„Mes su prezidentu šiandieną aptarėme porą kandidatų ir konkretų kandidatą aš pateiksiu rytoj“, – laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ teigė I. Šimonytė.

ELTA primena, kad žinia apie netikėtą ministro atsistatydinimą informacija pasirodė penktadienį. A. Anušauskui nei patvirtinant, nei paneigiant socialiniuose tinkluose pasklidusių kalbų apie atsistatydinimą, Vyriausybės spaudos tarnyba penktadienio vakare patvirtino, kad premjerė I. Šimonytė gavo A. Anušausko prašymą trauktis iš Ministrų kabineto.

Netrukus po šios žinios, šeštadienio rytą A. Anušauskas susitiko su prezidentu G. Nausėda ir pateikė daugiau detalių apie savo sprendimą trauktis. Politikas pripažino iš premjerės sulaukęs netikėto pasiūlymo užleisti krašto apsaugos ministro pareigas kitam politikui, o pačiam užimti jo, komiteto pirmininko vietą Seime. A. Anušauskas tikino, kad atsisakė tokios rokiruotės.

Šeštadienio rytą daugiau informacijos apie pokyčius Vyriausybėje pateikė ir ministrė pirmininkė. Pasak jos, A. Anušausko atsistatydinimas yra susijęs su lūkesčiu per likusią Vyriausybės kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.

Vienu iš realiausių kandidatų pakeisti A. Anušauską tiek premjerė, tiek prezidentas įvardija Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką L. Kasčiūną. Šis tikino esąs pasirengęs tapti ministru, jeigu tik sulauks tokio pasiūlymo.

Pasak K. Karinio, jis dar nesusitiko su visais kandidatais į ministrus, bet planuoja susitikimus artimiausiu metu. Kol kas jis nemato „neįveikiamų kliūčių, galinčių sutrukdyti šiems žmonėms tapti ministrais“.

Kelios kandidatūros K. Kariniui atrodo įdomios ir net šiek tiek netikėtos, tačiau – teigiama prasme. Tarp tokių kandidatų yra Latvijos darbdavių konfederacijos vadovė Liga Mengelsonė (Lyga Mengelsonė), „Jungtinio sąrašo“ siūloma į sveikatos apsaugos ministrus.

„Nėra abejonių, kad ji sumani, išsilavinusi ir gabi. Tačiau kaip jai, niekada nedalyvavusiai politikoje, seksis atėjus į politiką? Galvoju, kad ji galėtų susidoroti. Turiu daug ką su ja aptarti, bet nematau priežasties, dėl kurios ji negalėtų būti sėkmingai dirbanti ministrė šioje srityje“, – sakė K. Karinis.

Paskirtasis premjeras pažymėjo, kad anksčiau į sveikatos apsaugos ministro postą buvo paskirta žmonių su įvairia ankstesne patirtimi ir įvairiais požiūriais. Sveikatos apsaugos sritis ypač sunki ir žmogus, taikantis vadybos principus bei turintis tokios patirties, galbūt labai veiksmingai spręstų šios srities problemas, sakė jis.

K. Karinis taip pat mano, kad naujai koalicinei vyriausybei, turinčiai nedidelę persvarą parlamente – 54 vietų daugumą – dirbti bus gan sunku, bet įmanoma.

K. Karinis pasiūlys Saeimai dėl jo naujojo ministrų kabineto balsuoti po savaitės – gruodžio 14-ąją.

Preliminari būsimo Latvijos ministrų kabineto sudėtis paaiškėjo „Jungtiniam sąrašui“ antradienį paskelbus savo kandidatus.

Rinkimus laimėjusi „Naujoji vienybė“ planuoja į finansų ministro postą paskirti Arvilą Ašeradeną. Užsienio reikalų ministro poste turėtų likti Edgaras Rinkevičius, į teisingumo ministrus siūloma Inesė Libina-Egnerė (Inesė Lybinia-Egnerė), į švietimo ir mokslo ministrus – Anda Čakša. Raimondas Čudaras siūlomas į klimato ir energetikos ministrus, o Evika Silina (Evika Silinia) – į socialinio aprūpinimo ministro postą.

