Užlaukio gatvės gyventojai skundėsi, kad fekalijomis smirda visi namai, nes tualetų turinys nenuteka vamzdynu.

„Neišsprendžiamos problemos su kanalizacijos šuliniais gatvėje, name bėga fekalijos. Kada sutvarkys ir kas atlygins žalą? Šuliniai atviri, sulūžę ir užsikimšę“, – piktinosi į nemalonią situaciją patekę gyventojai.

Tačiau paaiškėjo, kad bėda šiame rajone nutiko ne dėl vandentiekininkų kaltės.

Kada sutvarkys ir kas atlygins žalą?

Prieš kurį laiką nežinia kas sunkiasvore technika „nurovė“ šulinių dangčius, ir į nuotekų sistemą buvo pristumta purvo.

„Šioje vietoje vykdomi tvarkymo darbai. Darbuotojai stengiasi kuo skubiau išspręsti bėdą ir sutvarkyti kanalizacijos sistemą“, – patikino įmonės „Klaipėdos vanduo“ atstovė Justina Kazragytė.

Apie tai, kad įmonei priklausantys nuotekų šuliniai yra suniokoti, niekas bendrovei nepranešė.

„Tikėtina, kad atliekant kelio lyginimo arba sniego valymo darbus greta įrenginėjamų sklypų buvo nustumti nuotekų dangčiai su pertvaromis. Taip purvu buvo visiškai užkimšta nuotekų sistema“, – paaiškino J. Kazragytė.

Dėl sunkiasvorės technikos manevrų nuostolių turi ne tik gyventojai, bet ir bendrovė, nes buvo sugadinta nuotekų sistema.

„Bendrovės niekas neinformavo apie padarytą žalą“, – akcentavo J. Kazragytė.

THINLY VEILED 

AND FOR WHAT

Self-released

Nežinau, kaip jums, tačiau man pastarojo laiko gitaros muzikos įrašai palieka gana slogų įspūdį. Na, galbūt ne slogų, o labiau ne itin įkvepiantį, nes seniau laukei naujo „ba.“ ar „Garbanoto“ klono, o dabar staiga visi užsimanė būti kaip „Jauti“, „Abudu“ ar kokia kita dviskiemenė grupė. O čia tykiai savo trigrašį įkiša „Thinly Veiled“, pataikiusi į eilinį pseudo post punk revivalizmo traukinį ir pristačiusi albumą, kuris yra lyg koks gaivaus oro gurkšnis roko scenoje. Pamaišydami vėl atrandamą shoegaze’ą, dream pop ir dainuodami dabar populiariai šiek tiek ne į natą, vaikinai prisodrino darbą įdomių idėjų, gana skirtingų muzikinių pasirinkimų ir suteikė mums per 30 minučių visavertės muzikos, kurioje bent jau iš pirmo žvilgsnio nėra fillerių. Aišku, ar bus killerių, parodys laikas, nes kartais tam, kad publiką pasiektų gera muzika, reikia nueiti kryžiaus kelius. Koks bent man didžiausias „Thinly Veiled“ pranašumas? Jų nesupainiosi su jokia kita lietuviška grupe, o jei ir pavyks rasti panašumų, jie kokybiškai savo konkurentus aplenkia. Jie įvairūs, neužsiciklinę ir, svarbiausia, nenuobodūs, todėl kiekvienas iš devynių kūrinių vis turi pasiūlyti kažko naujo. Sukti „And For What“ iš naujo ir iš naujo buvo didelis malonumas, nes kiekvienąsyk į ausis šaudavo vis naujas hitas: iš pradžių kabino shoegaze’iškai klasikinis „I Won“, o po eilinio karto finalinis „Make It Right“ jau atrodė tikrai ne vietoje, nes jo ilgesingas post punk irgi vertas pirmųjų vietų. Net keista, kad taip nutinka... Todėl klausykite šio darbo, dalykitės juo, kad grupės nariams nekiltų net klausimo: „Dėl ko mes va šitą visą darome?“.

90/100 („Bandcamp“, „Spotify“, „Deezer“, „Apple Music“, „Pakartot“, „YouTube“)

SANTAKA

XRAM

Radio Vilnius

Keistas projektas yra „Santaka“. Prabėgus mažiau nei metams pasirodo jau trečias Marijaus Aleksos ir Manfredo Bajelio dueto mini albumas, kuriame vyrai, atrodo, bando pabėgti nuo kažkokių juos viešajame gyvenime apibrėžiančių klišių ir neria į eksperimentą, kuriam reikia ne tik klausos, bet ir išsilavinimo. Aplinkybė, kad būtent šis darbas yra pirmasis „Radio Vilnius“ leidybos pavyzdys, ir dar su tarptautiniu stogu, rodo, kad vyrai nusiteikę rimtai, nors, reikia pripažinti, tokią muziką pasiūlyti jau yra nemažas iššūkis. Lengvai plevenanti, šiek tiek pirmykštiškumu dvelkianti dueto elektronika yra nišinė tikrąja to žodžio prasme, reikalaujanti iš klausytojo pasitikėjimo ir tam tikros drąsos nevartoti muzikos kaip ir kur papuolė, tačiau išties išgirsti, ką atlikėjai nori pamuzikuoti. „Xram“ yra vos ne meditatyvus opusas su šiek tiek industrinių, IDM ar avangardinių garsų, nulemiančių tai, kad jų muzika dvelkia tiek ir šiuolaikinio meno paroda, tiek ir neiščiustyta šokių aikštele. Todėl net ir sunku vos keliais žodžiais apibūdinti „Santakos“ muziką; liurbiai šauktų, kad va čia va tas va mianas, tačiau liurbiai ir yra tam, kad šauktų ir mes juos atskirtume nuo minios. Jei rimtai, šis keistai evoliucionuojantis organizmas, kuris dar nežinau, kuo išvirs, o gal tik nuolatos ir nuolatos keisis, yra vienas įdomesnių būdų net paprastą klausytoją supažindinti su keistesne, neįprastesne, mandresne elektronika. Galbūt čia ir yra „Santakos“ paslaptis – šviesti klausytoją, plėsti jo akiratį ir pasakyti, kad viskas yra kitimas, judėjimas, tekėjimas.

80/100 („Bandcamp“, „Spotify“, „Deezer“, „Apple Music“)

KAROLINA KAPUSTAITĖ

ANALOGUE POETRY

Self-released

Savo albumų apžvalgose visada stengiuosi pasitraukti šiek tiek toliau nuo masinės muzikos, žinodamas, kad tie, kurie išties verti dėmesio, dažnai lieka suolelio gale, yra nesuprasti ar tiesiog neturi tiek galimybių pranešti apie save kaip standartiniai populiariausieji. Tačiau sykiais tenka užklysti į tokius užkaborius, kur muzika virsta kažkuo kitu. Karolinos Kapustaitės EP „Analogue Poetry“ yra būtent tokios patirties pavyzdys. Šis kompozitorės ir net gal, tiksliau, garso tyrėjos darbas nepasiduoda jokiems tradiciniams apibūdinimams. Jį suprasti vargu ar pavyks, tai muzika, skirta perleisti per save, lyg savotiška meditacinė terapija, kuri tinkamoje aplinkoje tinkamu metu tave pamaitins, pailsins ir galiausiai suteiks daugiau jėgų. O tai kiekvienam, taip pat ir man, yra labai svarbu. Prisipažinsiu, buvo labai malonu klausyti to, kas neturi destrukcijos, kas neplėšo ir nekelia konfrontuojančių emocijų. „Analogue Poetry“ yra labai švelnus, atsargus ir subtilus pajutimas, leidžiantis pamatyti ir išgirsti platų pasaulį, nors pati kompozitorė, atrodo, naudoja labai taupų priemonių arsenalą. Taip daug kas lieka tarp eilučių, tiksliau, tarp penklinių, ir suteikia galimybę turinį susikurti pačiam. Žinau, galbūt netikslu, galbūt neaišku, galbūt net šiek tiek erzina tokie abstraktūs spangtelėjimai, tačiau tiesiog vieną vakarą atsigulkite lovoje, užmerkite akis ir panirkite į K. Kapustaitės garsines klajones. Patikėkite, kas jau kas, bet ši muzika yra artimiausia reiškiniui, kurį galėtume vadinti audiopoezija.

