Ketvirtadienį vakare Otavoje nusileidęs V. Zelenskis anksčiau šią savaitę kreipėsi į Jungtines Tautas, o Vašingtone susitiko su JAV kongresmenais ir prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), pažadėjusiu, kad netrukus į Ukrainą bus atgabenti amerikiečių tankai.

Kanadoje gyvena antra pagal dydį – apie 1,36 mln. žmonių – ukrainiečių diaspora pasaulyje, o V. Zelenskis, sakydamas kalbą Kanados parlamente, padėkojo šaliai už paramą Kyjivui po to, kai 2022-ųjų vasarį Rusijos kariai peržengė Ukrainos sienas.

„Kai kreipiamės į pasaulį prašydami mus paremti, kalbame ne tik apie eilinį konfliktą, bet ir apie milijonų žmonių gyvybių gelbėjimą – tiesiogine to žodžio prasme apie mūsų išgelbėjimą“, – kalbėjo jis.

Pasak ukrainiečių lyderio, Kanada „visada gynė teisingumą, todėl neabejojau, kad jūs pasirinksite laisvės ir teisingumo pusę, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą“.

Savo kalbą V. Zelenskis baigė inuktituto kalbos žodžiu „ajuinata“, kuris maždaug reiškia: „Nepasiduokite, išlikite stiprūs, nepaisant jokių aplinkybių.“

Kai kreipiamės į pasaulį prašydami mus paremti, kalbame ne tik apie eilinį konfliktą, bet ir apie milijonų žmonių gyvybių gelbėjimą.

J. Trudeau savo ruožtu pažadėjo ir toliau tvirtai bei nedviprasmiškai remti provakarietišką šalį ir penktadienį pranešė, kad per trejus metus papildomai skirs jai 650 mln. Kanados dolerių (451 mln. eurų) vertės paramą.

Ji apims 50 šarvuočių ir naikintuvų F-16 pilotų mokymus, be to, papildys Otavos jau skirtų 8,9 mlrd. Kanados dolerių (6,18 mlrd. eurų) pagalbą.

„Istorija mus vertins pagal tai, kaip ginsime demokratines vertybes. O Ukraina yra šio didžiulio XXI amžiaus iššūkio smaigalyje, – sakė J. Trudeau. – Būsime su jumis ir visais šios drąsios kovos didvyriais tiek, kiek reikės.“

Vėliau V. Zelenskis kartu su J. Trudeau turėjo išskristi į Torontą susitikti su verslo lyderiais ir Kanados ukrainiečių bendruomenės nariais.

„Sąjungininkų stuburo sutvirtinimas“

Respublikonų partijai Vašingtone vis skeptiškiau vertinant paramą Ukrainai, o Europoje jaučiant nuovargio nuo karo nuotaikas, Kanados ministro pirmininko pavaduotoja Chrystia Freeland (Kristija Friland) sakė esanti susirūpinusi dėl to, kokia tvirta išlieka parama.

„Ar nerimauju dėl to, ar likęs pasaulis, likę mūsų sąjungininkai ir toliau bus ryžtingi? Žinoma. Reikia sunkiai dirbti, kad išlaikytum tą paramą, kad išlaikytum tą koaliciją“, – ketvirtadienį ji sakė visuomeniniam transliuotojui CBC.

Iki šiol Kanada suteikė Ukrainai daugiau kaip 1,3 mlrd. dolerių (1,2 mlrd. eurų) karinės pagalbos, įskaitant tankus „Leopard 2“, oro gynybos ir artilerijos sistemas, prieštankinius ginklus, dronus ir kitą įrangą. Šalis taip pat apmokė per 36 tūkst. ukrainiečių karių.

„Jei galime prisidėti prie kai kurių kitų mūsų draugų ir sąjungininkų stuburo sutvirtinimo, taip pat mielai tai padarysime“, – sakė C. Freeland.

Ketvirtadienį V. Zelenskis stojo akistaton su silpnėjančia politine parama Jungtinėse Valstijose jo šalies reikalavimams gauti daugiau ginklų.

„Mes esame su jumis ir liksime su jumis“, – Baltuosiuose rūmuose jį patikino J. Bidenas, o Ukrainos lyderis gyrė pažadą, kad bus gauta daugiau JAV ginkluotės, įskaitant oro gynybos sistemas ir greitai atgabentus tankus.