„Naujosios vienybės“ taryba ir visuotinis susirinkimas dar turi patvirtinti pasirinktus kandidatus.

Nacionalinis aljansas siūlo skirti Ilzę Indriksonę ekonomikos ministre, Inarą Mūrniecę – gynybos ministre, Naurį Puntulį – kultūros ministru, o Janį Vitenbergą – susisiekimo ministru.

„Jungtinis sąrašas“ į sveikatos apsaugos ministrus siūlo L. Mengelsonę, į žemės ūkio ministrus – Didzį Šmitą, į vidaus reikalų ministrus – Marį Kučinskį, į aplinkos apsaugos ir regionų plėtros ministrus – Marį Sprindžuką.

Pagal Latvijos konstituciją prezidento Egilo Levito premjeru paskirtas K. Karinis priims galutinį sprendimą dėl ministrų kabineto sudėties.

„Pavardes įvardinsiu tada, kai galėsiu įvardinti“, – žurnalistams penktadienį sakė I. Šimonytė.

Prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo su I. Šimonyte penktadienį paskelbė atmetantis Kasparo Adomaičio ir Dalios Miniataitės kandidatūras į susisiekimo ir žemės ūkio ministrus.

I. Šimonytė teigia pasitikėjusi jų kompetencija.

„Esu dėkinga abiem kandidatam, kad jie pasiryžo būti teikiami, aš tikrai pasitikėjau jų kompetencija“, – teigė premjerė.

„Ypatingai gerai žinau, kad tokiam žmogui kaip D. Miniataitei, kuri yra labai profesionali valstybės tarnautoja ir turi turbūt daugiau patirties, negu daugelis žmonių kartu sudėjus, vis dėl to žengti žingsnį iš karjeros tarnautojo į politinį darbą yra labai sunkus apsisprendimas, ir aš esu labai dėkinga, kad man buvo pavykę įkalbinti Dalią tai padaryti“, – kalbėjo ji.

Premjerė taip pat teigė, kad penktadienį vykęs pokalbis su prezidentu buvo darbingas.

„Vertinu kaip darbingą pokalbį ir susitarimą, kurį pavyko pasiekti ir tikiuosi, pavyks ir įgyvendinti“, – sakė I. Šimonytė.

Be kita ko, ji tvirtino, kad jai nebuvo „visiškai priimtinas“ kandidatų aptarinėjimas, koks vyko formuojant šią Vyriausybę.

„Nėra tokio žmogaus, dėl kurio nebūtų galima turėti pastabų. Man ne visiškai matytas buvo toks kandidatų aptarinėjimas, kuris vyko formuojant tokią Vyriausybę. Paprastai atskiros savybės kandidatų nebūdavo atskirai komentuojamos“, – teigė premjerė.

Ketvirtadienį su prezidentu susitiko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) deleguotas kandidatas į krašto apsaugos ministrus A. Anušauskas.

Po susitikimo su kandidatu į ministrus G. Nausėdos atstovas spaudai teigė, kad Prezidentūroje buvo aptarti strateginiai prioritetai krašto apsaugos srityje.

„Tai nuoseklus gynybos biudžeto didinimas iki 2,5 proc. nuo BVP iki 2030 m. Valstybės gynybos parengtis, taip pat gynybinių pajėgumų didinimas, personalo ir infrastruktūros klausimai“, – po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Bubnelis, pridurdamas, kad dėmesys buvo skirtas ir kibernetiniam saugumui.

„Visais šiais klausimais prezidento ir kandidato į ministrus prioritetai sutampa“, – akcentavo jis. Galiausiai A. Bubnelis pažymėjo, kad A. Anušauskas paliko labai gerą įspūdį prezidentui.

„Po susitikimo prezidentas labai solidžiai įvertino ilgametę kandidato patirtį dirbant nacionalinio saugumo srityje, taip pat jo patriotines nuostatas“, – sakė A. Bubnelis.  

Teigiamai apie susitikimą atsiliepė ir pats A. Anušauskas.

„Susitikimas buvo šiltas, konstruktyvus. Mes kalbėjome apie pagrindinius dalykus, kurie būtini, kai mes kalbame apie krašto apsaugą“, – susitikimą įvertino kandidatas į krašto apsaugos ministrus.