78/100 („Spotify“, „Deezer“, „Pakartot“, „Soundcloud“)

YO DOMA

YODUCER

Self-released

Kodėl šis albumas pasirodė jau vasaros pabaigoje?.. Juk jame yra kūrinys, kuris tikrai turėjo tapti ne tik Monikos, bet ir visos šios vasaros hitu... Deja... Vis dėlto net ir be fantastiškai juokingo ir užkrečiančio „Monikos vasaros hito“ albumas „Yoducer“ turi pakankamai, kad paverstų Domantą Čėsną ne šiaip jodiuseriu (kad ir kas tai būtų), bet rimtu prodiuseriu. Aš dar iki galo nesupratau, kur yra šio elektroninio projekto žavesys – galbūt jo DIY estetikoje, galbūt jo nerimtume, galbūt tiesiog labai primityviomis priemonėmis jis sukuria kažką, ko užtenka gerai nuotaikai, tačiau šis darbas tikrai gelbės šaltais rudens vakarais, kai vasara išeis, tiksliau, ji jau išėjo... Kažkur tarp humoristinių kupletų ir rimtai kabinančių detalių blūdijantis projektas pagriebia nuo pat pradžių ir žada žiauriai, na, tikrai žiauriai smagų laiką. Kai kas pajus „Sporto“ įtaką, kai kur gal net ir „Verslo Rizikos Rezervą“, tačiau, skirtingai nuo šių grupių, „Yo Doma“ skamba lyg muzika štai iš čia ir dabar, lyg tai būtų kažko didelė pradžia, lyg tai tik treniruotė prieš rimtas varžybas. Aišku, liūdna, kad šis albumas dar nesulaukė didelio dėmesio (pažiūrėkit, kas trendina YouTube ir suprasite, kad klimato kaita – ne didžiausia problema), nes būtent tokie kūrėjai ir turi skatinti žiūrovus klausytis, eiti į koncertus, galų gale – gerai leisti laiką. „Yo Doma“, tau pačios didžiausios pagyros ir saliutacijos ir, jeigu šis momentas vis dėlto nebus tavo, cituojant tave patį, ateis kitas. O aš einu darkart klausytis „Monikos vasaros hito“.

91/100 („Spotify“, „Deezer“, „Pakartot“)

KANALIZACIJA

HI

Self-released

Džiazinio chaoso kolektyvas dar pavasarį išleido savo naują darbą, tačiau aš dėl man pačiam nesuprantamų priežasčių jį vis atidėdavau klausytis vėliau, kol galiausiai baigėsi net du metų laikai. Na, gerai, kad bent jau dabar galiu įdėmiau paklausyti, ir išvada tokia, kad „Kanalizacijos“ niekas nevaržo (muzikos srityje šis pasakymas tinka, namų ūkyje – tikrai ne). Iš esmės jau buvo galima tikėtis instrumentinio bespridielo, kuriame, atrodo, visos idėjos randa savo adresą, visi pasiūlymai yra neatmetami, visas įkvėpimas – nevaržomas. Toks fainas, kaip minėjau, chaosas. Iš kitos pusės, nors didelis raštas yra smagu, kraštai egzistuoja ne be reikalo. Nepaisant, kad ilgumu darbas labai nestebina – ką čia tos 40 minučių, tačiau atsiranda vietų, kai jis pradeda varginti, kai norisi, kad gal būtų susivaldyta, kai paprasčiausiai prarandi dėmesį. Nežinau, kaip jums, bet man taupumas yra neprasta vertybė, nes pajunti, kad muzikantai jau nebe kūrybiškai žvelgia į savo darbą, o tiesiog smailina ginklus ir bando aplenkti vienas kitą techniniais triukais. Jei pirmus sykius jų klausytis įdomu, galiausiai lieki prie kelių esminių kūrinių, kuriuose energija skamba suvaldytai. Dabar viskas burbuliuoja, pjaustosi, ošia ir daužosi, o tu tik kraipai ausimis, bandydamas sutelkti dėmesį. Iš kitos pusės, jei chebrai pačiai smagu, kas aš toks, kad varžyčiau jų kūrybinį polėkį. Jeigu kas, „Kanalizacija“ galės šitą apžvalgą ramiai ir be jokio sąžinės graužimo išmesti. Kur? Teisingai, į šiukšlių dėžę.

78/100 („Bandcamp“, „Spotify“, „Deezer“, „Apple Music“, „Pakartot“)

Dėl avarijų nuotekų tinkluose, kurias lemia vamzdynų užsikimšimai, gyventojų turtą per metus Klaipėdoje tenka gelbėti kone tūkstantį kartų, tačiau „Mano BŪSTAS“ rado sprendimą, kaip dar efektyviau apsaugoti gyventojus, o tokių avarijų tikimybę sumažinti iki minimumo.

Daugiabučius prižiūrintys specialistai sako, kad daugiau nei pusę visų namuose fiksuojamų avarijų nutinka nuotekų vamzdynuose. Ir situacija kasmet prastėja, nes vamzdynai sensta, nemaža dalis jų nekeisti daugiau nei pusšimtį metų, todėl į nuotekų sistemą nuolat iš butų patenkančios atliekos dažnai sudaro kamščius. Todėl „Mano BŪSTAS“ imasi veiksmų, kad bendrovės klientai ne tik išvengtų nemalonių, neretai brangiai kainuojančių avarijų, bet ir nepatirtų papildomų rūpesčių.

Užtikrins saugumą ir ramybę

Saugodamas gyventojų turtą ir rūpindamasis gyventojų saugumu, „Mano BŪSTAS“, vykdydamas teisės aktais numatytą prievolę, Klaipėdoje pradeda masiškai tikrinti nuotekų vamzdynus ir inicijuoti jų praplovimus. Tai leis tiksliai įvertinti sistemų būklę ir esant poreikiui imtis veiksmų, kad gyventojai išvengtų brangiai kainuojančių avarijų.

Per šiuos metus „Mano BŪSTO“ sertifikuoti partneriai su specialia vaizdo kamera tikisi patikrinti apie 70 proc. administruojamų namų nuotekų vamzdynų ir prevenciškai atlikti kokybišką vamzdžių praplovimą nuo pirmo šulinio iki atlanko name – dažniausiai užsikimšimus lemiančią namo vamzdyno dalį.

„Norėdami apsaugoti savo klientus nuo rūpesčių ir neplanuotų išlaidų, pasitelkę naujausias technologijas pradedame nuodugniai tikrinti nuotekų vamzdžius, juos plauti didelio slėgio srove. Tokie darbai leis identifikuoti kiekvieno namo vamzdynų būklę ir užbėgti galimoms avarijoms už akių. Mat avarijos nuotekų tinkluose gyventojams ne tik sukelia papildomų rūpesčių, bet ir brangiai kainuoja. Skaičiuojame, kad vieno gedimo šalinimo darbai su medžiagų keitimu vidutiniškai gali kainuoti apie 1 500 eurų, todėl mūsų vykdoma prevencija padės klientams nepatirti šių išlaidų ir ramiai gyventi“, – sakė „Mano BŪSTO“ Klaipėdos regiono vadovas Marius Šiaulys.