Tačiau už tvirtų rankų paspaudimų slypėjo faktas, kad antroji karo metu V. Zelenskio kelionė į Vašingtoną buvo daug sunkesnė nei pirmoji.

Gruodžio vizito metu jis buvo sutiktas kaip didvyris, tačiau šį kartą susitikimuose už uždarų durų Kongrese jis desperatiškai bandė įveikti skepticizmą.

Ko galima tikėtis iš galingos Rusijos? Manau, kad atsakymus mums pateikia istorija.

Griežtosios dešinės respublikonų įstatymų leidėjai stabdo Baltųjų rūmų prašymą, kad į bet kokį Kongreso priimtą biudžeto projektą būtų įtraukta dar 24 mlrd. dolerių (22,5 mlrd. eurų) karinė ir humanitarinė pagalba Kyjivui.

Iki šiol Kongresas jau patvirtino 100 mlrd. dolerių (93,7 mlrd. eurų) pagalbą, įskaitant 43 mlrd. dolerių (40,3 mlrd. eurų) ginkluotei.

Otavoje V. Zelenskis kalbėjo apie nuovargį ir sakė žurnalistams: „Jūs remiate arba Ukrainą, arba Rusiją. Šiame kare nėra tarpinio varianto.“

„Silpnėjanti parama Ukrainai stiprina Rusiją, – pridūrė jis. – Ko galima tikėtis iš galingos Rusijos? Manau, kad atsakymus mums pateikia istorija.“

Kanados televizija parodė, kaip ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) pasisveikino su iš Vašingtono atskridusiu V. Zelenskiu, šiam išlipus iš lėktuvo Otavoje, kur jis lankosi pirmą kartą nuo plataus masto karo pradžios 2022-ųjų vasarį.

Vašingtone V. Zelenskis susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) ir Kongreso vadovais. JAV V. Zelenskis ne tik sulaukė šiltų žodžių ir palaikymo bei ginklų pažadų iš J. Bideno, bet ir bendravo su skeptiškai nusiteikusiais respublikonais, norinčiais nutraukti paramą.

Anot Gynybos ministerijos, bendra Kanados paramos Ukrainai suma nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios pernai vasarį yra daugiau kaip 8 mlrd. Kanados dolerių (5,6 mlrd. eurų), iš kurių daugiau kaip 1,8 mlrd. Kanados dolerių (1,2 mlrd. eurų) išleista karinei paramai.

Kanada taip pat apmokė per 38 tūkst. ukrainiečių karių.

„Ukrainos žmonės yra ieties smaigalys, lemiantis XXI a. ateitį. Kanada ir toliau nepaliaujamai remia Ukrainos žmones“, – prieš atvykstant V. Zelenskiui pareiškime teigė J. Trudeau.

Penktadienį V. Zelenskis surengs oficialias derybas su J. Trudeau Otavoje ir pasakys kalbą Kanados parlamente.

Po to jiedu vyks į Torontą, kur susitiks su verslo lyderiais ir Kanados ukrainiečių bendruomenės nariais.

Be to, Gynybos ministerija pranešė, kad ministras Billas Blairas (Bilas Bleras) penktadienį Kanadoje susitiks su ukrainiečių gynybos ministru Rustemu Umerovu.

Vyriausybės duomenimis, Kanadoje gyvena antra pagal dydį ukrainiečių diaspora pasaulyje po Rusijos – čia gyvena apie 1,36 mln. ukrainiečių kilmės žmonių.

Kanados ir Švedijos gydytojai peržiūrėjo daugiau nei 1 mln. pacientų įrašų ir nustatė, kad moterų chirurgių gydymo rezultatai buvo žymiai geresni, o po operacijos pacientai patyrė mažiau problemų.

Tyrėjai tiria galimas skirtumų priežastis, tačiau įrašai rodo, kad moterys chirurgės paprastai operuoja lėčiau ir gali pasiekti geresnių rezultatų neskubėdamos operacinėje.

Pas moteris chirurges apsilankiusiems asmenims sekėsi geriau praėjus metams po operacijos – 20,7 proc. pacientų patyrė nepageidaujamą pooperacinį reiškinį, palyginti su 25 proc. chirurgų vyrų.