Žmonės, kurie eina tam tikras pareigas, turi nuolatos tobulėti. Aš savęs nelaikau išimtimi ir tie įpareigojimai bus vykdomi.

Pasak A. Anušausko, šiuo metu krašto gynybos sistema juda teisinga linkme, tačiau iššūkių vis dar kyla modernizuojant kariuomenę.

„Mano vertinimu, krašto apsaugos sistema juda teisinga linkme, tačiau iššūkiai išlieka, kai kalbame apie infrastruktūrinius projektus, kai kalbame apie kariuomenės modernizavimą“, – sakė A. Anušauskas.

Kaip pažymėjo konservatorius, susitikimo metu buvo aptarti ir jo anglų kalbos įgūdžiai. A. Anušauskas tikino, kad bandys toliau tobulinti savo anglų kalbos žinias.

„Aš tikiuosi, kad tie klausimai buvo užduoti visiems kandidatams, nes aš vertinu tas žinias pagal save. Žmonės, kurie eina tam tikras pareigas, turi nuolatos tobulėti. Aš savęs nelaikau išimtimi ir tie įpareigojimai bus vykdomi“, – teigė A. Anušauskas.

„Susitikime buvo aptarti svarbiausi tikslai šalies energetikos sektoriuje – sklandus sinchronizacijos projekto įgyvendinimas, Astravo elektros importo uždraudimas ES lygiu, taip pat dėmesio susitikime buvo skirta žaliajam kursui“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje po susitikimo su kandidatu sakė A. Bubnelis.

Prezidento vertinimu, paskirtasis ministras turėtų užtikrinti energetikos krypčių strategijos tęstinumą, skatinti inovacijų plėtojimą, energetikos sektoriaus modernizaciją.

„Paskirtasis ministras turėtų imtis ir naujų darbų. Visų pirma, parengti šilumos sektoriaus tolesnio vystymo strategiją, įsitraukti ir skirti didesnį dėmesį atliekų sektoriuje“, – sakė A. Bubnelis.

Anot jo, G. Nausėdai klausimas kilo, ar privatūs interesai kandidatui leis eiti ministro pareigas.

„Prezidentas taip pat norėjo išgirsti kandidato nuomonę, ar visi jo turimi privatūs interesai leis jam visaverčiai dirbti ministru, tai reiškia, visais klausimais priimti sprendimus energetikos srityje. Taip pat buvo aptartas iki šiol buvusio energetikos ministro darbas. Prezidentas teiravosi kandidato nuomonės ir išgirdo, kad iš principo didžiąją dalį jo darbų vertina pozityviai“, – teigė A. Bubnelis.

D. Kreivys: pamokos tikrai išmoktos

Kandidatas į energetikos ministrus teigė, kad susitikimas su prezidentu buvo dalykiškas ir produktyvus.

„Susitikimas su prezidentu buvo tikrai išsamus ir labai dalykiškas. Diskusijos vyko strateginiais klausimais – sinchronizacija, Astravo elektros neįleidimo klausimai. Manau, kad pakankamai išsamiai išdiskutavome šios problemos diplomatinius sprendimus. Ypatingai daug dėmesio taip pat buvo skiriama žaliajam kursui.

Patikinau prezidentą, kad visi tikslai, kuriuos Lietuva yra prisiėmusi, ir ateities tikslai, kurie gali būti mums keliami Europos Komisijos, tai tikrai galimybių juos spręsti ir prisiimti aš matau“, – kalbėjo D. Kreivys.

Kalbant apie interesus, užtikrinau prezidentą, kad esu daugiau nei dešimtmetį politikoje, parlamente. Interesų konfliktų derinimą ir prevenciją tikrai esu neblogai įvaldęs.

„Kalbant po 2025 metų, turėtume pasiremti ir vandenilio, kaip energetikos šaltinio, įvedimui į mūsų energetikos sektorių“, – pridūrė jis.

D. Kreivys teigė, kad vertinimų apie savo kandidatūrą neišgirdo, tačiau patikino, kad interesų konfliktų, einant ministro pareigas, nebūtų.