Moderni ir efektyvi prevencija

Šiems darbams atlikti bendrovė parinko sertifikuotą rangovą, turintį bene moderniausią įrangą, kuri ne tik padeda kokybiškai išvalyti užsikimšusius vamzdynus, bet ir identifikuoja silpnąsias jų vietas. Visas procesas yra filmuojamas aukštos kokybės vaizdo kamera, todėl vykdant prevenciją galima pastebėti net smulkiausius vamzdynų pažeidimus ir pagal tai atitinkamai reaguoti. Be to, kiekvienas gyventojas asmeniškai galės stebėti specialistų vykdomą vamzdynų patikrą ir, esant poreikiui, susipažinti su tyrimo išvadomis – vaizdo medžiagos analize.

„Mano BŪSTO“ duomenimis, pernai įmonės prižiūrimuose daugiabučiuose įvyko 829 avarijos nuotekų tinkluose. Taigi tikimybė, kad bent vieną kartą per metus senos statybos daugiabutyje užsikimš kanalizacija, yra itin didelė. Tokie gedimai gyventojams yra itin nemalonūs, nes kol trunka remontas, žmonės negali naudotis sanitariniais mazgais, įvyksta užpylimai, nukenčia turtas, patiriami nemenki finansiniai nuostoliai.

Padės išvengti nuostolių

M. Šiaulio teigimu, prasčiausia situacija yra senos statybos daugiabučiuose, kur vamzdynai nekeisti 30, 40 ar net pusšimtį ir daugiau metų. Natūralu, kad jų būklė daugeliu atvejų yra kritinė, jie dažnai kemšasi, įvyksta avarijos. Situaciją apsunkina ir tai, kad įvertinti šių vamzdynų būklę plika akimi neįmanoma – jie yra paslėpti sienose, grindyse, po žeme.

Būtent dėl šios priežasties „Mano BŪSTAS“ inicijavo vamzdynų patikrą pasitelkiant šiuolaikines technologijas, kurios chirurginiu tikslumu leidžia identifikuoti įtrūkius, lūžius ar užsikimšimus bet kurioje vamzdyno atkarpoje.

„Tai yra sprendimas, kuris mūsų klientams užtikrins saugumą ir ramybę. O kaina, kuri mokama už šią paslaugą, yra itin menka, palyginti su avarijų grėsme ir yra maždaug 150 kartų mažesnė nei vidutinis vienos avarijos likvidavimas. Preliminariais skaičiavimais, vienam butui vieną kartą per metus pilna nuotekų vamzdyno diagnostika su efektyviu praplovimu kainuos apie 9 eurus arba vos 78 centus per mėnesį“, – sakė M. Šiaulys.

Planuoja baigti laiku

Bendrovė "Klaipėdos vanduo" sodų bendrijose "Žilvitis", "Dobilas", "Obelėlė", "Laisvė" Kulių kaime, Klaipėdos rajone baigia nutiesti 17,3 km vandentiekio tinklų ir per 20 km nuotekų tinklų.

Centralizuotomis paslaugomis galės naudotis daugiau nei 400 sodų bendrijų gyventojų.

Daugumos sodų bendrijų gyventojai jau gali jungtis prie centralizuotų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, statybos darbų pabaiga numatyta spalio pabaigoje.

Vandentiekio ir kanalizacijos tinklų statybos darbai šiose bendrijose strigo. Konkursą laimėjusio pirmojo rangovo darbai ėmė vėluoti, o galiausiai sutartis su ta bendrove buvo nutraukta.

Įmonei "Klaipėdos vanduo" teko skelbti kitą rangos konkursą, kurį laimėjo įmonė "Plungės lagūna".

Rangovams teko ne tik dar kartą patikrinti atliktų darbų kokybę, bet ir taisyti trūkumus.

Šiuo metu projektas jau eina į pabaigą ir turėtų būti pabaigtas iki mėnesio galo.

Vis dėlto gyventojai vandentiekiu ir kanalizacija galės pradėti naudotis tik po tinklų pripažinimo tinkamais naudoti.

"Šiuo metu jau vykdomi sistemos paleidimo ir derinimo darbai, tad statybos darbus planuojama pabaigti laiku", – patikino įmonės "Klaipėdos vanduo" atstovė spaudai Gintarė Butkienė.

Ar reikės statybos leidimo?

Sodų bendrijų gyventojai socialiniuose tinkluose jau kelia klausimą dėl prisijungimo prie tinklų.

Didžiausią nerimą kelia neaiškumas, ar reikės gauti statybos leidimą norint prisijungti prie tinklų.

"Vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba priskiriama prie nesudėtingos inžinerinių tinklų statybos, todėl norint prisijungti prie centralizuotų tinklų nereikalingas statybos leidimas. Jeigu pastatas jau yra pastatytas ir prisijungiama prie sklypo ribos atvestų atšakų, bendrovė nereikalauja ir statybos projekto. Pagal tvarkas visais kitais atvejais dažniausiai reikia pasirengti ir susiderinti inžinerinių tinklų supaprastintą statybos projektą. Tačiau šiuo atveju sodų bendrijų gyventojams nereikia rengti projektų", – paaiškino G.Butkienė.

Prieš pradedant įgyvendinti projektą įmonė "Klaipėdos vanduo" siuntė informaciją gyventojams, buvo prašoma raštu patvirtinti ketinimus jungtis prie centralizuotų tinklų.

Pasitaikė įvairių situacijų, vieni iš karto pranešė, kad jungsis, kiti delsė ir tik baigiant projektą ėmė svarstyti, kad paslaugos vis dėlto norės.

"Visiems gyventojams, kurie jau buvo pareiškę norą prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, prisijungimas vyks palengvinta tvarka. Parengtos prisijungimo sąlygos be papildomų prašymų bus išsiųstos kiekvienam klientui, vadovaujantis jomis gyventojai turės nusitiesti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus savo sklype iki sklypo ribos atvestos atšakos. Tinklų nusitiesimą gyventojai gali atlikti patys arba gali samdyti statybos įmonę", – tvarką paaiškino G.Butkienė.

Patogumai: prie pat Gargždų esančios net kelios sodų bendrijos iki šiol laukė civilizuotų paslaugų, pagaliau baigiami kloti vandentiekio ir nuotekų tinklai. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kaip jungtis prie tinklų?

Norint prisijungti prie centralizuotų tinklų, sodų bendrijų "Žilvitis", "Dobilas", "Obelėlė" ir "Laisvė" gyventojai pirmiausia turi išsiimti prisijungimo sąlygas.

Jau sudariusiems statybos sutartis su bendrove "Klaipėdos vanduo" bei pareiškusiems norą prisijungti prie centralizuotų tinklų prisijungimo sąlygos bus išsiųstos pateiktais e. paštais ar paštu. Jei žmogus nėra sudaręs statybos sutarčių, reikėtų kreiptis į įmonę "Klaipėdos vanduo" ir pateikti prašymą.

Tinklų paleidimo ir derinimo darbus planuojama baigti spalio pabaigoje ir nuo šios dienos bus galima naudotis paslaugomis.