Daktaras Christopheris Wallisas, vadovavęs vienam iš tyrimų ligoninėje Toronte, sakė, kad šios išvados turėtų paskatinti vyrus chirurgus susimąstyti apie savo požiūrį į chirurgiją ir pasimokyti iš kolegių moterų.

Antrasis tyrimas Švedijoje, kuriame dalyvavo 150 tūkst. pacientų, rodo panašius rezultatus. Gydytojai nustatė, kad pacientai, gydomi moterų chirurgių, patyrė mažiau komplikacijų ir trumpiau gulėjo ligoninėje nei tie, kuriuos gydė vyrai.

Švedijos daktarė My Blohm teigė, kad rezultatai turėtų būti vertinami atsargiai, tačiau išvados rodo, kad chirurginė technika ir rizikos prisiėmimas gali paaiškinti kai kuriuos pastebėtus skirtumus.

Patarime pateikiama nuoroda į vyriausybės tinklalapį, kuriame pabrėžiama, kad kai kurios užsienio jurisdikcijos gali būti nukreiptos prieš asmenis dėl jų kitokios seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.

Kanados pasaulinių reikalų interneto svetainėje skelbiama, kad tokie įspėjimai paprastai skiriami šalims, žinomoms dėl LGBTIQ asmenų teisių pažeidimų, pavyzdžiui, Rusijai, Egiptui ir Ugandai.

Kanados kelionių rekomendacijose paprastai atkreipiamas dėmesys į riziką, susijusią su politiniu nestabilumu arba stichinėmis nelaimėmis.

Ministro pirmininko pavaduotoja Chrystia Freeland (Kristija Friland) antradienį spaudos konferencijoje paklausta apie įspėjimą, pabrėžė, kad šis sprendimas nėra politinis.

„Vyriausybėje turime specialistų, kurių darbas – atidžiai stebėti, ar tam tikroms kanadiečių grupėms visame pasaulyje negresia didelis pavojus“, – sakė ji.

Kanados statistikos tarnybos duomenimis, iš 40 mln. šalies gyventojų maždaug milijonas priklauso LGBTIQ bendruomenei.

JAV yra pagrindinė kanadiečių kelionių į užsienį kryptis – vien birželį ten lankėsi 2,8 mln. kanadiečių.

Otavos pranešimas pasirodė tuo metu, kai JAV stiprėja prieš LGBTIQ asmenis nukreipta retorika, o kai kuriose valstijose bandoma uždrausti drag pasirodymus ir neleisti translyčiams dalyvauti sporto varžybose.

Be to, tokių apribojimų šalininkai pradėjo tikslingai boikotuoti prekių ženklus, pavyzdžiui, prekybos centrų tinklą „Target“, kurie remia LGBTIQ organizacijas.

Birželį JAV Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad įmonės gali atsisakyti teikti kai kurias paslaugas LGBTIQ klientams dėl religinių priežasčių.

„Deja, situacija dėl miškų gaisrų vėl pablogėjo, į vakarus nuo Jelounaifo liepsnojančiam gaisrui dabar keliant realią grėsmę miestui“, – spaudos konferencijoje sakė Šiaurės Vakarų teritorijų aplinkos ministras Shane'as Thompsonas (Šeinas Tompsonas).

Jis įsakė beveik 20 tūkst. miesto gyventojų iki penktadienio vidurdienio išvykti iš miesto. Į pietus atidarytas tik vienas greitkelis. Taip pat organizuojami komerciniai ir kariniai skrydžiai.

Vėlai trečiadienį gaisras siautėjo už 17 km nuo regiono sostinės.

„Noriu pabrėžti, kad miestui tiesioginis pavojus negresia“, – sakė S. Thompsonas.

Tačiau jis pridūrė: „Jei nebus lietaus, gali būti, kad iki savaitgalio (gaisras) pasieks miesto pakraščius. Jei nusprendžiate pasilikti, rizikuojate savo ir kitų saugumu.“

Šios savaitės pradžioje Jelounaifas paskelbė nepaprastąją padėtį, kuri netrukus buvo išplėsta didžiulėje šiaurinėje Kanados teritorijoje. Šiuo metu didžiulėje šalies teritorijoje liepsnoja daugiau kaip tūkstantis gaisrų, iš jų apie 230 – Šiaurės Vakarų teritorijose.

