos finišo tiesiąją. Tačiau sulaukta jau minėto Apeliacinio teismo sprendimo, kad likę jos suimtieji turi būti paleisti į laisvę.

Tiesa, Apeliacinis teismas užsiminė, kad jie gali būti suimti pagrindinėje Kamuolinių nusikalstamo susivienijimo byloje, kuri kovą buvo perduota tam pačiam Kauno apygardos teismui. Pagal šioje byloje G.Janoniui pareikštą kaltinimą jam jau gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tokią bausmę Baudžiamasis kodeksas numato už nusikalstamo susivienijimo organizavimą bei vadovavimą jam. Be to, G.Janonis, kurio biografijoje iki šiol buvo du teistumai, vienas iš kurių – dar esant nepilnamečiu, yra kaltinamas ir neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotikų bei dideliu kiekių ginklų bei jų kontrabanda ir nusikalstamu būdu gauto turto realizavimu bei nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų.

Tačiau, kaip jau rašyta, dar neaišku, kada ši byla bus atversta, nes užsitęsė teisėjų kolegijos, atrinktos jos nagrinėjimui kompiuterinė programos, ir prokuroro Zdislavo Tuliševskio, kuris rengė teismui ir šią bylą, ginčai.

Zdislavas Tuliševskis/Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pirmiausia teisėjų kolegija priėmė nutartį grąžinti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Ir davė tam trijų mėnesių terminą, nes šis aktas apima net 12 šios bylos tomų. Tačiau prokuroras šią nutartį apskundė Apeliaciniam teismui ir šis stojo Z.Tuliševskio, palaikiusio kaltinimus ir Daktarų bei Agurkinių nusikalstamų susivienijimų bylose, kurias vainikavo ne tik jų vadeivų, bet ir būrio parankinių įkalinimas ilgiems metams, pusėn. Ir minėtą nutartį panaikino, grąžindamas bylą Kauno apygardos teismui su tokiu kaltinamuoju aktu, koks surašytas.

Ginčas užsitęsė

Tačiau, portalo kauno.diena.lt žiniomis, po tokio Apeliacinio teismo sprendimo Kamuolinių nusikalstamo susivienijimo bylą gavusi Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija priėmė naują nutartį – skaidyti ją dalimis. Ir kai kurias iš jų perduoti Kauno apylinkės teismui bei Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams – pagal padarytų nusikaltimų vietą. Kauno apygardos teismas sau pasilieka tik tą šios bylos dalį, kurioje yra šešių sunkiausių nusikaltimų epizodai. Toks sprendimas grindžiamas tuo, kad tokiu būdu ši 424 tomų byla, kurioje – 59 kaltinamieji 51 nusikaltimu, būtų išnagrinėta greičiau ir ekonomiškiau.

Tačiau ir šią nutartį dar galima apskųsti tam pačiam Apeliaciniam teismui. Ir šio užsitęsusio ginčo kontekste, portalo kauno.diena.lt žiniomis, tebesiginčijama, kieno iniciatyva – prokurorų ar Kamuolinių nusikalstamo susivienijimo bylą gavusios teisėjų kolegijos, turėtų būti bandoma pratęsti G.Janonio suėmimą bent šioje byloje. Nors chronometras negailestingai tiksi.

Giedrius Janonis/Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaip jau rašyta, Kamuolinių nusikalstamo susivienijimo byloje yra suimtas tik vienas asmuo – prieš pusantrų metų Suomijoje, kur slapstėsi nuo Lietuvos teisėsaugos, įkliuvęs Valerijus Kolobovas. Jis kaltinamas daugiau kaip dešimčia nusikaltimų, tarp kurių – ir nužudymas iš chuliganiškų paskatų, kankinant ar kitaip itin žiauriai, bei sunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, taip pat kankinant ar itin žiauriai. Minėtas V.Kolobovui inkriminuojamas nužudymas buvo įvykdytas 2007-ųjų lapkritį viename Kauno bendrabutyje Chemijos gatvėje, kuriame gyveno auka – L.Ž. Jis buvo mirtinai sumuštas. Šiuo nusikaltimu V.Kolobovas kaltinamas kartu su bendrininkais. Jie – taip pat šios bylos kaltinamieji. Vienas jų – T.Gaidanka, iki šiol suimtas kartu su G.Janoniu.

Gauja iš vieno namo

Pirmuoju Aguoninių grupuotės idėjiniu vadu buvo laikomas buvęs boksininkas Klaidas Kanarskas, pravarde Klaidensas (gim. 1975 m.), laukiniais reketo laikais, 1994-aisiais, nuteistas pagal labiausiai paplitusį to meto Baudžiamojo kodekso straipsnį – už turto prievartavimą. Vos tik išėjęs iš įkalinimo įstaigos Klaidas subūrė nedidelę gaują. Praėjus kuriam laikui jau sėkmingai vadovavo kone iš to paties daugiabučio šalia „Aguonos“ parduotuvės susiformavusios Aguoninių gaujos vyrams. Būtent K.Kanarsko kaimynystėje gyvenę jaunuoliai tapo bendraminčiais ir įsisuko į bendrus nusikaltimus.