"Gavus prisijungimo sąlygas, atsižvelgiant į jose nurodytus reikalavimus, gyventojai turi įsirengti tinklus. Tai gali padaryti pasamdyta statybos įmonė ar patys. Paklojus savo sklypo inžinerinius tinklus, pagal reikalavimus prisijungus prie centralizuotų tinklų gyventojai turi pasirengti paklotų tinklų geodezinę nuotrauką ir kreiptis į įmonę "Klaipėdos vanduo" dėl tinklų pridavimo. Priduoti tinklus bendrovei "Klaipėdos vanduo", įsirengti skaitiklius ir sudaryti paslaugų tiekimo sutartį", – numatytus žingsnius besijungiantiems paaiškino G.Butkienė.

Dalis gyventojų, kur tinklai jau yra ištestuoti, jau dabar gali jungtis prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų.

"Tinklų paleidimo ir derinimo darbus planuojama baigti spalio pabaigoje ir nuo šios dienos bus galima naudotis paslaugomis. Tačiau kaip ir minėjome, gyventojai patys turi nusitiesti tinkle dalį nuo savo būsto iki sklypo riboje atvestos atšakos. Bendrovė "Klaipėdos vanduo" yra pasirengusi gyventojams centralizuotą vandenį tiekti ir tvarkyti nuotekas kiek įmanoma greičiau. Todėl šiomis paslaugomis bus galima naudotis, kai tik gyventojai nusities tinklus ir apie tai informuos bendrovę "Klaipėdos vanduo" bei su ja sudarys paslaugų tiekimo sutartį", – akcentavo įmonės "Klaipėdos vanduo" atstovė.

Susitiks su bendruomene

Daugybei senyvo amžiaus gyventojų kyla klausimų dėl vandentiekio ir kanalizacijos įvedimo.

"Įmonės "Klaipėdos vanduo" specialistai ruošiasi vykti į Kulių kaimą ir atsakyti į visus gyventojų klausimus. Deriname susitikimų datas su sodų pirmininkais. Konsultuosime žmones vietoje", – tikino G.Butkienė.

Gyventojai dėl inžinerinių tinklų išpildomųjų geodezinių nuotraukų parengimo taip pat gali kreiptis į bendrovę "Klaipėdos vanduo" ir pateikti prašymą dėl paslaugos užsakymo arba į kitą šios srities paslaugas teikiančią bendrovę.

Išpildomųjų geodezinių nuotraukų parengimo paslaugos kaina, užsakant bendrovėje "Klaipėdos vanduo", svyruoja nuo 64 iki 66,5 euro.

Gintarė Butkienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Be tinklų neliks

Vienoje sodų gatvėje skirtingi gyventojai gali savo tinklus klotis skirtingais būdais – vieni su įmonės "Klaipėdos vanduo" rangovais, kiti patys.

Ar tiesa, kad kol vyks darbai kaimyno sklype, visi kiti gyventojai negalės naudotis vandentiekiu ir nuotekų tinklais?

"Įgyvendinant projektą bus sudaryta galimybė prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų visiems Kulių kaimo gyventojams, nepriklausomai nuo to, jungsis kaimynas, ar ne. Kol kaimyno sklype bus vykdomi tinklų įrengimo darbai, kitiems gyventojams bus galimybė naudotis centralizuotomis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis. Prisijungti galės ne tik tie gyventojai, kuriems projekto vykdymo metu įrengtos atšakos iki sklypų ribų, bet ir tie, kurie jungsis prie gatvės tinklų pagal savo parengtą ir suderintą projektą. Įmonė "Klaipėdos vanduo" siekia, kad kuo daugiau gyventojų naudotųsi naujai įrengtos infrastruktūros paslaugomis", – paaiškino G.Butkienė.

Prašymus dėl prisijungimo sąlygų išdavimo jau yra pateikę apie 100 Dovilų sodų bendrijos gyventojų.

Iš viso numatyta prijungti 420 būstų.

Jiems bus įrengtos vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų atšakos iki sklypų ribų.

"Inžineriniai tinklai bus įrengti visose gatvėse, tik ne visiems sklypams buvo numatytos atšakos ar perspektyviniai sprendiniai prisijungimui. Atšakos įrengiamos būstams, su kurių savininkais buvo sudarytos dvišalės sutartys dėl tinklų statybos. Tuštiems ir neužstatytiems sklypams, kurių suskaičiuota apie 500, atšakos nebuvo numatytos. Tačiau nepaisant to, visiems gyventojams bus sudaryta galimybė prisijungti prie centralizuotų tinklų", – patikino G.Butkienė.

Stumdo vandenį

Nežinant konteksto, būtų galvosūkis, iš kur vandenėlis teka. Vanduo – ne grynas, kanalizacijos. Pro sieną ir grindis besiveržianti kanalizacija užtvindė prekybos centro rūsį.

„Sako, kad užsikišo kanalizacija“, – komentavo vienos iš prekybos tinklo parduotuvių savininkė Rima.

Tariama, kanalizacijos baseiną nuomojasi smulkūs verslininkai.

„Rinkom su kibirais, labai daug jau išnešėm. Nebeturim jėgų rinkti, dabar stumdom jau, bet bėga ir bėga“, – skundėsi Rima.

Pirkėjai abejoja, ką mato, ir nusiteikę nerti.

„Aš nežinau, kas čia buvo. O kaip į parduotuvę patekt? Ląstų neturiu“, – humoro nestokojo viena pirkėja.

Kanalizacijoje skęstantiems parduotuvių, kirpyklų, taisyklų savininkams batų negaila, bet jie – ne santechnikai.

„Vandenį stumdom kiekvienas nuo savęs“, „Reikės sutartį nutraukti ir bus paprasčiausias variantas, nes per metus čia trečias ar ketvirtas kartas“, – skundėsi parduotuvių savininkai.

Klientai nepatenkinti, bet darbo laikas nuo ryto baigėsi.

„Jeigu jau nereaguoja savininkai, tai jau liūdnas reikalas“, – nuomonę reiškė kita pirkėja.

Nuomos kainos – nemažos

Nuomininkai skundėsi, kad nuoma – ne iš mažiausių.

„Po pirmo užpylimo visą inventorių pasikeitėm į aukštesnį, kad niekas neužsilietų, nes, pavyzdžiui, jeigu stalas būtų be metalinių ratukų, tai medis brinktų nuo tos drėgmės. Nors taip apsisaugome, nes draudimas pasikartojančių atvejų nedraudžia“, – kalbėjo vienos parduotuvės savininkė Valentina.

Toks beviltiškas mojavimas šluotomis vyksta kelias valandas, kol pasirodo kažkas iš skęstančiųjų kviestų tarnybų. Žmonės su siurbliu išgelbėjimo neatneša.

Stop kadras

„Buvo iškvietimas – mes atvažiavom. Atvažiavom – pamatėm, kad kol kas ne mūsų jėgoms viską padaryti dėl to, kad yra užsikišusi kanalizacija“, – sakė valymo įmonės atstovas.

Draudimas pasikartojančių atvejų nedraudžia.

Atstovas aiškino, galįs patarti, kaip išplauti grindis, bet tik ne suremontuoti užsikišusią kanalizaciją, į kurią reikėtų supilti pusantro, o gal net visus du kubus surinkto vandens. Lauke daryti kanalizacijos čiuožyklų, esą, irgi griežtai negalima.

„Ne pirmą kartą ir ne paskutinį. Čia valdžios klauskit, kas atsakingas. Įmonė „Palink“, – teigė kitos parduotuvės savininkė Jonė.

Rūsį išnuomojęs prekybos centras būtinybę remontuoti nuotekų sistemas pripažįsta, tačiau kapitališkai to padaryti esą negali dėl to, kad pastatas priklauso dešimčiai savininkų, o su jais – nesusitariama.