Kaip trečiadienį pranešė Vilniaus kino biuras, Baltijos šalyse lokacijų vadovai iš Jungtinių Valstijų, Kanados ir Europos lankysis iki rugpjūčio 21 dienos.

Anot pranešimo, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jie siekia atrasti vietas, pastatus ir interjerus, kurie tiktų televizijos serialų bei kino juostų filmavimams.

Šie profesionalai lokacijas yra padėję surasti tokiems filmams kaip „Vyrai juodais drabužiais“, „Misija neįmanoma“, „Asas Maverikas“, „V – tai vendeta“, „Vieną kartą Holivude“, „Viešbutis „Didysis Budapeštas“.

Pasak biuro, Lietuvoje lokacijų vadovai apžiūrėjo Lietuvos rašytojų sąjungą, Vilniaus universitetą, Lukiškių kalėjimą, Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmus, Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinį pastatą, Fabijoniškių rajoną, Televizijos bokštą, Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse, Pažaislio vienuolyną, Vilniaus ir Kauno senamiesčius, Kauno banko ir Kauno centrinio pašto pastatus, Trakų pilį ir Užutrakio dvarą.

Turą po Baltijos šalis ateinančią savaitę tęs Tarptautinės lokacijų vadybininkų gildijos prezidentas Johnas Rakichas (Džonas Rakičas).

„Vilnius architektūriškai labai įvairus ir, manau, turintis labai didelį potencialą. Suprantu, kodėl būtent Lietuvą pasirenka filmavimo komandos ir kitų šalių  –  juos traukia ne tik čia dirbantys profesionalai, lengvatos, bet ir įvairiapusiškos lokacijos. Vilniuje galima atrasti labai daug skirtingų stilių – nuo senesnių istorinių iki modernizmo ar futurizmo elementų“, – pranešime cituojamas J. Rakichas.

Baltijos šalyse vykstantį turą inicijavo Vilniaus kino biuras bei „Baltic Locations“. Anot šių įstaigų vadovų Jūratės Pazikaitės ir Jono Špoko, idėja pakviesti pasaulinio garso profesionalus kilo siekiant Baltijos šalyse vykdyti daugiau kino projektų.

„Kanadai šiemet nusprendus atidaryti mūsų šalyje ambasadą, pradedamas naujas etapas Lietuvos ir Kanados dvišaliuose santykiuose. Tikimės, kad į naują lygį bus pakeltas ir mūsų karinis bendradarbiavimas“, – pranešime sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Kanada yra itin reikšminga transatlantinio ryšio dalis, o tvirtas transatlantinis ryšys yra veiksmingos kolektyvinės NATO gynybos pagrindas“, – pridūrė jis.

Kanada vadovaujanti NATO priešakinių pajėgų batalionui Latvijoje. Šios šalies karinės oro pajėgos 2014 metais yra dalyvavusios NATO Oro policijos misijoje Šiauliuose, ji yra siuntusi karininkus į NATO Pajėgų integravimo vienetą Vilniuje.

Naujasis Kanados gynybos atašė Lietuvai nuo 1986 metų tarnavo įvairiuose Kanados kariuomenės daliniuose. Pastaruosius ketverius metus R. Fosteris buvo Kanados gynybos atašė Ukrainai.

„Stiprūs ryšiai tarp sąjungininkų ir bendraminčių demokratijų yra svarbūs kaip niekada“, – bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos premjere Ingrida Šimonyte sakė Kanados Vyriausybės vadovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį priėmė skiriamuosius raštus iš pirmosios Kanados ambasadorės Lietuvoje Jeanette Sautner (Žanet Sotner).

J. Trudeau sakė, kad atidarydamas ambasadas nori sustiprinti ryšius su Baltijos šalimis.

„Esu tikra, kad ambasados buvimas Vilniuje atvers naujas galimybes toliau stiprinti ryšius tarp mūsų valstybių ir plėsti dvišalią darbotvarkę tarp mūsų šalių“, – tvirtino I. Šimonytė.

Taikos sąlygas turi apibrėžti ne agresorius, o visos Europos laisvę ginanti Ukraina.

Iki šiol, nuo 1992 metų Lietuvoje veikė Kanados ambasados biuras Vilniuje, o ambasadorius Lietuvai rezidavo Rygoje.