„Galima sakyti, kad jie visi buvo iš vieno namo. Jauni, energingi ir pasiruošę padaryti bet ką, kad tik juos gerbtų kiti miesto nusikaltėliai ir kviestųsi spręsti bendrų reikalų“, – taip K.Kanarsko suburtą kriminalinį jaunimą atsimena vienas buvęs įtakingas senosios Kauno mafijos veikėjas.

K.Kanarsko tėvas – praeityje žinomas futbolininkas Kęstutis Kanarskas. Net ir dabar jis vis dar žaidžia futbolą šalies veteranų turnyruose.

Pasitikintis savimi

Kai kurie anonimais norėję likti pašnekovai prisimena, kad K.Kanarskas buvo be galo savimi pasitikintis. Jis faktiškai valdė visus prasikalsti linkusius rajono jaunuolius. Tam tikruose sluoksniuose Klaido suburti vyrai netgi buvo vadinami klaidiniais. Pradžioje jie buvo eiliniai rajono chuliganai, tačiau nuosekliai siekė pripažinimo Kauno gangsterių pasaulyje.

Klaidas nieko nebijojo ir kartu su artimiausiais bendražygiais atliko įvairias vyresnių gangsterių skirtas užduotis. Tais laikais Aguoninių grupuotėje artimiausias K.Kanarsko bendražygis buvo Giedrius Janonis, kuriam dėl milžiniškos aistros futbolui buvo suteikta Kamuolio pravardė. Tiesa, jis nėra kilęs iš „Aguonos“ parduotuvės rajono. „Kamuolys neturėjo įgimto talento tapti nusikaltėliu. Sakyčiau, kad tai visiškas Daškės produktas“, – taip lakoniškai G.Janonio kriminalinę charakteristiką pateikė praeityje žinomas senosios Vilijampolės banditų kartos veikėjas.

Šiandien jau išsklaidytų buvusių Kauno kriminalinių šeimų veteranai pasakoja, kad Aguoniniai buvo savotiškais tais laikais mieste klestėjusio ir rimtą konkurenciją ne tik plačiai žinomiems Daktarams, bet ir kitoms miesto grupuotėms sudariusio Daškinių grupuotės vadeivos Remigijaus Daškevičiaus, pravarde Daškė (1968–2001), kareiviais. Tokie asmenys neretai buvo vadinami tiesiog torpedomis, nes jiems  pavesdavo pačias juodžiausias ir pavojingiausias užduotis.

Pasakojama, kad tomis 2001-ųjų gruodžio dienomis bene labiausiai atkeršyti už Daškės mirtį siekė jau tada dešimtims kovingai nusiteikusių aguoninių dirigavęs K.Kanarskas.

Siekė atkeršyti

Pasakojama, kad tomis 2001-ųjų gruodžio dienomis bene labiausiai atkeršyti už Daškės mirtį siekė jau tada dešimtims kovingai nusiteikusių aguoninių dirigavęs K.Kanarskas. Jį su Daške siejo ypač artimi santykiai. Yra pasakojančių, kad K.Kanarskas su savo smogikais net kelias paras slaptavietėje su granatsvaidžiu ir kitokiais koviniais ginklais tykojo iš namų šarvuotu BMW išvažiuojančio Rolando Dromanto-Ilgo – tarp jo ir Daškės prieš mirtį kilo rimtas konfliktas. Tačiau Ilgas taip ir nepasirodė. Kai kurie tokiu pasakojimu netiki, bet tuo metu jaunieji aguoniniai buvo pasiryžę bet kam.

K. Kanarskas (nuotrauka iš D. Dargio knygos „Kamuoliniai prie bausmės linijos“)

Po R.Daškevičiaus nužudymo kurį laiką Aguoniniai talkino tai pačiai buvusių Daškinių aplinkai priskirto Gintaro Kupčiūno-Kupčios ir jo bičiulių kompanijai.

Buvę Kauno kriminalinės policijos operatyvininkai prisimena, kad būtent tada keli kauniečiai iš Aguoninių aplinkos vis dažniau traukiniais ėmė važinėti į Maskvą, kur vogė prabangiausius automobilius. Vėliau juos su bendrais iš Solncevo „brigadų“ nuvarydavo į pogrindinius angarus, kartais išardydavo dalimis ir iš naujo surinkdavo, o paskui parduodavo ir išgabendavo į Kazachstaną arba Rytų Europos šalis. Manoma, kad tai buvo metas, kai tokiais ypač brangiais, tačiau klonuotais vadinamais automobiliais visiškai nesislėpdami Kauno gatves raižė patys ryškiausi Aguoninių gaujos nariai ar jų artimiausios aplinkos žmonės.

Nužudymo byla

Prisimindamas 2002-ųjų vasarį Kauną sudrebinusios jaunos parduotuvės kasininkės Vilmos Dadurkaitės žmogžudystės bylą buvęs prokuroras Giedrius Danėlius neslėpė, kad prie tyrimo prisidėjo ir aktyviai tuometį įvykį aprašiusi Kauno skaitytojų itin pamėgto dienraščio „Kauno diena“ žurnalistė, nagrinėjusi kriminalines temas.