„Problema kyla bendro naudojimo – lauko, nuotekų tinkluose. Ne kartą yra kreiptasi į kitus savininkus tvarkyti šią problemą, taip pat kreipėmės ir į institucijas. Na, po šio įvykio darysime vėl tą patį – kreipsimės į kitus savininkus, kad tvarkytume šią problemą“, – sakė prekybos tinklo „IKI“ komunikacijos atstovė Vaida Budrienė.

Kanalizacija užlieti nuomininkai į nuomotojus dėl turtinės žalos kol kas nesikreipė.

Vyksta procesas

Siekdama išvengti sankcijų, Lietuva iki 2023 m. yra įpareigota pašalinti pažeidimus vykdant miesto nuotekų tvarkymą. Paprasčiau tariant, nežinia, kaip nuotekomis namuose atsikratančių namų turi nelikti. Europos Komisijos (EK) įvardytose aglomeracijose būtina pasiekti, kad centralizuotai nuotekas tvarkytų ne mažiau kaip 98 proc. gyventojų.

Spalio 1 d. pasibaigė Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo kvietimas gyventojams teikti paraiškas dėl nuotekų tinklo prijungimo prie centralizuotų tinklų.

„Nors šiam kvietimui buvo skirta 3 mln. eurų, iš viešųjų geriamojo vandens ir nuotekų tvarkytojų buvo sulaukta paraiškų už 1,7 mln. eurų“, – įvertino Aplinkos projektų valdymo agentūros Nacionalinių programų valdymo departamento Aplinkosaugos skyriaus vedėjas Vidas Stašauskas.

Kaune teikiant paraišką dėl minėtos programos finansavimo, buvo sudarytas 143 būstų arba 48 namų sąrašas. Planuojama panaudoti kiek daugiau nei 292 tūkst. eurų. Tačiau tai visiškai neišspręs nuotekų problemos.

„Kaune matome pozityvių pokyčių – vis daugiau gyventojų svarsto ir jungiasi prie centralizuotų nuotekų tinklų. Šiuo metu mieste prie jų vis dar neprisijungę 2 544 privatūs namai ir 321 butas daugiabučiuose. Jie visą informaciją apie prisijungimo sąlygas, prašymų teikimo tvarką ir nuotekų išvežimo paslaugas gali rasti bendrovės interneto puslapyje“, – teigė „Kauno vandenų“ Administracijos ir bendrųjų reikalų direktorius Arvydas Juška.

2 544 – tiek namų Kaune vis dar neprisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų.

Pagal šią paramos programą tinklams tiesti ir dangai sutvarkyti gyventojo privačiame sklype buvo galima gauti 100 proc. sąnaudų subsidiją. Likusiai daliai – nuo išvystyto gatvės nuotekų tinklo iki gyventojo sklypo ribos – viešajam geriamojo vandens ir nuotekų tvarkytojui galėjo būti kompensuojama iki 70 proc. išlaidų. Bendra vienam būstui skiriama dotacija gali siekti iki 2,1 tūkst. eurų.

Dar yra lauko tualetų

Nepaisant solidžios paramos, kai kurie kauniečiai įpratę gyventi po senovei, todėl mieliau ieško galimybių išsisukti, nei jungtis prie miesto nuotekų tinklo.

„Kauno vandenų“ duomenimis, didžiausia koncentracija savarankiškai nuotekas tvarkančiųjų yra fiksuojama Šančių, Panemunės ir Aleksoto mikrorajonuose. Objektai išsidėstę šlaituose arba šalia jų, o nuotekos galimai prijungtos prie lietaus linijų ar tiesiog griovių. Šios teritorijos yra specialistų akiratyje – čia atliekamos neplanuotos objektų patikros.

„Man pačiam tenka dalyvauti komisijose, kai lankome gyventojus. Vienas aiškina, kaip planuoja prisijungti, kitas, iš kurio buto nuvestas vamzdis į duobę, nė nesvarsto apie tokią galimybę. Būna variantų, kai, tarkime, dviem butams iškasta viena duobė, kitiems dviem – kita. Apie tų šulinių sandarumą sunku net šnekėti, o sklindančius kvapus galima įsivaizduoti. Kai kuriuose namuose nėra net vidaus nuotekų tinklo. Tualetai yra lauke. Taip, dar yra tokių mieste“, – pasakojo „Kauno vandenų“ atstovas A.Juška.

Įstatymas numato, kad prie miesto tinklo neprisijungę gyventojai, turi kaupti dvejų metų įrodymus, kaip jie tvarko nuotekas. Vienintelis realus būdas yra susirasti nuotekų vežėją, sudaryti sutartį, pagal kurią jis palieka dokumentą, kada ir kiek nuotekų išvežė. Ne paslaptis, kad dalis savarankiškai nuotekas tvarkančių gyventojų, tik dabar sužino, kad turi kaupti tokius dokumentus.

„Gal matėte ant stulpų skelbimų, kuriuose siūloma nuotekų išvežimo paslauga. Greičiausiai didžioji tokių vežėjų dalis dirba šešėlyje. Kur jie pila tas nuotekas, vienas Dievas težino – ar į upelį supila ar atsidaręs „Kauno vandenų“ dangtį supila ir viskas suteka į nuotekų valyklą“, – svarstė A.Juška.

Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai primena, kad už Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą Administracinių nusižengimų kodeksas numato įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o už pakartotinį pažeidimą – iki 600 eurų. Dar griežtesnę atsakomybę už gamtai padarytą žalą gali taikyti aplinkosaugininkai.

Negalintys dokumentais pagrįsti nuotekų tvarkymo gyventojai neretai griebiasi šiaudo. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Tolerancija mažėja

Pavyzdžiui, namo gyventojai per metus sunaudoja 100 kub.m. vandens, o atvažiavusi nuotekų mašina išveža 10 kub.m. Toks sunaudoto vandens ir išsiurbtų nuotekų santykis parodo, kokio sandarumo yra duobės, į kurias neprisijungę prie nuotekų tinklo gyventojai išleidžia panaudotą vandenį.

„Savo poreikiams – atsigerti vandens, kavai, arbatai, maisto gamybai vandens sunaudojama santykinai mažai. Didžioji dalis butuose ir namuose naudojamo vandens nubėga į kanalizaciją. Todėl santykis pagal vandens suvartojimo ir nuotekų šalinimo sutartį yra 1X1“, – dėstė A.Juška.

Negalintys dokumentais pagrįsti nuotekų tvarkymo gyventojai neretai griebiasi šiaudo aiškindami, kad daug vandens sunaudojo augalams laistyti, tačiau tokia pasaka mažai tikėtina, jei sunaudoji 100 kub. m vandens, o išveži 10 kub. m, tai niekaip neįmanoma išlaistyti 90 kub. m vandens, o jei dar įvertinsime metų laikus, kai laistyti augalų visai nereikia, tai pasaka tik pasitvirtina.

Anot „Kauno vandenų“ atstovo, tvarkingi nuosavų namų savininkai įrengia kitą vandens skaitiklį, skirtą laistyti, pagal kurio parodymus neskaičiuojamas nuotekų mokestis.

Komisija, kurią sudaro Viešosios tvarkos, Aplinkos apsaugos skyriaus, Aplinkos apsaugos departamento ir „Kauno vandenų“ atstovai, negalinčius įrodyti deramo nuotekų tvarkymo, įspėja, o jei situacija nesikeičia, skiriama bauda.

„Tokie asmenys kitaip kaip pažeidėjais negali būti vadinami. Galiausiai jie ne tik teršia gamtą, jei nuotekas nuleidžia per šulinius į bendrus tinklus, – už tų nuotekų valymą sumoka kiti gyventojai“, – dėstė A.Juška.