Kanados ambasados biuro transformacija į ambasadą „prisidės prie ekonominių, kultūrinių ir žmogiškųjų ryšių plėtros ir intensyvinimo“, teigiama Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Ambasados atidarymas ir ambasadorės reziduojančios Lietuvoje paskyrimas, yra svarbus naujas etapas Lietuvos ir Kanados dvišaliuose santykiuose. Mūsų valstybes siejantis bendras įsipareigojimas demokratinėms vertybėms ir transatlantinio ryšio stiprinimui, yra tvirtas pagrindas toliau stiprinti bendradarbiavimą“, – pranešime sakė ministras Gabrielius Landsbergis.

„Pasipriešinsime bet kuriam agresoriui“

Viešėdamas Rygoje pirmadienį J. Trudeau paskelbė, kad Kanada papildomai dislokuos Latvijoje 1,2 tūkst. karių, taip artinant Otavos čia vadovaujamą NATO tarptautinį sąjungininkų batalioną prie brigados dydžio.

Kanados premjeras sakė, kad šalis taip prisideda prie NATO parengties didinimo regione ir įgyvendina sprendimus, skirtus atgrasyti Rusiją nuo agresijos Baltijos šalyse.

„Mes pasipriešinsime bet kuriam agresoriui, kuris bando primesti savo nuomonę, kad turint galią galima daryti viską. Esame vieningi savo misijoje ginti laisvę, demokratiją ir teisinės viršenybę“, – kalbėjo J. Trudeau.

I. Šimonytė sakė, kad Lietuva ypač vertina glaudų bendradarbiavimą su Kanada koordinuojant tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai bei paramos Ukrainai klausimus.

„Sutarėme, kad ir toliau reikia laikytis vienybės ir ryžto stabdant Rusijos agresiją ir remiant Ukrainą iki pergalės“, – teigė Lietuvos premjerė.

„Taikos sąlygas turi apibrėžti ne agresorius, o visos Europos laisvę ginanti Ukraina. Tik tokiu atveju galime tikėtis tvarios ir ilgalaikės taikos Europoje“, – pridūrė ji.

Ministrė pirmininkė paragino greičiau integruoti Ukrainą į euroatlantinę saugumo bendruomenę.

„Tik neapibrėžtumo ir pilkųjų zonų panaikinimas gali pabaigti Rusijos pradedamų karų Europoje užburtą ratą“, – kalbėjo I. Šimonytė.

J. Trudeau atvyko į antradienį prasidedantį NATO viršūnių susitikimą.

Teheranas apkaltino Otavą „tariamais jo imuniteto pažeidimais“, padarytais taikant įvairias teisines, politines ir diplomatines priemones, susijusias su 2012 metų teroro aktų sąrašu, sakoma Hagoje įsikūrusio tribunolo pareiškime.

Apie tai penktadienį Briuselyje vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime paskelbė Kanados gynybos ministrė Anita Anand.

Tankai bus dislokuoti plėtojant NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę Latvijoje iki brigados lygmens padalinio.

Daugianacionalinei kovinei grupei Latvijoje vadovauja Kanada ir ją sudaro daugiau kaip 1700 karių iš 11 šalių – Albanijos, Kanados, Čekijos, Islandijos, Italijos, Juodkalnijos, Juodkalnijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Ispanijos ir Šiaurės Makedonijos.

Kasdien sąjungininkių kariai dalyvauja bendrose karinėse pratybose kartu su Latvijos nacionalinėmis ginkluotosiomis pajėgomis, taip gerindamos sąjungininkių sąveiką, kad galėtų reaguoti į saugumo iššūkius.

Susitarimas dėl sąjungininkių pajėgų buvimo Baltijos šalyse ir Lenkijoje, kaip NATO priešakinių pajėgų buvimo dalies, buvo pasiektas 2016 metų liepą Varšuvoje vykusiame NATO viršūnių susitikime, taip parodant Aljanso vienybę ir įsipareigojimą ginti NATO nares nuo potencialaus agresoriaus.

2017 metų birželio 19 dieną Adažių karinėje bazėje vyko oficiali NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Latvijoje sutikimo ceremonija.

Atsižvelgdami į Madride vykusiame NATO viršūnių susitikime priimtus sprendimus, praėjusių metų birželio 29 dieną Latvijos ir Kanados gynybos ministrai pasirašė deklaraciją dėl NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Latvijoje stiprinimo ir tolesnės plėtros iki brigados lygio.