Būtent „Kauno dienoje“ buvo pirmąsyk išplatintos įtariamųjų nuotraukos ir prašymai, kad ką nors žinantys žmonės atsilieptų. Žurnalistei vyresnio amžiaus kauniečių pora patvirtino, kad nusikaltimo naktį bendravo su galimu žudiku, nes atpažino jį iš laikraštyje paskelbtų nusikaltėlių fotografijų. Pastabi moteris nebuvo linkusi savo liudijimo pakartoti policijos tyrėjams, tačiau atvykusiam prokurorui G.Danėliui patvirtino savo žodžius, kad ėjo į balkoną raminti triukšmadarių ir pamatė smurtautoją.

„Pamenu, į teismą iškviesta svarbi liudytoja, paprašyta patvirtinti savo anksčiau išsakytus žodžius, žiūrėdama į K.Kanarską netikėtai ištarė: „Aš neprisimenu, bet Dievas jį nubaus.“ Taigi teismui to užtikrintumo pritrūko ir galiausiai buvo priimtas toks sprendimas, koks buvo“, – prisimindamas sudėtingos bylos baigtį kalbėjo G.Danėlius.

Buvęs prokuroras pripažino, kad antrąsyk K.Kanarskas dėl nužudymo buvo suimtas tik dėl to, kad pavyko prisikviesti paliudyti maisto išvežiotoją, kuris atvežė į namus cepelinų ir buvo sumuštas. Klaidas smūgiais išreiškė savo nepasitenkinimą dėl pernelyg atvėsusių cepelinų. „Rodydamas į „Kauno dienos“ laikraštį jis sumuštam cepelinų vežėjui šaukė: „Štai čia aš – tas, kuris tai padariau!..“ – prisiminė G.Danėlius.

Įšaldytos bylos

Lietuvos kriminalinės policijos biure buvo sukurtas specialus įšaldytų bylų tyrimo padalinys, jo darbuotojams buvo patikėta narplioti naujos informacijos srautą. Dar rašant pernai spalį pasirodžiusią knygą „Kamuoliniai prie bausmės linijos“ buvo gauta duomenų, kad biuro pareigūnai užsimojo iš naujo peržiūrėti senus Kamuolinių gaujos ir su ja siejamų asmenų nusikaltimus. 2021-ųjų pavasarį neišspręstų bylų tyrimo grupė ėmė aktyviai raustis senuose V.Dadurkaitės nužudymo bylos dokumentuose. Tad labai tikėtina, kad jauną merginą nužudę ciniški žudikai tikrai stos prieš teismą.

Verta pažymėti, kad anuomet griežtos nelaisvės bausmės išvengusiam K.Kanarskui tai vis dėlto atsiėjo nepigiai. Galima sakyti, kad būtent po to visiems laikams Klaido autoritetas net tarp artimiausių bičiulių Aguoninių gretose labai sumenko. Nors jis ir buvo išteisintas, daugelis grupuotės vyrų nebenorėjo su juo bendrauti ar juolab vykdyti jo pavedimų. Ši jaunos merginos nužudymo byla galutinai suskaldė nevaržomai veikusios ir sėkmingai į viršūnes kopusios Aguoninių grupuotės narius.

Išjudino sulaikymas Jungtinėje Karalystėje

Žiauriai sumušta aštuoniolikmetė V.Dadurkaitė be gyvybės ženklų aptikta 2002 m. vasario 12-osios naktį prie V.Krėvės pr. 26-ojo penkiaaukščio. Dėl merginos nužudymo ir, kaip vėliau paaiškėjo, išžaginimo iki šiol niekas nenuteistas.

Vienas iš pagrindinių įtariamųjų buvo K.Kanarskas.

Kitas įtariamasis šiame tyrime, Jonas Snieška, dėl kraupaus nusikaltimo buvo sulaikytas 2021 m. rugpjūtį po sudėtingos ir ilgalaikės tarptautinės Jungtinės Karalystės pareigūnų ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų operacijos, koordinuojant Lietuvos specialiajam atašė Jungtinėje Karalystėje. J.Snieška šiuo metu laukia ekstradicijos būti perduotas į Lietuvą tolesniam baudžiamajam persekiojimui.

„Taip jau būna, kad ne visi nusikaltimai atskleidžiami tą pačią dieną arba labai greitai po jų padarymo. Tai priklauso nuo įvairių aplinkybių. Kas lėmė, kad šis nusikaltimas taip ilgai buvo tiriamas, manau, irgi aiškinsimės ir žiūrėsime, kas buvo padaryta ar nepadaryta“, – „Kauno dienai“ yra sakęs Lietuvos policijos atašė Jungtinėje Karalystėje Linas Pernavas.

Detalės: D. Dargis savo knygoje „Kamuoliniai prie bausmės linijos: nuo Futbolo akademijos iki amfetamino laboratorijos“ atskleidžia ir įvairių detalių apie sutriuškintos gaujos gyvenimą. (Vilmanto Raupelio nuotr.)