Tačiau situacija nevaleikoms darosi vis prastesnė. „Kauno vandenų“ atstovas pastebi, kad tolerancija pažeidėjams ir gamtos teršimui darosi vis mažesnė. Vis dažniau sulaukiama pranešimų, kai matydami, kad kaimynas, išmetęs, tarkime, kokią nors laistymo žarną, išleidžia nuotekas iš namo, skambina tarnyboms.

Susiskaičiuoti išlaidas

„Kauno vandenų“ Administracijos ir bendrųjų reikalų direktorius A.Juška stebėjosi, kad neretai paramos kreipiasi pavyzdžiui 300 kv. m name gyvenantys, nepriekaištingai aplinką susitvarkę žmonės, tikindami neturintys lėšų prisijungti prie miesto nuotekų tinklo.

Direktoriaus skaičiavimu, jei nuo namo ne per toliausiai eina miesto kanalizacija, prisijungti savininkui atsieitų apie 1 tūkst. eurų. Gerokai sudėtingiau yra mažas pajamas turintiems gyventojams arba tokių namų, kuriuose dalis butų yra privatūs, o dalis yra Kauno savivaldybės socialiniai būstai.

A.Juška abejoja, kad gyventojai gali nežinoti apie būtinybę ir galimybę prisijungti prie miesto nuotekų tinklų. „Kauno vandenys“ turi informaciją, sutartis, pagal kurias mato, ar gyventojai tik perka vandenį, ar ir už nuotekas susimoka. Tokių kaip iš medžio nukritusių ir nieko nežinančių yra vienetai. Tačiau net ir jie apie galimybę prisijungti prie miesto nuotekų tinklų sužino po komisijos vizito.

Kai kuriuose namuose nėra net vidaus nuotekų tinklo. Tualetai yra lauke. Taip, dar yra tokių mieste.

Direktorius pripažįsta, kad yra tam tikrų kriterijų, pagal kuriuos sprendžiama, ar parama vandens vartotojui galima. Jei asmuo per mėnesį suvartoja, tarkime, 1 kub. m vandens, tai, esą, naivu tikėtis, kad toks vartotojas papuls į prioritetinį sąrašą. Tačiau minima parama buvo orientuota būtent į tuos gyventojus, daugelis kurių net neprašė prisijungti.

„Kauno vandenys“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su namų administratoriais, pagal kurią „Kauno vandenys“ įsipareigoja nutiesti tinklą iki nuotekų duobės, o namo administratoriai jau sužiūrės, kad gyventojai prisijungtų prie to tinklo.

„Pagal paramą, mes dabar taip ir darome – nutiesiame tinklus iki namo duobės, o jie tegul tik prisijungia. Dažnu atveju atstumas gali siekti kokius 5 m, tai tikrai nėra neįmanomos lėšos. Minima parama butui yra apie 2 tūkst. eurų, jei name yra penki butai, tai jau 10 tūkst. Tad labai žymiai padengiamos norinčiųjų prisijungti sąnaudos“, – neabejojo A.Juška.

Tikslios išlaidos suskaičiuojamos rengiant prijungimo projektą, tačiau galima pasiskaičiuoti ir pačiam – 1 m atsieitų apie 100 eurų. Beliktų įsivertinti galimą prisijungimo prie miesto tinklų paramą.

Socialiniuose tinkluose pasklido įrašas, kuriame matyti, kaip virtuvėje pro plautuvės angą veržiasi putojantis vanduo.

Žmonės tuoj ėmė kelti savo versijas ir dalyti patarimus, ką reikėtų daryti.

„Mano bute taip buvo dėl per siauro vamzdžio nutekėjimo, kai kaimynas paleisdavo indaplovę kartu su skalbimo mašina, tokie dalykai darydavosi“, – rašė vienas klaipėdietis.

„Vamzdyną susitvarkyti reikia“, – tvirtino kitas internautas.

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovai taip pat peržiūrėjo šį vaizdo įrašą ir įvardijo kelias problemas.

„Kadangi, kaip žmogus rašo, ši situacija yra daugiabučio trečiajame aukšte, darome prielaidą, jog nuotekos iš aukštesnių aukštų patenka į butą, esantį žemiau. Tai gali būti dėl to, kad po vonia nėra įrengtas sifonas, todėl dalis nuotekų iš nuotekų stovo patenka į buto vamzdyną. Patariame, kviesti santechniką ir ieškoti problemos“, – teigė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ komunikacijos vadovė Gintarė Butkienė.

Anot G. Butkienės, kita dažna situacija, su kuria susiduria ne vienas gyventojas, – užsikimšę namo vidaus tinklai.

Taip nutinka todėl, kad gyventojai kanalizaciją paverčia šiukšlių dėže ir į ją meta šiukšlių atliekas, popierių, servetėles, pila riebalus.

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ specialistai pastebi, kad kasmet šiukšlių, maisto atliekų, išmetamų į kanalizaciją, daugėja.

Pavyzdžiui, vien pernai į nuotekų valyklą ir buitinių nuotekų tinkluose, likviduojant užsikimšimus, buvo surinkta virš 597 tonų maisto atliekų, riebalų, šiukšlių, maždaug po tūkstantį kilogramų kasdien.

Tai gali būti ir nemalonių kvapų priežastis.

„Dėl užsikimšimų namo viduje, gyventojai turėtų kreiptis į daugiabučio administratorių. Mes patartume į kanalizaciją griežtai nemesti popieriaus, higieninių paketų, sauskelnių, maišelių, drėgnųjų servetėlių, maisto atliekų, įskaitant ir grybų atliekų, bulvių lupenų, kavos tirščių, uogienių, žuvų ir jų žvynų“, – teigė G. Butkienė.

Gyventojams neramu

Į portalo kauno.diena.lt redakciją kreipėsi Vijūkų gatvės gyventojai ir teigė, kad trečiadienio rytą juos pažadino iš kriauklės gurguliuojantis vanduo ir iš tualeto sklindantis baisus dvokas. Paaiškėjo, kad vėl užsikimšo kanalizacijos šuliniai ir vanduo pradėjo veržtis į namus. Labiausiai neramu dėl to, kad ši problema kartojasi nuolat.

Viena vietos gyventoja portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad trečiadienio rytą išgirdo, kaip kriauklėse kunkuliuoja vanduo. Kadangi kriauklėse vandens mažiau, nuotekos į viršų neprasiveržė, tačiau apie tai, kad kažkas negerai, pranešė būtent sklindantys garsai. Tačiau klozete situacija buvo dar prastesnė. Čia kanalizacijos vanduo buvo gerokai pakilęs, tad pasinaudoti tualetu nebuvo įmanoma. Moteris tikino, kad nuo pat ryto visus namus užtvindė kanalizacijos dvokas.

„Vijūkų gatvės atkarpoje tarp Kudrėnų ir Užliedžių gatvių yra keli šuliniai, jie visi buvo pilni kanalizacijos nuotekų. Vanduo pakilęs iki pat šulinių viršaus. Vėl teko kviestis „Kauno vandenų“ avarinę tarnybą, kad šie atkimštų šulinius ir vanduo nuslūgtų“, – kalbėjo Romainių gyventoja.

Skaitytojos nuotr.

Kaunietė tikino, kad pastaruoju metu kanalizacijos problemų gerokai padaugėjo. Vien nuo kovo pradžios dėl pakilusio nuotekų lygio gyventojai keturis kartus buvo priversti kęsti nepatogumus bei kviestis avarines tarnybas. Pasak vietinių žmonių, seniau tokių problemų nekildavo arba jos būdavo ypač retos, o dabar tarnyboms tenka važiuoti gan dažnai.