„Vertinimų gilesnių apie kandidatūrą neišgirdau, tačiau, kalbant apie interesus, užtikrinau prezidentą, kad esu daugiau nei dešimtmetį politikoje, parlamente. Interesų konfliktų derinimą ir prevenciją tikrai esu neblogai įvaldęs. Pamokos tikrai išmoktos. O plačių interesų energetikos sektoriuje tikrai nėra. Nematau didesnio poreikio, tik išimtinais atvejais, kai reikės nusišalinti nuo sprendimų priėmimo“, – teigė kandidatas.

Jis taip pat užsiminė, kad ateityje būtų galima sujungti Energetikos ir Susisiekimo ministerijas.

„TS-LKD programoje 2016 metų rinkimuose vienas punktų buvo, kad, įgyvendinus strateginius projektus, šią ministeriją būtų galima jungti su Susisiekimo ministerija ir įkurti Valstybės infrastruktūros ministeriją, kuri rūpintųsi visa valstybės infrastruktūra. Ta tema diskutavome ir palankiai žiūriu į šį dalyką“, – sakė D. Kreivys.

Anot jo, vienintelis nesutarimas su kadenciją baigiančiu energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu buvo dėl metodologijos dėl elektros pirkimo iš trečiųjų šalių.

„Prezidentui padarė įspūdį tai, kad kandidatė daug dėmesio skiria skaidrumui ministerijos kuruojamoje srityje, taip pat prezidentas atkreipė dėmesį į teigiamą motyvaciją gerinti ministerijos kuruojamų sričių padėtį ir stiprinti sritis.

Šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad galbūt ne į visas sritis kandidatė dar yra labai įsigilinusi, bet tai yra įveikiama, matant jos motyvaciją ir nusiteikimą“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje po susitikimo teigė A. Bubnelis.

Anot jo, pusė susitikimo laiko buvo skirta regionų politikos klausimams aptarti.

„Prezidentui tai yra itin svarbi sritis. Buvo kalbėta apie tai, kad Vidaus reikalų ministerija galėtų imtis lyderystės regionų politikos srityje tiek darant darbus pačioje ministerijoje, tiek koordinuojant juos su kitomis ministerijomis. Taip pat buvo aptarta migracijos politika. Buvo sutarta, kad tikrai reikia proveržio šioje srityje“, – sakė A. Bubnelis.

„Sutarta, kad civilinės saugos klausimai ir krizių, ekstremalių situacijų valdymas turėtų būti tobulinamas“, – pridūrė jis.

Prioritetas – stiprinti ekstremalių situacijų valdymą

Pati kandidatė, kalbėdama apie prioritetus, išskyrė pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir viešojo valdymo struktūrinę pertvarką.

„Mano vienas pirmiausių prioritetų būtų Lietuvos pasirengimas ekstremalioms situacijoms, kuris šiandien yra tikrai nepakankamas. Esamas krizių valdymas turi daug spragų. Taip pat regionų politika, tai yra tolygus ir glaudus regionų plėtros įgyvendinimas.

Vienas mano prioritetų būtų viešojo valdymo struktūrinė pertvarka bei viską apimantis skaidrus, efektyvus ir racionalus Vidaus reikalų ministerijos sistemos valdymas“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Mano vienas pirmiausių prioritetų būtų Lietuvos pasirengimas ekstremalioms situacijoms, kuris šiandien yra tikrai nepakankamas.

Anot jos, būtina stiprinti ir skirtingas institucijas. Kaip pavyzdį ji išskyrė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT).

„Kalbant apie skaidrumą ir efektyvumą, tai šios sistemos tiek finansinis, tiek veiklos auditas leistų realiai įsivertinti problemas, kur yra tam tikrų funkcijų dubliavimas, ne visada racionalus ir efektyvus valstybės resursų naudojimas.  Kalbėtume apie institucijų, tokių kaip FNTT, jos stiprinimą. Matome šiuolaikinius iššūkius, naujas technologijas, kurios ateina į Lietuvą, yra pasaulyje, ir tikslas pagrindinis yra apsaugoti mūsų biudžeto finansus“, – sakė kandidatė.

Šios institucijos gebėjimų stiprinimas ir galimybė dirbti efektyviai būtų mano vienas prioritetų“, – pridūrė ji.