„Nežinau, kodėl taip yra. Gal kad labai padaugėjo gyventojų, bet tada turėjo būti plečiamas ir nuotekų sistemos tinklas. Šiaip Romainiuose nėra normalios lietaus surinkimo sistemos, tad gal ir tai turi įtakos. Tačiau čia gyvename jau gal dešimt metų ir tokių problemų nebūdavo, o dabar per 20 dienų jau keturis kartus taip kanalizacijos vanduo pakilo, tai kas bus toliau? Atvažiuoja specialistai, pakrapšto kažką ir vėl išvažiuoja, bet vanduo netrukus vėl pakyla“, – teigė Vijūkų gatvės gyventoja.

Pagrindinė problemų priežastis yra į klozetus metamos įvairios higienos bei maisto atliekos, vandenyje netirpstantys popieriniai rankšluosčiai.

Teršia upelį

Negana to, kad kanalizacijos dvokas persmelkia rajono gyventojų nuotaikas, kauniečiai atkreipė dėmesį į dar vieną tokių pakilusių nuotekų keliamą problemą. Pro šulinių viršų tekantis vanduo patenka į melioracijos griovius, o iš jų – į šalia tekantį Plytupio upelį.

Žmonės teigė, kad dalyje Romainių nėra normalios lietaus surinkimo kanalizacijos. Kai kurios gatvės nėra asfaltuotos, o šalia jų stūkso dar senieji melioracijos grioviai, į kuriuos suteka kritulių vanduo. Tačiau grioviuose, pasak vietinių, galima aptikti ne tik lietaus, bet ir buitinių nuotekų.

„Upelis nuo apsemtų šulinių nėra taip toli, maždaug ties Kaimelės gatve. Kadangi nėra normalios sistemos, tai kanalizacija ir bėga ten“, – pažymėjo apie problemą prabilusi portalo kauno.diena.lt skaitytoja.

Įvardijo priežastis

Bendrovės „Kauno vandenys“ viešųjų ryšių specialistas Andrius Nenėnas informavo, jog užsikimšimų lauko nuotekų tinkluose pilnai išvengti neįmanoma, dažniausiai tai įvyksta dėl gyventojų neatsakingumo naudojantis buitinių nuotekų infrastruktūra.

„Pagrindinė problemų priežastis yra į klozetus metamos įvairios higienos bei maisto atliekos, vandenyje netirpstantys popieriniai rankšluosčiai. Todėl lauko tinklų vamzdynuose kaupiasi nešmenys, mažėja jų pralaidumas ir dėl šios priežasties susiformuoja kamštis vamzdyne. Problemos buitinių nuotekų tinkluose būna įvairios, pagrindinės prevencinės priemonės siekiant išvengti gedimų ir avarijų tinkluose yra tinkama ir savalaikė jų priežiūra, techninių parametrų suderinamumas, vartotojų atsakingumas – nemesti vandenyje netirpstančių medžiagų“, – dėl ko kyla kanalizacijos problemų, vardijo A.Nenėnas.

„Kauno vandenų“ Avarinės tarnybos registre 2021 m. kovo mėnesį užfiksuoti keturi pranešimai dėl užsikimšusių buitinių nuotekų tinklų Vijūkų gatvės atkarpoje tarp Kudrėnų ir Užliedžių gatvių. Visais minėtais atvejais į užsikimšimo vietą buvo išsiųstos avarinės tarnybos nuotekų tinklo brigados, užsikimšimai tinkle pašalinti, tinklai išplauti į angas tarp šulinių įleidus specialią plovimo žarną paleidus galingą vandens srovę, sukeltą aukštu slėgiu.

Skaitytojos nuotr.

„Pažymėtina, kad papildomai kovo 24 dieną buvo į pagalbą pasitelkta tinklų plovimo brigada. Minėtas tinklas buvo praplautas didesnėmis techninėmis charakteristikomis gebančiu dirbti hidrodinaminiu automobiliu“, – pažymėjo bendrovės atstovas.

Bendrovės „Kauno vandenys“ Eksploatacijos skyrius periodiškai atlieka bendrovės valdomų tinklų profilaktinius darbus. Iškritus gausiam kritulių kiekiui, ypatingai periferiniuose kvartaluose, bendrovę pasiekia pranešimai dėl užliejamų patalpų, kurį dažniausiai įtakoja nelegalūs gyventojų paviršinių nuotekų pasijungimai prie buitinių nuotekų tinklų.

„Primename, kad vadovaujantis Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 4.3 punkto nuostata, rūsiuose ir pusrūsiuose sanitariniai prietaisai turi būti tik už automatiškai užsidarančios sklendės. Už rūsio užtvindymą Tiekėjas (šiuo atveju UAB „Kauno vandenys“) neatsako“, – nurodė A.Nenėnas.

Žmonių skundas

Į portalo kauno.diena.lt redakciją kreipėsi Domeikavos gyventojas. Ji piktinosi, kad prie jo namų bendrovė „Kauno vandenys“ atliko bandymus, kurų metu pro kanalizaciją pradėjo veržtis garai. Kauno rajono gyventojas įsitikinęs, kad žmonės apie tai turėjo būti perspėti iš anksto, o dabar esą patyrė stresą.

„Norėčiau pasidalinti patirtimi apie „Kauno vandenų“ neatsakingą elgesį. Kovo 4 dieną mūsų gyvenamajame kvartale Domeikavoje bendrovės darbuotojai ieškojo neteisėtai prijungusių drenažą prie buitinių nuotekų tinklo, jie tai darė naudodami dūminę orapūtę. Neįspėjo gyventojų ir sukėlė labai didelį stresą ir nepatogumus. Pajungus dūminę orapūtę, tiek mano name, tiek kai kuriuose kaimynų namuose per tinkamai prijungtą kanalizaciją pradėjo veržtis dūmai, kurie labai išgąsdino ir sukėlė daug nepatogumų“, – dėstė vietos gyventojas.

„Toks elgesys yra nepateisinamas, jokio atsiprašymo ar paaiškinimo iš darbuotojų nepavyko sulaukti“, – toliau pasipiktinimo neslėpė skaitytojas.

Patikrinimų tikslas

Tačiau gyventojas šioje situacijoje nėra visiškai teisus, mat „Kauno vandenys“ gali atlikti patikrinimus, neįspėję gyventojų. Mat jei būtų įspėjami, nelegaliai prie nuotekų sistemos lietaus kanalizaciją prijungę asmenys galėtų pašalinti prieigas ir patikrinimai neduotų jokių rezultatų.

Neįspėjo gyventojų ir sukėlė labai didelį stresą ir nepatogumus.

„Pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą, paviršinės lietaus nuotekos ir buitinės nuotekos privalo būti surenkamos ir tvarkomos atskirai. Tačiau Kaune yra namų, daugeliu atvejų naujai statytų kvartalų tankiai apgyvendintuose rajonuose, kur gyventojai ar NT projektų vystytojai savavališkai lietaus nuotekų sistemas yra prijungę prie buitinių. Siekiant išaiškinti tokius atvejus, bendrovė vykdo patikrinimus sauso garo generatoriumi“, – aiškino „Kauno vandenų“ atstovas spaudai Andrius Nanėnas.

Jis nurodė, kad įprastai bendrovei jau būna žinoma, kad rajone yra nelegalių prisijungimų ir su tokiais vartotojais prieš patikrinimą jau būna bendrauta. Pirma siunčiami įspėjimai su raginimu atsijungti, po to vykdomi patikrinimai. Radus nelegalių prisijungimų, informuojamos seniūnijos ir siekiama nelegalių prisijungimų problemą spręsti geranoriškai.

„Per patikrinimus generatorius pučia garą į buitinių nuotekų šulinius ir bendrovės darbuotojai stebi, ar garas nerūksta per lietvamzdžius. Jei rūksta, vadinasi gyventojo lietaus surinkimo sistemos yra prijungtos prie buitinių. Teoriškai garas į gyventojų patalpas veržtis neturėtų, tačiau pavienių atvejų būna, jei kriauklių ar vonių sifonai įrengti prastai“, – kaip vyksta patikrinimai, aiškino „Kauno vandenų“ atstovas.

„Atsiprašome gyventojų, jei dėl patikrinimų jie patiria nepatogumų, tačiau tai nėra dūmai, o sausi garai, kurie žmogaus sveikatai nėra pavojingi ir išsisklaido pakankamai greitai“, – gyventojus nuramino A.Nanėnas.

„Kauno vandenų“ nuotr.

Probleminiai rajonai

„Kauno vandenys“ pastebi, kad kai kuriose miesto ir rajono gyvenvietėse dažnai pasitaiko atvejų, kuomet gyventojai paviršinius vandenis ir nuotekų kanalizaciją pajungia į vienus tinklus. Dėl to kemšasi vamzdynai, pakyla nuotekų lygis, valymo sistemos nebūna pajėgios visko išvalyti. Be to, kartais dėl tokių kaimynų elgesio nuotekomis patvinsta ir kiemai.

„Domeikavoje nelegalūs lietaus nuotekų sistemų prijungimai prie buitinių nuotekų tinklo rasti kai kuriuose namuose Vaisių g., Aušros g., Beržų g., Saulės g., Radikių g., Mildos g., Austėjos g., Plačioji g., Topolių g. Pasak patikrinimus vykdžiusių Eksploatacijos skyriaus inžinierių nuotekų eksploatacijai, Bajorų gatvėje beveik visi namai lietaus nuotekas prie buitinių buvo prijungę nelegaliai. Kaip informavo patikrinimus vykdę specialistai, Domeikavoje yra ir vienas dar tik statomas naujų namų kvartalas, kuriame dar nėra namų, o lietaus nuotekos jau prijungtos prie buitinių“, – vieno patikrinimo rezultatus aptarė „Kauno vandenų“ atstovas.

Jis pažymėjo, kad probleminių vietų dėl netinkamų nuotekų tvarkymo yra ne tik Domeikavoje. Didžioji dalis pranešimų gaunama ir iš Garliavos, Romainių, Rokų, Sargėnų. Avarinę tarnybą kvietę gyventojai daugiausiai skundžiasi dėl žemiau esančiose teritorijose ir kiemuose pakilusio paviršinių nuotekų lygio. Pagrindinės šių avarijų priežastys – atlydžio vandenimis perpildyti buitinių nuotekų šuliniai ir perpumpavimo siurblinės, kurios nėra pritaikytos surinkti paviršines nuotekas.

„Kaip rodo nuolat bendrovės specialistų sauso garo generatoriumi atliekamos nelegalių prisijungimų prie nuotekų tinklų paieškos – būtent šių rajonų naujakuriai ar naujų kvartalų statytojai paviršinių lietaus nuotekų surinkimo sistemas dažnai savavališkai būna prijungę prie buitinių nuotekų tinklo, nors pagal teisės aktus paviršinės ir buitinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai“, – sakė „Kauno vandenų“ atstovas.

Namas Tytuvėnų gatvėje, kuriame moteris gyvena su gausia šeima, pavasarį ir rudenį dažnai kenčia nuo liūčių ar gausesnio lietaus. Avarinė tarnyba, anot šilainiškės, sakosi esanti bejėgė.

„Skambinta ištisai. Reziumė, atvažiavo, pažiūrėjo ir leptelėjo, kad trasa pilna, niekuo negalime padėti, skambinkite dispečeriui. Paskambinus dispečeriui, atsakas toks pats: „Padėti niekuo negalime, kreipkitės raštiškai. Nustos lyti, turėtų nustoti bėgti, o kur kreiptis pagalbos nežinau“, – šios dienos pokalbius citavo kaunietė, apimta nevilties.

Ji klausė, ar normali tokia situacija, kai turi investuoti asmenines lėšas ir vis tiek nuolat baimintis dėl naujo gresiančio užpylimo, kuris atneša ne tik nepatogumus ir streso, bet ir vėl finansinių nuostolių.

„Normalu, ar ne? Tai dabar klausimas, tai kur kreiptis? Kitas dalykas, beveik miesto centras, Šilainiai, o dalis gatvės gyventojų neturi miesto kanalizacijos. Kodėl mes už savo lėšas pastoviai turime tvarkyti šulinį, kai netvarkoma trasa. Dėtas siurblys. Pagalbos neįmanoma sulaukti. Kibirais turime nešti kanalizacijos vandenį, negalime nei nusiprausti, nei į wc nueiti. Va taip gyvena miestiečiai. Ar čia reikėtų atsivežti Šilainių seniūną? O gal poną merą?“ – išeities ieškojo moteris.

Ji pridūrė, kad namuose gyvena mažamečių vaikų, taip pat yra senyvo amžiaus žmonių.

„Kasmet rudenį–pavasarį tas pats. Piktumas nežmoniškas. Namie – trys mažamečiai vaikai, senyvos moterys, ir turime eiti tuštintis į kibirą“, – širdo pašnekovė.

Net ir praėjus porai valandų po stipraus lietaus pirmadienį šio Tytuvėnų gatvės namo gyventojai negalėjo naudotis nei vandentiekiu, nei kanalizacija. „Pasiskolinome siurblį, pumpuojam vandenį, negalime leisti vandens namuose. Iki kauliukų braidome po šūdiną vandenį, neturime net kaip nusiprausti. Jeigu vėl pradės lyti, vėl viskas į namus bėgs. Niekas nieko nepadeda“, – sakė moteris.

Ji pasakojo, kad jų namas priklauso miesto kanalizacijai, tačiau namai už jų jau nebe. „Sekantiems namams niekas nesugeba įvesti kanalizacijos. Mes turime įsidėję ir vožtuvą, kad kanalizacija nekiltų ir bėgtų į namus. Bet vis tiek būna, kad žliaugia vanduo į namus. Avarinė sako: niekuo negalime padėti“, – piktinosi šilainiškė.

Visa gatvė yra žvyrkelis. Reikia kapstyti kastuvu, daryti nuolydžius nuo šulinių, aiškino gyventoja. „Kai prakapstėme, gatvė neužsemta. Bet per šulinius vėl viskas pradės lipti, ir bus didžiausios balos. Kiemas visas baisus. Mūsų namas yra paskutinis gatvėje, turintis kanalizaciją, pas mus viskas ir bėga. Iš visų kitų subėga pas mus“, – įsitikinusi kaunietė.

Ji skaičiavo, kad po pirmadieninio apsėmimo teks keisti grindų laminatą, reikės kviestis meistrus, kad išplautų šulinį, tvarkytų siurblį – 200 eurų. Jeigu reikės naujo siurblio – dar 300 eurų.

Namas yra apdraustas, tad moteris tikisi, kad bent dalį nuostolių padengs draudimas. Tačiau iš pradžių teks pakloti asmenines lėšas, nes naudotis tualetu reikia jau dabar.

Moteris pasakojo, kad dėl situacijos jau ne kartą yra kreipusis į įvairias instancijas, tačiau teigia, kad į jos problemas niekas nekreipia dėmesio.

Išsiuntėme klausimus dėl situacijos Kauno miesto savivaldybės bei „Kauno vandenų“ atstovams. Gavę komentarus, papildysime tekstą.