A. Bilotaitė užsiminė apie būtinybę kurti bendrą ekstremalių situacijų valdymo centrą.

„Kalbant apie ekstremalių situacijų krizių valdymo sistemą, tai akivaizdu, kad dabartinis modelis yra griozdiškas, turime daug subjektų. Sudėtinga yra priimti greitai sprendimus, sistema nėra lanksti. Tai atskleidė situacija tiek Alytuje, tiek pandemija. Mūsų tikslas sukurti vieningą sistemą, kalbame apie vieną ekstremalių ir krizių valdymo centro sukūrimą“, – teigė A. Bilotaitė.

„Pagrindinis tikslas yra kuo greičiau, įmanomu greitumu, pabaigti visą šį etapą, tačiau kartu prezidentas skiria labai daug dėmesio įsigilinti ir pabendrauti su visais kandidatais apie jų prioritetus ir jų veiklą. Pabaigęs šį etapą jis, be abejo, priims sprendimus“, – LRT radijui teigė S. Krėpšta.

„Vyriausybė tikrai neturėtų būti tvirtinama konvejeriu ar siekiant tam tikrų greičio rekordų. Tai būtų neatsakinga“, – į viešai išsakomą apžvalgininkų kritiką Prezidentūrai reaguodamas pažymėjo jis.

S. Krėpštos teigimu, lyginant su ankstesnių prezidentų vykdyta praktika, negalima sakyti, kad G. Nausėda uždelsė.

„Ankstesni prezidentai ministrų kabinetus du kartus tvirtino gruodžio 7 d., vieną kartą – gruodžio 4 d. Šiandien yra gruodžio 3ioji, ir šiandien prezidentas baigia visus susitikimus“, – pažymėjo patarėjas.

Vyriausybė tikrai neturėtų būti tvirtinama konvejeriu ar siekiant tam tikrų greičio rekordų.

„Vienas aspektas, dėl kurio ministrų tvirtinimo procesas šiuo atveju skiriasi nuo ankstesnių kadencijų, yra tas, kad pirminis ministrų sąrašas buvo paviešintas visuomenei gana anksti. Tai yra geras dalykas, nes visuomenė turėjo daugiau laiko susipažinti su kandidatais, jų stipriosiomis ir silpnosiomis pusėmis. Kita vertus, be premjerės, tik vienas iš kandidatų turi darbo Vyriausybėje patirties ir kai kurie kandidatai nebuvo labai gerai žinomi“, – aiškino S. Krėpšta. 

Galiausiai S. Krėpšta leido suprasti, kad vargu ar prezidentas persigalvos dėl kandidatų, kurie jam susitikimų metu pasirodė netinkami eiti ministrų pareigas.

„Prezidentas jau yra įvardinęs, kad dalis kandidatų, prezidento nuomone, nėra tinkami eiti šias pareigas. Tą jis yra įvardinęs ir viešai“, – sakė patarėjas, paklaustas, kokia tikimybė, kad G. Nausėda patvirtins visą I. Šimonytės pateiktą kandidatų sąrašą.

Šalies vadovas kalbėsis su konservatorių kandidatais į vidaus reikalų, energetikos, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrų postus – Agne Bilotaite, Dainiumi Kreiviu, Arvydu Anušausku ir Gabrieliumi Landsbergiu.

Iki šiol prezidentas susitiko su 10 iš 14 kandidatų į ministrus.

Antradienį G. Nausėda aptarti kandidatų į ministrus buvo susitikęs su paskirtąja premjere Ingrida Šimonyte.

Po šio susitikimo prezidento atstovas spaudai A. Bubnelis pareiškė, kad šalies vadovas turi abejonių dėl kai kurių kandidatų į ministrus. Konkrečių pavardžių jis neatskleidė, bet patikino, kad sutarta ieškoti kitų kandidatų.

Pati I. Šimonytė teigė, kad dėl to bus sprendžiama prezidentui susitikus su visais pretendentais į ministrus.

„Prezidentas konstatavo, kad sutampa jo ir kandidatės strateginiai ir ilgalaikiai prioritetai finansų srityje, kalbant apie socialinės nelygybės mažinimą, mokesčių politiką, BVP perskirstymo klausimus, nemažai buvo kalbama apie trumpesnio laikotarpio klausimus. Tai pandemijos suvaldymą finansų aspektu, taip pat apie kitų metų biudžetą.

Prezidentas atkreipė dėmesį, kad kandidatė, jei būtų paskirta į šį postą, turi suvokti, kokią plačią atsakomybę apima Finansų ministerijos sritis, todėl ypatingai svarbu, kokia komanda būtų kartu su ja, vadovaujant šiai ministerijai“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje po kandidatės susitikimo su prezidentu teigė A. Bubnelis.

Anot jo, prezidentui taip pat labai svarbus yra visuomenės pasitikėjimas kandidate.

Labai svarbus klausimas yra reputacija ir šiam klausimui taip pat buvo skirta nemažai dėmesio.

„Labai svarbus klausimas yra reputacija ir šiam klausimui taip pat buvo skirta nemažai dėmesio. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad visuomenės pasitikėjimas yra itin svarbus visiems ministrams, ypatingai finansų ministrui tai yra svarbu, nes jo rankose yra daug svertų ir daug sprendimų, kurie lemia tiek visuomenės gerovę, tiek verslo gyvybingumą, todėl ši kandidatė visų pirma pati turės atsakyti į visus visuomenėje kylančius klausimus dėl jos reputacijos, o prezidentas savo vertinimą išsakys premjerei, pabaigus susitikimus su likusiais kandidatais“, – teigė A. Bubnelis.

G. Skaistė: turi įvertinti visuomenė

Po susitikimo su prezidentu kandidatė į finansų ministres Gintarė Skaistė teigė, jog visuomenė, vertindama žinių apie ją visumą, turi nuspręsti, ar ji gali eiti finansų ministrės pareigas.

„Manau, kad visuomenė vertina visumą žinių apie mane, tarp jų ir tą faktą, kuris atsitiko prieš 7 metus. Išties dėl savo klaidos labai gailiuosi, manau, kad tikrai turėjau galimybę daug apie tai pagalvoti, (...) tikrai niekada daugiau nieko panašaus nepadaryčiau. Turbūt visuomenei vertinti, ar tas reabilitacijos laikotarpis yra pakankamas, ar turiu teisę eiti tokias pareigas įvertinusi savo klaidas ir daugiau jų nebekartodama“, – kalbėjo ji.

Kalbėdama apie mokesčių sistemos stabilumą, G. Skaistė teigė, kad viena iš naujosios Vyriausybės įsipareigojimų būtų mokesčių keitimo atribojimas nuo biudžeto.

Turbūt visuomenei vertinti, ar tas reabilitacijos laikotarpis yra pakankamas, ar turiu teisę eiti tokias pareigas įvertinusi savo klaidas ir daugiau jų nebekartodama.

„Mūsų įsipareigojimas Vyriausybės programos projekte, kad mokesčiai nebebūtų kaitomi drauge su biudžetu, kad nusprendus keisti mokestinius tarifus jie įsigaliotų ne mažiau kaip po pusės metų. Tai leistų verslui planuoti, nuosekliau įgyvendinti investicijas ir prisidėtų prie ekonomikos augimo“, – teigė G. Skaistė.

Kandidatė į ministres taip pat pabrėžė, kad būtina peržiūrėti mokesčių tolygumą.

„Manau, galėtų vykti diskusija dėl mokesčių sistemos peržiūrėjimo, kalbant apie tai, kad jų apmokestinimas būtų tolygesnis ir mažiau priklausytų nuo to, kokią veiklos formą tu vykdai, kad pajamos būtų apmokestinamos vienodai“, – tikino ji.

G. Skaistė pažymėjo, kad kitų metų biudžete pasigendama „daugelio įstatymais jau numatytų dalykų“.

„Tarkime, prezidento pasiūlytam papildomam pensijų indeksavimui reikia 67 mln. eurų, išankstinių pensijų perskaičiavimui reikia apie 10 mln. eurų, įtraukiajam švietimui – 28 mln. eurų. Matome, kad tų dalykų, kurie numatyti įstatymais, bet nepadengti biudžete, yra labai nemažai“, – pabrėžė ji.

Anot jos, nerimą kelia ir tai, kad biudžete nėra numatyta jokių su COVID-19 pandemija susijusių lėšų.

„Taip pat kelia nerimą, kad viskas, kas susiję su COVID-19, yra numatyta iš skolintų lėšų, ir biudžete tam lėšų iš viso nėra numatyta. Tuo tarpu planuojamo 5 proc. biudžeto deficito, akivaizdu, pasiekti tikrai nepavyks. Jau šiandien matome, kad išlaidos, tiesiogiai susijusios su COVID-19 (...), sieks apie 880 mln. eurų ateinančiais metais. Akivaizdu, kad skylė biudžete yra pakankamai didelė, todėl džiaugiamės, kad tos galimybės skolintis yra pakankamai palankios“, – teigė ji.

G. Skaistė pažymėjo, kad, jos manymu, biudžeto deficitas kitąmet galėtų siekti 6,5 proc.

„Tikslių paskaičiavimų nėra, tačiau Valstybės kontrolė prognozuoja, kad biudžeto deficitas bus ne 5 proc. o 5,7 proc. Diskutuojant su Lietuvos banku, jie įvardina skaičius nuo 6 iki 7 proc. Mano asmenine nuomone, labai tikėtina, kad biudžeto deficitas bus apie 6,5 proc.“, – sakė ji.

Visgi, tikisi politikė, kad to neprireiks, o jei taip ir nutiktų, tęsia A. Armonaitė, lieka tikėtis, kad prezidentas atmes tik kelias kandidatūras.

„Yra tokia tikimybė, kad, pavyzdžiui, jeigu yra ne iki galo tinkama kandidatūra kokioje nors srityje x, tai galbūt kita partija turi geresnį kandidatą į tą sritį x. Ir ta (partija – ELTA), kuri turėjo galimybę deleguoti (į ministeriją savo atstovą – ELTA), jai galbūt sunkiai gali sektis surasti (kitą kandidatą – ELTA). Aš tikiuosi, kad tokios teorinės galimybės nebus. Tikiuosi, kad kuo daugiau ministrų bus patvirtinta“, –  „Žinių radijui“ trečiadienį sakė A. Armonaitė.  

Būtent Laisvės partijos deleguota kandidatė į teisingumo ministres Evelina Dobrovolska ir į susisiekimo ministrus siūlomas Kasparas Adomaitis po susitikimų su prezidentu Gitanu Nausėda susilaukė kritikos.

Laiko, skirto Ministrų kabineto ir Vyriausybės programos patvirtinimui Seime, lieka vis mažiau.

Prezidentūrai antradienį pakartojus, kad jai pateiktame kandidatų į ministrus sąraše netinka kelios pavardės, paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė užsiminė, kad prezidentui atmetus kurį nors kandidatą į ministrus, centro dešinės koalicijos partijoms gali tekti koreguoti pasiskirstytas atsakomybių sritis.

Jei taip atsitiktų, trečiadienį kalbėjo A. Armonaitė, lieka tikėtis, kad bus atmesti tik keli ministrai.

„Aš tikiuosi, kad nereikės to daryti. Egzistuoja tik teorinė galimybė. Juk nebus taip, kad pusė kabineto bus atmesta. Aš tikiuosi, kad mes kalbame apie nedaug pavardžių“, – sakė A. Armonaitė, primindama, kad prezidentas savo verdiktą dėl viso pretendentų į ministerijas sąrašo žadėjo pateikti penktadienį.

„Reikia laukti penktadienio, kada mes galėsime matyti visą paveikslą ir pasitarti“, – pridūrė ji, pripažindama, kad laiko, skirto Ministrų kabineto ir Vyriausybės programos patvirtinimui Seime, lieka vis mažiau.

„Laikas nėra mūsų sąjungininkas, bet mes gerbiame tą procesą, kuris turi įvykti. Tad lauksime nuomonės“, – sakė A. Armonaitė.

Antradienį prezidentas G. Nausėda ir I. Šimonytė susitiko aptarti kandidatų į ministrus. Po susitikimo Prezidentūra tvirtina, kad sutarta ieškoti naujų, šalies vadovui neįtikusių, kandidatų, tačiau, I. Šimonytės teigimu, tokio susitarimo nėra.